130 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
esMiniai ŽodŽiai: au oma inė sin aksinė analizė; sakinio sin aksinė s uk ū a; sin aksiniai
yšiai; sin aksinė žodžių auka; daly io, bend a ies i daik a a džio
sin aksinė auka.
keyWo ds: au oma ic syn ac ic analysis; syn ac ic s uc u e o a sen ence; syn ac ic
ela ions; syn ac ic pull o wo ds; syn ac ic pull o pa iciple, in ini i e
and noun.
daiVa ŠVeikauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: kompiu e inė ling is ika, au oma inė
sin aksinė analizė.
sin aksinė ŽodŽių auka
syn ac ic Pull o Wo ds
ano acija
a liekan lie u ių kalbos sin aksinę analizę kompiu e iu pas ebė as naujas eiškinys, ku is li e a-
ū oje da nebu o ap ašy as. jei sakinyje y a du žodžiai, aldan ys ą pa į linksnį i as linksnis s o i
a p jų, ai ku is žodis suda ys su aldomu linksniu junginį i ku is iš jų liks be išplė imo? ap ašo-
ma daly io, daik a a džio i bend a ies sin aksinė auka, pa eikiami pas ebė ų a ejų palyginimai
su ki ų kalbų a i ikmenimis. aip pa apib ėžiamas pa s sin aksinės žodžių aukos e minas.
anno a ion
by c ea ing syn ac ic analysis o he Li huanian language e ealed a new phenomenon,
which has no been p e iously discussed in li e a u e. i he e a e wo wo ds in a sen ence
go e ning he same case and ha case s ands in-be ween hem, which o he wo ds will o m
a wo d ph ase wi h he go e ned case and which o hem will emain unexpanded? he a icle
desc ibes he syn ac ic pull o he pa iciple, he noun and he in ini i e; compa isons o he
cases iden i ied and he equi alen s om o he languages a e p o ided. he e m o syn ac ic
pull o wo ds is de ined as well.
1. ĮVadas
sukū us kompiu e ius a si ado galimybė au oma izuo i žmogaus a liekamą p o-
inį da bą. nuo 1968 m. iki 1978 m. au ų kalbų g ama inė analizė bu o pag in-
dinė di b inio in elek o y inė ojų ema (ni enbu g 1987: 26). ačiau au ų kalbos,
sin aksinė žodžių auka
131s aipsniai / a icles
leng ai pasiduodančios žmonėms, pasi odė sunkiai įkandamos kompiu e iams (jen-
sen, heido n, icha dson, 1993: 2). odėl au oma iškai apdo ojan au ų kalbas
okių ge ų ezul a ų kaip ki ose kompiu e ių panaudojimo s i yse da nepasiek a.
1.1. sin aksės kompiu e iza imo da bai Lie u oje
bene pi masis bandymas ap ašy i au oma inės sin aksinės analizės me odą,
naudo iną lie u ių kalbai, su inkamas Vido dauda a ičiaus magis o da be, ku io
s a biausias ikslas bu o „nus a y i pag indinius lie u ių kalbos au oma inės sin-
aksinės analizės p incipus ( he main goal o his esea ch is o se gene al
p incipies o au oma ic syn ac ical analysis o Li huanian language)“ (dauda a-
ičius 2002: 6). Pa eikiamas yšių g a as, a spindin is žinias apie konk ečią kalbą
(šiuo a eju lie u ių), . y. sin aksinius yšius a p žodžių. g a o i šūnėse y a
g ama inės ka ego ijos, o lankai odo yšius a p ų g ama inių ka ego ijų. yšių
g a as (1 pa .) (dauda a ičius 2002: 38) bu o suda y as emian is Vi o Labučio
sin akse (1996).
1 PaV. Lie u ių kalbos yšių g a as (dauda a ičius 2002: 38)
132
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Pa eik o sakinio galimi penki a ian ai, odėl jie isi i pa ody i p iklausomybių
g a e (4 pa .) i isi jie kaip lygia e čiai pa eikiami a ski ai (5 pa .).
2 PaV. Mo ologinio analiza o iaus duomenys (dauda a ičius 2002: 35)
3 PaV. Visi galimi žodžių junginiai sakinyje G aži me gai ė s ebi g ažią gėlę pie oje (dauda-
a ičius 2002: 35)
iš šio g a o kiek ienam sakiniui suda omas p iklausomybių medis, apiman is
isus galimus a ian us, jei sakinys daugia eikšmis. Medžio o ma imas skaidomas
į du e apus: pi mame nub aižomas yšių g a as, a spindin is isus galimus sin ak-
sinius yšius konk ečiame sakinyje, o ėliau iš jo išski iamas p iklausomybių medis
(dauda a ičius 2002: 55). analizė pailius uo a sakiniu G aži me gai ė s ebi g ažią
gėlę pie oje. Pagal mo ologinio analiza o iaus duomenis (2 pa .) p adžioje o muo-
jamas sin aksinių yšių g a as (3 pa .), ku iame nu odomi isi galimi yšiai a p
žodžių ame sakinyje, o ėliau iš jo išgaunamas p iklausomybių medis, . y. sakinio
sin aksinė s uk ū a a keli medžiai, jei sakinys sin aksiškai daugia eikšmis.
sin aksinė žodžių auka
133s aipsniai / a icles
4 PaV. Visi galimi sakinio G aži me gai ė s ebi g ažią gėlę pie oje a ian ai (dauda a ičius
2002: 46)
5 PaV. Visi galimi sakinio G aži me gai ė s ebi g ažią gėlę pie oje a ian ai (dauda a ičius
2002: 47)
uo au o iaus p adė i da bai i užsibaigė, nes dise aciją jis gynė jau ki a ema
i joje pažymėjo: „nai u many i, kad me odai, ku ie sėkmingai aikomi anglų kal-
bai, inka i ki oms kalboms“ (dauda a ičius 2012: 3).
