219s aipsniai / a icles
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as,
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: géoling is ique,
socioling is ique, pe cep i ioji dialec ologija, cogni y ioji lingu is ique.
kaLbos Va ian iŠkuMas
PaaugLių akiMis: Ly ies
kin aMasis1
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
ano a ion a icle analyseée p oje scien i ique Li uanien kalba: idéales, idéologies e iden i é
lūžiai ekspe imen ų medžiaga. la ques ion é udiamasis de l'a icle si le sexe a iamasis es une
signi ica i e g andeu , di é encian la jeune géné a ion des idéals de langue Li uiniens. des
ques ions de a ian iali é de langue. analysan des expé iences, menées au ou 7 les plus g ands
sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us
binée hommées, didmies ie langues e bend inée langues ep ésen an s des socioling is iniai
egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i
dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal-
po ai s.
anno a ion he a icle analyzes he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian
language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is
a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 é ude
éalisée dans le cad e du p oje Li uanie langue: idéales, idéologies e iden i és lūžiai, 20102013 ( ykdo
Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n .
Va -14/2010).
esMiniai Ve dŽi: socioling is ika, gen ies i eamasis, sąmoningosios nuos a os,
nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis po ai . a i udes, sociolinguis ic
keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious
po ai .
220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he
daiVa aLiūkai ė
a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges
he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o
egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451
pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d
language.
om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es
1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies
kin aMasis socioLingVis inėje
Pe sPek yVoje
socioling is inė pe spek ī a, d'une ce aine uni é de é é ence laissan socialinį gende s
kin amąjį, y a d iplanė.
Le p emie plan de essence sié ine a ec a ian ines socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) ou
au emen quan i ines socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjuojama a ec Williamo Labo o nom. Labo
guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci-
p écisémen le p emie ekspliquai idėją, que p é end e, que comme jus emen ce e che cheuse inzž alga
a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima
e es de enu ondamen al a ian inės socioling is ikos déjà pachies p emie s dans a ian inės
p incipu (plg. agliamon e 2012: 2).
socioling is ikos a aux ly is é aluée comme signi ica i a ian iškumą bend uomenėje kalbos2 le
dé e minan . m. johiš subs ance pa ce e é ude de ishe de 1958 ins i u i é du sexe i iamojo
nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną
(plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais
(angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so-
cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau-
giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489).
d ina iškumas in es iga eu gija dans la adi ion des eche ches dialec ologiques é ai nou elle. Ici il es
sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e-
impo an d'ajou e que isheguage communi y dé in į. seulemen à cause des adi ions a osena ne
2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan-
ansme pas à šnekos ou šnek os communau éés (plus su ce e dis inc ion oi aliūkai ė 2007: 1618;
Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 g oupes é udian s composè en 24 en an s, po égalemen be niukų e
me gaičių. in o man ai appa enaien deux g oupes d'âge, i. i. 36 ans e 710 ans. le ma é iel d'enquê e
composai ois ypes de données linguis iques: les soi-disan es s d'ape cep ion ( . i. en an s p iku i
ex ai selon les che cheu s donnés cou es in oduc ionnels sen ences); éponses au o mųjį
ques ionnai e (seuls anciens in o man ų); les in o mals in e iewen su ses ac i i és (kelių y esniųjų
in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
221s aipsniai a icles io l'é ude éclogo de dialek ologiques onda ions4, e lui scien i ique,
p ésen an son nu eik é a ail, consids è, si de elles eche ches ne pou ai ê e
considé ées compa a i e ideolec ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964
(11958): 487). pa iculiè emen signi ica i de la adi ion quan i a i e socioling is ique de
eche ches Labo o p épa ée dans une é ude su niujo kiečių a į5, où che cheu , di igan
des a iables (po kin i, plus p écisémen se ai di e, a éussi à ép ou e que les langues
balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš-
peu en ê e é udiées sys éma iquemen , le changemen de sexe, comme a iable
signi ica i , es égalemen acco dé de l'a en ion. amžiumi e pan. Labo a mon é que des
Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a-
mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi,
modèles de a ia ion des langues (angl. pa e ns o Labiau ne sigilinan dans a ian ines
a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje
(daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381).
socioling is ices adi ion signi ica ion des ep ésen an s sociolindicijos su o muluées
g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a-
insj algos son impo an s e dans ce a icle p ésen ysimam eche ches. hence les
données an de ishe ie que de labo mon en que illes ( oujou s ishe ie en é ude) e
emmes ou emmes éalisen moins signi ice ai des a iables, i.e. leu aiška app oximesnė
s anda d, leu ca ac é ingueu o mes p es ijines (plus oi i she 1964 (11958): 484; labo
1972: 24 swann3; 2003: 221222). s ambilleu s ou smulkesnių socioling is inių é udes, uneip ou
au e ak uali adicions (plg. oi ecke 1989: 245267; cheshi e 2002: 423443; omaine 2003:
nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos
98118; agliamon e 2012: 3234 e k . ).
1990 m. Labo as, s'appuyan plus negu 30 ans d'expé ience de eche ches, su o a k eip é l'a en ion
mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo-
4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o
en -in e -ing éalisa ion, ce qui de in passe oi che cheu p end e une é ude expé imen ale
(ž . ishe 1964 (11958): 483.
5 de a ajou e que géné alemen a ian ines ou quan i ines socioling is ikes eche ches commencemen
iden i ie a ec Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma has Vineya d) su l'île Masačuse so dans le
É a e ec uées des sons kai os (angl. a sound change) eche ches. che cheu appliquan du di ec
obse a ion p incipes y ée linguis iques in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ éalisa iona ion / /.
quan i a i es socioling is iques on no é qu'é udian la équence e dis ibu ion des a ian s phoné iques
esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau
en e les ayans e i aw e di é en s âges, p oniujo k a ies eche ches, bien sû , on ai une plus g ande
mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas.
6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo
in luence à aidai de ce e di ec ion. il au ajou e que ci aojadažnis es supé ieu que des emmes. Ia
p incipe. kai ai du hau (anglais. change om abo e) les emmes son plus ini ia i es de p end e des o mes
p es ijines que les hommes. II p incipe. les emmes kai ai du apache (angl. change om below) son le plus sou en des no a o es.
222
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
delius. La a iable du sexe n'es pas é aluée suabsoluu in ai. son in lux éclai skėja
nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo-
sociali e iškos ly ies langue memb es communau é de p es ižinių no mų siekis, au e
pa us, e da an age imlumas inno a ions (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . de cheshi e
425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107).
