254
|
RECENZIJOS
p.
32,
2
ap.
Lie u iSkoje
dalyje
klaidy
daugiau
—
ne
ik
ko ek i os,
p z.:
Au elia
(=
Au elija)
p.
16,
10 .,
i8n.
6;
busimasis
(=
biisimasis)
p.
25,
8
.;
lek i
(=
lék i)
p.
31,
8
.;
pus i,
pu é
(=
pis i,
pu e),
Zadzia
(=
Zaidzia)
p.
31,
13
.;
baigiai
(=
baigei)
p.
34,
6
ap.;
p.
34,
isn.
27
minimi
lie u iu
akcen ology
da bai
nepa eik i
li e a i os
sa aSe;
mék+é- é-s
i
mék+é-mé-s
(p.
35,
2,3
ap.)
eikia
sukeis i
ie omis;
eciu
(=
éciu)
p.
58,
12
ap.;
biski
(=
biskj
,, upu i*)
p.
92,
3
ap.;
ne iesa,
kad
o ma
Sokin i
lie u iy
kalboje
neegzis uoja
(p.
103,
isn.
64);
k en a
(=
k in a)
p.
115,
15
ap.
(mo inos
kalbos
k en a
—
ne
bend inés
kalbos
o ma);
MFTYTI
(=
METYTI)
p.
117,
1
.;
{ e elis}
(=
é elis)
p.
133,
13
ap.;
e is
(=
e is
{ é is})
p.
134,
10,13
.
Cia
suminé i
ik ai
»iS i ps a*
a p
gausybés
nep iekaiS ingai
pa eik y
pa yzdziy
i
akiy
nebado.
P as iau
y a
su
lie u ika
san auka
—
jos
kalba,
s ilius
i
sky yba
ge okai
edaguo ini.
Apgailes au ina,
kad
daugelis
lie u isko
eks o
klaidy
y a
pe kel os
i§
dise acijos.
Tai
ody u,
jog
monog a ijos
engima
lydéjo
skuba.
Tu bi
skubo umu
eiké y
aiskin i
i
knygos
eks e
ie oj
monog a i-
jos
p asp iidusia
dise acija,
p z.,
In
his
disse a ion,
I
shall
e e
o
p oblems
o
accen u-
a ion“
(p.
34,
in.
27).
Baigdamas
Sia
ecenzija,
no iu
pasaky i,
kad
nepaisan
iSkel y
ikumu,
klaidy,
P.
Wojciko
monog a ija
y a
im as
da bas,
p aple es
li uanis ikos
ho izon a
aiky
kalbos
y imais.
Recen-
zuojamoji
knyga
i
s aipsniai
nebi y
a si ade
be
daugelio
Zmoniu
pas angy:
audioj asus
da é
i
ansk iba o
Ru os
mo ina
li uanis é
Au elija
KaSkele iciené
(8j
da ba
i§
dalies
emé
Aus -
ijos
moksly
akademija
—
g an as
iS ipin as
p o .
W.
U.
D essle io;
aip
pa
A i os
Lie u os
ondas,
nupi kes
kompiu e j,
magne o ona
i
kaseciy),
duomenis
koda o
i
analiza o,
sup an-
ama,
P.
Wojcikas,
konsul uojamas
i
isoke iopai
emiamas
Zinomos
psicholing is és
p o .
M.
Smoczyniskos,
ku ios
inicia y a
i
p adé i
lie u iy
aiky
kalbos
y imai;
dise acijos
a8ymui
i
gynimui
ado a o
bal is as
p o .
Axelis
Hol oe as.
Siy
i
ki y
Zmoniu
pagalba
knygoje
g azZiai
is ySkina
pa s
au o ius
(p. 7),
aciau
pag indinis
naujos
lie u iy
kalbo y os
Sakos
he ojus
y a
jis
pa s,
p o esionaliai
pasi enges
psicholing is as
i
li uanis as,
neabejoju,
oliau
sékmingai
e-
sian is
li uanis ikos
y imus.
Boni acas
S undzia
Gau a
2001
08
17
Bal is ikos
i
bend osios
kalbo y os
ka ed a
Vilniaus
uni e si e as
Uni e si e o
g.