134
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
da be pažymima, kad „ ealizuo a sis ema užima a pinę ie ą sis emos gy a i-
mo ciklo skalėje – a p y imo p o o ipo i pilno unkcionalumo p o o ipo“ (g i-
gony ė 2006: 36). a gumen uojan uo, kad „ ealizuo a sis ema ne isais a ejais
pa eikia ieną sin aksinės analizės sp endimą“, sis emos da bo į e inimas bu o
a liekamas ne sakinių lygmenyje, be sakinio dalių lygmenyje, . y. bu o e inama,
kokiu ikslumu sis ema nus a o sakinio dalis, i isai nebu o į e in a, kokiu iks-
lumu ji su o muoja sakinio sin aksinės s uk ū os medį. sis emos da bo pa ik ini-
mui bu o išanalizuo a 20 lie u ių kalbos sakinių. Vienas iš paminė ų planuojamų
olimesnių da bų y a „išplės i sis emą i p i aiky i ją medžių bankams (angl. ee
6 PaV. sakinio Saulelė k ypo aka op abs ak us pa aizda imas (g igony ė 2006: 40)
ki ą magis o da bą apie sin aksinės analizės kompiu e iza imą pa ašė gin a ė
g igony ė. ji naudoja uni ika imo (sude inamumo) me odą, ku is plačiai ap ašy as
Pe e io hel igo (hellwig 2003). suda omos apibend in os aisyklės, pa yzdžiui, kad
du elemen ai u i bū i sude in i skaičiumi i linksniu. „sis ema į e ina, ku ios aisy-
klės gali bū i p i aiky os ku iems sakinio žodžiams. okiu būdu iš sakinio žodžių i
juos jungiančių aisyklių suku iamas junginys. Pe žiū ėjus isas u imas aisykles,
su o muojamas sakinio žodžių junginių są ašas“ (g igony ė 2006: 29). iš o žodžių
junginių są ašo, p i aikius ikimo unkciją, o muojami medžiai. ikimo unkcija
apskaičiuojama emian is sin aksės aisyklėmis i žiniomis apie sakinį. analizės sis e-
mos p adiniai duomenys y a lie u ių kalbos sakinys, o ezul a as – abs ak us jo pa-
aizda imas. sakinio Saulelė k ypo aka op apdo ojimo ezul a as pa ody as 6 pa .

sin aksinė žodžių auka
135s aipsniai / a icles
banks) suda y i“. ačiau šis sumanymas nebu o ne p adė as ykdy i, nes au o ė,
kaip i Vidas dauda a ičius, dise aciją gynėsi ki a ema. jos planuo us da bus –
sin aksiškai ano uo i lie u ių kalbos eks yną – p adėjo isai ki i mokslininkai
2013 m. Lie u ių kalbos ins i u e (1 in e ne o nuo oda).
1.2. Ling is inių y imų s oka
kompiu e iai isose s i yse u ė ų di b i ge iau už žmones. P oblema ik, kad
nesugebame pasaky i jiems pakankamai aiškiai, kaip eikia a lik i pa eik ą užduo į.
kai ku ie dalykai iš yškėja ik ai p adėjus kompiu e izuo i kalbą. ai, kas mums
sa aime aišku, išmok a aikys ėje nesusimąs an , kodėl aip y a, kompiu e iui u i
bū i pasaky a o maliai, . y. jam sup an ama kalba. dėl o ka ais eikalingi papil-
domi moksliniai y imai, ku ie ling is ikos požiū iu y a neak ualūs i odėl nebu-
o anksčiau a lik i. jau 1969 m. ap ašan au oma inį e imą (sin aksinė analizė y a
au oma inio e imo dalis – an asis jo e apas) bu o pasaky a: „au oma inio e i-
mo po eikiai iš ik ųjų e čia ling is us gilin i jų eo ines žinias į ai iose ligi šiol
nepakankamai iš i ose kalbos p oblema ikos s i yse“ (i ič 1973: 256).
1.2.1. sakinio dalių nus a ymas
iki kompiu e inės ling is ikos a si adimo kalbininkai y inėjo sakinius i sin ak-
sę kaip s uk ū os suda ymo ezul a ą. nag inėjama bu o jau ga a a sakinio s uk-
ū a. nebu o domimasi, kokiu būdu i kuo emdamasis žmogus nusp endžia, kad
šis žodis a lieka bū en ą, o ne ki ą sin aksinę unkciją. kompiu e ių e oje s a -
biausiu dalyku pasida o s uk ū os o ma imo p ocesas, jis ampa pag indiniu moks-
linių y imų objek u. odėl ka ais enka į sakinį pažiū ė i ne adiciškai, . y. šiek
iek neįp as ai, ne aip, kaip bu o žiū ima anksčiau. g ama ikose pap as ai pa ei-
kiamas sakinio dalies (pa yzdžiui, eiksnio) ap ašas iš a dijan , kokios mo ologinės
o mos gali šią unkciją a lik i (amb azas 1997: 487). kad žodis y a eiksnys, p i-
imama kaip aksioma, i ap a iamos ik ai kalbos dalys, galinčios juo ei i. upu į
de aliau ap ašy as eiksnio nus a ymo mechanizmas anks esnėse g ama ikose. Vy-
au as si au as bando analizuo i i p obleminius a ejus, pa yzdžiui, kai sakinyje
y a du žodžiai ( a dininkai), galin ys ei i eiksniu: „kai sakinyje y a eiksnys, ai
pap as ai an asis a dininkas nebegali užim i eiksnio pozicijos. (jis jau ečia
diena se ga), o a lieka ki as sin aksines unkcijas“ (si au as 1978: 35). kad pi ma-
sis a dininkas y a eiksnys, čia p iimama kaip aksioma ( isai nebandan jo nus a-
y i i išsiaiškin i, a ik ai pi masis a dininkas a lieka eiksnio unkciją), i ada jau
sp endžiamas klausimas dėl an o a dininko. kompiu e inė sakinio analizė pa odė
136
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ci uo o eiginio klaidingumą, ku is žmonėms iki šiol nek i o į akis: sakinyje Jau
ečia diena jis se ga an asis a dininkas eina eiksniu. Čia eikia iš p incipo naujo
me odo sakinio dalims (šiuo a eju eiksniui) nus a y i. eikia žiū ė i ne ik, kokia
kalbos dalimi eiksnys gali bū i iš eikš as i kokie jo galimi mo ologinių o mų
a ian ai, be s a biausia – kaip nus a y i, ku is žodis y a eiksnys. iš d iejų a di-
ninkų, esančių sakinyje, eiksniu eina ne as, ku is s o i pi mas a an as, be as,
ku is y a asmeninis į a dis. i ši ai bu o pas ebė a ik kompiu e inio kalbos apdo-
ojimo me u. aigi eikia su ik i su p o eso iaus Laimučio elksnio min imi, kad
u imos lie u ių kalbos žinios neleidžia pilnai o malizuo i lie u ių kalbos sin aksės,
odėl bū ina a lik i papildomus eo inius lie u ių kalbos y imus.
