11s aipsniai / a icles
iLja LeMeŠkin
P ahos ka olio uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija, lygi-
namoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
baZeLio ke u eiLis /
dVieiLis – doVanų P aŠyMo
PaVyZdys1
Qua ain / couple o basel:
example o a Plea o gi s
ano acija
s aipsnį galima laiky i diego a doino 2012 m. y imo ąsa, nes yšys a p kolo ono i
p ūsiško eks o čia p aplečiamas. Į ašas p ūsų kalba sup an amas kaip dainuojamojo, a ba eči-
a y inio, olklo o kū inėlis (ke u eilis), a imai giminingas kalėdų giesmėms (i ki iems ka-
lendo iniams namų lankymo i ualo kū iniams). su kalėdojimo, do anų p ašymo kon eks u gali
bū i siejamos i nusilenkusio žmogaus igū ėlė (su iš ies a anka), i okiška pas aba, ku ios
ka u su p ūsų į ašu suda o sa o išką kolo ono ąsą. ai pa emia anksčiau išsaky ą p ielaidą, kad
nicola o esme’s eikalo pe ašy ojas bu o p ūsas. siūloma kiek ki okia p ūsiško eks o ling is-
inė in e p e acija.
1 nuo 2013–2014 mokslo me ų ka olio uni e si e e bu o p adė as naujas bal is ikos magis an ū os p o-
g amos ku sas Senosios p ūsų kalbos pag indai i eks ų skai ymas. anksčiau šio s aipsnio au o ius y ė
XiV a. P ahos bal ų diaspo ą, ku i galėjo nulem i bazelio eks elio a si adimą, dėl o pe pi mąjį semes-
ą bu o žymiai ilgiau apsis o a bū en p ie šio paminklo analizės. klausy ojų g upę suda ė Le a i ano a
i jan bičo ský. di ban ka u su jais a si ado bend a šio s aipsnio koncepcija, ku i sa o daba inę o mą
įgijo p o . g asildos blažienės aginimu. ypa ingai s a bios bu o ecenzen o p o . Pie o umbe o dini
i d . olando k egždžio pas abos bei nuo odos. olklo is ikos aspek ai bu o papildomai ap a i su p o .
b onisla a ke bely e i p o . ju ijumi no iko u. ačiau čia skelbiamo da bo negalima laiky i užbaig a
s udija. au osakinės medžiagos pa eik a minimaliai, ik iek, kad bū ų a skleis i bend i lyginamų kū inių
s uk ū os b uožai. Pagal is o inės geog a inės olklo is ikos nuos a as labiausiai em asi bal ų (lie u ių)
i sla ų ( y ų sla ų; dėl galimos žan inės di uzijos aip pa čekų) medžiaga. g e inamų eks ų sankaupą
bū ų naudinga p aplės i, nes esama didelės ikimybės as i ki ų eks ologinių, ipologinių bei genezės
apa umų. nepakankamai išsamiai nuš ies i lieka i kai ku ie čia iškeliami g ama ikos dalykai.
esMiniai ŽodŽiai: bazelio p ūsų d ieilis / ke u eilis, kalėdų giesmės, do anų p ašymas.
keyWo ds: P ussian couple / qua ain o basel, ch is mas ca ols, plea o gi s.
12 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
anno a ion
he a icle can be conside ed a con inui y o esea ch ini ia ed by diego a doino in 2012
as i expands he ela ionship be ween a colophon and a P ussian ex in ye a di e en espec .
he insc ip ion in he P ussian language is unde s ood as a piece o singing o eci a i e olklo e
(qua ain), which is e y akin o ch is mas ca ols (and o he calenda pieces o he house- o-
house isi ing i ual). bo h a igu e o a bowing man (wi h a s e ched hand) and a ge man
no e, which, oge he wi h he P ussian insc ip ion, make a peculia con inui y o he colophon,
can be associa ed wi h he con ex o ch is mas ca olling and pleading o gi s. i suppo s he
p e ious assump ion ha he ew i e who ansc ibed he wo k by nicola o esme was P ussian.
he au ho p oposes a sligh ly di e en linguis ic in e p e a ion o he P ussian ex .
Не пора ли да вам, хозяин, дарить-жаловать?
Не рублем-ти вам, хозяин, не полтиною,
Хоть одною золотою, сударь, гривною,
Хоть по рюмочке винца да по стаканчику пивца.
(Обрядовая поэзия 1989: 84)
P ūsų kū inėlio išši a imas, pe skai ymas glaudžiai susijęs su į ašo paski ies,
eks o a si adimo aplinkybių in e p e a imu. nuo požiū io į į ašą pada iusį
asmenį p iklauso i ling is inis eks o su okimas. ilgiausiai s a s oma s uden o
au o ys ė: „[…] bP y a humo is inio-i onizuojančio pobūdžio išsi eiškimas, ku is
pasaky as (išgė imo me u) u bū ieno s udiozo ki am s udiozui (d augui) […]“
(Mažiulis 1975: 130). Ši p ielaida leido hegzame o ne obulumą i aidės -e p idė-
jimą pa eisin i „besimokančio jaunimo kalbos ža goniškumu bei kalambū iškumu“
(Mažiulis 1975: 125). „s udiozo“ į aizdis, ku is pasi odė besąs labai naudingas
eks ui in e p e uo i, į eisino sa o išką „klaidų gaudymą“. a siž elgian į menku ę
eks elio apim į g a inių pa aisų skaičius a odo nep opo cingai didelis. Įž elgiamų
klaidų g andinė eikalauja e i ikacijos (bammesbe ge 1998; dini 2000b, 397–400),
o ypač kai a si aukus nuo ka čiamos e d ės į aizdžio aps a s omas ki oks d ieilio
u inys (schmid 1982) bei ki i p e enden ai į bazelio kū inėlio au o ys ę: ienuolis
(Pu ka as 1983), knygos kul ū ą ge ai išmanan is s uden as (a doino 2012b), pa-
galiau p o esionalus pe ašinė ojas (schaeken 2006; Lemeškin 2013).
