219s aipsniai / a icles
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as,
Lie u ių kalbos ins i u as
Resea ch a eas include geolinguis ics, sociolinguis ics,
pe cep ual dialec ology and cogni i e linguis ics.
kaLbos Va ian iŠkuMas
Eye o he ige : Ly ies
kin aMasis1
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
Anno a ion in he a icle analyzes he scien i ic p ojec Li huanian language: ideals, ideologies
and iden i y agmen s o expe imen al ma e ial. The ques ion o whe he gende is a a iable is
a signi ican dimension ha di e en ia es he ideals o he Li huanian language o he younge
gene a ion. ques ions o language a ia ion. The s udy looked a he sociolinguis ic po ai s o
sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us
se en o he wo ld's la ges na i e, u ban, and common language speake s.
egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i
dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal-
anno a ion he a icle analyses he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec […]Li huanian
language: ideals, ideologies and iden i y shi s[…]. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende
is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 s udy
was ca ied ou in he amewo k o he p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i ies,
2010[…]2013 (conduc ed by he Li huanian Language Ins i u e, headed by Lo e a Vaicekauskienė, suppo ed
by he Li huanian Science Council, con ac no. Va -14/2010).
The ollowing wo ds a e used: sociolinguis ics, gende change, consciousness
p o isions, non-consciousness p o isions, sociolinguis ic po ai . a i udes,
keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious
sociolinguis ic po ai .
220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he
daiVa aLiūkai ė
a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges
he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o
egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen […]
1451 pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d
language.
om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es
1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies
kin aMasis socioLingVis inėje
Pe sPek yVoje
sociolinguis ic pe spec i e, a ce ain uni o e e ence ha places he social gende
kin amąjį, y a d iplanė.
The i s plan is essen ially ela ed o a ia ional sociolinguis ics ( a ia ionis sociolinguis ics) o
o he wise quan i a i e sociolinguis ics (quan i a i e sociolinguis ics) in he name o William Labo . Labo
guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci-
was he i s o explain he idea ha i was p ecisely his esea che 's insigh ha became he basis o
a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima
he a ia ional sociolinguis ics o e e y hing. Al eady in he e y i s wo ks o a ia ional sociolinguis ics,
p incipu (plg. agliamon e 2012: 2).
ly is was assessed as a signi ican de e minan o a ia ion in he language communi y. In essence, his
Fishe s udy legi imized he gende - a iable dualism […] he esea che in he adi ion o dialec ological
nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną
(plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais
(angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so-
cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau-
giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489).
esea ch was new. I is impo an o add he e ha he ishing communi y de ines. Fo mo e in o ma ion on
sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e-
his dis inc ion, see aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). The s udy g oup consis ed o 24
2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan-
child en, including boys and gi ls. he in o ma ion belonged o wo age g oups, i.e. 36 yea s and 710 yea s. The
s udy consis ed o h ee ypes o linguis ic da a: so-called pe cep ion es s (i.e. child en's p onounced
ex s acco ding o sho in oduc o y sen ences gi en by he esea che s); answe s o he o mal
ques ionnai e (only o senio in o man s); In o mal in e iews o senio in o man s (Fische 1964:185: 483)
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
In his 221 a icles, Rio's esea ch g ew ou o dialec ical ounda ions, and he scien is
himsel , in p esen ing his wo k, conside ed whe he such esea ch could no be conside ed
compa a i e ideolec ology (Fishe 1964 (11958): 487). In a pa icula ly signi ican adi ion o
quan i a i e sociolinguis ic esea ch, in a s udy p epa ed by Labo on New Yo ke s'
beha io , when a esea che , led by he a iable (po kin i, o be mo e p ecise, […], was able
o p o e ha language can be s udied sys ema ically, he gende a iable as a signi ican
balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš-
a iable is also gi en a en ion. age and so on. Labo demons a ed ha language a ia ion
models (pa e ns o Labo wi hou e e ing o he signi icance o he a ian
Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a-
mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi,
sociolinguis ic adi ion) a e impo an insigh s o mula ed by ep esen a i es o
a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje
(daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381).
sociolinguis ics and will be p esen ed o esea ch in his a icle. In addi ion, he esul s o
g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a-
a s udy by he Uni e si y o Cali o nia, Los Angeles (UCLA) ound ha gi ls and women we e
mo e likely o ha e lowe - han-a e age IQs, and ha women we e mo e likely o ha e
lowe - han-a e age IQs, acco ding o a s udy by he Uni e si y o Cali o nia, Los Angeles
(UCLA). ecke 1989: 245[…]267; cheshi e 2002: 423[…]443; omaine 2003:
nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos
98[…]118; agliamon e 2012: 32[…]34 and k . I is also known as he "Tagliamon e 2012". ).
In he 1990s, Labo , based on mo e han 30 yea s o esea ch expe ience, u ned his a en ion o -in
mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo-
4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o
and -ing ealiza ion, which inspi ed he esea che o unde ake an expe imen al s udy.
(See also ishe 1964 (11958): 483.
I is wo h adding ha he beginning o he mos a ied o quan i a i e sociolinguis ic esea ch is iden i ied
wi h he sound change s udies ca ied ou by William Labo in 1963 a Ma ha's Vineya d on he island o
Massachuse s. he esea che applied he p inciples o di ec obse a ion o s udy he ealiza ion o
linguis ic a iables. A pionee in quan i a i e sociolinguis ics no ed ha by s udying he equency and
dis ibu ion o phone ic a ian s be ween di e en ages, he s udy o he P onujo k dialec ce ainly had a
esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau
g ea e in luence on he de elopmen o his di ec ion. I should be added ha he ci a ion a e is highe han
mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas.
6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo
ha o women. I 's he p inciple. Women a e mo e ini ia ed o ake on p es igious o ms han men. The second
p inciple. In he case o change om below, women a e usually inno a o s.
222
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
I 's a deli. The gende a iable is no e alua ed in absolu e e ms. I s in luence
nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo-
highligh s he aspi a ion o membe s o he social gende language communi y o
p es igious no ms, on he o he hand, and a g ea e appe i e o inno a ion (ž . In
425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107).
his a icle, we'll look a some o he mos impo an indings o he s udy, including
he ollowing: (i) The indings o a ian sociolinguis ics esea che s desc ibe ac i e linguis ic ac i i y.
an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu
dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais.
kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai-
i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i
wi h he gende o he membe s o he language communi y.
