Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219s aipsniai / a icles daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, Lie u ių kalbos ins i u as Resea ch a eas include geolinguis ics, sociolinguis ics, pe cep ual dialec ology and cogni i e linguis ics. kaLbos Va ian iŠkuMas Eye o he ige : Ly ies kin aMasis1 Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende Anno a ion in he a icle analyzes he scien i ic p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y agmen s o expe imen al ma e ial. The ques ion o whe he gende is a a iable is a signi ican dimension ha di e en ia es he ideals o he Li huanian language o he younge gene a ion. ques ions o language a ia ion. The s udy looked a he sociolinguis ic po ai s o sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us se en o he wo ld's la ges na i e, u ban, and common language speake s. egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal- anno a ion he a icle analyses he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec […]Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s[…]. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 s udy was ca ied ou in he amewo k o he p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i ies, 2010[…]2013 (conduc ed by he Li huanian Language Ins i u e, headed by Lo e a Vaicekauskienė, suppo ed by he Li huanian Science Council, con ac no. Va -14/2010). The ollowing wo ds a e used: sociolinguis ics, gende change, consciousness p o isions, non-consciousness p o isions, sociolinguis ic po ai . a i udes, keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious sociolinguis ic po ai . 220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he daiVa aLiūkai ė a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen […] 1451 pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d language. om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es 1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies kin aMasis socioLingVis inėje Pe sPek yVoje sociolinguis ic pe spec i e, a ce ain uni o e e ence ha places he social gende kin amąjį, y a d iplanė. The i s plan is essen ially ela ed o a ia ional sociolinguis ics ( a ia ionis sociolinguis ics) o o he wise quan i a i e sociolinguis ics (quan i a i e sociolinguis ics) in he name o William Labo . Labo guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci- was he i s o explain he idea ha i was p ecisely his esea che 's insigh ha became he basis o a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima he a ia ional sociolinguis ics o e e y hing. Al eady in he e y i s wo ks o a ia ional sociolinguis ics, p incipu (plg. agliamon e 2012: 2). ly is was assessed as a signi ican de e minan o a ia ion in he language communi y. In essence, his Fishe s udy legi imized he gende - a iable dualism […] he esea che in he adi ion o dialec ological nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną (plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais (angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so- cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau- giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489). esea ch was new. I is impo an o add he e ha he ishing communi y de ines. Fo mo e in o ma ion on sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e- his dis inc ion, see aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). The s udy g oup consis ed o 24 2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan- child en, including boys and gi ls. he in o ma ion belonged o wo age g oups, i.e. 36 yea s and 710 yea s. The s udy consis ed o h ee ypes o linguis ic da a: so-called pe cep ion es s (i.e. child en's p onounced ex s acco ding o sho in oduc o y sen ences gi en by he esea che s); answe s o he o mal ques ionnai e (only o senio in o man s); In o mal in e iews o senio in o man s (Fische 1964:185: 483) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis In his 221 a icles, Rio's esea ch g ew ou o dialec ical ounda ions, and he scien is himsel , in p esen ing his wo k, conside ed whe he such esea ch could no be conside ed compa a i e ideolec ology (Fishe 1964 (11958): 487). In a pa icula ly signi ican adi ion o quan i a i e sociolinguis ic esea ch, in a s udy p epa ed by Labo on New Yo ke s' beha io , when a esea che , led by he a iable (po kin i, o be mo e p ecise, […], was able o p o e ha language can be s udied sys ema ically, he gende a iable as a signi ican balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš- a iable is also gi en a en ion. age and so on. Labo demons a ed ha language a ia ion models (pa e ns o Labo wi hou e e ing o he signi icance o he a ian Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a- mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi, sociolinguis ic adi ion) a e impo an insigh s o mula ed by ep esen a i es o a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje (daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381). sociolinguis ics and will be p esen ed o esea ch in his a icle. In addi ion, he esul s o g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a- a s udy by he Uni e si y o Cali o nia, Los Angeles (UCLA) ound ha gi ls and women we e mo e likely o ha e lowe - han-a e age IQs, and ha women we e mo e likely o ha e lowe - han-a e age IQs, acco ding o a s udy by he Uni e si y o Cali o nia, Los Angeles (UCLA). ecke 1989: 245[…]267; cheshi e 2002: 423[…]443; omaine 2003: nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos 98[…]118; agliamon e 2012: 32[…]34 and k . I is also known as he "Tagliamon e 2012". ). In he 1990s, Labo , based on mo e han 30 yea s o esea ch expe ience, u ned his a en ion o -in mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o and -ing ealiza ion, which inspi ed he esea che o unde ake an expe imen al s udy. (See also ishe 1964 (11958): 483. I is wo h adding ha he beginning o he mos a ied o quan i a i e sociolinguis ic esea ch is iden i ied wi h he sound change s udies ca ied ou by William Labo in 1963 a Ma ha's Vineya d on he island o Massachuse s. he esea che applied he p inciples o di ec obse a ion o s udy he ealiza ion o linguis ic a iables. A pionee in quan i a i e sociolinguis ics no ed ha by s udying he equency and dis ibu ion o phone ic a ian s be ween di e en ages, he s udy o he P onujo k dialec ce ainly had a esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau g ea e in luence on he de elopmen o his di ec ion. I should be added ha he ci a ion a e is highe han mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas. 6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo ha o women. I 's he p inciple. Women a e mo e ini ia ed o ake on p es igious o ms han men. The second p inciple. In he case o change om below, women a e usually inno a o s. 222 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX I 's a deli. The gende a iable is no e alua ed in absolu e e ms. I s in luence nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo- highligh s he aspi a ion o membe s o he social gende language communi y o p es igious no ms, on he o he hand, and a g ea e appe i e o inno a ion (ž . In 425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107). his a icle, we'll look a some o he mos impo an indings o he s udy, including he ollowing: (i) The indings o a ian sociolinguis ics esea che s desc ibe ac i e linguis ic ac i i y. an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais. kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai- i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i wi h he gende o he membe s o he language communi y. kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne- The di e ence be ween di ec and indi ec esea ch. The i s pa adigm s udies a e based on ques ionnai es, whe e he esponden s espond o language usage, languages, language a ia ions, and klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo- he e alua ion de ense solu ions conceal he o iginal pu pose, so he esea che s belie e ha indi ec me hods ensu e mo e spon aneous and open esponses (e.g. obiols 2002: 2). The Commission he e o e kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a concludes ha he aid is compa ible wi h he in e nal ma ke wi hin he meaning o A icle 107 (3) (c) o he T ea y. In he 1960s, Wallace Lambe and his eam de eloped he "ma ched guise" language p o isions, echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian which do no e eal o esponden s he ue pu pose o he s udy, bu a he s imula e wo ds and ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso e alua e he pe sonal, social and o he cha ac e is ics o he speake s. Ka ie D age (2013), in desc ibing expe imen al me hods in sociolinguis ics, dis inguished he kaukės me hod wi h spon aneous language s imuli and p ecisely p epa ed s imulus esea ch. So he essence o he mask s udy is ha i usually mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi- s imula es he oice o one pe son in a e bal o o he wise ma ked speech. This is o ind ou whe he iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga- niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i he a ian o speech cla i ies, changes he social cha ac e is ics o he speake o he lis ene -e alua o o no . In addi ion, he use o speech-language pa hways (LLPs) in he s udy o language acquisi ion has been shown o inc ease he likelihood o lea ning a new language, and he use o ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų. 7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo- i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326). speech-language pa hways (LLPs) in he s udy o language acquisi ion has been shown o inc ease he likelihood o lea ning a new language. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 223s aipsniai / a icles kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios he pa adigm o dialec ology. This is he i s ime ha he Eu opean Pa liamen has o ed in a ou o he Commission's p oposal o a di ec i e on he p o ec ion o wo ke s om he isks ela ed o exposu e o ca cinogens a wo k. bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini- mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje, japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i kai ku iuose ki uose k aš uose. The ou main componen s o such esea ch a e: he s imuli mos o en used by he u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo- jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ). no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad subjec s in he esea ch ( he subjec s a ely ha e o ely on hei own memo ies, images, e c.), as well as he esul s o such esea ch, such as he di e ences in he do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių me hodology o he skull. In he i s place, i should be emphasized ha he mapping y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg. ask o pe cep ual dialec ology, he ask o de e mining he di e ence o a ian s (see P es on 1999: xx […] xxx; ensink 1999: 3[…]7; daan 1999: 9[…]30; k eme 1999: 31[…]36 and Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie- o he s). Theo e ical pe spec i es: social psychology, whe e esea ch is p ima ily conce ned wi h he e alua ion o di e en languages, and pe cep ual dialec ology, whose ep esen a i es ocus on he e alua ion and pe cep ion o he a iance o a de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana- li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis, socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo, s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau- single language. he ideals o he Li huanian language o gene a ions o come. The i s pe spec i e, i.e. a ian sociolinguis ics, includes he gende a iable in he main analysis only as a side-by-side in o ma ion, since he basis o he p esen a ion s udy is no ac i e linguis ic ac i i y, bu da a o assessmen and pe cep ion. 9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil- 2004: 190). This is he i s ime ha he Commission has been able o do so. 10 Lambe and his eam used he mask me hod o e alua e a i udes owa ds English- and F ench-speaking Canadians (see Mu ay 1998: 74[…]75 o mo e in o ma ion). 224 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe- The ma e ial o he imen s […] common language, Vilnius ci y language, Kaunas ci y language and egions, i.e. linguis ically ma ked, language s imuli. (See Figu e 1 ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų o he es si es). he su ey a all poin s was ca ied ou in 2012; 2. Me odoLoginė PLa o Ma: dVina is eksPe iMen as kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są- he moning p o isions. I should be said a he ou se ha such a egula o y esea ch model is in any case mo e success ul han ying o in es iga e only one side o he egula ion. When ope a ing wi h wo ypes o da a, one can expec a p o o ype o a 1 o V. Poin s o in es iga ion kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis In his con ex , i is wo h no ing ha he s udy o a ia ion models in la ge i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų linguis ic communi ies, i any, would be he comple e absence o any pa e n, and ha he e y ague, unclea a ia ion models can be sys ema ically s udied and linked o social models. Thus, when i comes o he accu acy s. alsi y o me alinguis ic discou se, o o he subjec i e da a, i is ce ainly possible o expec o gene alize ce ain models. In his case, hese would be ce ain models o a ia ion o p o isions, which a e likely o be ela ed o social, egional and o he language communi ies. This p o ision is essen ially p omo ed by he e iew o exis ing esea ch (e.g. menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin- 2010: 86; clu ch 2010: 104). This is he i s ime ha he Commission has examined he compa ibili y o he aid wi h he in e nal ma ke . 2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i- la ge -objec i i y min […] o he in e na ional p ojec Lancha (see K is iansen 2009: 173[…]178, especially able 1 p. 174) me hodological pla o m. The so-called speake assessmen es ( he basis o he Lambe -Kaukes me hod and P es on's pe cep ion) e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis has been used o cla i y unconscious p o isions (see Figu e 2 o P es on's pe cep ion, y iosios dialek ologijos y imų echnika. Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o , Reay, Bu le 2005: 174 […] 176; K is iansen 2010: 545). The wo-dimensional s uc u e o he Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos human body is called he " wo-dimensionali y" because i is a combina ion o he wo dimensions o s a us and solida i y (Ryan, Giles, Sebas ian, 1982, ci . om Hoppe , 1985, ci . k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, om K is iansen, 2010: 545). These dimensions a e al eady being modelled by sociolinguis ic kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben schemes o common languages, Vilnius ci y languages and dialec s. kai žymė os kalbos a s o ų po e us. The speake s o all he s imuli de eloped he same heme […] exp essed hei opinion abou a good eache . I should be added ha signi ican echnical 226 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės esea ch is epea ed in almos all s imuli. 