al e na y ų bazelio eks o pe skai ymą, okio pe skai ymo pag indimą, ko ge o,
p a a u p adė i nuo au o inio p ado nus a ymo a ba ben šios me odologinės p o-
blemos iškėlimo. Ma iki šiol nė a aišku, a p ūsas pa s sugal ojo isą sakinį, a
pasinaudojo kokia ga a a o muluo e. o jeigu kuo no s ėmėsi – a pažodžiui a -
ka ojo ą senesnį pa yzdį? sunku bū ų pa ikė i, kad p ūsas kažku pe skai y ą sa-
kinį bū ų iksliai a ka ojęs, . y. pe ašęs jį, i su daugybe o iginalo klaidų. saky i-
nis, . y. au osakinis, eks as, a i kščiai, būna nugludin as, aigi jame ne u ė ų
13s aipsniai / a icles
bū i neaiškių kalbos dalykų. galbū kaip ik dėl o pe ašy ojo asmenyje dažniausiai
links ama įž elg i i au o ių, no s im ų a gumen ų okią galimybę pa em i ūks a.
kaip en bebū ų, bazelio d ieilyje y ėjų andama hegzame o požymių. Pi ma-
sis šią min į, no s i labai a sa giai, su o mula o Vy au as Mažiulis: „a odo, kad
šios d i eilu ės pa ašy os hegzame u, no s jo dak iliai bei spondėjai i gana di b-
iniai“ (Mažiulis 1975: 125). Įdomų yšį su kolo ono hegzame u Omnibus omnia
non mea sompnia dice e possum a skleidė diego a doino (a doino 2012a: 350–354).
na ū alu, kad pagal hegzame o sanda ą i p ūsiško eks o pa eikimą lape sakinys
bu o in e p e uo as (sinch oniškai) kaip dis ichas:
kayle ekyſe · honeaw labonache hewelyſe ·
eg · koy e · poy e · nykoy e · pēnega doy e ·
ačiau a siž elgus į i minį sąskambį2, idinį imą (Kayle – labonache; ekyſe –
hewelyſe; poy e – doy e; eg koy e – nykoy e), kalbos dalių, jų o mų i seman inį
pa alelizmą (apie ai oliau), posmą bū ų įmanoma suskaidy i į ke u ias eilu es. ik
am eikia pašalin i honeaw, ku is pailgina eilu ę i pasi odo besąs akul a y us:
kayle ekyſe · ? ? ∪ − ∪
labonache hewelyſe · ? ? ? ? ∪ ∪ − ∪
eg · koy e · poy e · ∪ − ∪ − ∪
nykoy e · pēnega doy e · ∪ − ∪ − ∪ ∪ − ∪
aigi honeaw bū ų galima laiky i in a pu, ku is, su eikdamas naują me inę
o mą (dėl kolo ono hegzame o po eikio), paneigia pi minę eilė aš uko esmę „ u
jau ne“ a ba a lieka da ki ą unkciją (apie ją oliau). ki aip sakan , bazelio eks-
elyje gal bū ų p asminga a ski i du sluoksnius: pi minį, saky inį, i au o inį. nau-
jada iškumas, au o inis pe di binys gali bū i įž elgiamas honeaw į aukime i ele-
men o -e p idėjime, dėl ku ių i a si anda pi mos s o os, p imenančios hegzame-
ą, penkių pėdų i elė.
ap a iamą eilė aš uką, a odo, bū ų įmanoma ge ai įp asmin i išmaldos p ašymo
i do anų da imo kon eks e. ai ne eiškia, kad į ašą palikęs asmuo kada no s iš-
iesęs anką elge a o an ka olio il o a ku ki u . yškiausių do anų p ašymo
mo y ų ap inkama kalėdinėse giesmėse. su jomis bazelio ke u eilis g e in inas
isų pi ma, i ne ik dėl u inio a s ilis ikos apa umo. aip leidžia i ne e čia
da y i pa s kolo onas, p ie ku io šliejasi i lo yniškas hegzame as, i žmogaus i-
gū ėlė su iš ies a anka, i p ūsų eks elis, ma jame nicola o esme’s eikalo Qu-
es iones Supe Qua uo Lib os Me ho o um pe ašymo užbaigimas siejamas kaip ik
su kalėdų laiko a piu – in igilia epiphanie:
2 be asonanso <oy> eilu ėse, a odo, galima įž elg i ali e acijos požymių: kayle ekyſe · / labona[ ]he
hewelyſe · / eg · koy e · poy e · / nykoy e · pēnega doy e.
