219s aipsniai / a icles
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as,
Lie u ių kalbos ins i u as
Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: geoling is ica,
socioling is ica, pe cep i ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ica.
kaLbos Va ian iŠkuMas
PaaugLių akiMis: Ly ies
kin aMasis1
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
ano ación en a ículo se analiza del p oyec o cien í ico Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i
apa ybės lūžiai ekspe imen ų medžiaga. in es igamasis cues ión a ículo o a íamas de géne o
es una signi ica i a magni ud, di e enciando la jo en gene ación idealus de los idiomas li uanos. de
la lengua a ian izco e ciones p egun as. analizando expe imen os, lle ados al ededo 7
sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us
mayo es binés gimna ias, didmiescio de lengua y bend inesa de lengua ep esen an esas
egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i
dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal-
socioling is iniai.
anno a ion he a icle analyzes he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian
language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is
a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 es udio
ealizado en ejecución del p oyec o Li uania en lengua: ideales, ideologías y iden idad lūžiai, 20102013 ( ykdo
Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n .
Va -14/2010).
esMiniai PalodŽias: socioling is ica, a íamasis de géne o, sąmoningosios nuos a os,
nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis e a os. a i udes, sociolinguis ic
keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious
po ai .
220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he
daiVa aLiūkai ė
a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges
he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o
egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451
pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d
language.
om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es
1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies
kin aMasis socioLingVis inėje
Pe sPek yVoje
socioling is inė pe spec i a, cie a de e e encia uni u laikan i socialinį ly ies
kin amąjį, y a d iplanė.
El p ime plan en esencia sie ina con a ian inas socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) o o a
cuán ibinas socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjujada con Williamo Labo o nomb e. Labo as ue
guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci-
p ecisamen e el p ime o eksplica o idėją, que a i ma , que jus amen e es a in es igó įž alga y se con i ió
a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima
undamen ales a ian inės socioling is ikos ya pachias mismas en los p ime os abajos a ian inės
p incipu (plg. agliamon e 2012: 2).
socioling is ikos ly is e aluada como signi ica i o a ian iškumą bend uomenėje kalbos2 lemian is dydis.
1958 m. johiš esencialmen e es e ishe io es udiim ins i uido el a iamojo del sexo d ina iškumas
nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną
(plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais
(angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so-
cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau-
giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489).
in es igado gija de in es igaciones dialek ologicas e a nue a en la adición. Aquí es impo an e añadi que
sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e-
isheguage communi y de ini į. sólo po las adiciones a osena no se ans ie e a šnekos o šnek os
2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan-
comunidadés (más sob e es a ski ía é. aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 g upos
in es iga i os o ma on 24 niños, po iguali niños y chicas. in o man ai pe eneció a dos g upos de edad, i. i.
36 años y 710 años. ma e ial de in es igación cons i uyó es ipos de da os lingüís icos: los llamados
ape cepciones es i ( . y. niños p iku i ex ai según los in es igado es dados co os in oducanginius
sen encias); espues as al o malųjį cues iona io (sólo mayo es in o man ų); no o malieji in e iu sob e
sus ac i idades (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
221s aipsniai a icles io el es udio salió a c ece de dialek ologicas undas4, y el mismo
cien í ico, p esen ando su nu eik ą abajo, conside s ė, si ales in es igaciones no
pod ía conside a se compa a i a ideolec ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe
1964 (11958): 487). pa icula men e signi ica i o de la adición de in es igaciones
quan i a i as socioling is icas Labo o p epa oje en es udio sob e niujo kiečių a į5,
cuando in es igado , di igiendo a íables (po kin i, más p ecisamen e se ía a i ma , log o
balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš-
demos a que los cambios lingüís icos pueden se es udiada sis emá icamen e, al a ía
de sexo, como a un signi ica i o amaño, ambién se asigna a ención. amžiumi y pan. Labo
Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a-
mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi,
mos ó que los modelos de a iación de lengua (angl. pa e ns o Labiau nesigilinando en
a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje
(daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381).
a ian inas adiciones socioling is icas signi icado de sociolindición ep esen an es
g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a-
su o muluo as inz algos son impo an es y en es e a ículo p esen a ysimam es udiimui.
hice an o ishe io como labo los da os de los es udios mues an que niñas ( an solo
ishe io es udiime) y muje es o ealizacion ealizan menos signi icė ų a iabula es, i. e. sus
aiška ap oximότερη al es ánda , a ellas ca ac e ingula es o mas p es ijines (más a de
é i she 1964 (11958): 484; labo 1972: 24 swann3; 2003: 221222). s ambula es o smulkesnių
socioling is inių es udios, unaip u o a ak uali adiciones (plg. ž . ecke 1989: 245267;
nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos
cheshi e 2002: 423443; omaine 2003:
98118; agliamon e 2012: 3234 y k . ).
1990 m. Labo as, basándose en más negu 30 años de expe iencia de in es igaciones, su o a k eip o
mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo-
4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o
a ención en -in y -ing ealizaciónción, lo que se con i ió paspo in es igado emp ende un es udio expe imen al
(ž . ishe 1964 (11958): 483.
5 de a añadi , que suelen a ian inas o quan i inas socioling is ikas in es igaciones comienzo iden i ica con
Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma has Vineya d) isle Masačuse so es adojoje e ec u as
glasos kai os (angl. a sound change) es udios. in es igado aplicando el p incipio de obse ación di ec a y ė
kalbinių in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ ealización / /. quan i a i as socioling is ikas pi m akas
señaló que es udian la ecuencia y dis ibucion de las a ian es one icas en e yaw y yayenses en e
esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau
di e en e edad, p oniujo k a ies es udios, supues o, hizo mayo in luencia a es a di eccion aidai. hay que
mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas.
6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo
añadi , que ci aojadažnis es mayo que emenino. Ia p incipio. kai ai de a iba (angl. change om abo e) las
muje es son más inicia i as en adop a o mas de p es ijines que los homb es. II p incipio. las kai ai de abajo
(angl. change om below) muje es suelen se no a o es.
