Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219s aipsniai / a icles daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, socioling is ika, pe - cep y ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ika. kaLbos Va ian iŠkuMas PaaugLių akiMis: Ly ies kin aMasis1 Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende ano acija s aipsnyje analizuojama mokslinio p ojek o Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai ekspe imen ų medžiaga. i iamasis s aipsnio klausimas – a ly ies kin amasis y a eikš- mingas dydis, di e encijuojan is jaunosios ka os lie u ių kalbos idealus. sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us kalbos a ian iškumo e čių klausimus. analizuojan ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal- binės gim inės, didmiesčio kalbos i bend inės kalbos a s o ų socioling is iniai po e ai. anno a ion he a icle analyses he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec “Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s”. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 y imas a lik as ykdan p ojek ą Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai, 2010–2013 ( yk- do Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n . Va -14/2010). esMiniai ŽodŽiai: socioling is ika, ly ies kin amasis, sąmoningosios nuos a os, nesąmo- ningosios nuos a os, socioling is inis po e as. keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious a i udes, sociolinguis ic po ai . 220 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o conside o he issues o e alua ions in ela ion o he a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen – 1451 pupils o he nin h and en h g ade om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d language. 1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies kin aMasis socioLingVis inėje Pe sPek yVoje socioling is inė pe spek y a, am ik os a skai os iene u laikan i socialinį ly ies kin amąjį, y a d iplanė. Pi masis planas iš esmės sie inas su a ian inės socioling is ikos (angl. a ia ion- is sociolinguis ics) a ki aip kiekybinės socioling is ikos (angl. quan a i e sociolin- guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci- juojama su Williamo Labo o a du. bū en Labo as pi masis eksplika o idėją, kad a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima eig i, kad kaip ik ši y ėjo įž alga i apo pama iniu a ian inės socioling is ikos p incipu (plg. agliamon e 2012: 2). jau pačiuose pi muose a ian inės socioling is ikos da buose ly is į e in a kaip eikšmingas a ian iškumą kalbos bend uomenėje2 lemian is dydis. 1958 m. joh- nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną (plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais (angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so- cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau- giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489). iš esmės šiuo ishe io y imu į eisin as ly ies kin amojo d ina iškumas – y ėjas sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e- gija dialek ologinių y imų adicijoje bu o nauja. Čia s a bu p idu i, kad ishe- 2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan- guage communi y apib ėž į. ik dėl a osenos adicijų nepe einama p ie šnekos a šnek os bend uome- nės (daugiau apie šią ski į ž . aliūkai ė 2007: 16–18; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 i iamųjų g upę suda ė 24 aikai, po lygiai be niukų i me gaičių. in o man ai p iklausė d iem amžiaus g upėms, . y. 3–6 me ų i 7–10 me ų. i iamąją medžiagą suda ė ijų ipų kalbiniai duomenys: a- dinamieji ape cepcijos es ai ( . y. aikų p iku i eks ai pagal y ėjų pa eik us umpus įžanginius sa- kinius); a sakymai į o malųjį klausimyną ( ik y esniųjų in o man ų); ne o malieji in e iu apie sa o eiklą (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483). kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 221s aipsniai / a icles io y imas išaugo iš dialek ologinių pag indų4, i pa s mokslininkas, p is a ydamas sa o nu eik ą da bą, s a s ė, a okių y imų nebū ų galima laiky i lyginamąja ideo- lek ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964 (11958): 487). ypač eikšmingoje kiekybinės socioling is ikos y imų adicijai Labo o pa eng- oje s udijoje apie niujo kiečių a į5, kai y ėjui, ado aujan is kin amųjų (po balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš- kin i, iksliau bū ų eig i, – pa yko į ody i, kad kalbos kai a gali bū i i iama sis- emiškai, ly ies kin amajam, kaip eikšmingam dydžiui, aip pa ski iama dėmesio. Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a- mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi, amžiumi i pan. Labo as pa odė, kad kalbos a iacijos modelius (angl. pa e ns o a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje (daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381). Labiau nesigilinan į a ian inės socioling is ikos adicijos eikšmę sociolin- g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a- dicijos a s o ų su o muluo os įž algos y a s a bios i šiame s aipsnyje p is a ysimam y imui. aigi iek ishe io, iek Labo o y imų duomenys odo, kad me gai ės ( ik ishe io y ime) i / a mo e ys ealizuoja mažiau žymė ųjų kin amųjų, . y. jų aiška a imesnė s anda ui, joms būdingesnės p es ižinės o mos (daugiau ž . i she 1964 (11958): 484; Labo 1972: 243; swann 2003: 221–222). s ambesnių a smulkesnių socioling is inių s udijų, ienaip a ki aip ak uali- nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos adicijose (plg. ž . ecke 1989: 245–267; cheshi e 2002: 423–443; omaine 2003: 98–118; agliamon e 2012: 32–34 i k .). 1990 m. Labo as, emdamasis daugiau negu 30 me ų y imų pa i imi, su o - mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o a k eip as dėmesys į -in i -ing ealizaciją, o ai apo paska a y ėjui im is ekspe imen inio y imo (ž . ishe 1964 (11958): 483). 