14 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
1 PaV. agmen as . 63 – uni e si ä sbiblio hek basel, sign. .V.2.
nu o og a a o i šioje publikacijoje naudo i maloniai leido diego a doino
anno domini millesimo c˚c˚c ˚ ſexagesimo nono ini e sun que
ſ iones me heo o um pe manus illius qui sc ipsi eas e
c in igilia epiphanie pe manus illius qui sc ipsi eas
omnibus omnia non mea sompnia dice e possum amen
Pasku ine eilu e kolo onas nulėmė olesnio eks o epinį o ma ą. be a p ko-
lo ono i oliau einančio p ūsiško į ašo, ko ge o, pas ebimas da ienas glaudus
yšys. „elge aujančio“ žmogaus igū ėlė i p ūsų už ašas a i inka kolo one apib ėž-
ą šal inio pe ašymo laiką – ijų ka alių iš aka es. Me ų laikas i ik uo me u
suskambančios dainelės ik iausiai paska ino a si as i a i inkamo u inio į ašą.
15s aipsniai / a icles
a ski us žodžius bū ų galima aiškin i aip:
1. junginys Kayle ekyſe in e p e uojamas kaip s eikinimo k eipinys, ku iuo
p akalbama į ą pa į ad esa ą, ku į žymi p on. ho (in a po honeaw) i an os eilu-
ės žodžiai labonache hewelyſe. okiam aiškinimui galima p i a i, ačiau galima
siūly i i ki ą sp endimą, ku is pa eisin ų galūnę -e žodyje Kayle i leksemos p .
* īkīs ʻViešpa s’ panaudojimą.
Žodžių junginys šioje pozicijoje gali unkcionuo i ne kaip k eipinys, o kaip s ei-
kinimasis, aigi eikš i ne „s eikas, pone“, o uni e salų „laba diena, s eiki“. Pas eiki-
nimų, ku ių pag indą suda o liepiamosios nuosakos eiksmažodis i leksema „die e;
die as“, y a nemažai, p z.: p . Deiwa eng audīs, lie. Skalsink Die e, Padėk Die e, la.
Die s s ē ī, Palīdzi Die s, o. G üß Go , če. Pozd a pánbůh, Zdař Bůh (plg. u.
спасибо iš *съпаси богъ) i pan. ai eikš ų, kad šalia šauk. ekyſe ʻdie e’ galėjo bū i
a ojamas impe a y as. Veiksmažodžio su šaknimi kail- p ūsų kalbos paminkluose
nė a paliudy a. a imiausią pa alelę andame sla ų kalbose: s. s. цѣлѣти ʻgydy is,
pas eik i’, liep. n. цѣлѣи, цѣлѣитє; u. исцелять, целить, uk. цілити, b . целíць,
se b. цијèлити, slo. cẹli i, ček. сеlе i, le. celić i . . emian is išlikusia p ūsų leksiko-
g a ine medžiaga i adj. p . kails ʻs eikas’ e imologija (PeŽ ii 71–73), bū ų galima
a s a y i in ini y ą denomina y ą *kail-ē ei ʻbū i s eikam, s ip iam; da y i s eiką,
s ip ų’ (plg. adj. bl . *kai a- ʻka š as, šil as’ → e b. p . kai ē ei ʻbū i ku s omam, jau-
dinamam’ (ž . PeŽ i 268)). kadangi su die u adiciškai ujinamasi, p ašy ųsi ns. 2 a.
impe a . p . *kail-ei-s ʻ[ u] būk s eikas, s ip us; pada yk s eiką, s ip ų’. u in ome-
nyje galimą an inę galūnės -s p igim į (endzelīns 1982: 129), galima many i bu us
umpą o mą *kail-ei, ku i a i ik ų iln. ãšai, sen. aš ų pamiʃákai ak, iʃchlausai Mž,
a adâ ai dP. galūnės su umpinimą galima aiškin i i pap as a e ike inio in e jek y o
kon akcija (plg.: labdien, lab y , padėkdie, če. Bóh ebe poſd aw > pozd a ě bůh >
ěbůh; dob o ju o > dob oj o, dob oy o > dob ý o, dob ej o). aigi p . *kailei īkīs <
*kailei[s] īkīs ʻlaba diena’ iš p adžių eikš ų „pada yk iš isą, s eiką, die e“.
dėl duomenų s okos neįmanoma pa eik i neginčy inų g ama inių į odymų okiai
lyčiai pag įs i. siūlomas aiškinimo būdas naudingas, nes mo y uoja leksemos * īkīs
ʻViešpa s’ panaudojimą (ku i a odo kiek neįp as a kalban apie konk e ų žmogišką
ad esa ą) i aidę -e žodžio Kayle pabaigoje. be nu ody ų pa alelių ki ose kalbose ( isas
seman inis a i ikmuo bū ų če. Pozd a pánbůh), e ike inį in e jek y ą šioje pozicijoje
em ų i olklo o poe ika3, kadangi okia pasis eikinimo p adžia puikiai a i inka kalė-
3 da plg. slo akų kalėdų dainą, ku i p asideda Ky ie eleison (g . Κύριε ελέησον ʻViešpa ie, pasigailėk’)
su umpin a o ma:
ky ije, dob e je, ky ije, ňie je zl’e, ky ije, učiňme,
k o y po as p išieu en nam bud’e dob e pod’me k ňemu dňeska,
a na en s e zišieu ježišek. kozy, o ce pas ’i po ho e. a o chy o z ezka, na š ’i me.