2002: impo an ajou e , que a ian ées socioling is ikes che cheu s accessibles des
ésul a s déc end ina ac i a ion lingubiné ac i i és.
an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu
dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais.
kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai-
i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i
a ec le sexe des memb es de la communau é de langue.
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne-
di ec (angl. indi ec ) des eche ches ski is. Les é udes de la p emiè e pa adigme son ondées su des
ques ionnai es, quand les enquê eu s épondissen à des langues a osenes, langues, langues a manes
klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo-
dé ense de l'é alua ion solu ions paspleien p ima y objec i , ai i, che cheu s pensen , indi ec ines
mé hodes assu en spon aniškesnius e anches éponses (plg. obiols 2002 2). s imuli (j'en campbell-kible
kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a
2013: 142). aigi a an ou e à men ionne 1960 m. Wallaceo Lambe o e son équipe c éé kaukės (angl. he
ma ched guise linguines disposi ions, aux espondan s n'es pas é élé le ai bu de l'é ude, ainsi s imul
echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian
des mo s e é alue des locu eu s pe sonnelles, socialines e k . p op ié és. ka ie d age (2013), déc i an
ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso
des mé hodes expé imen ales en socioling is ique, a dis ingué kaukée mé hode a ec spon aniškos
s imulais de langue e p écisémen p épa ées s imam y imui. donc la é ude kaukée essence es celle que
géné alemen s imul des sonsyne un e miquemen ou comme au emen ma qué discou s). ainsi
mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi-
éclai cinne se si la a ian e du discou s au audi eu -é alua ion ajou e, change la sociale ca ac é is ique
iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga-
niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i
du pa leu , ou pas. Dès lo s, ob eni des locu eu s es imečiai de ien la base de dé e mine la em aine
sociale, kul8 des che cheu s souligne- -on que la mé hode locu i e es l'une des plus épandues mé hodes
de eche ches des disposi ions linguis iques (cloppe 2013: 156).
ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų.
7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo-
i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326).
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
223s aipsniai / a icles
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios
pa adigmes de dialec ologie. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on
1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) c éées ou api-
bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini-
mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje,
japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i
kai ku iuose ki uose k aš uose.
P es on es déc is les 4 p incipaux composan s d'une elle é ude: enquê és
u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų
ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i
a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo-
jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ).
no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad
p incipalemen du an les eche ches u ilisés s imulai ( čiau enquê és a de se base su
leu s sou enimen s, isuels, e c.), en plus de cela, els ésul a s des eche ches, comme
do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių
e kaukės me ošių me odologijų ski čių. Tou d'abo d soulignei ea que pe cep y iose
y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios
dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg.
dialec ologie mappeo âches, des a ian s di é ences de dé e mina ion âches (ž .
P es on 1999: xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme 1999: 3136 e k .). leu s
Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie-
pe spec i es héo iques: de la psychologie sociale, où les eche ches conce nen
p incipalemen a ec di é en es langues10, e de la pe cep y iose dialec ologie, don les
ep ésen an s se eg oupen dans d'une langue a ian iali é é alua ion e pe cep ion
de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana-
li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis,
socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo,
s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau-
eche ches. nosios géné os idéals de la langue Li uanies.
La p emiè e pe spec i e, . i. a ian es socioling is iques, disposi ions su le sexe
a iable dans la p incipale analyseée son incluses seulemen comme g e inamoji
in o ma ion, puisque la base de l'enquê e de p ésen a ion es pas ac i s lingubines
ac i i és, mais données d'é alua ion e pe cep ion.
9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil-
lings 2004: 190).
10 Lambe a ec l'équipe kaukės me odo ėmėsi che chan à é alue les a i udes e s les canadiens
anglakalbiens e ancūzakalbiens (plus loin oi Mu ay 1998: 7475).

224
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink
7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe-
imen es ma é iau bend ines langues, Vilniaus ille langues, kauno ille langues e
egions, . y. a miquemen ma é es, langues s imulai. commun
ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų
expé imen amen o da- (des lieux d'essai oi . Fig. 1). enquê e à ous les poin s éalisée en 2012
2. Me odoLoginė PLa o Ma:
dVina is eksPe iMen as
kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są-
moningosios disposi ions. a p ies o con ien de di e que el modèle de eche ches des
disposi ions en ou cas es plus éussi que l'essai d'é udie seulemen quelle que soi une
pa ie des disposi ions. en opé an deux ypes de données on peu espé e d'une plus
1 PaV. les poin s d'enquê e
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
a icless aipsnies negu p emiè e ma iè e linguis ique é ude, cependan dans ce cas
i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik
okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų
se ai oppo une quelque peu pe azue Labo , qui, commen an c i ique ce ains
de ses p emie s akes app oche à des modèles de a ia ion dans g andes
communau és linguis iques, esà, si e quand il es possible de pa le de quels modèles,
ce se ai jokio modelio modelis (angl. he comple e absence o any pa e n), a
souligné que e ès miglo i, les modèles de a ia ions peu en ê e
sys éma iquemen e eliés aux modèles sociaux (ž Labo 2006: 225-245). aigi, en
pa lan su le discou s mé aling is inien, ou au emen subjec i des données,
p écision s. aidingume, neabejo inai on peu espé e déc end ine ce ains
modèles. Dans ce cas ce se ai ce ains modèles de a ia ion des disposi ions, qui,
aisemblablemen , n'en son pas moins liés a ec socialine, egione e k . langues
menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin-
communau aogumą. elle disposi ion es essen iellemen encou agée des insž al es des eche ches déjà e ec uées (plg. kalėdienė
2010: 86; kliukienė 2010: 104).
2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis
nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i-
g ande objec i i é men o p o o ype in e na ional du p oje Lancha (daugiau oi
k is iansen 2009: 173178, pa iculiè emen 1 ableelę p. 174) pla e o me me odologique. des
disposi ions nąmondeuses à éclai ci a é é appliqué le soi-disan es d'é alua ion du
e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis
pa leu (angl. speake ondamen al essen iellemen sie ine e a ec la mé hode Lambe
y iosios dialek ologijos y imų echnika.
Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau
apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o ,
kaukės, e a ec P es ono pe cepbloome , eay, bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545)
Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos
(ž . ig. 2). des pièces cons uc ions), in oiyan des quelles que soien ca ac é is iques,
liées à deux dimensions, i. i. s a u e solida umu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . de
k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn,
hoppe 1985, ci . de k is iansen 2010: 545). Šių dimensijų į e čiai modelioja jau eskizuo i
kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben
socioling is inius bend inės kalbos, Vilniaus mies o kalbos i a miš-
kai žymė os kalbos a s o ų po e us.