1.2.2. Žodžių junginių nus a ymas
Pag indinė žodžių jungimosi galimybes ap ašan i cha ak e is ika y a jų alen ingu-
mas. Lie u ių kalboje plačiausiai ap ašy as eiksmažodžių alen ingumas. „Veiksma-
žodžio eikšmė lemia am ik as jungimosi išgales, ku ios ealizuojamos sakinyje p ie
eiksmažodžio p isijungian a i inkamiems žodžiams bei jų o moms“ (sližienė
1994: 16). su eiksmažodžiu suda an ys junginius žodžiai ski s omi į bū inuosius pa-
lydo us, ku ių negalima p aleis i, kad sakinys bū ų g ama iškai aisyklingas, i akul-
a y ius, ku ie gali bū i i nepasaky i, be sakinys is iek išlieka g ama iškas (sližienė
1994: 32). su eiksmažodžiu gali jung is i okie žodžiai, ku ie nė a sąlygojami eiks-
mažodžio eikšmės. jie adinami lais aisiais na iais; šiuo a eju sąsają su eiksmažodžiu
lemia žodžio pajėgumas p isijung i ki us žodžius bei o mas (sližienė 1994: 35).
apie ai bu o ašy a i anksčiau: „šliejamieji žodžiai pap as ai p ig e inami p ie
pag indinių: en pamačiau p e n a i išdygusį be želį“ (si au as 1978: 21). ačiau
li uanis ų a lik i y imai ies uo i sus oja. nesiaiškinama, kaip nus a y i žodžio
pe nai p iklausomybę: a pamačiau pe nai a pe nai išdygusį. bū en okiems y imams
i ski iamas šis s aipsnis.
ap ašan aplinkybes nu odoma, kad kai omi jų komponen ai šliejami p ie a i-
nio i de inami su eiksniu (Jonas g įžęs pama ė. Ji g įždama nupi ko.). aip pa
pab ėžiama, kad „Šliejimas čia pi minis, o de inimas an inis eiškinys“, . y. aplin-
kybės „p iklausymas a iniui y a glaudesnis“ (si au as 1978: 47). ačiau šiame
lygmenyje iek i epasakoma; neanalizuojami a ejai, kai aplinkybė gali bū i šlie-
jama p ie d iejų žodžių sakinyje (Tais laikais isiems ebu o p ieinama ik ai Mask-
oje leidžiama enciklopedija. Su ie os aplinkybe Mask oje gali jung is i p ieinama,
i leidžiama) – ku is gi iš jų suda ys su aplinkybe sin aksinį yšį?
eikė ų p idu i, kad alen ingumas nepajėgus išsp ęs i i 1.2.1. sky iuje ap a-
šy os p oblemos. jis egali nu ody i, kad žodis se ga y a d i alen is, eikalauja kaip
papildymo eiksnio a dininko i akul a y aus papildinio įnagininko (sližienė
sin aksinė žodžių auka
137s aipsniai / a icles
2004: 36). ačiau kaip nus a y i eiksnį, kai sakinyje du a dininkai, alen ingumas
nenu odo. odėl eikalingi nauji ling is iniai da bai, ku ie a saky ų į panašius klau-
simus. bū en okio da bo p adžia i u ė ų bū i šis s aipsnis.
2. sin aksinė anaLiZė koMPiu e iu
kad bū ų aiškiau, kaip nus a oma sin aksinė s uk ū a kompiu e iu, bus pa eik-
a de ali sakinio analizė, pa odan i isus a lik us žingsnius. Pa . 7 ma y i, kokią
in o maciją kompiu e is gauna iš a o ojo, . y. sakinys į edamas kaip simbolių
seka. P adžioje jis išskaidomas į segmen us – a pu a sky ybos ženklu a ski us
aidžių bei skaičių inkinius (pa . 8). Pa ys sky ybos ženklai aip pa suda o a ski-
ą segmen ą, igno uojami ik a pai: jie a nauja segmen ų ibų nus a ymui i uo
jų aidmuo baigiasi. ada a liekama sakinio mo ologinė analizė – kiek ienam
segmen ui nu odomos pa a o o žodžio mo ologinės ka ego ijos (9 pa .). Po o
kai ku iems žodžiams su eikiami seman iniai požymiai (10 pa .). eikia pasaky i,
kad ai nė a išsami seman inė analizė i naudojami ik sin aksės eikmėms a nau-
jan ys požymiai, . y. ie, ku ie gali nulem i žodžio sin aksinę unkciją. dėl šios
p iežas ies seman iniu požymiu čia laikomas i eiksmažodžių aldymas, ku is šiaip
jau li uanis ikoje p iski iamas sin aksei, o ne seman ikai.