12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju he subjec s assessed 4 ep esen a i es o he common language (2 gi ls and 2 kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos boys), 4 ep esen a i es o Vilnius and 2 ep esen a i es o Vilnius) […] ep esen s egional connec ions o he language o he you h o ano he la ge ci y (i.e. Kaunas). he s imuli used a he es poin s o he cell g oup (Zemaičių kal a ijoje, sedoje and alsėdži)11, o be conside ed as egional uni s o he lowe limi s; he incen i es o be used a he esea ch poin s o he Ma ijampolė g oup, o be conside ed as egional uni s o he wes e n highlands o he moun ains; he s imuli used in he in es iga i e poin s o he Šiaulių g oup, o be conside ed as he wes e n iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini high-al i ude seismic egions o he 11 o he g oup in es iga i e poin s, see igu e 1. undecided abou he goal Reliable un eliable se ious Leng abūdis unny bo ing Con iden Con iden no con iden P o ingas k ailas Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1) is a species o lowe ing plan in he daisy amily, Fabaceae. The eVisi s imuli we e p epa ed om a ew 2 PaV. Ve inimo skalė kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 227 linea a icles o eading uni s; The e igo-elec ous uni is unde s ood as an kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio- in e media e a ian be ween he adi ional language12 and he common language, in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai. e lec ing he complex ela ionships be ween he language and he common language. The i s bene o he egiolec uni […] egiolek o […] ca ego y was used by co nelijus a. j. hoppenb ouwe s, who named he a ian wi h his e m, which is o med wi h […] (k yp is: a mė […] common language) (ž . mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje minu es o eco dings ob ained du ing a ee- ype in e iew on he subjec o a "good eache " wi h s uden s om he espec i e ci ies (see Figu e 1). o each giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a - dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6). poin , a leas 30 in e iews we e collec ed, in o man s we e selec ed acco ding o p ede ined c i e ia, i.e. 1) gende […] bo h sexes […] in o man s had o be collec ed o he s imula ion o he ma e ial, 2) age […] he in o man s had o be pupils o he 11 h and 12 h g ades; 3) he in o man s o he secession c i e ion […] had o ha e been bo n and aised in he poin o in es iga ion (i.e. in Šiauliai, Ma ijampolė and o he s, see Fig. 1). using he language o young people. Thus, ep esen a i e agmen s o he se e i y c i e ion we e excluded om he in e iew ma e ial, i.e. i was sough ha Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o he egional s imuli would be linguis ically ma ked ( o example, he geog aphical s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k . engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen- seg ega ion o he lowe egions, he wi hd awal o he lowe segmen s and he double-speaking; F om he poin o iew o he membe s o he young language communi y, he compe ing alue om he poin o iew o he con inuum is much mo e iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a a ied han i is possible o e eal in he 4 s imulus sounds. Howe e , he expe imen bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos shows se e al models o language a ia ion, which means ha i is bes o compa e hem wi h he da a o he ep esen a i es o he Vilnius ci y language and he gene al kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a - language. O cou se, he ou s anding assessmen s canno be conside ed uni e sal, bu abou endencijas kalbė i galima. 12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e. 234 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX he ollowing able is inse ed: The e is a s a is ically signi ican di e ence be ween Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai- he a i udes o gi ls and boys jus because o one hing. he o e all a ing o his cha ac e is ic o he solida i y dimension is low (only 7.56; compa ed o he o e all 4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal language ep esen a i es' assessmen o his cha ac e is ic among he Ma ijampolė g oup's esea che s, he a ing o o he pa ame e s o Ma b (6) gi ls and boys does me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski- no di e . Thus, i can be summa ized ha he deg ee o solida i y wi h he language's na i e code be ween he ep esen ed sociolinguis ic po ai s o he common language plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148). and he ep esen a i es o he Vilnius language. Such da a sugges s a hypo hesis bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o- abou he in e io i y o he so-called dialec . S udies in cogni i e dialec ology show (e.g. E ans 2002: 71[…]93) ha open communi ies ha do no use he equi alen codes o hei immedia e en i onmen due o simila o di e en ci cums ances p ima ily use public p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad domain codes. The eason o he complexi y o he dialec 's in e io i y complex is diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us explained by he umio inoue, he isual de e mina ion o he dialec by he dialec i sel , and he s e eo ypical isual aspec s o he place and he popula ion. A he same ime, he image y o he dialec is also he eason o he complexi y o he dialec 's aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, in e io i y complex […] his is, in Inoue's iew, al eady a ield o in e es o social psychology esea che s (see inoue 1999a: 147[…]15918; Inoue 1999b: 174). The Salinas dialec (Salinas dialec 2005: 93-95) is a dialec o he Salinas dialec , which is a dialec o he Salinas dialec , which is a dialec o he Salinas dialec . kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba some expe imen al da a on he unconscious p o isions o o he g oups. The in es iga i e and in es iga i e eams o he municipali ies (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo- ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė). 17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 18 especially 11.7. he scheme on page 158. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 235s aipsniai / a icles ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a - s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s. he assessmen o ligh ness a ies signi ican ly be ween boys and gi ls. And he speake , Shaulam, and he speake , Shaulab, appea ed o hem o be mo e o a ac o . im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so This is a good example o how a s uden 's unde s anding o he language can be oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a. apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos imp o ed by he use o a language-speci ic model (see he "Language-speci ic model" in he i s pa o his a icle, "Language-speci ic language-speci ic model"). Howe e , i mus be acknowledged ha his condi ion is no ul illed. The sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he egional dialec , which eme ges om he unconscious a osenos modelis. p o isions, does no indica e ha such a dialec is suppo ed by he boys o he o he monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė- g oup […] o he Dzūkija e hnog aphic egion […] o he in es iga o s, i.e. he p o isions o many, bu i ic boys and gi ls di e signi ican ly. The deg ee o signi icance a ies om case o case (see Table 8). Thus, in assessing he alM320 speake , he in es iga o s o his g oup exp ess mo e a ou able p o isions because o i s se iousness, sel -con idence, in elligence and pleasu e. When e alua ing he speake , he subjec