Bazelio ketureilis / dvieilis – dovanų prašymo pavyzdys

11s aipsniai / a icles iLja LeMeŠkin P ahos ka olio uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija, lygi- namoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija. baZeLio ke u eiLis / dVieiLis – doVanų P aŠyMo PaVyZdys1 Qua ain / couple o basel: example o a Plea o gi s ano acija s aipsnį galima laiky i diego a doino 2012 m. y imo ąsa, nes yšys a p kolo ono i p ūsiško eks o čia p aplečiamas. Į ašas p ūsų kalba sup an amas kaip dainuojamojo, a ba eči- a y inio, olklo o kū inėlis (ke u eilis), a imai giminingas kalėdų giesmėms (i ki iems ka- lendo iniams namų lankymo i ualo kū iniams). su kalėdojimo, do anų p ašymo kon eks u gali bū i siejamos i nusilenkusio žmogaus igū ėlė (su iš ies a anka), i okiška pas aba, ku ios ka u su p ūsų į ašu suda o sa o išką kolo ono ąsą. ai pa emia anksčiau išsaky ą p ielaidą, kad nicola o esme’s eikalo pe ašy ojas bu o p ūsas. siūloma kiek ki okia p ūsiško eks o ling is- inė in e p e acija. 1 nuo 2013–2014 mokslo me ų ka olio uni e si e e bu o p adė as naujas bal is ikos magis an ū os p o- g amos ku sas Senosios p ūsų kalbos pag indai i eks ų skai ymas. anksčiau šio s aipsnio au o ius y ė XiV a. P ahos bal ų diaspo ą, ku i galėjo nulem i bazelio eks elio a si adimą, dėl o pe pi mąjį semes- ą bu o žymiai ilgiau apsis o a bū en p ie šio paminklo analizės. klausy ojų g upę suda ė Le a i ano a i jan bičo ský. di ban ka u su jais a si ado bend a šio s aipsnio koncepcija, ku i sa o daba inę o mą įgijo p o . g asildos blažienės aginimu. ypa ingai s a bios bu o ecenzen o p o . Pie o umbe o dini i d . olando k egždžio pas abos bei nuo odos. olklo is ikos aspek ai bu o papildomai ap a i su p o . b onisla a ke bely e i p o . ju ijumi no iko u. ačiau čia skelbiamo da bo negalima laiky i užbaig a s udija. au osakinės medžiagos pa eik a minimaliai, ik iek, kad bū ų a skleis i bend i lyginamų kū inių s uk ū os b uožai. Pagal is o inės geog a inės olklo is ikos nuos a as labiausiai em asi bal ų (lie u ių) i sla ų ( y ų sla ų; dėl galimos žan inės di uzijos aip pa čekų) medžiaga. g e inamų eks ų sankaupą bū ų naudinga p aplės i, nes esama didelės ikimybės as i ki ų eks ologinių, ipologinių bei genezės apa umų. nepakankamai išsamiai nuš ies i lieka i kai ku ie čia iškeliami g ama ikos dalykai. esMiniai ŽodŽiai: bazelio p ūsų d ieilis / ke u eilis, kalėdų giesmės, do anų p ašymas. keyWo ds: P ussian couple / qua ain o basel, ch is mas ca ols, plea o gi s. 12 ac a Linguis ica Li huanica LXIX anno a ion he a icle can be conside ed a con inui y o esea ch ini ia ed by diego a doino in 2012 as i expands he ela ionship be ween a colophon and a P ussian ex in ye a di e en espec . he insc ip ion in he P ussian language is unde s ood as a piece o singing o eci a i e olklo e (qua ain), which is e y akin o ch is mas ca ols (and o he calenda pieces o he house- o- house isi ing i ual). bo h a igu e o a bowing man (wi h a s e ched hand) and a ge man no e, which, oge he wi h he P ussian insc ip ion, make a peculia con inui y o he colophon, can be