Tous des s imulés pa leuses dé eloppaien le même hème signi iai son opinion
su une bonne enseignan e. con ien d'ajou e que p esque ous les s imuli se
226
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i
pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs
su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės
épè en des signi ica i es echniques basées des eche ches.
12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju
é udiamieux on é alué 4 ep ésen an s de langue bend ines (2 illes e 2 ga çons),
kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos
4 Vilniaus e 2 ga çons) ep ésen eau egiolek inėms aiškoms ou au e didmiesčio
( . y. kauno) jeunimo languebai.
s imuli, u ilisés dans les poin s d'é ude du g oupe elšių (Žemaičių kal a ijoje, sedoje
e alsėdžiuose)11, à considé e comme e esaičių a mės egiolek iniai uni és;
s imuli, u ilisés dans les poin s d'é ude du g oupe Ma ijampolės, à considé e comme
aka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai iene ai; s imuli, u ilise Šiaulių g oupe dans
les poin s d'in es iga ion, é alués comme aka ų aukš aičių šiauliškių egiolek iniai 11
iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini
au es g oupes de poin s d'in es iga ion oi 1 pa eikslėje. pou sui an le bu ne
décidés
P idible peu c édible
sé ieux Leng abūdis
Įdomus nuobodus
Con ian en soi non-con ian en soi
P o ingas k ailas
Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). des au es au eu s dans
a osenoje eVisi s imulai p ê e de quelques minu es en egis es, eçus pa lib ejo
2 PaV. Ve inimo skalė
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
227s aipsniai a icles lek iniai iene ai /; s imulai, u ilise aly aus g oupe
kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos
g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio-
examinamiosiques poin s, e egiolec inis uni é en endu comme in e médiai e a ian
in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai.
en e adi ionnelle a mes12 e bend ines langues, e lé an complexes ela ions de
a mes e bend ines langues. le p emie bene egiolec inien uni é egiolek o ca égo ie
la pa a ojo co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, pa ce e me į a dijęs a ian , qui
susi o muoja su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž .
mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje
ype in e iu, don le hème ge as enseignjs, a ec co espondan s illes de (ž . 1
igu e) mokiniais. pou chaque poin , accumulés au moins 30 en e iens, in o man s
giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a -
dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6).
choisis en enan des c i è es p édé inis, c'es -à-di e 1) du sexe il allai accumule des
deux sexes in o man des s imulan s ma é iel o més, 2) du c i è e âge les
in o man s de aien ê e des élè es de 1112 classe; 3) sêslume c i è e les in o man s
de aien ê e nées e éle ées au poin d'é ude (i.e. Šiauliuose, Ma ijampolėje e k .,
oi . Fig. 1). en u ilisan le langage des jeunes. ai iquemen , des ma iè es d'in e ie se
sépa e ep ésen a i us agmen s a i i é du c i è e, i. i. che ché que les egionulai
soien a miquemen ma é és (pa y ou e ois, e esaiques a mes egiolek iniams
Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o
s imulams ca ac é is ique žemai iškas ki čio a i aukimas, nenuoseklus o
s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k .
engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen-
d ibalsinimas; y ų hau š aičių u eniškių egiolek aiška memb es de la communau é de
langues jeunes du poin de ue concu e la aleu du poin de ue a ec con inuume es
g andemen di e sie , que impossible di ulgue 4 s imulų ga synu. Pou an pa
iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad
okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a
expé ience, mon en quelques a miali é a ia ion modèles, c'es -à-di e, biausia, les
bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos
compa e a ec Vilniaus langue de la ille ainsi que bend inès langue ep ésen an s des
données. Bien sû , é yskėjusių é alua ions ne peu en ê e considé ées comme
kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a -
uni e selles, mais su
endencijas kalbė i galima.
12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e.
234
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
lę). s a is iquemen signi ica i emen di è e des illes e des ga çons disposi ions
Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai-
jus e à cause d'un ėms. le o al de ce e dimension de solida i é ai ois é aluis bas
(seulemen 7,56; compa a i emen bend ines langues ep ésen an s de ce ai o
4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal
au e čiai en e Ma ijampolės g oupe i iables son au es pa amè es Ma b (6) les
illes e les ga çons l'é alua ion ne di è e pas. Dès lo s, il peu déc end in ai di e, que
me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski-
le deg é de solida i é a ec kalbinės gim inės kodi en e zuojami bend inės kalbos e
Vilniaus kalbos a s o ų socioling is iniai po ays. de elles données encou agen
plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148).
l'assumée su le soi-disan dialec e menka e iškumo komPe cep y iosios
bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o-
dialek ologijos des eche ches mon en (plg. e ans 2002: 7193), que a si ikiom
communau és, don p oche en i onnemen in e minių codes de pa uneokies ou
d'au es ci cons ances nelaiko lygia e čiais p incipalemen public domain kodeis. ap ly
p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad
le dialec e menka e iškumo complexe explique umio inoue, dialec e imagdinį lema e le
diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos
dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us
dialec e lui-même, e s é éo ypinemen des lieux ainsi des habi an s imagdominances
aspec s. simul anémen le isuel du dialec e es e le dialec e menka e iškumo
complexe aison cela, inoue poin de ue, déjà des che cheu s de psychologie sociale
aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių
jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju
ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė,
champs d'in é ê s (plus ue inoue 1999a: 14715918; inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395)
egiolec inio code imagdinys, lemia au moins déjà silpną dialek o menka e iškumo kompleksą.
kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o
paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan
nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba
quelque peu su d'au es g oupes des nsommoning des disposi ions
expe imen emen données. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios e i iamieji, e -
indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo-
ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė).
17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas;
(x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į.