222
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
delius. La a iable de sexo no se e alúa suabsoluu in ai. su in lujo izc iskėja
nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo-
sociali e iška le ies lengua comunidad de miemb os p es ijines no mas seekis, o a
o i a, y mayo imlumas inno aciones (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . de cheshi e 2002: es
425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107).
impo an e añadi , que a ian inas socioling is ikas in es igado es accesibles
conclusiones desc end ina ac i i ąją lingbinę ac i idades.
an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu
dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais.
kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai-
i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i
con el sexo de los miemb os de la comunidad lingüís ica.
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne-
di ec os (angl. indi ec ) de los es udios ski is. Los es udios de la p ime a pa adigma se basan en
cues iona ios, cuando los in es igados espinėja en lenguaje a osenes, lengua de, lenguas a man de
klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo-
e aluación de ensías soluciones paslepia pi minį obje i o, aigi, in es igado es opino, indi ec iniai
mé odos asegu an espon aniškesnius y ab enes espues as (plg. obiols 2002 2). es ímulas ( éase
kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a
campbell-kible 2013: 142). aigi p incipalmen e y menciona inos 1960 m. Wallaceo Lambe o y su equipo c eado
kaukės (angl. he ma ched guise lingüines disposiciones, a los esponden es no no e elado e dade o
echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian
obje i o del es udio, así s imul e bal de y e alúa hablan es pe sonales, socialines y k . cualidades. ka ie
ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso
d age (2013), desc ibida los mé odos expe imen ales en socioling is ica, dis inguió kaukės mé odo con
spon aniškos s imulais de lenguaje y p ecisamen e p epa as s imam y imui. po lo an o la
in es igación kaukė es la esencia de que no malmen e s imulų ocyne uno e mialmen e o como o a
mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi-
mane a ma cado habla). así escla ecíanse, si la a ian e del habla al oyen e-e aluado especi ica, cambia
iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga-
niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i
social la ca ac e ís ica del hablado , o no. Teniendo en cuen a es o, ob ene los es imados de hablan es se
con ie e en la base pa a de e mina la e oma socialina, kul8 in es igado es se en a iza que el mé odo
hablado es uno de los más di undidos mé odos de in es igaciones de disposiciones lingüís icas (cloppe
ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų.
7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo-
i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326).
2013: 156).
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
223s aipsniai / a icles
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios
pa adigma de dialec ología. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on
1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) c eadas o api-
bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini-
mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje,
japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i
kai ku iuose ki uose k aš uose.
P es on es desc i o 4 p incipales componen es de al es udio: in es iga o ios más
u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų
ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i
a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo-
jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ).
no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad
ecuen emen e du an e in es igaciones u ilizados es ímulai ( ečiau in es iga iesiems
enca apoyada sus ecue dos, isuales, e c.), además, ales esul ados de
do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių
in es igaciones, como y kaukės me ošių me odologías ski čių. En p ime luga en a iza
y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios
dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg.
que la pe cep y iosa dialec ología mapa de las a eas, las a eas de de e minación de la
di e encia de a ian es (ž . P es on 1999: xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme
Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie-
1999: 3136 y k .). sus eó icas pe spec i as: psicología social, donde los es udios se
elacionan p incipalmen e con la alo ación de di e en es lenguas10, y desde
pe cep y iosa dialec ología, cuyos ep esen an es ag upan en una lengua
de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana-
li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis,
socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo,
s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau-
a ian iškumo de e aluación y pe cepción in es igaciones. nosios gene os ideus de la lengua li uanas.
La p ime a pe spec i a, i. i. a ian inas socioling is ikos, disposiciones sob e el
géne o a iable en la analíze p incipal se incluyen sólo como e enamaji in o mación,
pues o que la base del es udio de p esen ación es no ac i a ios lingbines ac i idades,
pe o da os de e aluación y pe cepción.
9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil-
lings 2004: 190).
10 Lambe con el equipo kaukės mé odo ėmėsi buscando e alua los en oques a los canadianos
anglakalbios y ancūzakalbios (más adelan e é. Mu ay 1998: 7475).

224
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink
7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe-
imen os ma e ialaga bend inés de lengua, Vilniaus de la ciudad de lengua, kauno de
la ciudad de lengua y egions de, . y. a miškai žymė os, lengua s imulai. común
ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų
expe imen o da- (asun os de ensayo éase ig. 1). in es igación en odos los pun os ealizada en 2012
2. Me odoLoginė PLa o Ma:
dVina is eksPe iMen as
kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są-
moningosios disposiciones. a p ies o con iene deci que al modelo de in es igaciones de
disposiciones en cualquie caso es más exi oso que el in en o de in es iga sólo cualquie a
alguna una pa e de las disposiciones. ope ando de dos ipos de da os se puede espe a
1 PaV. los pun os de in es igación
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
a icless aipsniai negu o iginal de la ma e ia lingüís ica, sin emba go en es e caso
i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik
okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų
se ía ap opiado un poco pe azua Labo , que, comen ando c í ica c í ica de
algunos de sus pi m akos en oque a modelos de a iación en g andes comunidades
lingüís icas, esá, si y qué se puede habla de modelos, es o se ía jokio modelio
modelis (angl. he comple e absence o any pa e n), en a izó que y muy miglo i, no
cla os modelos de a iación pueden se sis emá icamen e y inculados con los social
models (ž . Labo 2006: 225: 24, 30). aigi, hablando ace ca del discu so me aling is inio,
o de o a mane a subjecj iųjų da os, p ecisión s. alidingumb e, neabejo inai se
puede espe a gene end ina cie os modelos. En es e caso es o se ía cie os
modelos de a iación de disposiciones, que, p esumiblemen e, nomenio elacionados
con socialine, egione y k . lengua comunaogumą. al disposición es esencialmen e
menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin-
omen ada po las insž alas de in es igaciones ya ealizadas (plg. kalėdienė
2010: 86; kliukienė 2010: 104).
2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis
nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i-
mayo obje i idad men o p o o ipo in e nacional del p oyec o Lancha (daugiau é
k is iansen 2009: 173178, especialmen e 1 abelę p. 174) pla a o ma me odológica.
noąconscien es disposiciones a escla ece se aplicó la llamada p ueba de e aluación del
e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis
o ado (angl. speake base es esencialmen e sie ina y con mé odo de Lambe kaukės, y
y iosios dialek ologijos y imų echnika.
Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau
apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o ,
con P es ono pe cepbloome , eay, bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545) (ž . igu a 2).
Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos
piezas cons ucciones), įnominan i los cualesquie a ca ac e ís icas, elacionadas con dos
dimensiones, i. i. es a us y solida umu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . iz hoppe 1985, ci .
k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn,
iz k is iansen 2010: 545). Es as dimensiones į e čiai modelajau ya esquizuo i
kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben
socioling is inius bend inés lenguas, Vilniaus ciudad lenguas y a miš-
kai žymė os kalbos a s o ų po e us.
Todos los es ímulos hablado es desa olló la misma emá signi icaba su opinión
sob e buena p o eso a. con iene añadi que casi en odos los es ímulos se
226
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i
pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs
su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės
epi e signi ica i a écnica basadas in es igaciones.
12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju
es udiamíes alo a on 4 ep esen an es de lengua bend inesa (2 chicas y 2
kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos
muchaños), 4 Vilniaus y 2 muchaños) ep esen aba egiolek inėms aiškoms ó o o
didmiesčio ( . y. kauno) lengua del jó enes.
es ímulas, pa a usa en los pun os de es udio del g upo elšių (Žemaičių kal a ijoje,
sedoje y alsėdžiuose)11, conside adas como ie asaičių a mės egiolek iniai
iene ai; es ímulai, pa a usa en los pun os de es udio del G upo Ma ijampolės, a los
que se conside en como Vaka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai iene ai; s imulai,
usa Šiaulių g upo in es igamuosiose pun os, alidadini como aka ų aukš aičių
iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini
šiauliškių egiolek iniai 11 ki ų g upių i iamuosius punk us ž . 1 pa eikslėlyje.
buscando obje i o no decidiés
Pedigimo poco digno
se io Leng abūdis
Įdomus nuobodus
Con iado en sí mismo insegu os en sí mismo
P o ingas k ailas
Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). o os au o es de
a osenoje eVisi s imulai p epa ados de unos minu os g abaciones, ob idos a a és
2 PaV. Ve inimo skalė
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai /; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai;
kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos
g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio-
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai;
in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai.
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai;
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai;
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai;
s imulai, usa aly aus g upo in es igamosos en pun os, e egiolec inis unidad
en endido como in e media io a ian e en e adicional de a mės12 y bend ines de
lengua, e lejin is complejos a mės y bend ines de lengua elaciones. el p ime bene
mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje
egiolec inio unidad egiolek o ca ego ía pa a ojo co nelijus a. j.
hoppenb ouwe sas, con es e é mino į a dijęs a ian ą, que susi o muoja su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž .
lib ejo ipo in e iu, cuyo ema ge as maes ojes, con co espondien es ciudades de
(ž . 1 igu a) mokiniais. caso cada pun o acumuladas no menos de 30 en e is as,
giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a -
dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6).
in o man es escogidos man eniendo c i e ios de p ede inidos, i. e. 1) del sexo había
que acumula ambos sexos in o man os ma e iales es imulan es o mados, 2) del
c i e io de edad in o man a enía que se alumnos del 1112 g ado; 3) séslumo c i e io
los in o man a enían que se nacê y c eę en el pun o de in es igación (i. e. Šiauliuose,
Ma ijampolėje y k ., éase ig. 1). u ilizando lengua de jó enes. po lo an o de la
in e iu ma e ial sepa a se ep esen a i os agmen os c i e io de a i idad, i. e.
buscado que egioniniai s imulai ue a a miškai žymė i (pa yπώς, žemaičių a mės
Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o
egiolek iniams s imuliam ka ak e is ic žemai iškas ki čio a i aukimas, nenuoseklus
s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k .
engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen-
o d ibalsinimas; y ų aukš aičių u eniškių egiolek aiška jó enes de la comunidad de
lenguaje miemb os pun o de is a concu e con el pun o de is a del alo con
con inuume es conside ablemen e di e sosio, negu posible e ela 4 s imulų ga synu.
iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad
okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a
Sin emba go du an e expe imen o mos ados a ios modelos a iación de a miškumo,
bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos
es deci , biausia, ellos compa a con Vilniaus lengua de la ciudad y da os de
ep esen an es de lengua bend inesa. Na u almen e, es yskėjusių alo aciones no
kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a -
pueden conside a se uni e sales, pe o sob e
endencijas kalbė i galima.
12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e.
234
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
lę). es adís icamen e signi ica i amen e di ie e las niñas y niños disposiciones sólo
Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai-
debido a un ėms. el o al de es a dimensión de solida idad aojo una cali icación baja
(sólo 7,56; compa ada bend inesa de los ep esen an es de es e aojo į e čiai en e
4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal
Ma ijampolės g upo i iamųjų son o os pa áme os Ma b (6) las niñas y niños la
cali icación no di ie en. Hiziendo así, puede desc end in ai a i ma se, que el g ado de
me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski-
solida idad con kalbinės gim inės kod en e zuojami bend inės kalbos y Vilniaus kalbos
a s o ų socioling is iniai po e ai. ales da os omen an p esunción po el llamado
plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148).
dialec o menka e iškumo komPe cep y iosios dialek ologijos es udios mues an (plg.
bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o-
e ans 2002: 7193), que a si ikiom comunidades, cuya ce cano en o no a minių códigos
po unasokias o o ookias ci cuns ancias nelaiko igugia e čiais p incipalmen e código
del dominio público. ap opilamen e dialec o menka e iškumo complejo azón explica
p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad
umio inoue, dialec o isualí lema y el mismo dialec o, y es e eo ipinamen e luga es así
diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos
dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us
habi an es imagdominančius aspec os. al mismo iempo el imagina io del dialec o es y
dialec o menka e iškumo complejo azón es o, inoue pun o de is a, ya social
psicología in es igado es campos de in e eses (más a de z . inoue 1999a: 14715918;
aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių
jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju
ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė,
inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395) egiolec inio código imágenesnis, lemia al menos ya
silpną dialec o menka e iškumo kompleksą.
kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o
paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan
nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba
algo así sob e o os g upos de nąmoningųjų disposiciones expe imen o
da os. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios y i iamieji, e -
indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo-
ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė).
17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas;
(x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į.