associa ed wi h he con ex o ch is mas ca olling and pleading o gi s. i suppo s he p e ious assump ion ha he ew i e who ansc ibed he wo k by nicola o esme was P ussian. he au ho p oposes a sligh ly di e en linguis ic in e p e a ion o he P ussian ex . Не пора ли да вам, хозяин, дарить-жаловать? Не рублем-ти вам, хозяин, не полтиною, Хоть одною золотою, сударь, гривною, Хоть по рюмочке винца да по стаканчику пивца. (Обрядовая поэзия 1989: 84) P ūsų kū inėlio išši a imas, pe skai ymas glaudžiai susijęs su į ašo paski ies, eks o a si adimo aplinkybių in e p e a imu. nuo požiū io į į ašą pada iusį asmenį p iklauso i ling is inis eks o su okimas. ilgiausiai s a s oma s uden o au o ys ė: „[…] bP y a humo is inio-i onizuojančio pobūdžio išsi eiškimas, ku is pasaky as (išgė imo me u) u bū ieno s udiozo ki am s udiozui (d augui) […]“ (Mažiulis 1975: 130). Ši p ielaida leido hegzame o ne obulumą i aidės -e p idė- jimą pa eisin i „besimokančio jaunimo kalbos ža goniškumu bei kalambū iškumu“ (Mažiulis 1975: 125). „s udiozo“ į aizdis, ku is pasi odė besąs labai naudingas eks ui in e p e uo i, į eisino sa o išką „klaidų gaudymą“. a siž elgian į menku ę eks elio apim į g a inių pa aisų skaičius a odo nep opo cingai didelis. Įž elgiamų klaidų g andinė eikalauja e i ikacijos (bammesbe ge 1998; dini 2000b, 397–400), o ypač kai a si aukus nuo ka čiamos e d ės į aizdžio aps a s omas ki oks d ieilio u inys (schmid 1982) bei ki i p e enden ai į bazelio kū inėlio au o ys ę: ienuolis (Pu ka as 1983), knygos kul ū ą ge ai išmanan is s uden as (a doino 2012b), pa- galiau p o esionalus pe ašinė ojas (schaeken 2006; Lemeškin 2013). al e na y ų bazelio eks o pe skai ymą, okio pe skai ymo pag indimą, ko ge o, p a a u p adė i nuo au o inio p ado nus a ymo a ba ben šios me odologinės p o- blemos iškėlimo. Ma iki šiol nė a aišku, a p ūsas pa s sugal ojo isą sakinį, a pasinaudojo kokia ga a a o muluo e. o jeigu kuo no s ėmėsi – a pažodžiui a - ka ojo ą senesnį pa yzdį? sunku bū ų pa ikė i, kad p ūsas kažku pe skai y ą sa- kinį bū ų iksliai a ka ojęs, . y. pe ašęs jį, i su daugybe o iginalo klaidų. saky i- nis, . y. au osakinis, eks as, a i kščiai, būna nugludin as, aigi jame ne u ė ų 13s aipsniai / a icles bū i neaiškių kalbos dalykų. galbū kaip ik dėl o pe ašy ojo asmenyje dažniausiai links ama įž elg i i au o ių, no s im ų a gumen ų okią galimybę pa em i ūks a. kaip en bebū ų, bazelio d ieilyje y ėjų andama hegzame o požymių. Pi ma- sis šią min į, no s i labai a sa giai, su o mula o Vy au as Mažiulis: „a odo, kad šios d i eilu ės pa ašy os hegzame u, no s jo dak iliai bei spondėjai i gana di b- iniai“ (Mažiulis 1975: 125). Įdomų yšį su kolo ono hegzame u Omnibus omnia non mea sompnia dice e possum a skleidė diego a doino (a doino 2012a: 350–354). na ū alu, kad pagal hegzame o sanda ą i p ūsiško eks o pa eikimą lape sakinys bu o in e p e uo as (sinch oniškai) kaip dis ichas: kayle ekyſe · honeaw labonache hewelyſe · eg · koy e · poy e · nykoy e · pēnega doy e · ačiau a siž elgus į i minį sąskambį2, idinį imą (Kayle – labonache; ekyſe – hewelyſe; poy e – doy e; eg koy e – nykoy e), kalbos dalių, jų o mų i seman inį pa alelizmą (apie ai oliau), posmą bū ų įmanoma suskaidy i į ke u ias eilu es. ik am eikia pašalin i honeaw, ku is pailgina eilu ę i pasi odo besąs akul a y us: kayle ekyſe · ? ? ∪ − ∪ labonache hewelyſe · ? ? ? ? ∪ ∪ − ∪ eg · koy e · poy e · ∪ − ∪ − ∪ nykoy e · pēnega doy e · ∪ − ∪ − ∪ ∪ − ∪ aigi honeaw bū ų galima laiky i in a pu, ku is, su eikdamas naują me inę o mą (dėl kolo ono hegzame o po eikio), paneigia pi minę eilė aš uko esmę „ u jau ne“ a ba a lieka da ki ą unkciją (apie ją oliau). ki aip sakan , bazelio eks- elyje gal bū ų p asminga a ski i du sluoksnius: pi minį, saky inį, i au o inį. nau- jada iškumas, au o inis pe di binys gali bū i įž elgiamas honeaw į aukime i ele- men o -e p idėjime, dėl ku ių i a si anda pi mos s o os, p imenančios hegzame- ą, penkių pėdų i elė. ap a iamą eilė aš uką, a odo, bū ų įmanoma ge ai įp asmin i išmaldos p ašymo i do anų da imo kon eks e. ai ne eiškia, kad į ašą palikęs asmuo kada no s iš- iesęs anką elge a o an ka olio il o a ku ki u . yškiausių do anų p ašymo mo y ų ap inkama kalėdinėse giesmėse. su jomis bazelio ke u eilis g e in inas isų pi ma, i ne ik dėl u inio a s ilis ikos apa umo. aip leidžia i ne e čia da y i pa s kolo onas, p ie ku io šliejasi i lo yniškas hegzame as, i žmogaus i- gū ėlė su iš ies a anka, i p ūsų eks elis, ma jame nicola o esme’s eikalo Qu- es iones Supe Qua uo Lib os Me ho o um pe ašymo užbaigimas siejamas kaip ik su kalėdų laiko a piu – in igilia epiphanie: 2 be asonanso <oy> eilu ėse, a odo, galima įž elg i ali e acijos požymių: kayle ekyſe · / labona[ ]he hewelyſe · / eg · koy e · poy e · / nykoy e · pēnega doy e. 14 ac a Linguis ica Li huanica LXIX 1 PaV. agmen as . 63 – uni e si ä sbiblio hek basel, sign. .V.2. nu o og a a o i šioje publikacijoje naudo i maloniai leido diego a doino anno domini millesimo c˚c˚c ˚ ſexagesimo nono ini e sun que ſ iones me heo o um pe manus illius qui sc ipsi eas e c in igilia epiphanie pe manus illius qui sc ipsi eas omnibus omnia non mea sompnia dice e possum amen Pasku ine eilu e kolo onas nulėmė olesnio eks o epinį o ma ą. be a p ko- lo ono i oliau einančio p ūsiško į ašo, ko ge o, pas ebimas da ienas glaudus yšys. „elge aujančio“ žmogaus igū ėlė i p ūsų už ašas a i inka kolo one apib ėž- ą šal inio pe ašymo laiką – ijų ka alių iš aka es. Me ų laikas i ik uo me u suskambančios dainelės ik iausiai paska ino a si as i a i inkamo u inio į ašą. 15s aipsniai / a icles a ski us žodžius bū ų galima aiškin i aip: 1. junginys Kayle ekyſe in e p e uojamas kaip s eikinimo k eipinys, ku iuo p akalbama į ą pa į ad esa ą, ku į žymi p on. ho (in a po honeaw) i an os eilu- ės žodžiai labonache hewelyſe. okiam aiškinimui galima p i a i, ačiau galima siūly i i ki ą sp endimą, ku is pa eisin ų galūnę -e žodyje Kayle i leksemos p . * īkīs ʻViešpa s’ panaudojimą. Žodžių junginys šioje pozicijoje gali unkcionuo i ne kaip k eipinys, o kaip s ei- kinimasis, aigi eikš i ne „s eikas, pone“, o uni e salų „laba diena, s eiki“. Pas eiki- nimų, ku ių pag indą suda o