5 de a p idu i, kad dažniausiai a ian inės a kiekybinės socioling is ikos y imų p adžia apa inama su Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma ha’s Vineya d) saloje Masačuse so als ijoje a - lik ais ga sų kai os (angl. a sound change) y imais. y ėjas aikydamas iesioginio s ebėjimo p incipus y ė kalbinių kin amųjų (angl. linguis ic a iable) /ay/ i /aw/ ealizaciją. kiekybinės socioling is ikos pi m akas pažymėjo, kad i ian /ay/ i /aw/ one inių a ian ų dažnumą i dis ibuciją a p ski ingo amžiaus, p o- esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau niujo kiečių a ies y imai, žinoma, pada ė didesnę į aką šios k yp ies aidai. eikia p idu i, kad ci uoja- mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas. 6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo dažnis y a didesnis negu mo e ų. Ia p incipas. esan kai ai iš i šaus (angl. change om abo e) mo e ys y a inicia y esnės pe im i p es ižines o mas nei y ai. II p incipas. esan kai ai iš apačios (angl. chan- ge om below) mo e ys dažniausiai y a no a o ės. 222 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX delius. Ly ies kin amasis nė a e inamas suabsoliu in ai. jo į aka iš yškėja sociali- nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo- e iškos ly ies kalbos bend uomenės na ių p es ižinių no mų siekis, ki a e us, i didesnis imlumas ino acijoms (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . iš cheshi e 2002: 425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107). s a bu p idu i, kad a ian inės socioling is ikos y ėjų p ieinamos iš ados api- bend ina ak y iąją kalbinę eiklą. an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais. kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai- i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i su kalbos bend uomenės na ių ly imi. kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne- iesioginių (angl. indi ec ) y imų ski is. Pi mosios pa adigmos y imai pag įs i klau- simynais, kai i iamieji a sakinėja į kalbos a osenos, kalbų, kalbų a mainų e inimo klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo- giniai sp endimai paslepia pi minį ikslą, aigi, y ėjų manymu, ne iesioginiai me odai už ik ina spon aniškesnius i a i esnius a sakymus (plg. obiols 2002: 2). kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a s imulai (ž . campbell-kible 2013: 142). aigi pi miausia i paminė inas 1960 m. Wallace’o Lambe o i jo komandos suku as kaukės (angl. he ma ched guise echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian kalbines nuos a as, esponden ams nė a a skleidžiamas ik asis y imo ikslas, aip ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso žodinių s imulų i e ina kalbė ojų asmenines, socialines i k . sa ybes. ka ie d age (2013), apibend inusi ekspe imen inius me odus socioling is ikoje, išsky ė kaukės me odą su spon aniškos kalbos s imulais i ikslingai pa eng ais s i- mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi- mam y imui. aigi kaukės y imo esmė y a a, kad pap as ai s imulų ga syne ienas iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga- niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i a miškai a kaip ki aip žymė as kalbėjimas). aip išsiaiškinama, a kalbėjimo a i- an as klausy ojui- e in ojui ikslina, keičia socialinę kalbė ojo cha ak e is iką, a ne. Vadinasi, gau i kalbė ojų į e čiai ampa pag indu nus a y i a mainos socialinę, kul- ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų. 7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo- i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326). 8 y ėjų pab ėžiama, kad kalbamasis me odas y a ienas iš labiausiai papli usių kalbinių nuos a ų y imų me odų (cloppe 2013: 156). kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 223s aipsniai / a icles kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios dialek ologijos pa adigma. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on 1999a: xxiii–xl; P es on 1999b: 359–373; P es on 2002: 57–104) suku os a api- bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini- mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje, japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i kai ku iuose ki uose k aš uose. P es onas y a apibūdinęs 4 pag indinius okio y imo komponen us: i iamieji u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo- jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ). no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad dažniausiai pe y imus naudojami s imulai ( ečiau i iamiesiems enka pasikliau i sa o p isiminimais, aizdiniais i pan.), be o, okių y imų ezul a as, kaip i kaukės me o- do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių šių me odologijų ski čių. Pi miausia pab ėž ina, kad pe cep y iosios dialek ologijos y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg. žemėlapio užduo is, a ian ų ski ingumo nus a ymo užduo is (ž . P es on 1999: xx – xxx; ensink 1999: 3–7; daan 1999: 9–30; k eme 1999: 31–36 i k .). Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie- jų eo inių pe spek y ų: socialinės psichologijos, ku y imai pi miausia susiję su ski ingų kalbų e inimu10, i iš pe cep y iosios dialek ologijos, ku ios a s o ai elkiasi į ienos kalbos a ian iškumo e inimo i pe cepcijos y imus. de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana- li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis, socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo, s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau- nosios ka os lie u ių kalbos idealus. Pi mosios pe spek y os, . y. a ian inės socioling is ikos, nuos a os dėl ly ies kin amojo į pag indinę analizę į aukiamos ik kaip g e inamoji in o macija, ka- dangi p is a ysimo y imo pag indas y a ne ak y ios kalbinės eiklos, be e inimo i pe cepcijos duomenys. 9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil- lings 2004: 190). 10 Lambe as su komanda kaukės me odo ėmėsi siekdamas į e in i požiū ius į kanados anglakalbius i p ancūzakalbius (daugiau ž . Mu ay 1998: 74–75). 224 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe- imen ų medžiaga – bend inės kalbos, Vilniaus mies o kalbos, kauno mies o kal- bos i egionų, . y. a miškai žymė os, kalbos s imulai. bend a ekspe imen o da- ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų ( i iamąsias ie o es ž . 1 pa .). y imas isuose punk uose a lik as 2012 m. 2. Me odoLoginė PLa o Ma: dVina is eksPe iMen as kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są- moningosios nuos a os. iš anks o de a pasaky i, kad oks nuos a ų y imų modelis be kokiu a eju y a sėkmingesnis nei bandymas i i ik ku ią no s ieną nuos a- ų pusę. ope uojan d iejų ipų duomenimis galima ikė is didesnio objek y umo 1 PaV. i iamieji punk ai kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 225s aipsniai / a icles i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų negu pi minės kalbinės medžiagos y imas, ačiau šiuo a eju bū ų ikslinga šiek iek pe azuo i Labo ą, ku is, komen uodamas k i išką kai ku ių sa o pi m akų požiū į į a iacijos modelius didelėse kalbinėse bend uomenėse, esą, jei i galima kalbė i apie kokius modelius, ai bū ų „jokio modelio modelis“ (angl. he comple e ab- sence o any pa e n), pab ėžė, kad i labai miglo i, neaiškūs a iacijos modeliai gali bū i i iami sis emiškai i gali bū i siejami su socialiniais modeliais (ž . Labo 2006: 24, 30). aigi, kalban apie me aling is inio disku so, a ba ki aip subjek y- iųjų duomenų, ikslumą s. klaidingumą, neabejo inai galima ikė is apibend in- i am ik us modelius. Šiuo a eju – ai bū ų am ik i nuos a ų a iacijos mode- liai, ku ie, ikė ina, nemenkiau susiję su socialine, egione i k . kalbos bend uo- menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin- gumą. okią nuos a ą iš esmės ska ina jau a lik ų y imų įž algos (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i- men o p o o ipas – a p au inio p ojek o Lancha (daugiau ž . k is iansen 2009: 173–178, ypač 1 len elę p. 174) me odologinė pla o ma. nesąmoningosioms nuos a oms išsiaiškin i aiky as adinamasis kalbė ojo e inimo es as (angl. speake e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis pag indas iš esmės sie inas i su Lambe o kaukės me odu, i su P es ono pe cep- y iosios dialek ologijos y imų echnika. Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o , bloome , eay, bu le 2005: 174–176; k is iansen 2010: 545) (ž . 2 pa .). Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos dalių kons ukcijos), į a dijan ys kokias no s cha ak e is ikas, susiję su d iem di- mensijomis, . y. s a usu i solida umu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . iš k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, hoppe 1985, ci . iš k is iansen 2010: 545). Šių dimensijų į e čiai modeliuoja kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben jau eskizuo i socioling is inius bend inės kalbos, Vilniaus mies o kalbos i a miš- kai žymė os kalbos a s o ų po e us. Visų s imulų kalbė ojai plė ojo ą pačią emą – eiškė sa o nuomonę apie ge ą moky oją. de a p idu i, kad be eik isuose s imuluose pasika oja eikšminiai 226 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės echnika pag įs us y imus. 12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju i iamieji e ino 4 bend inės kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai), 4 Vilniaus kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos i 2 aikinai) – a s o auja egiolek inėms aiškoms a ba ki o didmiesčio ( . y. kau- no) jaunimo kalbai. s imulai, naudo i elšių g upės i iamuosiuose punk uose (Žemaičių kal a ijo- je, sedoje i alsėdžiuose)11, e in ini kaip žemaičių a mės egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i Ma ijampolės g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip aka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i Šiaulių g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip aka ų aukš aičių šiauliškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini 11 ki ų g upių i iamuosius punk us ž . 1 pa eikslėlyje. siekian is ikslo neapsisp endęs Pa ikimas nepa ikimas im as Leng abūdis Įdomus nuobodus Pasi ikin is sa imi nepasi ikin is sa imi P o ingas k ailas Malonus nemalonus kie as ne ykėlis 2 PaV. Ve inimo skalė kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 227s aipsniai / a icles kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio- lek iniai iene ai; s imulai, naudo i aly aus g upės i iamuosiuose punk uose, e - in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai. egiolek inis iene as sup an amas kaip a pinis a ian as a p adicinės a mės12 i bend inės kalbos, a spindin is sudė ingus a mės i bend inės kalbos san ykius. bene pi masis egiolek inio iene o – egiolek o – ka ego iją pa a ojo co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, šiuo e minu į a dijęs a ian ą, ku is susi o muoja su- mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje (k yp is: a - mė → bend inė kalba) (ž . hoppenb ouwe s 1983: 1). ki ų au o ių a osenoje e- giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a - dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6). Visi s imulai pa eng i iš kelių minučių į ašų, gau ų pe lais ojo ipo in e iu, ku io ema „ge as moky ojas“, su a i inkamų mies ų (ž . 1 pa .) mokiniais. kiek ie- no punk o a eju sukaup a ne mažiau kaip 30 in e iu, in o man us pa inkus laikan- is iš anks o apsib ėž ų k i e ijų, . y. 1) ly ies – eikėjo sukaup i abiejų lyčių in o - man ų medžiagos s imulams su o muo i, 2) amžiaus k i e ijaus – in o man ai u ėjo bū i 11–12 klasės mokiniai; 3) sėslumo k i e ijaus – in o man ai u ėjo bū i gimę i augę i iamajame punk e ( . y. Šiauliuose, Ma ijampolėje i k ., ž . 1 pa .). naudojan Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o jaunuolių kalbą. aigi iš in e iu medžiagos išsiki p i ep ezen a y ūs agmen ai s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k . engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen- a y umo k i e ijaus, . y. siek a, kad egioniniai s imulai bū ų a miškai žymė i (pa yzdžiui, žemaičių a mės egiolek iniams s imulams būdingas žemai iškas ki - čio a i aukimas, nenuoseklus o d ibalsinimas; y ų aukš aičių u eniškių egiolek- iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a aiška jaunųjų kalbos bend uomenės na ių požiū iu konku uoja e ės požiū iu su bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos kon inuume y a ge okai į ai esnis, negu įmanoma a skleis i 4 s imulų ga synu. Visgi pe ekspe imen ą pa odomi keli a miškumo a iacijos modeliai, adinasi, kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a - biausia, juos lygin i su Vilniaus mies o kalbos bei bend inės kalbos a s o ų duo- menimis. Žinoma, iš yškėjusių e inimų negalima laiky i uni e saliais, ačiau apie endencijas kalbė i galima. 12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e. 234 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX lę). s a is iškai eikšmingai ski iasi me gaičių i be niukų nuos a os ik dėl ieno Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai- ėms. bend as šio solida umo dimensijos b uožo į e is žemas ( ik 7,56; palygin i bend inės kalbos a s o ų šio b uožo į e čiai a p Ma ijampolės g upės i iamųjų y a 4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal ki us pa ame us Ma b (6) me gaičių i be niukų e inimas nesiski ia. Vadinasi, galima apibend in ai eig i, kad solida umo laipsnis su kalbinės gim inės kodu a p me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski- zuojami bend inės kalbos i Vilniaus kalbos a s o ų socioling is iniai po e ai. okie duomenys ska ina p ielaidą dėl adinamojo dialek o menka e iškumo kom- plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148). Pe cep y iosios dialek ologijos y imai odo (plg. e ans 2002: 71–93), kad a si i- bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o- kioms bend uomenės, ku ios a imos aplinkos a minių kodų dėl ienokių a ki- okių aplinkybių nelaiko lygia e čiais pi miausia iešojo domeno kodais. aikliai dialek o menka e iškumo komplekso p iežas is paaiškina umio inoue, p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad dialek o aizdinį lemia i pa s dialek as, i s e eo ipiniai ie os bei gy en ojų aiz- diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us dominančius aspek us. ka u dialek o aizdinys y a i dialek o menka e iškumo komplekso p iežas is – ai, inoue požiū iu, jau socialinės psichologijos y ėjų in e- esų laukas (daugiau ž . inoue 1999a: 147–15918; inoue 1999b: 174). aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 93–95) egiolek inio kodo aizdinys, lemia ben jau silpną dialek o menka e iškumo kompleksą. kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba šiek iek apie ki ų g upių nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenis. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios i i iamieji, e - indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo- ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė). 17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 18 ypač 11.7. schemą, esančią p. 158. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 235s aipsniai / a icles ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a - s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s. leng abūdiškumo e inimas a p be niukų i me gaičių eikšmingai ski iasi. jiems i kalbė oja ŠiaulauM (3), i kalbė ojas Šiaulaub (12) pasi odė besan ys labiau im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so eiksnio. galimas a ian as, kad kaip ik šių kalbė ojų nuomonė apie ge ą moky- oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a. apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos modelį (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). ačiau, eikia p ipažin i, kad ši sąlyga neišpildoma. iš nesąmoningųjų nuos a ų iš yškėjan is socioling is inis egio- lek inės aiškos a s o o po e as ne odo, kad okia aiška y a be niukų palaikomas a osenos modelis. ki os g upės – dzūkijos e nog a inio egiono – i iamųjų, . y. daugų, bu i- monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė- ojų be niukų i me gaičių nuos a os eikšmingai ski iasi. eikšmingumo laipsnis kiek ienu a eju ski ingas (ž . 8 len elę). aigi e indamos alM (3)20 kalbė oją šios g upės i iamosios iš eiškia palankes- nes nuos a as dėl jos im umo, pasi ikėjimo sa imi, p o ingumo, malonumo. Ve inda- mos alM (9) kalbė oją, šios g upės i iamosios palankiau negu be niukai e ina kalbė ojos im umą, malonumą, pa ikimumą, įdomumą i p o ingumą. Visais a ejais a p me gaičių i be niukų nesąmoningųjų nuos a ų lygmeniu iš yškėja s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų. abi kalbė ojos labiausiai į e in os kaip im os. galima kel i klausimą, a okios nuos a os odo solida iza imą su os pačios ly ies kalbė ojomis. Veikiausiai ne. aip bū ų galima eig i okiu a eju, jei me gai- ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o- jas. no s bend i isų dimensijų (plg. 1 len elę) į e čiai nė a labai aukš i i y a s a is iškai eikšmingai besiski ian ys nuo bend inės kalbos i Vilniaus kalbos a s o- ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o (kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės (pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) kodu p abilęs jaunuolis a jaunuolė ne- ampa isai s e imu, į a inu, ku io asmenybe galima suabejo i (ž . 7 len elę). Me - 19 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Šiaul – Šiaulių s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 20 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: al – aly aus s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 236 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX gai ės linkusios many i, kad alb (6) y a p o ingas, pasi ikin is sa imi, malonus, siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai eikšmingai išsiski ia me gaičių nuos a os dėl alb (12) kalbė ojo malonumo, pasi i- kėjimo sa imi, pa ikimumo, im umo, p o ingumo i kie umo. apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a s a is iškai eikšmingi i ne gi labai eikšmingi (ž . 8 len elėje cha ak e is ikas su žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal- binės gim inės a s o o po e as y a pozi y us. Vadinasi, i iamosios iš esmės p ipa- žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i- men o duomenimis galima eig i, kad me gai ės y a lojalesnės kalbinei gim inei, solida izuojasi su egionu. Šios g upės a eju galima kalbė i ik apie be niukų am ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me - gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .) i iamųjų ku iami socioling is iniai egiolek inės aiškos a s o ų po e ai aip pa neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš- aičių pane ėžiškių i u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: 6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius po e us, ai y a palankiai į e ins gi dimus egiolek inius a ian us. apž elgian Pane ėžio g upės ( amygalos, k ekena os, Pumpėnų) i iamųjų duomenis, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų ski umų nesąmoningųjų nuos a- ų lygmeniu a p esponden ų i espondenčių nepas ebė a e inan PanM (9)21 kalbė ojo aišką. PanM (3) kalbė oja a odo pa ikimesnė i iamosioms, o Panb (12) kalbė ojas – i iamiesiems. Many ina, kad oks solida iza imasis su sa o ly ies kal- bė oju nė a labai eikšmingas, nes e inan ki as asmenines šių kalbė ojų sa ybes ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms suku ia labiau pasi ikinčio sa imi įspūdį. u enos s imulų kalbė ojai pagal isus pa ame us iek me gaičių, iek be niukų į e inami panašiai, ski umai nė a s a is iškai eikšmingi. Paminė inas ik u M (3)22 kalbė ojos e inimas. s ėdasų, užpalių i alan os mokinės palankiau negu be - niukai e ina u M (3) kie umą, im umą, malonumą (ž . 12 len elę). 21 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Pan – Pane ėžio s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 22 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: u – u enos s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nu- me is nu odo s imulo eilės nume į. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 237s aipsniai / a icles apsk i ai, e inan šių g upių eskizuojamus socioling is inius egiolek inės aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų. jaunųjų žemaičių (Žemaičių kal a ijos, sedos i alsėdžių mokinių) ku iamam socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is aip pa nė a lemiamas dydis. s a is iškai eikšmingi ski umai nesąmoningųjų nuos- a ų lygmeniu iš yškėja e inan du iš ke u ių kalbė ojus, . y. elšM (3)23 kalbė- oją me gai ės linkusios laiky i šiek iek im esne negu be niukai, o elšb (6) kal- bė ojas i iamosioms pasi odė labiau pasi ikįs sa imi (ž . 