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne-
The di e ence be ween di ec and indi ec esea ch. The i s pa adigm s udies a e based on
ques ionnai es, whe e he esponden s espond o language usage, languages, language a ia ions, and
klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo-
he e alua ion de ense solu ions conceal he o iginal pu pose, so he esea che s belie e ha indi ec
me hods ensu e mo e spon aneous and open esponses (e.g. obiols 2002: 2). The Commission he e o e
kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a
concludes ha he aid is compa ible wi h he in e nal ma ke wi hin he meaning o A icle 107 (3) (c) o
he T ea y. In he 1960s, Wallace Lambe and his eam de eloped he "ma ched guise" language p o isions,
echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian
which do no e eal o esponden s he ue pu pose o he s udy, bu a he s imula e wo ds and
ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso
e alua e he pe sonal, social and o he cha ac e is ics o he speake s. Ka ie D age (2013), in desc ibing
expe imen al me hods in sociolinguis ics, dis inguished he kaukės me hod wi h spon aneous language
s imuli and p ecisely p epa ed s imulus esea ch. So he essence o he mask s udy is ha i usually
mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi-
s imula es he oice o one pe son in a e bal o o he wise ma ked speech. This is o ind ou whe he
iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga-
niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i
he a ian o speech cla i ies, changes he social cha ac e is ics o he speake o he
lis ene -e alua o o no . In addi ion, he use o speech-language pa hways (LLPs) in he s udy o language
acquisi ion has been shown o inc ease he likelihood o lea ning a new language, and he use o
ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų.
7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo-
i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326).
speech-language pa hways (LLPs) in he s udy o language acquisi ion has been shown o inc ease he
likelihood o lea ning a new language.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
223s aipsniai / a icles
kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios
he pa adigm o dialec ology. This is he i s ime ha he Eu opean
Pa liamen has o ed in a ou o he Commission's p oposal o a di ec i e on he p o ec ion o wo ke s om he isks ela ed o exposu e o ca cinogens a wo k.
bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini-
mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje,
japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i
kai ku iuose ki uose k aš uose.
The ou main componen s o such esea ch a e: he s imuli mos o en used by he
u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų
ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i
a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo-
jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ).
no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad
subjec s in he esea ch ( he subjec s a ely ha e o ely on hei own memo ies,
images, e c.), as well as he esul s o such esea ch, such as he di e ences in he
do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių
me hodology o he skull. In he i s place, i should be emphasized ha he mapping
y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios
dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg.
ask o pe cep ual dialec ology, he ask o de e mining he di e ence o a ian s (see
P es on 1999: xx […] xxx; ensink 1999: 3[…]7; daan 1999: 9[…]30; k eme 1999: 31[…]36 and
Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie-
o he s). Theo e ical pe spec i es: social psychology, whe e esea ch is p ima ily
conce ned wi h he e alua ion o di e en languages, and pe cep ual dialec ology,
whose ep esen a i es ocus on he e alua ion and pe cep ion o he a iance o a
de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana-
li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis,
socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo,
s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau-
single language. he ideals o he Li huanian language o gene a ions o come.
The i s pe spec i e, i.e. a ian sociolinguis ics, includes he gende a iable in he
main analysis only as a side-by-side in o ma ion, since he basis o he p esen a ion
s udy is no ac i e linguis ic ac i i y, bu da a o assessmen and pe cep ion.
9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil-
2004: 190). This is he i s ime ha he Commission has been able o do so.
10 Lambe and his eam used he mask me hod o e alua e a i udes owa ds English- and
F ench-speaking Canadians (see Mu ay 1998: 74[…]75 o mo e in o ma ion).

224
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink
7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe-
The ma e ial o he imen s […] common language, Vilnius ci y language, Kaunas
ci y language and egions, i.e. linguis ically ma ked, language s imuli. (See Figu e 1
ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų
o he es si es). he su ey a all poin s was ca ied ou in 2012;
2. Me odoLoginė PLa o Ma:
dVina is eksPe iMen as
kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są-
he moning p o isions. I should be said a he ou se ha such a egula o y esea ch
model is in any case mo e success ul han ying o in es iga e only one side o he
egula ion. When ope a ing wi h wo ypes o da a, one can expec a p o o ype o a
1 o V. Poin s o in es iga ion
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
In his con ex , i is wo h no ing ha he s udy o a ia ion models in la ge
i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik
okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų
linguis ic communi ies, i any, would be he comple e absence o any pa e n, and
ha he e y ague, unclea a ia ion models can be sys ema ically s udied and
linked o social models. Thus, when i comes o he accu acy s. alsi y o
me alinguis ic discou se, o o he subjec i e da a, i is ce ainly possible o expec
o gene alize ce ain models. In his case, hese would be ce ain models o a ia ion
o p o isions, which a e likely o be ela ed o social, egional and o he language
communi ies. This p o ision is essen ially p omo ed by he e iew o exis ing
esea ch (e.g.
menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin-
2010: 86; clu ch 2010: 104). This is he i s ime ha he Commission has examined he compa ibili y o he aid wi h he in e nal ma ke .
2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis
nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i-
la ge -objec i i y min […] o he in e na ional p ojec Lancha (see K is iansen 2009:
173[…]178, especially able 1 p. 174) me hodological pla o m. The so-called speake
assessmen es ( he basis o he Lambe -Kaukes me hod and P es on's pe cep ion)
e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis
has been used o cla i y unconscious p o isions (see Figu e 2 o P es on's pe cep ion,
y iosios dialek ologijos y imų echnika.
Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau
apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o ,
Reay, Bu le 2005: 174 […] 176; K is iansen 2010: 545). The wo-dimensional s uc u e o he
Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos
human body is called he " wo-dimensionali y" because i is a combina ion o he wo
dimensions o s a us and solida i y (Ryan, Giles, Sebas ian, 1982, ci . om Hoppe , 1985, ci .
k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn,
om K is iansen, 2010: 545). These dimensions a e al eady being modelled by sociolinguis ic
kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben
schemes o common languages, Vilnius ci y languages and dialec s.
kai žymė os kalbos a s o ų po e us.
The speake s o all he s imuli de eloped he same heme […] exp essed hei
opinion abou a good eache . I should be added ha signi ican echnical
226
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i
pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs
su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės
esea ch is epea ed in almos all s imuli.
12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju
he subjec s assessed 4 ep esen a i es o he common language (2 gi ls and 2
kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos
boys), 4 ep esen a i es o Vilnius and 2 ep esen a i es o Vilnius) […]
ep esen s egional connec ions o he language o he you h o ano he la ge ci y (i.e. Kaunas).
he s imuli used a he es poin s o he cell g oup (Zemaičių kal a ijoje, sedoje
and alsėdži)11, o be conside ed as egional uni s o he lowe limi s; he incen i es
o be used a he esea ch poin s o he Ma ijampolė g oup, o be conside ed as
egional uni s o he wes e n highlands o he moun ains; he s imuli used in he
in es iga i e poin s o he Šiaulių g oup, o be conside ed as he wes e n
iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini
high-al i ude seismic egions o he 11 o he g oup in es iga i e poin s, see igu e 1.
undecided abou he goal
Reliable un eliable
se ious Leng abūdis
unny bo ing
Con iden Con iden no con iden
P o ingas k ailas
Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1) is a species o lowe ing
plan in he daisy amily, Fabaceae. The eVisi s imuli we e p epa ed om a ew
2 PaV. Ve inimo skalė
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
227 linea a icles o eading uni s; The e igo-elec ous uni is unde s ood as an
kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos
g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio-
in e media e a ian be ween he adi ional language12 and he common language,
in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai.
e lec ing he complex ela ionships be ween he language and he common language.
The i s bene o he egiolec uni […] egiolek o […] ca ego y was used by co nelijus a.
j. hoppenb ouwe s, who named he a ian wi h his e m, which is o med wi h […]
(k yp is: a mė […] common language) (ž .
mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje
minu es o eco dings ob ained du ing a ee- ype in e iew on he subjec o a
"good eache " wi h s uden s om he espec i e ci ies (see Figu e 1). o each
giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a -
dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6).
poin , a leas 30 in e iews we e collec ed, in o man s we e selec ed acco ding o
p ede ined c i e ia, i.e. 1) gende […] bo h sexes […] in o man s had o be collec ed o
he s imula ion o he ma e ial, 2) age […] he in o man s had o be pupils o he 11 h
and 12 h g ades; 3) he in o man s o he secession c i e ion […] had o ha e been bo n
and aised in he poin o in es iga ion (i.e. in Šiauliai, Ma ijampolė and o he s, see Fig.
1). using he language o young people. Thus, ep esen a i e agmen s o he
se e i y c i e ion we e excluded om he in e iew ma e ial, i.e. i was sough ha
Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o
he egional s imuli would be linguis ically ma ked ( o example, he geog aphical
s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k .
engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen-
seg ega ion o he lowe egions, he wi hd awal o he lowe segmen s and he
double-speaking; F om he poin o iew o he membe s o he young language
communi y, he compe ing alue om he poin o iew o he con inuum is much mo e
iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad
okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a
a ied han i is possible o e eal in he 4 s imulus sounds. Howe e , he expe imen
bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos
shows se e al models o language a ia ion, which means ha i is bes o compa e
hem wi h he da a o he ep esen a i es o he Vilnius ci y language and he gene al
kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a -
language. O cou se, he ou s anding assessmen s canno be conside ed uni e sal, bu
abou
endencijas kalbė i galima.
12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e.
234
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
he ollowing able is inse ed: The e is a s a is ically signi ican di e ence be ween
Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai-
he a i udes o gi ls and boys jus because o one hing. he o e all a ing o his
cha ac e is ic o he solida i y dimension is low (only 7.56; compa ed o he o e all
4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal
language ep esen a i es' assessmen o his cha ac e is ic among he Ma ijampolė
g oup's esea che s, he a ing o o he pa ame e s o Ma b (6) gi ls and boys does
me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski-
no di e . Thus, i can be summa ized ha he deg ee o solida i y wi h he language's
na i e code be ween he ep esen ed sociolinguis ic po ai s o he common language
plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148).
and he ep esen a i es o he Vilnius language. Such da a sugges s a hypo hesis
bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o-
abou he in e io i y o he so-called dialec . S udies in cogni i e dialec ology show (e.g.
E ans 2002: 71[…]93) ha open communi ies ha do no use he equi alen codes o hei
immedia e en i onmen due o simila o di e en ci cums ances p ima ily use public
p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad
domain codes. The eason o he complexi y o he dialec 's in e io i y complex is
diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos
dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us
explained by he umio inoue, he isual de e mina ion o he dialec by he dialec
i sel , and he s e eo ypical isual aspec s o he place and he popula ion. A he same
ime, he image y o he dialec is also he eason o he complexi y o he dialec 's
aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių
jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju
ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė,
in e io i y complex […] his is, in Inoue's iew, al eady a ield o in e es o social
psychology esea che s (see inoue 1999a: 147[…]15918; Inoue 1999b: 174). The Salinas dialec (Salinas dialec 2005: 93-95) is a dialec o he Salinas dialec , which is a dialec o he Salinas dialec , which is a dialec o he Salinas dialec .
kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o
paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan
nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba
some expe imen al da a on he unconscious p o isions o o he g oups. The
in es iga i e and in es iga i e eams o he municipali ies (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio)
indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo-
ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė).
17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas;
(x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į.
18 especially 11.7. he scheme on page 158.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
235s aipsniai / a icles
ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a -
s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s.
he assessmen o ligh ness a ies signi ican ly be ween boys and gi ls. And he
speake , Shaulam, and he speake , Shaulab, appea ed o hem o be mo e o a ac o .
im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so
This is a good example o how a s uden 's unde s anding o he language can be
oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a.
apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas
nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos
imp o ed by he use o a language-speci ic model (see he "Language-speci ic model" in
he i s pa o his a icle, "Language-speci ic language-speci ic model"). Howe e ,
i mus be acknowledged ha his condi ion is no ul illed. The sociolinguis ic po ai
o he ep esen a i e o he egional dialec , which eme ges om he unconscious
a osenos modelis.
p o isions, does no indica e ha such a dialec is suppo ed by he boys o he o he
monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje
ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė-
g oup […] o he Dzūkija e hnog aphic egion […] o he in es iga o s, i.e. he p o isions
o many, bu i ic boys and gi ls di e signi ican ly. The deg ee o signi icance a ies
om case o case (see Table 8). Thus, in assessing he alM320 speake , he
in es iga o s o his g oup exp ess mo e a ou able p o isions because o i s
se iousness, sel -con idence, in elligence and pleasu e. When e alua ing he speake ,
he subjec s in his g oup a ed he speake 's se iousness, pleasu e, eliabili y,
in e es and in elligence mo e a o ably han he boys. In all cases, s a is ically
signi ican o e y signi ican di e ences in he le el o unconsciousness occu
be ween gi ls and boys. Bo h speake s we e a ed he mos se ious. I is ques ionable
whe he such p o isions e lec solida i y wi h speake s o he same sex. I doesn'
ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o-
wo k. Tha 's wha you'd say i you we e a gi l. Al hough he o e all es ima es o all
dimensions (see able 1) a e no e y high and a e s a is ically signi ican ly di e en om hose o he common language and he Vilnius language, he
ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o
(kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės
A young man o woman who speaks he code does no become a comple e s ange , a suspec ,
whose pe sonali y can be doub ed (see able 7). The meaning o he le e s and o he signs o
Me 19 s imuli: Šiaul […] Šiaulių s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) he meanings o he le e s […] 20 and
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
o he cha ac e s: al […] aly aus s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) gi ls who end o hink ha alb (6) is
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
236
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
in elligen , sel -con iden , kind, signi ican ly di e om gi ls' a i udes because o alb (12) he
siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai
speake 's pleasu e, sel -con idence, eliabili y, se iousness, in elligence and oughness.
s a is ically signi ican and e en e y signi ican (see Table 8 Cha ac e is ics o he po ai o
apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a
he ep esen a i e o he bina y homeland a e posi i e. Thus, i can be a gued ha he gi ls a e
žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal-
mo e loyal o hei mo he ongue and a e in solida i y wi h he egion. In he case o his g oup, i
žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i-
is possible o speak only o he po ai s o he ep esen a i es o he sociolinguis ic egional
exp essions c ea ed by he boys o he s udy, as well as he i ali y o he ad ice o he Thai
ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia
endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me -
gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje
1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje).
d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .)
panels and u ensils (plg. Mykolae a, 2012: po ai s, i.e. will a o ably e alua e he a ian s o he
neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš-
egionalism. A e iew o he su ey da a om he Pane ėžys g oup (Ramygalos, K ekena os,
6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius
Pumpėnai) e eals ha s a is ically signi ican di e ences in he le el o non-consciousness
be ween esponden s and esponden s we e no obse ed in he e alua ion o he PanM21
speake 's oice. The speake o PanM (3) seems mo e us wo hy o he subjec s, while he
speake o PanB (12) seems mo e us wo hy o he subjec s. I is belie ed ha such solida i y
wi h he speake o one's own sex is no e y signi ican , because i c ea es a mo e con iden
imp ession o he o he by e alua ing he pe sonal quali ies o hese speake s. Bo h gi ls and boys
we e e alua ed simila ly on all pa ame e s, wi h no s a is ically signi ican di e ences. Only he
ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms
e alua ion o u M (3)22 by he speake is men ioned. Swedish, Polish and Du ch pupils a e mo e likely
han boys o a e u M (3) as ough, se ious, pleasu able (see able 12). 21 he meaning o he le e s
and o he signs: Pan […] Pane ėžio s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) […]
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
22 he meaning o he le e s and o he signs o he s imulus: u […] u e ine s imuli; M is a gi l, b is
a boy; (x) numbe indica es he numbe o he s imulus ow.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
237s aipsniai / a icles
In gene al, he e is also no decisi e size in he e alua ion o he sociolinguis ic ou lines
aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų
asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų.
o hese g oups o he younge egions o he lowlands (Zemaić Kal a ija, Sedos and
socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is
Alsedži Mokini). S a is ically signi ican di e ences in he le el o unconscious
a i udes a e e iden in he e alua ion o wo ou o ou speake s, i.e. gi ls who
speak elshm (3)23 ended o ake boys a li le mo e se iously, while gi ls who speak
elshb (6) appea ed o be mo e sel -con iden (see able 14). To summa ise he esul s
o he egional g oups b ie ly, i can be said ha he mo e p ominen gi ls a e in
a ou o he linguis ic na i e egional associa ions, al hough no in he i s pa .
a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips-
In oduc o y ema ks: gende change in a sociolinguis ic pe spec i e) is no en i ely
unexpec ed. Simila esul s a e some imes ob ained by esea che s in o he
coun ies24. Be o e p esen ing he da a o he s uden s in e iewed by he Kaunas
p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių
8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o
g oup (K uni, Bab u, Vilkija), i would no be en i ely co ec o say ha hese codes
may emind he subjec s o he p o o ype o hei na i e language code. he c own
(poin 554 o he Li huanian language a las) om a geolinguis ic poin o iew leads o
he a ea o he wes e n highlands (see bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005:
114[…]116, Vilkija (poin 495 o he Li huanian language a las) mo ed o he no he n a ea o he wes e n
highlands25. bab ai belongs o he Va eikonių poin o he Li huanian language a las ( his poin (470) is in he
a ea o he wes e n highlands o Šiauliškių, h ough bab us passes he wes e n highlands2425). So i 's likely
čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007:
ha he pa icipan s in he expe imen may ha e nigh ime heigh s, bu ha doesn' mean, o cou se,
kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies.
aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais.
ha he subjec s don' ha e nigh ime heigh a ian s. The ci y is known o i s indus ial and cul u al
signi icance, and he ci y's 23 symbols and o he symbols a e known as he Telš-Telš-S imuli. M is a gi l, b is a
boy; (x) In he F ench-speaking pa o Swi ze land, he da a showed ha women a e no so s ic in
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus
assessing he ym o mula ed he opposi e hypo hesis (see L[…]epla enie -saugy 2002: 354, 360[…]361). 25 To
nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y-
he no h o he Nemun […] his a ea is named a e he hyme bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė and Vilija
salienienė, salienė 2005: 82[…]84).
nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė-
Linguis ica Li huaniana, Ac No. 238, no. 1, s a es: "The da a ob ained om he
daiVa aLiūkai ė
expe imen , which assessed he pe sonali y o he speake s, somewha cla i ies
paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas.
kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i-
mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima.
he in e p e a ion o his ask. Kaunb (12)26 a ibu ed 35 pe cen o he
sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi
esponden s o he ci y o Kaunas and 45 pe cen o he ci y o Kaunas. he ci y o
Vilnius; o he ci y o Kaunas, 44%. he ci y o Vilnius; kaunb (6) […] 41% o he ci y o
(3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc.
Kaunas, 37% The ci y o Vilnius. So, in one way o ano he , he socio ina was modelled
on he p ope ies ha he main associa e was mo e gene al […] i is a big ci y. In
ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many-
addi ion, he use o he e m "spa ial dis ance" in he con ex o cul u al and social
con ex s is no limi ed o he use o he e ms "spa ial dis ance" and "ac ual
meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben-
dis ance" in he con ex o social, cul u al, and s e eo ypical codes. These a e he
i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27.
dis ances "c ea ed" by he Panamanian map ask (plg. aliūkai ė 2009: 165[…]166). F om
he da a o he expe imen s o his g oup, i can be seen ha he ac ual dis ance is
in luenced by he idea o he big ci y, mos likely as a speci ic ypical sociolinguis ic
pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus
opposi ion be ween u ban gi ls and boys did no occu in he e alua ion o he
odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios
dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi-
con e sa ion be ween kaunb (6) ex -s imulus. abou kaunM (9) and kaunb (12)
speake s be ween gi ls and boys
as s. kaimas iš aiška.
Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia-
mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų
s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia
26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) –
nume is nu odo s imulo eilės nume į.
27 I can only be added ha he ep esen a i es o he Vilnius language we e also assigned o he wo
g ea ones in a simila ela ionship, see. Vilnb (2) a ibu ed 46 pe cen o he esponden s o Kaunas
58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) –
44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
239s aipsniai / a icles
and 48 pe cen o Vilnius; VilnM (5) […] say ha in bo h cases he gi ls a e mo e a ac i e o he
Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me -
gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą.
Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a
labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as
be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us
speake s (see able 16). Gi ls and boys end o ske ch a li le di e en ly. The mos s iking ea u e o
VilnM (4) is he e alua ion o he pe sonal quali ies o he speake . The gi ls iau gi ls also e alua e his
palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge-
speake acco ding o he supe io i y dimension p ope y […] he a ge is s a is ically signi ican ly
siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau
įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai
lowe . The esul s o he expe imen do no indica e a g ea e p e e ence o gi ls o alka i e gi ls,
as he Vilnb (2) s imulus seems o be in elligen and in e es ing o he subjec s (see ables 17, 18). 3.2.
jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau
sociolinguis ic po ai s o ep esen a i es o he common language and he Vilnius language
Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i
4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai.
apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su-
kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin-
po ai s o he G is . Gi ls' and boys' sco es di e s a is ically signi ican ly (o
e en e y signi ican ly) (see able 19).
I should be no ed ha he da a ob ained, i.e. highe es ima es o he pe sonal
cha ac e is ics o he ep esen a i es o he language s imuli o he gi ls'
communi y, co espond o he sociolinguis ically desc ibed polynomials o he gende (see Labo o i p incipou).
Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i
he e alua ions o he in es iga o s o he algae g oup (dawg, bu imonys, simnas).
Pa icipan s in expe imen s wi h unconscious p o isions o hese g oups c ea e pa icula ly
posi i e po ai s o ep esen a i es o he common language (bo h in e ms o social
a ac i eness and s a us dimensions). The sex o he speake , as shown in Table 19, is no
impo an o he subjec s. 28 he meaning o he le e s and o he signs: Viln […] Vilniaus s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) […]
nume is nu odo s imulo eilės nume į.

240
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o-
do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams.
Such di e ences may ma k a gi l's iden i ica ion wi h a speake o he own sex. The
high alues indica e ha he language code o he communi y is being app oxima ed
so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini-
(e.g. he al eady men ioned die ckmo model […] he gi l demons a es i s o all he
me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais.
apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų
sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų
iden i ica ion wi h he speake by e alua ing bo h he solida i y and he s a us
dimensions. gi ls usually gi e highe sco es o speake s on he basis o he speake 's
us wo hiness and pleasu e (quali ies o he solida i y dimension) and
sel -con idence and in elligence (quali ies o he s a us dimension).
Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i-
which compe es wi h he sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he
pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių
Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po -
common language. Fo us, he oo is essen ially a po ai o he ep esen a i e o
hei na i e language (see ables 17, 18), so he di e ences in hei in e p e a ions a e no conside ed he e.
I mus be said ha he gende a iable signi ican ly a ec s he pa ame e s o he
sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he Vilnius language. I can be
a gued ha in all s udy g oups, gi ls' es ima es e en somewha educe he place o
Vilnius language s imuli in he lis o all change s imuli. The sociolinguis ic po ai o
he ep esen a i e o he Vilnius language ske ched by he gi ls, as well as he
sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he common language, is mo e
posi i e han ha o he boys. On he o he hand, some o he cha ac e is ics o
he na i e speake s o he language we e iewed mo e a ou ably by gi ls han by
galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios
boys (see he p e ious sec ion o he a icle). uns able, because he sociolinguis ic
po ai s o na i e speake s a e qui e gene al, ca ego ical, hei posi ion is mo e
nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus
kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo
ole an han ha o boys. Tu ning back o he es ima es o Vilnius language s imuli,
i should be no ed ha gi ls a e mo e likely o be a ac ed o he s imuli o his a maibend inė language29. Thus, he same sys em o isual and egula language p o o ypes ope a es in he e alua ion.
29 The signi icance o he Vilnius language s imuli is unce ain, hey a e dis inguished om he common
džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien-
language s imuli only by he p onuncia ion, he wi hd awal o he c oss, e c. The plg. he VilnM (4) s imulus [
iː]
umpinamas 3 iš 4 pozicijų
;
[
uː]
umpinamas 1 iš 1 pozicijos;
VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i
M P esiden , I would like o hank he Commissione o his eply.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
241 a icles by a icle
The lowes s a is ically signi ican di e ences we e ound in he emale and
u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams
male subg oups. I should be ecalled ha he posi i e a e is highe han ha
i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a
o boys, so i is likely ha such di e ences in alues a e indica i e in gene al.
d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui
linking he di e ences in he pe cep ions o boys and gi ls o he dis inc i e and
kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai
eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso
dimensijų kalbė ojų sa ybes.
dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal-
bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa-
in elligen cha ac e is ics o speake s (s a us dimension cha ac e is ics). The da a
Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as
om he s udy show ha he ha dness p ope ies a e mos closely ela ed o he
apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos-
in e ed alue. The language o he communi y and he language o Vilnius a e e y
simila . He belie es ha he simila i y o he assessmen s is ela ed o he unclea
image y o he common language among membe s o he younge language communi y.
In he esea ch image sys em, he di e en ial cha ac e sys em o he common
language is no s ong and clea , so simila codes ha do no ha e clea egional
ea u es a e based on he same exis ing common language p o o ype, which
de e mines he high alues o he p ope ies o he ep esen a i e o such a a ie y.
4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys
he esul is e y posi i e sociolinguis ic po ai s o he speake s. and gende
change. Consciousness-based in es iga i e p o isions indica e gende a ings. And as
you migh expec , he da a om he consciousness expe imen doesn' ma ch he
unconsciousness expe imen . The da a om his pa o he expe imen essen ially
sugges s ha he younge gene a ion is loyal o hei na i e egion. Vilnius ci y,
Kaunas g oup, Aly aus g oup, Pane ėžys g oup, and o he g oups. only he esea che s
pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės
o he Šiauliai g oup and he Ma ijampolė g oup we e mo e inclined o e alua e he
Vilnius snail (see able 20). Howe e , he p o isions o he unconscious p o isions a e
o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų
egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo.
242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX is a c oss-sec ion o he klyos aiškos p o o ypes
daiVa aLiūkai ė
sys em in he egions. I 's a li le bi mo e in e es ing, a li le bi mo e in e es ing, a
apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au-
li le bi mo e in e es ing, and so on. The i s model would be his: he p o o ype o
pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau-
he mos popula exp ession is he na i e a ia ion o he language. less a ac i e is
he gene al language and (o ) he me opoli an language; o he a ie ies a e
hie a chized acco ding o he eal dis ance om he mo he ongue. such a model,
wi h such-and-such adjus men s, is cha ac e is ic o he subjec s o he Kaunas
g oup, he Telšiai g oup and he Aly aus g oup.
ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia-
expe imen al p o isions. Fi s ly, he na i e a ie y o he language is e alua ed,
secondly, he common language and u ban a ian s a e e alua ed […] such a isual
sys em implies a dis inc ion be ween p i acy and publici y. The posi ion o he shells o
ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui.
Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma-
he d uskin and he Va ena shells indica es ha he posi ion o he shells o
Ma ijamopolė and he shells o Šaki may be explained in he a ing by he concep o
ac ual dis ance al eady men ioned. The mos popula a ia ion o he p o o ype o he
o he g oups s udied is he e ogeneous, i.e. he di e ences be ween he na i e a ian
o he common language and he a ac i eness alues o he la ge (Kaunas, Vilnius)
language a e s a is ically insigni ican , and he o he a ian s a e hie a chized
acco ding o he eal dis ance (mo e o less) om he na i e language. Thus, he na i e
didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina.
dialec o he language is no alued mo e han he common language o such a model is
Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma-
ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma-
cha ac e is ic o he Pane ėžys g oup, he Šiauliai g oup, he u enos g oup and he
y , he na i e dialec in he Ma ijampolė sys em is eplaced by he Vilka iški šnek a (one o he expe imen s o his g oup was ca ied ou in Vilka iškis).
In summa y, he a ings o Vilnius' esea ch p ojec s di e s a is ically
mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia
Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai
signi ican ly.
Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin-
The e a e a numbe o di e ences in he p o isions o he expe imen al da a. I
can be a gued ha s udying only membe s o a single-sex language communi y would
ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia-
yield di e en kinds o snails. The linguis ic as e o he gi ls and boys o he
aly aus g oup is only a ec ed by he e alua ion o he Vilnius slang […] gi ls like he Vilnius slang mo e han boys.
ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai.
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
243s aipsniai / a icles
da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20
In he able, 16 a ian s had o be a ed, bu he inclusion o e ms in he a ings
a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai
(**=p<.01)30 di e s only om he e alua ion o he Klaipėda snail. Gi ls like his alk
mo e han boys. I could be conside ed whe he such an assessmen is decisi e, and a
mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių,
mo e a ou able a i ude owa ds change may also be ela ed o his ac o .
s a is ically signi ican ly (*=p<.05) also di e s in he in e p e a ion o he common
nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge.
language. The gi l's classma es say ha i only boys had pa icipa ed in he
expe imen s, a qua e o hei a ings would ha e clea ly shown suppo o he
a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios
mino i y iden i y: he p o isions o he land ha monize his dis inc ion. The gi l's
a mainų ei inge.
common language is anked second in he Kaunas g oup's s udy o he mos popula
snacks. A he le el o consciousness, he boys in he Kaunas g oup showed a e y
signi ican di e ence in p e e ence (**=p<.01). The a ings o o he ood places also
Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai
di e in he a ings o snacks.
nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo
idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš-
The ideals o he language o he boys and gi ls o he Ma ijampolė g oup s and ou
he mos om all he g oups in e ms o consciousness. Ma ijampolė and Vilka iškio
eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių
ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai
eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek-
Šnek as we e anked i s by he boys. Gi ls a e much mo e likely han boys o ank
highe in he ankings, while gi ls a e mo e likely han boys o ank highe in he ankings.
kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės
odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o-
o ipų sis emas.
Simila ly, he gende a iable di e en ia es he a ings da a o snails in o he
s udy g oups.
30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ).
Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš-
mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i
keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y.
This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
250
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d
Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language
A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen,
This is Pia Quis , J. No man Jø gensen. This is a new one, 131147. This is a lis o
sociolinguis ic a ia ions. […] Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003:
guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389.
social dialec ology. […] This is he i s ime ha he Encyclopedia o Sociolin has been published. […] Rajend Mes h ie, Joan Swann, and Ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
P ess, 76–113.
This Decision shall en e in o o ce on he day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
Kauniškiai and Klaipėda egion high schools in he wes . I 's a school o hough . The Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė danguolė 2012: The si ua ion in Li huania a he beginning o he 20 h cen u y: he
ans o ma ion o he language. Geolinguis ics and sociolinguis ics in he 21s cen u y. he
con e ence hesis. On 6 and 7 Decembe 2012, he Facul y o Humani ies o Vilnius Uni e si y, Kaunas.
Mu ay s ephen o. 1998:
Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups.
ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company.
obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a
he classic es o o mal Measu emen o Language A i udes. […] No es SL. This
Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s' Views o A eal
Linguis ics. He is also he au ho o he book Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s' Views o A eal Linguis ics. he igh o de ence: o is, 5170.
Dennis P es on (bo n 1999) is an Ame ican ac o . This is he i s edi ion o he
by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company,
Handbook o Pe cep ual Dialec ology.
P es on, Dennis, R. 1999b: a language a i ude app oach o he pe cep ion o egional
a ie ies. […] Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. This is he
i s book in he se ies. This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day
ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. In his 2002
day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma -
le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104.
book, Pe cep ual Dialec ics: Aims, Me hods, and Findings. […] P esen ensink W. g. 1999:
Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub-
in o ming he classi ica ion o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37.
Romaine Suzanne: Va ia ions in Language and Gende […] The Handbook o
Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish-
ing L d.

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
251s aipsniai / a icles
swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana
deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y
The p ess, 216247.
Togliamon e sali a. 2012: Va ia ionis sociolinguis ics: change, obse a ion,
a ion. Malden: blackwell.
in e p e a ion o he game ius 2010: "blog" is a language and sociolinguis ic compe ence. […] The ollowing:
bai i dienos 54, 189–198.
Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as:
socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. –
Taikomoji dialec is one, one wen y se en.
W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: p ojec s in
linguis ics his is a lis o linguis ics. A p ac ical guide o esea ching language. London: eplica o he
The P ess P .
P iedas
This is Len e. The dimensions o he sociolinguis ic po ai : a
s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas
i dinamizmas
ma ix o cha ac e is ics32 aimed a ...
undecided […] + + […]
eliable...
un eliable […] + + […]
se ious... ligh -hea ed […]
+ […] in e es ing... bo ing
[…] + […] sel -con iden ...
insecu e + […] […] + cle e ...
oolish + […] + pleasan ...
unpleasan […] + […] +
kie as ... ne ykėlis + – – +
32 he p ope y ma ix is p epa ed on he basis o k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011:
267, Maegaa d 2005: 67[…]69. This is no he case.
252
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
2 The Len e. Lis o snack a ing expe imen s
Vilnius
o
ci y g oup
municipali-
Ma ijam-
ies o
g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Vilnius
kalba
ci y g oup
kalba
o
kalba
municipali-
kalba
ies o
kalba
Vilnius
kalba
ci y g oup
kalba
o
kalba
municipali ies o Vilnius ci y g oup o municipali ies o Vilnius ci y g oup o municipali ies
Vilnius Vilnius
šnek a
Vilnius Vilnius
šnek a
Vilnius Vilnius
šnek a
Kaunas Kaunas
šnek a
Kaunas Kaunas
šnek a
Kaunas Kaunas
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Klaipėda
šnek a
Regional
šnek a
cen e s o he
šnek a
elephone
šnek a
ne wo ks o
šnek a
he elephone
šnek a
ne wo ks o
šnek a
he elephone
šnek a
ne wo ks o
šnek a
he elephone
šnek a
ne wo ks o
šnek a
he elephone
šnek a
ne wo ks
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šiaulių
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
aly aus
šnek a
O a
šnek a
hickness
šnek a
no
šnek a
exceeding
šnek a
0,2 mm bu
šnek a
no
šnek a
exceeding
šnek a
0,2 mm
šnek a
The
polės
Ma ijamshnek a
This is
Ma ijam-
polė.
The
Ma ijam-
polė snail
Ma ijam-
is he
polė snail
This is
Ma ijam-
polė.
The
polės
Ma ijamshnek a
Ma y, please.
polės
šnek a
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
u enes
šnek a
nea he
linguis ic
en i on-
men o
ignalinos
Jona os
Plungės
Vika išk-
šnek a
io
šnek a
joniškio
šnek a
Va ėnos
šnek a
Pas alio
šnek a
Šnek a
šnek a
Šakių
šnek a
Pak uojo
šnek a
d uskini-
nkų
šnek a is
kupiškio
šnek a
anykščių
šnek a
k e ingos
šnek a
he
language
o he
low-lying
a eas o
he
lowlands
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
253 a icles by a icles
3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as33
In pu sui o a goal (1)
34
[…] undecided (7) (n = 203)
Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
7,04 7,48 8,43 8,79
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202)
Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
6,69 7,56 8,11 8,75
Rim h (1) […] ligh weigh (7) (n=203)
Ma M (3) Ma B (12) Ma B (6) Ma M (9)
7,29 7,84 7,90 8,19
En e p ises (1) […] Unemployed (7) (n=202) This is a lis o companies based in he Uni ed Kingdom.
Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
6,51 7,03 8,23 9,54
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189)
Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12)
6,85 7,29 9,20 9,29
Cle e (1) […] oolish (7) (n=199)
Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9)
6,68 8,34 8,38 8,77
Pleasan (1) […] unpleasan (7) (n=198)
Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9)
6,88 7,56 8,36 9,21
Ha d (1) […] unsuccess ul (7) (n=203)
Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9)
6,44 7,42 7,98 9,18
33 The middle anks a e gi en in he able. The speake s a e so ed by a e age ank, hei dec easing pai
a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo
o meanings on he le -hand side o he posi i e p ope y (like, aiming, us wo hy, se ious, e c.). 34 n […]
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
numbe o subjec s in he g oup. I should be no ed ha in he ables p o iding da a o o he g oups, n
also indica es he numbe o subjec s.
Ac a Linguis ica
daiVa aLiūkai ė
Li huanica LXIX 254 This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
4 The Len e. Ma ijampolė g oup gi ls and boys e alua ion di e ences35
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011
(3)
0,189 I is also known as Ma chi2
p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma M p is equal o 0,249
(9)
chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100
0,867 0,598 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Ma b, please.
(6)
chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138
p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710
*(m>b)
Ma b
(12)
chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089
p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
The 5 h Len e. Sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he Šiauliai egional esea ch
g oup Seeking a goal (1) […] un esol ed (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,35 7,03 7,56 8,08
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,41 7,17 7,38 7,65
Rim h (1) […] ligh weigh (7) (n=188)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,12 7,27 7,66 7,95
The signi icance o he di e ence be ween he s udy g oups (boys and gi ls) was checked by he
K uskal-Wallis es . The inc ease in he numbe o chi squa es indica es a di e ence be ween he
jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e -
inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001.
Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa .
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
The a icles in ques ion a e as
ollows:
6,52 6,71 6,82 8,00
Con iden (1) […] no con iden (7) (n=186)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,42 7,26 7,63 8,10
The ollowing able is inse ed in
Annex I o he Regula ion:
6,37 7,85 7,86 8,05
Pleasan (1) […] unpleasan (7) (n=190)
Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3)
6,89 7,28 7,52 8,23
Ha d (1) […] no wo king (7) (n=190)
Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9)
6,04 6,80 6,96 7,37
6 The Len e. The di e ence in he e alua ion o gi ls and boys in he
siek.
ikslo
Pa i-
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi
P o-
ingas
Ma-
lonus Kie as
Šiauliai g oup Šiauliai M chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p=
(3)
0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636
The ollowing able is inse ed in Annex I o
his Regula ion: (a) The Commission shall
(9)
de ailed ules o he applica ion o his
adop implemen ing ac s laying down
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
Regula ion. (b) The Commission shall adop
(6)
ules o he applica ion o his Regula ion.
implemen ing ac s laying down de ailed
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
The ollowing able is inse ed in Annex I o
(12)
his Regula ion:
* (b>m) The ollowing able is inse ed:
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001

256
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as
Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163)
This Regula ion shall
7,06 7,50 7,70 8,16
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
7,53 7,53 7,63 7,73
Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159)
alb (12) alb (6) alM (3) alM (9)
6,44 7,45 8,01 8,07
O he , o ci cula
c oss-sec ion, o s ainless
6,85 7,13 7,73 8,10
Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155)
s eel
6,82 7,25 8,54 8,57
P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162)
O he , o ci cula c oss-sec ion, o i on o s eel
7,14 7,44 7,71 8,09
The Commission shall be
empowe ed o adop delega ed ac s in acco dance wi h A icle 26 o supplemen his Regula ion by laying down de ailed ules o he applica ion o his Regula ion.
7,02 7,17 7,65 7,84
Ha dness (1) […] no de eloped
(7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM
6,16 6,57 7,71 8,11
The 8 h Len e. he di e ences in he e alua ion o gi ls and boys in
he alliance g oup. Pa ialM
ikslo
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
(3)
chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2
p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074
**(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0.204
0.049 0.006 0.045 0.075 0.020 0.001 0.189 is equal o
(9)
chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723
The ollowing able is inse ed in Annex I o
*(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b)
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
257s aipsniai / a icles
his Regula ion:
ikslo
kimas im as Įdomus Pasi .
sa imi P o ingas Malonus kie as
(6)
chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502
*(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b)
(12)
*(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b)
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis
po e as
In pu sui o he goal (1) […] undecided (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12)
6,40 6,74 7,84 8,14
Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161)
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
6,63 6,66 7,83 8,05
Rim as (1) […] easy-going (7) (n=163)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9)
6,28 6,55 7,87 8,74
Businesses (1) […] bo ing (7) (n=162) This is a lis o companies based in he Uni ed Kingdom.
Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
6,47 6,64 7,13 7,52
Con iden in onesel (1) […] no con iden (7)
(n=154) PanM (3) PanB (6) PanM (9) PanB (12)
5,90 6,48 6,98 7,40
Cle e (1) […] oolish (7) (n=158)
This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
6,01 6,81 7,93 8,34
Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162)
PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2
5,88 7,01 8,05 8,19
Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161)
Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9)
6,18 6,40 6,51 7,14
258
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
This is Len e. The di e ence in he e alua ion o gi ls and boys in he
siek.