7 PaV. Pi mas žingsnis – iš a o ojo gau as sakinys kaip simbolių seka.
8 PaV. an as žingsnis – sakinys išskaidomas į segmen us.
9 PaV. ečias žingsnis – a liekama sakinio mo ologinė analizė.
138
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
10 PaV. ke i as žingsnis – kai ku iems žodžiams su eikiami seman iniai požymiai.
Po o ik inama: a y a sakinyje asMeninio ĮVa dŽio Va dininkas, jei ne,
a y a daik aVa dŽio Va dininkas?
Šiame sakinyje y a daik a a džio a dininkas, i jam p iski iama eiksnio unk-
cija (11 pa .).
11 PaV. Penk as žingsnis – nus a omas sakinio eiksnys.
oliau ieškoma: a y a sakinyje VeiksMaŽodis, ku io asMuo su aMPa su
Veiksnio unkciją a LiekanČio ŽodŽio asMeniu? daik a a džio a dininkas
a i inka ečiąjį asmenį, o sakinyje y a ečio asmens eiksmažodis, odėl jam p i-
ski iama a inio unkcija (12 pa .).
12 PaV. Šeš as žingsnis – nus a omas sakinio a inys.
sin aksinė žodžių auka
145s aipsniai / a icles
miniu, p ieš jį s o in į kilmininką p isijungia sau kaip aldomą linksnį, . y. ne ei-
kiamosios ūšies daly iu iš eikš as pažyminys kilmininką aukia s ip iau nei jo
pažymimas daik a a dis, ž . (10) sakinį. jei ne eikiamosios ūšies daly io nė a, kaip
pa ody a (11) sakinyje, a ba jo ie oje y a būd a dis išsamiame, kaip (12) sakinyje,
kilmininkas minis o lieka iesiogiai susijęs su daik a a džiu p anešime, kaip ma y-
i (11) i (12) sakiniuose.
(10) Tai eigiama minis o pasi ašy ame p anešime.
(11) Tai eigiama minis o p anešime.
(12) Tai eigiama minis o išsamiame p anešime.
a p nede inamojo pažyminio minis o i pažymimojo žodžio p anešime įsi e pęs
būd a dis išsamiame, einan is de inamuoju pažyminiu, nesua do sin aksinio yšio a p
nede inamojo pažyminio minis o i pažymimojo žodžio p anešime, ž . (12) sakinį.
ačiau ne eikiamosios ūšies daly io auka okia s ip i, kad jos už enka iša dy i šiam
yšiui i jis p isi aukia sau kilmininką, pa e sdamas jį sa o papildiniu. aigi, galime
saky i, kad ne eikiamosios ūšies daly io auka y a s ip esnė už daik a a -
džio auką kilmininko a ž ilgiu. s o ėdamas p ieš kilmininką ne eikiamosios
ūšies daly is išlaiko sa o aukos s ip umą i p isijungia jį (ž . (13) sakinį), o o ne-
pada o būd a dis (ž . (14) sakinį), analogiškai kaip i (10) bei (12) sakiniuose.
(13) Tai eigiama pasi ašy ame minis o p anešime.
(14) Tai eigiama išsamiame minis o p anešime.
eikė ų paminė i, kad šnekamojoje kalboje pasi elkian in onaciją galima su-
eik i sakiniui i okią p asmę, kai kilmininkas eina nede inamuoju pažyminiu ne
i esan ne eikiamosios ūšies daly iui, ačiau eks e duomenų apie in onaciją nė-
a (neben bū ų specialiai ano uo as eks as), odėl šiame s aipsnyje klausimai,
susiję su in onacija, nenag inėjami.
3.2. daik a a džio auka
Panašią sa ybę kaip daly is u i i daik a a dis (nes a bu, kuo jis ei ų – eiksniu
a papildiniu) – jo auka aplinkybės a ž ilgiu y a s ip esnė už a inio. galima pa-
eik i po ą pa yzdžių. daik a a džio ie ininkas pap as ai eina a inio aplinkybe,
be jei jis s o i be a piškai po daik a a džio, ai pažymi ą daik a a dį: (15) i (16) sa-
kiniuose ie ininkas y a po daik a a džio (einančio papildiniu) pa odą i pažymi jį
(ap ašy i pa odą jis galėjo būdamas i ki oje ie oje, nebū inai kaune). ais a ejais,
kai ie ininkas y a po ki ų žodžių, jis eina aplinkybe i suda o sin aksinį yšį su
a iniu, kaip ma y i iš (17) i (18) sakinių (pa i pa oda galėjo bū i i ki oje ie oje,

146
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
nebū inai kaune). Vadinasi, papildinio, iš eikš o daik a a džiu, auka ie os aplin-
kybės a ž ilgiu y a s ip esnė už a inio auką, esan ie ininkui papildinio pos po-
zicinėje padė yje.
(15) Pa odą kaune jis išsamiai ap ašė.
(16) jis išsamiai ap ašė pa odą kaune.
(17) jis kaune išsamiai ap ašė pa odą.
(18) kaune pa odą jis išsamiai ap ašė.
galima pa eik i da ieną pa yzdį su ki o ipo aplinkybe: pa yzdžiui, p iežas ies
aplinkybė, iš eikš a p ielinksnine kons ukcija, pa i ina, kad daik a a dis, šiuo
a eju einan is eiksniu, u ėdamas ją pos pozicinėje padė yje, aukia s ip iau nei
a inys. (19) sakinyje p ielinksninė kons ukcija dėl su ikusio anspo o s o i be-
a piškai po daik a a džiu iš eikš o eiksnio i pažymi bū en jį, o (20) sakinyje ji
jau eina p iežas ies aplinkybe i suda o iesioginį sin aksinį yšį su a iniu.
(19) nuos oliai dėl su ikusio ekspo o pe klaipėdos e minalą pasiekė 28 milijonus li ų.