14 len elę). umpai apibend inan egiono g upių ezul a us pasaky ina, kad iš yškėjęs me gaičių didesnis palankus kalbinės gim inės egiolek inėms aiškoms, no s i ne- a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips- nio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje), nė a isiškai ne ikė as. Panašių ezul a ų ka ais gauna i ki ų šalių y ėjai24. P ieš p is a an kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų duomenis, p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių 8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o mokinių in e iu medžiagos, aigi eig i, kad i iamiesiems šie kodai gali p imin i jų kalbinės gim inės kodo p o o ipą, nebū ų isiškai eisinga. k uonis (Lie u ių kalbos a laso 554 punk as) geoling is iniu požiū iu pakliū a į aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114–116), Vilkija (Lie u ių kalbos a laso 495 punk as) pakliū a į aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai p iklauso Lie u ių kalbos a laso Va eikonių (šis punk as (470) y a aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) punk ui, pe bab us p aeina aka ų aukš ai- čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007: 24–25). Vadinasi, ikė ina, kad ekspe imen o daly iai gali u ė i aka ų aukš aičių kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies. aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais. ačiau ai, žinoma, ne eiškia, kad i iamiesiems kauno jaunimo a ian ai y a ne- gi dė i. Šių ie o ių gy en ojus p i aukia i p amoninės, i kul ū inės kauno mies o 23 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: elš – elšių s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus p ancūzakalbėje Š eica ijos dalyje, duomenys pa odė, kad mo e ys y a ne okios g iež os e indamos nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y- imą o mula o p iešingą hipo ezę (ž . L’epla enie -saugy 2002: 354, 360–361). 25 Į šiau ę nuo nemuno – aip šį a ealą į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė i Vilija salie- nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė- nienė, salienė 2005: 82–84). 238 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas. kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i- mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima. eikia pasaky i, kad pe ekspe imen ą i iamieji, į e inę asmenines kalbė ojų sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi šios užduo ies duomenys šiek iek pa ikslina in e p e aciją. kaunb (12)26 kalbė oją 35 p oc. i iamųjų p isky ė kauno mies ui, o 45 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunb (6) – 41 p oc. kauno mies ui, 37 p oc. Vilniaus mies ui. Vadinasi, ienaip a ki aip sa ybėmis modeliuo as socio- ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many- ina, kad pag indinis asocia as bu o bend esnis – ai didmies is. i no s kauno s imulų (kaip ki ais a ejais egiolek inių s imulų) kalbė ojų as- meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben- d inės kalbos s imulų kalbė ojų asmeninės ypa ybės (ž . 15 len elę), ai ne ukdė i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27. Čia p isimin ini Willy’io die ckso a s umo (angl. dis ance) i ak ualiojo a s umo (angl. ac ual dis ance) (ž . die cks 2002: 51) koncep ai, žymin ys ik ą, . y. geo- g a inių pa ame ų, a s umą i a s umą, lemiamą socialinių, kul ū inių, s e eo inių pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus kodo a s o us manipuliuojama ak ualiuoju a s umu. okie „ku iami“ a s umai pa- odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi- namosios žemėlapio užduo ys (plg. aliūkai ė 2009: 165–166). iš šios g upės ekspe imen ų duomenų ma y i, kad ak ualųjį a s umą eikia di- dmiesčio idėja, eikiausiai kaip konk e i ipiškos socioling is ikoje opozicijos mies- as s. kaimas iš aiška. Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia- mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų ski umų a p me gaičių i be niukų nepasi aikė e inan kaunb (6) eks o-s imu- lo kalbė oją. dėl kaunM (9) i kaunb (12) kalbė ojų a p me gaičių i be niukų s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia 26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 27 galima ik p idu i, kad i Vilniaus kalbos a s o ai bu o p iski iami abiem didmiesčiams panašiu san- ykiu, plg.: Vilnb (2) kalbė oją 46 p oc. i iamųjų p isky ė kaunui, 48 p oc. – Vilniui; VilnM (5) – 58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) – 44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 239s aipsniai / a icles pasaky i, kad abiem a ejais kalbė ojams palankesnės me gai ės (ž . 16 len elę). Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me - gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą. Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us me gai ės i be niukai linkę eskizuo i šiek iek ski ingai. Labiausiai išsiski ia VilnM (4) kalbė ojos asmeninių sa ybių į e čiai. Me gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge- iau me gai ės šią kalbė oją e ina i pagal i šenybės dimensijos sa ybę – ikslo siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai s a is iškai eikšmingai žemesni. iš ekspe imen o ezul a ų negalima kons a uo i di- desnio me gaičių palankumo me gai ėms-kalbė ojoms, nes Vilnb (2) s imulo kū ė- jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau nei i iamiesiems a odo esąs p o ingas i įdomus (ž . 17, 18 len eles). 3.2. bend inės kalbos i Vilniaus kalbos a s o ų socioling is iniai po e ai Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i 4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai. apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su- kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin- g is inius po e us. Me gaičių i be niukų e inimai s a is iškai eikšmingai (a ba ne labai eikšmingai) ski iasi (ž . 19 len elę). Pažymė ina, kad gau i duomenys, . y. aukš esni me gaičių bend inės kalbos s imulų a s o ų asmeninių sa ybių į e čiai a i inka socioling is ų apibend in us a osenos polinkius (plg. Labo o i p incipą). Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i aly aus g upės (daugai, bu imonys, simnas) i iamųjų e inimai. Šių g upių nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų daly ės ku ia ypač eigiamus (i socialinio pa auklumo, i s a uso dimensijų sa ybių) bend inės kalbos a s o ų po e us. kal- bė ojo ly is, kaip ma y i 19 len elėje, i iamosioms nė a s a bi. 28 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Viln – Vilniaus s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 240 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o- do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams. okie ski umai gali žymė i me gaičių apa inimąsi su sa o ly ies kalbė oja. aukš- i į e čiai odo, kad bend inės kalbos kodas p isia inamas (plg. jau minė ą die ck- so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini- mo modelis – me gai ės pi miausia demons uoja apa inimąsi su kalbė ojomis- me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais. apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kalbė ojo pa ikimumą i malo- numą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa imi i p o ingumą (s a u- so dimensijos sa ybės). Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i- kas konku uoja su bend inės kalbos a s o o socioling is iniu po e u. Mums ū- pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po - e as iš esmės y a jų kalbinės gim inės a s o o po e as (ž . 