Intranzityvinio subjekto žymėjimas vardininku ir / arba kilmininku

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 67 - 82 Intranzityvinio subjekto žymėjimas vardininku ir / arba kilmininku LORETA SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius In this paper the factors determining the use of the nominative and the genitive as markers of the intransitive subject in Lithuanian are examined. The following preliminary conclusions are formulated: subjects which are prototypical with regard to categorial properties are marked with the nominative, though this rule may be overridden by other factors connected with number, referentiality etc. Less prototypical subjects may be marked with the nominative or genitive; animacy is not the most prominent factor determining the choice. Definiteness and word order are important factors. Definite subjects in sentences with unmarked word order show a strong preference for the nominative. In less typical configurations suchas VS, „or S. V, the nominative and the genitive are often used as markers of definiteness and indefiniteness respectively. 0. IVADINES PASTABOS 0.1. Lietuvių kalbos neigiamų intranzityviniy sakinių subjektas' reiškiamas trejopai: i) neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, kaip ir teigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, vartojamas intranzityvinio subjekto (toliau ir subjekto) vardininkas, pvz.: (1) Jonas miega. (2) Jonas nemiega. Straipsnis pradėtas rengti spaudai 2003 metais stažuotės Vokietijoje metu (Carl von Ossietzky universi- tetas, Oldenburgas). Autorė nuoširdžiai dėkoja stažuotės vadovui prof. habil. dr. Gerdui Hentscheliui už visokeriopą pagalbą ir patarimus, taip pat stažuotę finansavusiam DAAD fondui (Vokietija). Prof. habil. dr. Axeliui Holvoetui dėkoju už pastabas, išsakytas Gramatikos seminarų metu. Už atidų straipsnio skaitymą, vertingas pastabas bei pataisymus esu nuoširdžiai dėkinga dr. Rolandui Mikulskui ir straipsnio recenzentams. Lietuvių kalbos gramatikos tyrimuose vartojamos veiksnio, kaip sintaksinės kategorijos, ir subjekto, kaip semantinės kategorijos, sąvokos (Balkevičius 1963: 74tt; Paulauskienė 1994: 107tt, 115). Vienuose gramatikos darbuose teigiamų ir neigiamų intranzityvinių sakinių subjekto vardininkas ir subjekto kilmininkas laikomi veiksniais (Ambrazas, ed., 1997: 476; Balkevičius 1963: 77), kitur neigiamų intran- zityvinių sakinių subjekto kilmininkas sintaksiškai aiškinamas kaip papildinys, o teigiamų intranzityvi- nių sakinių subjekto vardininkas laikomas veiksniu (plg. Ulvydas, red., 1976: 291; Ambrazas, red., 1994: 606, 625; Labutis 1998: 220; Sirtautas, Grenda 1988: 25, 107; Paulauskienė 1983: 190tt). Veiksnys tradiciškai apibrėžiamas remiantis formaliu — linksnio — kriterijumi ir sintaksinio ryšio tipu: juo papras- tai laikomas vardininko linksniu išreikštas vardažodis, kuris siejamas tarpusavio sąsajos ryšiu (derina- mas plačiąja prasme) su tariniu (Ambrazas, red., 1994: 487; plg. Jablonskis 1957: 453t; Ulvydas, red., 1976: 279tt; Sirtautas, Grenda 1988: 54, 57, 86; Ambrazas, ed., 1997: 475t; Labutis 1998: 211tt). Straipsnyje vartojama intranzityvinio subjekto (subjekto) sąvoka suprantama tipologiniu požiūriu; toks intranzityvinis subjektas žymi vienviečių predikatų vienintelį argumentą, kuris sintaksiniu požiūriu gali būti reiškiamas ne tik vardininku, bet ir kitais linksniais (kilmininku, naudininku, galininku ir pan.) (plačiau žr. Holvoet 1991: 50t, 80). 68 | LORETA SEMĖNIENĖ ii) teigiamų intranzityvinių sakinių subjekto vardininką keičia subjekto kilminin- kas*, pvz.: (3) Jonas yra namie. (4) Jono nėra namie“. iii) neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, skirtingai nei teigiamuose, iš principo gali būti vartojamas tiek subjekto vardininkas, tiek kilmininkas, plg.: (5a) Iš pradžių, kai atsisveikinau su „Žalgiriu“, buvo sunku. Dar tebežaisdamas puoselėjau viltį: baigsiu — imsiuos trenerio darbo. Betgi tada Kaune neatsirado žmogus, galėjęs pasiūlyti man tokias pareigas. Jeigu nekviečia — nejaugi pradėsi pats prašytis? KT (5b) Gydytoją Reginą Valatkienę pakeitus kolegai šiauliečiui ne vienas medikas stebėjosi: kodėl R. Valatkienė nebegali būti vyr. gydytoja, nejaugi Kaune neatsirado žmogaus, galinčio ją pakeisti? Apskrities vyr. gydytojas K. Stankaras šiandien sako besigailįs, kad atstatydino R. Valatkienę. KT (6a) Dailininkas palaidotas Rasų kapinėse, bet kapas neišliko, nors vieta, kurioje buvo laidojami mokslininkai, Zymiis dailininkai, visuomenės veikėjai, žinoma. KT (6b) Mirė poetas ir švietėjas 1897 m. Varšuvoje, kur tuo metu gydėsi. Jo kapo neišliko. Sovietme- čiu S. Gimžausko vardas buvo nutylimas, nė vienas jo eilėraštis nebuvo spausdintas. KT (7a) Prancūzams, lenkams, vokiečiams nebuvo išnykimo pavojaus, dar daugiau — jie absorbavo kitas tautas, jų sąskaita augo. Ir jiems nekilo klausimas: kas mes esame? Tai buvo lyg savai- me suprantamas dalykas. KT (7b) Skaitant Jurgio Jankaus laiškus, nė karto nekilo klausimo: kiek čia yra kasdienybės žmo- gaus ir kiek yra rašytojo, tai yra žmogaus, kuriam talentas padeda į viską žvelgti |...) iš aukščiau. KT 0.2. Kaip teigiama literatūroje, pastaraisiais atvejais vieno iš linksnių vartojimas priklau- so nuo intranzityvinio sakinio semantinio tipo. Leonardas Babby (1980a; 1980b: 225t), atsižvelgdamas į tai, kokiu linksniu neigia- muose intranzityviniuose sakiniuose yra žymimas subjektas, skiria neigiamus konstatuo- jamuosius sakinius (angl. negated declarative sentences) su subjekto vardininku ir neigia- mus egzistencinius sakinius (angl. negated existential sentences) su subjekto kilmininku. Neigiamų egzistencinių sakinių kilmininku žymimas subjektas esąs neapibrėžtas ir tokie sakiniai paprastai yra reminiai, nors kartais galima fakultatyvi tema, žymima vietos nuro- dymu. Neigiamuose konstatuojamuosiuose sakiniuose sakinio tema reiškiama api- brėžto subjekto vardininku, o predikatas su būtinu vietos reikšmės nurodymu žymi Apie atvejus, kai teigiamo sakinio vardininkas keičiamas neigiamo sakinio kilmininku (neiginio kilmininku) žr.: Ambrazas, red. (1994: 584), Šukys (1998: 107tt); plg. Ambrazas, ed. (1997: 668t). 