ACTA
LINGUISTI-
CA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITUANIA LITUAUANIA LITUAUANIA LITUANIE es égalemen connue sous le nom de ACTA LITUANIA, qui es égalemen connue sous le nom de
XLVI
(2002),
185-192
PASTABOS
Rema ques
KIRCIUOC-
IU MISIMAS
Dans
beaucoup,
pie y
aukS aiciy
snek y
(Léipalingis,
Veisiejai,
Kapciamies is,
D askininkai,
Ra nyCia,
Pelesa,
Zi miinai,
Rédinia,
Me kiné,
Seinai,
Punskas) dans
ce ains cas!
son
coincusies
i ap ade
i agalé
i
(pagal
p o .
J.
Baléikoni,
sonamban i
i ap adé
—
i8
jo
pascai u m.).
1953-1954
P obablemen
odél es
suSluba usios
même
ki éiuoéiu
schemos:
g udi g udu,
g udus,,g idu-
s*, mais
gni das,
kelmus,,kélmu-
s, mais
ké.lmas,
Za.ykli
,,zénklu,
Zayklis
,,zén-
Klus*,
mais
Zd.yklas,
Z ed ,,zie-
du,
Z edi s,,zi-
edus,
ka s i ,,k-
a s u,
ka S is,,k-
a S us,
mais
kd. s as,
ka. s u;
g inw,g y-
nu*,
g niis,g -
ynus, mais
g inas,
nuogi ,,.n -
ogu,
nuogus,,nu-
ogus*
D sk
(S endib é,
seeonye);
Zan is,,zé-
n us*,
Z e ,,Z -
é iu, dgs.
gin.
z e is,,2-
é is,
i h,, -
i u,
pi mi
,,p emu*
R n?
(plg.
da gi dé a
ki y
i
con i mée
eZe o Bilsas
i ai uan j
a ima bi lsu
b'ils
i
(Baléikonis
1978b:
383-384;
Sa ukynas
1966).
Tokiy
pa yzdziy
1958
années
i
éliau
uZ asy a
i
Rédiinios
apylinkése
(Ka gaudi,
Klaisiu,
Nauji
Smilginiu,
Piliakalnio,
Leli siy
dans les illages);
( ii .)
du
sun ,
mais ns.
gln.
siinu,
ma ci a éi
nuogh
Zuipakal'u;
nup'i .ko.
ndujis
Z edi s;
kséus
ba scis
n5.
kaii.le.m
pilk; p'i mi,
no s
su
pi mas: ou
me .go's
da .
/
su
p'i mu
gilas
//
Tokiy
ak y
uZ agy a
i
Laziiny
Snek oje:
g u.dis,
eils,
mesh s
(be
‘g iidas,
éz )
Lz
(Pasalys,
A izi¢iaus
is
sek y
pasaky
pasnekesiy
i
1959
m.
LKI),
kauli s
LZ112
—
kdulas
LzZ112;
jungi s
LZZ98,102
—
jiungas
LzZ98;
kelmus
LZZ114
—
kélmas là
même;
lungus
liingas
—
LzZ139;
s o i s
LZZ245
s 6 as
~
Lz là
même;
g asby
Lz
(Pasalys)
—
dgs.
gln.
ieb s là
pa ,
g udis
p.
151,
épais
p.
150,
mais
épais
p.
151,
os
p.
140,
klwn7i
p.
147,
unkseisa,
p.
151,
mais
U.nkse%s
dgs.
nom.,
i
i.yksé'u.
dgs.
kim.
—
p.
151
(le de nie
exemple
—
api usi
I-oji
ki éiuo e)
i
. .
PanaSiy
dalyky
es
Die éniskiy
(plg.
G ina eckiené
1993:
134-179)
snek oje: pig.
enco e
PoSkoniy
kaime
années
1999
iSgi s us
sakinius:
kd. us
mésk
/
ka ci s
[obuolius]
ceux
Z4.me.n;
du
sun i
p ap iole.
nus3 e. / ;
ag'ei.
klecissa
plé ou e
|
'ienis
|
san s
aidauza
aZ'@
ji
i
.
.
