ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
67
-
82
In anzi y inio
subjek o
zymejimas
a dininku
i
/
a ba
kilmininku’
LORETA
SEMENIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
In
his
pape
he
ac o s
de e mining
he
use
o
he
nomina i e
and
he
geni i e
as
ma ke s
o
he
in ansi i e
subjec
in
Li huanian
a e
examined.
The
ollowing
p elimina y
conclusions
a e
o mula ed:
subjec s
which
a e
p o o ypical
wi h
ega d
o
ca ego ial
p ope ies
a e
ma ked
wi h he
nomina i e,
hough
his
ule
may
be o e idden
by
o he
ac o s
connec ed
wi h
numbe ,
e e en iali y
e c.
Less
p o o ypical
subjec s
may
be
ma ked
wi h he
nomina i e
o
geni i e;
animacy
is
no
he
mos
p ominen
ac o
de e mining
he
choice.
De ini eness
and
wo d
o de
a e
impo an
ac o s.
De ini e
subjec s
in
sen ences
wi h
unma ked
wo d
o de
show
a
s ong
p e e ence
o
he
nomina i e.
In
less
ypical
con igu a ions
such
as
VS,,,
o
S,,,.,V,
he
nomina i e
and
he
geni i e
a e
o en
used
as
ma ke s
o
de ini eness
and
inde ini eness
espec i ely.
0.
IVADINES
PASTABOS
0.1.
Lie u iy
kalbos
neigiamy
in anzi y iniy
sakiniy
subjek as!
eiSkiamas
ejopai:
i)
neigiamuose
in anzi y iniuose
sakiniuose,
kaip
i
eigiamuose
in anzi y iniuose
sakiniuose,
a ojamas
in anzi y inio
subjek o
( oliau
i
subjek o)
a dininkas,
p z.:
(1)
Jonas
miega.
(2)
Jonas
nemiega.
S aipsnis
p ade as
eng i
spaudai
2003
me ais
s azuo es
Vokie ijoje
me u
(Ca l
on
Ossie zky
uni e si-
e as,
Oldenbu gas).
Au o é
nuoSi dZiai
dékoja
s azuo és ado ui
p o .
habil.
d .
Ge dui
Hen scheliui
uz
isoke iopa
pagalba
i
pa a imus,
aip
pa
s azuo e
inansa usiam
DAAD
ondui
(Vokie ija). P o .
habil.
d .
Axeliui
Hol oe ui
dékoju
uz
pas abas,
i8saky as
G ama ikos
semina y
me u.
UZ
a idy
s aipsnio
skai yma,
e ingas
pas abas
bei
pa aisymus
esu
nuoSi dZiai
dékinga
d .
Rolandui
Mikulskui
i
s aipsnio
ecenzen ams.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y imuose
a ojamos
eiksnio,
kaip
sin aksinés
ka ego ijos,
i
subjek o,
kaip
seman inés
ka ego ijos,
sa okos
(Balke icius
1963:
74 ;
Paulauskiené
1994:
107 ,
115).
Vienuose
g ama ikos
da buose
eigiamy
i
neigiamy
in anzi y iniy
sakiniy
subjek o
a dininkas
i
subjek o
kilmininkas
laikomi
eiksniais
(Amb azas,
ed.,
1997:
476;
Balke icius
1963:
77),
ki u
neigiamy
in an-
zi y iniy
sakiniy
subjek o
kilmininkas
sin aksiSkai
aiSkinamas
kaip
papildinys,
o
eigiamy
in anzi y i-
niy sakiniy
subjek o
a dininkas
laikomas
eiksniu
(plg.
Ul ydas,
ed.,
1976:
291;
Amb azas,
ed.,
1994:
606,
625;
Labu is
1998:
220;
Si au as,
G enda
1988:
25,
107;
Paulauskiené
1983:
190 ).
Veiksnys
adiciskai
apib éziamas
emian is
o maliu
—linksnio
—
k i e ijumi
i
sin aksinio
ySio
ipu:
juo
pap as-
ai
laikomas
a dininko
linksniu
iS eikS as
a dazZodis,
ku is
siejamas
a pusa io
sasajos
ySiu
(de ina-
mas
pla¢iaja
p asme)
su
a iniu
(Amb azas,
ed.,
1994:
487;
plg.
Jablonskis
1957:
453 ;
Ul ydas,
ed.,
1976:
279 ;
Si au as,
G enda
1988:
54,
57, 86;
Amb azas,
ed.,
1997:
475 ;
Labu is
1998:
211 ).
S aipsnyje
a ojama
in anzi y inio
subjek o
(subjek o)
sa oka
sup an ama
ipologiniu
poZi iu;
oks
in anzi y inis
subjek as
zymi
ien ieciy
p edika y
ienin elj
a gumen a,
ku is
sin aksiniu
poZi iu
gali
bi i
ei8kiamas
ne
ik
a dininku,
be
i
ki ais
linksniais
(kilmininku,
naudininku,
galininku
i
pan.)
(placiau
Z .
Hol oe
1991:
50 ,
80).
68
|
LORETA
SEMENIENE
ii)
eigiamy
in anzi y iniy
sakiniy
subjek o
a dininka
kei¢ia
subjek o
kilminin-
kas’,
p z.:
(3)
Jonas
y a
namie.
(4)
Jono
né a
namie’.
ili)
neigiamuose
in anzi y iniuose
sakiniuose,
ski ingai
nei
eigiamuose,
i$
p incipo
gali
bi i
a ojamas
iek
subjek o
a dininkas,
iek
kilmininkas,
plg.:
(Sa)
[8
p adziy,
kai
a sis eikinau
su,
Zalgi iu“,
bu o
sunku.
Da
ebezaisdamas
puoseléjau
il :
baigsiu
—imsiuos
ene io
da bo.
Be gi
ada
Kaune
nea si ado
zmogus,
galéjes
pasiiily i
man
okias
pa eigas.
Jeigu
nek iecia
—
nejaugi
p adeési
pa s
p asy is?
KT
(5b)
Gydy ojq
Reging
Vala kiene
pakei us
kolegai
Siaulieciui
ne
ienas
medikas
s ebéjosi:
kodeél
R.