(slo enské koledy... 1992: 117)

16 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
dinių dainelių inicialines o muluo es. a ėjimo į ki us namus si uacija, sa aime sup an-
ama, eikala o, siekian gau i gė ybių, jų da ėjus mandagiai palabin i:
Labas aka as, kalėda,
Mūs ponas ando ius, kalėda,
Mūs ponas ando ius, kalėda,
Ši ų namų gaspado ius, [kalėda].
a namieje, kalėda,
Mūs ponas ando ius, kalėda?
(n . 390, kl 359 – dainynas XX 632)
Добрый вечер вам,
Ище добрым людям!
Мы не сами идем,
Мы козу ведем!
(Календарно–обрядовая... 1981, n . 5).
Здороў буў, пан хозяiн,
Шось у вашем дворе
Шумiць i гудзе,
Светы вечэр!
(Голас... 1995: 336–337)
2. ekons uojamas e ike inis in e j. *kaileis īkīs p adėda o kalėdininko mo-
nologą. juo s eikinami isi naujoje ie oje su ik i, o paskui u ėjo pasibe i p ašy-
mų, nuk eip ų į a ski us kalėdą duodančius asmenis (kuo daugiau – uo didesnis
laimikis). o ie iksliniai p ašymai, žinoma, būda o pa em i a i inkamais k eipiniais:
į šeimininką, jo žmoną, aikus (pagal konk ečią si uaciją). ad esa ų pasiski s ymą
ge ai a skleidžia, pa yzdžiui, šios lie u ių dainos:
in kų aisium kalėdos giedoce?
Želk, žola, po ži geliu, kalėda.
in Pūcius aisium kalėdos giedoce,
Želk, žola, po ži geliu, kalėda.
duos Pūcienė lašinių palcį,
Želk, žola, po ži geliu, kalėda.
O Pūciū ė deš ų ka cį,
Želk, žola, po ži geliu, kalėda.
Pūcys duosia šnapso bonkį,
Želk, žola, po ži geliu, kalėda.
(n . 375 a1, kl 356 – dainynas XX 614–615)
17s aipsniai / a icles
dai mum a ucis –
ugių bačkełį,
ei kaleda
kaledzyca.
...
dai mum mamu e,
dai, paduškełį,
ei kaleda
kaledzyca.
...
dai mum b alalis –
k iečių bačkełį,
ei kaleda
kaledzyca.
...
dai mum sesu e –
Pūkų pe ynas,
ei kaleda
kaledzyca.
...
(n . 377 a, kl 357, 345 – dainynas XX 614–615)
aigi sekančioje po in e j. Kayle ekyſe (1) pozicijoje, . y. labonache hewelyſe
(2) ie oje, lauk ume oka y o a ba juo einančiu nomina y o (seman inis modelis:
1. „skalsink die e!“; 2. „[...] šeimininke“). no s subs . hewelyſe baigmuo su am-
pa su oka y u einančiu pi mos eilu ės ekyſe, jis pagal adicinį eks o išši a imą
dažniausiai ak uojamas kaip nom. sg. („ u nebesi mūsų ė as“ a ba „ u nebe
ge as dėdelis“). kaip i pi muoju a eju, p idė inė -e gali bū i paaiškin a me o
sume imais. ačiau, a odo, ne u ime o malių bei seman inių p iežasčių, ku ios
neleis ų hewelyſe (analogiško ekyſe, ku io oka y o unkcija y a lyg i isų p ipa-
žįs ama) in e p e uo i kaip oka y o ealizaciją. Žodį galima sup as i kaip leksinį
gono a y ą, ku iuo k eipiamasi į senesnio amžiaus asmenį, ne giminai į. k eipinio
speci ika aip pa ge ai pag indžia leksemos * e elis a ojimą, nes ki aip (di bdami
su nom. – „ u nesi kas“), esame p i e s i suponuo i seman inę kai ą: „ ė as“ >
„ ė o b olis“ > „dėdelis“.
oks oka y u iš eikš as k eipinys a si į ė ą būdingas namų lankymo pap o-
čiams bei juos lydin iems olklo o kū iniams. Šaknys, be abejo, eda į adicinio
kaimo san a ką i gy enimo ealijas, ku ių pėdsakų andama iki šiol (pa yzdžiui,
bend aujan su seny o amžiaus in o man ais ekspedicijų me u). kaip lie u ių ka-
lėdinį pa yzdį bū ų galima nu ody i anksčiau pa eik ą dainą: „dai mum a ucis /
ugių bačkełį ...“ (n . 377 a, kl 357, 345 – dainynas XX 614–615). daugiau
a ejų dėl negausiai išlikusio lie u ių kalėdinio žan o nebu o ap ik a, ačiau galima
su ašy i nemažai sla iškų i ki okių a i ikmenų. juose gė ybių p ašoma iš kalėdojan
pakeliui su ik ų ponų ė ų i ponių mo inų. Pa yzdžiui:
náš pan á o ozmilý,
Poslyš e nás u ch íli,
co ám budeme zpí a ,
ados ně yp a o a .