3 Plg. Jono Šukio (1998: 68) teiginį: „Dėl vokiečių kalbos įtakos arčiau buvusios Prūsijos sienos ir žemaičių paribiais klaidingai pasakoma ir Ji nėr namie (= Jos nėr(a) namie), |...) taigi nepaisoma, jog neiginys linksnį čia turi keisti“. Akademinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, ed., 1997: 666tt, plg. Ambrazas, red., 1994: 625) teigiama, kad intranzityviniai sakiniai, kuriuose neigiama ko nors egzistencija (visų pirma sakiniai su būti), dažniau reikalauja kilmininko, o ne vardininko. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 69 sakinio remą. Neigiamais konstatuojamaisiais sakiniais laikomi ir tokie atvejai, kai referentiškai apibrėžtas subjektas žymimas neiginio kilmininku (plg. sakinį (4)). Vladimiro Borschevo ir Barbaros Partee (2002a: 5tt, 2002b: 8tt; 2002c: 8tt) nuomone, egzistenciniai sakiniai visada susiję su eksplicitiniu ar implicitiniu, t. y. paaiškėjančiu iš platesnio konteksto, vietos nurodymu, žyminčiu sakinyje temą. Kitaip tariant, semantiniu požiūriu egzistencija visada susijusi su buvimu tam tikroje vietoje (angl. being in a loca- tion). Skirtingai nei Babby, autoriai laikosi nuomonės, kad skirtumas tarp neigiamų loka- tyvinių sakinių (pagal Babby, konstatuojamųjų sakinių), kuriuose subjektas paprastai žy- mimas vardininku, ir neigiamų egzistencinių sakinių, kurių subjektas tipiškai reiškiamas kilmininku, greičiau susijęs ne su temos vs. remos skirtumais, bet su sakinio perspek- tyva, t. y. intranzityvinių sakinių skirtumai remiasi egzistencinėje / lokatyvinėje situaci- joje (angl. existence / location situation) pasirenkamu perspektyvos centru (angl. Per- spectival Center) (Babby terminais kalbant, tema). Egzistencinių sakinių perspektyvos centras yra vieta, o lokatyvinių sakinių — daiktas. Esama sakinių, interpretuotinų kaip tarpiniai lokatyvinių ir egzistencinių sakinių atvejai. Tokiais galima laikyti lokatyvi- nius sakinius su subjekto kilmininku (dar žr. Holvoet 2005: 3t)*. 0.3. Išsamiau nedetalizuojant klausimo istorijos bei skirtingų tyrėjų nuomonių“, viena vertus, galima būtų teigti, kad žymėtuose neigiamuose intranzityviniuose (5a) — (7b) tipo sakiniuose subjekto žymėjimui pasirenkami du skirtingi linksniai rodo kokią nors (se- mantinę, sintaksinę ar kt.) sakinių priešpriešą. Kitaip tariant, taip teigiant būtų remiamasi prielaida, kad sakinio branduoliui" priklausančios sintaksinės funkcijos (subjekto) žymė- jimas skirtingu linksniu nėra atsitiktinis, bet yra motyvuotas. Kita vertus, būtų gali- ma manyti, kad dviem skirtingais linksniais žymimi sakinių skirtumai iš principo yra neesminiai, Oo dviejų linksnių vartojimas pagrečiui yra iš esmės sinonimiškas ir lygia- vertis, t. y. intranzityvinio subjekto vardininkas ir kilmininkas yra vartojami kaip morfosintaksiniai variantai". Remiantis prielaida, kad esant tam tikroms semanti- 4 Elena Padučeva (1997: 103) neigiamus intranzityvinius sakinius su neiginio kilmininku skiria į du — egzistencinių ir percepcinių — sakinių tipus. Egzistenciniais sakiniais teigiama, kad „X (daiktas) neegzistuoja tam tikroje vietoje ar apskritai pasaulyje“; percepciniais sakiniais teigiama, kad „X nėra stebėtojo percepcijos lauke (rus. nepųenmuenoe npocmpancmeo Cybsexma cosnanus). Percepci- nių sakinių X (subjektas) gali būti žymimas ne tik kilmininku, bet ir vardininku; egzistencinių saki- nių X (subjektas) paprastai (bet ne visada) žymimas kilmininku (t. p.: 106tt). Aldonos Paulauskienės (2001: 159) manymu, „yra tokių atvejų, kai neiginys leidžia vardininką ir kilmininką vartoti sinoni- miškai. Taip esti, kai loginis subjektas nesutampa su gramatiniu veiksniu ir reiškiamas naudininku: Ar neliko ir man koks kąsnelis (kokio kąsnelio) ?“ Darbų, skirtų neigiamų tranzityvinių ir neigiamų intranzityvinių sakinių galininko / kilmininko ir vardininko / kilmininko skirtingam aiškinimui, apžvalgą žr. Hentschel (1992a). Dar žr. Greville G. Corbetto (1986) sudarytą bibliografiją apie galininko / kilmininko vartojimą neigiamuose tranzityvi- niuose rusų kalbos sakiniuose. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1994: 587t) sakinio branduolys apibrė- žiamas kaip kiekvienam sakiniui gramatiškai būtinos žodžių formos, t. y. tarinys (predikatas) su gramatiškai būtinomis sakinio dalimis. Remiamasi Gerdo Hentschelio morfosintaksinių variantų samprata. Morfosintaksiniai variantai — tai vienoje fiksuotoje struktūrinėje pozicijoje, kuri susijusi su ta pačia situacijos perspektyva, vartoja- mos kelios (mažiausiai dvi) to paties semantinio argumento skirtingos morfosintaksinės formos, galinčios viena kitą pakeisti be reikšmės skirtumų (plačiau žr. Hentschel 1992a; 2001; plg. Valiulytė 1992: 50; Svambaryté 1992: 7t). Pasak Babby (1980a: 66tt), netgi tais atvejais, kai galima abiejų 70 | LORETA SEMĖNIENĖ nėms ir / ar formalioms sakinio sąlygoms labiau tikėtinas, bet nebūtinas vienas ar kitas intranzityvinio subjekto linksnis, reikėtų išsiaiškinti, kas gali veikti dažnesnį vieno iš linksnių pasirinkimą konkrečiu atveju. Toliau straipsnyje atsiribojama nuo (1) — (4) tipo sakinių ir, atsižvelgiant į kitų kalbų tyrimus ir atskirų tyrėjų išvadas, konkrečiau kalbama apie semantinių (gyvas / negyvas, apibrėžtas / neapibrėžtas) ir sintaksinio (žodžių tvarkos) kriterijų koreliaciją su subjekto linksniu (5a) — (7b) tipo sakiniuose. 1. GYVUMO IR APIBREZTUMO KORELIACIJA SU INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIU 1.0. Daugelyje tyrimų, aptariant neiginio įtaką (objekto ar subjekto) linksnio vartojimui, neretai ieškoma sąsajų tarp gyvumo (arba individualumo) bei apibrėžtumo ir negyvumo (abstraktumo) bei neapibrėžtumo)“. 