Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219s aipsniai / a icles daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, Lie u ių kalbos ins i u as Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: geoling is ica, socioling is ica, pe cep i ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ica. kaLbos Va ian iŠkuMas PaaugLių akiMis: Ly ies kin aMasis1 Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende ano ación en a ículo se analiza del p oyec o cien í ico Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai ekspe imen ų medžiaga. in es igamasis cues ión a ículo o a íamas de géne o es una signi ica i a magni ud, di e enciando la jo en gene ación idealus de los idiomas li uanos. de la lengua a ian izco e ciones p egun as. analizando expe imen os, lle ados al ededo 7 sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us mayo es binés gimna ias, didmiescio de lengua y bend inesa de lengua ep esen an esas egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal- socioling is iniai. anno a ion he a icle analyzes he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 es udio ealizado en ejecución del p oyec o Li uania en lengua: ideales, ideologías y iden idad lūžiai, 20102013 ( ykdo Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n . Va -14/2010). esMiniai PalodŽias: socioling is ica, a íamasis de géne o, sąmoningosios nuos a os, nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis e a os. a i udes, sociolinguis ic keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious po ai . 220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he daiVa aLiūkai ė a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451 pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d language. om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es 1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies kin aMasis socioLingVis inėje Pe sPek yVoje socioling is inė pe spec i a, cie a de e e encia uni u laikan i socialinį ly ies kin amąjį, y a d iplanė. El p ime plan en esencia sie ina con a ian inas socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) o o a cuán ibinas socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjujada con Williamo Labo o nomb e. Labo as ue guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci- p ecisamen e el p ime o eksplica o idėją, que a i ma , que jus amen e es a in es igó įž alga y se con i ió a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima undamen ales a ian inės socioling is ikos ya pachias mismas en los p ime os abajos a ian inės p incipu (plg. agliamon e 2012: 2). socioling is ikos ly is e aluada como signi ica i o a ian iškumą bend uomenėje kalbos2 lemian is dydis. 1958 m. johiš esencialmen e es e ishe io es udiim ins i uido el a iamojo del sexo d ina iškumas nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną (plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais (angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so- cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau- giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489). in es igado gija de in es igaciones dialek ologicas e a nue a en la adición. Aquí es impo an e añadi que sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e- isheguage communi y de ini į. sólo po las adiciones a osena no se ans ie e a šnekos o šnek os 2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan- comunidadés (más sob e es a ski ía é. aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 g upos in es iga i os o ma on 24 niños, po iguali niños y chicas. in o man ai pe eneció a dos g upos de edad, i. i. 36 años y 710 años. ma e ial de in es igación cons i uyó es ipos de da os lingüís icos: los llamados ape cepciones es i ( . y. niños p iku i ex ai según los in es igado es dados co os in oducanginius sen encias); espues as al o malųjį cues iona io (sólo mayo es in o man ų); no o malieji in e iu sob e sus ac i idades (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 221s aipsniai a icles io el es udio salió a c ece de dialek ologicas undas4, y el mismo cien í ico, p esen ando su nu eik ą abajo, conside s ė, si ales in es igaciones no pod ía conside a se compa a i a ideolec ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964 (11958): 487). pa icula men e signi ica i o de la adición de in es igaciones quan i a i as socioling is icas Labo o p epa oje en es udio sob e niujo kiečių a į5, cuando in es igado , di igiendo a íables (po kin i, más p ecisamen e se ía a i ma , log o balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš- demos a que los cambios lingüís icos pueden se es udiada sis emá icamen e, al a ía de sexo, como a un signi ica i o amaño, ambién se asigna a ención. amžiumi y pan. Labo Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a- mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi, mos ó que los modelos de a iación de lengua (angl. pa e ns o Labiau nesigilinando en a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje (daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381). a ian inas adiciones socioling is icas signi icado de sociolindición ep esen an es g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a- su o muluo as inz algos son impo an es y en es e a ículo p esen a ysimam es udiimui. hice an o ishe io como labo los da os de los es udios mues an que niñas ( an solo ishe io es udiime) y muje es o ealizacion ealizan menos signi icė ų a iabula es, i. e. sus aiška ap oximότερη al es ánda , a ellas ca ac e ingula es o mas p es ijines (más a de é i she 1964 (11958): 484; labo 1972: 24 swann3; 2003: 221222). s ambula es o smulkesnių socioling is inių es udios, unaip u o a ak uali adiciones (plg. ž . ecke 1989: 245267; nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos cheshi e 2002: 423443; omaine 2003: 98118; agliamon e 2012: 3234 y k . ). 1990 m. Labo as, basándose en más negu 30 años de expe iencia de in es igaciones, su o a k eip o mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o a ención en -in y -ing ealizaciónción, lo que se con i ió paspo in es igado emp ende un es udio expe imen al (ž . ishe 1964 (11958): 483. 