219s aipsniai / a icles
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as,
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: geoling is ica,
socioling is ica, pe cep i ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ica.
kaLbos Va ian iŠkuMas
PaaugLių akiMis: Ly ies
kin aMasis1
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
ano ação no a igo analisa-se p oje o cien í ico Lie u ių kalba: ideais, ideologias e iden idade
lūžiai ekspe imen ų medžiaga. in es igamasis ques ão a igo se a a iamásis de gêne os é um
signi ica i o amanho, di e enciando a jo em ge ação dos ideais do idioma li uãos. ques ões de
a ian idade da língua. analisando expe imen os, ealizados em o no de 7 maio es binês gen inas,
sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us
didmiescio de linguagem e bend inesa de linguagem ep esen an es de socioling is iniai e a os.
egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i
dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal-
anno a ion he a icle analyzes he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian
language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is
a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 pesquisa
ealizada em execução de p oje o Li uão língua: ideais, ideologias e iden idade lūžiai, 20102013 ( ykdo
Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n .
Va -14/2010).
esMiniai Pala as: socioling is ica, liças i aamasis, sąmoningosios nuos a os,
nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis po e as. a i udes, sociolinguis ic
keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious
po ai .
220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he
daiVa aLiūkai ė
a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges
he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o
egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451
pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d
language.
om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es
1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies
kin aMasis socioLingVis inėje
Pe sPek yVoje
socioling is inė pe spec i a, dece o uni e o de e e ência laikan i socialinį gende s
kin amąjį, y a d iplanė.
O p imei o plano em essência sie ina com a ian inas socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) ou
ou a quan i ibinas socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjujada com Williamo Labo o nome. Labo as
guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci-
oi p ecisamen e o p imei o eksplica o idėją, que a i ma , que jus amen e es a y ėjo įž alga e o nou
a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima
undamen al a ian inės socioling is ikos já pačias mesmas nos p imei os abalhos a ian inės
p incipu (plg. agliamon e 2012: 2).
socioling is ikos ly is a aliada como signi ica i os a ian iškumą bend uomenėje kalbos2 deminan e
g andis. m. johiš 1958 essencialmen e es e ishe io es udo ins i uído do gêne o i aamojo d ina iškumas
nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną
(plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais
(angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so-
cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau-
giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489).
in es igado gija na adição de pesquisas dialek ologicas e a no a. Aqui é impo an e ac escen a que
sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e-
isheguage communi y de ine į. apenas po causa das adições a osena não ans e e-se à šnekos ou
2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan-
šnek os comunidadeés (mais sob e es a ski į e aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3
g upos in es iga i os compõem 24 c ianças, po igua ilhos e mengaiças. in o man ai pe ence am a dois
g upos de idade, i. i. 36 anos e 710 anos. ma e ial de in es igação cons i uiu ês ipos de dados linguís icos:
os chamados ape cepções es ai (i. i. ilhos p iku i ex ai de aco do ela ados pelos in es igado es cu os
in oduanginius sen inhos); espos as ao o malųjį ques ioná io (somen e senio es in o man ų);
ne o malieji in e iu sob e suas a i idades (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
221s aipsniai a icles io es udo saiu-go de dialek ologinių pag indų4, e o p óp io cien alis a,
ap esen ando seu nu eik ą abalho, s a s ė, se ais pesquisas não pode ia se
conside adas compa a amuja ideolek ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964
(11958): 487). pa icula men e signi ica i o adição de pesquisas quan i a i as
socioling is icas Labo o p epa oje es udo sob e niujo kiečių a į5, quando pesquisėjui,
lide ando a iacionais (po kin i, mais p ecisamen e se ia a i ma , conseguiu p o á-lo que
balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš-
as línguas podem se es udada sis ema icamen e, a a iá el de sexo, como um signi ica i o
magni úzi, ambém é a ibuída a enção. amžiumi e pan. Labo mos ou, que modelos de
Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a-
mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi,
a iação de línguas (angl. pa e ns o Labiau nesigilinando em a ian es socioling is icas
a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje
(daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381).
adição signi icado de sociolindição ep esen an es de su o mulados insj algos são
g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a-
impo an es e nes e a igo ap esen ysimam in es igimui. ais an o ishe io como labo
es udos dados mos am que me gai as ( om ishe io es ude) e mulhe es a ealiza am
menos signi icė ų a iá eis, i. e. suas aiška ap oximesnė s anda d u, em ca ac e ingi em
o mas p es ižinės (mais a de e i she 1964 (11958): 484; labo 1972: 24 swann3; 2003: 221222).
g ambula es ou smulkesnių socioling is inių es udos, umaip ou ou a ak uali adições (plg.
ž . ecke 1989: 245267; cheshi e 2002: 423443; omaine 2003:
nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos
98118; agliamon e 2012: 3234 e k . ).
1990 m. Labo as, baseando-se mais negue 30 anos de expe iência de pesquisas, su o a k eip e a enção
mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo-
4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o
pa a -in e -ing ealização, o que se o nou pas im in es igado oma um es udo expe imen al
(ž . ishe 1964 (11958): 483.
5 de a adiciona , que ge almen e a ian á ias ou quan i a i as pesquisas socioling is icas iniciam
iden i icamina com Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma has Vineya d) na ilha Masačuse so
es adojoje ealizados es udos de sons (angl. a sound change). pesquisado aplicando p incípios de obse ação
di e a y ė kalbinių in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ ealização / /. quan i a i as socioling is icas
pi m akas no a am que es udan a eqüência e dis ibu ion das a ian es one icas en e di e en es ages,
esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau
p oniujo k a ies, ce amen e, ize am uma maio in luencia a aidai des a di ecção. é p eciso adiciona , que
mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas.
6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo
ci aojadažnis é maio do que mulhe es. Ia p incípio. Kai ai de cima (angl. change om abo e) as mulhe es são
mais inicia i as em assumi o mas de p es ijine do que os homens. II p incípio. Kai ai de abaixo (angl. change
om below) as mulhe es ge almen e são no ado as.
222
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
delius. A a iá el do sexo não é a aliada suabsoluu in ai. sua in luência exp essaėja
nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo-
sociali e iška le ies língua comunidade memb os da busca de no mas p es ižních,
ou a banda, e maio imlumas ino ações (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . de cheshi e
425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107).