18 pa iculiè emen 11.7. schemą, igu an p. 158.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
235s aipsniai / a icles
ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a -
s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s.
l'é alua ion de lég abūdiali é en e ga çons e illes di è e signi ica i emen . e leu
pa la eu ja ŠiaulauM (3), e pa la eu Šiaulaub (12) appa u besan s da an age ac ion.
im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so
une possible a ian e, que jus emen ces locu eu s opinioné su un bon app ymodèle
oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a.
apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas
nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos
(ž . e e uo ą Labo o i p incipą dans la pa ie 1. de ce a icle no es d'en ée:
a iamasis de sexe socioling is inėje pe spec i e). cependan , il au econnaî e que
ce e condi ion ne empli pas. des nesąmoningųjų disposi ions éme gean
socioling is is egiolek inės aiškos ep ésen an le po ai ne indique que elle
a osenos modelis.
aiška es be niukų sou enu au e g oupe dzūkijos e nog aphien egiono i iamųjų, . i.
monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje
ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė-
beaucoupų, bu i ojų be niukų e me gaičių p o isions di è e signi ica i emen . le
deg é de signi ica ion di è e d'un cas à l'au e (ž . Table 8ę). aigi é aluan alM (3)20
pa la eu ja ce e g oupe des in es igamnies ép ou skia a o ak es disposi ions à
cause de sa sé ieux, con iance de soi, in innesse, plaisi . Lo squ'ils é aluen alM (9)
pa la eu , ce e g oupe é udiamnées plus a o ablemen que les ga çons é aluen
pa la eu es sé ieau é, plaisi , c édimi é, in é essumu e in elligence. Dans ous les cas
en e les illes e les ga çons des non-consommings disposi ions au ni eau au
esso issen s a is iquemen signi ica i s ou ès signi ica i s des di é ences. les
deux o a eu s son les plus é aluées comme sé ieuses. on peu soule e la ques ion de
sa oi si de elles disposi ions mon en solida iza imen a ec des locu ejoys du même
ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o-
sexe. E ec i emen pas. ainsi se ai possible di e dans ce cas, si me gaijas. bien que
communs de ou es les dimensions (plg. 1 ableelę) les aleu s ne son pas ès hau es e son s a is iquemen signi ica i emen se dis inguan de la commune de langue e Vilniaus langue a s o-
ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o
(kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės
(pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) kodi p abilęs jaunuolis ou jaunuolė ne de ien pas ou
é angimu, į a inu, don la pe sonnali é peu ê e suje e (ž . 7 ableelę). Me 19 des le es
s imul e au es signes signi ica ions: Šiaul Šiaulių s imulai; M me gai ė, b ga çon; (x) 20 s imulų
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
le es e au es signes signi ica ions: al aly aus s imulai; M me gai ė, b ga çon; (x) gai ės endues
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
236
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
à pense que alb (6) es in elligen , con ian en lui-même, gen il, signi ica i emen se déma que
siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai
me gaiques disposi ions pou alb (12) pa lan de plaisi , con iance en lui-même, c édibili é, sé ieux,
in elligence e du e é. s a is iquemen signi ica i s e même ès signi ica i s (ž . 8 ableelée
apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a
ca ac é is ique a ec binės gim inės ep ésen an po ai es pozi y us. Dès lo s, é udiamosios
žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal-
en essence p ipamen o données peu a i me , que illes illes es loyalesnès linguine ma e nelle,
žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i-
solida izuojasi a ec égion. Dans le cas de ce e g oupe, il es possible pa le seulemen de ga çons
pou les che cheu s c éés socioling is iniai egiolek inės aiškos ep ésen an s des po ai s
ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia
endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me -
gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje
1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje).
d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .)
ainsi que aičių pane ėžiškių e u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: po ai us,
neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš-
c'es es a o ablemen é alue a gi dimus egiolec inius a ian s. é oquan les données des
6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius
enquê es du g oupe Pane ėžio ( amygalas, k ekena os, Pumpėnų), di ei -on que s a is iquemen
signi ica i s des di é ences nesąmoningųjų disposi ions au ni eau en e épondan s e
épondan enčių nepaspe é ée é aluan PanM21 le aišką. PanM (3) pa la eu ja semble plus c édible
aux enquê ées, e Panb (12) pa la eu jas aux enquê ées. Considè e que el solida isa ionsis a ec
son sexe pa leu n'es pas ès signi ica i , ca é aluan d'au es pe sonnelles quali és de ces
pa leu s c ée plus pascon ian de soi l'imp ession. u enes s imulés pa ous les pa amè es an
des illes que des ga çons son é alués similai emen , di é umai ne son s a is iquemen
ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms
signi ica i s. Men iė inas seulemen u M (3)22 é alua ion de pa la eu he. s ėdasų, zapalių e
alan os mokinės a o ablemen que les ga çons é aluen u M (3) kie ume, sé ie umą, plaisi (ž . 12
ableelę). 21 signi ica ions des le es s imul des e au es signes: Pan Pane ėžio s imulai; M
me gai ė, b ga çon; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
22 s imuls des le es e au es signes signi ica ions: u u enes s imulai; M me gai ė, b ga çon; (x)
numbe is indique s imulo angées numbe .
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
237s aipsniai / a icles
en géné al, é aluan ces g oupes de eskizuojamus socioling is ins egiolek ines
aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų
asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų.
jeunesųjų zemaičių (Žemaičių kal a ijos, sedos e alsėdžių mokinių) ku iamam aussi
socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is
aucune aille décisi . s a is iquemen signi ica i es di é ences au ni eau des
nesąmoningных disposi ions s'exp ime en é aluan deux des qua e locu eu s, i. i.
elšM (3)23 pa lė oją illes endusių à considé e un peu plus sé ieux negu ga çons, e
elšb (6) locu eu appa u aux enquamosies plus con ianceįs lui-même (ž . abelelę 14).
b iè emen ésuman les ésul a s du g oupe de la égion il au di e que é yškėjęs
me gaičių didesnis aankus kalbinės gim inės egiolek inėms aiškoms, bien que e
a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips-
nenie pa ie 1. In oduc i es no es: le sexe kin amasis socioling is a ique
pe spec i e oje), n'es complè emen imp é u. Des ésul a s similai es ob iennen
pa ois e des che cheu s d'au es pays24. A an p ésen an des g oupes kauno
p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių
8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o
(k uonio, bab ų, Vilkijos) des données é udiables, des élè es in e iu ma é iaux, aigi
a i me que é udiés ces codes peu en appele leu langbines hommines code
p o o ype, ne se ai complè emen co ec e. k uonis (A las des langues li uaniennes
poin 554) du poin de ue géoling is e pakliū a dans aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005:
114116, Vilkija (Lie u ių kalbos a laso poin 495) pakliū a dans aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai
appa ien a las de langue Li uanienne Va eikonių (ce poin (470) es aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) au
poin , pa bab us p aeina aka ų aukš ai2425). D'où à di e, on s'a end à ce que les pa icipan s à
čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007:
l'expé ience peu en a oi aka ų aukš aičių cependan cela, bien sû , ne signi ie que é udiésieux kauno
kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies.
aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais.
jeunesmoins a ian es son negi dė i. Les habi an s de ces end oi s a i en e indus ielles, e
cul u elles la ille kauno 23 s imus le es e au es signes signi ica ions: elš elšių s imulai; M me gai ė, b
ga çon; (x) p ancūzakalbėje dans la pa ie de Suisse, les données on mon é que les emmes son pas aussi
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus
s ic es en é aluan imą o mula o opposan e hypo hèse (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25 Au
nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y-
no d du nemuno ainsi ce a eal le į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė e Vilija salienienė, salienė
2005: 8284).
nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė-
238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX il au di e que pa expé imen ą in es igamieji,
daiVa aLiūkai ė
é aluée pe sonnelles des locu eu s données de ce e âche quelque peu é i ien
paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas.
kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i-
mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima.
in e p é a ion. kaunb (12)26 pa lė oją 35 pou cen . des enquê es a a ibué à la ille
sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi
de kauno, e 45 pou cen . la ille de Vilnius; kaunM kauno ille, 44 p oc. la ille de Vilnius;
kaunb (6) 41 pou cen à la ille kauno, 37 pou cen Vilniaus ille. D'oùsi, uneip ou au e
(3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc.
p op ié és modeliuo as socio ina, que le p incipal asocia as é ai bend esnis c'es
didmies is. e bien que kauno s imules (comme au es cas de egiolec ines s imules)
ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many-
des locu eu s asd inée des s imulés des locu eu s pe sonnali és (ž . 15 len elę), cela
ne p édi ici sou in ini Willyio die ckso dis ance (angl. dis ance) e ak ujo dis ance
meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben-
(angl. ac ual dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) concep s, signi ian é i able, i.e. des
i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27.
pa amè es géog aphiques, dis ance e dis ance, dé e minée pa des codes sociaux,
cul u els, s é éo iniens manipulés. elles cu iés dis ances son les âches de la
ca e panaméenne (plg. aliūkai ė 2009: 165166). de données expé imen ales de ce
pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus
g oupe on oi que ak ualųjį dis anceum agi didmiesčio idėja, p obablemen comme
odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios
dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi-
conc e i ipiškos socioling is ikoje opposi ion miesski umų megaičių e be niukų
nepasi aikė é aluan kaunb (6) ex e-s imulo kalbė oją. su kaunM (9) e kaunb (12)
des pa leu s en e ga gaičių e be niukų
as s. kaimas iš aiška.
Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia-
mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų
s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia
26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) –
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
27 il ne peu qu'ajou e , que e les ep ésen an s de la Vilniaus langue on é é a ibués abiem
g andmiesčiams panašiu san ykiu, plg. : Vilnb (2) pa lė oją 46 pou cen . in es iga i s a ibuée kaunui,
58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) –
44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
239s aipsniai / a icles
48 pou cen . Vilni; VilnM (5) di e que dans les deux cas les pa lè oi a o isen meilleu es illes (ž .
Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me -
gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą.
Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a
labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as
be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us
ableelę 16). illes e ga çons enden à esquizue un peu di é emmen . Le plus se dis ingue VilnM (4)
pa la eu es pe sonnels quali és dans e čiai. Ga gai ės iau illesi ės ce e pa leuse es é aluée e
palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge-
selon la sou e aine é dimension de p op ié é des ésul a s de l'expé ience ne peu ê e cons a é
siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau
įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai
d'une plus g ande a ou i é des illes pou les illes-pa lê ojes, ca Vilnb (2) s imulo kū ėnei des suje s
semble esąs in elligen e in é essan (j . ableaux 17, 18). 3.2. des po ai s socioling is es de langues
jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau
commun ines e Vilniaus langue
Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i
4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai.
apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su-
kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin-
g is inius po ai s. Les é alua ions des illes e des ga çons di è en
s a is iquemen signi ica i emen (ou même ès signi ica i emen ) (ž . able 19ę).
No ez que les données ob enues, i.e. supé ieu s ga gaiques commun ines de la
langue s imul des ep ésen an s des ai s pe sonnels dans e čiai
co esponden socioling is es déc end in us a osenes polinkius (plg. Labo o i p incipą).
Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i
aly aus g oupes (daugai, bu imonys, simnas) des é alua ions in es iga i es. Ces g oupes de
nesąmoningųjų disposi ions expé iences des pa icipan s c éen pa iculiè emen posi i s (e
socialino a ai lumo, e s a uso dimensions sa ybių) commun inès langue ep ésen an s des
po ai s. le sexe du pa leu , comme on oi au ableau 19, aux enquamosiens n'es pas
impo an . 28 s imus signi ica ions des le es e au es signes: Viln Vilniaus s imulai; M me gai ė, b ga çon; (x)
nume is nu odo s imulo eilės nume į.

240
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o-
do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams.
els di é umai peu en ma que les illes iden i ica ionsi a ec son sexe pa lė oja.
aukš i į e čiai indiquen que le code de la langue commun inė p isi inan (plg. déjà
so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini-
menė ą die ckmo modelis me gai ės démons e p incipalemen iden isa ionsi a ec
me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais.
apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų
sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų
kalbė ojomisy a é aluan e la solida i é, e les dimensions du s a u . le plus sou en
illes donnen des sco es supé ieu s aux pa lè ojens en é aluan le pa leu de
c édibili é e plaisi (p op ié és de dimension de solida i é) ainsi que con iance en soi
e in elligence (p op ié és de dimension du s a u ).
Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i-
qui concu ence a ec le ep ésen an de la langue commun inée po ai
pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių
Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po -
socioling is iniu. Nous ū e es en essence es leu kalbinée ma e nelle ep ésen an
po ai (ž . 17, 18 ables), aigi leu s į e čių ski umai ici ne consids omi.
il au di e que le sexe a iable a ec e signi ica i emen pa amè es du po ai
socioling is inien du ep ésen an de la langue Vilniaus. on peu a i me que dans
ous les g oupes d'in es iga ions des illes, les į e čiai n'empêchen même ienkai
nulemia Vilniaus langue place des s imulés dans ous les a main des s imulés.