(20) dėl su ikusio ekspo o pe klaipėdos e minalą nuos oliai pasiekė 28 milijonus li ų.
aigi, galima da y i iš adą, kad aplinkybė, s o ėdama sakinyje iesiogiai po
daik a a džio, šiame sakinyje einančio eiksniu, jo y a aukiama s ip iau nei eiks-
mažodžio, einančio a iniu, . y. daik a a dis aplinkybę, s o inčią be a piškai
po jo, aukia s ip iau negu eiksmažodis, einan is a iniu, . y. daik a a -
džio (nes a bu kuo jis ei ų – eiksniu, papildiniu, nede inamuoju pažy-
miniu a aplinkybe) auka y a s ip esnė už eiksmažodžio, einančio a-
iniu, auką aplinkybės a ž ilgiu, jei a aplinkybė s o i be a piškai po
daik a a džio.
3.3. bend a ies auka
jei sakinyje a inys, iš eikš as kai oma eiksmažodžio o ma, i bend a is aldo ą
pa į linksnį, bend a is jį aukia s ip iau negu a inys, iš eikš as kai oma eiksmažodžio
o ma. Veiksmažodžio kai oma o ma, einan i a iniu, aldomą linksnį p isijungia ik
uo a eju, jei nė a bend a ies, kaip (22) sakinyje, ačiau jei bend a is y a, ž . (21) sa-
kinį, ji p i aukia aldomą linksnį, nes a bu, kokioje pozicijoje jis bū ų bend a ies
a ž ilgiu – p ieš ją a po jos. Ši sa ybė labai aiškiai ma y i, kai aldomas linksnis s o-
i a p a inio (kai omos eiksmažodžio o mos) i bend a ies, ž . (23) sakinį.
(21) ada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų pa eik i gaminių kokybės se i ika us.
(22) ada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų gaminių kokybės se i ika us.
(23) ada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų gaminių kokybės se i ika us pa eik i.
sin aksinė žodžių auka
147s aipsniai / a icles
aigi galima eig i, kad bend a ies sin aksinė auka y a s ip esnė už kai-
omos eiksmažodžio o mos, einančios a iniu, auką aldomo linksnio
a ž ilgiu. (24), (25) i (26) sakiniuose ma y i, kad aldomas linksnis y a bend a-
ies s ip iau aukiamas i ais a ejais, kai jis s o i p ieš a inį ( eiksmažodžio
kai omą o mą). i ik ada, kai bend a ies sakinyje nelieka, a inys (kai oma eiks-
mažodžio o ma) p isijungia aldomą linksnį, ž . (27) sakinį.
(24) as i jį u ės minis as eugenijus gen ilas.
(25) jį as i u ės minis as eugenijus gen ilas.
(26) jį u ės as i minis as eugenijus gen ilas.
(27) jį u ės minis as eugenijus gen ilas.
3.4. sin aksinės žodžių aukos apib ėžimas
kadangi žodžių sin aksinė auka y a neseniai pas ebė as eiškinys, odėl labai
išsamių y imų kol kas da nebu o, i negalima pa eik i didelio kiekio duomenų
apie ją. a ei yje, a likus eks yno sin aksinio ano a imo da bus, galbū bus galima
i kokią no s klasi ikaciją suda y i a ne gi su eik i kiek ienam žodžiui a i inkamą
sin aksinės aukos koe icien ą. ačiau kol kas egalima ik bend ai ap ašy i esmę.
Visų pi ma i s a biausia, ką eikė ų pasaky i, – ai, kad ši sa ybė ak uali ik ai
kalbą apdo ojan kompiu e iu, lygiai aip pa , kaip i kad žodžiai daugia eikšmiai
būna ik žodynuose – i p oblema dėl jų daugia eikšmiškumo iškyla ik e čian eks-
us į ki as kalbas; šnekamojoje kalboje, ją a ojan kasdien mums niekada nebūna
bėdos dėl žodžių daugia eikšmiškumo. (kaimuose močiu ės kelis ūks an mečius
sėkmingai kalbėjo lie u iškai ne nežinodamos okios są okos kaip „žodžių daugia-
eikšmiškumas“.) apdo ojan kalbą kompiu e iu, upu į ki aip žiū ima į sakinį, u-
pu į iš ki os pusės p ie jo einama. odėl šiam da bui eikalingos i ki os p iemonės.
esmės nusakymas galė ų bū i oks: sin aksinė auka – ai žodžių sugebėjimo
ealizuo i sa o aldymą ma as. nuo alen ingumo ji labai ski iasi. Viskas ge ai, i
alen ingumo už enka, kol sakinyje y a ienas aldan is žodis, ku is gali p isijung-
i am ik ą (sakykime, „mūsų nag inėjamą“) žodį. ačiau, jei sakinyje y a du
žodžiai, u in ys ienodą aldymą i galin ys p isijung i ą mūsų nag inėjamą žo-
dį, – ai ku is gi iš jų is dėl o jį p isijungs i ku is liks be išplė imo?
Valen ingumas pa eikia aldomų žodžių lyginimą: ieni žodžiai aldomi s ip iau,
ki i – silpniau ( . y. ienus žodžius p isijung i bū ina, ki ų – nebū ina) (sližienė
1994: 5–6), sin aksinė auka y a aldančių žodžių cha ak e is ika. ji lygina du
aldančius žodžius i odo aldančio žodžio galią (a jėgą) p isijung i aldomą
o mą, palyginus su ki u, okį pa aldymą u inčiu ( aldančiu ą pa į linksnį) žo-
džiu sakinyje. Valen ingumas neišeina už ieno eiksmažodžio (a ki o aldymą
148
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
u inčio žodžio, pa yzdžiui, būd a džio) ibų, jam neegzis uoja ki i aldymą u in-
ys žodžiai ame sakinyje, jis į juos niekaip nea siž elgia, neg e ina su sa o ap a-
šomu žodžiu, ku io junglumą jis pa eikia. sin aksinė auka apima isus sakinyje
esančius aldančius žodžius i juos lygina ieną su ki u sugebėjimo ealizuo i sa o
aldymą a ž ilgiu.
apib ėžimas: Žodžių sin aksinė auka – ai sugebėjimo p isijung i al-
domą linksnį a išplė imą s ip umas. sin aksinė auka – ai aldančių žodžių
ma as, jų palyginimo ieno su ki u k i e ijus.