1.1. Dažnai gyvumo hierarchija skiriama pagal apibendrintą gyvumo požymį gyvas vs. negyvas. Nagrinėjant lietuvių kalbos intranzityvinio subjekto raiškos būdus pasirodė tiks- linga gyvumo hierarchijos įtaką neiginio subjekto linksniui aptarti atsižvelgiant į tris skir- tingas (asmens, daiktavardžio (ar daiktavardiškai vartojamo žodžio) tipo, gyvumo požy- mio) hierarchijas (plačiau žr. Croft 1990: 111tt, 127tt; plg. Comrie 1989: 128, 185tt): 1, 2 ASMENS ĮVARDIS > 3 ASMENS ĮVARDIS > TIKRINIS VARDAS > GYVĄ (ASMENĮ > GYVŪNĄ) BŪTYBĘ ZYMINTIS BENDRINIS DAIKTAVARDIS > NEGYVĄ (KONKRETŲ > ABSTRAKTŲ) DAIKTĄ ZYMINTIS BEN- DRINIS DAIKTAVARDIS. Atsižvelgiant į gyvumo arba individualumo“ hierarchiją teigiama, kad vardininku (arba galininku neigiamuose tranzityviniuose sakiniuose) linkstama reikšti kuo gyvesnį arba individualesnį daiktavardžiu (arba daiktavardiškai vartojamu žodžiu) žymimą referentą (plg. Babby 1980a: 11t; Timberlake 1986: 339; Behnke 2005: 88tt). 1.1.1. Iš tiesų matyti, kad, kai neigiamų intranzityvinių sakinių subjektais eina aukš- čiausiai gyvumo hierarchijoje esantys asmeniniai įvardžiai, nepaisant to, ar jie nuro- do gyvus (asmenis, gyvūnus) ar negyvus (konkrečius, abstrakčius) daiktus, paprastai jie žymimi vardininku, pvz.: (8) Norėtum pamokyti mane šio žaidimo, paskambink. Telefono numeris pas Arūną. „Vaida A. iš „Exemplum“, šis laiškas skirtas tau. Aš tavo gyvenime jau neegzistuoju, tačiau tu esi tarsi eleksyras mano sielai, klimpstančiai kasdienybės tirščiuose“. KT neiginio linksnių vartosena, esama tam tikrų (kartais subtilių) funkcinių sakinių skirtumų, todėl sintaksiniu požiūriu esą negalima kalbėti apie linksnių „laisvuosius variantus“ (angl. free variation) (dar plg. Haiman 1985: 19, 71). Apie gyvumo ir / arba apibrėžtumo hierarchijų įtaką subjekto linksniui neigiamuose rusų kalbos intranzityviniuose sakiniuose žr. Babby (1980a); Hentschel (1992a); Behnke (2005); apie minėtų hierarchijų įtaką objekto linksniui neigiamuose tranzityviniuose sakiniuose plačiau zr. Hentschel (1992a); Ueda (1992); Mustajoki, Heino (1991); Schaller (1978); Švambarytė (1992); Timberlake (1986); plg. Holvoet (1991: 99tt). Plg. Mustajoki, Heino (1991) ir Ueda (1992) darbų kritiką in: Hentschel (1996, 1998). Pagal gyvumo (siaurąja prasme), apibrėžtumo, skaičiaus, konkretumo ir kitus požymius individualumo (angl. individuation) hierarchija skiriama Alano Timberlake (1986). INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 71 (9) Petroniskiy kaime netoli piliakalnio buvo rastas pinigų lobis. Jis neišliko. KT (10) Dainininkas Deivis figūruoja net trijose nominacijose: geriausio atlikėjo, albumo bei dainos. „Toks dėmesys tikrai labai malonus. Manau, kad jis neatsirado be pagrindo, nes buvo pa- kankamai ilgai dirbama, kad atsidurčiau ten, kur dabar esu“. KT Subjekto pozicijoje esantis 3-iojo asm. asmeninis įvardis yra reiškiamas ne tik vardi- ninku, bet ir kilmininku tais atvejais, kai turi žymėtą daugiskaitos formą. Todėl būtų galima manyti, kad pastaruoju atveju kilmininko vartojimą greičiau lemia ne gyvumo požymis, o būtent žymėta daugiskaitos forma, plg. (11) — (13) sakinius (plg. Padučeva 1997: 112)". Tai teigti leistų faktas, kad žemiau gyvumo hierarchijoje skiriamas tikri- nis vardas paprastai reiškiamas prototipiška subjekto forma — vardininku (plg. Tim- berlake 1986: 339; Babby 1980a: 11t) (taip pat žr. toliau), plg. (14) — (15) sakinius. (11) T. Kosciuška pavaizduotas profiliu, o prie jo kojų — sukilėliams ginklus atstoję dalgiai. A.Vivulskis sukūrė ir daugiau darbų, tačiau jie neišliko. KT (12) Sunku ką nors konkrečiau pasakyti apie prostituciją Lietuvoje XIX amžiaus pradžioje. Pirmiausia trūksta faktų. Taip yra ne tik dėl to, kad jų neišliko, bet ir todėl, kad tuo metu policijos kontrolė buvo silpna, nesudarinėti nei prostitučių, nei viešnamių sąrašai, kaip tai daryta antrojoje amžiaus pusėje. KT (13) Abu šie tariamieji prielinksniai yra verstiniai iš kaimynų slavų kalbų (vardan — senesnis, ženklan — naujesnis). Tarmėse jų nepasitaiko, ypač ženklan. Prielinksniu arba polinksniu (KKP pripažįsta tik prielinksniu) pavartotą vardan linkstama toleruoti. KT (14) Raimondas turi žmoną, vaikus, motiną. Mes privalome žinoti, kur jis būna. |...) Raimondas neatsirado ir rytą. Motinai šovė mintis pasižiūrėti, ar visi sraigtasparniai savo vietose. Tačiau Ji nuvažiavo ne į jų dislokavimo vietą, bet į remonto įmonę. KT (15) [Žvaigždskaitys] jai ir pranešė baisią žinią apie Juodąjį mėnulį. Pamatęs Dunios išgąstį, žvaigždskaitys paaiškino, kad Juodasis mėnulis kasdienėje realybėje neegzistuoja, bet vis tiek nepermaldaujamai veikia žmogaus likimą. Dunia pagalvojo apie savo Juodąją skylę, kuri tikrovėje irgi neegzistavo. KT Tais atvejais, kai intranzityvinis subjektas reiškiamas bendriniais daiktavardžiais, pagre- čiui vartojamas ir vardininkas, ir kilmininkas (plg. sakinius (5a) — (7b)). Matyti, kad neigiamame intranzityviniame sakinyje gyvi bendriniai daiktavardžiai netgi dažniau žy- mimi neprototipišku subjekto linksniu (kilmininku) negu mažiau prototipiški subjektai — negyvi bendriniai daiktavardžiai (žr. 1 lentelę; dar žr. toliau). 0 Plg. Šukys (1998: 70; dar žr. t. p.: 100t) teigia tam tikra prasme priešingai: „neapibrėžto kiekio kilmininkas vartotinas, kai pirmą kartą pristatoma nežinomo ar nebūtino žinoti skaičiaus daiktų, reiškinių bei asmenų grupė, kartais — ir tam tikros visumos neapibrėžta dalis. [...] Kai neapibrėžta grupė skaitytojui ar klausytojui jau buvo pristatyta, toliau apie ją kalbama kaip apie apibrėžtą ir vartojamas vardininkas“. Toliau (Sukys 1998: 101) teigiama, kad „dalies (kiekio) kilmininkas daž- niausiai reiškiamas daugiskaitos formą turinčiu konkrečiuoju daiktavardžiu. Paprastai toks kilminin- kas vartojamas tik tada, kai nežinomo ar nebūtino žinoti kiekio vienarūšių daiktų grupė minima pirmą kartą. Toliau apie tą grupę jau kalbame kaip apie žinomą ir vartojame vardininką. [...] Renkantis dalies kilmininką, daugiausia lemia veiksmažodžio reikšmė, nemaža — ir daiktavardžio skaičius, jo reikš- me; be to, svarbu kontekstas“. 