Me gaičius esquizué Vilniaus ep ésen an du langage socioling is is po ai , comme
e bend ines ep ésen an du langage socioling is is po ai , es pozi y esnis negu
be niukų. d'au e pa , e des ca ac é is iques des ep ésen an s kinmines des
langues illes é aluaien plus a o ablemen que ga çons (ž . p écesnį s aipsnio
galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios
ski snį). non i men , ca kalbines hom ines ep ésen an s de socioling is iniai
po ai s son assez communs, ka ego iques, leu posi ion ole an iškesnė negu
nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus
kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo
be niukų. en e enan aux Vilniaus langue s imuls es im e s, il con ien de no e que
les illes da an age de a o is ce e a maibend ines langue s imuls29. Hencesi, é aluan onc ionne la même sys ème de p o o ypes de langue imagdines e éguliè es.
29 Vilniaus langue s imulés signi icé éum son ne yškus, depuis bend ines langue s imulés les dis ingue
džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien-
seulemen , pa yzbalsinimas, ki čio a i aukimas e pan. Plg. : VilnM (4) s imule [
iː]
umpinamas 3 iš 4 pozicijų
;
[
uː]
umpinamas 1 iš 1 pozicijos;
VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i
pan.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
241s ai sniai a icles /
Le moins s a is iquemen signi ica i es ou ès signi ica i es des di é ences
u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams
d'é alua ion es indique aly aus g oupe e elšių g oupe illes (ž . 19 ablelę).
i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a
Rappelle que que pozi y esnis que be niukų, aigi espé ée, que els į e čių
d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui
ski umai mon en benapsk i ai.
elian les di é ences des es ima ions des ga çons e des illes a ec les quali és des
kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai
eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso
dimensijų kalbė ojų sa ybes.
dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal-
bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa-
locu eu s é yš imi e in elligingume (s a uso dimensions quali és). des données de
Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as
l'enquê e on oi que le plus co espond la du e é des p op ié és dans e ie. a os
apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos-
pa ce la langue bend inée e la langue Vilniaus ès similai es. Considè e que la simili ude
des app écia ions es liée à nelabai aiškiu commun ines de la langue isuel pa mi les
jeunes langues de la communau é memb es. des eche ches imagdines dans le sys ème
de signes di é enciés de la bend ines langue n'es pas end e e aiški, aigi similaux
codes, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uables au même u imu bend ines
langue p o o ype, e cela e lemia hau us elles a maines ep ésen an des quali és
dans e čius. ésul a ès posi i s socioling is ins po ai s des locu eu s. e Ly ies
4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys
kin aMasis conscien idings les disposi ions in es igables mon en šnek ų ei ingai. e
comme on pou ai se l'a end e, les données expé imen ales des disposi ions
sąmoningowych incompa ibles aux disposi ions nonąmoningosi. Les données de ce e
pa ie de l'expé ience pe me en essen iellemen de cons a e que la jeune
géné a ion es ca ac é isée pa la loyau é à la égion na ale. Vilniaus ille, kauno
g oupes, aly aus g oupes, Pane ėžio g oupes, u enas g ua mainoms. seulemen Šiaulių
pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės
g oupe e Ma ijampolės g oupe é udiamieux a o ans endé à é alue Vilniaus šnek ą
(ž . 20 ableelę). Visgi neąmoningųjų disposi ions disposi ions expé imen mųjų. Tou
o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų
egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo.
242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema les égions son
daiVa aLiūkai ė
keliasluoksnė. apibend in ini deux sia a maina s. moins a aukli s. enco e moins
apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au-
a aukli e . . Le p emie modèle se ai le sui an : le p o o ype de aiškos la plus
pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau-
app éciée es la ememb ance ma e nelle de la languebinée. moins a aukli es
bend inė kalba i (o ) didmiesčių kalba; au es em aines hié a chisés selon la dis ance
éelle de la langue ma e nelle. el modèleis, a ec šiokies okies ajus emen s,
ca ac é is ique kauno g oupe, elšių g oupe e aly aus g oupe é udiés.
ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia-
d'abo d é aluée la langue ma e nelle a maina, seconde posi ion dans a sidu ia bend iné
langue e g andmiesčių a ian es elle sys ème imagdiniens implique p i ali é e
publici é dis inc. d uskininkų e Va ėnos šnek ų pozicija šnek ų ny ina, que
ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui.
Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma-
Ma ijamopolės šnek os e Šakių šnek os posi ion dans ei inge expliqué peu déjà
men ionné le concep de dis ance ac ualio. d'au es g oupes é udian s le plus
plaisan an es aiškos p o o ype es ne ienaly is, . i. ski umai en e kalbinės gim inės
a ian o, bend inės kalbos e didmiesčių (kauno, Vilniaus) langue des aleu s d'a ai
son s a is iquemen ne eikšmingi, e au es a mainos hie a chizués selon ealųjį
dis ance (plus ou moins) du kalbinės gim inės. Dès lo s, la kalbinée hom ines aiška n'es
pas é aluée plus que bend ines langue ou el modèle ca ac é is ique du g oupe
didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina.
Pane ėžio, Šiaulių g upės, u enos g upės e y , kalbinės hom inės aizdinių sis éme
Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma-
ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma-
ma ijampolės place occupe Vilka iškio šnek a (l'un de ce e g oupe expé iences mené
Vilka iškyje).
ésend inan Vilniaus in es iga i s šnek ų ei ings, é aluan s a is iquemen
mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia
Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai
signi ic eikšmingai di è e.
Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin-
disposi ions gųjų expé imen imen o données, éb iskée non nomb euses
di é ences. on peu a i me que en é udian seulemen des memb es d'une
ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia-
communau é de langue de sexe se ai ob eni d'au es šnek ų muosius. aly aus
g oupe des illes e des ga çons langbinis goû p asilenkia seulemen é aluan Vilniaus šnek ą illesi esses Vilniaus šnek a plaî da an age que aux ga çons.
ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
243s aipsniai / a icles
da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20
ableelée, eu à classe 16 a maines, cependan a mių inclusion dans ei inguo ines
a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai
(**=p<.01)30 di è e seulemen klaipėdas šnek os é alua ion. Ce e šnek a aux illes
plaî da an age que aux ga çons. il se ai possible de considé e , si elle à é alua ion se
mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių,
décida adinasi, une a i ude plus a o able à a mainą peu ê e liée e a ec ce ac eu .
s a is iquemen signi ica i emen (*=p<.05) di è e e bend ines langues dans e čiai.
nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge.
