Mažmožiai 4–6

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LI (2004), 113-114 PASTABOS Rema ks MAZMOZIS 4 Jau bu o lyg i ap ime ne a Ka yCiuose F. Ku Saicio nugi s a o ma Ayé lygin i su p iisy kalbos ank aS¢ciy cylo ‘kielé’. Visame Klaipédos k aS e nuo Wal e io Fenzlau laiky zZinomas nedésningas i imas ie, uo > i, u: (Z . W. Fenzlau, Die deu schen Fo men de li auischen O s- und Pe sonennamen des Memelge- bie s, Halle, 1936, 45). Vlado G ina eckio (Zemaiciy a miy is o ija, Vilnius, 1973, 195) pa- skelb i nauji ak ai i en pa , paka o a i Janio Endzelyno a& y pe laidoje!, Vy au o MaZiulio P iisy kalbos e imologiniame Zodyne ( . 2, Vilnius, 1993, 184). Daba iSéjusi Aloyzo Vidugi io didzios s a bos monog a ija Zie elos lie u iy Snek a él ebeskelbia a pacia Zinia — Zie elos i p isy kalbos palikimo ak a (p. 342). Deja, ie, uo i imas balsiais i-, u- ose Snek ose y a naujas dalykas, daznai s y uojama — as pa s Zmogus gali pasaky i du-k | d6-k, li:p | lé-p, inc | é-nc i ki'le | ke-le (nuo Silu és iki Do ili i D é e nos), o Ka yéiy snek a (su mano gi dé ais 1964 me ais p i-s‘iyks ‘p iesingas’, ka i-miin'i ‘ka iuomené’, m'i-ls ‘mielas’) daugiau odo ygius su Zemai¢iy snek omis. Ka yéiy snek a, ku F. Ku Sai is gi déjes kyle, senyjy a més a s o y eigimu bu o smelk e nusmelk a zemaiciy dinininky samdininky snekos. Siaip isi ie iniai bu o d ikalbiai — kalbéjo okie¢iy i lie u iy kalbomis, ypa¢ bend audami su pasisamdy aisiais Zmonémis ka alikais. (Smulkiau apie ai jau isdés y a anksCiau, Z . V. Vi kauskas, ,,Lie u iy kalbos kylé — naujybé“, Kalbo y a 44 (1), 1995, 93-94; ik ai liko nepas ebé a). An ano Juskos o ma y a ik adinamojo dinininka imo ak as (LKZ,, 776). MAZMOZIS 5 Ta p Ku sény i Raudény y a bu usi didziulé pelké GelZé (g'el'Z'i KR& | g'él'z'e RDN, TRS, Pp). Zmonés p isi inkda o maisus spanguoliy, ai o y, p isi aisyda o Sieno, pe asa as issiganyda o ne iena ka e a ki a gy ulj. So ie iniais me ais, pe a kan gam a, pelké bu o nusausin a, auk e is auk as anduo, ne- beliko nei spanguoliy, nei ai o y, nei Sieno, nei ganykly. Taisési kas i du pes, aldzia pas a ydi- no ne kelias ijy aukS y obas du pininkams. Geologai numa é didelius klodus, du piy begales, be kiek pakasé i po keliy ménesiy gamyba sus ojo, ik kazkiek laiko da y du piy upinius ezioda o. Endzelins, J., Da bu izlase 4a, Riga: Zina ne, 1982, 238 ( eikiamas apsk i ai kaip kielés a ian as kyle). 114 | PASTABOS Vie os zmonés, aisku, gailéjosi okio Sal inio ne eke i saké me a o iskai, kad Gelzés nebé a — ik gel'Zele | g'el'Zé.li, g'el’Z¢.ke | g'el'Zik'i. Jaunos a dyno inkéjos ai palaike oponimo Gel- Zes a ian ais i pa eiké Va dyno ka o ekai kaip naujas o mas Gelzélé, Gelziké i Raudény apyl. S end iu k.?, ku ios nag iné os specialioje dise acijoje i s aipsnyje (Ac a Linguis ica Li huani- ca 41 63, 78). MAZMOZIS 6 Zemaiciai (i ilniskiai auks aigiai) ne u i deminu y y p iesagos -élis. Siau és Zemaiciy y a duobelielis | duobel'él'is ~ dobilélis, -élio, m'e goz'é.'e ~ me guzélé, balon'dél’é- ~ balandéliai, pie y zemaiciy duob'il'él'is, me guze.l'i, balun'déle-, aka y Zemaiciy duob'elél'is, me goz'éle, ba- la.n'déel'é: i . . Manau, jog ai a si iko dél eg esy inés balsiy asimiliacijos, ku anks¢iau e p ie’ j emp uosius i, u, ie pa adigma sumai&é, nes bu o p adé a a ie, ei, e, odél aip bu o apibend in a o ma -elis, -elé. Taip i yko ne dél la iy kalbos j akos, isai ne u inGios os p iesagos ( ik skoliniuose i& lie u iy kalbos), i apsk i ai ki os kalbos kazin a Siuo a eju y a u éjusios j akos. Vilniskiy Snekos i gi u i o mas b'e nuzé.li.s, m'e guz'é.'e, ka ela.l'@i i k . Taip pa ne dél sla y kalby i akos i d iskiemeniai, i daugiaskiemeniai daik a a dziai u i p iesaga -elis. Kadan- gi balsio e- daugelis ilniskiy Snek y ne u i i seniau bus ne u éje, ik ilgaji pla ujj balsj e- (Salia pailgin o e.): aik'e.li.s i b'e nuzé.li.s, mle g’é.l'e. i m'e guz'é.l'e. i k . Ma y , isoje pa adigmoje iliko su ienodéjes balsis e. Todél eig i, kad ai gal y a i$ sla y — kaip Zemai¢iams spéjama la iy kalbos j aka (Laimis Bilkis, Ac a Linguis ica Li huanica 41, 70), negalima ( os kalbos p iesagos -élis (-elis) mazybei eiks i ne u i). Susida o jspiidis, kad oponimikos specialis ams deminu y y p iesagos -élis, -elis geog a ija nezinoma, nes Ceikiniuosé esan i Seziaukélé (ALL 41, 70), Ti ké- liuosé — Kuziskélé (ALL 41, 72), Liikmenyse — Polymélis (ALL 41, 72), Ignalinoje — Telé nykélis (ALL 41, 76) i . . Vy au as Vi kauskas Gau a 2004 11 08 Lie u iy kalbos ins i u as P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lie u a é ‘Ten jau gy ena naujesni gy en ojai, nes senieji bu o gy i sudegin i 1945 me ais pe Kiéias i Kalédas.