s in his g oup a ed he speake 's se iousness, pleasu e, eliabili y, in e es and in elligence mo e a o ably han he boys. In all cases, s a is ically signi ican o e y signi ican di e ences in he le el o unconsciousness occu be ween gi ls and boys. Bo h speake s we e a ed he mos se ious. I is ques ionable whe he such p o isions e lec solida i y wi h speake s o he same sex. I doesn' ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o- wo k. Tha 's wha you'd say i you we e a gi l. Al hough he o e all es ima es o all dimensions (see able 1) a e no e y high and a e s a is ically signi ican ly di e en om hose o he common language and he Vilnius language, he ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o (kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės A young man o woman who speaks he code does no become a comple e s ange , a suspec , whose pe sonali y can be doub ed (see able 7). The meaning o he le e s and o he signs o Me 19 s imuli: Šiaul […] Šiaulių s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) he meanings o he le e s […] 20 and nume is nu odo s imulo eilės nume į. o he cha ac e s: al […] aly aus s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) gi ls who end o hink ha alb (6) is nume is nu odo s imulo eilės nume į. 236 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX in elligen , sel -con iden , kind, signi ican ly di e om gi ls' a i udes because o alb (12) he siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai speake 's pleasu e, sel -con idence, eliabili y, se iousness, in elligence and oughness. s a is ically signi ican and e en e y signi ican (see Table 8 Cha ac e is ics o he po ai o apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a he ep esen a i e o he bina y homeland a e posi i e. Thus, i can be a gued ha he gi ls a e žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal- mo e loyal o hei mo he ongue and a e in solida i y wi h he egion. In he case o his g oup, i žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i- is possible o speak only o he po ai s o he ep esen a i es o he sociolinguis ic egional exp essions c ea ed by he boys o he s udy, as well as he i ali y o he ad ice o he Thai ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me - gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .) panels and u ensils (plg. Mykolae a, 2012: po ai s, i.e. will a o ably e alua e he a ian s o he neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš- egionalism. A e iew o he su ey da a om he Pane ėžys g oup (Ramygalos, K ekena os, 6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius Pumpėnai) e eals ha s a is ically signi ican di e ences in he le el o non-consciousness be ween esponden s and esponden s we e no obse ed in he e alua ion o he PanM21 speake 's oice. The speake o PanM (3) seems mo e us wo hy o he subjec s, while he speake o PanB (12) seems mo e us wo hy o he subjec s. I is belie ed ha such solida i y wi h he speake o one's own sex is no e y signi ican , because i c ea es a mo e con iden imp ession o he o he by e alua ing he pe sonal quali ies o hese speake s. Bo h gi ls and boys we e e alua ed simila ly on all pa ame e s, wi h no s a is ically signi ican di e ences. Only he ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms e alua ion o u M (3)22 by he speake is men ioned. Swedish, Polish and Du ch pupils a e mo e likely han boys o a e u M (3) as ough, se ious, pleasu able (see able 12). 21 he meaning o he le e s and o he signs: Pan […] Pane ėžio s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) […] nume is nu odo s imulo eilės nume į. 22 he meaning o he le e s and o he signs o he s imulus: u […] u e ine s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) numbe indica es he numbe o he s imulus ow. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 237s aipsniai / a icles In gene al, he e is also no decisi e size in he e alua ion o he sociolinguis ic ou lines aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų. o hese g oups o he younge egions o he lowlands (Zemaić Kal a ija, Sedos and socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is Alsedži Mokini). S a is ically signi ican di e ences in he le el o unconscious a i udes a e e iden in he e alua ion o wo ou o ou speake s, i.e. gi ls who speak elshm (3)23 ended o ake boys a li le mo e se iously, while gi ls who speak elshb (6) appea ed o be mo e sel -con iden (see able 14). To summa ise he esul s o he egional g oups b ie ly, i can be said ha he mo e p ominen gi ls a e in a ou o he linguis ic na i e egional associa ions, al hough no in he i s pa . a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips- In oduc o y ema ks: gende change in a sociolinguis ic pe spec i e) is no en i ely unexpec ed. Simila esul s a e some imes ob ained by esea che s in o he coun ies24. Be o e p esen ing he da a o he s uden s in e iewed by he Kaunas p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių 8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o g oup (K uni, Bab u, Vilkija), i would no be en i ely co ec o say ha hese codes may emind he subjec s o he p o o ype o hei na i e language code. he c own (poin 554 o he Li huanian language a las) om a geolinguis ic poin o iew leads o he a ea o he wes e n highlands (see bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114[…]116, Vilkija (poin 495 o he Li huanian language a las) mo ed o he no he n a ea o he wes e n highlands25. bab ai belongs o he Va eikonių poin o he Li huanian language a las ( his poin (470) is in he a ea o he wes e n highlands o Šiauliškių, h ough bab us passes he wes e n highlands2425). So i 's likely čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007: ha he pa icipan s in he expe imen may ha e nigh ime heigh s, bu ha doesn' mean, o cou se, kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies. aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais. ha he subjec s don' ha e nigh ime heigh a ian s. The ci y is known o i s indus ial and cul u al signi icance, and he ci y's 23 symbols and o he symbols a e known as he Telš-Telš-S imuli. M is a gi l, b is a boy; (x) In he F ench-speaking pa o Swi ze land, he da a showed ha women a e no so s ic in nume is nu odo s imulo eilės nume į. 24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus assessing he ym o mula ed he opposi e hypo hesis (see L[…]epla enie -saugy 2002: 354, 360[…]361). 25 To nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y- he no h o he Nemun […] his a ea is named a e he hyme bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė and Vilija salienienė, salienė 2005: 82[…]84). nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė- Linguis ica Li huaniana, Ac No. 238, no. 1, s a es: "The da a ob ained om he daiVa aLiūkai ė expe imen , which assessed he pe sonali y o he speake s, somewha cla i ies paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas. kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i- mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima. he in e p e a ion o his ask. Kaunb (12)26 a ibu ed 35 pe cen o he sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi esponden s o he ci y o Kaunas and 45 pe cen o he ci y o Kaunas. he ci y o Vilnius; o he ci y o Kaunas, 44%. he ci y o Vilnius; kaunb (6) […] 41% o he ci y o (3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc. Kaunas, 37% The ci y o Vilnius. So, in one way o ano he , he socio ina was modelled on he p ope ies ha he main associa e was mo e gene al […] i is a big ci y. In ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many- addi ion, he use o he e m "spa ial dis ance" in he con ex o cul u al and social con ex s is no limi ed o he use o he e ms "spa ial dis ance" and "ac ual meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben- dis ance" in he con ex o social, cul u al, and s e eo ypical codes. These a e he i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27. dis ances "c ea ed" by he Panamanian map ask (plg. aliūkai ė 2009: 165[…]166). F om he da a o he expe imen s o his g oup, i can be seen ha he ac ual dis ance is in luenced by he idea o he big ci y, mos likely as a speci ic ypical sociolinguis ic pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus opposi ion be ween u ban gi ls and boys did no occu in he e alua ion o he odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi- con e sa ion be ween kaunb (6) ex -s imulus. abou kaunM (9) and kaunb (12) speake s be ween gi ls and boys as s. kaimas iš aiška. Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia- mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia 26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 27 I can only be added ha he ep esen a i es o he Vilnius language we e also assigned o he wo g ea ones in a simila ela ionship, see. Vilnb (2) a ibu ed 46 pe cen o he esponden s o Kaunas 58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) – 44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 239s aipsniai / a icles and 48 pe cen o Vilnius; VilnM (5) […] say ha in bo h cases he gi ls a e mo e a ac i e o he Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me - gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą. Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us speake s (see able 16). Gi ls and boys end o ske ch a li le di e en ly. The mos s iking ea u e o VilnM (4) is he e alua ion o he pe sonal quali ies o he speake . The gi ls iau gi ls also e alua e his palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge- speake acco ding o he supe io i y dimension p ope y […] he a ge is s a is ically signi ican ly siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai lowe . The esul s o he expe imen do no indica e a g ea e p e e ence o gi ls o alka i e gi ls, as he Vilnb (2) s imulus seems o be in elligen and in e es ing o he subjec s (see ables 17, 18). 3.2. jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau sociolinguis ic po ai s o ep esen a i es o he common language and he Vilnius language Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i 4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai. apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su- kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin- po ai s o he G is . Gi ls' and boys' sco es di e s a is ically signi ican ly (o e en e y signi ican ly) (see able 19). I should be no ed ha he da a ob ained, i.e. highe es ima es o he pe sonal cha ac e is ics o he ep esen a i es o he language s imuli o he gi ls' communi y, co espond o he sociolinguis ically desc ibed polynomials o he gende (see Labo o i p incipou). Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i he e alua ions o he in es iga o s o he algae g oup (dawg, bu imonys, simnas). Pa icipan s in expe imen s wi h unconscious p o isions o hese g oups c ea e pa icula ly posi i e po ai s o ep esen a i es o he common language (bo h in e ms o social a ac i eness and s a us dimensions). The sex o he speake , as shown in Table 19, is no impo an o he subjec s. 28 he meaning o he le e s and o he signs: Viln […] Vilniaus s imuli; M is a gi l, b is a boy; (x) […] nume is nu odo s imulo eilės nume į. 240 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o- do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams. Such di e ences may ma k a gi l's iden i ica ion wi h a speake o he own sex. The high alues indica e ha he language code o he communi y is being app oxima ed so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini- (e.g. he al eady men ioned die ckmo model […] he gi l demons a es i s o all he me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais. apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų iden i ica ion wi h he speake by e alua ing bo h he solida i y and he s a us dimensions. gi ls usually gi e highe sco es o speake s on he basis o he speake 's us wo hiness and pleasu e (quali ies o he solida i y dimension) and sel -con idence and in elligence (quali ies o he s a us dimension). Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i- which compe es wi h he sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po - common language. Fo us, he oo is essen ially a po ai o he ep esen a i e o hei na i e language (see ables 17, 18), so he di e ences in hei in e p e a ions a e no conside ed he e. I mus be said ha he gende a iable signi ican ly a ec s he pa ame e s o he sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he Vilnius language. I can be a gued ha in all s udy g oups, gi ls' es ima es e en somewha educe he place o Vilnius language s imuli in he lis o all change s imuli. The sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he Vilnius language ske ched by he gi ls, as well as he sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he common language, is mo e posi i e han ha o he boys. On he o he hand, some o he cha ac e is ics o he na i e speake s o he language we e iewed mo e a ou ably by gi ls han by galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios boys (see he p e ious sec ion o he a icle). uns able, because he sociolinguis ic po ai s o na i e speake s a e qui e gene al, ca ego ical, hei posi ion is mo e nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo ole an han ha o boys. Tu ning back o he es ima es o Vilnius language s imuli, i should be no ed ha gi ls a e mo e likely o be a ac ed o he s imuli o his a maibend inė language29. Thus, he same sys em o isual and egula language p o o ypes ope a es in he e alua ion. 29 The signi icance o he Vilnius language s imuli is unce ain, hey a e dis inguished om he common džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien- language s imuli only by he p onuncia ion, he wi hd awal o he c oss, e c. The plg. he VilnM (4) s imulus [ iː] umpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] umpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i M P esiden , I would like o hank he Commissione o his eply. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 241 a icles by a icle The lowes s a is ically signi ican di e ences we e ound in he emale and u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams male subg oups. I should be ecalled ha he posi i e a e is highe han ha i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a o boys, so i is likely ha such di e ences in alues a e indica i e in gene al. d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui linking he di e ences in he pe cep ions o boys and gi ls o he dis inc i e and kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų kalbė ojų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal- bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa- in elligen cha ac e is ics o speake s (s a us dimension cha ac e is ics). The da a Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as om he s udy show ha he ha dness p ope ies a e mos closely ela ed o he apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos- in e ed alue. The language o he communi y and he language o Vilnius a e e y simila . He belie es ha he simila i y o he assessmen s is ela ed o he unclea image y o he common language among membe s o he younge language communi y. In he esea ch image sys em, he di e en ial cha ac e sys