17, 18 len eles), aigi jų į e čių ski umai čia nes a s omi. eikia pasaky i, kad ly ies kin amasis eikšmingai eikia socioling is inio Vilniaus kalbos a s o o po e o pa ame us. galima eig i, kad isose i iamųjų g upėse me gaičių į e čiai ne gi nemenkai nulemia Vilniaus kalbos s imulų ie ą isų a mai- nų s imulų eilėje. Me gaičių eskizuojamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as, kaip i bend inės kalbos a s o o socioling is inis po e as, y a pozi y- esnis negu be niukų. ki a e us, i kalbinės gim inės a s o ų kai ku ias sa ybes me gai ės e ino palankiau negu be niukų (ž . anks esnį s aipsnio ski snį). ne- i ai, nes kalbinės gim inės a s o ų socioling is iniai po e ai y a gana bend i, galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios ka ego iškos, jų pozicija ole an iškesnė negu be niukų. g įž an p ie Vilniaus kalbos s imulų į e čių, pažymė ina, kad me gaičių didesnis palankumas šios a mai- nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo bend inės kalbos s imulų29. Vadinasi, e inan eikia a pa i aizdinių i aisyklin- gos kalbos p o o ipų sis ema. 29 Vilniaus kalbos s imulų žymė umas y a ne yškus, nuo bend inės kalbos s imulų juos ski ia ik, pa yz- džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien- balsinimas, ki čio a i aukimas i pan. Plg.: VilnM (4) s imule [ iː] umpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] umpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i pan. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 241s aipsniai / a icles Mažiausiai s a is iškai eikšmingų a labai eikšmingų e inimo ski umų y a u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams odo aly aus g upės i elšių g upės me gai ės (ž . 19 len elę). P imin ina, kad i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a pozi y esnis negu be niukų, aigi ikė ina, kad okie į e čių ski umai odo ben- d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui apsk i ai. siejan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis iš yš- kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų kalbė ojų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal- bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa- imi i p o ingumą (s a uso dimensijos sa ybės). iš y imo duomenų ma y i, kad Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as labiausiai su ampa kie umo sa ybės į e čiu. apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos- a os dėl bend inės kalbos i Vilniaus kalbos labai panašios. Many ina, kad e i- nimų panašumas susijęs su nelabai aiškiu bend inės kalbos aizdiniu a p jaunųjų kalbos bend uomenės na ių. i iamųjų aizdinių sis emoje bend inės kalbos di e- encinių požymių sis ema nė a i a i aiški, aigi panašūs kodai, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uojami uo pačiu u imu bend inės kalbos p o o ipu, o ai i lemia aukš us okios a mainos a s o o sa ybių į e čius. ezul a as – labai eigiami socioling is iniai kalbė ojų po e ai. 4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys i Ly ies kin aMasis sąmoningąsias i iamųjų nuos a as odo šnek ų ei ingai. kaip i galima bu o ikė is, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nea i a ia nesąmoningosioms nuos a oms. Šios ekspe imen o dalies duomenys iš esmės leidžia kons a uo i, kad jaunajai ka ai būdingas lojalumas gim ajam egionui. Vilniaus mies o, kauno g upės, aly aus g upės, Pane ėžio g upės, u enos g u- pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės a mainoms. ik Šiaulių g upės i Ma ijampolės g upės i iamieji palankiau linkę e in i Vilniaus šnek ą (ž . 20 len elę). Visgi nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen- o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo. 242 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au- klios aiškos p o o ipų sis ema egionuose y a keliasluoksnė. apibend in ini du pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau- sia a maina s. mažiau pa aukli s. da mažiau pa aukli i . . Pi masis modelis bū ų oks: labiausiai pa inkančios aiškos p o o ipas y a kalbi- nės gim inės a maina; mažiau pa aukli y a bend inė kalba i (a ) didmiesčių kalba; ki os a mainos hie a chizuojamos pagal ealųjį a s umą nuo kalbinės gim inės. oks modelis, su šiokiais okiais pa ikslinimais, būdingas kauno g upės, elšių g upės i aly aus g upės i iamiesiems. ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia- mųjų nuos a os. Pi miausia į e inama kalbinės gim inės a maina, an oje pozicijo- je a sidu ia bend inė kalba i didmiesčių a ian ai – okia aizdinių sis ema impli- kuoja p i a umo i iešumo ski į. d uskininkų i Va ėnos šnek ų pozicija šnek ų ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui. Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma- ny ina, kad Ma ijamopolės šnek os i Šakių šnek os poziciją ei inge paaiškin i gali jau minė as ak ualiojo a s umo koncep as. ki ų g upių i iamųjų labiausiai pa inkančios aiškos p o o ipas y a ne ienaly is, . y. ski umai a p kalbinės gim inės a ian o, bend inės kalbos i didmiesčių (kau- no, Vilniaus) kalbos pa auklumo e ės y a s a is iškai ne eikšmingi, o ki os a mai- nos hie a chizuojamos pagal ealųjį a s umą (daugiau mažiau) nuo kalbinės gim inės. Vadinasi, kalbinės gim inės aiška nė a e inama labiau negu bend inės kalbos a didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina. oks modelis būdingas Pane ėžio g upės, Šiaulių g upės, u enos g upės i Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma- ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma- y , kalbinės gim inės aizdinių sis emoje Ma ijampolės ie ą užima Vilka iškio šnek a ( ienas iš šios g upės ekspe imen ų ykdy as Vilka iškyje). apibend inan Vilniaus i iamųjų šnek ų ei ingus, į e inus s a is iškai eikš- mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai eikšmingai ski iasi. Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin- gųjų nuos a ų ekspe imen o duomenų, iš yškėja nemažai ski umų. galima eig i, kad i ian ik ienos ly ies kalbos bend uomenės na ius bū ų gau i ki okie šnek ų ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia- muosius. aly aus g upės me gaičių i be niukų kalbinis skonis p asilenkia ik e - inan Vilniaus šnek ą – me gai ėms Vilniaus šnek a pa inka labiau nei be niukams. ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 243s aipsniai / a icles da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20 len elėje, eko ei inguo i 16 a mainų, ačiau a mių į aukimas į ei inguo inų a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai (**=p<.01)30 ski iasi ik klaipėdos šnek os e inimas. Ši šnek a me gai ėms pa- inka labiau negu be niukams. galima bū ų s a s y i, a okiam e inimui lemia- mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių, adinasi, palankesnis požiū is į a mainą gali bū i susijęs i su šiuo eiksniu. s a is- iškai eikšmingai (*=p<.05) ski iasi i bend inės kalbos į e čiai. Me gai ės bend i- nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge. de a pasaky i, kad jei ekspe imen e bū ų daly a ę ik be niukai, jų a mainų ei- ingo ke e ukas bene aiškiausiai ody ų žemai iškos apa ybės palaikymą: žemaičių a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios nuos a os ha monizuoja šią ski į – me gai ės bend inei kalbai ski ia an ąją ie ą a mainų ei inge. kauno g upės i iamieji labiausiai pa inkančios šnek os s a usą ieningai p iski- ia kauno a mainai, ačiau ki os a mainos ei inguojamos ski ingai. sąmoningųjų nuos a ų lygmeniu kauno g upės i iamieji be niukai eiškia didesnį palankumą Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi labai eikšmingai (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) ski iasi i ki ų a mai- nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš- esnes ie as šnek ų ei inge. Ma ijampolės g upės be niukų i me gaičių kalbos idealai sąmoningųjų nuos- a ų lygmeniu išsiski ia bene labiausiai iš isų g upių. be niukų pi mas ei ingo eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek- as bei Ma ijampolės i Vilka iškio šnek as. didmiesčių a mainoms me gai ės daug dažniau negu be niukai ski ia aukš esnę ie ą ei inge, o kalbinės gim inės šnek as kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o- o ipų sis emas. Panašiai ly ies kin amasis di e encijuoja šnek ų ei ingų duomenis i ki ose i- iamųjų g upėse. 30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ). Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš- mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. 250 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen, Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131–147. Mes h ie ajend 2001: sociolinguis ic Va ia ion. – Concise Encyclopedia o Sociolin- guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389. Mes h ie ajend 2003: social dialec ology. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta mės mokyklai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. p adžios Lie u os si uacija: a mės ans o ma- cija. Geoling is ikos i socioling is ikos polilogas XXI amžiuje. kon e encijos ezės. 2012 m. g uodžio 6–7 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, 6–7. Mu ay s ephen o. 1998: Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. – No es SL. Re is a de socio- lingüís ica, 1–6. P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal Linguis- ics. do d ech : o is, 51–70. P es on dennis . 1999a: in oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiii–xl. P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o e- gional Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e - dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359–373. P es on dennis . 2002: Pe cep ual dialec ology: aims, Me hods, indings. – P esen - day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma - le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104. ensink W. g. 1999: in o man clasi ica ion o dialec s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub- lishing company, 3–7. omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . – The Handbook o Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish- ing L d. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 251s aipsniai / a icles swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 216–247. agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion, In e p e- a ion. Malden: blackwell. amaše ičius gie ius 2010: „bloga“ kalba i socioling is inė kompe encija. – Da - bai i dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as: socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji kalbo y a 1, 1–27. W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: eplika P ess P . P iedas 1 Len eLė. socioling is inio po e o dimensijos: sa ybių ma ica32 s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas i dinamizmas siekian is ikslo ... neapsisp endęs – + + – pa ikimas ... nepa ikimas – + + – im as ... leng abūdis + – + – įdomus ... nuobodus – + – + pasi ikin is sa imi ... nepasi ikin is sa imi + – – + p o ingas ... k ailas + – + – malonus ... nemalonus – + – + kie as ... ne ykėlis + – – + 32 sa ybių ma ica pa eng a emian is k is iansen 2009: 187–189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011: 267, Maegaa d 2005: 67–69. 252 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 2 Len eLė. Šnek ų ei ingo ekspe imen o šnek ų są ašai Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijam- polės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba didmiesčių Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a egionų cen ų elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a elšių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a u enos šnek a a imos kalbinės aplinkos jona os šnek a Vika iškio šnek a joniškio šnek a Va ėnos šnek a Pas alio šnek a ignalinos šnek a Plungės šnek a Šakių šnek a Šakių šnek a Pak uojo šnek a d uski- ninkų šnek a kupiškio šnek a anykščių šnek a k e ingos šnek a a mės aukš- aičių Žemaičių su al- kiečių dzūkų kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 253s aipsniai / a icles 3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as33 Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n 34 =203) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=203) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189) Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=199) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=198) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=203) Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Len elėje pa eikiami idu iniai angai. kalbė ojai iš ūšiuo i pagal idu inį angą, jų eikšmių mažėjimo a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo po os kai ėje pusėje esančią pozi y iąją sa ybę (pa yzdžiui, siekian is ikslo, pa ikimas, im as i . .). Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . 34 n – g upės i iamųjų skaičius. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenis pa eikiančiose len elėse n žymi i iamųjų skaičių. 