liepiamosios nuosakos eiksmažodis i leksema „die e; die as“, y a nemažai, p z.: p . Deiwa eng audīs, lie. Skalsink Die e, Padėk Die e, la. Die s s ē ī, Palīdzi Die s, o. G üß Go , če. Pozd a pánbůh, Zdař Bůh (plg. u. спасибо iš *съпаси богъ) i pan. ai eikš ų, kad šalia šauk. ekyſe ʻdie e’ galėjo bū i a ojamas impe a y as. Veiksmažodžio su šaknimi kail- p ūsų kalbos paminkluose nė a paliudy a. a imiausią pa alelę andame sla ų kalbose: s. s. цѣлѣти ʻgydy is, pas eik i’, liep. n. цѣлѣи, цѣлѣитє; u. исцелять, целить, uk. цілити, b . целíць, se b. цијèлити, slo. cẹli i, ček. сеlе i, le. celić i . . emian is išlikusia p ūsų leksiko- g a ine medžiaga i adj. p . kails ʻs eikas’ e imologija (PeŽ ii 71–73), bū ų galima a s a y i in ini y ą denomina y ą *kail-ē ei ʻbū i s eikam, s ip iam; da y i s eiką, s ip ų’ (plg. adj. bl . *kai a- ʻka š as, šil as’ → e b. p . kai ē ei ʻbū i ku s omam, jau- dinamam’ (ž . PeŽ i 268)). kadangi su die u adiciškai ujinamasi, p ašy ųsi ns. 2 a. impe a . p . *kail-ei-s ʻ[ u] būk s eikas, s ip us; pada yk s eiką, s ip ų’. u in ome- nyje galimą an inę galūnės -s p igim į (endzelīns 1982: 129), galima many i bu us umpą o mą *kail-ei, ku i a i ik ų iln. ãšai, sen. aš ų pamiʃákai ak, iʃchlausai Mž, a adâ ai dP. galūnės su umpinimą galima aiškin i i pap as a e ike inio in e jek y o kon akcija (plg.: labdien, lab y , padėkdie, če. Bóh ebe poſd aw > pozd a ě bůh > ěbůh; dob o ju o > dob oj o, dob oy o > dob ý o, dob ej o). aigi p . *kailei īkīs < *kailei[s] īkīs ʻlaba diena’ iš p adžių eikš ų „pada yk iš isą, s eiką, die e“. dėl duomenų s okos neįmanoma pa eik i neginčy inų g ama inių į odymų okiai lyčiai pag įs i. siūlomas aiškinimo būdas naudingas, nes mo y uoja leksemos * īkīs ʻViešpa s’ panaudojimą (ku i a odo kiek neįp as a kalban apie konk e ų žmogišką ad esa ą) i aidę -e žodžio Kayle pabaigoje. be nu ody ų pa alelių ki ose kalbose ( isas seman inis a i ikmuo bū ų če. Pozd a pánbůh), e ike inį in e jek y ą šioje pozicijoje em ų i olklo o poe ika3, kadangi okia pasis eikinimo p adžia puikiai a i inka kalė- 3 da plg. slo akų kalėdų dainą, ku i p asideda Ky ie eleison (g . Κύριε ελέησον ʻViešpa ie, pasigailėk’) su umpin a o ma: ky ije, dob e je, ky ije, ňie je zl’e, ky ije, učiňme, k o y po as p išieu en nam bud’e dob e pod’me k ňemu dňeska, a na en s e zišieu ježišek. kozy, o ce pas ’i po ho e. a o chy o z ezka, na š ’i me. (slo enské koledy... 1992: 117) 16 ac a Linguis ica Li huanica LXIX dinių dainelių inicialines o muluo es. a ėjimo į ki us namus si uacija, sa aime sup an- ama, eikala o, siekian gau i gė ybių, jų da ėjus mandagiai palabin i: Labas aka as, kalėda, Mūs ponas ando ius, kalėda, Mūs ponas ando ius, kalėda, Ši ų namų gaspado ius, [kalėda]. a namieje, kalėda, Mūs ponas ando ius, kalėda? (n . 390, kl 359 – dainynas XX 632) Добрый вечер вам, Ище добрым людям! Мы не сами идем, Мы козу ведем! (Календарно–обрядовая... 1981, n . 5). Здороў буў, пан хозяiн, Шось у вашем дворе Шумiць i гудзе, Светы вечэр! (Голас... 