Vala kiené
nebegali
bi i
y .
gydy oja,
nejaugi
Kaune
nea si ado
zmogaus,
galincio
jq
pakeis i?
Apsk i ies
y .
gydy ojas
K.
S anka as
Siandien
sako
besigailis,
kad
a s a ydino
R.
Vala kiene.
KT
(6a)
Dailininkas
palaido as
Rasy
kapinése,
be
kapas
neisliko,
no s
ie a,
ku ioje
bu o
laidojami
mokslininkai,
zymi s
dailininkai,
isuomenes
eikéjai,
Zinoma.
KT
(6b)
Mi e
poe as
i
S ie éjas
1897
m.
Va su oje,
ku
uo
me u
gydési.
Jo
kapo
neisliko.
So ie me-
ciu
S.
Gimzausko
a das
bu o
nu ylimas,
né
ienas
jo
eilé as is
nebu o
spausdin as.
KT
(7a)
P anc izams,
lenkams,
okieciams
nebu o
isnykimo
pa ojaus,
da
daugiau
—
jie
abso ba o
ki as
au as,
jy
sqskai a
augo.
I
jiems
nekilo
klausimas:
kas
mes
esame?
Tai
bu o
lyg
sa ai-
me
sup an amas
dalykas.
KT
(7b) Skai an
Ju gio
Jankaus
laiskus,
né
ka o
nekilo
klausimo:
kiek
Gia
y a
kasdienybés
Zmo-
gaus
i
kiek
y a
aSy ojo,
ai
y a
Zmogaus,
ku iam
alen as
padeda
j
iskq
Z elg i
[...]
is
auksciau.
KT
0.2.
Kaip
eigiama
li e a ii oje,
pas a aisiais
a ejais
ieno
i§
linksniy
a ojimas
p iklau-
so
nuo
in anzi y inio
sakinio
seman inio
ipo.
Leona das
Babby
(1980a;
1980b:
225 ),
a siz elgdamas
j
ai,
kokiu
linksniu
neigia-
muose
in anzi y iniuose
sakiniuose
y a
zymimas
subjek as,
ski ia
neigiamus
kons a uo-
Jjamuosius
sakinius
(ang.
nega ed
decla a i e
sen ences)
su
subjek o
a dininku
i
neigia-
mus
egzis encinius
sakinius
(angl.
nega ed
exis en ial
sen ences)
su
subjek o
kilmininku.
Neigiamy
egzis enciniy
sakiniy
kilmininku
zymimas
subjek as
esas
neapib éZ as
i
okie
sakiniai
pap as ai
y a
eminiai,
no s
ka ais
galima
akul a y i
ema,
zymima
ie os
nu o-
dymu.
Neigiamuose
kons a uojamuosiuose
sakiniuose
sakinio
ema
eiSkiama
api-
b ez o
subjek o
a dininku,
o
p edika as
su
bi inu
ie os
eikSmés
nu odymu
zymi
2
Apie
a ejus,
kai
eigiamo
sakinio
a dininkas
kei¢iamas
neigiamo
sakinio
kilmininku
(neiginio
kilmininku)
Z .:
Amb azas,
ed.
(1994:
584),
Sukys
(1998:
107 );
plg.
Amb azas,
ed.
(1997:
668 ).
3
Plg.
Jono
Sukio
(1998:
68)
eiginj:
,,Dél
okieciy
kalbos
j akos
a ciau
bu usios
P isijos
sienos
i
zemaiciy
pa ibiais
klaidingai
pasakoma
i
Ji
né
namie
(=
Jos
né (a)
namie),
[...|
aigi
nepaisoma,
jog
neiginys
linksnj
Cia
u i
keis i*.
Akademinéje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
1997:
666 ,
plg.
Amb azas,
ed.,
1994:
625)
eigiama,
kad
in anzi y iniai
sakiniai,
ku iuose
neigiama ko
no s
egzis encija
( isy
pi ma
sakiniai
su
bi i),
dazniau
eikalauja
kilmininko,
o
ne
a dininko.
INTRANZITYVINIO
SUBJEKTO
ZYMEJIMAS
|
69
sakinio
ema. Neigiamais
kons a uojamaisiais
sakiniais
laikomi
i
okie
a ejai,
kai
e e en iskai
apib ez as
subjek as
zymimas
neiginio
kilmininku
(plg.
sakini
(4)).
Vladimi o
Bo sche o
i
Ba ba os
Pa ee
(2002a:
S ,
2002b:
8 ;
2002c:
8 )
nuomone,
egzis enciniai
sakiniai
isada
susije
su
eksplici iniu
a
implici iniu,
.
y.
paaiSkéjanciu
iS
pla esnio
kon eks o,
ie os
nu odymu,
zymin¢ciu
sakinyje
ema.
Ki aip
a ian ,
seman iniu
pozi i iu
egzis encija
isada
susijusi
su
bu imu
am
ik oje
ie oje
(angl.
being
in
a
loca-
ion).
Ski ingai
nei
Babby,
au o iai
laikosi
nuomones,
kad
ski umas
a p
neigiamy
loka-
y iniy
sakiniy
(pagal
Babby,
kons a uojamuju
sakiniu),
ku iuose
subjek as
pap as ai
zy-
mimas
a dininku,
i
neigiamy
egzis enciniy
sakiniy,
ku iy
subjek as
ipiSkai
eiSkiamas
kilmininku,
g ei¢iau
susijes
ne
su
emos
s.
emos
ski umais,
be
su sakinio
pe spek-
y a,
.
y.
in anzi y iniy
sakiniy
ski umai
emiasi
egzis encinéje
/
loka y inéje
si uaci-
Joje
(angl.
exis ence
/
loca ion
si ua ion)
pasi enkamu
pe spek y os
cen u
(angl.
Pe -
spec i al
Cen e )
(Babby
e minais
kalban ,
ema).
Egzis enciniy
sakiniy
pe spek y os
cen as
y a
ie a,
o
loka y iniu
sakiniy
—
daik as.
Esama
sakiniy,
in e p e uo iny
kaip
a piniai
loka y iniy
i
egzis enciniy
sakiniy
a ejai.
