ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LI
(2004),
113-114
PASTABOS
Rema ks
MAZMOZIS
4
Jau
bu o
lyg
i
ap ime
ne a
Ka yCiuose
F.
Ku Saicio
nugi s a
o ma
Ayé
lygin i
su
p iisy
kalbos
ank aS¢ciy
cylo
‘kielé’.
Visame
Klaipédos
k aS e
nuo
Wal e io
Fenzlau
laiky
zZinomas
nedésningas
i imas
ie,
uo
>
i,
u:
(Z .
W.
Fenzlau,
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s-
und
Pe sonennamen
des
Memelge-
bie s,
Halle,
1936,
45).
Vlado
G ina eckio
(Zemaiciy
a miy
is o ija,
Vilnius,
1973,
195)
pa-
skelb i
nauji
ak ai
i
en
pa ,
paka o a
i
Janio
Endzelyno
a& y
pe laidoje!,
Vy au o
MaZiulio
P iisy
kalbos
e imologiniame
Zodyne
( .
2,
Vilnius,
1993,
184).
Daba
iSéjusi
Aloyzo
Vidugi io
didzios
s a bos
monog a ija
Zie elos
lie u iy
Snek a
él
ebeskelbia
a
pacia
Zinia
—
Zie elos
i
p isy
kalbos
palikimo
ak a
(p.
342).
Deja,
ie,
uo
i imas
balsiais
i-,
u-
ose
Snek ose
y a
naujas
dalykas,
daznai
s y uojama
—
as
pa s
Zmogus
gali
pasaky i
du-k
|
d6-k,
li:p
|
lé-p,
inc
|
é-nc
i
ki'le
|
ke-le
(nuo
Silu és
iki
Do ili
i
D é e nos),
o
Ka yéiy
snek a
(su
mano
gi dé ais
1964
me ais
p i-s‘iyks
‘p iesingas’,
ka i-miin'i
‘ka iuomené’,
m'i-ls
‘mielas’)
daugiau
odo
ygius
su
Zemai¢iy
snek omis.
Ka yéiy
snek a,
ku
F.
Ku Sai is
gi déjes
kyle,
senyjy
a més
a s o y
eigimu
bu o
smelk e
nusmelk a
zemaiciy
dinininky
samdininky
snekos.
Siaip
isi
ie iniai
bu o
d ikalbiai
—
kalbéjo
okie¢iy
i
lie u iy
kalbomis,
ypa¢
bend audami
su
pasisamdy aisiais
Zmonémis
ka alikais.
(Smulkiau
apie
ai
jau
isdés y a
anksCiau,
Z .
V.
Vi kauskas,
,,Lie u iy
kalbos
kylé
—
naujybé“,
Kalbo y a
44
(1),
1995,
93-94;
ik ai
liko
nepas ebé a).
An ano
Juskos
o ma
y a
ik
adinamojo
dinininka imo
ak as
(LKZ,,
776).
MAZMOZIS
5
Ta p
Ku sény
i
Raudény
y a
bu usi
didziulé
pelké
GelZé
(g'el'Z'i
KR&
|
g'él'z'e
RDN,
TRS,
Pp).
Zmonés
p isi inkda o
maisus
spanguoliy,
ai o y,
p isi aisyda o
Sieno,
pe
asa as
issiganyda o
ne
iena
ka e
a
ki a
gy ulj.
So ie iniais
me ais,
pe a kan
gam a,
pelké
bu o
nusausin a,
auk e
is auk as
anduo,
ne-
beliko
nei
spanguoliy,
nei
ai o y,
nei
Sieno,
nei
ganykly.
Taisési
kas i
du pes,
aldzia
pas a ydi-
no
ne
kelias
ijy
aukS y
obas
du pininkams.
Geologai
numa é
didelius
klodus,
du piy
begales,
be
kiek
pakasé
i
po
keliy
ménesiy
gamyba
sus ojo,
ik
kazkiek
laiko
da
y
du piy
upinius
ezioda o.