4. ŽodŽių sin aksinė auka
ki ose kaLbose
Žodžių sin aksinės aukos sa ybė u ė ų bū i ak ualesnė kalboms su lais a žodžių
a ka sakinyje. Palyginimui pa eikiami da ijų kalbų: usų, okiečių i anglų a i-
inkami sakiniai. Šios kalbos labai ski iasi žodžių a kos lais umu, odėl bus ma y-
i, kokią į aką sin aksinei aukai u i am ik ų kalbos dalių išsidės ymas sakinyje.
4.1. usų kalba
3.1.1 sky iaus eiginiui, kad pažyminio, iš eikš o daly iu, sin aksinė auka y a
s ip esnė už a inio, iš eikš o daly iu, auką aplinkybės a ž ilgiu, ilius uo i pa ei-
kiamas sakinio Iki ol daugeliui, pi miausia in eligen ijai, bu o p ieinama ik ai Mask-
oje leidžiama „Didžioji a ybinė enciklopedija“ („Bolšaja so e skaja enciklopedija“)
e imas.
(28) До того времени многим была доступна только в Москве издаваемая „Большая
советская энциклопедия“.
(29) До того времени многим была доступна только в Москве „Большая советская
энциклопедия“.
Šiuo a eju usų kalbos duomenys su ampa su lie u ių kalbos.
3.1.3 sky iaus eiginio, kad ne eikiamosios ūšies daly io auka y a s ip esnė
už daik a a džio auką kilmininko a ž ilgiu, usų kalboje pa i in i jau negalima,
nes čia ne eikiamosios ūšies o ma aldo ki ą linksnį: lie u ių kalbos kilmininkas
e čiamas įnagininku. sakiniai Tai eigiama minis o pasi ašy ame p anešime i Tai
eigiama minis o p anešime e čiami (30) i (31) sakiniais.
(30) Это утверждается в министром подписанном докладе.
(31) Это утверждается в докладе министра.
sin aksinė žodžių auka
149s aipsniai / a icles
3.2 sky iaus eiginį, kad daik a a dis aplinkybę, einančią be a piškai po jo, aukia
s ip iau negu a inys, galima pa i in i i usų kalboje. ai ma y i iek sakinių Jis iš-
samiai ap ašė pa odą Kaune i Kaune pa odą jis išsamiai ap ašė a i inkamuose e i-
muose – (32) i (33) sakiniuose, ku iuose aplinkybe eina ie ininkas, iek sakinių
Nuos oliai dėl su ikusio ekspo o pe Klaipėdos e minalą pasiekė 28 milijonus li ų i Dėl
su ikusio ekspo o pe Klaipėdos e minalą nuos oliai pasiekė 28 milijonus li ų e imuo-
se – (34) i (35) sakiniuose, ku iuose aplinkybė iš eikš a p ielinksnine kons ukcija.
(32) Он подробно описал выставку в Москве.
(33) В Москве он подробно описал выставку.
(34) Ущерб из-за прервавшегося экспорта через терминал достиг 28 млн.
(35) Из-за прервавшегося экспорта через терминал ущерб достиг 28 млн.
3.3 sky iaus eiginys, kad bend a ies auka y a s ip esnė už a inio (kai omos
eiksmažodžio o mos) auką aldomo linksnio a ž ilgiu, aip pa pasi i ina u-
sų kalboje. Šį ka ą sakinių Tada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų pa eik i
gaminių kokybės se i ika us i Tada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų gaminių
kokybės se i ika us bei Tada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų gaminių kokybės
se i ika us pa eik i pa yzdžiu imami analogiškos s uk ū os usų kalbos sakiniai,
ilius uojan ys minė ą sin aksinių yšių sa ybę, ž . (36), (37) i (38) sakinius.
(36) Он должен вернуть мне книгу.
(37) Он должен мне книгу.
(38) Он должен мне книгу вернуть.
aigi ši sa ybė būdinga i usų kalbai.
būdama a ima lie u ių kalbai sa o žodžių a kos lais umu usų kalba u i daug
panašių sin aksinių sa ybių, ačiau negalima eig i, jog a i inka isiškai.
4.2. Vokiečių kalba
Vokiečių kalbos žodžių a ka daug g iež esnė nei lie u ių a usų kalbų, odėl
ampa negalimas e imas, a i inkan is lie u ių kalbos žodžių išsidės ymą sakinyje.
g iež as a inio an oje ie oje eikala imas neleidžia sakinio p adžioje p ieš eiks-
nį pa eik i laiko aplinkybės i papildinio, odėl sakinių Iki ol daugeliui, pi miausia
in eligen ijai, bu o p ieinama ik ai Mask oje leidžiama „Didžioji a ybinė enciklopedi-
ja“ i Iki ol daugeliui, pi miausia in eligen ijai, bu o p ieinama ik ai Mask oje „Di-
džioji a ybinė enciklopedija“ a i ikmenys negalimi.
3.1.3 sky iaus eiginio, kad ne eikiamosios ūšies daly io auka y a s ip esnė
už daik a a džio auką kilmininko a ž ilgiu, okiečių kalbai, kaip i usų kalbai,
pa i in i negalima, nes čia i gi naudojamas ki as linksnis, šiuo a eju p ielinks-
ninė kons ukcija on + Da i .
150
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
da ienas eiginys, ku io dėl g iež esnės žodžių a kos okiečių kalboje pa i-
k in i negalima, y a ai, kad daik a a dis ( iek einan is eiksniu, iek – papildiniu)
aplinkybę, esančią be a piškai po jo, aukia s ip iau negu eiksmažodis, einan is
a iniu (ž . 3.2 sky ių).
apie aplinkybės, iš eikš os p ielinksnine kons ukcija, auką okiečių kalboje
iš iso nieko pasaky i negalima, nes neįmanoma pa eik i sakinio Dėl su ikusio
ekspo o pe Klaipėdos e minalą nuos oliai pasiekė 28 milijonus li ų okiečių kalba,
paliekan analogišką žodžių a ką.
3.3 sky iaus eiginys, kad bend a ies auka y a s ip esnė už a inio (kai omos eiks-
mažodžio o mos) auką aldomo linksnio a ž ilgiu, pasi i ina okiečių kalboje, . y.
a inys p isijungia aldomą linksnį ik ada, jei sakinyje nė a bend a ies. sakinių Tada
juos impo uojan ys e slininkai u ė ų gaminių kokybės se i ika us bei Tada juos impo -
uojan ys e slininkai u ė ų gaminių kokybės se i ika us pa eik i analogai pa eikiami
iman ik s uk ū os a i ikimą (Aš u iu šią knygą i Aš u iu šią knygą pe skai y i), ku i
ilius uoja nag inėjamą sin aksinių yšių sa ybę, ž . (39) i (40) sakinius.
(39) Ich habe dieses Buch zu lesen.
(40) Ich habe dieses Buch.
dėl okiečių g ama ikos speci ikos negalima pa eik i analogiškos s uk ū os
sakinio, pa yzdžiui, sakiniui Tada juos impo uojan ys e slininkai u ė ų pa eik i
gaminių kokybės se i ika us (Aš u iu pe skai y i šią knygą). o neleidžia pada y i
okiečių kalbai būdingas ėminimas, ku is eikalauja, kad a inio jung is i p asmi-
nis žodis apgaub ų isus žodžius esančius po an os ( a inio) pozicijos.
4.3. anglų kalba
anglų kalboje palygin i daly io, einančio pažyminiu, i a inio, iš eikš o daly iu,
auką aplinkybės a ž ilgiu nė a leng a, nes neįmanoma pa eik i lie u ių kalbos
sakinio Iki ol daugeliui, pi miausia in eligen ijai, bu o p ieinama ik ai Mask oje lei-
džiama „Didžioji a ybinė enciklopedija“ žodžių a ką a i inkančio e imo. anglų
kalboje eiksnys negali ei i po a inio.
dėl ne eikiamosios ūšies daly io i daik a a džio aukos ski umų kilmininko
a ž ilgiu (ž . 3.1.3 sky ių) apie anglų kalbą pasaky ina as pa , kaip i apie usų bei
okiečių kalbas – čia a ojamas ki as linksnis, šiuo a eju p ielinksninė kons uk-
cija by + daik a a dis.
kad daik a a dis be a piškai po jo esančią aplinkybę aukia s ip iau nei a inys
(ž . 3.2 sky ių), ma ome i anglų kalboje. sakinių Jis išsamiai ap ašė pa odą Kaune
i Kaune jis išsamiai ap ašė pa odą e imai pa eik i (41) i (42) pa yzdžiuose. as
pa pasaky ina i apie p ielinksnine kons ukcija iš eikš ą aplinkybę – sakinių Nuos-

sin aksinė žodžių auka
151s aipsniai / a icles
oliai dėl su ikusio ekspo o pe Klaipėdos e minalą pasiekė 20 milijonų li ų i Dėl
su ikusio ekspo o pe Klaipėdos e minalą nuos oliai pasiekė 20 milijonų li ų e imai
pa eik i (43) i (44) pa yzdžiuose.
(41) He desc ibed he exhibi ion in London in de ail.
(42) In London he desc ibed he exhibi ion in de ail.
(43) Damage because o discon inuing o expo h ough he e minal amoun ed 20 million
dolla s.
(44) Damage amoun ed 20 million dolla s because o discon inuing o expo h ough he
e minal.
dėl bend a ies sin aksinės aukos anglų kalboje galima pa eik i aip pa kaip i
okiečių kalboje d iejų sakinių a i ikmenis. sakiniai (45) i (46) nep ieš a auja 3.3 sky-
iaus eiginiui, kad a inys p isijungia daik a a dį uo a eju, jei nė a bend a ies.
(45) He has o ead his book.
(46) He has his book.
5. iŠVados
apibend inan sakinių apž algą galima pa eik i iš adas, ku ios eikiau y a enden-
cijos, o ne g iež i eiginiai, nes ė a ap ašy i keli pas ebėjimai, o ne išsamūs y imai.
kompiu e izuojan lie u ių kalbą iškyla okios p oblemos, ku ios žmonėms bend au-
jan neak ualios. odėl eikia a lik i papildomus lie u ių kalbos eo inius y imus.
s ebin kompiu e io da omas klaidas au oma inės sin aksinės analizės me u,
bu o iškel a hipo ezė, kad egzis uoja sin aksinė žodžių auka, ku i pasi eiškia ypač
ais a ejais, kai sakinyje y a du žodžiai, pasižymin ys okiu pa aldymu, o aldo-
mas linksnis ik ienas. kaip nusp ęs i, ku is aldan is žodis suda ys iesioginį
sin aksinį yšį su uo linksniu, o ku is liks be išplė imo?
nuo alen ingumo sin aksinė žodžių auka ski iasi iš esmės: alen ingumas
nag inėja ieno žodžio junglumą i nesp endžia klausimo dėl ki o ą pa į aldymą
u inčio žodžio.
nag inė uose pa yzdžiuose labiausiai pasi eiškia daly io, einančio pažyminiu,
sin aksinė auka. aip pa bu o pas ebė a daik a a džio (nes a bu, kuo jis ei ų –
eiksniu a papildiniu) bei bend a ies sin aksinė auka.
analogiškų a ejų palyginimas su ki omis kalbomis negali bū i laikomas išsamiu,
nes dėl lais os žodžių a kos ne isada bu o galimi ek i alen iški e imai.