72 | LORETA SEMĖNIENĖ I LENTELĖ. GYVUMO IR BENDRINIU DAIKTAVARDŽIU REISKIAMO INTRAN- ZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIO KORELIACIJA"' GYVAS (asmuo, gyvūnas) NEGYVAS (konkretus, abstraktus) Now Sahu Now 224 (6876) GEN 71 (56 %) GEN [ ull kasa 125 (36 %) Iš to, kas pasakyta, matyti, kad aukščiausiai gyvumo hierarchijoje esantys vardai (asme- niniai įvardžiai, tikriniai vardai) paprastai žymimi intranzityvinio subjekto vardininku, žemiau ir žemiausiai hierarchijoje esantys vardai gali būti žymimi tiek vardininku, tiek kilmininku. Pastaruoju atveju intranzityvinio subjekto vardininkas ir kilmininkas vartoja- mi kaip morfosintaksiniai variantai. Pripažįstant Gerdo Hentschelio (1996: 276tt) kritiką, esą neiginio linksnio aiškinimas, remiantis gyvumo hierarchija, esąs tik faktų aprašymas ir būtina ieškoti kitų vieno iš neiginio linksnių pasirinkimo priežasčių, toliau aptariama apibrėžtumo ir intranzity- vinio subjekto linksnio koreliacija. 1.2. Apibrėžtumas, pasak Babby (1980a: 12; plg. Hentschel 1992a; Gladrov 1992: 240tt; Plungian 2003: 286t), pasako mums, kaip kalbėtojas vertina klausytojo žinias". Apibrėžtas vardažodis (daiktavardis ar daiktavardiškai vartojamas žodis) suprantamas kaip jau minėtas diskurse. Toks vardažodžiu žymimas referentas paprastai yra žinomas klausytojui, jis gali referentą identifikuoti ir išskirti iš kitų tos pačios klasės referentų. Tokiu vardažodžiu perteikiama jau turima, t. y. sena, informacija. Vardažodžio apibrėžtu- mas gali aiškėti ne tik iš kalbinio konteksto, bet ir iš situacijos ar pašnekovams bendro žinių fondo (angl. general knowledge). Pastaraisiais atvejais, nepaisant to, kad vardažodis nėra minimas ankstesniame kalbiniame kontekste, jis yra implicitiškai „aktyvus“, t. y. numanomas iš situacijos konteksto". Neapibrėžtu vardažodžiu žymimas referentas kon- teksto atžvilgiu yra paprastai neidentifikuojamas: tokiu vardažodžiu perteikiama nauja informacija; vardažodžiu žymimas referentas dar nežinomas klausytojui. '" Lentelés sudarytos remiantis Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis (prieiga internetu: http://donelaitis.vdu.lt)). > Plačiau apie apibrėžtumą zr. Lyons (1999a; 1999b); Givon (1978a). Christopheris Lyonsas (1999a: 253tt) apibrėžtumą aiškina kaip gramatinę kategoriją; apibrėžtumas yra identifikavimo gramatikalizacija (angl. grammaticalization of identifiability). Talmy Givonas (1984: 399tt, 427) prieš- priešą apibrėžtas vs. neapibrėžtas skiria, atsižvelgdamas į klausanciojo gebėjimą nustatyti vardažodžio referentinį apibrėžtumą (angl. specifity) ir referentinį tapatumą (angl. referential identity). Apie apibrėžtas vs. neapibrėžtas žymėjimą lietuvių kalboje rašyta nedaug (žr. Ambrazas, ed., 1997: 142tt; Ambrazas, red., 1994: 174tt; Grenda 1979; Valeckienė 1986; 1998: 261tt; Rosinas 1980; Kalėdaitė 2002: 169tt; plg. Lyons 1999a: 83). 3 Larsas Behnke (2005: 78t), remdamasis Givono aktualumo (angl. topicality) sąvoka, skiria tris jo laips- nius: nauja informacija (vardažodis pirmą kartą minimas diskurse); implicitinė informacija (daiktavardis nėra minimas ankstesniame kontekste, bet yra implicitiškai numanomas (via asociacijas) iš situacijos), sena informacija (ankstesniame diskurse minėtas vardažodis). Daroma išvada, kad nė vienas iš aktualumo laipsnių neturi lemiamos įtakos intranzityvinio subjekto linksnio vartojimui. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 73 Apibrėžtumo hierarchija (APIBRĖŽTAS > NEAPIBREZTAS)' susijusi su gyvumo hierar- chija: kuo gyvesnis (individualesnis) daiktas, tuo daiktą žymintis vardažodis (daiktavar- dis ar daiktavardiškai vartojamas žodis) yra apibrėžtesnis. Ir atvirkščiai, kuo apibrėžtes- nis daiktą žymintis vardažodis, tuo mažesnė neiginio kilmininko vartojimo tikimybė (Timberlake 1986: 339, 342; plg. Babby 1980a: 60t, 67t; Paulauskienė 2001: 160, 162)". 1.2.1. Intranzityvinio subjekto pozicijoje esantys 1 ir 2-ojo asm. asmeniniai įvardžiai yra inherentiškai apibrėžti; jie, kaip minėta (žr. 1.1.1.), paprastai žymimi vardininku (plg. (8) sakinį)". 3-iojo asm. asmeninių įvardžių, kurie taip pat yra apibrėžti, žymė- jimą linksniu gali įtakoti skaičius: vienaskaitos 3-iojo asm. asmeniniai įvardžiai žy- mimi vardininku (plg. (9) — (10) sakinius), daugiskaitos 3-iojo asm. asmeniniai įvar- džiai žymimi ir vardininku, ir kilmininku (plg. (12) — (15) sakinius) (plg. Timberlake 1986: 342). Panašiai kaip asmeniniai įvardžiai vartojami ir daiktavardiškieji parodomieji įvardžiai tas, šis ir pan. ar šalutiniame sakinyje subjekto pozicijoje einantys santykiniai įvardžiai kuris, kuri, kurie taip pat yra apibrėžti: intranzityvinis subjektas neretai reiškiamas vardi- ninku (plg. Hentschel 1992a), pvz.: (16) Edvardas laukė Igno kabinete, tačiau kai Sis nepasirodė, pats nuėjo į sūnaus kambarį. Ignas jau ruošėsi miegoti. — Kodėl neužėjai? — paklausė tėvas. — O kam? — abejingai paklausė sūnus. — Aš pavargęs. KT (17) Apaštalas, dar prieš mums žinomą I-ąjį laišką anksčiau minėtąjį, buvo parašęs tai bendruo- menei laišką, kuris iki mūsų laikų neišliko. Laiškas Korintiečiams (II-asis) buvo parašytas Makedonijoje 57 metų rudenį. KT Kilmininko dažniau galima tikėtis tais atvejais, kai daiktavardiškaisiais parodomaisiais įvardžiais arba šalutiniame sakinyje subjekto pozicijoje einančiais santykiniais įvardžiais žymimas nereferentiškas daiktas (plg. (13) sakinį), plg.: (18) K. Regelis tai numatė dar 1922 m. gruodyje, paskelbdamas užsienio spaudoje, jog reikalingas specialistas sodininko pareigoms, nes Lietuvoje tokio neatsirado. Tuo tarpu laikinai vyres- niuoju sodininku buvo paskirtas K. Grybauskas, o nuo 1924 m. — P Martynaitis, iki tol dirbęs ūkvedžiu Fredos dvare. KT (19) Maskva pasiūlė jubiliejiniu ženklu apdovanoti ir meno darbuotojus, jeigu jie savo kūriniuose pavaizdavo tarybinės milicijos darbą. Tokių Lietuvoje neatsirado. KT 4“ Apie apibréztumo hierarchiją (apibrėžtas vs. neapibrėžtas) plačiau zr. Croft (1990: 115tt). 