2002: é impo an e ac escen a , que a ian inas socioling is ikas pesquisado es
acessí eis conclusões desc eend ina a i ia lingubinę a i idades.
an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu
dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais.
kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai-
i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i
com o sexo dos memb os da comunidade da língua.
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne-
di ec in (angl. indi ec ) de pesquisas ski is. Os es udos da p imei a pa adigma baseiam-se ques ioná ios,
quando os inqui idos espondinėja em linguagem a osenes, língų, línguas a mainas de esa de a aliação
klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo-
decisões paspleia pi minį obje i o, aí, in es igado es opinam, indi ec iniai mé odos assegu
spon aniškesnius e ab eses espos as (plg. obiols 2002 2). es ímulos (z . campbell-kible 2013: 142). aigi
kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a
p incipalmen e e menciona-se em 1960 m. Wallaceo Lambe o e sua equipe c iou kaukės (angl. he ma ched
guise kalbines p o isions, esponden es não é e elado e dadei o obje i o do es udo, assim s imul dos
echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian
pala as e a alia alado es pessoais, socialines e k . p op iedades. ka ie d age (2013), desc e endo os
ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso
mé odos expe imen ais em socioling is ica, dis inguiu kaukės mé odo com spon aniškos kalbos s imulais e
p ecisamen e p epa as s imam y imui. po an o kaukê es udo essência é a que ge almen e s imų
ocyne um e mialmen e ou como ou a ma cado alação). assim escla ece-se se a a ian e do alamen o
mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi-
ou in ei o-e aluado especi ica, keicia socialina ca ac e is icá do alado , ou não. Tendo em is a isso,
iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga-
niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i
ob e es ima i as dos alan es o na-se a base pa a de e mina a a o aina social, kul8 dos pesquisado es
en a iza-se que o mé odo alado é um dos mais di undidos mé odos de pesquisas de disposições
linguís icas (cloppe 2013: 156).
ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų.
7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo-
i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326).
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
223s aipsniai / a icles
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios
pa adigma da dialec ologia. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on
1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) c iadas ou api-
bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini-
mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje,
japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i
kai ku iuose ki uose k aš uose.
P es on é desc i o de 4 p incipais componen es de al es udo: in es igados ge almen e
u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų
ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i
a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo-
jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ).
no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad
du an e pesquisas usados s imulai ( e mais in es igados em que apossa -se de suas
lemb anças, isuais, e c.), além disso, ais esul ados de pesquisas, como e kaukės
do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių
me ošių me odológicas ski čių. Em p imei o luga en a iza-se que a pe cep y iosios
y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios
dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg.
dialec ology mapa de a e as, a ian ų ski ingumo ixação a e as (ž . P es on 1999:
xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme 1999: 3136 e k .). suas eó icas
Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie-
pe spec i as: psicologias sociais, onde as pesquisas elacionadas p incipalmen e com
di e en es línguas alo ização10, e de pe cep y iosa dialec ologia, cuja ep esen an es
agloiam-se em uma língua a ian iškumo a aliação e pe cepção pesquisas. nosios ge os
de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana-
li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis,
socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo,
s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau-
ideus da língua li uãs.
P imei as pe spec i as, . i. a ian es socioling is icas, disposições sob e a a iá el
de gêne o em p incipal análise à incluídas apenas como g e inamoi in o mação, uma
ez que a base da pesquisa de ap esen ação é não a i ios lingubinés ac i idades, mas
dados de a aliação e pe cepção.
9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil-
lings 2004: 190).
10 Lambe com a equipe kaukės mé odo ėmėsi p ocu ando a alia as a i udes pa a os canadenses
anglakalbius e p ancūzakalbius (mais adian e e Mu ay 1998: 7475).

224
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink
7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe-
imen os ma e ial bend inês línguas, Vilniaus cidade línguas, kauno cidade línguas
e egions, . y. a miškai žymė os, línguas s imulai. ge al expe imen o da- (as
ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų
á eas de ensaio ê-se Fig. 1). pesquisa em odos os pon os ealizada em 2012
2. Me odoLoginė PLa o Ma:
dVina is eksPe iMen as
kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są-
moningosios disposições. a p ies o con iene dize que al modelo de pesquisas de
disposições em qualque caso é mais bem sucedido do que en a i a de in es iga apenas
qualque qual uma pa e das disposições. ope ando dois ipos de dados pode-se espe a
1 PaV. os pon os de in es igação
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
a icless aipsniai negu es udo da ma é ia linguís ica p imá ia, po ém nes e caso
i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik
okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų
se ia ap op iado um pouco pe azua Labo , que, comen ando c i icamen e alguns
dos seus p imei os acos abo dagem a modelos de a iação nas g andes comunidades
linguís icas, esá, se e quando é possí el ala sob e modelos, isso se ia jokio modelio
modelis (angl. he comple e absence o any pa e n), en a izou que e mui o miglo i,
não é cla o a i a ias modelos podem se sis ema icamen e e 225 ligados com
modelos (ž Labo 2006: 24, 30). aigi, alando sob e do discu so me aling is inio, ou
ou a coisa subjec iais dados, p ecisão s. alidingume, neabejo inai pode
espe a -se desc eend inha ce os modelos. Nes e caso isso se ia ce os modelos
de a iação de disposições, que, p esumi elmen e, nãomenio elacionados com
socialine, egione e k . linguagem comunaogumą. al disposição é essencialmen e
menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin-
incen i ada po insz isões de pesquisas já ealizadas (plg. kalėdienė
2010: 86; kliukienė 2010: 104).
2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis
nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i-
maio obje i idade men o p o ó ipo in e nacional do p oje o Lancha (daugiau e
k is iansen 2009: 173178, especialmen e 1 len elę p. 174) pla a o ma me odológica. a não
consumidas disposições escla ece aplicado o chamado es e de a aliação do o ado (angl.
e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis
speake básico em essencial sie ina e com mé odo de Lambe kaukės, e com P es ono
y iosios dialek ologijos y imų echnika.
Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau
apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o ,
pe cepbloome , eay, bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545) (ž . ig. 2). peças
Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos
cons uções), in oduzidan es alguma que seja a ca ac e ís ica, elacionada com as duas
dimensões, i. i. s a us e solida iumu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . iz hoppe 1985, ci . iz
k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn,
k is iansen 2010: 545). Es as dimensões į e čiai modelização já esquisi i socioling is inius
kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben
bend inês línguas, Vilniaus cidade línguas e a miš-
kai žymė os kalbos a s o ų po e us.
Todos os es ímulos alado es desen ol eu o mesmo ema signi ica a sua opinião
sob e boa mes eja. con iene ac escen a que quase em odos os es ímulos se
226
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i
pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs
su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės
epe e signi ica i os es udos baseados écnica.
12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju
in es igamícios a alia am 4 ep esen an es da língua bend inesa (2 meninas e 2
kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos
apazinos), 4 Vilniaus e 2 apazinos) ep esen a a egiolek inėms aiškoms ou
ou o didmiesčio ( . y. kauno) língua do jo em.
es ímulos, usados em pon os de es udo do g upo elšių (Žemaičių kal a ijoje, sedoje
e alsėdžiuose)11 a conside a como unidades egiolek iniai de e as zemaičių;
es ímulas, pa a uso nos pon os de es udo do G upo Ma ijampolês, a conside a como
unidades egiolek iniai de aka ų aukš aičių kauniškių; s imulai, usa Šiaulių g upo nos
pon os in es igamuosios, alo izá eis como aka ų aukš aičių šiauliškių egiolek iniai
iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini
11 ou os g upių i iamuosius punk us ž . 1 pa eikslėlyje. p ocu ando obje i o não
decidasês
P edi á el não
con iá el sé io
Leng abūdis Įdomus nuobodus
Con iado em si mesmo descon iado em si mesmo
P o ingas k ailas
Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). ou os au o es de
a osenoje eVisi s imulai p epa ados de alguns minu os egis os, ob idos po
2 PaV. Ve inimo skalė
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai /; s imulai, usa aly aus g upo in es igamuosios
kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos
g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio-
pon os, e egiolek inis unidade en endido como in e mediá io a ian e en e
in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai.
adicional a mės12 e bend inês línguas, e le indo complexos a mės e bend inês
línguas elações. p imei o bene egiolec inio unidade egiolek o ca ego ia pa a ojo
co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, nes e e mo į a dijęs a ian ą, que susi o muoja
su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž .
mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje
li ejo ipo in e iu, cujo ema ge as mes ejas, com co esponden es cidades de
(ž . 1 ig.) mokiniais. caso de cada pon o acumuladas não menos de 30 en e is as,
giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a -
dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6).
in o man es selecionados man endo c i é ios depo de p ede inidos, i. e. 1) do sexo
p ecisou acumula ambos os sexos in o man as ma e iais es imulan es o mados, 2)
c i é io de idade in o man a inha de se alunos da 1112 classe; 3) sêslumo c i é io os
in o man a inham de se nascê e c escê no pon o de in es igação (i. i. Šiauliuose,
Ma ijampolėje e k ., c . Fig. 1). usando a linguagem dos jo ens. ais do in e iu ma e ial
se sepa a ep esen a i us agmen os a i us c i e io, i. i. sou ou que egioniniai
s imulai osse a miškai žymė i (pa y způsobem, zemaičių a mės egiolek iniams
Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o
s imulus ca ac e ís ico žemai iškas ki čio a i aukimas, nenuoseklus o d ibalsinimas;
s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k .
engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen-
y ų aukš aičių u eniškių egiolek aiška conco en e do pon o de is a dos memb os
da comunidade de língua jo em do pon o de is a do alo com con inuume é bem mais
di e si icado, do que possí el e ela 4 s imų ga synu. Visgi du an e expe imen o são
iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad
okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a
mos ados á ios modelos de a iação a miškumo, demaneie, biausia, eles compa a
bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos
com Vilniaus língua da cidade e bend inesa língua ep esen an es dos dados.
Na u almen e, em yskėjusių a aliações não podem se conside adas uni e sales,
kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a -
po ém sob e
endencijas kalbė i galima.
12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e.
234
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
lę). di e em s a is icamen e signi ica i amen e meninas e meninos disposições só po
Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai-
um iais. o ge al des a dimensão de solida iedade aojo a aliis baixo (somen e 7,56;
compa a i amen e bend inês língua ep esen an es de des e aojo į e čiai en e
4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal
Ma ijampolės g upo i iá eis são ou os pa âme os Ma b (6) mengaiças e be niukų
a aliação não di e e. Hence, pode desc end in ai a i ma -se que o g au de solida iedade
me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski-
com kalbinės gim inės kodi en e zuojami bend inės kalbos e Vilniaus kalbos a s o ų
socioling is iniai po ays. ais dados omen am p essupos ão sob e o chamado diale o
plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148).
menka e iškumo komPe cep y iosios dialek ologijos pesquisas mos am (plg. e ans
bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o-
2002: 7193), que a i ikiom comunidades, cuja p óximo ambien e a minių códigos po
causa homokias ou ou osokias ci cuns âncias nelaiko igua e čiais p incipalmen e
código do domínio público. ap op ilamen e dialec o menka e iškumo complexo azão
p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad
explica umio inoue, dialec o imagdinį lemia e o p óp io dialec o, e es e eo ipinly luga
diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos
dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us
bem da população imagdominančius aspec os. ao mesmo empo imaginá io do dialec o é e
dialec o menka e iškumo complexo azão isso, inoue pon o de is a, já social psicologia
pesquisado es campos de in e esses (mais a de z . inoue 1999a: 14715918; inoue 1999b:
aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių
jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju
ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė,
174). salienė 2005: 9395) imagindinhos do código egiolec inio, lemia pelo menos a silpną
dialek o menka e iškumo complexą.
kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o
paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan
nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba
um pouco sob e ou os g upos de nesąmoning das disposições expe imen o
dados. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios e i iamieji, e -
indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo-
ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė).
17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas;
(x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į.