Endzelins,
J.,
Da bu
izlase
4a,
Riga:
Zina ne,
1982,
238
( eikiamas
apsk i ai
kaip
kielés
a ian as
kyle).
114
|
PASTABOS
Vie os
zmonés,
aisku,
gailéjosi
okio
Sal inio
ne eke
i
saké
me a o iskai,
kad
Gelzés
nebé a
—
ik
gel'Zele
|
g'el'Zé.li,
g'el’Z¢.ke
|
g'el'Zik'i.
Jaunos
a dyno
inkéjos
ai
palaike
oponimo
Gel-
Zes
a ian ais
i
pa eiké
Va dyno
ka o ekai
kaip
naujas
o mas
Gelzélé,
Gelziké
i
Raudény
apyl.
S end iu
k.?,
ku ios
nag iné os
specialioje
dise acijoje
i
s aipsnyje
(Ac a
Linguis ica
Li huani-
ca
41
63,
78).
MAZMOZIS
6
Zemaiciai
(i
ilniskiai
auks aigiai)
ne u i
deminu y y
p iesagos
-élis.
Siau és
Zemaiciy
y a
duobelielis
|
duobel'él'is
~
dobilélis,
-élio,
m'e goz'é.'e
~
me guzélé,
balon'dél’é-
~
balandéliai,
pie y
zemaiciy
duob'il'él'is,
me guze.l'i,
balun'déle-,
aka y
Zemaiciy
duob'elél'is,
me goz'éle,
ba-
la.n'déel'é:
i
. .
Manau,
jog
ai
a si iko
dél
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos,
ku
anks¢iau
e
p ie’
j emp uosius
i,
u, ie
pa adigma
sumai&é,
nes
bu o
p adé a
a ie,
ei,
e,
odél
aip
bu o
apibend in a
o ma
-elis,
-elé.
Taip
i yko
ne
dél
la iy
kalbos
j akos,
isai
ne u inGios
os
p iesagos
( ik
skoliniuose
i&
lie u iy
kalbos),
i
apsk i ai
ki os
kalbos
kazin
a
Siuo
a eju
y a
u éjusios
j akos.
Vilniskiy
Snekos
i gi
u i
o mas
b'e nuzé.li.s,
m'e guz'é.'e,
ka ela.l'@i
i
k .
Taip
pa
ne
dél
sla y
kalby
i akos
i
d iskiemeniai,
i
daugiaskiemeniai
daik a a dziai
u i
p iesaga
-elis.
Kadan-
gi
balsio
e-
daugelis
ilniskiy
Snek y
ne u i
i
seniau
bus
ne u éje,
ik
ilgaji
pla ujj
balsj
e-
(Salia
pailgin o
e.):
aik'e.li.s
i
b'e nuzé.li.s,
mle g’é.l'e.
i
m'e guz'é.l'e.
i
k .
Ma y ,
isoje
pa adigmoje
iliko
su ienodéjes
balsis
e.
Todél
eig i,
kad
ai
gal
y a
i$
sla y
—
kaip
Zemai¢iams
spéjama
la iy
kalbos
j aka
(Laimis
Bilkis,
Ac a
Linguis ica
Li huanica
41,
70),
negalima
( os
kalbos
p iesagos
-élis
(-elis)
mazybei
eiks i
ne u i).
Susida o
jspiidis,
kad
oponimikos
specialis ams
deminu y y
p iesagos
-élis,
-elis
geog a ija
nezinoma,
nes
Ceikiniuosé
esan i
Seziaukélé
(ALL
41,
70),
Ti ké-
liuosé
—
Kuziskélé
(ALL
41,
72),
Liikmenyse
—
Polymélis
(ALL
41,
72),
Ignalinoje
—
Telé nykélis
(ALL
41,
76)
i
.
.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2004
11
08
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g. 5,
10308
Vilnius,
Lie u a
é
‘Ten
jau
gy ena
naujesni
gy en ojai,
nes
senieji
bu o
gy i
sudegin i
1945
me ais
pe
Kiéias
i
Kalédas.