5 Babby (1980a: 12tt; plg. Hentschel 1992a; Padučeva 1997; Behnke 2005) manymu, neiginio kilminin- kas intranzityviniuose sakiniuose yra neapibrėžtumo rodiklis. Atskiro dėmesio verti tokie neigiami intranzityviniai (lokatyviniai) sakiniai, kaip: nejaugi tu vakar nebuvai namie; nejaugi tavęs vakar nebuvo namie, kuriuose asmeninis įvardis (ar kitas referentiškai apibrėžtas vardažodis) gali būti žymimas vardininku arba kilmininku. Lieka klausimas, ar visada vardininkas ir kilmininkas žymi semantinius skirtumus. Jei taip, tai kokius, jei ne — kada abu links- niai gali būti vartojami kaip morfosintaksiniai variantai. Plačiau apie referentiško apibrėžto subjek- to, žymimo vardininku arba kilmininku, semantinius skirtumus žr. Padučeva (1992: 56tt); Borschev, Partee (2002b: 25t, 32tt; 2002c: 10t); Holvoet (2005: 3t). 74 | LORETA SEMĖNIENĖ (20) Skinnerio nuomone, negalima daryti skirtumo tarp moralių ir nemoralių visuomeninių santvarkų, tik tarp tų, kurios išliko, ir tų, kurios neišliko. Išlikimas esantis aukščiausia visuo- meninė vertybė. KT (21) Vazų tapyboje užfiksuota daug buities daiktų, kurių dėl jų neilgaamžiškumo neišliko. Tai ir aukštos lekitos, kuriose, kaip lovose, pusiau gulomis įsitaisę puotaudavo graikai. KT Tikriniais vardais žymimi referentai paprastai būna apibrėžti; intranzityviniam subjek- tui žymėti dažniausiai vartojamas vardininkas (plg. (14) — (15) sakinius) (plg. Glad- rov 1992: 255). Tam tikrais atvejais galimas ir neiginio kilmininkas, plg.: (22) Istorikai teigia, kad prūsų materialinė kultūra buvo net aukštesnė, negu lietuvių. Bet jie neturėjo savo valstybės, tebuvo genčių samplaika. Neatsirado tarp jų Mindaugo. Galima tik pasvarstyti, kas būtų nutikę, jeigu, tarkime, Herkus Mantas būtų pasirodęs istorijos arenoje ne 1260-aisiais. KT Čia, skirtingai nei ankstesniuose sakiniuose (14) — (15), tikriniu vardu žymimas neindi- vidualus daiktas; sakinyje kalbama ne apie konkretų (identifikuojamą, individualų) asme- nį vardu Mindaugas, o apie tai, kad tarp prūsų neatsirado tokio tipo žmogaus, kaip lietuvių karalius Mindaugas. Dėl panašių priežasčių, t. y. dėl neindividualizuojamo, nereferentiško daikto žymėjimo, neiginio kilmininku gali būti žymimas tikrinis var- das ir tuo atveju, kai jis vartojamas kartu su parodomuoju įvardžiu, plg.: (23) Jįpažiūrėję jie gal būtų pakeitę savo sprendimus. „Matyt, visai tu neturi širdies, jei su savim lyg budelis elgies“, — V. Š. rašė sonete. Deja, neatsirado tokio Hamleto, drąsaus, aikštingo pranašo-filosofo. Katalikui klausimas „būti ar nebūti“ yra išspręstas. Būti! KT Apibrėžtumo požiūriu asmeniniams įvardžiams ir tikriniams vardams didžiausią prieš- priešą sudaro abstrakčius daiktus žymintys bendriniai daiktavardžiai, kurie dažnai yra neapibrėžti. Pastaruoju atveju galima būtų galima tikėtis dažno neiginio kilmininko (plg. Gladrov 1992: 255). Bet, kaip matyti iš sakinių (24) — (25), vartojamas tiek vardininkas, tiek neiginio kilmininkas (dar plg. (7a) — (7b) sakinius): prototipiškas subjekto linksnis — vardininkas — vartojamas netgi dažniau nei kilmininkas". Plg.: (24) Atrodytų, anoks įvykis — versle kasdien žlunga daugybė derybų ir nutrūksta šimtai sandorių. Tačiau šįkart Lietuvoje vos nekilo panika. Pirmiausia dėl to, kad viskas, kas susiję su „Mažei- kių nafta“, sukelia kone tokias pat aistras kaip ir artėjančios Kalėdos. KT (25) Jau kitą savaitę ketinama skelbti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias Kauno alaus daryklos akcijas. Nors rinkoje nekilo panikos, vertybinių popierių makleriai intensyviai svarsto, kiek už akciją mokės Estijos holdingas. KT "7 Abstrakčius daiktus žymintys bendriniai daiktavardžiai Nom žymimi 97 (61%) sakiniuose, 0 GEN — 62 (39%) sakiniuose. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 73 Neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose vardininkas ir neiginio kilmininkas var- tojami pagreciui ir tais atvejais, kai abstrakčius daiktus žymintys bendriniai daikta- vardziai konteksto atžvilgiu yra apibrėžti, plg.: (26) Ar kapitonui Henrikui Žalandauskui niekada nebuvo kilusi mintis viską čia mesti ir likti ten, kur vertinamas žmogaus darbas? Ne, sako jis, tokia mintis nekilo. Kapitonas tikina nesuprantąs, kodėl žmonės palieka Lietuvą. KT (27) Betgi ji baisiausiai supyks, ims bartis, egoiste mane vadinti. Reikia laukti progos, kad ji nema- tytų, negirdėtų. O tokia proga vis nepasitaiko. KT (28) Bet lietuvių gyvenamose žemėse dar buvo likę pagonybės reliktų. Tad ir iškilo patiems lietu- viams klausimas, kas gi jie esą. Tokio klausimo nekilo, pavyzdžiui, lenkams, nes jie savoje valstybėje tada sudarė daugumą, o iki Reformacijos beveik visi Lenkijos gyventojai buvo lenkai. KT Tik neiginio kilmininko galima būtų tikėtis su abstrakčius daiktus žyminčiu neigiamuo- ju neapibrėžiamuoju įvardžiu niekas (plg. Hentschel 1992a). Bet, kaip matyti iš sakinių (29) — (30), vartojamas ne tik intranzityvinio subjekto kilmininkas, bet ir vardininkas, plg.: (29) Žinojau, kad rizikuoju. Tačiau baimė, atsakomybė — viskas dingsta, kai užeina noras vogti. Niekas neegzistuoja. KT (30) Kūrybai turi atiduoti didžiąją dalį savęs, savo jausmų ir išgyvenimų. „Kurdamas tarsi atsiduri savame pasaulyje, o aplink tave nieko neegzistuoja“, — tikina A. Deltuva. KT Panašiai kaip apibrėžti ir neapibrėžti abstrakčius daiktus žymintys bendriniai daikta- vardžiai (ar neapibrėžiamasis įvardis niekas) reiškiami apibrėžti ir neapibrėžti gyvus (as- menis, gyvūnus) ir negyvus (konkrečius) daiktus žymintys bendriniai daiktavardžiai. Ma- tyti, kad nepaisant apibrėžtumo ir gyvumo vartojamas tiek vardininkas, tiek kilmininkas (dar žr. (5a) — (6b) sakinius), plg.: (31) Prietaisas, skirtas demonstruoti planetų su palydovais judėjimui apie Saulę, taigi pagal M. Koperniko sistemą. Iki mūsų dienų šis įdomus prietaisas neišliko. Vėlesniais laikais moky- mui įsigytas kitas, kurį dabar galima pamatyti universiteto bibliotekos Mokslo muziejuje. KT (32) Jis bando polemizuoti su kai kuriais Cicerono teiginiais, išdėstytais veikale „Apie orato- rių“. Viso šio Cezario veikalo neišliko, 0 iš jo fragmentų galima spręsti, kad Cezaris buvo griežtas analogijos kalboje šalininkas, bandęs nustatyti vieningas lotynų k. formas. KT (33) Bet koks egzistavimas prasideda Laike: kol neegzistuoja daiktas, negali egzistuoti ir jo laikas. KT (34) AS taip norėčiau būti rytoj