5,
2734
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]_l
PIETRO
U.
DINI,
Ba y
KALBOS.
LYGINAMOJI
ISTORIJA.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
540
p.
Pie o
U.
Dini’o
j adas
j
bal y
ilologija
Le
lingue
bal iche
jau
susilauké
daugelio
eigiamy
a siliepimy
ling is inéje
spaudoje.
Ve imai
j
lie u iy
i
la iy
kalbas
liudija
ne
ik ai
apie
ai,
kad
jis
uzpildo
sp aga
bal is inéje
li e a i oje,
be
i
apie
pacios
knygos
eigiamas
ypa ybes.
Tam,
kad
lie u iskas
leidimas
pe im y
isas
Sias
o iginalo
ypa ybes,
nemaZai
pas angy
y a
padéjes
specialusis
knygos
edak o ius
Boni acas
S undzia.
Jo
iipes ingas
da bas
leido
i8 eng i
dau-
RECENZIJOS
|
255
gelio
e minologiniy
i
ak iniy
ne ikslumy,
ku ie
e cian
galeéjo
leng ai
jsi el i.
A ski ai
ecen-
zuo i
lie u iska
leidima,
jau
anks¢iau
Siame
zu nale
(39
.,
1998,
253-257)
Gied iui
Subaéiui
ecenza us
i aliskq
o iginala,
lyg
i
né a
bi ino
eikalo.
Taciau
e imo
pasi odymas
Lie u oje
y a
s a bus
i
dziugus
j ykis,
jj
paminé i
ska ina
i
ki i
sume imai:
o iginalas
Lie u oje
g ei-
Ciausiai
liks
bibliog a ine
e enybe,
o
lie u iskas
leidimas
neabejo inai
uZims
ga binga
ie a
Salia
i aliSko,
juolab
kad
jis
(kaip
aSoma
lie u iSko
leidimo
p a a meje)
pa ikslin as
i
ge okai
papildy as.
Is
eiksniu,
lemianciy
ecenzuojamos
knygos
e e,
ypa¢
eikia
pab éz2 i
ai,
kad
au o ius
y a
lygia
dalimi
kalbininkas
i
ilologas,
i
g ildendamas
diskusijos
apie
de
Saussu e’o
désnj
esme
jauciasi
iek
pa
lais ai,
kaip
i
apibudindamas
Renesanso
laiko a pio
au o iy
samp o a imus
apie
bal y
au as
i
kalbas
bei
jy
kilme
(,,paleokompa a y izmas*
bal y
a eale
y a
iena
iS
mégs amy
au o iaus
y imy
s i¢iy).
Ling is iniy
i
ilologiniy
aspek y
pusiaus y a,
ypa¢
pa-
b éz ina
s ip éjancios
specializacijos
laikais,
da o
Dinio
knyga
iesiog
pa yzdingu
bal is ikos
s udijy
i adu.
Knygoje
ap a iama
bal y
p ieSis o é,
pag indiniai
lyginamosios
bal y
kalbo y os
b uoZai,
kalby
kon ak ai
bei
a ealiniai
aspek ai,
lie u iy
bei
la iy
kalby
aida
i
jos
is o inis
bei
kul i-
inis
kon eks as,
apibudinami
negausus
iki
mUsy
laiky
iSlike
duomenys
apie
p isy
i
ki as
mi usias
bal y
kalbas
bei
a mes.
Gale
andame
j ai iy
laiko a piy
bal y
kalby
eks y
pa yz-
dziy
su
komen a ais
bei
nepap as ai
iSsamia
bibliog a ija.
Medziagos
iSdés ymas
y a
kiek
ne ienodas
i
asime iskas,
be
ai
lemia
jos
pobidis:
lie u iy
i
la iy
kalby
aida
apz elgia-
ma
nuo
p iesis o és
iki
naujausiy
laiky,
dél
o
i
duomenys
apie
Sias
kalbas
y a
iSmé y i
po
kelis
sky ius;
au o ius
iena
po
ki o
a skleidzia
a ski us
is o inius
kalbos
s uk i os
sluoks-
nius.