Les illes bend ide a di e que si des expé iences au aien pa icipé seulemen des
ga çons, leu a manes qua ukas de a ing bene clai emen le plus mon e ai le
a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios
sou ien de l'iden i é zemai ique: e esaiches disposi ions ha monise ce e dis inc ion
a mainų ei inge.
les illes au langage commun assignen la deuxième place au g oupe de kauno é udiam les
plus plainkančios šnek os s a us uniquemen a ibuen kauno a mainai, cependan les
au es a mainos son no és di é emmen . conscien s des disposi ions le ni eau, les
Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai
ga çons du g oupe kauno é udiés signi ie plus a o ablemen di è e ès
nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo
idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš-
signi ica i emen (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) di è e e des au es a mai esnes lieux šnek ų ei inge.
Ma ijampolės g oupe des ideals de langue des ga çons e des illes de Ma ijampolės
se dis ingue bene le plus de ous les g oupes au ni eau des disposi ions conscien is.
eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių
ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai
eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek-
be niukų pi mas ei ingo as e Ma ijampolės e Vilka iškio šnek as. des g andes
illes a manes illes illes beaucoup plus sou en que ga çons a ibue une plus hau e place ei inge, e kalbines hom ines šnek as
kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės
odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o-
o ipų sis emas.
De même la a iable de sexe di é encie les données de shnek ų ei ingų e dans
d'au es g oupes é udia i s.
30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ).
Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš-
mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i
keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y.
*=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Ce e mé hode es u ilisée pou dé e mine si une pe sonne es a ein e d'une maladie g a e ou d'une maladie g a e.
250
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d
Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language
A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen,
Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001:
sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003:
guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389.
social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 76–113.
Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005:
Vaka ų aukš aičiai kauniškiai e Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta mès mokyklai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. commencemen Li uanie si ua ion: a mės ans o macija.
Geoling is iques e socioling is iques polilogas au XXI siècle. hèses de con é ence. 2012 m.
décemb e 67 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno acul é humani ai e, 67.
Mu ay s ephen o. 1998:
Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups.
ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company.
obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a
classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de
sociolingüís ica, 16.
P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal
Linguis ics. do d ech : o is, 5170.
P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company,
xxiiixl.
P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional
Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. pa dennis . P es on. ams e dam,
Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. dennis P es on . 2002: Pe cep ual
dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man classi ica ion
day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma -
le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104.
o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37.
Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub-
omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o
Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish-
ing L d.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
251s aipsniai / a icles
swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 216247.
agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion,
a ion. Malden: blackwell.
In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga langue e socioling is ine compé ence. Da -
bai i dienos 54, 189–198.
Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as:
socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. –
Taikomoji pa lo y a 1, 127.
W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in
Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. A P ac ical Guide o Resea ching Language. A P ac ical Guide o Resea ching Language. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: éplique
P ess P .
P iedas
1 Len eLė. du po ai sociolinguis ique dimensions: quali és
s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas
i dinamizmas
ma ica32 pou sui an le bu ...
indécisès + + iable...
désa i ude + + sé ieux...
lég abūdis + + įdomus...
ennuyus + + con iancenan
en soi...
insoucian de soi + +
in elligen ... k ail + +
ag éable... désag éable + +
kie as ... ne ykėlis + – – +
32 sa ybių ma ica p épa ée su base k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011:
267, Maegaa d 2005: 6769.
252
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
2 Len eLė. Šnek ų ei ingo expe imen o šnek ų lis es
Vilniaus
g oupe de
kauno
ille polės
Ma ijam-
bend inė
g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
bend inė
kalba
didmiesčių
kalba
kalba
kalba
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus Vilniaus
šnek a
Vilniaus kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno kauno
šnek a
kauno
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
klaipėdos
šnek a
egionalų
šnek a
cen ų elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių elšių
šnek a
elšių
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a Il es
Ma ijam-
polės
šnek a Il es
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a polės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a Ma ijampolės šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a Il es
Ma ijam-
polės
šnek a Il es
Ma ijam-
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes à
l'en i on-
nemen
linguis iq-
Pas alio
ue
ignalinos
jona os
Plungės
Vika išk-
šnek a
io
šnek a
joniškio
šnek a
Va ėnos
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šakių
šnek a
Šakių
Pak uojo
d uskini-
kupiškio
šnek a
anykščių
šnek a
k e ingos
šnek a
nkų
šnek a
šnek a
a mės
Žemės
aukš aič-
ių su alkiečių dzūkų
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
253s ai sniai a icles /
3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as33
Pu sui an du bu (1)
34
neappossedès (7) (n =203)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
7,04 7,48 8,43 8,79
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,69 7,56 8,11 8,75
Rim h (1) lég abūdis (7) (n=203)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
7,29 7,84 7,90 8,19
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,51 7,03 8,23 9,54
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189)
Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12)
6,85 7,29 9,20 9,29
In elliging (1) k ailas (7) (n=199)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
6,68 8,34 8,38 8,77
Malonus (1) nemalonus (7) (n=198)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,88 7,56 8,36 9,21
Solide (1) dé aykėlis (7) (n=203)
Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9)
6,44 7,42 7,98 9,18
33 Len ele e p ésen en des angs moyens. les locu eu s é ūsiés selon le moyen de nie ang, leu s
a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo
signi ica ions diminuemen de pai es à gauche si uée posi y iąją quybę (pa yりに, pou sui an le bu , iable,
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
sé ieux, e c. .). 34 n nomb e de suje s du g oupe. A no e que e d'au es g oupes des données
ou nissaien dans les abele es n ma que le nomb e é udiables.
ac a Linguis ica
daiVa aLiūkai ė
Li huanica LXIX 254
4 Len eLė. Ma ijampolės g oupe de illes e ga çons di é umai de é alua ion35
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011
(3)
0,189 Ma chi2 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 0,189
p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma M p= 0,249 0,867 0,598
(9)
chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100
0,235 0,619 0,816 0,914 0,752
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma b
(6)
chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138
p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710
*(m>b)
Ma b
(12)
chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089
p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
5 Len eLė. Šiaulių g oupe des i iamųjų egiolek inės aiškos ep ésen an socioling is is
po ai Siekian is ikslo (1) neapsisp endęs (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,35 7,03 7,56 8,08
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,41 7,17 7,38 7,65
Rim h (1) lég abūdis (7) (n=188)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,12 7,27 7,66 7,95
35 di é ence en e les g oupes é udia i s (be niukų e me gaičių) la signi ica ion é aluée é i iée
k uskalo e Volis (angl. K uskal-Wallis) es . l'augmen a ion du nomb e chi ca a indique la di é ence en e les é udiés-
jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e -
inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001.