Tokiais
galima
laiky i
loka y i-
nius
sakinius
su
subjek o
kilmininku
(da
z .
Hol oe
2005:
3 )’.
0.3.
[Ssamiau
nede alizuojan
klausimo
is o ijos
bei
ski ingy
y éjy
nuomoniu’,
iena
e us,
galima
bi y
eig i,
kad zymé uose
neigiamuose
in anzi y iniuose
(5a)
—
(7b)
ipo
sakiniuose
subjek o
zymejimui
pasi enkami
du
ski ingi
linksniai
odo
kokia
no s
(se-
man ine,
sin aksine
a
k .)
sakiniy
p ieSp ieSa.
Ki aip
a ian ,
aip
eigian
bi y
emiamasi
p ielaida,
kad
sakinio
b anduoliui®
p iklausan¢ios
sin aksines
unkcijos
(subjek o)
zyme-
jimas
ski ingu
linksniu
neé a
a si ik inis,
be
y a
mo y uo as.
Ki a
e us,
bii y
gali-
ma
many i,
kad
d iem
ski ingais
linksniais
zymimi
sakiniy
ski umai
i$
p incipo
y a
neesminiai,
o
d iejy
linksniy
a ojimas
pag eciui
y a
i$
esmés
sinonimiskas
i
lygia-
e is,
.
y.
in anzi y inio
subjek o
a dininkas
i
kilmininkas
y a
a ojami
kaip
mo osin aksiniai
a ian ai’.
Remian is
p ielaida,
kad
esan
am
ik oms
seman i-
e
Elena
Paduée a
(1997: 103) neigiamus
in anzi y inius
sakinius
su
neiginio
kilmininku
ski ia
j
du
—
egzis enciniy
i
pe cepciniy
—
sakiniy
ipus.
Egzis enciniais
sakiniais
eigiama,
kad
,,X
(daik as)
neegzis uoja
am
ik oje
ie oje
a
apsk i ai
pasaulyje“;
pe cepciniais
sakiniais
eigiama,
kad
,.X
neé a
s ebé ojo
pe cepcijos
lauke
( us.
nepyenmueHoe
npocmpaucmeo Cy6sexma
co3zHanua)“.
Pe cepci-
niy sakiniy
X
(subjek as)
gali
bi i
zymimas
ne
ik
kilmininku,
be
i
a dininku;
egzis enciniy
saki-
niy
X
(subjek as)
pap as ai
(be
ne
isada)
zymimas
kilmininku
( .
p.:
106 ).
Aldonos
Paulauskienés
(2001:
159)
manymu,
,,y a
okiy
a eju,
kai
neiginys
leidzia
a dininka
i
kilmininka
a o i
sinoni-
miskai.
Taip
es i,
kai
loginis
subjek as
nesu ampa
su
g ama iniu
eiksniu
i
eiSkiamas
naudininku:
A
neliko
i
man
koks
kqsnelis
(kokio
kasnelio)
?“
Da by,
ski y
neigiamy
anzi y iniy
i
neigiamy
in anzi y iniy
sakiniy
galininko
/
kilmininko
i
a dininko
/
kilmininko
ski ingam
aiskinimui,
apz alga
Z .
Hen schel
(1992a).
Da
z .
G e ille
G.
Co be o
(1986) suda y a
bibliog a ija
apie
galininko
/
kilmininko
a ojima
neigiamuose
anzi y i-
niuose
usy
kalbos
sakiniuose.
a
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
1994:
587 )
sakinio
b anduolys
apib é-
ziamas
kaip
kiek ienam
sakiniui
g ama iSkai
bi inos
ZodZiu
o mos,
.
y.
a inys
(p edika as)
su
g ama iskai
bi inomis
sakinio
dalimis.
Remiamasi
Ge do
Hen schelio
mo osin aksiniy
a ian y
samp a a.
Mo osin aksiniai
a ian ai
—
ai
ienoje
iksuo oje
s uk i inéje
pozicijoje,
ku i
susijusi
su
a
pacia
si uacijos
pe spek y a,
a oja-
mos
kelios
(maziausiai
d i)
o pa ies
seman inio
a gumen o
ski ingos
mo osin aksinés
o mos,
galincios
iena
ki a
pakeis i
be
eikSmés
ski umy
(placiau
Z .
Hen schel
1992a;
2001;
plg.
Valiuly e
1992:
50;
S amba y é
1992:
7 ).
Pasak
Babby
(1980a:
66 ),
ne gi
ais
a ejais,
kai
galima
abieju
70
|
LORETA
SEMENIENE
nems
i
/
a
o malioms
sakinio
salygoms
labiau
ike inas,
be
nebii inas
ienas
a
ki as
in anzi y inio
subjek o
linksnis,
eiké y
iSsiai8kin i,
kas
gali
eik i
daznesni
ieno
i§
linksniy
pasi inkima
konk e¢iu
a eju.
Toliau
s aipsnyje
a si ibojama
nuo
(1)
—
(4)
ipo
sakiniy
i ,
a siz elgian
i
ki u
kalbu
y imus
i
a ski u
y éjy is adas,
konk eciau
kalbama
apie
seman iniy
(gy as
/
negy as,
apib éz as
/
neapib éZ as)
i
sin aksinio
(ZodZiy
a kos)
k i e ijy
ko eliacija
su
subjek o
linksniu (5a)
—
(7b)
ipo
sakiniuose.
1.
GYVUMO
IR
APIBREZTUMO
KORELIACIJA
SU
INTRANZITYVINIO
SUBJEKTO
LINKSNIU
1.0.
Daugelyje
y imu,
ap a ian
neiginio
i aka
(objek o
a
subjek o)
linksnio
a ojimui,
ne e ai
ieSkoma
sasajy
a p
gy umo
(a ba
indi idualumo)
bei
apib éz umo
i
negy umo
(abs ak umo)
bei
neapib ez umo*.
1.1.
Daznai
gy umo
hie a chija
ski iama
pagal
apibend in a
gy umo
pozymi
gy as
s.
negy as.