Jūsų spektaklyje, kad ryžtuosi paskutinei priemonei — trukdyti Jus. Tikra bėda, kad teatre man neatsirado bilieto... Rašau dėl visa ko ir prašau atleisti mano grynai vaikišką įkyrumą. Dvasia ištikimas J. Baltrušaitis. P. S. Atsakymo rytoj atsiųsiu žmo- gų. KT Iš to, kas pasakyta, matyti, kad žymėtuose neigiamuose intranzityviniuose saki- niuose prototipiškas subjekto žymėjimas vardininku būdingas tais atvejais, kai sub- 76 | LORETA SEMĖNIENĖ jektas reiškiamas prototipiškai: apibrėžtais asmeniniais įvardžiais (ypač 1 ir 2-ojo asm.), tikriniais vardais. Regis, esama polinkio vartoti neiginio kilmininką, kai tikri- niu vardu (žr. (22) sakinį), parodomuoju įvardžiu (žr. (18) — (19) sakinius) ar paro- domuoju įvardžiu su tikriniu vardu (žr. (23) sakinį) arba su bendriniu daiktavardžiu žymimas objektas yra neindividualus, nereferentiškas'*. Kai intranzityvinis subjek- tas kategorinių savybių atžvilgiu yra mažiau prototipiškas (t. y. jo raiškai nebūdingas inherentinis apibrėžtumas), jis gali būti reiškiamas tiek tipišku, tiek netipišku sub- jekto linksniu, t. y. gyvus ar negyvus daiktus žymintys bendriniai daiktavardžiai reiš- kiami sinonimiškai ir vardininku, ir neiginio kilmininku". Tada konteksto atžvilgiu abiem intranzityvinio subjekto linksniais gali būti žymimas ir apibrėžtas, ir neapib- rėžtas daiktavardis. Matyti, kad vardininku linkstama žymėti apibrėžtą (gyvą, negy- vą) bendrinį daiktavardį, o kilmininku — neapibrėžtą (žr. 2a lentelę) (plg. toliau). Tiesa, ten, kur kilmininko būtų galima tikėtis labiausiai, t. y. su mažiausiai tipiškais subjektais — abstrakčius neapibrėžtus daiktus žyminčiais bendriniais daiktavardžiais, jo vartojimo tendencijos yra mažesnės (plg. 2b lentelę). Vadinasi, galima manyti, kad neapibrėžtą bendrinį daiktavardį lietuvių kalboje greičiausiai linkstama žymėti ne tik morfologiškai (linksniu), bet ir kitais būdais (plg. Gladrov 1992: 242tt). 2A LENTELĖ. GYVUMO IR APIBRĖŽTUMO KORELIACIJA SU BENDRINIU DAIKTAVARDŽIU REIŠKIAMO INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIU GYVAS (asmuo, gyvūnas) i : NEGYVAs (konkretus, abstraktus) NOM GEN NOM GEN apibrėžtas 36 (71 %) 15 (29 %) apibrėžtas 130 (73 96) 47 (27 %) neapibréztas 13 (22 %) 45 (78 %) neapibrėžtas 57 (49 %) 59 (51 %) 5 Šiuo klausimu straipsnyje daryti konkretesnes išvadas nesinoréty, viena vertus, dėl negausios empirinės medžiagos, kita vertus, referentiškumo įtaką intranzityvinio subjekto linksniui derėtų konkrečiau panagrinėti ir tais atvejais, kai subjektas reiškiamas mažiau ar mažiausiai prototipiškomis priemonėmis — gyvus (asmenis bei gyvūnus) ar negyvus daiktus žyminčiais bendriniais daiktavar- džiais. Tačiau tai nėra šio straipsnio tikslas. 9 Nepaisant to, intranzityvinio subjekto vardininkas ne visada keičiamas kilmininku ar atvirkščiai. Esama atvejų, kai vieno iš linksnių vartojimą lemia kontekstas, sintaksinė distribucija ir pan., pvz.: [Varšui] buvo pavesta slapta užduotis perduoti Skirgailos grasinimus Vytautui: „tu saugokis manęs, o aš tavęs“. Atrodo, kad niekur kitur neišliko užfiksuotas šio tarno, Varšo, vardas. KT. Vargu ar įmanoma (bent jau stilistiškai) penkis kilmininkus vartoti pagrečiui, plg.: Atrodo, kad niekur kitur neišliko užfiksuoto šio tarno, Varšo, vardo(?). INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 77 2B LENTELĖ. GYVUMO IR APIBREZTUMO KORELIACIJA SU BENDRINIU DAIKTAVARDZIU REISKIAMO INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIU GYVAS (asmuo, gyvūnas) == NEcyvas (konkretus) : NEGYVAS (abstraktus) a NOM GEN a NOM GEN [ NOM GEN apibrėžtas ~~ 36 15 apibrėžtas 79 24 apibrėžtas 51 23 (11%) (2996) (TM) 3%) (69%) 31%) neapibrėžtas 13 45 neapibrėžtas 11 20 neapibrėžtas 46 39 (2290) (7896) (3596) (65%) (5496) (4696) 1.3. Tai, kas iki šiol pasakyta apie intranzityvinio subjekto neiginio linksnį, galima pavaizduoti taip: Nom > NomM/ GEN ASMENINIS ĮVARDIS | TIKRINIS VARDAS > GYVO | NEGYVO DAIKTO BENDRINIS DAIKTAVARDIS APIBREZTAS > APIBREZTAS | NEAPIBREZTAS 2. ZODZIU TVARKOS IR INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIO KORELIACJA 2.1. Nezyméta žodžių tvarka lietuvių kalbos intranzityviniuose sakiniuose yra SV. Prototipiškas subjektas eina sakinio pradžioje, reiškiamas asmeninių įvardžių (ypač 1 ir 2-ojo asm.) ir tikrinių vardų vardininku (Hentschel 1993: 105; 1992b: 238)*!. Pa- prastai prototipišku subjektu reiškiama sena informacija: duotą, jau žinomą (apibrėž- tą) informaciją linkstama sakyti pirma naujos, nežinomos (neapibrėžtos) informacijos. Remiantis šiais teiginiais, kyla klausimas, ar tais atvejais, kai neigiamuose intranzityvi- niuose sakiniuose subjektas iš principo gali būti reiškiamas morfosintaksiniais (vardi- ninko, kilmininko) variantais, vardininkas (kuriuo, kaip minėta, linkstama žymėti api- brėžtus daiktavardžius) dažniau eina sakinio pradžioje, t. y. prototipiškoje subjekto pozicijoje“. Kitaip tariant, ar tais atvejais, kai intranzityvinis subjektas reiškiamas api- brėžtus bendrinius daiktavardžius žyminčiu vardininku, žodžių tvarka sakinyje yra nežy- mėta — SV. * Plg. „Aktualiai skaidomuose sakiniuose, kurių branduolį sudaro S ir V, vyraujanti ir neutrali yra žodžių tvarka SV“ (Ambrazas, red., 1994: 648). *' Dar apie prototipiškus subjekto požymius žr.: Givon (1984: 145-168, 422; 1990: 960); Keenan (1976); plg. Comrie (1989: 107, 110-122, 128tt); Sasse (1982). 2 Apie žodžių tvarkos įtaką neigiamų tranzityviniy sakinių objektui žr.: Mustajoki, Heino (1991: 194tt); Hentschel (1992a; 1992b: 240tt); Svambaryté (1992: 11tt; 1998: 55tt); plg. Oginskienė (1979). 78 | LORETA SEMĖNIENĖ Turimi duomenys rodo, kad iš tiesų apibrėžtą gyvą ar negyvą bendrinį daiktavardį, žymimą vardininku, linkstama sakyti predikato prepozicijoje. Kita vertus, ne ką re- čiau sakinio pradžioje atsiduria ir apibrėžtas bendrinio daiktavardžio kilmininku žy- mimas gyvas ar negyvas daiktas (žr. 3 lentelę). 