Da
dazniau
ainsi a é é
di déjà
en inikuse
Zie elos
Snek oje:
gies'me'
giiesmés
Z1Z205;
>
g inas,
g in
Z1Z219;
k ésla
—
k éslus
i
k éslus
Z1Z316,
léngo
IR74
—
du
langu
pi kon
ins a ém
Z1Z341;
méslis
Z1Z398;
mi e
ix
mu é
Z1ZA418;
pédas
—
piedi s
i
pédus
Z1Z469;
pii mas
>
sa
p'i mai
Z1Z487;
kunodas
dau
nesu as
Z1Z643;
§4.udus
,,Siaudus
i
Saudis
Z1Z659,
un ind.i
—
( ns.
in.
une)
ZTZ768
i
. .
Supposée
même
giema,
mais
giemi
giemi
Z1Z204,!
Balsiu e, i,
w, 0,
d ibalsiy
ie, uo. a
Ce e
ques ion
é ai
déjà
iSkel as
( .
Lazausk-
ai é 1998:
27-28).
186 |
PASTAB-
OS
a junkau
e
a junkaii
Z1Z249;
sil s
kal'ini s
ZTZ663, in
Pagi s
Z , mais
Pagi iai
(3°)
Z Z821 e
pan.
Tu bi
co ec -
emen
p o . J.
Baléikon-
is 1953-54
années
es
mokes,
que
menkeja-
n kalbai,
mys an
ses
sys ame-
s,
p incipal-
emen
p end
ma guo i
ki cia i-
mas.
Pa ois
semble
que
ou e
suy a
dazno
zodZio
ki ¢iuo -
és
schema
(p z.
kélinés e
dgs. peu .
kelinés
Z1Z283,
kép'in'imi-
,,kepeni-
mis* dgs.
jn. e
kepini
dgs. kilm.
Z1Z286,
silnas (4)
ZTZ589 =
(3);
skép a
(1)?
Z¥Z597;
s ilnis
(3)?
ZTZ675;
muzik6n -
as (1)
ZTZ420 =
(2);
paku ys
(3)
Z1ZA450 =
(3°),
cendynas
(1) ZTZ470
= (2),
peko nia
(1)
ZTZ470) =
(2) e . .
Tu in
i ai iy
uz aymy
(i8
ski ingy
zmoniu
uz asy y
suje s,
ca
s y uoj-
ama
même un
zZmoga-
us
Snekoje,
exemple.,
Die énis-
kiy
apylinkiy
PoSkoniy
k. 1999 m. i
des
mo e s
gi dé a
aza. 9.m
in i.bas
~
azia om
in T ébas
e
az ioc in
nemasdi-
na ~
aziuo in
T obas
nemozna-
), pa ois
neZinia
quelle
ki ciuo e
aSy i à
un au e
Z
abodzi-
ui.
Ne e ai
dél u
d iejy
linksniy
galiininio
ki ¢ia i-
mo
posi i e-
ama
é an
ke i a-
ja
ki ciuo -
e. Deja,
F. de
Saussu -
eo désnis
dél
i ap -
adés
p iegaid-
és
(Snek o-
se
seuleme-
n
kaé.lmas,
kd. s as,
Zd.yklas,
pi. mas
e k .)
an aja-
me
depuis le
bou
skiemen-
yje
j yk i
incapéjo,
cia
u éjo
bi i
d'au es
quelle
p iezas -
ys. Jos
galéjo
bi s
elles. Dél
d ikalby-
s és a
del ki y
dalyky
susilpné-
jus ou
même
iSnykus
p iegaid-
ziy
ski um-
ams dans
ce ains
cas
Snek o-
ms es e
endance
pab éz i
ki ciu
kokj
linksnj.
Didesnis
daik a a-
dziy,
bid a dz-
iu, même
skai a -
dziuy e
daly iy
skai¢ius
son
qua iè-
me
ki ciuo -
és
ZodzZiai,
cela a é é
lyg e
apibend -
in as
galiininis
kai ku iy
(gal e
isy?)
i ap -
adés
Saknies
zodziu
ns.
jnaginin-
ko e dgs.
galeneu
galiininis
ki ia em-
en . Da
se a
p isidéj-
usi
science
jeuneom-
enés
(ypaé
illesos)
baimé
a i auk-
iné i ki i
i$
umpos
galiinés j
ilga p ieS
esan j
skiemen-
j. Tos
nou eaux
ki iuo é-
s, aiSkiai
sumaisis-
es dél
Sios
analogies
pasi eiS-
kimo,
peu
ê e e
ne eiké-
u
ou ni
Zodynue-
s, ex es
(comme
D skZ e
LKZ é ai
mégin a
ai e),
ca alo s
nous
a i mo-
ns que 4
ki giuo -
és
Zodziai
peu en
u é i
Saknye
i ap -
ade
p iegaide
(c i. as,
c i ,
euk a-
s,
duk 0
e . .).
même les
u ilisa e-
u s de
langue
bend in-
és
comme
Juk
ou e
naikina
eciaja
ki ciuo -
e, ca di
g iez u,
g iez is
be nis,
auksinius
Ziedis,
giesmé,
giesmés,
ies
Li uanie,
a ec
amsum-
a,
amsuma
e pan.
T i ap -
adés
p iegaid-
és
i pesio
daznas
mies ie -
is
n'egi di,
odél
u uba
pab éZ i
ns.
inaginin-
ka e dgs.
galininka
galiniu
ki ciuo u
skiemeni-
u, ca là
daZnai
es
a i auk-
inéjamas
ki is iS
i ai iu
galiiniy:
en an s,
sédu,
sodus,
miés us
e k . Cia
déjà
se a
ou au
nou eau
laiky
eiskiny-
s,
p asidéj-
es même
Li u eu
langues
Snek os-
e. V.
Lazausk-
ai és-Ra-
gaisienés
monmu,
ce esa
bemaz
ien
analogiju
a ec les
au es
kamiena-
is
suba ini-
ai
(Lazausk-
ai é-Rag-
aisiené
2001:
97-109),
mais
kamienu
analogien
miSimas
el même
es à
peine pas
dans
ou e la
Li uanie,
e o ma
ka s u,
pi mi,
pi mis,
Ziedi s,
ies e
k . bina
Li huania
ik
d ikalbé-
se,
p iegaid-
ziy
ni eliaosi
pales o-
se pa ibio
Snek os-
e, ainsi
que
didZiu i-
mosiisy
dans les
illes
(ypauj
Vilniuje,
Kaune,
Klaipėda).
Da
sou enini
e es. e
bi . k. du
emps
eiksma-
Zodziai
giema
giemi,
gi e. >
go. 'eil.
Lz, é.ima
> 'eimi
D
(Poskoniy
k.) e k .
Siuo cas
ne eiké y
agy i
aucune
ki giuo és
pazymu,
ca
ei8kinys
nesusi o -
ma es e
assez
neaiskus,
comme e
J.
Balcikonio
dik u
ik iniy
i agal-
és Saknies
ienaskai-
iniy
daik a a -
dziu cas:
Ka inas,
Kauni ,
Kauné (2
ou 4),
Smal as,
Smal i,
Smal é (2
ou 4, en
l'absence
de
nomb eux-
iskai os
e
é i ie
ne peu ;
galé y
neben
sou eni
ns. ilia i ,
mais il
pa ois
Snek ose
s y uoja,
exemple. :
Kaunani
(daugelio
pie y i
y y
aukS aiiy)
e Kainan
(DsM B.
S undzios
in .),
ca ,,pa a-
digmu
Zyméjim-
as es
nenauding-
as
spéliojim-
as
(Balikonis
1978a: 372).
Ainsi ai
e ad.
Niede ma-
nno
zodyne
(Wo e b-
uch de
li auisch-
en
Sch i s-
p ache),
ypa
ie ¢o a -
dziy
sa aSe
(sas. 49,
Heidelbe -
g, 1968).
PASTABOS
|
187
Tai padés
sp es i
eZe o bil
i
sas
ki éa oi e
p oblème:
ns.
in.
d'un
i
o
p op e
Zmogaus
peu bi i
p é am-
as
d ejopai
bilsw
i
bilsu.
2002
m.
é i iée
(plg.
Sa ukynas
1966:
175-176;
Baléikon-
is
1967:
130).
Toks
j ai a eme-
n dépend
de
pa lé ojo
no o
pab éz2 i
ns.
jnagininka
(gi dé-
déjà
même
disini
p igé e.
bi.ls1,
no s saké
ns.
nom.
bilsas).
LITERATURE
BALCIKONIS,
J.
1978a:
[Rec.]