Nag inejan
lie u iy
kalbos
in anzi y inio
subjek o
aiskos
biidus
pasi odeé
iks-
linga
gy umo
hie a chijos
i aka
neiginio
subjek o
linksniui
ap a i
a siz elgian
j
is
ski -
ingas
(asmens,
daik a a dzio
(a
daik a a diSkai
a ojamo
zodzio)
ipo,
gy umo
pozy-
mio)
hie a chijas
(placiau
Z .
C o
1990:
111 , 127 ;
plg.
Com ie
1989:
128,
185 ):
1,
2
ASMENS
IVARDIS
>
3
ASMENS
IVARDIS
>
TIKRINIS
VARDAS
>
GYVA
(ASMENI
>
GYVUNA)
BUTYBE
ZYMINTIS
BENDRINIS
DAIKTAVARDIS
>
NEGYVA
(KONKRETU
>
ABSTRAKTU)
DAIKTA
ZYMINTIS
BEN-
DRINIS
DAIKTAVARDIS.
A siz elgian
i
gy umo
a ba
indi idualumo’
hie a chija
eigiama,
kad
a dininku
(a ba
galininku
neigiamuose
anzi y iniuose
sakiniuose)
links ama
eikS i
kuo
gy esni
a ba
indi idualesnj
daik a a dziu
(a ba
daik a a diskai
a ojamu
zodziu)
zymima
e e en a
(plg.
Babby
1980a:
11 ;
Timbe lake
1986:
339;
Behnke
2005:
88 ).
1.1.1.
I§
iesu
ma y i,
kad,
kai
neigiamy
in anzi y iniy
sakiniu
subjek ais
eina
auks-
Ciausiai
gy umo
hie a chijoje
esan ys
asmeniniai
i a dZiai,
nepaisan
o,
a
jie
nu o-
do
gy us
(asmenis,
gy iinus)
a
negy us
(konk e¢ius,
abs ak¢ius)
daik us,
pap as ai
jie
zymimi
a dininku,
p z.:
(8)
No é um
pamoky i
mane
Sio
zaidimo,
paskambink.
Tele ono
nume is
pas
A ing.
,,
Vaida
A.
i§,,Exemplum“,
Sis
laiskas
ski as
au.
AS
a o
gy enime
jau
neegzis uoju,
aciau
u
esi a si
eleksy as
mano
sielai,
klimps anciai
kasdienybées
i Sciuose“.
KT
neiginio
linksniy
a osena,
esama
am
ik y
(ka ais
sub iliy)
unkciniy
sakiniy
ski umy,
odél
sin aksiniu
poZiii iu
esq
negalima
kalbe i
apie
linksniy
,,lais uosius
a ian us“
(angl. ee
a ia ion)
(da
plg.
Haiman
1985:
19,
71).
Apie
gy umo
i
/
a ba
apib éZ umo
hie a chijy
ij aka
subjek o
linksniui
neigiamuose
usy kalbos
in anzi y iniuose
sakiniuose
Z .
Babby
(1980a);
Hen schel
(1992a);
Behnke
(2005);
apie
miné y
hie a chijy
j aka
objek o
linksniui
neigiamuose
anzi y iniuose
sakiniuose
placiau
z .
Hen schel
(1992a);
Ueda
(1992);
Mus ajoki,
Heino
(1991);
Schalle
(1978);
S amba y é
(1992);
Timbe lake
(1986);
plg.
Hol oe
(1991:
99 ).
Plg.
Mus ajoki,
Heino
(1991)
i
Ueda
(1992)
da by
k i ika
in:
Hen schel
(1996,
1998).
Pagal
gy umo
(siau aja
p asme
),
apib éz umo,
skaiciaus,
konk e umo
i
ki us
pozymius
indi idualumo
(angl.
indi idua ion)
hie a chija
ski iama
Alano
Timbe lake
(1986).
INTRANZITYVINIO
SUBJEKTO
ZYMEJIMAS
|
71
(9)
Pe oniskiy
kaime
ne oli
piliakalnio
bu o
as as
pinigy
lobis.
Jis
neisliko.
KT
(10)
Dainininkas
Dei is
ig i uoja
ne
ijose
nominacijose:
ge iausio
a likéjo,
albumo
bei
dainos.
,
loks
démesys
ik ai
labai
malonus.
Manau,
kad
jis
nea si ado
be
pag indo,
nes
bu o
pa-
kankamai
ilgai
di bama,
kad
a sidu ciau
en,
ku
daba
esu“.
KT
Subjek o
pozicijoje
esan is
3-iojo
asm.
asmeninis
i a dis
y a
eiSkiamas
ne
ik
a di-
ninku,
be
i
kilmininku
ais
a ejais,
kai
u i
zymé a
daugiskai os
o ma.
Todel
bi u
galima
many i,
kad
pas a uoju
a eju
kilmininko
a ojima
g ei¢iau
lemia
ne
gy umo
pozymis,
0
bu en
zymé a
daugiskai os
o ma,
plg.
(11)
—
(13)
sakinius
(plg.
Paduée a
1997:
112)".
Tai
eig i
leis y
ak as,
kad
zemiau
gy umo
hie a chijoje
ski iamas
ik i-
nis
a das
pap as ai
eiSkiamas
p o o ipiSka
subjek o
o ma
—
a dininku
(plg.
Tim-
be lake
1986:
339;
Babby
1980a:
11 )
( aip
pa
Z .
oliau),
plg.
(14)
—
(15)
sakinius.
(11)
T
Kosciuska
pa aizduo as
p o iliu,
o
p ie
jo
kojy
—
sukiléliams
ginklus
a s oje
dalgiai.
A.
Vi ulskis
sukii é
i
daugiau
da by,
aciau
jie
neisliko.
KT
(12)
Sunku
kq
no s
konk eciau
pasaky i apie
p os i ucijq
Lie u oje
XIX
amziaus
p adzioje.
Pi miausia
iks a
ak y.
Taip
y a
ne
ik
del
o,
kad
jy
neisliko,
be
i
odél,
kad
uo
me u
policijos
kon olé
bu o
silpna,
nesuda iné i
nei
p os i uciy,
nei
iesnamiy
sq asai,
kaip
ai
da y a
an ojoje
amzZiaus
puséje.