18 especialmen e 11.7. schemą, localizada p. 158.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
235s aipsniai / a icles
ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a -
s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s.
a a aliação acil abúdiškumo en e meninos e menininhas di e encia signi ica i amen e.
e lhes alado a ŠiaulauM (3), e alado Šiaulaub (12) apa eceu besan es mais eiksnio. uma
im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so
possí el a ian e, que jus amen e desses alan es opiniê sob e bom ap endymodelio
oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a.
apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas
nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos
(ž . e e uo ą Labo o i p incipą na pa e 1. des e a igo. in odu adinas ano ações:
a iamasis de gêne o socioling is inėje pe spek y oje). po ém, é p eciso econhece
que es a condição não cump ida. dos nesąmoningųjų disposições em yskėjan is
socioling is inis egiolek inės aiškos ep esen an e e a o não indica que al aiška
a osenos modelis.
é be niukų apoiado ou a g upo dzūkijos e nog a inio egiono i iamųjų, i. i. mui osų,
monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje
ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė-
bu i ojų be niukų e me gaičių disposições di e em signi ica i amen e. o g au de
signi icância de cada caso di e e (ž . Tabelę 8). aigi a aliando alM (3)20 alado ija des a
g upo in es igamá ias exp essia a o aces disposições po causa da sua se izidade,
con iança em si mesmo, in elemen o, p aze . A aliando alM (9) alado , des a g upo
in es igamosas mais a o a el do que apazes a aliam alado as se i um, p aze ,
con iimum, į igumu e p o ingumu. Em odos os casos en e meninas e meninos
nesąmoningas disposições ní eleniu empenha s a is icamen e signi ica i as ou mui o
signi ica i as de di e enças. ambas as o ado as mais a aliadas como sé ias. pode
le an a -se a ques ão se ais disposições mos am solida iza imen o com alê ojas do
mesmo sexo. Funciona pelo menos não. assim se ia possí el alega nesse caso, se
ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o-
me gaijas. embo a comuns de odas as dimensões (plg. 1 abelê) às e čiai não são mui o
al os e são es a is icamen e signi ica i amen e se di e encian es da língua gene inês e do Vilniaus língua a s o-
ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o
(kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės
(pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) código p abilęs jo em ou jaunuolė não o na oda
es anhim, į a inu, cujo pessoalidade pode se sudeada (ž . 7 abelę). Me 19 os signi icados das
le as de es ímulos e de ou as ma cas: Šiaul Šiaulių s imulai; M me gai ė, b apaz; (x) 20 es ímulos
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
le as e ou os sinais signi icados: al aly aus s imulai; M me gai ė, b apaz; (x) gai ės endências a
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
236
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
acha que alb (6) é in eligen e, con iindo em si mesmo, ag adá el, signi ica i amen e se dis ingue
siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai
ga gaičių disposições po alb (12) alan e de p aze , con iança em si mesmo, con iabilidade, se i ude,
in elec o e du acidade. es a is icamen e signi ica i os e a é mui o signi ica i os (ž . 8 abelinha
apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a
ca ac e ís icais com binės gim inės ep esen an e e a o é pozi y us. Hencei, i iamosios em
žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal-
essencial p ipamen o dados pode-se a i ma , que me gai ės é lojalesnês linguine ima ina,
žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i-
solida izuojasi com egião. No caso des e g upo pode ala -se apenas sob e meninos pa a
in es iga i os c iados socioling is iniai egiolek inės aiškos ep esen an esos e a os ambém
ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia
endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me -
gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje
1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje).
d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .)
aičių pane ėžiškių e u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: po e us, isso é
neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš-
a o a elmen e a alia á gi dimus egiolec inius a ian es. esumindo Pane ėžio g upo ( amygalas,
6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius
k ekena os, Pumpėnų) dados in es iga i os, diga-se que s a is icamen e signi ica i os de
di e enças nesąmoningųjų disposições ní el en e esponden esı e esponden esčių
nepaspe e ada a aliando PanM21 aišką do alado (9). PanM (3) alado ia pa ece con iamíssima
inqui idos, e Panb (12) alado ia inqui idos. Conside a que al solida ização com seu gêne o alan e
não é mui o signi ica i a, po que a aliando ou os pessoais ca ac e ís icas desses alan es c ia
mais apassi an e em si mesmo imp essão. u enos es imulos alan es de aco do com odos os
pa âme os an o mengaiças, quan o apazes a aliados semelhan emen e, di e umai não são
ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms
s a is icamen e signi icanciais. Men ionė ina só u M (3)22 a aliação alado a. s ėdasų, zapalių i
alan os mokinės a o a elmen e negu apazes a aliam u M (3) kee umą, se i umą, p aze ão (ž .
abelę 12). 21 signi icados das le as s imulų e ou as sinais: Pan Pane ėžio s imulai; M me gai ė, b
apaz; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
22 es ímulos le as e ou os sinais signi icados: u u enos s imulai; M me gai ė, b apaz; (x)
nume is indica o núme o da ila do s imulo.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
237s aipsniai / a icles
em ge al, a aliando esses g upos de esquizuojamus socioling is inos egiolek ines
aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų
asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų.
jo ens dos zemaiços (Žemaičių kal a ijos, sedos e alsėdžių mokinių) ku iamam ambém
socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is
não há decisi o amanho. di e enças es a is icamen e signi ica i as a ní el dos
nesąmoningos disposições exp essa-se a aliando dois dos qua o alado es, i. i. elšM
(3)23 alado a meninas enden es a conside a um pouco mais sé ios do que meninos, e
elšb (6) alado apa eceu aos inqui imosios mais con iįs em si mesmos (ž . abelê 14).
b e emen e esumindo os esul ados dos g upos da egião pode-se dize que
em yškėjęs me gaičių didesnis a o ankus kalbinės gim inės egiolek inėms
a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips-
aiškoms, embo a e nenia pa e 1. In odu o es No as: kin amasis de sexo
socioling is inha pe spec i a ), não é comple amen e inespe ado. Resul ados
semelhan es às ezes ambém ecebem pesquisado es de ou os países24. An es
p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių
8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o
ap esen ando os dados dos pesquisados do g upo kauno (k uonio, bab ų, Vilkijos),
ma e ial de in e iu dos alunos, aigi alega , que in es igados esses códigos podem
lemb a seus codos lingubinas hommínas p o o ipá, não se ia comple amen e
co e a. k uonis (a las das línguas li uãs pon o 554) do pon o de is a geoling is ís ico pakliū a em aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005:
114116), Vilkija (Li u iões a las do idioma pon o 495) pakliū a em aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai
pe ence a las da língua Li uânia Va eikonių (sis pon o (470) é aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) ao pon o,
pe bab us p aeina aka ų aukš ai2425). Tendo em con a, é espe á el que os pa icipan es do expe imen o
čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007:
possam e aka ų aukš aičių po ém isso, cla o, não signi ica, que in es igados aos kauno a ian es de
kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies.
aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais.
ju en ude são negi dė i. Os habi an es des as localidades a aem e indus iais, e cul u al da cidade kauno
23 le as de s imulos e ou os sinais signi ica i os: elš elšių s imulai; M me gai ė, b apaz; (x)
p ancūzakalbėje na pa e da Suíça, dados mos ê que mulhe es são não ão igo osas a aliando imą
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus
o mula o con á ia hipó ese (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25 Pa a o no e do nemuno assim
nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y-
es e a ealão į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė e Vilija salienienė, salienė 2005: 8284).
nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė-
238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX é p eciso dize que pe expe imen ą
daiVa aLiūkai ė
in es igamieji, a aliada pessoais dos alan es des a a e a os dados um pouco
paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas.
kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i-
mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima.
e i icam in e p e ação. kaunb (12)26 alado ia 35 po cen o. dos in es igados
sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi
a ibuiu à cidade de kauno, e 45 po cen o. da cidade de Vilnius; kaunM kauno cidade, 44
p oc. da cidade de Vilnius; kaunb (6) 41 po cen o à cidade de kauno, 37 po cen o
(3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc.
Vilniaus cidade. Hendeziasi, umaipou ou de ou a peculia idades modeliuo as socio ina,
que o p incipal asocia as oi bend esnis isso didmies is. e embo a kauno s imulos
ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many-
(como nou os casos egiolec ines s imulos) alan es asd inês linguagem s imulos
alan es ca ac e ís icas de pe sonalidade (ž . 15 len elę), isso non udė Aqui
meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben-
p isimin ini Willyio die ckso dis ância (angl. dis ance) e ak ujo dis ância (angl. ac ual
i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27.
dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) concep os, signi icin ys e dadei a, i. e.
ep esen ados de pa âme os geog á icos, a dis ância e a dis ância, decisi o social,
cul u al, s e eo iniu codio manipulado. ais c iados dis âncias são as a e as do
pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus
mapa panamóide (plg. aliūkai ė 2009: 165166). a pa i des e g upo de expe imen os
odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios
dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi-
dados ê-se que ak ualųjį dis ância a ua didmiescio idėja, p o a elmen e como
conc e e i ipiškos socioling is ikoje oposição miesski umų mengaiças e apazukų
nepasi aikė a aliando kaunb (6) ex o-s imulo en e con e sa o eja. sob e kaunM (9)
as s. kaimas iš aiška.
Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia-
mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų
e kaunb (12) alado es en e mengaiças e be niukų
s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia
26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) –
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
27 pode só ac escen a , que e ep esen an es da língua Vilniaus o am a ibuídos a abiem
didmiesčiams panašiu san ykiu, plg. : Vilnb (2) kalbė oją 46 po cen o. in es igá eis a ibuiu kaunui, 48
58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) –
44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
239s aipsniai / a icles
po cen o. Vilniui; VilnM (5) dize que em ambos os casos alê ojos a o ece em gi ls (ž . abelê 16).
Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me -
gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą.
Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a
labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as
be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us
meninas e meninos endem a esquizua um pouco di e en e. Mais se dis ingue VilnM (4) ala ó ioas
pe sonalidades de qualidades em e čiai. Menga iau, menga, es a alado a, a alia e segundo a dimensão
palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge-
de supe io idade o obje i o é es a is icamen e signi ica i amen e mais baixo. a pa i dos esul ados
siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau
įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai
do expe imen o não se pode cons a a maio a o abilidade das meninas às meninas- alabê ojas,
po que Vilnb (2) s imulo kū ėnei aos subs i u os pa ece esąs in eligen e e ú eis (ž . Tabelas 17, 18). 3.2.
jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau
línguas bend inês e Vilniaus língua ep esen an es dos socioling is iniai e a os
Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i
4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai.
apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su-
kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin-
g is inos e a os. As a aliações de meninas e meninos di e em s a is icamen e
signi ica i amen e (ou mesmo mui o signi ica i amen e) (ž . abelê 19).
Salien e-se que os dados ob idos, i. e. supe io es meninas de comun inês linguagem
s imulos ep esen an es de pe sonalidades į e čiai co esponde socioling is os
desc end in us a osenos polinkius (plg. Labo o i p incipą).
Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i
aly aus g upos (daugai, bu imonys, simnas) a alias in es igá eis. Esses g upos de nesąmoningas
disposições expe imen os pa icipan es c ia pa icula men e posi i os (e socialino a ailumo, e
s a us dimensões sa ybių) ep esen as comun inesa língua. o gêne o do alan e, como is o na
abela 19, não é impo an e pa a in es igamosios. 28 signi icados das le as dos es ímulos e de
ou os sinais: Viln Vilniaus s imulai; M me gai ė, b apaz; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.

240
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o-
do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams.
ais di e umai podem ma ca e i iden i icação das meninas com seu sexo alė oia.
al os į e čiai indicam que o código da língua bend inês p ussiciado (plg. já menė ą
so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini-
die ckmo modelis me gai ės p incipalmen e demons a iden i icaçãosi com
me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais.
apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų
sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų
kalbė ojomisy a a aliando e solida iedade, e dimensões de s a us. ge almen e gi ls
pon uações mais al as pa a alê ojos a ibuiam a aliando o alado con iabilidade e
p aze (qualidades da dimensão de solida iedade) e con iança em si mesmo e
in eligência (qualidades da dimensão de s a us).
Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i-
que conco e com o ep esen an e da língua bend inesa e a o socioling is iniu. Nos
pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių
Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po -
ū e es em essência é o seu kalbinês hom inais ep esen an e e a o (ž . abelas
17, 18), aigi seus į e čių ski umai aqui não a s omi.
é p eciso dize que a a iá el de gêne o signi ica i amen e in luencia pa ame os do
e a o socioling is ís ico do ep esen an e da língua Vilniaus. pode-se alega , que
em odos os g upos de pesquisa em mengaiças į e čiai a é nemkai nulemia Vilniaus
língua s imulų luga de odos a mainų s imulų linha. Me gaičių esquiizado Vilniaus
ep esen an e da língua socioling is inis e a o, como e bend inesa ep esen an e
da língua socioling is inis e a o, é pozi y esnis negu be niukų. po ou o lado, e
albinês genminas ep esen an es de algumas ca ac e ís icas gi lsi as a alia am
a o a elmen e negu apazukų (ž . anks esnį s aipsnio ski snį). não i men e,
galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios
po que kalbinês hom ines ep esen an es de socioling is iniai e a os são
bas an e comuns, ka ego iškos, sua posição ole an iškesnė negu be niukų. ol ando
nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus
kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo
à Vilniaus língua s imulų į e čių, no a-se que as meninas maio a o abilidade des a
a maibend inês linguagem s imulų29. Tendo-se em con a, a aliando unciona a mesma sis ema de p o ó ipos de linguagem imaginá ios e egula ingas.
29 Vilniaus linguagem s imulų žymė umas são ne yškus, de bend inês linguagem s imulų os dis ingue só,
džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien-
pa yzbalsinimas, ki čio a i aukimas e pan. Plg. : VilnM (4) s imule [
iː]
umpinamas 3 iš 4 pozicijų
;
[
uː]
umpinamas 1 iš 1 pozicijos;
VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i
pan.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
241s aipsniai a icles /
Menos es a is icamen e signi ica i as ou mui o signi ica i as das di e enças de
u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams
a aliação são indica aly aus g upo e elšių g upo me gai ės (ž . 19 abelę).
i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a
Reco da-se que pozi y esnis do que be niukų, aigi é espe á el que ais
d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui
in oduções di e enumai mos am benapsk i ai.
ligando as di e enças de es ima i as dos meninos e meninasças com as qualidades dos
kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai
eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso
dimensijų kalbė ojų sa ybes.
dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal-
bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa-
alan es iz yš imi e in elingumą (s a us dimensões quidades). dos dados do es udo ê-se
Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as
que mais coincide as p op iedades de du eza in odução. a os po causa bend inesa
apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos-
língua e Vilniaus linguagem mui o semelhan es. Conside a, que a semelhança de
a aliações es á elacionada com nelabaiu aiškiu bend inesa linguagem igu adino en e
jo ens memb os da comunidade de linguagem. in es iga i os imagensdinos sis ema de
linguagem bend inha sis ema de di e encínicos sinais não é é a e aiški, aigi
semelhan es códeas, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uá eis no mesmo
u imu linguagem bend inha p o ó ipu, o que e lemia ele us ais a mainas
ep esen an e de quebbios į e čius. esul ado mui o posi i os socioling is iniai
4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys
e a os dos alan es. e L ies kin aMasis conscien idingsias in es igá eis disposições
mos am šnek ų ei ingai. e como podia se espe ado, sąmoningowych disposições
expe imen o dados incompa í eis pa a as disposições nãoąmoningosi. Os dados des a
pa e do expe imen o undamen almen e pe mi em cons a a que a jo em ge ação
em uma ca ac e ís ica lealdade à na i a egião. Vilniaus cidade, kauno g upos, aly aus
g upos, Pane ėžio g upos, u enos g ua mainoms. apenas Šiaulių g upo e Ma ijampolės
pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės
g upo es udamieji a o ecem endem a a alia Vilniaus šnek ą (ž . 20 ablelę). Visgią
inconsmoningá ias disposições expe imen emųjų disposições. P imei amen e a aliada
o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų
egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo.
242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema egiões são
daiVa aLiūkai ė
keliasluoksnė. desc end in ini do sia a maina s. menos a aukli s. ainda menos
apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au-
a aukli e . . O p imei o modelo se ia es e: o p o ó ipo da aiškos mais ag adá el é a
pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau-
ameiana na i a da lingubinha; menos a aukli é bend inė kalba e (o ) didmiesčių kalba;
ou as a mainas hie a chizam-se segundo ealųjį dis ância do kalbinės gim nej. al
modelois, com šiokias okias e isslinamen os, ca ac e ís ico kauno g upo, elšių
g upo e aly aus g upo in es igadiesiems.
ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia-
a baina galbinês gimné ica, em segunda posição a sidu ia bend iné língua e didmiesčių
a ian es al sis ema imaginá ios implica p i acidade e publicidade. d uskininkų e
Va ėnos šnek ų pozicija šnek ų ny ina, que Ma ijamopolės šnek os e Šakių šnek os
ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui.
Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma-
poziciju ei inge explici ados pode já mencionado concep o de ac ualio dis ância.
ou os g upos es udá eis mais apicinhan es aiškos p o ó ipo é desigualy is, i. i.
di e umai en e kalbinės gim inės a ian o, bend inės kalbos e didmiesčių (kauno,
Vilniaus) língua a ailumo alo es são s a is icamen e ne eikšmingi, e ou as a mainos
hie a chizuamos segundo ealųjį dis ância (mais ou menos) do kalbinės gim inės. Hence,
kalbinės gim inės aiška não é a aliada mais do que bend inės kalbos ou al modelo
ca ac e ís ico Pane ėžio g upo, Šiaulių g upo, u enos g upo e y , kalbinės gim inės
didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina.
aizdinių sis emas Ma ijampolės luga ocupa Vilka iškio šnek a (um de es e g upo
Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma-
ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma-
expe imen os ealizado Vilka iškyje).
esumindo Vilniaus in es iga i os šnek ų ei ingus, a aliados s a is icamen e
mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia
Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai
signi ic eikšminai di e encia.
Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin-
disposições gųjų expe imen o dados, esb iskėja não poucos di e enças. pode-se
alega , que pesquisando apenas memb os de uma comunidade de língua do sexo se ia
ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia-
ob e ou as šnek ų muosius. aly aus g upo de mengaiças e apazes kalbinis
sabo is p asilenkia só a aliando Vilniaus šnek ą me gai ês Vilniaus šnek a gos am mais do que apazos.
ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
243s aipsniai / a icles
da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20
abele a, e e que classi ica 16 a mainos, po ém a mių inclusão em ei inguo inas
a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai
(**=p<.01)30 di e e só klaipėdos šnek os a aliação. Es a šnek a ag ada às apa igas
mais do que aos apazes. pode ia se ponde ada, se al a a aliação decida adinasi, uma
mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių,
abo dagem mais a o á el a a mainą pode se elacionada e com es e a o .
s a is icamen e signi ica i amen e (*=p<.05) di e e e bend inês línguas į e čiai.
nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge.
Mengai en bend ide a dize que se expe imen os i essem pa icipado apenas meninos,
seus a manííquos qua os bene mais cla amen e mos a iam apoio à iden idade
a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios
zemai iška: e asaičių nuos a os ha monizuoja šią ski į me gai en bend inei kalbai
a mainų ei inge.
aloja a segunda posição kauno g upo i iam mos a o inkančios šnek os s a usą
ieniai a ibui ia kauno a mainai, po ém ou as a mainos ei ingojam di e en emen e.
conscien es das disposições ní el os apazes do g upo kauno signi icam um maio
Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai
a o abilidade di e em mui o signi ica i amen e (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05)
nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo
idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš-
di e encia e ou os a mai esnes luga es šnek ų ei inge.
Ma ijampolês g upo de meninos e meninas de linguagem ideais sąmoningųjų
disposições ní elmeniu se dis ingue bene mais de odos g upos. be niukų p imei o
eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių
ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai
eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek-
a ing dos e Ma ijampolės e Vilka iškio šnek as. a maias de didmies icas apazi as
mui o mais equen emen e do que apazes aloca luga mais ele ado ei inge, e kalbinės gim inės šnek as
kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės
odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o-
o ipų sis emas.
Simila men e a a iá el de sexo di e encia di e encia os dados de šnek ų ei ingų
e em ou os g upos de inqué i os.
30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ).
Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš-
mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i
keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y.
*=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001.
250
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d
Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language
A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen,
Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001:
sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003:
guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389.
social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 76–113.
Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005:
Vaka ų aukš aičiai kauniškiai e Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta més mokyklai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. iniciais Li uânia si uação: a mės ans o mação.
Geoling is ica e socioling is ica polilogas no século XXI. eses de con e ência. 2012 m.
dezemb o 67 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno akul e as humani a inis, 67.
Mu ay s ephen o. 1998:
Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups.
ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company.
obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a
classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de
sociolingüís ica, 16.
P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal
Linguis ics. do d ech : o is, 5170.
P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company,
xxiiixl.
P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional
Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam,
Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. dennis P es on . 2002: Pe cep ual
dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man classi ica ion
day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma -
le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104.
o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37.
Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub-
omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o
Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish-
ing L d.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
251s aipsniai / a icles
swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 216247.
agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion,
a ion. Malden: blackwell.
In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga lingua e socioling is inė kompe encija. Da -
bai i dienos 54, 189–198.
Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as:
socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. –
Taikomoji alo y a 1, 127.
W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in
Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: éplica
P ess P .
P iedas
1 Len eLė. dimensões do e a o sociolingüís ico: queb as ma ica32
s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas
i dinamizmas
pe seguindo o obje i o...
indecisês + +
con iá el...
descon iança + + sé io...
le abūdis + + įdomus...
abo ecus + + pasi ikindo
po si mesmo...
insec e o de si mesmo + +
in eligen e... k ail + +
ag adá el... desag adá el + +
kie as ... ne ykėlis + – – +
32 sa ybių ma ica p epa ada com base k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011:
267, Maegaa d 2005: 6769.
252
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
2 Len eLė. Šnek ų ei ingo expe imen o šnek ų lis as
Vilniaus
cidade do
kauno
g upo
Ma ijam-
polės
g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
didmiesčių
kalba
kalba
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
klaipėdas
šnek a
klaipėdas
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
egionalos
šnek a
cen os elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polês
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polês
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
a imos
kalbinês
ambien e
ignalinos
jona os
Plungės
Vika išk-
šnek a
io
šnek a
joniškio
šnek a
Va ėnos
šnek a
Pas alio
šnek a
šnek a
šnek a
Šakių
šnek a
Šakių
šnek a
Pak uojo
d uskini-
nkų
kupiškio
šnek a
anykščių
šnek a
k e ingos
šnek a
šnek a
šnek a
a mės
Žemės
aukš aič-
ių
su alkiečių dzūkų
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
253s aipsniai a icles /
3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as33
Pe seguindo obje i o
34
(1) nãodecidiu (7) (n =203)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
7,04 7,48 8,43 8,79
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,69 7,56 8,11 8,75
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=203)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
7,29 7,84 7,90 8,19
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,51 7,03 8,23 9,54
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189)
Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12)
6,85 7,29 9,20 9,29
In eligingo (1) k ailas (7) (n=199)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
6,68 8,34 8,38 8,77
Malonus (1) nemalonus (7) (n=198)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,88 7,56 8,36 9,21
Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=203)
Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9)
6,44 7,42 7,98 9,18
33 Len elinha ap esen am-se ankes médias. os alan es em ússia segundo o ank médio, seus
a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo
signi icamen os diminuindo po os à esque da do lado si uada posi i ąją qualidade (pa yりに, pe seguindo o
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
obje i o, con iá el, sé io, e c. .). 34 n núme o de inqué i os do g upo. Saiba-se que e de ou os g upos
dados ap esen ando em abelês n ma ca núme os in es igá eis.
ac a Linguis ica
daiVa aLiūkai ė
Li huanica LXIX 254
4 Len eLė. Ma ijampolês g upo de meninas e meninos di e enciaumai de a aliação35
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Ma ChiM2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393
(3)
0,011 0,189
p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma M p= 0,249 0,867 0,598
(9)
chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100
0,235 0,619 0,816 0,914 0,752
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma b
(6)
chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138
p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710
*(m>b)
Ma b
(12)
chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089
p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
5 Len eLė. G upos Šiaulių i iamųjų egiolek inės aiškos ep esen an e socioling is inis
e a o Siekian is ikslo (1) neapsisp endęs (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,35 7,03 7,56 8,08
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,41 7,17 7,38 7,65
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=188)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,12 7,27 7,66 7,95
35 di e ença en e os g upos de es udo (be niukų e me gaičių) a impo ância da a aliação e i icada
k uskalo e Volis (angl. K uskal-Wallis) es e. aumen o do núme o chi quad ado indica a di e ença en e os es udados-
jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e -
inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001.
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
S aipsniai a icles Įdomus (1)
nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM
(3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 /
6,52 6,71 6,82 8,00
Con ian e em si mesmo (1) pouco con ian e (7) (n=186)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,42 7,26 7,63 8,10
P o ingas (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb
(6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12)
6,37 7,85 7,86 8,05
Malonus (1) nemalonus (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,89 7,28 7,52 8,23
Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=190)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,04 6,80 6,96 7,37
6 Len eLė. Di e enumai de a aliação de meninas e meninos do g upo
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Šiaulių ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243
(3)
0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636
*(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421
0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648
(9)
0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 2,323 3,226 1,381
0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
0,943 2,672 1,936 0,653
(6)
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267
(12)
0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605
0,527 0,988
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001

256
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as
Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163)
alb (12) alb (6) alM (9) alM (3)
7,06 7,50 7,70 8,16
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
alM (9) alb (12) alM (3) alb (6)
7,53 7,53 7,63 7,73
Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
6,44 7,45 8,01 8,07
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163)
alb (6) alb (12) alM (9) alM (3) alM
6,85 7,13 7,73 8,10
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155)
(6) alb (12) alM (3) alM (9)
6,82 7,25 8,54 8,57
P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
7,14 7,44 7,71 8,09
Malonus (1) nemalonus (7) (n=164)
alM (3) alb (6) alb (12) alM (9)
7,02 7,17 7,65 7,84
Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162)
alb (6) alb (9) alM (3) alM
6,16 6,57 7,71 8,11
8 Len eLė. aly aus g upo de mengaiças e apazes de a aliação
ski umai siek. Pa ialM
ikslo
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
(3)
chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2
p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074
**(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204
0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek.
(9)
chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723
Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003
*(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b)
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
257s aipsniai / a icles
0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875
ikslo
15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
0,016
(6)
chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502
*(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b)
(12)
*(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as
Buscando obje i o (1) nãodecidiu (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,40 6,74 7,84 8,14
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,63 6,66 7,83 8,05
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9)
6,28 6,55 7,87 8,74
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,47 6,64 7,13 7,52
Passuen e em si mesmo (1) não passsuen e (7)
(n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
5,90 6,48 6,98 7,40
In eliginho (1) k ailas (7) (n=158)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,01 6,81 7,93 8,34
Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2
5,88 7,01 8,05 8,19
Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161)
Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9)
6,18 6,40 6,51 7,14
258
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
10 Len eLė. Pane ėžio do g upo de mengaiças e apazes de a aliação
siek.
ski umai ikslo Pa ikimas g a as Įdomus Pasi . sa imi gas nus Kie as
P o in-
Malo-
PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012
(3)
0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156
0,374
*(m>b) *(m>b)
PanM
(9)
1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122
p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289
Mengaiços e apazukų
e inimo ski umų nė a
Panb
(6)
chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057
p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811
*(m>b)
Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064
(12)
2,858
p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
11 Len eLė. g upo u enos in es iga i os egiolek inės aiškos ep esen an e de
e a o socioling is inis
Buscando obje i o (1) nãodecidiu (7) (n=120)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,52 7,83 8,18 8,21
Plausí el (1) não c edí el (7) (n=118)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,86 7,19 8,08 8,34
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,63 7,59 8,01 8,48
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116)
u b (6) u M (3) u b (12) u M (9)
6,94 7,54 7,81 8,99
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
259s aipsniai / a icles
Con ian e em si mesmo (1) pouco con ian e (7) (n=114)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,54 7,29 8,11 9,42
In eliginho (1) k ailas (7) (n=116)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,91 7,57 8,65 9,32
Malonus (1) nemalonus (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,37 7,4 7,75 8,79
Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek.
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,36 7,47 7,79 9,06
12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai
Pa iki-P o-Ma ikslo mas se i as Įdomus
Pasi . p óp ios ingas lonus Kie as u M chi2
0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412
(3)
p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001
*(m>b) *(m>b) **(m>b)
u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315
(9)
0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829
0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(6)
1,104
p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(12)
chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791
p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
266 ac a
daiVa aLiūkai ė
Linguis ica
Vilniaus
mies o
i iamieji
kauno
g upė
Ma i-
jampolės
g upė
Šiaulių
Li huanica LXIX
aly aus
g upo g upo
Pane-
ėžio
g upė
u enos
g upo
elšių
Vilnb (8) con iá el **(m>b) *(m>b) **(m>b)
siek. ikslo *(m>b) **(m>b)
*(m>b) pasi ik.
im as **(m>b) *(m>b)
įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b)
sa imi **(m>b) **(m>b) malonus **(m>b)
p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b)
**(m>b) ***(m>b) ***(m>b) du o *(m>b)
20 Len eLė. Šnek ų ei ingai
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Vilniaus
šnek a
kauno
šnek a
Vilniaus
šnek a
Vilniaus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
u enos
šnek a Žemaičių
bend inė bend inė Š iškio
šnek a šnek a šnek a
Kaunas Vilniaus Vilniaus
šnek a šnek a šnek a
elšių šnekkalba kalba
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
klaipėdos
šnek a
kauno
šnek a
Plungės
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šakių šnek-
a
u enos
šnek a
u enos
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
Šiaulių
šnek a
kauno
šnek a
Ma ijamp-
Pane ėžio
o-Pane ėž-
lės šnek a
io
šnek a šnek a
Ma ijam
polės
šnek a
Ma ijam
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Šakių
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Pane ėž-
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ik e -
jampolės
šnek a
ingos
šnek a

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
267s aipsniai / a icles
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
kupiškio
šnek a
ignalinos
šnek a
Pane ėž-
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
Pak uojo
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
elšių
šnek a
u enos
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
dzūkų
su alkiečių
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
suMMa y he a icle analyzes he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals,
ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a
signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such
conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7
la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23
Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o
s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli
consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4
ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e
a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o
o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls
iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies
o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o
scale was used in he expe imen .
he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici-
conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he
a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys
o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o
pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual
linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he
exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys
268
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language,
e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he
Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion
o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s
i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he
can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic
ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he
po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland
a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language
a e co ec ed by he a i-
able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o
he Vilnius language.
Į eik a 2013 m. spalio 7 d.
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as
Cus inhas g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uânia
[email p o ec ed]