em o he common language is no s ong and clea , so simila codes ha do no ha e clea egional ea u es a e based on he same exis ing common language p o o ype, which de e mines he high alues o he p ope ies o he ep esen a i e o such a a ie y. 4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys he esul is e y posi i e sociolinguis ic po ai s o he speake s. and gende change. Consciousness-based in es iga i e p o isions indica e gende a ings. And as you migh expec , he da a om he consciousness expe imen doesn' ma ch he unconsciousness expe imen . The da a om his pa o he expe imen essen ially sugges s ha he younge gene a ion is loyal o hei na i e egion. Vilnius ci y, Kaunas g oup, Aly aus g oup, Pane ėžys g oup, and o he g oups. only he esea che s pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės o he Šiauliai g oup and he Ma ijampolė g oup we e mo e inclined o e alua e he Vilnius snail (see able 20). Howe e , he p o isions o he unconscious p o isions a e o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo. 242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX is a c oss-sec ion o he klyos aiškos p o o ypes daiVa aLiūkai ė sys em in he egions. I 's a li le bi mo e in e es ing, a li le bi mo e in e es ing, a apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au- li le bi mo e in e es ing, and so on. The i s model would be his: he p o o ype o pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau- he mos popula exp ession is he na i e a ia ion o he language. less a ac i e is he gene al language and (o ) he me opoli an language; o he a ie ies a e hie a chized acco ding o he eal dis ance om he mo he ongue. such a model, wi h such-and-such adjus men s, is cha ac e is ic o he subjec s o he Kaunas g oup, he Telšiai g oup and he Aly aus g oup. ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia- expe imen al p o isions. Fi s ly, he na i e a ie y o he language is e alua ed, secondly, he common language and u ban a ian s a e e alua ed […] such a isual sys em implies a dis inc ion be ween p i acy and publici y. The posi ion o he shells o ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui. Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma- he d uskin and he Va ena shells indica es ha he posi ion o he shells o Ma ijamopolė and he shells o Šaki may be explained in he a ing by he concep o ac ual dis ance al eady men ioned. The mos popula a ia ion o he p o o ype o he o he g oups s udied is he e ogeneous, i.e. he di e ences be ween he na i e a ian o he common language and he a ac i eness alues o he la ge (Kaunas, Vilnius) language a e s a is ically insigni ican , and he o he a ian s a e hie a chized acco ding o he eal dis ance (mo e o less) om he na i e language. Thus, he na i e didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina. dialec o he language is no alued mo e han he common language o such a model is Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma- ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma- cha ac e is ic o he Pane ėžys g oup, he Šiauliai g oup, he u enos g oup and he y , he na i e dialec in he Ma ijampolė sys em is eplaced by he Vilka iški šnek a (one o he expe imen s o his g oup was ca ied ou in Vilka iškis). In summa y, he a ings o Vilnius' esea ch p ojec s di e s a is ically mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai signi ican ly. Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin- The e a e a numbe o di e ences in he p o isions o he expe imen al da a. I can be a gued ha s udying only membe s o a single-sex language communi y would ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia- yield di e en kinds o snails. The linguis ic as e o he gi ls and boys o he aly aus g oup is only a ec ed by he e alua ion o he Vilnius slang […] gi ls like he Vilnius slang mo e han boys. ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 243s aipsniai / a icles da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20 In he able, 16 a ian s had o be a ed, bu he inclusion o e ms in he a ings a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai (**=p<.01)30 di e s only om he e alua ion o he Klaipėda snail. Gi ls like his alk mo e han boys. I could be conside ed whe he such an assessmen is decisi e, and a mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių, mo e a ou able a i ude owa ds change may also be ela ed o his ac o . s a is ically signi ican ly (*=p<.05) also di e s in he in e p e a ion o he common nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge. language. The gi l's classma es say ha i only boys had pa icipa ed in he expe imen s, a qua e o hei a ings would ha e clea ly shown suppo o he a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios mino i y iden i y: he p o isions o he land ha monize his dis inc ion. The gi l's a mainų ei inge. common language is anked second in he Kaunas g oup's s udy o he mos popula snacks. A he le el o consciousness, he boys in he Kaunas g oup showed a e y signi ican di e ence in p e e ence (**=p<.01). The a ings o o he ood places also Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai di e in he a ings o snacks. nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš- The ideals o he language o he boys and gi ls o he Ma ijampolė g oup s and ou he mos om all he g oups in e ms o consciousness. Ma ijampolė and Vilka iškio eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek- Šnek as we e anked i s by he boys. Gi ls a e much mo e likely han boys o ank highe in he ankings, while gi ls a e mo e likely han boys o ank highe in he ankings. kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o- o ipų sis emas. Simila ly, he gende a iable di e en ia es he a ings da a o snails in o he s udy g oups. 30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ). Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš- mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 250 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen, This is Pia Quis , J. No man Jø gensen. This is a new one, 131147. This is a lis o sociolinguis ic a ia ions. […] Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003: guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389. social dialec ology. […] This is he i s ime ha he Encyclopedia o Sociolin has been published. […] Rajend Mes h ie, Joan Swann, and Ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 76–113. This Decision shall en e in o o ce on he day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. Kauniškiai and Klaipėda egion high schools in he wes . I 's a school o hough . The Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė danguolė 2012: The si ua ion in Li huania a he beginning o he 20 h cen u y: he ans o ma ion o he language. Geolinguis ics and sociolinguis ics in he 21s cen u y. he con e ence hesis. On 6 and 7 Decembe 2012, he Facul y o Humani ies o Vilnius Uni e si y, Kaunas. Mu ay s ephen o. 1998: Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a he classic es o o mal Measu emen o Language A i udes. […] No es SL. This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s' Views o A eal Linguis ics. He is also he au ho o he book Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s' Views o A eal Linguis ics. he igh o de ence: o is, 5170. Dennis P es on (bo n 1999) is an Ame ican ac o . This is he i s edi ion o he by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, Handbook o Pe cep ual Dialec ology. P es on, Dennis, R. 1999b: a language a i ude app oach o he pe cep ion o egional a ie ies. […] Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. This is he i s book in he se ies. This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. In his 2002 day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma - le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104. book, Pe cep ual Dialec ics: Aims, Me hods, and Findings. […] P esen ensink W. g. 1999: Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub- in o ming he classi ica ion o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37. Romaine Suzanne: Va ia ions in Language and Gende […] The Handbook o Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish- ing L d. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 251s aipsniai / a icles swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y The p ess, 216247. Togliamon e sali a. 2012: Va ia ionis sociolinguis ics: change, obse a ion, a ion. Malden: blackwell. in e p e a ion o he game ius 2010: "blog" is a language and sociolinguis ic compe ence. […] The ollowing: bai i dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as: socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji dialec is one, one wen y se en. W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: p ojec s in linguis ics his is a lis o linguis ics. A p ac ical guide o esea ching language. London: eplica o he The P ess P . P iedas This is Len e. The dimensions o he sociolinguis ic po ai : a s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas i dinamizmas ma ix o cha ac e is ics32 aimed a ... undecided […] + + […] eliable... un eliable […] + + […] se ious... ligh -hea ed […] + […] in e es ing... bo ing […] + […] sel -con iden ... insecu e + […] […] + cle e ... oolish + […] + pleasan ... unpleasan […] + […] + kie as ... ne ykėlis + – – + 32 he p ope y ma ix is p epa ed on he basis o k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011: 267, Maegaa d 2005: 67[…]69. This is no he case. 252 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 2 The Len e. Lis o snack a ing expe imen s Vilnius o ci y g oup municipali- Ma ijam- ies o g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilnius kalba ci y g oup kalba o kalba municipali- kalba ies o kalba Vilnius kalba ci y g oup kalba o kalba municipali ies o Vilnius ci y g oup o municipali ies o Vilnius ci y g oup o municipali ies Vilnius Vilnius šnek a Vilnius Vilnius šnek a Vilnius Vilnius šnek a Kaunas Kaunas šnek a Kaunas Kaunas šnek a Kaunas Kaunas šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Klaipėda šnek a Regional šnek a cen e s o he šnek a elephone šnek a ne wo ks o šnek a he elephone šnek a ne wo ks o šnek a he elephone šnek a ne wo ks o šnek a he elephone šnek a ne wo ks o šnek a he elephone šnek a ne wo ks šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a O a šnek a hickness šnek a no šnek a exceeding šnek a 0,2 mm bu šnek a no šnek a exceeding šnek a 0,2 mm šnek a The polės Ma ijamshnek a This is Ma ijam- polė. The Ma ijam- polė snail Ma ijam- is he polė snail This is Ma ijam- polė. The polės Ma ijamshnek a Ma y, please. polės šnek a Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a nea he linguis ic en i on- men o ignalinos Jona os Plungės Vika išk- šnek a io šnek a joniškio šnek a Va ėnos šnek a Pas alio šnek a Šnek a šnek a Šakių šnek a Pak uojo šnek a d uskini- nkų šnek a is kupiškio šnek a anykščių šnek a k e ingos šnek a he language o he low-lying a eas o he lowlands kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 253 a icles by a icles 3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as33 In pu sui o a goal (1) 34 […] undecided (7) (n = 203) Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 7,04 7,48 8,43 8,79 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202) Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 6,69 7,56 8,11 8,75 Rim h (1) […] ligh weigh (7) (n=203) Ma M (3) Ma B (12) Ma B (6) Ma M (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 En e p ises (1) […] Unemployed (7) (n=202) This is a lis o companies based in he Uni ed Kingdom. Ma M (3) Ma B (6) Ma B (12) Ma M (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189) Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 Cle e (1) […] oolish (7) (n=199) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Pleasan (1) […] unpleasan (7) (n=198) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Ha d (1) […] unsuccess ul (7) (n=203) Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 The middle anks a e gi en in he able. The speake s a e so ed by a e age ank, hei dec easing pai a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo o meanings on he le -hand side o he posi i e p ope y (like, aiming, us wo hy, se ious, e c.). 34 n […] Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . numbe o subjec s in he g oup. I should be no ed ha in he ables p o iding da a o o he g oups, n also indica es he numbe o subjec s. Ac a Linguis ica daiVa aLiūkai ė Li huanica LXIX 254 This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 4 The Len e. Ma ijampolė g oup gi ls and boys e alua ion di e ences35 siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 (3) 0,189 I is also known as Ma chi2 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma M p is equal o 0,249 (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 0,867 0,598 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma b, please. (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Ma b (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 The 5 h Len e. Sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he Šiauliai egional esea ch g oup Seeking a goal (1) […] un esol ed (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rim h (1) […] ligh weigh (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 The signi icance o he di e ence be ween he s udy g oups (boys and gi ls) was checked by he K uskal-Wallis es . The inc ease in he numbe o chi squa es indica es a di e ence be ween he jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e - inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis The a icles in ques ion a e as ollows: 6,52 6,71 6,82 8,00 Con iden (1) […] no con iden (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 The ollowing able is inse ed in Annex I o he Regula ion: 6,37 7,85 7,86 8,05 Pleasan (1) […] unpleasan (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Ha d (1) […] no wo king (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 The Len e. The di e ence in he e alua ion o gi ls and boys in he siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Šiauliai g oup Šiauliai M chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= (3) 0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 The ollowing able is inse ed in Annex I o his Regula ion: (a) The Commission shall (9) de ailed ules o he applica ion o his adop implemen ing ac s laying down Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Regula ion. (b) The Commission shall adop (6) ules o he applica ion o his Regula ion. implemen ing ac s laying down de ailed Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a The ollowing able is inse ed in Annex I o (12) his Regula ion: * (b>m) The ollowing able is inse ed: k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163) This Regula ion shall 7,06 7,50 7,70 8,16 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 7,53 7,53 7,63 7,73 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 O he , o ci cula c oss-sec ion, o s ainless 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155) s eel 6,82 7,25 8,54 8,57 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162) O he , o ci cula c oss-sec ion, o i on o s eel 7,14 7,44 7,71 8,09 The Commission shall be empowe ed o adop delega ed ac s in acco dance wi h A icle 26 o supplemen his Regula ion by laying down de ailed ules o he applica ion o his Regula ion. 7,02 7,17 7,65 7,84 Ha dness (1) […] no de eloped (7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM 6,16 6,57 7,71 8,11 The 8 h Len e. he di e ences in he e alua ion o gi ls and boys in he alliance g oup. Pa ialM ikslo kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0.204 0.049 0.006 0.045 0.075 0.020 0.001 0.189 is equal o (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 The ollowing able is inse ed in Annex I o *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 257s aipsniai / a icles his Regula ion: ikslo kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) (12) *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as In pu sui o he goal (1) […] undecided (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 6,63 6,66 7,83 8,05 Rim as (1) […] easy-going (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Businesses (1) […] bo ing (7) (n=162) This is a lis o companies based in he Uni ed Kingdom. Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 6,47 6,64 7,13 7,52 Con iden in onesel (1) […] no con iden (7) (n=154) PanM (3) PanB (6) PanM (9) PanB (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 Cle e (1) […] oolish (7) (n=158) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2 5,88 7,01 8,05 8,19 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX This is Len e. The di e ence in he e alua ion o gi ls and boys in he siek. Pane ėžys g oup is he objec i e o a eliable se ious en e p ise. sel -p opelled gas Kie as P o in- Malo- The ollowing able is inse ed in Annex I o (3) his Regula ion: * (m>b) * (m>b) This is no he case. PanM (9) 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 This is he i s ime ha he Commission has been able o p o ide an es ima e o he le el o e o . p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Gi ls and boys e inimo ski umų nė a Panb (6) The ollowing able is inse ed in Annex I o his Regula ion: * (m>b) No u he wo ked han ho - olled The Commission shall be empowe ed o (12) adop delega ed ac s in acco dance wi h A icle 26 o supplemen his Regula ion by laying down de ailed ules o he applica ion o his Regula ion. p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 * (b>m) The ollowing able is inse ed: k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 The 11 h Len e. sociolinguis ic po ai o he ep esen a i e o he egional ep esen a ion o he s udy g oup In pu sui o he goal (1) […] undecided (7) (n=120) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Reliable (1) no eliable (7) (n=118) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rim as (1) […] easy-going (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 En e p ising (1) […] bo ed (7) (n=116) u b (6) u M (3) u b (12) u M (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 259s aipsniai / a icles Con iden (1) […] no con iden (7) (n=114) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 Cle e (1) […] oolish (7) (n=116) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Pleasan (1) unpleasan (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Ha d (1) […] no de eloped (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai Pa iki-P o-Ma ikslo is a se ious business. he ollowing able is inse ed in Annex I: (3) p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) The ollowing able is inse ed in Annex I o (9) his Regula ion: Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (6) p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (12) The ollowing able is inse ed in Annex I o p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 Linguis ica daiVa aLiūkai ė Li uaniana LXIX is Vilniaus mies o i iamieji kauno g upė Ma i- jampolės g upė Šiaulių a Li huanian aly aus language g oup. Pane- ėžio g upė u enos elšių Vilnb (8) is eliable ** (m>b) ** (m>b) ** siek. ikslo *(m>b) **(m>b) (m>b) * (m>b) is eliable. im as **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) his Regula ion: p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) 20 o Len e. In addi ion o Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilniaus šnek a kauno šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a u enos šnek a Žemaičių he abo e-men ioned canno be iden i ied as a easons, i is also axable pe son in necessa y o ake in o acco dance wi h A icle 107 accoun he ac ha , in (3) (c) o he T ea y on he he absence o a clea Func ioning o he de ini ion o wha Eu opean Union. cons i u es a axable pe son, he axable pe son šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a Plungės šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Pane ėžio šnek a Šiaulių šnek a Šakių šnek- a u enos šnek a u enos šnek a Ma ijampo- lės šnek a Šiaulių šnek a kauno šnek a Ma ijamp- Pane ėžio o-Pane ėž- lės šnek a io šnek a šnek a also known as Ma ijampo-Pane ėžio I'm going o alk o Ma y. Ma ijam polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Šakių šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Pane ėž- šnek a io aly aus Ma ijam polės šnek a elšių Šakių Šiaulių elšių Pane ėžio aly aus is loca ed in he dis ic o he same name. šnek a O he , o jampolės šnek a a a con en , by weigh , in he d y ma e : kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 267s aipsniai / a icles Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a kupiškio šnek a ignalinos šnek a Pane ėž- šnek a elšių šnek a elšių šnek- a Pak uojo šnek a elšių šnek a elšių šnek- a elšių šnek a u enos šnek a io aly aus šnek a is loca ed in he dis ic o Ma ijampolė Ma ijampo- lės slang is dzūkų a slang e m used o desc ibe he ci y o Ma ijampolė. Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende The a icle analyses he da a om he esea ch p ojec […]Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s[…]. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied ou a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. In each case, he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and 2 boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys a e a ibu ed o egiolec al exp essions. The so-called speake e alua ion expe imen was applied o iden i y unconscious o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies o he Li huanian language by he subjec i e bes ... wo s c i e ion. In summa y o he s udy o conscious and scale was used in he expe imen . he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici- unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. The da a o he a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icula language a ie ies among gi ls and boys, o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e, e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual linguis ic homeland. I can be s a ed ha he a iable o gende should no be s ongly associa ed exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys 268 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX wi h he inomial (i.e. s anda d language, Vilnius language, egiolec al a ie y) a iable o gende is e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. The s a is ical sigle o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic po ai s han boys; The sociolinguis ic po ai s o he ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he ep esen a i es o he linguis ic homeland a e co ec ed by he a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o he Vilnius language. Į eik a 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Cus oms a 8, LT-44280 Kaunas, Li huania [email p o ec ed]