3 LENTELĖ. ŽODŽIŲ TVARKOS IR APIBRĖŽTO INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMO LINKSNIU KORELIACIJA APIBRĖŽTAS GYVAS (asmuo, gyvūnas) t APIBRĖŽTAS NEGYVAS (konkretus, abstraktus) S nr SV LYS gf | SV n VS NOM = 28 (78 %) 8 (22 %) NOM 102 (78 %) 28 (22 %) GEN a 11 (73 96) 4(27 96) GEN | 28 (60 %) 19 (40 %) Remiantis tuo, kad apibrėžtas vardininku ir kilmininku reiškiamas bendrinis daikta- vardis dažniausiai eina predikato prepozicijoje, darytina prielaida, kad neapibrėžtas vardažodis dažniau pasakomas predikato postpozicijoje (VS). Matyti, kad neapibrėž- tą bendriniu daiktavardžiu žymimą gyvą ar negyvą daiktą, nepaisant to, ar jis reiškia- mas intranzityvinio subjekto vardininku, ar kilmininku, linkstama sakyti po predika- to, t. y. sakiniui būdingesnė VS žodžių tvarka (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. ŽODŽIŲ TVARKOS IR NEAPIBRĖŽTO INTRANZITYVINIO SUB- JEKTO ŽYMĖJIMO LINKSNIU KORELIACIJA NEAPIBRĖŽTAS GYVAS (asmuo, gyvūnas) NEAPIBRĖŽTAS NEGYVAS (konkretus, abstraktus) hy id B12¥8 J m $v. Li i NOM 3.(23 90) 10 (77 %) hE NOM vi 15 (26 %) 42 (74 %) GEN geri 13 (29 96) 32 (71 90) GEN 13 (22 %) 46 (78 %) Taigi lietuvių kalbos duomenys patvirtina Babby (1980a: 115tt; 1980b: 227tt) mintį, esą neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose su neiginio kilmininku žodžių tvarka atspindi apibrėžtos vs. neapibrėžtos informacijos žymėjimą: jei sakinio modelis yra Še, V; intranzityvinio subjekto kilmininku žymima apibrėžta informacija, jei sakinio modelis VS — tuomet intranzityvinio subjekto kilmininkas žymi neapibrėžtą infor- maciją. Tačiau duomenys rodo, kad neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose su sub- jekto vardininku žodžių tvarka taip pat koreliuoja su apibrėžtos vs. neapibrėžtos in- formacijos žymėjimu: jei sakinio modelis yra SV, intranzityvinio subjekto vardininku dažniausiai pasakoma apibrėžta informacija, jei sakinio modelis VS, — INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 79 intranzityvinio subjekto vardininku paprastai pasakoma neapibrėžta informacija. Ki- taip tariant, lietuvių kalbos neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose apibrėžtumas / neapibrėžtumas glaudžiai susijęs su žodžių tvarka. Būtų galima teigti, kad teksto informacinės struktūros atžvilgiu neigiamų intranzityvinių sakinių žodžių tvarka nė- ra visiškai laisva. Kai sakinyje apibrėžtumo / neapibrėžtumo požiūriu vartojama žymėta žodžių tvar- ka, tuomet dažniau atitinkamai pasirenkamas vardininkas arba kilmininkas (žr. 5 len- telę). Kitaip tariant, pagal izomorfizmo principą matyti polinkis viena linksnio for- ma koduoti vieną turinį, kita forma — kitą. 5 LENTELĖ. ŽODŽIŲ TVARKOS BEI APIBREZTUMO / NEAPIBRĖŽTUMO IR INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMO LINKSNIU KORELIACIJA Sakinio modelis NOM LEE. GEN ou ar? = SV 130 (77 %) 39 (23 %) Sins 18 (41 %) 26 (59 %) | Všų es 36461 %) BIL) „3200 4) Bw __indef 3. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad tais atvejais, kai neigiamuose intran- zityviniuose sakiniuose subjektas iš principo gali būti reiškiamas morfosintaksiniais var- dininko ir kilmininko variantais, vieno iš linksnių pasirinkimui gali turėti įtakos ke- letas ar keliolika veiksnių: vienų įtaka linksniui konkrečiu vartojimo atveju yra didesnė, kitų — mažesnė. Čia trumpai aptarti semantinis ir sintaksinis kriterijai leidžia daryti tokias negalutines išvadas: (i) Kategorinių savybių atžvilgiu prototipiški subjektai žymimi vardininku, išskyrus atvejus, kai linksnio pasirinkimą lemia kiti kriterijai, pavyzdžiui, skaičiaus, referentišku- mo ir pan. Kategorinių savybių atžvilgiu mažiau prototipiški intranzityviniai subjektai gali būti reiškiami vardininko ir kilmininko morfosintaksiniais variantais, tačiau dažnes- nis vieno linksnio vartojimas greičiau veikiamas ne gyvumo, o kitų požymių. (ii) Dažnesnis vieno iš intranzityvinio subjekto linksnių vartojimas iš dalies koreliuoja su apibrėžtumu ir žodžių tvarka sakinyje. Esama polinkio apibrėžtumo ir formaliu požiū- riu nežymėtuose sakiniuose vartoti intranzityvinio subjekto vardininką, ir atvirks- čiai. Sakiniuose, kuriuose apibrėžtas arba neapibrėžtas bendrinis daiktavardis eina jam netipiškoje (atitinkamai VS, ar S. ,,V) pozicijoje, linkstama vardininką pirmuoju, o kilmininką antruoju atveju pasirinkti apibrėžtumo vs. neapibrėžtumo diakritiniam žymėjimui. 80 | LORETA SEMĖNIENĖ ŠALTINIAI KT - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (prieiga internetu: http://donelaitis.vdu.lt). LITERATŪRA AMBRAZAS, V., red., 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, V., ed., 1997: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos. BaABBYr, L. H. 1980a: Existential sentences and Negation in Russian, Ann Arbor: Karoma. Bassy, L. H. 1980b: Word Order, Case and Negation in Russian Existential sentences. In: Chvany, C. V., Brecht, R. D., eds., Morphosyntax in Slavic, Columbus: Slavica Publishers. BaLkevicius, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. BEHNKE, L. 2005: A discourse-functional perspective on the nominative-genitive-variation in Russian negated existensial sentences. Zeitschrift fiir Slawistik 50 (1), 75-94. BorscHEv, V., ParTEE, B. H. 2002a: Existential sentences, BE, and the Genitive of Negation in Russian. www-unix.oit.umass.edu/~partee/docs/ancy4.pdf BorscHEv, V., PARTEE, B. H. 2002b: The Russian Genitive of Negation in Existensial sentences: The Role of Theme-Rheme Structure Reconsidered. www-unix.oit.umass.edu/~partee/GenNeg Travaux. PDF BorscHEV, V., PArTEE, B. H. 2002c: Genitive of Negation and Scope of Negation in Russian Existential sentences. www-unix.oit.umass.edu/~partee/dosc/Partee-BorschevFASL10.pdf BrecHT, R. D., LEVINE, J. S., eds., 1986: Case in Slavic, Columbus: Slavica Publishers. CoMRIE, B. 1989: Language Universals and Linguistic Typology. Syntax and Morphology, 2™ ed., Oxford: Basil Blackwell. CoRBETT, G. G. 1986: The Use of the Genitive or Accusative for Direct Object of Negated Verbs in Russian: A Bibliography. In: Brecht & Levine 1986, 361-371. Croft, W. 1990: Typology and Universals, Cambridge etc.: University Press. Givon, T. 1978a: Definiteness and