P isu
kalbos,
paliudy os
os
kele u
umpy
eks y,
bu o
nejmanoma
ap a§y i
okiu
pa
budu,
odél
isi
duomenys
apie
Sia
kalba
sukaup i
iename
sky iuje,
ku iame,
beje,
duo a
labai
ge a
su
Sios
kalbos
ekons ukcija
susijusios
ilologinés
p oblema ikos
apz alga.
Kny-
gos
u inys
Sioje
ecenzijoje
e e uojamas
labai
neiSsamiai;
nepe dedan
galima
pasaky i,
kad né a
okios
bal is iniy
y imy
s i ies,
ku ios
au o ius
nebi y
no s
bend ais
b uozais
skai y ojui
p is a es.
Au o iaus
k uopS umas
i
pla us
mokslinis
aki a is
iS ySkéja
iek
iS
didziulés
bibliog a ijos,
iek
i iS
knygos
u inio.
Dini’o
knyga
y a
ge ai
pa aSy a
i
ipes ingai
su edaguo a,
i
ne labai
p iekabus
ecenzen-
as
ne as y
medZiagos
ilgam
pas ebée y
klaidy
sa aSui.
I ai iy
kalby
o mos
dazniausiai
ci uo-
jamos
nep iekaiS ingai.
Tai,
kad
la iy
kalbos
pa yzdziai
pa eik i
Siek
iek
blogiau
negu
ki y
kalbu,
a i inka
idu ing
bal y
kalbo y os
publikacijy
no ma.
Tu in
omenyje
didelj
kiekj
diak i-
iniy
zenkly,
a ojamy
uZ aSan
la iskus
ZodZius,
s a is ing
ikimybe,
kad
ne
La ijoje
spaus-
din oje
kalbo y os
publikacijoje
isos
a ba
ben
dauguma
la isky
o my
bus
pa eik os
aisyk-
lingai,
galima
laiky i
lygia
nuliui.
Todel
nes ebina
okie
ne ikslumai,
kaip
a s
ie oje
a s/ a s
(119
p.),
pe kuns
ie oje
pe kiins
(119
p.),
masinam
ie oje
masinam
saucamies
(137
p.),
kiselis
ie oje
kiselis
(181
p.),
nak
p ieks
ie oje
nak
p ieksa
(338
p.).
Reikia
pab éz i,
kad
okiy
a ejy
y a
isai
nedaug.
Siek
iek
labiau
s ebina
ansk ipcija
[z’in’a]
( ie oje
[zina]),
eikiama
p ie
la isko
Zodzio
zina
(92
p.).
Nuo
skai y ojo
ne eiké y
slep i,
kad
lie u iy
i
la iy
kalby
onologinés
sis emos
ski ia-
si;
kad
la iy
kalboje
asimiliacinio
minkS inimo
p ies
p ieSakinés
eilés
balsius
né a
i
kad
a’me-
niu
<n>
pazymé as
p iebalsis
né a
suminkS in as
dan inis-al eolinis,
o
pala alinis
p iebalsis
( .
y.
pala aliné
a ikuliacija
y a
ne
paSaliné,
o
pag indiné).
Kadangi
né a
kie yjy
i
minkS ujy
256
|
RECENZIJOS
al eoliniy
p iebalsiy
p ieSp iesos,
Zodzio
sa
ansk ipcija
[8’u: ]
(83
p-)
y a
nemo y uo a
i
u bu
ik
a spindi
lie u isko
a i ikmens
si i
ansk ipcija:
ose
kalbose,
ku
né a
minks umo
ko eliacijos,
Z a bieji
p iebalsiai
dazniausiai
sa aime
bina
al eoliniai-pala aliniai.
La iy
zo-
dis
blau s
aip
pa
ansk ibuojamas
pagal
lie u iy
kalbos
a ies
désnius
[bl’eu s]
(80
p.).
Gin¢y inas
a odo
au o iaus
p incipas
lie u iskas
o mas
duo i
su
p iegaidémis,
0
la iskas
—
be
ju:
o ma
ba ,
pa eik a
Salia
lie .
bi i,
suda o
ispudi,
lyg
p iegaides
ski y
ik
lie u iy
kalba.
Ki a
e us,
eikia
p ipazin i,
kad
la iskos
o mos
su
p iegaidziy
Zenklais
labai
nu ols a
nuo
ip as os
spausdin o
Zodzio
i8 aizdos,
i
ai
mokslinés
a’ybos
nejgudusj
skai y oja
gali
ikdy-
.
