IN
MEMORIAM
|
251
Na,
akmins
uz
akmina
paliks,
o dus
pa
kuku
zo im,
pa
alanom
salaseis,
saliks
dzismé,
un
p icésis
a u
olidu,
bo ine
smi 6,
—
nu
dzilines
augsa
celas
aca,
sen
pimé s a
spe.
(Li e a ii a
un
maksla,
1987
03
13).
An ons
B eidaks
é y
kalba
daugiau
nesidZiaugs
i
zodziy
j
daina
nedés.
Algi das
Sabaliauskas
OLEGAS
TRUBACIOVAS
1930
10
23
-
2002
03 09
Skaudy
smigj
pa y e
usy
sla is ika:
po
sunkios
ligos
mi é
ienas
zymiausiy
jos
a s o y
Olegas
T ubaCio as,
alen ingas
mokslininkas,
palikes
ySkius
pédsakus
i
bal y
kalbu
moksle.
O.
T ubaCio as
gimé
1930
m.
spalio
23
diena
Volgog ade.
1952
m.
baiges
Dniep ope -
o sko
uni e si e a,
1952-1955
m.
mokési
Mask os
als ybinio
M.
Lomonoso o
uni e -
si e o
aspi an oje
( ad.
S.
B.
Be nS einas).
1955-1961
m.
di bo
SSRS
moksly
akademi-
jos
Sla is ikos
ins i u e.
Nuo
1961
m.
iki
mi ies
pag indiné
O.
T ubacio o
moksliné
eikla
susijusi
su
Rusy
kalbos
ins i u u.
2
La galiy
aS as:
aly y
k iimas
o os
ie oje,
en,
ku
akmuo
an
akmens...
Ne,
akmuo
an
akmens
liks,
zodziai
i§
medziy
Saku,
i$
po
elény
bus
su ink i,
sudé i
j
daina,
i
dziaugsis
é y
kalba,
naSlai é
pazemin a,
—
iS
gilumos
iSkyla
senas,
seniai
pami S as
sopulys.
252
|
IN
MEMORIAM
1957
m.
O.
T ubacio as
apgyné
kandida ine
dise acija,
ku i
éliau
bu o
paskelb a
a ski a
knyga
Sla y
kalby
giminys és
e miny
i
kai
ku iy
seniausiy
isuomeninés
san a -
kos
e miny
is o ija
(Hcmopua
caaeancKux
mepMUHOG
podcmeéa
u
HeKomopbix
OpesHe iuux
mepMuxos
o6wyecmeen ozo
cmpoa,
Mocxsa,
1959).
Ra’ydamas
dise acija
O.
T ubacio as
ilgesnj
laika
da ba osi
Lie u oje.
K uops¢iai
pe ziii éjo
Kazimie o
Bigos
e imologinio
zodyno
ka o eka,
jo
ada
da
neskelb q
da ba
Pas abos
i
papildymai
A.
P eob azenskio
usy
kalbos
e imologiniam
Zodynui.
Ne ukus
pasi odé
ki a
ne
ik
sla y,
be
i
bal y
kalbo y ai
eik’minga
O.
T ubaéio o
knyga
Sla y
kalby
naminiy
gy uliy
pa adinimy
kilmé
(ITpoucxoocdenue
nazeanuii
do-
MAUHUX
JCUBOMHDIX
6
ClaBAHCKUX
A3e1Kax,
Mocksa,
1960).
Po
po os
me y
iSleidziamas
didZiulio
a ga sio
sulaukes
d auge
su
Vladimi u
Topo o-
u
pa asy as
eikalas
Auks u inés
Padniep és
hid onimy
ling is iné
analizé
(Jlunzeucm-
uyeckuu
anaiuz
2udpoxumoe
Bepxuezo
Ilodnenposea,
Mocxsa,
1962),
ku iame
p a es i
anks esnieji
K.
Bigos
y inéjimai,
pa ody a,
jog
i
senyjy
bal y
e i o ija
jéjo
isas
auk& u i-
nio
Dniep o
baseinas.
O.
T ubacio as
pa aié
i
Sio
eikalo
esinj
Desiniak an és
Uk ai-
nos
upiy
a dai
(Hazeanua
pex
IIpaeobepescuo
Yxpauno1,
Mocxsa,
1968).
Bal is us
labiau
dominan¢ias
sio
eikalo
min is
jis
paskelbé
ilniskéje
Bal is icoje
(1968,
4(1),
31-53).
1965
m.
O.
T uba¢io as
apgyné
dak a o
dise acija,
ku i
aip
pa
ne ukus
bu o
paskelb-
a
a ski a
knyga
Sla y
kalby
ama y
e minija
(Pemecaennaa
mepmunonozua
6
cnasaHcKUux
azeikax,
Mocksa,
1966).
Galbu
daug
kam
bu o
ne iké a
Sio
eikalo
i8 ada,
kad
Sios
s i ies
bal y-sla u
leksiniu
izoglosy
y a
daug
maziau
negu
sla y-ge manu
i
sla y—lo ynu.
I ai ias
bal y
kalby
leksikos
p oblemas
O.
T uba¢io as
nag inéjo
i
kai
ku iuose
ki uo-
se
sa o
da buose.
Seniausius
bal y
i
sla y
kalby
san ykius
jis
lie é
i
nemaza
gincy
kelian-
Cioje
monog a ijoje
Seniausiyjy
sla y
e nogenezé
i
kul ii a
(Qmnozenes
u
Kyllbmypa
Opes-
Hemuux
cnaean,
Mocxsa,
1991).
G upés
alkininky
padedamas
O.
T uba¢io as
engé
kapi alinj
sla y
e imologijos
ei-
kala
Sla y
kalby
e imologinj
zodynq
(Qmumonoeu ecku i
caoeaps
cnaeancKux
AZbIKOB,
Mocxsa,
1974-).
Bend ada biai
s eikindami
O.
T uba io a
sep yniasdesim me¢éio
p oga
u bi
eisingai
nu odé,
kad
Sis
eikalas
y a
,,jo
kelio
i siiné,
ka i
i
za inga
ka o ga“.
Gaila,
kad
Sio
kelio
i Siiné
u bi
da
ik
ipusé a
(26-me
sasiu inyje
o
aidés
p adZia),
o
pag indinio
kelei io
jau
né a...
Ne
ik
sla is ams,
be
i
bal is ams
O.
T uba¢io as
pada é
paslauga,
j
usy
kalba
iS e es
Maxo
Vasme io
Rusy
kalbos
e imologinj
Zodynq
(Russisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g,
1953-1957,
I-III).
Ve ima
jis
papildé
i
sa o
pas abomis.
1972
m.
O.
T uba¢io as
bu o
is ink as
SSRS
moksly
akademijos
na iu
ko esponden u.
Tuo
me u
jis
bu o
jauniausias
Sios
mokslo
ins i ucijos
na ys
ilologas
i
ienin elis,
ku io
moksliniai
in e esai
aip
glaudziai
bu o
susije
su
bal is ika.
1992
m.
O.
T uba¢io as
bu o
is ink as
Rusijos
moksly
akademijos
ik uoju
na iu.
Nuo
1997
m.
jis
edaga o
pag indini
Rusijos
kalbo y os
Zu nala
Bonpocei
a3bixozHanus.
1963
m.
bu o
js eiges
i
edaga o
es inj
leidinj
Imumozozua.
Gana
a imai
O.
T ubacio as
bend ada bia o
su
lie u iy
kalbininkais.
1967
m.
Vil-
niaus
uni e si e e
jis
opona o
kandida ine
Simo
Ka ali ino
i
dak a ine
Zigmo
Zinke i-
Ciaus
dise acijas.
Skai é
paskai a Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
IN
MEMORIAM
|
253
O.
T ubacio o
mi ies
p oga
Vladimi as
Topo o as
Siu
eiluciy
au o iui
a8é:
,Su
T uba-
Cio o
mi imi
i8
gy enimo
iSéjo,
mano
nuomone,
jzymiausias
miusy
laiky
e imologas,
e imologas
i$
Die o
malonés“.
Olegas
T uba¢io as
palaido as
j
pie aka ius
nuo
Mask os
esan¢iose
T oeku o skos
kapinése.
Sios
kapinés
p iglaudé
jau
ne
iena
mums
ge ai
paZjs ama
usy
mokslininka.
Algi das
Sabaliauskas