(Zíb 1910: 10)
18 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Panímámo ze sousedů, „Ponia mo ina kaimyne,
Přišla jsem si p o koledu; aš a ėjau kalėdos;
nemá e-li d a duká y, jeigu ne u i e d iejų duka ų,
dej e aspoň ořech zla ý, duoki e ben aukso iešu ą,
Vypůjče e se od pan á y; paskolinki e iš pono ė o;
donesu ho jezulá ku, nunešiu jį jėzuliui
chudobnému paholá ku. a go aikeliui.“
(Zíb 1910: 11)
Хозяюшка, наш батюшка,
Подари гостей колядовщиков:
Парой яецек,
Пирожка конецек,
Пирог с локаць,
Чтоб было лопаць;
А не хошь дариць,
Пойдзим собак дразниць,
Грязь месиць,
Людзей смешиць.
(Новиков 2002: 196)
Žodžio labonache a eju į ikina Wol gango P. schmido pasiūly a g a inė pa aisa:
<-s-> ie oje <-ch->. kalėdinių do anų p ašymo kon eks e aip pa ik ų jo pasiū-
ly as pe skai ymas labo(n)naxse . y. „ge as mūsų“ (schmid 1982: 288). Žodžių jun-
ginys na[s]e hewelyſe ʻmūsų ė eli’ ge ai a i ik ų, pa yzdžiui, anksčiau nu ody ą k ei-
pinį хозяюшка, наш батюшка, ku is nuola iksuojamas bal a usių i lie u ių pa i-
bio sen ikių lala imo dainose. ačiau schmido in e p e acijos pag įs umu abejoja
ko land ’as (ko land 1998: 127), nes ie oje *naxse lauk ume nuson.
o maliuoju a ž ilgiu bū ų p iim inas bammesbe ge o siūlomas labona[k ]e
ʻlabanak ’ (bammesbe ge 1998: 125). ko land ’o k i inę pas abą, kad šio žodžių
junginio negalima sude in i su eks o seman ika, iš dalies sumenkina kalėdmečio
kon eks as. ge as pa yzdys y a anksčiau ci uo os lie u ių dainos p adžia Labas
aka as, kalėda..., ačiau okiu a eju bū ume ibojami p ielaidos, kad kalėdojimas
p asidėda o aka e i galėda o už uk i iki pa nak ies i / a ba kad me o, ali e a-
cijos sume imais naujai ku iamam d ieiliui bu o pa anki bū en ši leksema (plg.
p . deinan, bī as).
Pagal poe inę kalėdinių dainų pa adigmą čia, p ieš k eipinį hewelyſe, aip pa
ge ai ik ų a dažodinis epi e on cons ans, žymin is lankomo ūkio sa ininką, namų,
kiemo šeimininką (pa yzdžiui, „ge adėjau / labnas / labin ojau ė eli“), a ba impe-
a y as („gė ybes nešk, ė eli“). a negalė ų komponen e -nase bū i įž elg as e b.
19s aipsniai / a icles
p . *nes- ʻneš i, gaben i’ pėdsakas (p . nassu e ʻk o ininis lai as’; pagal Mažiulį iš p .
*nesu īs – PeŽ iii 170)? sudu inio žodžio sudė yje uome u ė ume iš eiksma-
žodžio pada y ą iŏ kam. nomen agen is p . *nesīs, *ʻnešėjas’. Pi muoju sandu okiu
a eju ei ų a ba adj. laba- ʻge as’ (plg. p . labbasegīsnan, labbapodingausnan, lab-
baiquo īsnan), a ba subs . acc. sg. labban ʻ u ą’. su su . iŏ iš eiksmažodžių bu o
o muojami nomina ac ionis / nomina ac i (ž . Mažiulis 2004: 26), pa yzdžiui, p .
boadis ʻdū is, bedimas’ (ž . PŽe i 150), ačiau u in omenyje olklo inę eks o spe-
ci iką gal bū ų įmanoma s a s y i sla ų kalbų po eikį (plg. lie u ių kalbos sla iškus
e alus su an uoju sandu -nešys: žinianešys, junganešys, ainiknešys i k .).
Mažiulis labonache kildino iš adj. p . *lab-nas ʻge as’ ku is ilgainiui i o *lab-
anas > *lab-an s. Žodžio šaknis adiciškai g e inama su lab- ʻge as’: p . labs, lie.
labas, la. labs. ačiau a siž elgus į kalėdojimo kon eks ą galbū e ė ų aps a s y i
da ieną galimybę. a čia negalė ų slypė i žodis, ku io eikšmė bū ų „šeimininke,
ūkio, namų gal a“: plg. lie. labnas ʻgal a, i šugal is, momuo’, lie. labonis ʻgal a;
p o as’, lie. labnė ʻkak a; gal a’, s. s. adj. ЛЪБЬНЪ ʻκρανίου; Лобное место’, och.
lар ʻkaukolė, gal a’, bažn. sl. ЛЪБЪ ʻkaukolė’, u. лобан ʻžmogus, gy ulys su dide-
le iškilia kak a’, s.-k . лубина ʻkaukolė’, slo. lubánja, če. leb ʻ . p.’, le. ɫеb ʻgal a’ i
k . Ž .: p . a globis ʻ i šugal į’ (PŽe i 90–91), p . lubbo ʻlen a, luba’ (PŽe iii 84–85).