Gin¢y inas
lyginamosios
bal y
kalbo y os
p oblemas
au o ius
p is a o
glaus ai,
be
su
pa-
kankamu
( u in
omenyje
ie os
ap ibojimus)
issamumu,
sumaniai
iSg ildendamas
klausimo
esme
i
isu
su
ienodu
objek y umu
e e uodamas
p ies a ingus
y éjy
poZi ius.
A siz el-
giama
j
naujausig
li e a ii a,
odél
skai y ojas
gauna,
be
abejo,
ak ualia
bal is iniy
y imy
ap-
z alga.
Visada
galima
apgailes au i,
kad
nebu o
e e uo a
da
iena
eo ija
a ba
nebu o
a si-
z elg a
j
da
ieno
y éjo
pozi i j,
be
specialiai
ieSko i
okiy
sp agy
a
ne obulumy
ba y
be gZdZias
da bas.
Paminésime
ik
ieng
ki a
ie a,
ku
au o iaus
dés omi
poziu iai,
misy
nuomone,
gale y
skai y oja
Siek
iek
suklaidin i.
Knygoje
ne
isai
j ikinamai
ap a i
pala alizacijos
eiskiniai
(83-84
p.)-
Beje,
bibliog a ijoje
pasigendame
Cekmono
s aipsnio
‘O
jo acii
p asla janskom
i
bal ijskix
jazykax’,
Bal is ica
11(1),
1975,
63-76,
ku iame
pa ikslinamos
pala alumo
i
minks umo
ko eliacijos
sa okos.
Ci uodamas
Ku y owicziu,
au o ius
aSo,
kad
,,i8
p adziy
susi o ma o
ski ingos
minkS yjy
p iebalsiy
onemos,
o
éliau
jos
bu o
neu alizuo os
p ies
p ieSakinés
eilés
balsius;
$i
neu a-
lizacija
i
p i edé
p ie
*j
isnykimo“.
I a dinan
pala alizacijos
ap aiskas
lygiag eciai
eikiami,
p z.,
lie.
sj
>
s’
(si i)
i
la.
sj
>
§
(Sa )
a ejai.
Ma
Ku ylowiczius
bal y
p okalbei
pos ula o
minkS umo
ko eliacija
p ieS
uzpakalinés
eilés
balsius;
ji
bu usi
neu alizuojama
p ies
p ieSaki-
nés
eilés
balsius,
ku
bu e
apibend inami
nezymé i
kie ieji
p iebalsiai.
Tai
liudija
j
iinykimas
a p
p iebalsio
i
p ieSakinés
eilés
balsio
bal y
p okalbéje
(plg.
kédé
:
kédziy,
e i
:
e ciu),
ku is
odo
unkcinj
C’V
i
CjV
su apa inima
i
y a
pag indinis
a gumen as
uz
minkS umo
ko eliaci-
jos
bu ima
bal y
p okalbéje.
Lie u iy
kalbos
p iebalsiy
sis ema
onologiniu
poZii iu
da
a i-
ma
p okalbés
sis emai,
no s
(g eiciausiai
dél
sla y
kalby
j akos)
kie ieji
p iebalsiai
neu aliza-
cijos
pozicijoje
(p ie’
p iesakinés
eilés
balsius)
bu o
dideliu
mas u
pakeis i
minkS aisiais.
Jo acijos
(sj,
2]
>
§,
Z,
pj
bj
>
pl,
bl)
salygo y
p iebalsiy
paki imy
gausa
la iy
kalboje
a spindi
minks umo
ko eliacijos
nykima:
paSaline
pala aline
a ikuliacija
pa em a
pala alizacijos
ko e-
liacijq
pakei é
j ai iis
a ikuliacijos
ie os
poslinkiai
(p z.,
dan iné-al eoliné
a ikuliacija
paki o
j
pala aline,
ku i
sa o
uoZ u
galéjo
keis is
oliau,
plg.
p ocesa
k’,
g’
>
c,
dz,
g ei¢iausiai
a pinin-
kaujan
kokiems
no s
pala aliniams
p iebalsiams).