18 especialmen e 11.7. schemą, que se encuen a p. 158.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
235s aipsniai / a icles
ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a -
s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s.
la alo ación de acil abúdiškumo en e muchachos y muchachas di ie e
signi ica i amen e. y habladoya ŠiaulauM (3), y habladoya Šiaulaub (12) les apa eció
im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so
besan es más eiksnio. una posible a ian e, que jus amen e es os hablan es opiné
oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a.
apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas
nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos
sob e buená magymodeliu (ž . e e uo ą Labo o i p incipą en la pa e 1. de es e
a ículo No a in oduc o as: a íamas de géne o socioling is inėje pe spek i i oje).
sin emba go, hay que econoce que es a condición no cumplida. de los nesąmoningųjų
disposiciones ex yckėjan is socioling is inis egiolek inės aiškos ep esen an e
a osenos modelis.
e a o no indica que al aiška es be niukų apoyado o a g upo dzūkijos e nog á ico
monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje
ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė-
egiono i iamųjų, i. e. muchosų, bu i ojų be niukų y me gaičių disposiciones
di e encia signi ica i amen e. el g ado de signi icancia en cada caso a ía ( éase Tablę
8). po lo an o e aluando alM (3)20 habladoja de es a g upo in es igamosas exp esa
a o ece s disposiciones debido a su se ie ad, con ianza en sí mismo, in elec o, place .
Valo ando alM (9) habladoj, es a g upo es udiamosas a o ablemen e que los
muchachos alo an al habladoj se i umá, place , con iimum, įdomum y in eligum. En
odos los casos en e las niñas y los muchachos noąmoningas disposiciones ni elenio
esc yskėja es adís icamen e signi ica i os o muy signi ica i os de di e encias.
ambas o ado as más cali icadas como se ias. se puede plan ea la p egun a de si ales
disposiciones mues an solida iza imien o con hablé ojos del mismo sexo.
ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o-
E ec i amen e no. así se ía posible alega en al caso, si me gaijas. aunque comunes
de odas las dimensiones (plg. 1 abelę) į e čiai no es muy al os y son es adís icamen e signi ica i amen e se di e encian es del bend inés lengua y Vilniaus lengua a s o-
ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o
(kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės
(pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) kode p abilęs jaunuolis o jaunuolė no queda oda ex año,
į a inu, cuyo pe sonalidad puede duda se (ž . 7 abelę). Me 19 de las le as y o os signos
signi icados: Šiaul Šiaulių s imulai; M muchai ė, b niño; (x) 20 s imulos le as y o os signos
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
signi icados: al aly aus s imulai; M muchai ė, b niño; (x) gai ės p opensas a pensa que alb (6) es
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
236
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
in eligen e, con iándose en sí mismo, ag adable, signi ica i amen e se dis ingue me gaičių
siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai
disposiciones po alb (12) hablado de place , con ianza en sí mismo, con iabilidad, se i ud, in elec o
y du eza. es adís icamen e signi ica i os y incluso muy signi ica i os (ž . 8 abelėje
apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a
ca ac e ís ica con binés gim nej ep esen an e e a o es pozi y us. Hagiéndose así,
žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal-
in es igamosios en esencia p ipamen o da os se puede a i ma , que me gai ės es lojalesnés
žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i-
lingüinea hommina, solida izuojasi con egión. En el caso de es a g upo se puede habla sólo sob e
niños pa a in es iga i os c eados socioling is iniai egiolek inės aiškos ep esen an esos
ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia
endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me -
gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje
1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje).
d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .)
e a os así como aičių pane ėžiškių y u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012:
neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš-
po e us, es deci a o ablemen e e alua á gi dimus egiolec inius a ian es. esumiendo el
6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius
g upo Pane ėžio ( amygalas, k ekena os, Pumpėnų) da os es udiables, digai ino, que
es adís icamen e signi ica i os de di e encias de nesąmoningųjų disposiciones ni eleniu en e
esponden es y esponden es (9) desape ce ada e aluando PanM21 hablajo aišką. PanM (3)
habladoja pa ece con iimosa a in es igabosios, y Panb (12) habladoja in es igabosios. Conside a que
al solida izándose con su p opio sexo hablan e no es muy signi ica i o, po que e aluando o os
pe sonales asgos de es os hablan es c ea más pasi an e po sí mismo imp esión. u enos es ímos
hablan es según odos los pa áme os an o me gaicias, como muchachos e aluados simila men e,
ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms
di e enciasumas no es án es adís icamen e signi ica inas. Men ionė inas sólo u M (3)22 alo ación
habladoja. s ėdasų, запалиų y alan os mokinės a o ánmen e negu los muchachos e alúan u M (3)
kee umą, se i umą, place (ž . abelę 12). 21 signi icados de las le as de s imul y o as señales: Pan
Pane ėžio s imulai; M muchai ė, b niño; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
22 es ímulos de le as y o os signos signi icados: u u enos s imulai; M muchai ė, b niño; (x)
nume is indica el núme o de ila del es ímulo.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
237s aipsniai / a icles
en gene al, e aluando es os g upos de esquizuojamos socioling is inos egiolek ines
aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų
asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų.
jó enes zemaicios (Žemaičių kal a ijos, sedos y alsėdžių mokinių) ku iamam ambién no
socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is
hay decidiamas amaño. es adís icamen e signi ica i as di e encias a ni el de
desąmoningas disposiciones se exhibe e aluando dos de cua oos hablan es, i. i. elšM
(3)23 habladoja niñas ienden a conside a un poco más se ios que niños, y elšb (6)
habladoja apa eció a es udiamosios más con iįs en sí mismos (ž . abelę 14).
b e emen e esumiendo los esul ados de g upo de la egión se diga que iz yškėjęs
me gaičių didesnis a o ankus kalbinės gimninės egiolek inėms aiškoms, aunque y
a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips-
nenia en pa e 1. In oduc o ías no as: gen es kin amasis socioling is inėje
pe spec i oje), no es comple amen e inespe ado. Simila es esul ados
ocasionalmen e ob ienen y in es igado es de o os países24. An es p esen ando los
p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių
8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o
da os de los in es igado es del g upo kauno (k uonio, bab ų, Vilkijos), ma e ial de
in e iu de alumnos, aigi alega , que in es igados es os códigos pueden eco da sus
kalbines hommines código p o o ipo, no se ía comple amen e co ec a. k uonis (A las
de las lenguas li u ias pun o 554) desde el pun o de is a geoling is inio pakliū a en aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005:
114116, Vilkija (Lie u ių kalbos a laso pun o 495) pakliū a en aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai
pe enece a las de la lengua Li uania Va eikonių (is pun o (470) es aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) al
pun o, pe bab us p aeina aka ų aukš ai2425). Teniendo en cuen a, es p obable que expe imen amen o
čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007:
pa icipan es pueden ene aka os alš aičių pe o es o, desde luego, no signi ica, que es udiabiesiems
kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies.
aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais.
kauno a ian es de ju en ud son negi dė i. Los habi an es de es as zonas a aen a los habi an es an o
indus iales, como cul u ales de la ciudad kauno 23 s imulos le as y o os signos signi icados: elš elšių
s imulai; M muchai ė, b niño; (x) p ancūzakalbėje en la pa e de Suiza, los da os mos é que las muje es son
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus
no an igu osas e aluando imą o mula o con a ia hipó esis (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25
nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y-
Al no e de desde nemuno así es e a ealą į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė y Vilija salienienė,
salienė 2005: 8284).
nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė-
238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX hay que deci que pe expe imen ą
daiVa aLiūkai ė
in es igamieji, e aluada pe sonales de los hablan es da os de es a a ea algo
paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas.
kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i-
mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima.
e iscinan in e p e ació. kaunb (12)26 habė oją 35 po cien o. in es igables a ibuyó
sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi
a la ciudad de kauno, y 45 po cien o. la ciudad de Vilna; kaunM kauno ciudad, 44 p oc. la
ciudad de Vilna; kaunb (6) 41 po cien o. a la ciudad kauno, 37 po cien o. Vilniaus
(3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc.
ciudadui. Hagiéndose así, unaipólo o de o a mane a peculia idades modeliuo as
socio ina, que el p incipal asocia as ue bend esnis es didmies is. y aunque kauno
ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many-
s imulos (como o os casos egiolec ines s imulos) de los hablan es asd iné de la
lengua s imulos de los hablan es pe sonalidades (ž . 15 len elę), es o no de u o Aquí
meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben-
aco dimin ini Willyio die ckso dis ancia (angl. dis ance) y ak ujo dis ancia (angl.
i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27.
ac ual dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) concep os, que signi ican e dade a, i. e.
geog aphical pa ame es, dis ancia y dis ancia, decisi a social, cul u al,
es e eo ínicos codos manipulados. ales c iadas dis ancias son las a eas del mapa
pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus
panamioa (plg. aliūkai ė 2009: 165166). de los da os de expe imen os de es a g upo se e
odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios
dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi-
que ak ualųjį dis ancia unciona didmiescio idėja, p obablemen e como conc e e i
ipiškos socioling is ikoje oposiciones miesski be ween gi ls y niños nepasi aikė
e aluando kaunb (6) ex o-s imulo habė oją. sob e kaunM (9) y kaunb (12) hablan es
as s. kaimas iš aiška.
Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia-
mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų
en e chicas y be niukų
s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia
26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) –
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
27 sólo puede añadi , que y ep esen an es de la lengua Vilniaus ue on a ibuidos a abiem didmiesčiams
panašiu san ykiu, plg. : Vilnb (2) habė oją 46 po cien o. in es igables a ibuyó kaunui, 48 po cien o. Vilni;
58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) –
44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
239s aipsniai / a icles
VilnM (5) deci que en ambos casos habè ojos a o ecedo es niñas (ž . abelę 16). niñas y muchachos
Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me -
gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą.
Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a
labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as
be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us
ienden a esquizua un poco di e en e. Lo más se dis ingue VilnM (4) habladojas pe sonalidades de
cualidades en e čiai. Chicas iau niñas es a habladoy la alo a y según la sup emaenybia dimensiones
palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge-
cualidad ikslo es adís icamen e signi ica i amen e nublio. de los esul ados del expe imen o no se
siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau
įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai
puede cons a a un mayo a o ecimien o de las chicas a las chicas-hablė ojás, po que Vilnb (2)
es ímulo kū ėnei a los suje os pa ece esąs in eligen e y en e enido ( é . Tablas 17, 18). 3.2. lengua
jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau
bend inesa y ep esen an es del Vilniaus lengua socioling is iniai e a os
Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i
4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai.
apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su-
kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin-
g is inos e a os. Las alo aciones de las chicas y niños di ie en es adís icamen e
signi ica i amen e (o incluso muy signi ica i amen e) (ž . ablelę 19).
Nó ese que los da os ob enidos, i. e. más al as niñas gene inés de la lengua
s imulos ep esen an es de asgos pe sonales es imaciones co esponde
socioling is os desc end in us a osenes polinkius (plg. Labo o i p incipą).
Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i
aly aus g upo (daugai, bu imonys, simnas) i ia o ios alo aciones. Es os g upos de
nesąmoningas disposiciones expe imen os pa icipan es c ea pa icula men e posi i os (y
socialino a a aclumo, y s a us dimensiones sa ybių) comun inesa ep esen an es de lengua
e a os. el sexo del o ado , como se e en abla 19, a los in es igamosios no es impo an e. 28
signi icados de las le as de s imul y o as señales: Viln Vilniaus s imulai; M muchai ė, b niño; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.

240
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o-
do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams.
ales di e encias pueden ma ca e i iden i icamien o de las chicas con su sexo
habė oja. aukš i į e čiai indican que el código de la lengua comun inė p isiciándose (plg.
so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini-
ya menė ą die ckmo modelis me gai ės p incipalmen e demues a apa izaciónsi con
me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais.
apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų
sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų
kalbė ojomisy a alo ando y solida idad, y dimensiones de es a us. suelen niñas más
al as pun uaciones a hablé ojos apa a po e alua la con iabilidad y place del
hablado (p opiedades de la dimensión de solida idad) y con ianza en sí mismo y
in eligencia (p opiedades de la dimensión de es a us).
Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i-
que compi e con el ep esen an e de lengua bend inesa e a o socioling is inio. Nos
pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių
Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po -
ū e es en esencia es su kalbinés hom ines ep esen an e e a o (ž . abelas 17,
18), aigi sus į e čių ski umai aquí no a s omi.
hay que deci que la a iable del sexo a ec a signi ica i amen e pa ame e os del
e a o socioling is inio de ep esen an e de la lengua Vilniaus. puede a i ma se que
en odos los g upos de es udio en las muchachas en e čiai incluso nemenkai nulemia
Vilniaus lengua luga de s imulos de odos a mainos s imulos ila. Me gaičių
esquizuábase Vilniaus lenguaje ep esen an e socioling is inis e a o, como y
bend inés lenguaje ep esen an e socioling is inis e a o, es pozi y esnis negu
be niukų. po o o lado, y palbinés kinminas ep esen an es de algunas cualidades
niñas alo a on a o ablemen e negu be niukų (ž . anks esnį s aipsnio ski snį).
galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios
no i ai, ya que kalbinės gim ines ep esen an es de socioling is iniai e a os son
bas an e comunes, ka ego iškos, su posición ole an iškesnė negu be niukų.
nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus
kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo
ol iendo a los Vilniaus lengua s imulos es imaciones, cabe señala que las chicas
mayo a o abilidad de es a a maibend inesa lengua s imulos29. Higieneci, e aluando unciona la misma sis ema de p o o ipos de lenguaje imaginadines y eglamen ingas.
29 Vilniaus lengua s imulos señalė um son ne yškus, desde bend inesa lengua s imulos los dis inge sólo,
džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien-
pa yzbalsinimas, ki cio a i aukimas y pan. Plg. : VilnM (4) s imule [
iː]
umpinamas 3 iš 4 pozicijų
;
[
uː]
umpinamas 1 iš 1 pozicijos;
VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i
pan.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
241paísniai a icles /
Mínimamen e es adís icamen e signi ica i as o muy signi ica i as de las
u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams
di e encias de e aluación son indica aly aus g upo y elšių g upo niñas (ž . 19
i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a
abelę). Recue da, que pozi y esnis que be niukų, aciamen e es espe able, que
d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui
ales į e čių ski umai mues an benapsk i ai.
elacionando las di e encias en ejecciones de niños y niñas con las cualidades de los
kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai
eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso
dimensijų kalbė ojų sa ybes.
dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal-
bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa-
hablan es iz yš imi y in eligencia (s a uso dimensiones cualidades). de los da os del
Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as
es udio se puede e que más coincide las p opiedades de du eza en e čiu. a os po la
apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos-
lengua bend inesa y la lengua Vilniaus muy simila es. Opina, que la simili ud de
alo aciones iene que e con nelabai aiškiu bend inés lengua isualino en e jó enes
miemb os de la comunidad de lenguaje. in es iga i os imagendinos sis ema no iene
sis ema de ca ac e es di e enciados de una lengua común ensa y aiški, aigi simila es
códeos, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uojami po el mismo u imu una
lengua común p o o ipu, o es o y lemia al os ales a mainas ep esen an e de
sua idades en e čius. esul ado muy posi i os socioling is iniai e a os de hablan es.
4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys
y Ly ies kin aMasis sąmoningąsias in es iga i os disposiciones mues an šnek ų
ei ingai. y como se podía espe a , sąmoningųjų disposiciones expe imen o da os
incompa ibles a las disposiciones noąmoningosi. Los da os de es a pa e del
expe imen o esencialmen e pe mi en cons a a que a la jo en gene ación le
ca ac e iza la leal ad a la na i a egión. Vilniaus ciudad, kauno g upos, aly aus g upos,
Pane ėžio g upos, u enas g ua mainoms. sólo Šiaulių g upo y Ma ijampolės g upo
pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės
es udiamíos a o ecie on endé a e alua Vilniaus šnek ą (ž . 20 ablelę). Visgiąnos
consoningos disposiciones expe imen emenųjų disposiciones. P ima iamen e e alúaña
o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų
egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo.
242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema en las egiones es
daiVa aLiūkai ė
keliasluoksnė. apibend in ini dos sia a maina s. menos a aukli s. aún menos a aukli
apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au-
e . . El p ime modelo se ía es e: el p o o ipo de aiškos más ag adable es la
pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau-
a ian a na i a de la lengbinés. menos a aukli es bend inė kalba y (o ) didmiesčių kalba;
o as a mainas je a chizadas según ealųjį dis ancia desde la kalbinės gim nej. al
modelois, con šiokías okías pa ikslinamien os, ca ac e ís ico kauno g upo, elšių
g upo y aly aus g upo in es igadiesiems.
ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia-
albaina limbminesa, en segunda posición a sidu ia bend iné lengua y didmiesches
a ian es al sis ema imagina ios implica di e encia de p i acidad y publicidad.
d uskininkų y Va ėnos šnek ų posición šnek ų ny ina, que Ma ijamopolės šnek os y
ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui.
Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma-
Šakių šnek os posición en ei inge explici ados puede ya mencionado concep o de
ac ualio dis ancia. o os g upos es udiados más api ancias aiškos p o o ipo es
desigualy is, i. i. di e encias en e kalbinės gim inės a ian o, bend inės kalbos y
didmiesčių (kauno, Vilniaus) lenguaje a aylumo alo es son es adís icamen e
ne eikšmingi, y o as a mainos hie a chizuamos según ealųjį dis ancia (másio menos)
desde kalbinės gim inės. Hagiéndose así, kalbinės gim inės aiška no se alo a más que
bend inės kalbos o al modelo es ca ac e ís ico Pane ėžio g upo, Šiaulių g upo, u enos
didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina.
g upo y y , kalbinės gim inės aizdinių sis émico Ma ijampolės luga ocupa Vilka iškio
Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma-
ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma-
šnek a (uno de es e g upo expe imen os ealizado Vilka iškyje).
gene end inando Vilniaus in es iga i os šnek ų ei ingus, e aluados
mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia
Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai
es adicamen e signi ic eikšmingai di e encia.
Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin-
disposiciones gųjų expe imen o da os, izc iskėja no pocas di e encias. puede
a i ma se que es udiando sólo de un géne o la comunidad de lengua miemb os se ía
ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia-
ob ene o as šnek ų muosius. aly aus g upo de chicas y niños el sabo lingüíis
p asilenkia sólo e aluando Vilniaus šnek ą niñasi íes Vilniaus šnek a gus a más que niños.
ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
243s aipsniai / a icles
da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20
abele a, u o que clasi ica 16 a mainos, sin emba go a mian inclusión en
a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai
ei inguo inos (**=p<.01)30 di e encia sólo klaipėdos šnek os alo ación. Es a šnek a
niñas les gus a más que a niños. pod ía conside a se, si al a alo ación le
mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių,
decida adinasi, un en oque más a o able á a mainą puede se elacionado y con es e
ac o . es adís icamen e signi ica i amen e (*=p<.05) di e encia y bend inés de la
nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge.
lengua en e čiai. Me gai en bend ide a deci que si expe imen os hubie an pa icipado
sólo chicos, sus a maní a ing qua e ukas bene cla amen e más mos aban apoyo de
a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios
la jemai iška iden idad: ie asaičių nuos a os ha monizuoja šią ski į me gai en
a mainų ei inge.
bend inei lingbai aloja la segunda luga el es udioam g upo kauno los más pa inkančios
šnek os s a usą ienamen e a ibuye kauno a mainai, pe o o as a mainos clasi ican
di e en emen e. conscien es de las disposiciones ni elinu los muchachos del g upo
Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai
kauno es udiados signi ica un mayo a o abilidad di ie en muy signi ica i amen e
nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo
idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš-
(**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) di e encia y o os a mai esnes luga es šnek ų ei inge.
Ma ijampolés g upo de niños y chicas ideales de la lengua de las disposiciones
sąmoningных ni elmeniu se dis ingue bene más de odos g upos. be niukų pi mas
eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių
ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai
eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek-
a ing as y Ma ijampolės y Vilka iškio šnek as. a a manes didmiescas niñas muchas
más a menudo que niños asigna una posición más al a ei inge, y kalbines gim inas šnek as
kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės
odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o-
o ipų sis emas.
De mane a simila la a iable de sexo di e encia di e encia los da os de šnek ų
ei ingų y en o os g upos es udia o ios.
30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ).
Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš-
mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i
keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y.
*=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Es e es el caso de los con a os de a endamien o y a endamien o.
250
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d
Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language
A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen,
Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001:
sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003:
guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389.
social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 76–113.
Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005:
Vaka ų aukš aičiai kauniškiai y Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta més mokyklai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. comienzos Si uación de Li uania: a mės ans o macija.
Geoling is ica y socioling is ica polilogas en el siglo XXI. esis de con e encias. 2012 m.
diciemb e 67 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno acul ad humani a io, 67.
Mu ay s ephen o. 1998:
Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups.
ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company.
obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a
classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de
sociolingüís ica, 16.
P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal
Linguis ics. do d ech : o is, 5170.
P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company,
xxiiixl.
P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional
Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. po dennis . P es on. ams e dam,
Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. P es on dennis . 2002: Pe cep ual
dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man classi ica ion
day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma -
le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104.
o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37.
Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub-
omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o
Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish-
ing L d.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
251s aipsniai / a icles
swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 216247.
agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion,
a ion. Malden: blackwell.
In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga habla y socioling is inė compe encia. Da -
bai i dienos 54, 189–198.
Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as:
socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. –
Taikomoji kalbo y a 1, 127.
W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in
Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: éplica
P ess P .
P iedas
1 Len eLė. del e a o sociolingüís ico dimensiones: sa ybių
s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas
i dinamizmas
ma ica32 buscando el obje i o...
indecisés + +
con iable...
descon ianza + + se io...
lig abūdis + + įdomus...
abu us + + pasi ikin is sí
mismo...
insecu o de sí mismo + +
in eligen e... k ail + +
ag adable... desag adable + +
kie as ... ne ykėlis + – – +
32 sa ybių ma ica p epa ada basado k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011:
267, Maegaa d 2005: 6769.
252
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
2 Len eLė. Šnek ų ei ingo expe imen o šnek ų lis as
Vilniaus
g upo
kauno del
ciudad
Ma ijam-
polės
g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
didmiesčių
kalba
kalba
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno
šnek a
klaipėdas
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
egionalos
šnek a
cen os elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
ce canos
al
lingüís i-
co
Pas alio
en o no
ignalinos
jona os
Plungės
Vika išk-
šnek a
io
šnek a
joniškio
šnek a
Va ėnos
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šakių
šnek a
Šakių
Pak uojo
d uskini-
kupiškio
šnek a
anykščių
šnek a
k e ingos
šnek a
nkų
šnek a
šnek a
zemmės
aukš aič-
ių
su alkiečių dzūkų
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
253paísniai a icles /
3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as33
Pe siguiendo obje i o
34
(1) neap escindés (7) (n =203)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
7,04 7,48 8,43 8,79
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,69 7,56 8,11 8,75
Rim o (1) leng abūdis (7) (n=203)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
7,29 7,84 7,90 8,19
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,51 7,03 8,23 9,54
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189)
Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12)
6,85 7,29 9,20 9,29
P o ingo (1) k ailas (7) (n=199)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
6,68 8,34 8,38 8,77
Malonus (1) nemalonus (7) (n=198)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,88 7,56 8,36 9,21
Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=203)
Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9)
6,44 7,42 7,98 9,18
33 La Len ele a p esen an angos medios. los hablan es es úsia se según mediano ango, sus
a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo
signi icamien os disminución po la izquie da del pa si uada en la pozi y iąją sa ybę (pa yりに, buscando el
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
obje i o, con iable, se io, e c. .). 34 n núme o de suje os del g upo. Ha de no a se que y de o os g upos
los da os que p esen an abelías n ma can núme os es udiables.
ac a Linguis ica
daiVa aLiūkai ė
Li huanica LXIX 254
4 Len eLė. Ma ijampolės g upo de chicas y muchachos di e encias de e aluación35
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011
(3)
0,189
p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma M p= 0,249 0,867 0,598
(9)
chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100
0,235 0,619 0,816 0,914 0,752
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma b
(6)
chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138
p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710
*(m>b)
Ma b
(12)
chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089
p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
5 Len eLė. Šiaulių g upo in es igado es egiolek inės aiškos ep esen an e
socioling is ís ico e a o Siekian is ikslo (1) neapsisp endęs (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,35 7,03 7,56 8,08
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,41 7,17 7,38 7,65
Rim o (1) leng abūdis (7) (n=188)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,12 7,27 7,66 7,95
35 di e enciación en e los g upos de es udio (be niukų y me gaičių) la impo ancia de e aluación
e i icada k uskalo y Volis (angl. K uskal-Wallis) es . el aumen o del núme o chi cuad ado indica la di e encia en e los es udiados-
jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e -
inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001.