KT
(13)
Abu
Sie
a iamieji
p ielinksniai
y a
e s iniai
i
kaimyny
sla y
kalby
( a dan
—
senesnis,
zenklan
—
naujesnis).
Ta mése
jy
nepasi aiko,
ypac
zenklan.
P ielinksniu
a ba
polinksniu
(KKP
p ipaiis a
ik
p ielinksniu)
pa a o a
a dan
links ama
ole uo i.
KT
(14)
Raimondas
u i
Zmona,
aikus,
mo ing.
Mes
p i alome
Zino i,
ku
jis
biina.
|...|
Raimondas
nea si ado
i
y q.
Mo inai
So e
min is
pasiziii é i,
a
isi
s aig aspa niai
sa o
ie ose.
Taciau
ji
nu azia o
ne
j
jy
disloka imo
ie q,
be
j
emon o
imone.
KT
(15)
[Z aigidskai ys]
jai
i
p anesé
baisig
Ziniq
apie
Juodgji
ménuli.
Pama es
Dunios
ixgas i,
Z aigzdskai ys
paaiskino,
kad
Juodasis
ménulis
kasdienéje
ealybéje
neegzis uoja,
be
is
ick
nepe maldaujamai
eikia
Zmogaus
likimg.
Dunia
pagal ojo
apie
sa o
Juodajq
skyle,
ku i
ik o éje
i gi
neegzis a o.
KT
Tais
a ejais,
kai
in anzi y inis
subjek as
ei8kiamas
bend iniais
daik a a dZiais,
pag e-
iui
a ojamas
i
a dininkas,
i
kilmininkas
(plg.
sakinius
(Sa)
—
(7b)).
Ma y i,
kad
neigiamame
in anzi y iniame
sakinyje
gy i
bend iniai
daik a a dZiai
ne gi
dazniau
zy-
mimi
nep o o ipisku
subjek o
linksniu
(kilmininku)
negu
mazZiau
p o o ipiski
subjek ai—
negy i
bend iniai
daik a a dziai
(Z .
1
len ele;
da
Z .
oliau).
©
Plg.
Sukys
(1998:
70;
da
Z .
.
p.:
100 )
eigia
am
ik a
p asme
p ieSingai:
,.neapib éz o
kiekio
kilmininkas
a o inas,
kai
pi ma
ka a
p is a oma
nezinomo
a
nebi ino
Zino i
skai¢iaus
daik u,
eiskiniy
bei
asmeny
g upé,
ka ais
—
i
am
ik os
isumos
neapib éZ a
dalis.
[...]
Kai
neapib éz a
g upé
skai y ojui
a
klausy ojui
jau
bu o
p is a y a,
oliau
apie
ja
kalbama
kaip
apie
apib éZ a
i
a ojamas
a dininkas“.
Toliau
(Sukys
1998:
101)
eigiama,
kad
,,dalies
(kiekio)
kilmininkas
daz-
niausiai
eiSkiamas
daugiskai os
o ma
u in¢iu
konk e¢iuoju
daik a a dziu.
Pap as ai
oks
kilminin-
kas
a ojamas
ik
ada,
kai
nezinomo
a
nebi ino
Zino i
kiekio
iena iSiy
daik y
g upe
minima
pi ma
ka a.
Toliau apie
a
g upe
jau
kalbame
kaip
apie
Zinoma
i
a ojame
a dininka.
[...]
Renkan is
dalies
kilmininka,
daugiausia
lemia
eiksmazZodzZio
eik’mé,
nemazZa
—
i
daik a a dzZio
skaicius,
jo
eiks-
mé;
be
o,
s a bu
kon eks as*.

72
||
LORETA
SEMENIENE
1
LENTELE.
GYVUMO
IR
BENDRINIU
DAIKTAVARDZIU
REISKIAMO
INTRAN-
ZITYVINIO
SUBJEKTO
LINKSNIO
KORELIACIJA"
Gy as
(asmuo,
gy iinas)
NeGy as
(konk e us,
abs ak us)
i
d ,
ile
al
aa)
GEN
‘71
(56
%)
GEN
125
6
%)
IS o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
aukSciausiai
gy umo
hie a chijoje
esan ys
a dai
(asme-
niniai
j a dZiai,
ik iniai
a dai)
pap as ai
zymimi
in anzi y inio
subjek o
a dininku,
zemiau
i
Zemiausiai
hie a chijoje
esan ys
a dai
gali
bu i
zymimi
iek
a dininku,
iek
kilmininku.
Pas a uoju
a eju
in anzi y inio
subjek o
a dininkas
i
kilmininkas
a oja-
mi
kaip
mo osin aksiniai
a ian ai.
P ipazis an
Ge do
Hen schelio
(1996:
276 )
k i ika,
esa
neiginio
linksnio
aiskinimas,
emian is
gy umo
hie a chija,
esas
ik
ak y
ap asymas
i
bi ina
ieSko i
ki y
ieno
iS
neiginio
linksniy
pasi inkimo
p iezas¢iy,
oliau
ap a iama
apib éz umo
i
in anzi y-
inio
subjek o
linksnio
ko eliacija.
1.2.
Apib eéz umas,
pasak
Babby
(1980a:
12;
plg.
Hen schel
1992a;
Glad o
1992:
240 ;
Plungian
2003:
286 ),
pasako
mums,
kaip
kalbé ojas
e ina
klausy ojo
Zinias”.
Apib éz as
a dazodis
(daik a a dis
a
daik a a diskai
a ojamas
Zodis)
sup an amas
kaip
jau
miné as
disku se.
Toks
a dazodziu
zymimas
e e en as
pap as ai
y a
zinomas
klausy ojui,
jis
gali
e e en a
iden i ikuo i
i
iSski i
iS
ki y os
pacios
klasés
e e en u.
Tokiu
a dazodziu
pe eikiama
jau
u ima,
.
y.
sena,
in o macija.
Va dazodzio
apib éz u-
mas
gali
aiske i
ne
ik
i$
kalbinio
kon eks o,
be
i
iS
si uacijos
a
pasneko ams
bend o
ziniy
ondo
(angl.
gene al
knowledge).