seman inis pag indas aki aizdus: „gal a“ → „šeimos gal a; ūkio, namų y esnysis,
šeimininkas, главарь“. uome p ie *labon- jau galėjo bū i p ijung as su . *-ā -
(plg. deiwu s ʻpalaimingas, išgany as’ < adj. *dei ū a- < *dei ā a- ʻdie iškas, die o-
as, palaimingas, išgany as’, PŽe i 193; p . nago is ʻgeležinis puodas’ iš *nagā īs
ʻgeležinis puodas su kojomis’ < adj. p . *nagā a- ʻsu kojomis’ < *nagā ʻkojos pėda,
koja’ + su . *-(ā) a-; ž . PŽe iii 159); da ybiškai plg. lie. gal čius, gal ó is. iš jau
ci uo ų kalėdinių dainų žodį labona[ ]he a i ik ų: ponas ando ius; хозяин; пан хозяiн,
o žodžių junginį labona[ ]he hewelyſe – хозяюшка, наш батюшка; pan á o…
Pas a ieji du aiškinimai, kai epi e on cons ans unkciją (p ieš oc. hewelyſe) a -
lieka subs an y as, galė ų padė i ok. (?) galūnės -e in e p e acijai4.
Pagaliau ap a iamajame išmaldos p ašymo kon eks e į žaidimą gali bū i g ąžin a
ch is iano s ango ko espondencijoje su Williamu . schmals iegu iš eikš a (Mcclus-
key, schmals ieg, Zeps 1975: 162; dini 2000a: 201) nuomonė, pagal ku ią honeaw
žymi konk e ų asmenį (An) onijaus a du: „Laba diena, an onijau, ge as mūsų ė eli“.
okią galimybę s a s o bammesbe ge is (bammesbe ge 1998, 125–126), dinis (dini
4 galbū bū ų galima pasi ink i da ki ą kelią i ly yje labonache diach oniškai ma y i acc. sg. labban
ʻgė ybę’ i (pagal analogiją su pi mos eilu ės *kail-ei-s) 2 sg. impe a . p . *nes-ei-s ʻnešk’. is o iškai gal
bū ų įmanoma ekons uo i pi mykš į olklo inio eks o pa idalą, ku is galėjo bū i a ojamas, kol e b.
p . *nes- nebu o išs um as p . *pēdī- ei ʻnešio i’: kail-e[i-s] ikis / labban nes-e[i-s] e elis „pada yk
s eiką, die e, /gė ybę nešk, ė eli“. kadangi ši ekons ukcija pada y a iš ki os ekons ukcijos, sa o
pas a s ymą dedame į išnašą.
26 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
aš elius (kolední lís ky řík álo é), ku iais kalėdininkai apdo anoda o ga bingesnius
šeimininkus i už ku iuos gauda o pelningesnę kalėdą. Vaizdą ( ėlesniais laikais, ži-
noma, spausdin ą i uni ikuo ą6) čia lydėjo anka už ašy a kalėdinė dainelė a ba sa os
kū ybos kalėdinis eilė aš ukas. kalėdinių ijų ka alių aš elių dalijimas Čekijoje
bu o papli ęs da XViii a. (Zíb 2006: 62–63, 199; Zíb 1905: 199).
aigi bazelio eks elio g e inimas su kalėdų dainomis gali bū i pa em as iška
keliais lygmenimis. iš p adžių ai y a s ilis ikos bei u inio su apimai. kaip i ka-
lėdos p ašymo pa yzdžiuose, jame galima a ski i kelias sudedamąsias dalis: s eiki-
nimosi (no s i nebū inai)
7
, mandagaus k eipimosi, impe a y u iš eikš o paska ini-
mo. P ašomi dalykai, . y. gė imas a ba pinigai, k eipinys į šeimininką hewelyſe,
pagaliau kalėdojimo laikas nu odo į au o ių-a likėją iš žemesnio kle o e pės, ben
jau aip galima many i a siž elgian į XiV–XV a. čekų ealijas.
ne mažiau s a bus p ūsų už ašo pa eikimo kon eks as pačiame ank aš yje. Į ka-
lėdinį laiko a pį, konk ečiai į ijų ka alių iš aka es, iesiogiai nu odo kolo onas, p ie
ku io p idė as lo yniškas hegzame as, žmogaus a aizdas, okiška pas aba bei p ūsiš-
kas eks elis. dėl o i elge aujančio žmogaus igū ėlė, i ėlia ėlė, i eks as p ūsų
kalba gali bū i in e p e uojami kaip nea ski iamos kolo ono sudedamosios dalys. ai
pa em ų anksčiau išsaky ą min į, kad aš ininkas, pe ašęs nicola o esme’s eikalą,
bu o p ūsas. Vaizdo i eks o de inys žan o a ž ilgiu p imin ų išge u ių s ichijai
(T inksp üche) olimą dalyką – kalėdinį ijų ka alių lapelį ( řík álo é lís ky).
a siž elgus į galimas p ūsiško eks o iš akas, ku ios eda į namų lankymo pap očius
bei kalendo inį olklo ą, ik iausiai ampa įmanoma nuš ies i p ūsų kū inėlio genezę.