Ne
ieng
y éja
y a
suklaidinusi
d ejopa
‘pala alizacijos’
e mino
eiksmé.
Tiesa,
kad
,,nesu ampan is
su
naudininku
( iksliau:
su
naudininku
a ba
su
galininku
-
A.
H.)
inagininkas
la iy
kalboje
y a
paliudy as
ik
spo adiskai“
(319
p.),
be
au o iaus
ci uojamame
pa yzdyje
i8
senosios
kalbos
Dewe
bee nes
ap
‘ ap i
Die o
aikais’,
be
abejo,
pa a o as
ne
inagininkas
(su
galine
-is
<
*-ais)
o
galininkas,
—
ai
odo
a i inkama
ie a
Gliuko
i
Elge io
e imuose
( eem
dewe
win ch
Wallas
Deewa
Beh nus
ap
Gliukas,
JN
1,12;
Be
cek
o
3zieme,
dewwe
ems
walliu
Dewa
be nus
ap
Elge is,
E angelijos
i
Epis olos
6 25):
isa
kons ukcija
y a
Klaidinga,
la iy
kalbai
s e ima
i
a si ado
kopijuojan
lo yny
accusa i us
cum
in ini i o
(dedi
eis
RECENZIJOS
|
257
po es a em
ilios
Dei
ie ).
Taisyklinga
la iska
kons ukcija
au o iams
okieciams
suda é
sunku-
my,
odél
linksnis
bu o
pasi ink as
pagal
okiska
kons ukcija
Go es
Kinde
zu
we den.
Kadangi
linksnis
okiame
junginyje
del
linksniy
o my
homonimijos
bu o
sunkiai
nus a omas,
g ama i-
ne
jo
in e p e acija
p ime é
lo yny
kalba.
Klaidinga
p ielaida,
kad
Sioje
kons ukcijoje
u é y
bu i
a ojamas
jnagininkas,
kyla
i
mechanisko
lie u iy
kalbos
g ama ikos
aisykliy
aikymo
la iy
kalbai.
IS
ik yjy
lie u iy
jnagininkas
Cia
y a
ino acija
(apsk i ai
a odo,
kad
lie u iy
kalboje
p edika inio
jnagininko
a ojimo
s e a
palygin i
su
bal y
p okalbe
y a
ge okai
iSsiplé-
usi),
o
la iy
kalboje
islaikomas
bal y
i
sla y
kalboms
bidingas
naudininkas
in ini y inio
sakinio
(is eikS am
a ba
neiS eikS am)
subjek ui
i
a dazodiniam
a iniui
zymé i
(plg.
s.
b.
sl.
Das »
ime
oblas »
edom»
bozijem>
(da .
pl.!]
by i).
Daba inés
la iy
kalbos
kons ukcijoje
Die a
bé niem
ap
o ma
bé niem
y a
ik as
naudininkas,
o
ne
su
naudininku
su apes
jnagininkas,
nes
in ini y inio
sakinio
a daZodinio
a inio
pozicijoje
gali
bi i
a ojamas
ne
ik
daugiskai os,
be
i
ienaskai os
naudininkas
( ap
Die a
bé nam),
0
ienaskai os
jnagininkas
né a
su apes
su
naudininku.
G ei iausiai
pe
neapsizi i éjima
kaip
senosios
la iy
kalbos
ilia y o
pa yzdys
pa eik a
kon-
s ukcija
exan
helles
‘p aga e’,
o
kaip
loka y o
pa yzdZiai
—
an
esschan
Deenan
‘ eCiaja
diena’,
cenan
u e
‘laiky i
Slo éje’
(320
p.).
Pa yzdziai,
ilius uojan ys
s e imy
kalby
bei
isuomeninio
i
kul u inio
kon eks o
j aka
bal y
kalby
leksikai,
y a labai
ge ai
a ink i,
au o iui
bi y
galima
p ikis i
ik
ienq
ki a
ne iksluma.