254 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 4 Len eLė. Ma ijampolės g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai35 siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Ma M (3) chi² 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma M (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 p= 0,249 0,867 0,598 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma b (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Ma b (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 Len eLė. Šiaulių g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 ski umo a p i iamųjų g upių (be niukų i me gaičių) e inimo eikšmingumas pa ik in as k uska- lo i Voliso (angl. K uskal-Wallis) es u. chi k ad a o skaičiaus didėjimas odo ski umo a p i iamų- jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e - inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 255s aipsniai / a icles Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 6,52 6,71 6,82 8,00 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 Len eLė. Šiaulių g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as ŠiaulM (3) chi² 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM (9) chi² 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 0,211 0,644 0,87 p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Šiaulb (6) chi² 2,099 2,233 0,226 3,381 0,943 2,672 1,936 0,653 p= 0,147 0,135 0,634 0,066 0,331 0,102 0,164 0,419 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Šiaulb (12) chi² 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,16 6,57 7,71 8,11 8 Len eLė. aly aus g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as alM (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 257s aipsniai / a icles siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as alb (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 0,011 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) alb (12) chi² 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 15,044 5,784 p= 0,509 0,029 0,039 0,110 0,001 0,015 0,000 0,016 *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 5,88 7,01 8,05 8,19 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 10 Len eLė. Pane ėžio g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai siek. ikslo Pa ikimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o in- gas Malo- nus Kie as PanM (3) chi² 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) chi² 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Me gaičių i be niukų e inimo ski umų nė a Panb (6) chi² 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb (12) chi² 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 Len eLė. u enos g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=120) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=118) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=116) u b (6) u M (3) u b (12) u M (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 259s aipsniai / a icles Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=114) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=116) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai siek. ikslo Pa iki- mas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as u M (3) chi² 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) u M (9) chi² 0,142 0,004 1,677 0,046 0,260 0,182 1,008 0,734 p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 0,392 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (6) chi² 0,828 0,679 0,037 0,016 0,472 1,767 1,829 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (12) chi² 0,232 1,140 0,746 2,090 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Vilniaus mies o i iamieji kauno g upė Ma i- jampolės g upė Šiaulių g upė aly aus g upė Pane- ėžio g upė u enos g upė elšių g upė Vilnb (8) siek. ikslo *(m>b) **(m>b) pa ikimas **(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) im as **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasi ik. sa imi **(m>b) **(m>b) p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) malonus **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) kie as *(m>b) 20 Len eLė. Šnek ų ei ingai Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilniaus šnek a kauno šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a u enos šnek a Žemaičių bend inė kalba bend inė kalba Vilka iškio šnek a Šiaulių šnek a bend inė kalba Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a elšių šnek- a klaipėdos šnek a Vilniaus šnek a bend inė kalba bend inė kalba Vilniaus šnek a bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba u enos šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a kauno šnek a anykščių šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a aly aus šnek a Ma ijam polės šnek a klaipėdos šnek a d uski- ninkų šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a Plungės šnek a aly aus šnek a jona os šnek a klaipėdos šnek a Pane ėžio šnek a Va ėnos šnek a Šiaulių šnek a klaipėdos šnek a Vilniaus šnek a Šiaulių šnek a u enos šnek a aly aus šnek a joniškio šnek a klaipėdos šnek a Pas alio šnek a Pane ėžio šnek a aukš aičių Pane ėžio šnek a Šiaulių šnek a Šakių šnek- a u enos šnek a u enos šnek a Ma ijampo- lės šnek a Šiaulių šnek a kauno šnek a Ma ijampo- lės šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Ma ijam polės šnek a Ma ijam polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Šakių šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Pane ėžio šnek a aly aus šnek a Ma i- jampolės šnek a k e ingos šnek a kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 267s aipsniai / a icles Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a kupiškio šnek a ignalinos šnek a Pane ėžio šnek a elšių šnek a elšių šnek- a Pak uojo šnek a elšių šnek a elšių šnek- a elšių šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Ma ijampo- lės šnek a dzūkų su alkiečių Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende suMMa y he a icle analyses he da a om he esea ch p ojec “Li huanian language: ideals, ide- ologies and iden i y shi s”. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a sig- ni ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analysed. he expe imen o s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls and 2 boys) a e a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe i- men was applied o iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial scale was used in he expe imen . he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici- pan s a ed he a ie ies o he Li huanian language by he subjec i e – bes …wo s – c i e ion. in summa y o he s udy o conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclu- sions can be d awn. he da a o he a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa ici- pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual language a ie ies among gi ls and boys o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys 268 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen- e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he s anda d language. i can be s a ed ha he a iable o gende should no be s ongly associ- a ed wi h he inomial (i.e. s anda d language, Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil- i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. he s a is ically sig- ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he le el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s can be cha ac e ised by a mo e a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland a e co ec ed by he a i- able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o he Vilnius language. Į eik a 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed]