Olegas Trubačiovas

IN MEMORIAM | 251 Na, akmins uz akmina paliks, vordus pa kuku zorim, pa valanom salaseis, saliks dzismé, un pricésis tavu volidu, borine smit6, — nu dzilines augsa celas vaca, sen pimérsta spe. (Literatiira un maksla, 1987 03 13). Antons Breidaks tévy kalba daugiau nesidZiaugs ir zodziy j daina nedés. Algirdas Sabaliauskas OLEGAS TRUBACIOVAS 1930 10 23 - 2002 03 09 Skaudy smigj patyre rusy slavistika: po sunkios ligos miré vienas zymiausiy jos atstovy Olegas TrubaCiovas, talentingas mokslininkas, palikes rySkius pédsakus ir balty kalbu moksle. O. TrubaCiovas gimé 1930 m. spalio 23 diena Volgograde. 1952 m. baiges Dniepropetrovsko universiteta, 1952-1955 m. mokési Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto aspiranttroje (vad. S. B. BernSteinas). 1955-1961 m. dirbo SSRS moksly akademijos Slavistikos institute. Nuo 1961 m. iki mirties pagrindiné O. Trubaciovo moksliné veikla susijusi su Rusy kalbos institutu. 2 Latgaliy raStas: alyvy kriimas tvoros vietoje, ten, kur akmuo ant akmens... Ne, akmuo ant akmens liks, zodziai i§ medziy Saku, i$ po velény bus surinkti, sudéti j daina, ir dziaugsis tévy kalba, naSlaité pazeminta, — iS gilumos iSkyla senas, seniai pamirStas sopulys. 252 | IN MEMORIAM 1957 m. O. Trubaciovas apgyné kandidatine disertacija, kuri véliau buvo paskelbta atskira knyga Slavy kalby giminystés terminy ir kai kuriy seniausiy visuomeninés santvarkos terminy istorija (Hcmopua caaeancKux mepMUHOG podcmeéa u HeKomopbix OpesHetiuux mepMuxos o6wyecmeentozo cmpoa, Mocxsa, 1959). Ra’ydamas disertacija O. Trubaciovas ilgesnj laika darbavosi Lietuvoje. Kruops¢iai perziiiréjo Kazimiero Bigos etimologinio zodyno kartoteka, jo tada dar neskelbtq darba Pastabos ir papildymai A. Preobrazenskio rusy kalbos etimologiniam Zodynui. Netrukus pasirodé kita ne tik slavy, bet ir balty kalbotyrai reik’minga O. Trubaéiovo knyga Slavy kalby naminiy gyvuliy pavadinimy kilmé (ITpoucxoocdenue nazeanuii doMAUHUX JCUBOMHDIX 6 ClaBAHCKUX A3e1Kax, Mocksa, 1960). Po poros mety iSleidziamas didZiulio atgarsio sulaukes drauge su Vladimiru Toporovu parasytas veikalas Aukstutinés Padnieprés hidronimy lingvistiné analizé (Jlunzeucmuyeckuu anaiuz 2udpoxumoe Bepxuezo Ilodnenposea, Mocxsa, 1962), kuriame pratesti ankstesnieji K. Bigos tyrinéjimai, parodyta, jog i senyjy balty teritorija jéjo visas auk&tutinio Dniepro baseinas. O. Trubaciovas paraié ir Sio veikalo tesinj Desiniakrantés Ukrainos upiy vardai (Hazeanua pex IIpaeobepescuott Yxpauno1, Mocxsa, 1968). Baltistus labiau dominan¢ias sio veikalo mintis jis paskelbé vilniskéje Baltisticoje (1968, 4(1), 31-53). 1965 m. O. Truba¢iovas apgyné daktaro disertacija, kuri taip pat netrukus buvo paskelbta atskira knyga Slavy kalby amaty terminija (Pemecaennaa mepmunonozua 6 cnasaHcKUux azeikax, Mocksa, 1966). Galbut daug kam buvo netikéta Sio veikalo i8vada, kad Sios srities balty-slavu leksiniu izoglosy yra daug maziau negu slavy-germanu ir slavy—lotynu. Ivairias balty kalby leksikos problemas O. Truba¢iovas nagrinéjo ir kai kuriuose kituose savo darbuose. Seniausius balty ir slavy kalby santykius jis lieté ir nemaza gincy kelianCioje monografijoje Seniausiyjy slavy etnogenezé ir kultiira (Qmnozenes u Kyllbmypa OpesHemuux cnaean, Mocxsa, 1991). Grupés talkininky padedamas O. Truba¢iovas rengé kapitalinj slavy etimologijos veikala Slavy kalby etimologinj zodynq (Qmumonoeuveckuti caoeaps cnaeancKux AZbIKOB, Mocxsa, 1974-). Bendradarbiai sveikindami O. Trubatiova septyniasdesimtme¢éio proga turbit teisingai nurodé, kad Sis veikalas yra ,,jo kelio virsiiné, karti ir zavinga katorga“. Gaila, kad Sio kelio virSiiné turbit dar tik ipuséta (26-me sasiuvinyje o raidés pradZia), o pagrindinio keleivio jau néra... Ne tik slavistams, bet ir baltistams O. Truba¢iovas padaré paslauga, j rusy kalba iSvertes Maxo Vasmerio Rusy kalbos etimologinj Zodynq (Russisches etymologisches Worterbuch, Heidelberg, 1953-1957, I-III). Vertima jis papildé ir savo pastabomis. 1972 m. O. Truba¢iovas buvo isrinktas SSRS moksly akademijos nariu korespondentu. Tuo metu jis buvo jauniausias Sios mokslo institucijos narys filologas ir vienintelis, kurio moksliniai interesai taip glaudziai buvo susije su baltistika. 1992 m. O. Truba¢iovas buvo isrinktas Rusijos moksly akademijos tikruoju nariu. Nuo 1997 m. jis redagavo pagrindini Rusijos kalbotyros Zurnala Bonpocei a3bixozHanus. 1963 m. buvo jsteiges ir redagavo testinj leidinj Imumozozua. Gana artimai O. Trubaciovas bendradarbiavo su lietuviy kalbininkais. 1967 m. Vilniaus universitete jis oponavo kandidatine Simo Karalitino ir daktarine Zigmo ZinkeviCiaus disertacijas. Skaité paskaita Lietuviy kalbos ir literatiiros institute. IN MEMORIAM | 253 O. Trubaciovo mirties proga Vladimiras Toporovas Siu eiluciy autoriui ra8é: ,Su TrubaCiovo mirtimi i8 gyvenimo iSéjo, mano nuomone, jzymiausias miusy laiky etimologas, etimologas i$ Dievo malonés“. Olegas Truba¢iovas palaidotas j pietvakarius nuo Maskvos esan¢iose Troekurovskos kapinése. Sios kapinés priglaudé jau ne viena mums gerai paZjstama rusy mokslininka. Algirdas Sabaliauskas