Pas a aisiais
a ejais,
nepaisan
o,
kad
a dazodis
ne a
minimas
anks esniame
kalbiniame
kon eks e,
jis
y a
implici iSkai
,,ak y us",
.
y.
numanomas
is
si uacijos
kon eks o.
Neapib éz u
a daZodziu
zymimas
e e en as
kon-
eks o
a z ilgiu
y a
pap as ai
neiden i ikuojamas:
okiu
a dazodziu
pe eikiama
nauja
in o macija;
a dazodziu
zymimas
e e en as
da
nezinomas
klausy ojui.
''
Len elés
suda y os
emian is
Kauno
VDU
Kompiu e inés
ling is ikos
cen o
daba inés
lie u iy
kalbos
eks yno
duomenimis
(p ieiga
in e ne u:
h p://donelai is. du.I ).
2
Plagiau
apie
apib éz uma
Z .
Lyons
(1999a;
1999b);
Gi on
(1978a).
Ch is ophe is
Lyonsas
(1999a:
253 )
apib éz umg
aiskina
kaip
g ama ine
ka ego ija;
apib e¢z umas
y a
iden i ika imo
g ama ikalizacija
(angl.
g amma icaliza ion
o
iden i iabili y).
Talmy
Gi onas
(1984:
399 ,
427)
p ies-
p ieSa
apib éz as
s.
neapib éi as
ski ia,
a siz elgdamas
j
klausanciojo
gebéjima
nus a y i
a dazodzio
e e en inj
apib éz uma
(angl.
speci i y)
i
e e en inj
apa uma
(angl.
e e en ial
iden i y).
Apie
apib éz as
s.
neapib éz as
zyméjima
lie u iy
kalboje
a’y a
nedaug
(z .
Amb azas,
ed.,
1997:
142 ;
Amb azas,
ed.,
1994:
174 ;
G enda
1979;
Valeckiené
1986; 1998:
261 ;
Rosinas
1980;
Kalédai é
2002:
169 ;
plg.
Lyons
1999a:
83).
La sas
Behnke
(2005:
78 ),
emdamasis
Gi éno
ak ualumo
(angl.
opicali y)
sa oka,
ski ia
is
jo
laips-
nius:
nauja
in o macija
( a dazodis
pi ma
ka a
minimas
disku se);
implici iné
in o macija
(daik a a dis
ne a
minimas
anks esniame
kon eks e,
be
y a
implici i$kai
numanomas
( ia
asociacijas)
i8
si uacijos),
sena
in o macija
(anks esniame
disku se
miné as
a daZodis).
Da oma
i$ ada,
kad
né
ienas
i$
ak ualumo
laipsniy
ne u i
lemiamos
j akos
in anzi y inio
subjek o
linksnio
a ojimui.
INTRANZITYVINIO
SUBJEKTO
ZYMEJIMAS
|
73
Apib éz umo
hie a chija
(APIBREZTAS
>
NEAPIBREZTAS)'*
susijusi
su
gy umo
hie a -
chija:
kuo
gy esnis
(indi idualesnis)
daik as,
uo
daik a
zymin is
a dazodis
(daik a a -
dis
a
daik a a diSkai
a ojamas
zodis)
y a
apib éZ esnis.
I
a i kSciai,
kuo
apib ez es-
nis
daik a zymin is
a dazodis,
uo
mazesne
neiginio
kilmininko
a ojimo
ikimybe
(Timbe lake
1986:
339,
342;
plg.
Babby
1980a:
60 , 67 ;
Paulauskiené
2001:
160,
162)".
1.2.1.
In anzi y inio
subjek o
pozicijoje
esan ys
1
i
2-ojo
asm.
asmeniniai
i a dziai
y a
inhe en iSkai
apib éz i;
jie,
kaip
miné a
(Z .
1.1.1.),
pap as ai
zymimi
a dininku
(plg.
(8)
sakinj)'®.
3-iojo
asm.
asmeniniy
i a dziy,
ku ie
aip
pa y a
apib éz i,
zymeé-
jima
linksniu
gali
i ako i
skaicius:
ienaskai os
3-iojo
asm.
asmeniniai
i a dziai
zy-
mimi
a dininku
(plg.
(9)
—
(10)
sakinius),
daugiskai os
3-iojo
asm.
asmeniniai
i a -
dziai
zymimi
i
a dininku,
i
kilmininku
(plg.
(12)
—
(15)
sakinius)
(plg.
Timbe lake
1986:
342).
Panasgiai
kaip
asmeniniai
i a dZiai
a ojami
i
daik a a diskieji
pa odomieji
i a dZiai
as,
Sis
i
pan.
a
Salu iniame
sakinyje
subjek o
pozicijoje
einan ys
san ykiniai
i a dziai
ku is,
ku i,
ku ie
aip
pa y a
apib éz i: in anzi y inis
subjek as
ne e ai
eiskiamas
a di-
ninku
(plg.
Hen schel
1992a),
p z.:
(16)
Ed a das
lauké
Igno
kabine e,
aciau
kai
Sis
nepasi odeé,
pa s
nuéjo
j
s inaus
kamba j.
Ignas
jau
uosési
miego i.
—
Kodél
neuzéjai?
—
paklausé
é as.
—
O
kam?
—
abejingai
paklausé
s inus.
—
AS
pa a ges.
KT
(17)
Apas alas,
da
p ie’
mums
zinomg
I-qjj
laiskq
anksCiau
miné ajj,
bu o
pa ases
ai
bend uo-
menei
laiska,
ku is
iki
miisy
laiky
neisliko.
Laiskas
Ko in ieciams
(L-asis)
bu o
pa asy as
Makedonijoje
57
me y
udenj.
KT
Kilmininko
dazniau
galima
ike is
ais
a ejais,
kai
daik a a diskaisiais
pa odomaisiais
i a dZiais
a ba
Salu iniame
sakinyje
subjek o
pozicijoje
einanCiais
san ykiniais
j a dZiais
zymimas
ne e e en iSkas
daik as
(plg.
(13)
sakini),
plg.:
(18)
K.