Referentiality. In: Greenberg, J. H. e.a., eds., Universals of Human Language. Vol. 4: Syntax, Stanford: University Press, 291-330. Givow, T. 1984, 1990: Syntax. A functional-typological introduction. Vols. 1-2, Amsterdam: John Benjamins. Graprov, V. 1992: OnpeneneHHocts / HeonpejejieHHOCTb. In: bonnapko, A. B.. pen., Teopus dyrkuuonaavrou epammamuku. Cy6sexmnocmo. Obsexmnocmo. Kommynukamuenas nepchekmuea sbickaszbieanus. Onpedeaennocms / neonpedeaenrnocms, CaHkr-IlerepOypr: Hayka, 232-266. GRENDA, C. 1979: Apibréztumo / neapibrėžtumo požymių opozicija veiksmažodžių konstrukcijose su daiktavardžiu. Kalbotyra 30 (1), 32-38. Haman, J. 1985: Natural Syntax: Iconicity and erosion, Cambridge etc.: University Press. HenTscHEL, G. 1991: Drei Strategien zur Verdeutlichung der Subjektrolle in russischen Séatzen: Zu Variation und Wandel im Russischen und zur typologischen Differenzierung slavischer Sprachen. In: Klein, E., Duteil, E. P., Wagner, K. H., Hrsg., Betriebslinguistik und Linguistikbetrieb, Tūbingen: Max Niemeyer Verlag, 297-3009. HEeNTSscHEL, G 1992a: Konstanten der Kasusvariation. Zum Nominativ-Instrumental- und Akkusativ-Genitiv- Wechsel im Russischen. Habilitationsschrift. Gottingen. | Rankrastis. | HeNTscHEL, G. 1992b: Zum EinfluB der Konstituentenfolge auf die Kasuswahl im Russischen. Lingua 87, 231-255. HeNTscHEL, G. 1993: Haben Kasus Bedeutungen oder sind sie diakritische Kategorie? Zeitschrift fiir Slavische Philologie 43 (1), 97-112. HENTSCHEL, G. 1996: O KBaHTHTATHBHbIX NPEMATCTBUSIX HA MYTH K KadecTBy: 3aMeuaHus K: Mustajo- ki, A., Heino, H., Case Selection for the Direct Object in Russian Negative Clauses, Helsinki, 1991 (Slavica Helsingiensia, 9). Russian Linguistics 20, 265-281. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ŽYMĖJIMAS | 81 HENTSCHEL, G. 1998: [Rec.], Ueda, M.: The Interaction between Clause-level Parameters and Context in Russian Morphosyntax: Genitive of Negation and Predicative Adjectives, Miinchen: Verlag Otto Sagner, 1992 (Slavistische Beitrége, 295). Russian Linguistics 22, 333-340. HENTSCHEL, G. 2001: On defining ,variable marking“ or „marking variation with nominal groups“. In: Boeder, W., Hentschel, G., Hrsg., Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unter- schiedlichen Typs, Oldenburg: BIS (Studia Slavica Oldenburgensia, 4), 15-28. HorvoEeT, A. 1991: Transitivity and Clause Structure in Polish: A Study in Case Marking, Warszawa, Slawistyczny Osrodek Wydawniczy. (Prace Slawistyczne, 95.) HorvoeT, A. 2005: Intranzityviniy sakinių tipai: egzistenciniai, lokatyviniai ir posesyviniai sakiniai. www. lki.lt phpl/files/intranzityv.pdf JABLONSKIS, J. 1957: Rinktiniai raštai 1, sudarė J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. KALĖDAITĖ, V. 2002: Existential sentences in English and Lithuanian: a contrastive study, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang. (European University Studies, Series XXI: Linguistics, 248.) KEENAN, E. 1976: Toward a universal definition of „subject“. In: Li, Ch. N., ed., Subject and Topic, New York: Academic Press, 303-333. LaBurtis, V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lyons, C. 1999a: Definiteness, Cambridge: Cambridge University Press. Lyons, C. 1999b: Definiteness. In: Brown, K., Miller, J., eds., Concise Encyclopedia of Grammatical Categories, Amsterdam etc.: Elsevier, 125-132. MusTtajoki, A., HEiNo, H. 1991: Case Selection for the Direct Object in Russian Negative Clauses, Helsinki. (Slavica Helsingiensia, 9.) OGINSKIENĖ, E. 1979: Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko. Kalbos kultūra 35, 25-31. PADUCEVA, E. V. 1992: O ceMaHTHUeCKOM IIOJIXOJIE K CHHTAKCHCY H TEHHTHBHOM CyOBEKTe IrIarojJIa 6bimb. Russian Linguistics 16 (1), 53—63. PApučeva, E. V. 1997: PojiurejJibHbrit cyObekTa B OTPULIATEILHOM IIpe/UŲIOXEHHH: CHHTAKCHC WIN ceMaHTHKa. Bonpocbi azbiKoznanus 1997 (2), 101-116. PAULAUSKIENĖ, A. 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa. PAULAUSKIENĖ, A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija: Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir encik- lopedijų leidykla. PAULAUSKIENĖ, A. 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. PLUNGIAN, V. A. 2003: Obwas mopibonozus: Beedenue 6 npoGnemamuxy, Mocksa: Buuropuaji VPCC. Rosinas, A. 1980: Dar kelios mintys dėl baltų kalbų artikelio, arba artroido. Kalbotyra 31 (1), 96-98. SaAssE, H.-J. 1982: Subjektprominenz. In: Heinz, S., Wandruszka, U., Hrsg., Fakten und Theorien: Beitrige zur Romanischen und Allgemeinen Sprachwissenschaft, Tūbingen, 267-286. ScHALLER, H. W. 1978: Das direkte Objekt in verneinten Sčitzen des Russischen, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang. (Symbolae Slavicae, 5.) SIRTAUTAS, V., GRENDA, C. 1988: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mokslas. Šukys, J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. ŠVAMBARYTĖ, J. 1992: Correlation of Genitive and Accusative in the Collections of Folk-lore of J. Basanavičius. Thesis of candidate of philology, Vilnius. SVAMBARYTE, J. 1998: Objekto galininko ir kilmininko linksnių kaita prie neiginio J. Basanavičiaus publi- kuotuose pasakojamosios tautosakos rinkiniuose. Lituanistica 3 (35), 53-60. TIMBERLAKE, A. 1986: Hierarchies in the Genitive of Negation. In: Brecht & Levine 1986, 339-359. UEepa, M. 1992: The Interaction between Clause-level Parameters and Context in Russian Morphosyn- tax: Genitive of Negation and Predicative Adjectives, Miinchen: Verlag Otto Sagner. (Slavistische Beitrage, 295.) Urvypas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. 82 | LORETA SEMĖNIENĖ VALECKIENĖ, A. 1986: Apibrėžtumo / neapibrėžtumo kategorija ir pirminė įvardžiuotinių būdvardžių reikš- me. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 168-188. VALECKIENĖ, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VALIULYTĖ, E. 1992: Iš sintaksinės sinonimikos. Lituanistica 4 (12), 50-55. Loreta Semėnienė Gauta 2005 03 29 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva [email protected]