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
S aipsniai a icles Įdomus (1)
nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM
(3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 /
6,52 6,71 6,82 8,00
Con ian en soi (1) peu con ian (7) (n=186)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,42 7,26 7,63 8,10
P o ingas (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb
(6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12)
6,37 7,85 7,86 8,05
Malonus (1) nemalonus (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,89 7,28 7,52 8,23
Fie a (1) dé aykėlis (7) (n=190)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,04 6,80 6,96 7,37
6 Len eLė. Šiaulių g oupe des illes e des ga çons é alua ion
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
di é umai ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416
(3)
0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636
*(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421
0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648
(9)
0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 3,233 2,026 1,381
0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
0,943 2,672 1,936 0,653
(6)
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267
(12)
0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605
0,527 0,988
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001

256
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as
Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163)
alb (12) alb (6) alM (9) alM (3)
7,06 7,50 7,70 8,16
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
alM (9) alb (12) alM (3) alb (6)
7,53 7,53 7,63 7,73
Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
6,44 7,45 8,01 8,07
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163)
alb (6) alb (12) alM (9) alM (3) alM
6,85 7,13 7,73 8,10
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155)
(6) alb (12) alM (3) alM (9)
6,82 7,25 8,54 8,57
P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
7,14 7,44 7,71 8,09
Malonus (1) nemalonus (7) (n=164)
alM (3) alb (6) alb (12) alM (9)
7,02 7,17 7,65 7,84
Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162)
alb (6) alb (9) alM (3) alM
6,16 6,57 7,71 8,11
8 Len eLė. aly aus g oupes des illes e des ga çons de l'é alua ion
ski umai siek. Pa ialM
ikslo
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
(3)
chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2
p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074
**(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204
0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek.
(9)
chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723
Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003
*(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b)
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
257s aipsniai / a icles
0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875
ikslo
15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
0,016
(6)
chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502
*(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b)
(12)
*(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as
Pou sui an l'objec i (1) neappossedès (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,40 6,74 7,84 8,14
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,63 6,66 7,83 8,05
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9)
6,28 6,55 7,87 8,74
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9)
6,47 6,64 7,13 7,52
Passuisan lui-même (1) passuisan (7) (n=154)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
5,90 6,48 6,98 7,40
In elliging (1) k ail (7) (n=158)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,01 6,81 7,93 8,34
Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2
5,88 7,01 8,05 8,19
Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161)
Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9)
6,18 6,40 6,51 7,14
258
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
10 Len eLė. Pane ėžio du g oupe des illes e des ga çons de l'é alua ion
siek.
ski umai ikslo Pa ikimas g a as Įdomus Pasi . sa imi gas nus Kie as
P o in-
Malo-
PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012
(3)
0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156
0,374
*(m>b) *(m>b)
PanM
(9)
1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122
p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289
Me gaičių e be niukų
e inimo ski umų nė a
Panb
(6)
chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057
p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811
*(m>b)
Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064
(12)
2,858
p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091
*(b>m)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
11 Len eLė. g oupe u enos i iamųjų egiolek inės aiškos ep ésen an de po ai
socioling is inis
Pou sui an l'objec i (1) neappossedès (7) (n=120)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,52 7,83 8,18 8,21
Pu ain (1) peu c édible (7) (n=118)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,86 7,19 8,08 8,34
Rim as (1) leng abūdis (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,63 7,59 8,01 8,48
Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116)
u b (6) u M (3) u b (12) u M (9)
6,94 7,54 7,81 8,99
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
259s aipsniai / a icles
Con ian en soi (1) peu con ian (7) (n=114)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,54 7,29 8,11 9,42
In elliging (1) k ail (7) (n=116)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,91 7,57 8,65 9,32
Malonus (1) nemalonus (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,37 7,4 7,75 8,79
Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek.
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,36 7,47 7,79 9,06
12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai
Pa iki-P o-Ma ikslo mas sé ieu as Įdomus
Pasi . p op es ingas lonus Kie as u M chi2
0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412
(3)
p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001
*(m>b) *(m>b) **(m>b)
u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315
(9)
0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829
0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(6)
1,104
p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(12)
chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791
p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
266 ac a
daiVa aLiūkai ė
Linguis ica
Vilniaus
mies o
i iamieji
kauno
g upė
Ma i-
jampolės
g upė
Šiaulių
Li huanica LXIX
aly aus
g oupe g oupe
Pane-
ėžio
g upė
u enos
g oupe
elšių
Vilnb (8) iable **(m>b) *(m>b) **(m>b)
siek. ikslo *(m>b) **(m>b)
*(m>b) pasi ik.
im as **(m>b) *(m>b)
įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b)
sa imi **(m>b) **(m>b) ag éus **(m>b)
p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b)
**(m>b) ***(m>b) ***(m>b) du *(m>b)
20 Len eLė. Šnek ų ei ingai
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Vilniaus
šnek a
kauno
šnek a
Vilniaus
šnek a
Vilniaus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
u enos
šnek a Žemaičių
bend inė bend inė Š iškio
šnek a šnek a šnek a
Kauno Vilniaus elšių
šnek a šnek a šnek a
šnekkalba kalba šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a šnek a šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
klaipėdos
šnek a
kauno
šnek a
Plungės
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šakių šnek-
a
u enos
šnek a
u enos
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
Šiaulių
šnek a
kauno
šnek a
Ma ijamp-
Pane ėžio
o-Pane ėž-
lės šnek a
io
šnek a šnek a
Ma ijam
polės
šnek a Il es
Ma ijam
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Šakių
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Pane ėž-
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ik e -
jampolės
šnek a
ingos
šnek a es une espèce

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
267s aipsniai / a icles
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
kupiškio
šnek a
ignalinos
šnek a
Pane ėž-
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
Pak uojo
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
elšių
šnek a
u enos
šnek a
io aly aus
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
dzūkų
su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių Ma ijampolės šnek a su alkiečių
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
suMMa y he a icle analyse he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals,
ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a
signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such
conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied a ound 7 la ges
egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23
Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analysed. he expe imen o
s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli
consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4
ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e
a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o
o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls
iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies
o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o
scale was used in he expe imen .
he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici-
conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he
a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys
o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o
pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual
linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he
exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys
268
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language,
e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he
Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion
o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s
i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he
can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic
ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he
po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland
a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language
a e co ec ed by he a i-
able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o
he Vilnius language.
Į eik a 2013 m. spalio 7 d.
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as
Cus ines g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uanie
[email p o ec ed]