Regelis
ai
numa é
da
1922
m.
g uodyje,
paskelbdamas
uzsienio
spaudoje,
jog
eikalingas
specialis as
sodininko
pa eigoms, nes
Lie u oje
okio
nea si ado.
Tuo
a pu
laikinai
y es-
niuoju
sodininku
bu o
paski as
K.
G ybauskas,
o
nuo
1924
m.
—
P.
Ma ynai is,
iki ol
di bes ik edziu
F edos
d a e.
KT
(19)
Mask a
pasiiileé
jubiliejiniu
Zenklu
apdo ano i
i
meno
da buo ojus,
jeigu
jie
sa o
kii iniuose
pa aizda o
a ybinés
milicijos
da bq.
Tokiy
Lie u oje
nea si ado.
KT
4
Apie
apib éz umo
hie a chija
(apib éz as
s.
neapib éz as)
placiau
Z .
C o
(1990:
11S ).
8
Babby
(1980a:
12 ;
plg.
Hen schel
1992a;
Paduce a
1997;
Behnke
2005)
manymu,
neiginio
kilminin-
kas
in anzi y iniuose
sakiniuose
y a
neapib éz umo
odiklis.
x
A ski o
démesio
e i
okie
neigiami
in anzi y iniai
(loka y iniai)
sakiniai,
kaip:
nejaugi
u
aka
nebu ai
namie;
nejaugi
a es
aka
nebu o
namie,
ku iuose
asmeninis
i a dis (a ki as
e e en iSkai
apib éZ as
a dazodis)
gali
bi i
zymimas
a dininku
a ba
kilmininku.
Lieka
klausimas,
a
isada
a dininkas
i
kilmininkas
Zymi
seman inius
ski umus.
Jei
aip,
ai
kokius,
jei
ne —
kada
abu
links-
niai
gali
bi i
a ojami
kaip
mo osin aksiniai
a ian ai.
Placiau
apie
e e en isko
apib éz o
subjek-
o,
zymimo
a dininku
a ba
kilmininku,
seman inius
ski umus
Z .
Paduée a
(1992:
S6 );
Bo sche ,
Pa ee
(2002b:
25 , 32 ;
2002c:
10 );
Hol oe
(2005:
3 ).
74
|
LORETA
SEMENIENE
(20)
Skinne io
nuomone,
negalima
da y i
ski umo
a p
mo aliy
i
nemo aliy
isuomeniniy
san a ky,
ik
a p
y,
ku ios
isliko,
i
y,
ku ios
neisliko.
Islikimas
esan is
auksCiausia
isuo-
meniné
e ybé.
KT
(21)
Vazy
apyboje
uz iksuo a
daug
bui ies
daik y,
ku iy
del
jy neilgaamziskumo
neisliko.
Tai
i
auks os
leki os,
ku iose,
kaip
lo ose,
pusiau
gulomis
jsi aise
puo auda o
g aikai.
KT
Tik iniais
a dais
zymimi
e e en ai
pap as ai
bina
apib é2 i;
in anzi y iniam
subjek-
ui
zyme i
dazniausiai
a ojamas
a dininkas
(plg.
(14)
—
(15)
sakinius)
(plg.
Glad-
o
1992:
255).
Tam
ik ais
a ejais
galimas
i
neiginio
kilmininkas,
plg.:
(22)
Is o ikai
eigia,
kad
p iisy
ma e ialiné
kul ii a
bu o
ne auks esné,
negu
lie u iy.
Be
jie
ne u éjo
sa o
als ybés,
ebu o
genciy samplaika.
Nea si ado
a p
ju
Mindaugo.
Galima
ik
pas a s y i,
kas
bii y
nu ike,
jeigu,
a kime,
He kus
Man as
bii y
pasi odes
is o ijos
a enoje
ne
1260-aisiais.
KT
Cia,
ski ingai
nei
anks esniuose
sakiniuose
(14)
-
(15),
ik iniu
a du
zymimas
neindi-
idualus
daik as;
sakinyje
kalbama
ne
apie
konk e y
(iden i ikuojama,
indi idualy)
asme-
_
nj
a du
Mindaugas,
o
apie
ai,
kad
a p
p isy
nea si ado
okio
ipo
zmogaus,
kaip
lie u iy
ka alius
Mindaugas.
Del
panaSiy
p iezasciu,
.
y.
del
neindi idualizuojamo,
ne e e en isko
daik o
zyméjimo,
neiginio
kilmininku
gali
bi i
zymimas
ik inis
a -
das
i
uo
a eju,
kai
jis
a ojamas
ka u
su
pa odomuoju
i a dziu,
plg.:
(23)
Ji
pazii éje
jie
gal
bii y
pakei e
sa o
sp endimus.
,,
Ma y ,
isai
u
ne u i
Si dies,
jei
su
sa im
lyg
budelis
elgies“,
—
V.
S.
asé
sone e.
Deja,
nea si ado
okio
Hamle o,
d qsaus,
aiks ingo
p anaso- iloso o.
Ka alikui
klausimas
,,bii i
a
nebii i“
y a
issp es as.
Bu i!
KT
Apib éz umo
pozi i iu
asmeniniams
j a dziams
i
ik iniams
a dams
didziausia
p ies-
p iesa
suda o
abs ak¢ius
daik us
zymin ys
bend iniai
daik a a dZiai,
ku ie
daznai
y a
neapib éz i.
Pas a uoju
a eju
galima
bi y
galima
iké is
dazno
neiginio
kilmininko
(plg.
Glad o
1992:
255).
Be ,
kaip
ma y i
i8
sakiniy
(24)
—
(25),
a ojamas
iek
a dininkas,
iek
neiginio
kilmininkas
(da
plg.
(7a)
—
(7b)
sakinius):
p o o ipiskas
subjek o
linksnis
—
a dininkas
—
a ojamas
ne gi
dazniau
nei
kilmininkas!’.
Plg.:
(24)
A ody y,
anoks
j ykis
-
e sle
kasdien
Zlunga
daugybé
de yby
i
nu iiks a
Sim ai sando iy.
Taciau
Sika
Lie u oje
os
nekilo
panika.