Pane ėžys g oup is he objec i e o a eliable se ious en e p ise.
sel -p opelled gas Kie as
P o in-
Malo-
The ollowing able is inse ed in Annex I o
(3)
his Regula ion:
* (m>b) * (m>b) This is no he case.
PanM
(9)
1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 This is he i s ime ha he Commission has been able o p o ide an es ima e o he le el o e o .
p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289
Gi ls and boys
e inimo ski umų nė a
Panb
(6)
The ollowing able is inse ed in Annex I o
his Regula ion:
* (m>b) No u he wo ked han ho - olled
The Commission shall be empowe ed o
(12)
adop delega ed ac s in acco dance wi h A icle 26 o supplemen his Regula ion by laying down de ailed ules o he applica ion o his Regula ion.
p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091
* (b>m) The ollowing able is inse ed:
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
The 11 h Len e. sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he egional
ep esen a ion o he s udy g oup
In pu sui o he goal (1) […] undecided (7) (n=120)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,52 7,83 8,18 8,21
Reliable (1) no eliable (7) (n=118)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,86 7,19 8,08 8,34
Rim as (1) […] easy-going (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,63 7,59 8,01 8,48
En e p ising (1) […] bo ed (7) (n=116)
u b (6) u M (3) u b (12) u M (9)
6,94 7,54 7,81 8,99
kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
259s aipsniai / a icles
Con iden (1) […] no con iden (7) (n=114)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,54 7,29 8,11 9,42
Cle e (1) […] oolish (7) (n=116)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
6,91 7,57 8,65 9,32
Pleasan (1) unpleasan (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,37 7,4 7,75 8,79
Ha d (1) […] no de eloped (7) (n=119)
u M (3) u b (6) u b (12) u M (9)
7,36 7,47 7,79 9,06
12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai
Pa iki-P o-Ma ikslo is a se ious business.
he ollowing able is inse ed in Annex I:
(3)
p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001
*(m>b) *(m>b) **(m>b)
The ollowing able is inse ed in Annex I o
(9)
his Regula ion:
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(6)
p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
u b
(12)
The ollowing able is inse ed in Annex I o
p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374
Be niukų i me gaičių
e inimo ski umų nė a
k uskal-Wallis es as:
*=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001
Linguis ica
daiVa aLiūkai ė
Li uaniana LXIX is
Vilniaus
mies o
i iamieji
kauno
g upė
Ma i-
jampolės
g upė
Šiaulių
a Li huanian
aly aus
language g oup.
Pane-
ėžio
g upė
u enos
elšių
Vilnb (8) is eliable ** (m>b) ** (m>b) **
siek. ikslo *(m>b) **(m>b)
(m>b) * (m>b) is eliable.
im as **(m>b) *(m>b)
įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b)
his Regula ion:
p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b)
20 o Len e. In addi ion o
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Vilniaus
šnek a
kauno
šnek a
Vilniaus
šnek a
Vilniaus
šnek a
aly aus
šnek a
Pane ėžio
šnek a
u enos
šnek a Žemaičių
he abo e-men ioned
canno be iden i ied as a
easons, i is also
axable pe son in
necessa y o ake in o
acco dance wi h A icle 107
accoun he ac ha , in
(3) (c) o he T ea y on he
he absence o a clea
Func ioning o he
de ini ion o wha
Eu opean Union.
cons i u es a axable
pe son, he axable pe son
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
klaipėdos
šnek a
kauno
šnek a
Plungės
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
šnek a
Pane ėžio
šnek a
Šiaulių
šnek a
Šakių šnek-
a
u enos
šnek a
u enos
šnek a
Ma ijampo-
lės šnek a
Šiaulių
šnek a
kauno
šnek a
Ma ijamp-
Pane ėžio
o-Pane ėž-
lės šnek a
io
šnek a šnek a also known as Ma ijampo-Pane ėžio
I'm going
o alk o
Ma y.
Ma ijam
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Šakių
šnek a
Šiaulių
šnek a
elšių
šnek a
Pane ėž-
šnek a
io aly aus Ma ijam polės šnek a elšių Šakių Šiaulių elšių Pane ėžio aly aus is loca ed in he dis ic o he same name.
šnek a
O he , o
jampolės
šnek a
a a
con en , by weigh , in he d y ma e :

kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis
267s aipsniai / a icles
Vilniaus
mies o
kauno
g upės
Ma ijampo-
lės g upės
Šiaulių
g upės
aly aus
g upės
Pane ėžio
g upės
u enos
g upės
elšių
g upės
Ma ijam-
polės
šnek a
u enos
šnek a
aly aus
šnek a
Šiaulių
šnek a
kupiškio
šnek a
ignalinos
šnek a
Pane ėž-
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
Pak uojo
šnek a
elšių
šnek a
elšių šnek-
a
elšių
šnek a
u enos
šnek a
io aly aus
šnek a is loca ed in he dis ic o Ma ijampolė
Ma ijampo-
lės slang is
dzūkų
a slang e m used o desc ibe he ci y o Ma ijampolė.
Va iabili y o Language in he eyes
o eenage s: he Va iable o gende
The a icle analyses he da a om he esea ch p ojec […]Li huanian language: ideals, ideologies
and iden i y shi s[…]. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican
a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion
is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7 la ges egional
ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian
schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o s imuli was
he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8
s able and 4 a iable s imuli. In each case, he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he
s anda d language (2 gi ls and 2 boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys a e a ibu ed o egiolec al
exp essions. The so-called speake e alua ion expe imen was applied o iden i y unconscious
o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls
a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies o he Li huanian
language by he subjec i e bes ... wo s c i e ion. In summa y o he s udy o conscious and
scale was used in he expe imen .
he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici-
unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. The da a o he a ings o
sub-dialec s sugges ha he gende o pa icula language a ie ies among gi ls and boys, o e en
he p o o ype sys ems o he mos a ac i e, e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o
pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual
linguis ic homeland. I can be s a ed ha he a iable o gende should no be s ongly associa ed
exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys
268
daiVa aLiūkai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
wi h he inomial (i.e. s anda d language, Vilnius language, egiolec al a ie y) a iable o gende is
e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he
signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. The s a is ical sigle o unconscious a i udes
show ha emale pa icipan s can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o
i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he
c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic po ai s han boys; The sociolinguis ic po ai s o he
ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he
ep esen a i es o he linguis ic homeland a e co ec ed by he
a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language
able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o
he Vilnius language.
Į eik a 2013 m. spalio 7 d.
daiVa aLiūkai ė
Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as
Cus oms a 8, LT-44280 Kaunas, Li huania
[email p o ec ed]