Pa yzdziui,
la iy
zodzio
pla ize is
‘pagy iinas’
(360
p.)
da yba
né a
sup an ama
nepaminéjus
konk e aus
Sal inio,
Zodzio
ple ize is
(ple ise ,
Pla eisen)
‘lygin u as’,
Salia
ku io
ga sy
asociaci-
jos
keliu
(pla i ies
‘gi is’)
bu o
suda y a
pajuokiamoji
o ma
pld ize is;
a gu
a
cia
galima
kalbe i
apie
da ybos
elemen a
-ize is,
kilusj
i8
id.
ok.
em.
ise
‘geleZis’.
Tokiy
la iy
kalbos
bid a dziy
kaip
sniegbal s
‘sniego
bal umo’
(370
p.)
a si adima
ska ino,
Zinoma,
ne
usy
(ku
Sis
ipas
i8
iso
neegzis uoja),
o
okie¢iy
kalba
(schneewei
i
pan.),
i
ai
ne
so ie meciu,
0
ge okai
anks¢iau,
XIX
amZiaus
au o iy
ki iniuose
(Endzelynas bandé
su
Siuo
ei8kiniu
ko o i
da
p ie’
ka a).
La iy
kalba
du
ka us,
j ai iais
laiko a piais
pasiskolino
usy Zodj
pud:
Zodzius
lie.
piidas
i
es .
puud
kaip
,,lygiag e us
skolinys“
ch onologiskai
a i ik y
senesné
la iy
kalbos
o ma
pudds,
0
ne
naujesné
puds
(394
p.).
Ve éjas
sa o
neleng a
da ba
a liko,
be
abejo,
labai
ge ai,
i
ik
dél
keliy
ie y
bu y
galima
pa eiks i
k i iniy
pas aby.
Ne ykes
y a,
pa yzdziui,
e mino
,,modalumas“
a ojimas
okiuose
sakiniuose
kaip
,,3is
modalumas
[apie
ne iesioging
nuosaka
—
A.
H.]
a siskleidzia
a ojan
eikiamyjy
daly iy
o mas...“,
,,debi y as
adiciskai
y a
laikomas
modalumu“
(331-332
p.).
Galima
kalbé i
apie
nuosakas
a ba
apie
o mas
su
modaline
unkcija,
be
e minas
,,modalu-
mas“
(modali y,
Modali a ,
modanwxocme
i
pan.)
apima
isa
modaliniy
eik’miy
s e a,
odél
pa a o as
konk ecioms
o moms
zymé i
skamba
nejp as ai.
Angliskas
e minas
e iden ial
a -
ojamas
apibidin i
o moms,
ku iomis
kalbé ojas
gali
a ba
p i alo
pazymé i,
kokiais
duomeni-
mis
a ba
j odymais
(angl.
e idence)
jis
emiasi,
ka
no s
sakydamas
(p z.,
a
pa s
ma es,
a
gi déjes
i
pan.);
ne
isai
inkamas
a odo
e imas
,,aki aizdzioji
nuosaka“
(330
p.),
nes okia
nuosaka
u bu
galé y
zymé i
ik
ai,
kas
aki aizdu
(e iden ).
P anciiziska
azé
ou
cou
eiskia
ne
‘gana
g ei ai’
(250
p.),
o
‘ iesiog,
ienu
Zodziu
a ian ,
be
iSlygy’.
Visada
eikia
dziaug is,
kai
mokslininkas,
uZuo
apsi ibojes
o iginaliais
y imais,
i8
ku iy
gali
iké is
jeigu
ne
didesnés
Slo és,
ai
ben
jau
didesnio
in elek inio
pasi enkinimo,
ski ia
laiko
i
pas angy
sa o
mokslo
s i ies
sin ezei
aSy i:
juk
ji
isada
gali
ap i
pigios
k i ikos
objek u.
Pie o
258
|
RECENZIJOS
U.
Dini
j
sa o
Bal y
kalbas,
be
abejo,
y a
jdéjes
daug
Si dies,
okiu
bidu
duodamas
skai y ojui
ne
ik
sausq
ak y
in en o iy,
be
gy a
i
pa auklia
knyga.
Padékokime
Pie ui
U.
Dini’ui
uz
puikiai
a lik a
da ba
i
edak o iui
Boni acui
S undZiai
uZ
pas angas
da an
jj
p ieinama
Lie u os
skai y ojams.
Axel
Hol oe
Gau a
2001
08
24
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]