Pi miausia
del
o,
kad
iskas,
kas
susije
su
,,Mazei-
kiy
na a“,
sukelia
kone
okias
pa
ais as
kaip
i
a éjancios
Kalédos.
KT
(25)
Jau
ki q
sa ai e
ke inama
skelb i
p i alomajj
o icialy
pasi ilyma
supi k i likusias
Kauno
alaus
da yklos
akcijas.
No s
inkoje
nekilo
panikos,
e ybiniy
popie iy
makle iai
in ensy iai
s a s o,
kiek
uz
akcijq
mokeés
Es ijos
holdingas.
KT
17
Abs ak¢ius
daik us
zymin ys
bend iniai
daik a a dziai
Nom
zymimi
97
(61%)
sakiniuose,
0
GEN
—
62
(39%)
sakiniuose.
INTRANZITYVINIO
SUBJEKTO
ZYMEJIMAS
|
73
Neigiamuose
in anzi y iniuose
sakiniuose
a dininkas
i
neiginio
kilmininkas
a -
ojami
pag eciui
i
ais
a ejais,
kai
abs ak¢ius
daik us
zymin ys
bend iniai
daik a-
a dziai
kon eks o
a z ilgiu
y a
apib éz i,
plg.:
(26)
A
kapi onui
Hen ikui
Zalandauskui
niekada
nebu o
kilusi
min is
iskq
Gia mes i
i
lik i
en,
ku
e inamas
Zmogaus
da bas?
Ne,
sako
jis,
okia
min is
nekilo.
Kapi onas
ikina
nesup an qs,
kodeél
zmonés
palieka
Lie u q.
KT
(27)
Be gi
ji
baisiausiai
supyks,
ims
ba is,
egois e
mane
adin i.
Reikia
lauk i
p ogos,
kad
ji
nema-
y y,
negi dé y.
O
okia
p oga
is
nepasi aiko.
KT
(28)
Be
lie u iy
gy enamose
zemése
da
bu o
like
pagonybés
elik y.
Tad
i
iskilo
pa iems
lie u-
iams
klausimas,
kas
gi
jie
esq.
Tokio
klausimo
nekilo,
pa yzdziui,
lenkams,
nes
jie
sa oje
als ybéje
ada
suda é
dauguma,
o
iki
Re o macijos
be eik
isi
Lenkijos
gy en ojai
bu o
lenkai.
KT
Tik
neiginio
kilmininko
galima
bi y
iké is
su
abs ak¢ius
daik us
zyminciu
neigiamuo-
ju
neapib éziamuoju
i a dziu
niekas
(plg.
Hen schel
1992a).
Be ,
kaip
ma y i
iS
sakiniy
(29)
—
(30),
a ojamas
ne
ik
in anzi y inio
subjek o
kilmininkas,
be
i
a dininkas,
plg.:
(29)
Zinojau,
kad
izikuoju.
Taciau
baimé,
a sakomybé
—
iskas
dings a,
kai
uZeina
no as
og i.
Niekas
neegzis uoja.
KT
(30)
Ka ybai
u i
a iduo i
didziqjq
dalj
sa es,
sa o
jausmy
i
ijgy enimy.
,,
Ku damas
a si
a sidu i
sa ame
pasaulyje,
o
aplink
a e
nieko
neegzis uoja“,
—
ikina
A.
Del u a.
KT
Panaéiai
kaip
apib éz i
i
neapib éz i abs ak¢ius
daik us
zymin ys
bend iniai
daik a-
a dziai
(a
neapib éziamasis
i a dis
niekas)
eiskiami
apib éz i
i
neapib éz i
gy us
(as-
menis,
gy iinus)
i
negy us
(konk ecius)
daik us
zymin ys
bend iniai
daik a a dziai.
Ma-
y i,
kad
nepaisan
apib éz umo
i
gy umo
a ojamas
iek
a dininkas,
iek
kilmininkas
(da
z .
(Sa)
—
(6b)
sakinius),
plg.:
(31)
P ie aisas,
ski as
demons uo i
plane y
su
palydo ais
judéjimui
apie
Saule,
aigi
pagal
M.
Kope niko
sis ema.
Iki
miisy dieny
Sis
idomus
p ie aisas
neisliko.
Vélesniais
laikais
moky-
mui
jsigy as
ki as,
ku j
daba
galima
pama y i
uni e si e o
biblio ekos
Mokslo
muziejuje.
KT
(32)
Jis
bando
polemizuo i
su
kai
ku iais
Cice ono
eiginiais,
iSdés y ais
eikale
,,Apie
o a o-
in“.
Viso
Sio
Ceza io
eikalo
neisliko,
o
ix
jo
agmen y
galima
sp es i,
kad
Ceza is
bu o
g iez as
analogijos
kalboje
Salininkas,
bandes
nus a y i
ieningas
lo yny
k.
o mas.
KT
(33)
Be
koks
egzis a imas
p asideda
Laike:
kol
neegzis uoja
daik as,
negali
egzis uo i
i
jo
laikas.
KT
(34)
AS
aip
no éciau
bi i
y oj
Jasy
spek aklyje,
kad
yZ uosi
pasku inei
p iemonei
—
ukdy i
Jus.
Tik a
béda,
kad
ea e
man
nea si ado
bilie o...
Rasau
dél
isa
ko
i
p aSau
a leis i
mano
g ynai
aikiskg
iky uma.
D asia
is ikimas
J.
Bal usai is.
PS.
A sakymo
y oj
a siysiu
Zmo-
gu.
KT
IS
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
zymé uose
neigiamuose
in anzi y iniuose
saki-
niuose
p o o ipiskas
subjek o
zyméjimas
a dininku
bidingas
ais
a ejais,
kai
sub-
82
|
LORETA
SEMENIENE
VALECKIENE,
A.
1986:
Apib éz umo
/
neapib éz umo
ka ego ija
i
pi mineé
i a dziuo iniy
bid a dziy
eiks-
meé.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
25,
168-188.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
VALIULYTE,
E.
1992:
I§
sin aksinés
sinonimikos.
Li uanis ica
4
(12),
50-55.
Lo e a
Seméniené
Gau a
2005
03 29
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vilei8io
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]