1995: 336–337) 2. ekons uojamas e ike inis in e j. *kaileis īkīs p adėda o kalėdininko mo- nologą. juo s eikinami isi naujoje ie oje su ik i, o paskui u ėjo pasibe i p ašy- mų, nuk eip ų į a ski us kalėdą duodančius asmenis (kuo daugiau – uo didesnis laimikis). o ie iksliniai p ašymai, žinoma, būda o pa em i a i inkamais k eipiniais: į šeimininką, jo žmoną, aikus (pagal konk ečią si uaciją). ad esa ų pasiski s ymą ge ai a skleidžia, pa yzdžiui, šios lie u ių dainos: in kų aisium kalėdos giedoce? Želk, žola, po ži geliu, kalėda. in Pūcius aisium kalėdos giedoce, Želk, žola, po ži geliu, kalėda. duos Pūcienė lašinių palcį, Želk, žola, po ži geliu, kalėda. O Pūciū ė deš ų ka cį, Želk, žola, po ži geliu, kalėda. Pūcys duosia šnapso bonkį, Želk, žola, po ži geliu, kalėda. (n . 375 a1, kl 356 – dainynas XX 614–615) 17s aipsniai / a icles dai mum a ucis – ugių bačkełį, ei kaleda kaledzyca. ... dai mum mamu e, dai, paduškełį, ei kaleda kaledzyca. ... dai mum b alalis – k iečių bačkełį, ei kaleda kaledzyca. ... dai mum sesu e – Pūkų pe ynas, ei kaleda kaledzyca. ... (n . 377 a, kl 357, 345 – dainynas XX 614–615) aigi sekančioje po in e j. Kayle ekyſe (1) pozicijoje, . y. labonache hewelyſe (2) ie oje, lauk ume oka y o a ba juo einančiu nomina y o (seman inis modelis: 1. „skalsink die e!“; 2. „[...] šeimininke“). no s subs . hewelyſe baigmuo su am- pa su oka y u einančiu pi mos eilu ės ekyſe, jis pagal adicinį eks o išši a imą dažniausiai ak uojamas kaip nom. sg. („ u nebesi mūsų ė as“ a ba „ u nebe ge as dėdelis“). kaip i pi muoju a eju, p idė inė -e gali bū i paaiškin a me o sume imais. ačiau, a odo, ne u ime o malių bei seman inių p iežasčių, ku ios neleis ų hewelyſe (analogiško ekyſe, ku io oka y o unkcija y a lyg i isų p ipa- žįs ama) in e p e uo i kaip oka y o ealizaciją. Žodį galima sup as i kaip leksinį gono a y ą, ku iuo k eipiamasi į senesnio amžiaus asmenį, ne giminai į. k eipinio speci ika aip pa ge ai pag indžia leksemos * e elis a ojimą, nes ki aip (di bdami su nom. – „ u nesi kas“), esame p i e s i suponuo i seman inę kai ą: „ ė as“ > „ ė o b olis“ > „dėdelis“. oks oka y u iš eikš as k eipinys a si į ė ą būdingas namų lankymo pap o- čiams bei juos lydin iems olklo o kū iniams. Šaknys, be abejo, eda į adicinio kaimo san a ką i gy enimo ealijas, ku ių pėdsakų andama iki šiol (pa yzdžiui, bend aujan su seny o amžiaus in o man ais ekspedicijų me u). kaip lie u ių ka- lėdinį pa yzdį bū ų galima nu ody i anksčiau pa eik ą dainą: „dai mum a ucis / ugių bačkełį ...“ (n . 377 a, kl 357, 345 – dainynas XX 614–615). daugiau a ejų dėl negausiai išlikusio lie u ių kalėdinio žan o nebu o ap ik a, ačiau galima su ašy i nemažai sla iškų i ki okių a i ikmenų. juose gė ybių p ašoma iš kalėdojan pakeliui su ik ų ponų ė ų i ponių mo inų. Pa yzdžiui: náš pan á o ozmilý, Poslyš e nás u ch íli, co ám budeme zpí a , ados ně yp a o a . (Zíb 1910: 10) 18 ac a Linguis ica Li huanica LXIX Panímámo ze sousedů, „Ponia mo ina kaimyne, Přišla jsem si p o koledu; aš a ėjau kalėdos; nemá e-li d a duká y, jeigu ne u i e d iejų duka ų, dej e aspoň ořech zla ý, duoki e ben aukso iešu ą, Vypůjče e se od pan á y; paskolinki e iš pono ė o; donesu ho jezulá ku, nunešiu jį jėzuliui chudobnému paholá ku. a go aikeliui.