5 de a añadi , que suelen a ian inas o quan i inas socioling is ikas in es igaciones comienzo iden i ica con Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma has Vineya d) isle Masačuse so es adojoje e ec u as glasos kai os (angl. a sound change) es udios. in es igado aplicando el p incipio de obse ación di ec a y ė kalbinių in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ ealización / /. quan i a i as socioling is ikas pi m akas señaló que es udian la ecuencia y dis ibucion de las a ian es one icas en e yaw y yayenses en e esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau di e en e edad, p oniujo k a ies es udios, supues o, hizo mayo in luencia a es a di eccion aidai. hay que mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas. 6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo añadi , que ci aojadažnis es mayo que emenino. Ia p incipio. kai ai de a iba (angl. change om abo e) las muje es son más inicia i as en adop a o mas de p es ijines que los homb es. II p incipio. las kai ai de abajo (angl. change om below) muje es suelen se no a o es. 222 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX delius. La a iable de sexo no se e alúa suabsoluu in ai. su in lujo izc iskėja nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo- sociali e iška le ies lengua comunidad de miemb os p es ijines no mas seekis, o a o i a, y mayo imlumas inno aciones (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . de cheshi e 2002: es 425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107). impo an e añadi , que a ian inas socioling is ikas in es igado es accesibles conclusiones desc end ina ac i i ąją lingbinę ac i idades. an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais. kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai- i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i con el sexo de los miemb os de la comunidad lingüís ica. kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne- di ec os (angl. indi ec ) de los es udios ski is. Los es udios de la p ime a pa adigma se basan en cues iona ios, cuando los in es igados espinėja en lenguaje a osenes, lengua de, lenguas a man de klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo- e aluación de ensías soluciones paslepia pi minį obje i o, aigi, in es igado es opino, indi ec iniai mé odos asegu an espon aniškesnius y ab enes espues as (plg. obiols 2002 2). es ímulas ( éase kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a campbell-kible 2013: 142). aigi p incipalmen e y menciona inos 1960 m. Wallaceo Lambe o y su equipo c eado kaukės (angl. he ma ched guise lingüines disposiciones, a los esponden es no no e elado e dade o echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian obje i o del es udio, así s imul e bal de y e alúa hablan es pe sonales, socialines y k . cualidades. ka ie ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso d age (2013), desc ibida los mé odos expe imen ales en socioling is ica, dis inguió kaukės mé odo con spon aniškos s imulais de lenguaje y p ecisamen e p epa as s imam y imui. po lo an o la in es igación kaukė es la esencia de que no malmen e s imulų ocyne uno e mialmen e o como o a mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi- mane a ma cado habla). así escla ecíanse, si la a ian e del habla al oyen e-e aluado especi ica, cambia iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga- niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i social la ca ac e ís ica del hablado , o no. Teniendo en cuen a es o, ob ene los es imados de hablan es se con ie e en la base pa a de e mina la e oma socialina, kul8 in es igado es se en a iza que el mé odo hablado es uno de los más di undidos mé odos de in es igaciones de disposiciones lingüís icas (cloppe ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų. 7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo- i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326). 2013: 156). kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 223s aipsniai / a icles kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios pa adigma de dialec ología. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on 1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) c eadas o api- bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini- mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje, japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i kai ku iuose ki uose k aš uose. P es on es desc i o 4 p incipales componen es de al es udio: in es iga o ios más u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo- jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ). no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad ecuen emen e du an e in es igaciones u ilizados es ímulai ( ečiau in es iga iesiems enca apoyada sus ecue dos, isuales, e c.), además, ales esul ados de do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių in es igaciones, como y kaukės me ošių me odologías ski čių. En p ime luga en a iza y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg. que la pe cep y iosa dialec ología mapa de las a eas, las a eas de de e minación de la di e encia de a ian es (ž . P es on 1999: xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie- 1999: 3136 y k .). sus eó icas pe spec i as: psicología social, donde los es udios se elacionan p incipalmen e con la alo ación de di e en es lenguas10, y desde pe cep y iosa dialec ología, cuyos ep esen an es ag upan en una lengua de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana- li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis, socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo, s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau- a ian iškumo de e aluación y pe cepción in es igaciones. nosios gene os ideus de la lengua li uanas. La p ime a pe spec i a, i. i. a ian inas socioling is ikos, disposiciones sob e el géne o a iable en la analíze p incipal se incluyen sólo como e enamaji in o mación, pues o que la base del es udio de p esen ación es no ac i a ios lingbines ac i idades, pe o da os de e aluación y pe cepción. 9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil- lings 2004: 190). 10 Lambe con el equipo kaukės mé odo ėmėsi buscando e alua los en oques a los canadianos anglakalbios y ancūzakalbios (más adelan e é. Mu ay 1998: 7475). 224 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe- imen os ma e ialaga bend inés de lengua, Vilniaus de la ciudad de lengua, kauno de la ciudad de lengua y egions de, . y. a miškai žymė os, lengua s imulai. común ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų expe imen o da- (asun os de ensayo éase ig. 1). in es igación en odos los pun os ealizada en 2012 2. Me odoLoginė PLa o Ma: dVina is eksPe iMen as kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są- moningosios disposiciones. a p ies o con iene deci que al modelo de in es igaciones de disposiciones en cualquie caso es más exi oso que el in en o de in es iga sólo cualquie a alguna una pa e de las disposiciones. ope ando de dos ipos de da os se puede espe a 1 PaV. los pun os de in es igación kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis a icless aipsniai negu o iginal de la ma e ia lingüís ica, sin emba go en es e caso i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų se ía ap opiado un poco pe azua Labo , que, comen ando c í ica c í ica de algunos de sus pi m akos en oque a modelos de a iación en g andes comunidades lingüís icas, esá, si y qué se puede habla de modelos, es o se ía jokio modelio modelis (angl. he comple e absence o any pa e n), en a izó que y muy miglo i, no cla os modelos de a iación pueden se sis emá icamen e y inculados con los social models (ž . Labo 2006: 225: 24, 30). aigi, hablando ace ca del discu so me aling is inio, o de o a mane a subjecj iųjų da os, p ecisión s. alidingumb e, neabejo inai se puede espe a gene end ina cie os modelos. En es e caso es o se ía cie os modelos de a iación de disposiciones, que, p esumiblemen e, nomenio elacionados con socialine, egione y k . lengua comunaogumą. al disposición es esencialmen e menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin- omen ada po las insž alas de in es igaciones ya ealizadas (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i- mayo obje i idad men o p o o ipo in e nacional del p oyec o Lancha (daugiau é k is iansen 2009: 173178, especialmen e 1 abelę p. 174) pla a o ma me odológica. noąconscien es disposiciones a escla ece se aplicó la llamada p ueba de e aluación del e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis o ado (angl. speake base es esencialmen e sie ina y con mé odo de Lambe kaukės, y y iosios dialek ologijos y imų echnika. Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o , con P es ono pe cepbloome , eay, bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545) (ž . igu a 2). Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos piezas cons ucciones), įnominan i los cualesquie a ca ac e ís icas, elacionadas con dos dimensiones, i. i. es a us y solida umu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . iz hoppe 1985, ci . k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, iz k is iansen 2010: 545). Es as dimensiones į e čiai modelajau ya esquizuo i kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben socioling is inius bend inés lenguas, Vilniaus ciudad lenguas y a miš- kai žymė os kalbos a s o ų po e us. Todos los es ímulos hablado es desa olló la misma emá signi icaba su opinión sob e buena p o eso a. con iene añadi que casi en odos los es ímulos se 226 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės epi e signi ica i a écnica basadas in es igaciones. 12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju es udiamíes alo a on 4 ep esen an es de lengua bend inesa (2 chicas y 2 kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos muchaños), 4 Vilniaus y 2 muchaños) ep esen aba egiolek inėms aiškoms ó o o didmiesčio ( . y. kauno) lengua del jó enes. es ímulas, pa a usa en los pun os de es udio del g upo elšių (Žemaičių kal a ijoje, sedoje y alsėdžiuose)11, conside adas como ie asaičių a mės egiolek iniai iene ai; es ímulai, pa a usa en los pun os de es udio del G upo Ma ijampolės, a los que se conside en como Vaka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai iene ai; s imulai, usa Šiaulių g upo in es igamuosiose pun os, alidadini como aka ų aukš aičių iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini šiauliškių egiolek iniai 11 ki ų g upių i iamuosius punk us ž . 1 pa eikslėlyje. buscando obje i o no decidiés Pedigimo poco digno se io Leng abūdis Įdomus nuobodus Con iado en sí mismo insegu os en sí mismo P o ingas k ailas Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). o os au o es de a osenoje eVisi s imulai p epa ados de unos minu os g abaciones, ob idos a a és 2 PaV. Ve inimo skalė kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai /; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio- 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai. 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai; s imulai, usa aly aus g upo in es igamosos en pun os, e egiolec inis unidad en endido como in e media io a ian e en e adicional de a mės12 y bend ines de lengua, e lejin is complejos a mės y bend ines de lengua elaciones. el p ime bene mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje egiolec inio unidad egiolek o ca ego ía pa a ojo co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, con es e é mino į a dijęs a ian ą, que susi o muoja su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž . lib ejo ipo in e iu, cuyo ema ge as maes ojes, con co espondien es ciudades de (ž . 1 igu a) mokiniais. caso cada pun o acumuladas no menos de 30 en e is as, giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a - dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6). in o man es escogidos man eniendo c i e ios de p ede inidos, i. e. 1) del sexo había que acumula ambos sexos in o man os ma e iales es imulan es o mados, 2) del c i e io de edad in o man a enía que se alumnos del 1112 g ado; 3) séslumo c i e io los in o man a enían que se nacê y c eę en el pun o de in es igación (i. e. Šiauliuose, Ma ijampolėje y k ., éase ig. 1). u ilizando lengua de jó enes. po lo an o de la in e iu ma e ial sepa a se ep esen a i os agmen os c i e io de a i idad, i. e. buscado que egioniniai s imulai ue a a miškai žymė i (pa yπώς, žemaičių a mės Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o egiolek iniams s imuliam ka ak e is ic žemai iškas ki čio a i aukimas, nenuoseklus s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k . engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen- o d ibalsinimas; y ų aukš aičių u eniškių egiolek aiška jó enes de la comunidad de lenguaje miemb os pun o de is a concu e con el pun o de is a del alo con con inuume es conside ablemen e di e sosio, negu posible e ela 4 s imulų ga synu. iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a Sin emba go du an e expe imen o mos ados a ios modelos a iación de a miškumo, bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos es deci , biausia, ellos compa a con Vilniaus lengua de la ciudad y da os de ep esen an es de lengua bend inesa. Na u almen e, es yskėjusių alo aciones no kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a - pueden conside a se uni e sales, pe o sob e endencijas kalbė i galima. 12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e. 234 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX lę). es adís icamen e signi ica i amen e di ie e las niñas y niños disposiciones sólo Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai- debido a un ėms. el o al de es a dimensión de solida idad aojo una cali icación baja (sólo 7,56; compa ada bend inesa de los ep esen an es de es e aojo į e čiai en e 4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal Ma ijampolės g upo i iamųjų son o os pa áme os Ma b (6) las niñas y niños la cali icación no di ie en. Hiziendo así, puede desc end in ai a i ma se, que el g ado de me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski- solida idad con kalbinės gim inės kod en e zuojami bend inės kalbos y Vilniaus kalbos a s o ų socioling is iniai po e ai. ales da os omen an p esunción po el llamado plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148). dialec o menka e iškumo komPe cep y iosios dialek ologijos es udios mues an (plg. bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o- e ans 2002: 7193), que a si ikiom comunidades, cuya ce cano en o no a minių códigos po unasokias o o ookias ci cuns ancias nelaiko igugia e čiais p incipalmen e código del dominio público. ap opilamen e dialec o menka e iškumo complejo azón explica p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad umio inoue, dialec o isualí lema y el mismo dialec o, y es e eo ipinamen e luga es así diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us habi an es imagdominančius aspec os. al mismo iempo el imagina io del dialec o es y dialec o menka e iškumo complejo azón es o, inoue pun o de is a, ya social psicología in es igado es campos de in e eses (más a de z . inoue 1999a: 14715918; aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395) egiolec inio código imágenesnis, lemia al menos ya silpną dialec o menka e iškumo kompleksą. kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba algo así sob e o os g upos de nąmoningųjų disposiciones expe imen o da os. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios y i iamieji, e - indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo- ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė). 17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 18 especialmen e 11.7. schemą, que se encuen a p. 158. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 235s aipsniai / a icles ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a - s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s. la alo ación de acil abúdiškumo en e muchachos y muchachas di ie e signi ica i amen e. y habladoya ŠiaulauM (3), y habladoya Šiaulaub (12) les apa eció im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so besan es más eiksnio. una posible a ian e, que jus amen e es os hablan es opiné oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a. apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos sob e buená magymodeliu (ž . e e uo ą Labo o i p incipą en la pa e 1. de es e a ículo No a in oduc o as: a íamas de géne o socioling is inėje pe spek i i oje). sin emba go, hay que econoce que es a condición no cumplida. de los nesąmoningųjų disposiciones ex yckėjan is socioling is inis egiolek inės aiškos ep esen an e a osenos modelis. e a o no indica que al aiška es be niukų apoyado o a g upo dzūkijos e nog á ico monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė- egiono i iamųjų, i. e. muchosų, bu i ojų be niukų y me gaičių disposiciones di e encia signi ica i amen e. el g ado de signi icancia en cada caso a ía ( éase Tablę 8). po lo an o e aluando alM (3)20 habladoja de es a g upo in es igamosas exp esa a o ece s disposiciones debido a su se ie ad, con ianza en sí mismo, in elec o, place . Valo ando alM (9) habladoj, es a g upo es udiamosas a o ablemen e que los muchachos alo an al habladoj se i umá, place , con iimum, įdomum y in eligum. En odos los casos en e las niñas y los muchachos noąmoningas disposiciones ni elenio esc yskėja es adís icamen e signi ica i os o muy signi ica i os de di e encias. ambas o ado as más cali icadas como se ias. se puede plan ea la p egun a de si ales disposiciones mues an solida iza imien o con hablé ojos del mismo sexo. ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o- E ec i amen e no. así se ía posible alega en al caso, si me gaijas. aunque comunes de odas las dimensiones (plg. 1 abelę) į e čiai no es muy al os y son es adís icamen e signi ica i amen e se di e encian es del bend inés lengua y Vilniaus lengua a s o- ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o (kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės (pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) kode p abilęs jaunuolis o jaunuolė no queda oda ex año, į a inu, cuyo pe sonalidad puede duda se (ž . 7 abelę). Me 19 de las le as y o os signos signi icados: Šiaul Šiaulių s imulai; M muchai ė, b niño; (x) 20 s imulos le as y o os signos nume is nu odo s imulo eilės nume į. signi icados: al aly aus s imulai; M muchai ė, b niño; (x) gai ės p opensas a pensa que alb (6) es nume is nu odo s imulo eilės nume į. 236 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX in eligen e, con iándose en sí mismo, ag adable, signi ica i amen e se dis ingue me gaičių siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai disposiciones po alb (12) hablado de place , con ianza en sí mismo, con iabilidad, se i ud, in elec o y du eza. es adís icamen e signi ica i os y incluso muy signi ica i os (ž . 8 abelėje apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a ca ac e ís ica con binés gim nej ep esen an e e a o es pozi y us. Hagiéndose así, žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal- in es igamosios en esencia p ipamen o da os se puede a i ma , que me gai ės es lojalesnés žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i- lingüinea hommina, solida izuojasi con egión. En el caso de es a g upo se puede habla sólo sob e niños pa a in es iga i os c eados socioling is iniai egiolek inės aiškos ep esen an esos ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me - gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .) e a os así como aičių pane ėžiškių y u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš- po e us, es deci a o ablemen e e alua á gi dimus egiolec inius a ian es. esumiendo el 6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius g upo Pane ėžio ( amygalas, k ekena os, Pumpėnų) da os es udiables, digai ino, que es adís icamen e signi ica i os de di e encias de nesąmoningųjų disposiciones ni eleniu en e esponden es y esponden es (9) desape ce ada e aluando PanM21 hablajo aišką. PanM (3) habladoja pa ece con iimosa a in es igabosios, y Panb (12) habladoja in es igabosios. Conside a que al solida izándose con su p opio sexo hablan e no es muy signi ica i o, po que e aluando o os pe sonales asgos de es os hablan es c ea más pasi an e po sí mismo imp esión. u enos es ímos hablan es según odos los pa áme os an o me gaicias, como muchachos e aluados simila men e, ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms di e enciasumas no es án es adís icamen e signi ica inas. Men ionė inas sólo u M (3)22 alo ación habladoja. s ėdasų, запалиų y alan os mokinės a o ánmen e negu los muchachos e alúan u M (3) kee umą, se i umą, place (ž . abelę 12). 21 signi icados de las le as de s imul y o as señales: Pan Pane ėžio s imulai; M muchai ė, b niño; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 22 es ímulos de le as y o os signos signi icados: u u enos s imulai; M muchai ė, b niño; (x) nume is indica el núme o de ila del es ímulo. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 237s aipsniai / a icles en gene al, e aluando es os g upos de esquizuojamos socioling is inos egiolek ines aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų. jó enes zemaicios (Žemaičių kal a ijos, sedos y alsėdžių mokinių) ku iamam ambién no socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is hay decidiamas amaño. es adís icamen e signi ica i as di e encias a ni el de desąmoningas disposiciones se exhibe e aluando dos de cua oos hablan es, i. i. elšM (3)23 habladoja niñas ienden a conside a un poco más se ios que niños, y elšb (6) habladoja apa eció a es udiamosios más con iįs en sí mismos (ž . abelę 14). b e emen e esumiendo los esul ados de g upo de la egión se diga que iz yškėjęs me gaičių didesnis a o ankus kalbinės gimninės egiolek inėms aiškoms, aunque y a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips- nenia en pa e 1. In oduc o ías no as: gen es kin amasis socioling is inėje pe spec i oje), no es comple amen e inespe ado. Simila es esul ados ocasionalmen e ob ienen y in es igado es de o os países24. An es p esen ando los p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių 8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o da os de los in es igado es del g upo kauno (k uonio, bab ų, Vilkijos), ma e ial de in e iu de alumnos, aigi alega , que in es igados es os códigos pueden eco da sus kalbines hommines código p o o ipo, no se ía comple amen e co ec a. k uonis (A las de las lenguas li u ias pun o 554) desde el pun o de is a geoling is inio pakliū a en aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114116, Vilkija (Lie u ių kalbos a laso pun o 495) pakliū a en aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai pe enece a las de la lengua Li uania Va eikonių (is pun o (470) es aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) al pun o, pe bab us p aeina aka ų aukš ai2425). Teniendo en cuen a, es p obable que expe imen amen o čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007: pa icipan es pueden ene aka os alš aičių pe o es o, desde luego, no signi ica, que es udiabiesiems kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies. aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais. kauno a ian es de ju en ud son negi dė i. Los habi an es de es as zonas a aen a los habi an es an o indus iales, como cul u ales de la ciudad kauno 23 s imulos le as y o os signos signi icados: elš elšių s imulai; M muchai ė, b niño; (x) p ancūzakalbėje en la pa e de Suiza, los da os mos é que las muje es son nume is nu odo s imulo eilės nume į. 24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus no an igu osas e aluando imą o mula o con a ia hipó esis (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25 nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y- Al no e de desde nemuno así es e a ealą į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė y Vilija salienienė, salienė 2005: 8284). nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė- 238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX hay que deci que pe expe imen ą daiVa aLiūkai ė in es igamieji, e aluada pe sonales de los hablan es da os de es a a ea algo paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas. kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i- mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima. e iscinan in e p e ació. kaunb (12)26 habė oją 35 po cien o. in es igables a ibuyó sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi a la ciudad de kauno, y 45 po cien o. la ciudad de Vilna; kaunM kauno ciudad, 44 p oc. la ciudad de Vilna; kaunb (6) 41 po cien o. a la ciudad kauno, 37 po cien o. Vilniaus (3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc. ciudadui. Hagiéndose así, unaipólo o de o a mane a peculia idades modeliuo as socio ina, que el p incipal asocia as ue bend esnis es didmies is. y aunque kauno ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many- s imulos (como o os casos egiolec ines s imulos) de los hablan es asd iné de la lengua s imulos de los hablan es pe sonalidades (ž . 15 len elę), es o no de u o Aquí meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben- aco dimin ini Willyio die ckso dis ancia (angl. dis ance) y ak ujo dis ancia (angl. i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27. ac ual dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) concep os, que signi ican e dade a, i. e. geog aphical pa ame es, dis ancia y dis ancia, decisi a social, cul u al, es e eo ínicos codos manipulados. ales c iadas dis ancias son las a eas del mapa pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus panamioa (plg. aliūkai ė 2009: 165166). de los da os de expe imen os de es a g upo se e odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi- que ak ualųjį dis ancia unciona didmiescio idėja, p obablemen e como conc e e i ipiškos socioling is ikoje oposiciones miesski be ween gi ls y niños nepasi aikė e aluando kaunb (6) ex o-s imulo habė oją. sob e kaunM (9) y kaunb (12) hablan es as s. kaimas iš aiška. Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia- mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų en e chicas y be niukų s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia 26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 27 sólo puede añadi , que y ep esen an es de la lengua Vilniaus ue on a ibuidos a abiem didmiesčiams panašiu san ykiu, plg. : Vilnb (2) habė oją 46 po cien o. in es igables a ibuyó kaunui, 48 po cien o. Vilni; 58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) – 44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 239s aipsniai / a icles VilnM (5) deci que en ambos casos habè ojos a o ecedo es niñas (ž . abelę 16). niñas y muchachos Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me - gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą. Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us ienden a esquizua un poco di e en e. Lo más se dis ingue VilnM (4) habladojas pe sonalidades de cualidades en e čiai. Chicas iau niñas es a habladoy la alo a y según la sup emaenybia dimensiones palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge- cualidad ikslo es adís icamen e signi ica i amen e nublio. de los esul ados del expe imen o no se siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai puede cons a a un mayo a o ecimien o de las chicas a las chicas-hablė ojás, po que Vilnb (2) es ímulo kū ėnei a los suje os pa ece esąs in eligen e y en e enido ( é . Tablas 17, 18). 3.2. lengua jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau bend inesa y ep esen an es del Vilniaus lengua socioling is iniai e a os Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i 4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai. apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su- kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin- g is inos e a os. Las alo aciones de las chicas y niños di ie en es adís icamen e signi ica i amen e (o incluso muy signi ica i amen e) (ž . ablelę 19). Nó ese que los da os ob enidos, i. e. más al as niñas gene inés de la lengua s imulos ep esen an es de asgos pe sonales es imaciones co esponde socioling is os desc end in us a osenes polinkius (plg. Labo o i p incipą). Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i aly aus g upo (daugai, bu imonys, simnas) i ia o ios alo aciones. Es os g upos de nesąmoningas disposiciones expe imen os pa icipan es c ea pa icula men e posi i os (y socialino a a aclumo, y s a us dimensiones sa ybių) comun inesa ep esen an es de lengua e a os. el sexo del o ado , como se e en abla 19, a los in es igamosios no es impo an e. 28 signi icados de las le as de s imul y o as señales: Viln Vilniaus s imulai; M muchai ė, b niño; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 240 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o- do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams. ales di e encias pueden ma ca e i iden i icamien o de las chicas con su sexo habė oja. aukš i į e čiai indican que el código de la lengua comun inė p isiciándose (plg. so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini- ya menė ą die ckmo modelis me gai ės p incipalmen e demues a apa izaciónsi con me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais. apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų kalbė ojomisy a alo ando y solida idad, y dimensiones de es a us. suelen niñas más al as pun uaciones a hablé ojos apa a po e alua la con iabilidad y place del hablado (p opiedades de la dimensión de solida idad) y con ianza en sí mismo y in eligencia (p opiedades de la dimensión de es a us). Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i- que compi e con el ep esen an e de lengua bend inesa e a o socioling is inio. Nos pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po - ū e es en esencia es su kalbinés hom ines ep esen an e e a o (ž . abelas 17, 18), aigi sus į e čių ski umai aquí no a s omi. hay que deci que la a iable del sexo a ec a signi ica i amen e pa ame e os del e a o socioling is inio de ep esen an e de la lengua Vilniaus. puede a i ma se que en odos los g upos de es udio en las muchachas en e čiai incluso nemenkai nulemia Vilniaus lengua luga de s imulos de odos a mainos s imulos ila. Me gaičių esquizuábase Vilniaus lenguaje ep esen an e socioling is inis e a o, como y bend inés lenguaje ep esen an e socioling is inis e a o, es pozi y esnis negu be niukų. po o o lado, y palbinés kinminas ep esen an es de algunas cualidades niñas alo a on a o ablemen e negu be niukų (ž . anks esnį s aipsnio ski snį). galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios no i ai, ya que kalbinės gim ines ep esen an es de socioling is iniai e a os son bas an e comunes, ka ego iškos, su posición ole an iškesnė negu be niukų. nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo ol iendo a los Vilniaus lengua s imulos es imaciones, cabe señala que las chicas mayo a o abilidad de es a a maibend inesa lengua s imulos29. Higieneci, e aluando unciona la misma sis ema de p o o ipos de lenguaje imaginadines y eglamen ingas. 29 Vilniaus lengua s imulos señalė um son ne yškus, desde bend inesa lengua s imulos los dis inge sólo, džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien- pa yzbalsinimas, ki cio a i aukimas y pan. Plg. : VilnM (4) s imule [ iː] umpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] umpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i pan. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 241paísniai a icles / Mínimamen e es adís icamen e signi ica i as o muy signi ica i as de las u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams di e encias de e aluación son indica aly aus g upo y elšių g upo niñas (ž . 19 i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a abelę). Recue da, que pozi y esnis que be niukų, aciamen e es espe able, que d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui ales į e čių ski umai mues an benapsk i ai. elacionando las di e encias en ejecciones de niños y niñas con las cualidades de los kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų kalbė ojų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal- bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa- hablan es iz yš imi y in eligencia (s a uso dimensiones cualidades). de los da os del Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as es udio se puede e que más coincide las p opiedades de du eza en e čiu. a os po la apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos- lengua bend inesa y la lengua Vilniaus muy simila es. Opina, que la simili ud de alo aciones iene que e con nelabai aiškiu bend inés lengua isualino en e jó enes miemb os de la comunidad de lenguaje. in es iga i os imagendinos sis ema no iene sis ema de ca ac e es di e enciados de una lengua común ensa y aiški, aigi simila es códeos, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uojami po el mismo u imu una lengua común p o o ipu, o es o y lemia al os ales a mainas ep esen an e de sua idades en e čius. esul ado muy posi i os socioling is iniai e a os de hablan es. 4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys y Ly ies kin aMasis sąmoningąsias in es iga i os disposiciones mues an šnek ų ei ingai. y como se podía espe a , sąmoningųjų disposiciones expe imen o da os incompa ibles a las disposiciones noąmoningosi. Los da os de es a pa e del expe imen o esencialmen e pe mi en cons a a que a la jo en gene ación le ca ac e iza la leal ad a la na i a egión. Vilniaus ciudad, kauno g upos, aly aus g upos, Pane ėžio g upos, u enas g ua mainoms. sólo Šiaulių g upo y Ma ijampolės g upo pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės es udiamíos a o ecie on endé a e alua Vilniaus šnek ą (ž . 20 ablelę). Visgiąnos consoningos disposiciones expe imen emenųjų disposiciones. P ima iamen e e alúaña o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo. 242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema en las egiones es daiVa aLiūkai ė keliasluoksnė. apibend in ini dos sia a maina s. menos a aukli s. aún menos a aukli apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au- e . . El p ime modelo se ía es e: el p o o ipo de aiškos más ag adable es la pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau- a ian a na i a de la lengbinés. menos a aukli es bend inė kalba y (o ) didmiesčių kalba; o as a mainas je a chizadas según ealųjį dis ancia desde la kalbinės gim nej. al modelois, con šiokías okías pa ikslinamien os, ca ac e ís ico kauno g upo, elšių g upo y aly aus g upo in es igadiesiems. ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia- albaina limbminesa, en segunda posición a sidu ia bend iné lengua y didmiesches a ian es al sis ema imagina ios implica di e encia de p i acidad y publicidad. d uskininkų y Va ėnos šnek ų posición šnek ų ny ina, que Ma ijamopolės šnek os y ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui. Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma- Šakių šnek os posición en ei inge explici ados puede ya mencionado concep o de ac ualio dis ancia. o os g upos es udiados más api ancias aiškos p o o ipo es desigualy is, i. i. di e encias en e kalbinės gim inės a ian o, bend inės kalbos y didmiesčių (kauno, Vilniaus) lenguaje a aylumo alo es son es adís icamen e ne eikšmingi, y o as a mainos hie a chizuamos según ealųjį dis ancia (másio menos) desde kalbinės gim inės. Hagiéndose así, kalbinės gim inės aiška no se alo a más que bend inės kalbos o al modelo es ca ac e ís ico Pane ėžio g upo, Šiaulių g upo, u enos didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina. g upo y y , kalbinės gim inės aizdinių sis émico Ma ijampolės luga ocupa Vilka iškio Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma- ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma- šnek a (uno de es e g upo expe imen os ealizado Vilka iškyje). gene end inando Vilniaus in es iga i os šnek ų ei ingus, e aluados mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai es adicamen e signi ic eikšmingai di e encia. Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin- disposiciones gųjų expe imen o da os, izc iskėja no pocas di e encias. puede a i ma se que es udiando sólo de un géne o la comunidad de lengua miemb os se ía ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia- ob ene o as šnek ų muosius. aly aus g upo de chicas y niños el sabo lingüíis p asilenkia sólo e aluando Vilniaus šnek ą niñasi íes Vilniaus šnek a gus a más que niños. ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 243s aipsniai / a icles da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20 abele a, u o que clasi ica 16 a mainos, sin emba go a mian inclusión en a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai ei inguo inos (**=p<.01)30 di e encia sólo klaipėdos šnek os alo ación. Es a šnek a niñas les gus a más que a niños. pod ía conside a se, si al a alo ación le mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių, decida adinasi, un en oque más a o able á a mainą puede se elacionado y con es e ac o . es adís icamen e signi ica i amen e (*=p<.05) di e encia y bend inés de la nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge. lengua en e čiai. Me gai en bend ide a deci que si expe imen os hubie an pa icipado sólo chicos, sus a maní a ing qua e ukas bene cla amen e más mos aban apoyo de a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios la jemai iška iden idad: ie asaičių nuos a os ha monizuoja šią ski į me gai en a mainų ei inge. bend inei lingbai aloja la segunda luga el es udioam g upo kauno los más pa inkančios šnek os s a usą ienamen e a ibuye kauno a mainai, pe o o as a mainos clasi ican di e en emen e. conscien es de las disposiciones ni elinu los muchachos del g upo Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai kauno es udiados signi ica un mayo a o abilidad di ie en muy signi ica i amen e nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš- (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) di e encia y o os a mai esnes luga es šnek ų ei inge. Ma ijampolés g upo de niños y chicas ideales de la lengua de las disposiciones sąmoningных ni elmeniu se dis ingue bene más de odos g upos. be niukų pi mas eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek- a ing as y Ma ijampolės y Vilka iškio šnek as. a a manes didmiescas niñas muchas más a menudo que niños asigna una posición más al a ei inge, y kalbines gim inas šnek as kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o- o ipų sis emas. De mane a simila la a iable de sexo di e encia di e encia los da os de šnek ų ei ingų y en o os g upos es udia o ios. 30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ). Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš- mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Es e es el caso de los con a os de a endamien o y a endamien o. 250 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen, Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001: sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003: guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389. social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai y Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta més mokyklai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. comienzos Si uación de Li uania: a mės ans o macija. Geoling is ica y socioling is ica polilogas en el siglo XXI. esis de con e encias. 2012 m. diciemb e 67 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno acul ad humani a io, 67. Mu ay s ephen o. 1998: Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de sociolingüís ica, 16. P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal Linguis ics. do d ech : o is, 5170. P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiiixl. P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. po dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. P es on dennis . 2002: Pe cep ual dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man classi ica ion day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma - le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104. o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37. Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub- omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish- ing L d. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 251s aipsniai / a icles swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 216247. agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion, a ion. Malden: blackwell. In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga habla y socioling is inė compe encia. Da - bai i dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as: socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji kalbo y a 1, 127. W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: éplica P ess P . P iedas 1 Len eLė. del e a o sociolingüís ico dimensiones: sa ybių s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas i dinamizmas ma ica32 buscando el obje i o... indecisés + + con iable... descon ianza + + se io... lig abūdis + + įdomus... abu us + + pasi ikin is sí mismo... insecu o de sí mismo + + in eligen e... k ail + + ag adable... desag adable + + kie as ... ne ykėlis + – – + 32 sa ybių ma ica p epa ada basado k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011: 267, Maegaa d 2005: 6769. 252 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 2 Len eLė. Šnek ų ei ingo expe imen o šnek ų lis as Vilniaus g upo kauno del ciudad Ma ijam- polės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba didmiesčių kalba kalba Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno šnek a klaipėdas šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a egionalos šnek a cen os elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a ce canos al lingüís i- co Pas alio en o no ignalinos jona os Plungės Vika išk- šnek a io šnek a joniškio šnek a Va ėnos šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šakių šnek a Šakių Pak uojo d uskini- kupiškio šnek a anykščių šnek a k e ingos šnek a nkų šnek a šnek a zemmės aukš aič- ių su alkiečių dzūkų kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 253paísniai a icles / 3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as33 Pe siguiendo obje i o 34 (1) neap escindés (7) (n =203) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rim o (1) leng abūdis (7) (n=203) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189) Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 P o ingo (1) k ailas (7) (n=199) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) nemalonus (7) (n=198) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=203) Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 La Len ele a p esen an angos medios. los hablan es es úsia se según mediano ango, sus a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo signi icamien os disminución po la izquie da del pa si uada en la pozi y iąją sa ybę (pa yりに, buscando el Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . obje i o, con iable, se io, e c. .). 