ko ge o, į hegzame ą panašus d ieilis išsi u uliojo iš ke u eilio, ku is bu o pe a -
ky as, ik iausiai me o sume imais, d ejopai: į auk as akul a y us (An) honeaw i
p ie ekyſ, hewelyſ p idė as baigmuo -e.
naujai siūloma p ūsų eks o a si adimo aplinkybių in e p e acija ska ina kiek
ki okią ling is inę analizę, o ypač an os kū inio dalies a eju, ku bū ina ado au-
is isų pi ma o maliuoju k i e ijumi. adicinis eks o su okimas pa em as mo-
deliu: k eipimasis – ad esa o neigiamas apibūdinimas – šio apibūdinimo pag indi-
mas. ai y a: „s eikas, gaspado iau, u nesi mūsų ge as dėdelis; jeigu no i ge i,
be neno i pinigų duo i.“ kaip al e na y a siūloma: s eikinimasis – mandagus k ei-
pimasis (kalėdininko į šeimininką) – in ini y u iš eikš as liepimas-p ašymas. ai
y a: „Laba diena, gaspado iau ė eli; jeigu no i (lanky ojai, jėzulis) – gi dyki e,
neno i – pinigą duoki e“ a ba „s eikas, pone, ge as mūsų ė eli; jeigu no i (lan-
ky ojai, jėzulis) – gi dyki e, neno i – pinigo duoki e.“
6 Po ą jų paskelbė Zíb (1905).
7 in e jek y as paį ai in ų eks ą ki a unkcija, be jis šiaip nė a bū inas. galima apsiei i i su adiciniu
„s eikas, pone“. okiu a eju u ė ume du iš eilės k eipinius, i ai no malu – au osakoje y a daugybė
au ologijų: „s eikas, pone, ge adėjau ė eli...“

27s aipsniai / a icles
siūlomas eks o pe skai ymas p ūsų kū inėlį iškel ų į ga bingą ašy inių pamink-
lų g e ą, ku i p asideda Gilgamešu, o a imai giminingoje aplinkoje baigiasi lie u-
išku 1262 me ų ch onog a u. nuo so ijaus sakmės jis iš esmės ski ųsi kalba.
aigi seniausias bal ų eks as uo pačiu me u gali bū i i seniausias bal ų olklo o
kū inys, už ašy as o iginalo kalba.
Li e a ū a
a doino diego 2012a: on he cu en loca ion o he old P ussian ace o basel. –
Bal is ica 47(2), 349–358.
a doino diego 2012b: La accia di basilea nel suo con es o edesco-la ino: aspe i
codicologico, paleog a ico e ilologico. – Индоевропейское языкознание и классическая
филология-XVI (чтения памяти И.М. Тронского), ред. Николай Н. Казанский. Санкт-
Петербург: Наука, 19–33.
bammesbe ge al ed 1998: anme kungen zum basele epig amm. – Bal is ik:
Au gaben und Me hoden. heidelbe g: c. Win e , 121–126.
dainynas XX – Lie u ių liaudies dainynas 20. Ad en o-Kalėdų dainos. Vilnius: Lie u ių
li e a ū os i au osakos ins i u as, 2007.
dini Pie o umbe o 2000a: sul ‘ ammen o di basilea’ e al i inedi i nel ca eggio
a ch . s ang e W. . schmals ieg. – Res Bal icae 6, 195–209.
dini Pie o u. 2000b: Bal ų kalbos. Lyginamoji is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
endzelīns jānis 1982: Da bu izlase 4. īga: Zinā ne.
husi ské písně 1952: Husi ské písně. P aha: Českoslo enský spiso a el.
ko land ede ik 1998: Who is who in he old P ussian epig am. – Bal is ik:
Au gaben und Me hoden. heidelbe g: c. Win e , 127–128.
Lemeškin ilja 2013: bazelio glosos p ūsas i P ahos bal ai. – Bal is ica 48(1), 103–117.
Mccluskey s ephen c., schmals ieg William ., Zeps Valdis j. 1975:
he basel epig am: a new mino ex in old P ussian. – Gene al Linguis ics 15, 159–165.
Mažiulis Vy au as 1975: seniausias bal ų aš o paminklas. – Bal is ica 11(2), 125–131.
Mažiulis Vy au as 2004: P ūsų kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Vilniaus uni e si-
e o leidykla.
PeŽ i–iV – Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas, 1988–
1997.
Pu ka jose 1983: he old P ussian basel epig am: an in e p e a ion. – Gene al
Linguis ics 23, 29–36.
28 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
schaeken jos 2006: obse a ions on he old P ussian basel epig am. – In e na ional
Jou nal o Sla ic Linguis ics and Poe ics 44–45, 331–342.
schmid Wol gang P. 1982: jesus, ich leid. – Innsb ucke Bei age zu Kul u wissen-
scha , sonde he 50. innsb uck: ins i u u sp achwissenscha de uni e si a innsb uck,
205–208.
slo enské koledy 1992: Slo enské koledy: Od Š ed ého eče a do T och k ál’o . b a isla a:
P áca.