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
S aipsniai a icles Įdomus (1)
nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM
(3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 /
6,52 6,71 6,82 8,00
Con ian e en sí mismo (1) poco con ian e (7) (n=186)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,42 7,26 7,63 8,10
P o ingas (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb
(6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12)
6,37 7,85 7,86 8,05
Malonus (1) nemalonus (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,89 7,28 7,52 8,23
Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=190)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,04 6,80 6,96 7,37
6 Len eLė. Šiaulių g upo de chicas y niños di e encias de e aluación
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033
(3)
0,156 0,277 0,561 0,673 0,636
*(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421
0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648
(9)
0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 3,233 2,026 1,381
0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
0,943 2,672 1,936 0,653
(6)
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267
(12)
0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605
0,527 0,988
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001

256
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as
Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163)
alb (12) alb (6) alM (9) alM (3)
7,06 7,50 7,70 8,16
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
alM (9) alb (12) alM (3) alb (6)
7,53 7,53 7,63 7,73
Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
6,44 7,45 8,01 8,07
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163)
alb (6) alb (12) alM (3) alM (6) alb
6,85 7,13 7,73 8,10
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155)
(12) alM (3) alM (9)
6,82 7,25 8,54 8,57
P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
7,14 7,44 7,71 8,09
Malonus (1) nemalonus (7) (n=164)
alM (3) alb (6) alb (12) alM (9)
7,02 7,17 7,65 7,84
Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162)
alb (6) alb (9) alM (3) alM
6,16 6,57 7,71 8,11
8 Len eLė. aly aus g upo de chicas y muchachos de e aluación
ski umai siek. Pa ialM
ikslo
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
(3)
chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2
p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074
**(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204
0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek.
(9)
chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723
Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003
*(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b)
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
257s aipsniai / a icles
0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875
ikslo
15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
0,016
(6)
chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502
*(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b)
(12)
*(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as
Pe siguiendo obje i o (1) neap escindés (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,40 6,74 7,84 8,14
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,63 6,66 7,83 8,05
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9)
6,28 6,55 7,87 8,74
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,47 6,64 7,13 7,52
Pasa is echo en sí mismo (1) pocoa is echos
(7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
5,90 6,48 6,98 7,40
In eliging (1) k ailas (7) (n=158)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,01 6,81 7,93 8,34
Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2
5,88 7,01 8,05 8,19
Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161)
Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9)
6,18 6,40 6,51 7,14
258
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
10 Len eLė. Pane ėžio g upo de chicas y muchachos de e aluación
siek.
ski umai ikslo Pa ikimas se i as Įdomus Pasi . suimi gas nus Kie as
P o in-
Malo-
PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012
(3)
0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156
0,374
*(m>b) *(m>b)
PanM
(9)
1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122
p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289
Me gaičių y be niukų
e inimo ski umų nė a
Panb
(6)
chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057
p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811
*(m>b)
Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064
(12)
2,858
p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
11 Len eLė. g upo u enos es udian es egiolec inas aiškos ep esen an e
socioling is ís ico e a o
Pe siguiendo obje i o (1) neap escindés (7) (n=120)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,52 7,83 8,18 8,21
Plausible (1) poco plausible (7) (n=118)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,86 7,19 8,08 8,34
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,63 7,59 8,01 8,48
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116)
u b (6) u M (3) u b (12) u M (9)
6,94 7,54 7,81 8,99
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
259s aipsniai / a icles
Con iado en sí mismo (1) poco con iado (7) (n=114)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,54 7,29 8,11 9,42
In eliging (1) k ailas (7) (n=116)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,91 7,57 8,65 9,32
Malonus (1) nemalonus (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,37 7,4 7,75 8,79
Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek.
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,36 7,47 7,79 9,06
12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai
Pa iki-P o-Ma ikslo mas se io as Įdomus
Pasi . suimias ing lonus Kie as u M chi2
0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412
(3)
p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001
*(m>b) *(m>b) **(m>b)
u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315
(9)
0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829
0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(6)
1,104
p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(12)
chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791
p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
266 ac a
daiVa aLiūkai ė
Linguis ica
Vilniaus
mies o
i iamieji
kauno
g upė
Ma i-
jampolės
g upė
Šiaulių
Li huanica LXIX
aly aus
g upo g upo
Pane-
ėžio
g upė
u enos
g upo
elšių
Vilnb (8) con iable **(m>b) *(m>b) **(m>b)
siek. ikslo *(m>b) **(m>b)
*(m>b) pasi ik.
im as **(m>b) *(m>b)
įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b)
sa imi **(m>b) **(m>b) malonus **(m>b)
p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b)
**(m>b) ***(m>b) ***(m>b) du o *(m>b)
20 Len eLė. Šnek ų ei ingai
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Vilniaus
šnek a
kauno
šnek a
Vilniaus
šnek a
Vilniaus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
u enos
šnek a Žemaičių
bend inė bend inė Š iškio
šnek a šnek a šnek a
Kauno Vilniaus Vilniaus elšių
šnek a šnek a šnek a
šnekkalba kalba šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
klaipėdos
šnek a
kauno
šnek a
Plungės
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šakių šnek-
a
u enos
šnek a
u enos
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
Šiaulių
šnek a
kauno
šnek a
Ma ijamp-
Pane ėžio
o-Pane ėž-
lės šnek a
io
šnek a šnek a
Ma ijam
polės
šnek a
Ma ijam
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Šakių
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Pane ėž-
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ik e -
jampolės
šnek a
ingos
šnek a

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
267s aipsniai / a icles
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
kupiškio
šnek a
ignalinos
šnek a
Pane ėž-
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
Pak uojo
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
elšių
šnek a
u enos
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
dzūkų
su alkiečių
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
suMMa y he a icle analiza he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals,
ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a
signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such
conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7
la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23
Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o
s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli
consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4
ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e
a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o
o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls
iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies
o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o
scale was used in he expe imen .
he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici-
conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he
a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys
o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o
pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual
linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he
exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys
268
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language,
e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he
Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion
o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s
i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he
can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic
ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he
po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland
a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language
a e co ec ed by he a i-
able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o
he Vilnius language.
Į eik a 2013 m. spalio 7 d.
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as
Cus osas g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uania
[email p o ec ed]