34 n núme o de suje os del g upo. Ha de no a se que y de o os g upos los da os que p esen an abelías n ma can núme os es udiables. ac a Linguis ica daiVa aLiūkai ė Li huanica LXIX 254 4 Len eLė. Ma ijampolės g upo de chicas y muchachos di e encias de e aluación35 siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 (3) 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma M p= 0,249 0,867 0,598 (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma b (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Ma b (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 Len eLė. Šiaulių g upo in es igado es egiolek inės aiškos ep esen an e socioling is ís ico e a o Siekian is ikslo (1) neapsisp endęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rim o (1) leng abūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 di e enciación en e los g upos de es udio (be niukų y me gaičių) la impo ancia de e aluación e i icada k uskalo y Volis (angl. K uskal-Wallis) es . el aumen o del núme o chi cuad ado indica la di e encia en e los es udiados- jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e - inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis S aipsniai a icles Įdomus (1) nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 / 6,52 6,71 6,82 8,00 Con ian e en sí mismo (1) poco con ian e (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 P o ingas (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Quie as (1) ne ykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 Len eLė. Šiaulių g upo de chicas y niños di e encias de e aluación siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033 (3) 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 (9) 0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 3,233 2,026 1,381 0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a 0,943 2,672 1,936 0,653 (6) Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 (12) 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (3) alM (6) alb 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155) (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM 6,16 6,57 7,71 8,11 8 Len eLė. aly aus g upo de chicas y muchachos de e aluación ski umai siek. Pa ialM ikslo kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek. (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 257s aipsniai / a icles 0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 ikslo 15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115 kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as 0,016 (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) (12) *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Pe siguiendo obje i o (1) neap escindés (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Pasa is echo en sí mismo (1) pocoa is echos (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 In eliging (1) k ailas (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2 5,88 7,01 8,05 8,19 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 10 Len eLė. Pane ėžio g upo de chicas y muchachos de e aluación siek. ski umai ikslo Pa ikimas se i as Įdomus Pasi . suimi gas nus Kie as P o in- Malo- PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 (3) 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Me gaičių y be niukų e inimo ski umų nė a Panb (6) chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 (12) 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 Len eLė. g upo u enos es udian es egiolec inas aiškos ep esen an e socioling is ís ico e a o Pe siguiendo obje i o (1) neap escindés (7) (n=120) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Plausible (1) poco plausible (7) (n=118) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rim as (1) leng abūdis (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116) u b (6) u M (3) u b (12) u M (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 259s aipsniai / a icles Con iado en sí mismo (1) poco con iado (7) (n=114) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 In eliging (1) k ailas (7) (n=116) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) nemalonus (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek. u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai Pa iki-P o-Ma ikslo mas se io as Įdomus Pasi . suimias ing lonus Kie as u M chi2 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 (3) p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 (9) 0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829 0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (6) 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (12) chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 ac a daiVa aLiūkai ė Linguis ica Vilniaus mies o i iamieji kauno g upė Ma i- jampolės g upė Šiaulių Li huanica LXIX aly aus g upo g upo Pane- ėžio g upė u enos g upo elšių Vilnb (8) con iable **(m>b) *(m>b) **(m>b) siek. ikslo *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasi ik. im as **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) sa imi **(m>b) **(m>b) malonus **(m>b) p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) du o *(m>b) 20 Len eLė. Šnek ų ei ingai Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilniaus šnek a kauno šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a u enos šnek a Žemaičių bend inė bend inė Š iškio šnek a šnek a šnek a Kauno Vilniaus Vilniaus elšių šnek a šnek a šnek a šnekkalba kalba šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a Plungės šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Pane ėžio šnek a Šiaulių šnek a Šakių šnek- a u enos šnek a u enos šnek a Ma ijampo- lės šnek a Šiaulių šnek a kauno šnek a Ma ijamp- Pane ėžio o-Pane ėž- lės šnek a io šnek a šnek a Ma ijam polės šnek a Ma ijam polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Šakių šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Pane ėž- šnek a io aly aus šnek a Ma ik e - jampolės šnek a ingos šnek a kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 267s aipsniai / a icles Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a kupiškio šnek a ignalinos šnek a Pane ėž- šnek a elšių šnek a elšių šnek- a Pak uojo šnek a elšių šnek a elšių šnek- a elšių šnek a u enos šnek a io aly aus šnek a Ma ijampo- lės šnek a dzūkų su alkiečių Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende suMMa y he a icle analiza he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o scale was used in he expe imen . he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici- conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys 268 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language, e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language a e co ec ed by he a i- able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o he Vilnius language. Į eik a 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Cus osas g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uania [email p o ec ed]