Į isas šiame s aipsnyje ap ašy as p oblemas galima pažiū ė i i ki aip. iš ling is-
inių pozicijų galima pasaky i, kad sakinyje Aš u iu knygą žodis u iu y a sa a ankiš-
kas a inys, o sakinyje Aš u iu pe skai y i knygą, ik a inio jung is. Žmonėms ai
būna aišku, ačiau kompiu e is negali žino i, kad iename sakinyje as pa s žodis y a
152
daiVa ŠVeikauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ienoks, o ki ame ki oks, no s jų ašyba niekuo nesiski ia. Čia i eikia p adė i ieško-
i o malių požymių, ku ie leis ų kompiu e iui iš aplinkos duomenų iena eikšmiškai
nus a y i a inio ipą. kaip šiuo, aip i ki ais a ejais galė ų padė i sin aksinės žodžių
aukos sa ybė. apibend inan pa eik us pa yzdžius pas ebima endencija, kad žodžių
sin aksinės aukos są oka s a besnė i labiau eikalinga kalboms su lais a žodžių
a ka. anglų kalboje žodžio sin aksinę unkciją nulemia jo ie a sakinyje i žodžių
aukos sa ybė čia, ma y , nedaug egalė ų pagelbė i nus a an sakinio dalis.
Šiuo s aipsniu isi li uanis ai k iečiami disku uo i. gal kalbininkams bus len-
g iau pas ebimi i ki i žodžių aukos a ejai, ku ie šiame s aipsnyje nebu o pa-
minė i. jame ap a a ik ai, kas pas ebė a apdo ojan kalbą kompiu e iu, ik hipo-
ezės, ku ios, žinoma, gali i nepasi i in i.
Li e a ū a
allen james 1987: Na u al Language Unde s anding. ams e dam: he benjamin/cum-
mings Publishing company.
amb azas Vy au as 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
dauda a ičius Vidas 2012: Teks o skaidymas pas o iųjų junginių segmen ais. dak a o
dise acijos san auka. kaunas: Vy au o didžiojo uni e si e as.
dauda a ičius Vidas 2002: Lie u ių kalbos sakinio sin aksinė analizė. in o ma ikos
magis o da bas. kaunas: Vy au o didžiojo uni e si e as.
g igony ė gin a ė 2006: P iklausomybių g ama ikos aikymas lie u ių kalbos apdo-
ojime. Magis o da bas. kaunas: kauno echnologijos uni e si e as.
hellwig Pe e 2003: h p://www.cl.uni-heidelbe g.de/~hellwig/dug-2003.pd
i ič Milka 1973: Ling is ikos k yp ys. Vilnius: Min is.
jensen ka en, heido n geo ge emil, icha dson s ephen d. 1993:
Na u al language p ocessing: The PLNLP App oach. bos on/London: kluwe academic
Publishe s.
Mondal P akash 2010: explo ing he n- h dimension o language. – Na u al Language
P ocessing and i s Applica ions.
esea ch in compu ing science
46, ed. by alexande
gelbukh. Mexico: ins i u o Poli ecnico nacional, 55–66.
ni enbu g se gei 1987: Machine T ansla ion: Theo e ical and Me hodological Issues.
London: camb idge uni e si y P ess.
si au as Vy au as 1978: Pag indinių sakinio dalių de inimas. Vilnius: Lie u os s
aukš ojo i specialiojo idu inio mokslo minis e ijos Leidybinė edakcinė a yba.
sližienė nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidykla.
sin aksinė žodžių auka
153s aipsniai / a icles
sližienė nijolė 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2 (2). Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Š eikauskienė dai a 2005: g aph ep esen a ion o he syn ac ic s uc u e o he
Li huanian sen ence. – In o ma ica 16(3), 407–418.
Winog ad e y 1983: Language as a Cogni i e P ocess. 1. Syn ax. London: addison-
Wesley Publishing company.
Белецкая И. П. 1983: Деревья зависимостей как инструмент стнтаксического ана-
лиза текста. – Международный семинар по машинному переводу. Москва: ВЦП.
Билан В. Н., Крисевич В. С. и др. 1976: Семантико-синтаксический перевод в
группе Статистика речи. – Автоматический анализ текста. Минск: МГПИИЯ.
in e ne o nuo odos
1. h p://www.lki.l /Lki_L /index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=803&
i emid=153
2. h p://donelai is. du.l /main.php?id=4&n =1_1
syn ac ic Pull o Wo ds
suMMa y
by c ea ing he au oma ic syn ac ic analysis o Li huanian language a new phenomenon
o language was pe cei ed. i wo wo ds o he sen ence equi e he same case as ex ension,
which o hem will ge he syn ac ic ela ion wi h ha case an which emains wi hou ex en-
sion? i he lexible o m o a e b, which pe o ms he syn ac ic unc ion o p edica e con ols
accusa i e and pa iciple, which pe o ms he syn ac ic unc ion o a ibu e, con ols accusa-
i e oo and ha case is loca ed in he sen ence be ween he e b and pa iciple, accusa i e
is syn ac ic ela ed wi h he pa iciple. his powe o make he syn ac ic ela ion wi h he
equi ed case was named syn ac ic pull o a wo d. he pull o pa iciple, in ini i e and noun
a e desc ibed and equi alen sen ences in ussian, ge man and english a e compa ed. he
de ini ion o syn ac ic pull o wo ds is gi en.
Į eik a 2013 m. balandžio 17 d.
daiVa ŠVeikauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5-216, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]