Li uanie
TSR upiy
eZe y
i
a dynas,
Kalbo y a
10,
1964.
Ci ée
selon:
Id.,
Rink iniai
aS ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
371-373.
BALCIKONIS,
J.
1978b:
LaiSkas à
la édac ion.
Bal is ica
3
(1),
Ci ée
selon:
Id.,
Rink iniai
a8 ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
La science,
383-384.
GRINAVECKIENE,
E.
1993:
Sal iniy
Snek os
ex ai.
Li uiy
kalbo y os
ques ions
30,
137-159.
LAZAUSKAITE,
V.
1998:
Dél
d iskiemeniy
0-kamieniy
daik a a dziu
ki ia imo
a ian y
pie inése
aukS aiciy
a mése
( ezés).
Li uiy ins i u du langage,
Vilniaus pedagoginis
uni e si é.
LAZAUSKAITE-RAGAISIENE,
qui es égalemen memb e
du Conseil
d'adminis a ion,
V.
2001:
Diskiemeniy
u-kamieno
daik a a dziy
ki ¢ėjimo
a ian es
pie y
aukS aiciy
i
ma u
auks aiciu
ilniskiy
pa ibio
Snek ose.
Pa ibio
a miy
i
kalby
p oblemos.
Siauliai,
2001,
97-109.
SAVUKYNAS,
B.
1966:
K
p oblème
subs a a
jugozapadnoj
Li u e.
Bal is ica
1
(2),
165-176.
Vy au as
Vi kauskas
Gai e
2002
03
20
Li uiy
Ins i u
de langue
An akalnio
g. 6, Vilnius,
2055
Li uanie
DEL
UPEVARDZIO
Dané*
Akmenos
a és
(K e ingos
.)
Zemupys
klaipédiskiy
Snu e
es
(i é ai )
dane
danej*~Da-
//
né
|
Danija.
Vokiskai
é ai
asoma
Dange.
Vciyokie
Zemaiciy
a me
ismoke
pa lé i
usniskiai
(M.
Dei elai is),
saugiSkiai
(J.
UZpu io
b olis
i
b oliené),
p éuligkiai
(M.
Reizgys,
é ai .
Klaipédos
gube na o iaus
giminé),
klaipédiskiai
(Kazlauskas)
W.
Fenzlaw
(1934:
141)
sakinj
su
zodziu
Dange
ous
comme
un en ans
1958-1960
son
skai e
da.ne
dane
||
sake que
i
jamais
n'a é é
su ike
Cia
p iebalsj
g
a usiy
klaipédis-
kiy
( ek
dédle- o é
pama é 6-
-k
‘eka
pa asima
Dange
/
P adé
je
é-p
a- e
—
da.nge-J.
Uzpu io
sese s
Kohésnien
Zodiiai).
P o .
V.
Maziulis
emiasi
F.
Ku Sai¢io
zodynu
(K78)
Tokyo a imo
li u ininkais
se adine
zmonés
même ainsi
élai
(apie
1959-1963
années)
es
ne a oje.
qui Si
main enan
acciden ell-
i8
emen
likusiy
Klaipédiskiy
gali bi i
,naujo iskai*
éme di e
selon k aS q
uzplidusius
a kilélius,
mais il y a
pe dueko
ainsi iSgi s i.
Va giai
i8
i osios
langues
F.
Ku Sai is
galéjo
iSgi s i
Da ige ce
—
a y
o me
bisian i.
F
Ku Saicio
uz asymai Ku Saicio uz asymai Ku Saicio uz asymai Ku Saicio uz asymai Ku Saicio uz asymai Ku Saicio uz asymas Ku Saicio uz asymas Ku Saicio uz asymas Ku Saicio uz asymas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku Saicio uz asimas Ku SaiSaicio uz asimas Ku SaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiSaiS Wha is wha is wha is wha is wha is wha is being done is being done is being done
i§
Tilzés
apylinkiy
es
be
ikumy,
mais
ig
ki u ,
i
olesniy
lieu, es
même
didziai
nej ikimy
uz a8ymy
(is
acciden iniy
pa eikéjyu?),
exemple. :
Zem.
unduo,
iekSniskiy
VyYTAUTAS
MAZIULIS.
Ne
Dané,
0
Dane.
Bal is ica
34
(1),
1999,
93-98.