Zíb Čeněk 1889: S a očeské ý oční obyčeje, po ě y, sla nos i a zába y p os oná odní
pokud o nich yp a ují písemné pamá ky až po náš ěk. Příspě ek ke kul u ním dějinám českým.
P aha: nákladem j. . Vilímka.
Zíb Čeněk 1905: Lís ky, ozdá ané při koledních obchůzkách řík álo ých. – Český
lid 14, 199–201.
Zíb Čeněk 1910: Hoj, y Š ěd ý eče e… (Od Vánoc koledou do No ého oku). P aha:
naklada els í . Šimáčka.
Zíb Čeněk 2006: Veselé ch íle ži o ě lidu českého. P aha: Višeh ad.
Афанасьевский сборник 2005: Афанасьевский сборник. Материалы и исследования.
Выпуск III. Календарные обряды и обрядовая поэзия Воронежской области. Воронеж:
Издательство Воронежского государственного университета.
Голас... 1995: Голас з невычэрпнай i жыватворнай крынiцы. Мiнск: Навука i тэхнiка.
Заленский Эдуард 1912: Что поет современная деревня Псковского уезда. Псков:
Электрическая типо-литография губернского земства.
Календарно-обрядовая... 1981: Календарно-обрядовая поэзия сибиряков. Новосибирск:
Наука.
Корепова Клара 2009: Русские календарные обряды и праздники Нижегородского
Поволжья. Санкт-Петербург: Тропа Троянова.
Новиков Юрий 2002: Волочебный обряд у старообрядцев Литвы и Беларуси
(тексты). – Sla is ica Vilnensis (Kalbo y a 51(2)), 185–196.
Обрядовая поэзия. Москва: Современник, 1989.
Qua ain / couple o basel:
example o a Plea o gi s
suMMa y
a amous P ussian insc ip ion, ound in 1975 in one o he codices o he Public and
uni e si y Lib a y o basel, is s ill conside ed he oldes bal ic ex , which is o en in e p e ed
in he con ex o a s uden ’s joke, no e y success ul in g amma ical e ms. a con en ional
29s aipsniai / a icles
unde s anding is al eady in need o e i ica ion, which is ac i ely d i en by a di e en unde -
s anding o he ex con en and o he candida es o he au ho ship o he P ussian couple .
an al e na i e eading s a s wi h he e iology o he ex . he elemen o au ho ship is
b ie ly conside ed: whe he a P ussian de ised he whole sen ence by himsel o he used some
eady-made wo ding. i enables us o sepa a e be ween he laye o o al, i.e. olklo e, ex
ea u es and an au ho ’s laye in he P ussian insc ip ion. by emo ing inse s, a emp s a e
made o econs uc he p ima y o m, i.e. he singing o eci a i e qua ain ac ually used.
he au ho u he ocuses on he ela ionship be ween a P ussian piece o ex and a La in
colophon, which de ines he ime when he sou ce was ansc ibed, i.e. he e e o he epipha-
ny. he season and he songs pe aining o ha ime o he yea enables and e en o ces us o
y o ace he iden i y o ch is mas ca ols con aining explici mo i s o pleading o gi s.
he analysis o indi idual wo ds begins wi h he ph ase Kayle ekyſe, which is no in e p e ed
as a g ee ing add ess “hello, si ” bu as a g ee ing “good day”, which is eminiscen o e.g.
Li huanian Skalsink die e, czech Pozd a pánbůh by i s composi ion. he impe a i e would mo-
i a e he use o an “addi i e” -e in he wo d Kayle and he lexeme ekyſe “god”. he in e jec ion
in his posi ion would also be suppo ed by he poe ics o ch is mas ca ols because he coming
o one’s home was closely linked o he p ope g ee ing o he hos and he hos ess.
by he composi ion o ch is mas ca ols, he add ess(es) o he people me could ake up
he ollowing posi ion. i is exp essed by a oca i e o m hewelyſe in he P ussian ex . a wo d
labonache p eceding i is in e p e ed acco ding o schmid as “ou good”. Epi e on cons ans
“good-doe ”, impe a i e o m “b ing weal h”, subs . oc. “hos ”, which would also suppo he
begging adi ion, a e in e p e ed as well.
a possibili y is conside ed ha he wo d honeaw indica es a speci ic pe son named (An)
onio. examples a e gi en showing ha he use o pe sonal names in ch is mas ca ols is a com-
monplace phenomenon, which, in u n, subs an ia es he acul a i e cha ac e o honeaw.
he in e p e a ion o he end o he P ussian ex is based on a o mal c i e ion ha pe -
mi s us o econs uc he elemen o o de -plea o ch is mas ca ols exp essed in he impe a-
i e: “i ( he ch is mas ca olle ) wishes so - gi e him o d ink, i he does no - b ing him a
penny”. esemblance can be seen on he le el o syn ax.
Whe eas he hings asked by ch is mas ca olle s desc ibe hei social belonging, he czech
cus oms o he 14 h-15 h cen u y ge in o he cen e o a en ion. i is concluded ha he ex
o such wo ding would be mo e sui able o he cle gymen o lowe ank.
Į eik a 2013 m. g uodžio 20 d.
iLja LeMeŠkin
P ahos Ka olio uni e si e as
Jana Palacha 2, 116 38 P aha 1
, Czech Republic
[email p o ec ed]