“ (Zíb 1910: 11) Хозяюшка, наш батюшка, Подари гостей колядовщиков: Парой яецек, Пирожка конецек, Пирог с локаць, Чтоб было лопаць; А не хошь дариць, Пойдзим собак дразниць, Грязь месиць, Людзей смешиць. (Новиков 2002: 196) Žodžio labonache a eju į ikina Wol gango P. schmido pasiūly a g a inė pa aisa: <-s-> ie oje <-ch->. kalėdinių do anų p ašymo kon eks e aip pa ik ų jo pasiū- ly as pe skai ymas labo(n)naxse . y. „ge as mūsų“ (schmid 1982: 288). Žodžių jun- ginys na[s]e hewelyſe ʻmūsų ė eli’ ge ai a i ik ų, pa yzdžiui, anksčiau nu ody ą k ei- pinį хозяюшка, наш батюшка, ku is nuola iksuojamas bal a usių i lie u ių pa i- bio sen ikių lala imo dainose. ačiau schmido in e p e acijos pag įs umu abejoja ko land ’as (ko land 1998: 127), nes ie oje *naxse lauk ume nuson. o maliuoju a ž ilgiu bū ų p iim inas bammesbe ge o siūlomas labona[k ]e ʻlabanak ’ (bammesbe ge 1998: 125). ko land ’o k i inę pas abą, kad šio žodžių junginio negalima sude in i su eks o seman ika, iš dalies sumenkina kalėdmečio kon eks as. ge as pa yzdys y a anksčiau ci uo os lie u ių dainos p adžia Labas aka as, kalėda..., ačiau okiu a eju bū ume ibojami p ielaidos, kad kalėdojimas p asidėda o aka e i galėda o už uk i iki pa nak ies i / a ba kad me o, ali e a- cijos sume imais naujai ku iamam d ieiliui bu o pa anki bū en ši leksema (plg. p . deinan, bī as). Pagal poe inę kalėdinių dainų pa adigmą čia, p ieš k eipinį hewelyſe, aip pa ge ai ik ų a dažodinis epi e on cons ans, žymin is lankomo ūkio sa ininką, namų, kiemo šeimininką (pa yzdžiui, „ge adėjau / labnas / labin ojau ė eli“), a ba impe- a y as („gė ybes nešk, ė eli“). a negalė ų komponen e -nase bū i įž elg as e b. 19s aipsniai / a icles p . *nes- ʻneš i, gaben i’ pėdsakas (p . nassu e ʻk o ininis lai as’; pagal Mažiulį iš p . *nesu īs – PeŽ iii 170)? sudu inio žodžio sudė yje uome u ė ume iš eiksma- žodžio pada y ą iŏ kam. nomen agen is p . *nesīs, *ʻnešėjas’. Pi muoju sandu okiu a eju ei ų a ba adj. laba- ʻge as’ (plg. p . labbasegīsnan, labbapodingausnan, lab- baiquo īsnan), a ba subs . acc. sg. labban ʻ u ą’. su su . iŏ iš eiksmažodžių bu o o muojami nomina ac ionis / nomina ac i (ž . Mažiulis 2004: 26), pa yzdžiui, p . boadis ʻdū is, bedimas’ (ž . PŽe i 150), ačiau u in omenyje olklo inę eks o spe- ci iką gal bū ų įmanoma s a s y i sla ų kalbų po eikį (plg. lie u ių kalbos sla iškus e alus su an uoju sandu -nešys: žinianešys, junganešys, ainiknešys i k .). Mažiulis labonache kildino iš adj. p . *lab-nas ʻge as’ ku is ilgainiui i o *lab- anas > *lab-an s. Žodžio šaknis adiciškai g e inama su lab- ʻge as’: p . labs, lie. labas, la. labs. ačiau a siž elgus į kalėdojimo kon eks ą galbū e ė ų aps a s y i da ieną galimybę. a čia negalė ų slypė i žodis, ku io eikšmė bū ų „šeimininke, ūkio, namų gal a“: plg. lie. labnas ʻgal a, i šugal is, momuo’, lie. labonis ʻgal a; p o as’, lie. labnė ʻkak a; gal a’, s. s. adj. ЛЪБЬНЪ ʻκρανίου; Лобное место’, och. lар ʻkaukolė, gal a’, bažn. sl. ЛЪБЪ ʻkaukolė’, u. лобан ʻžmogus, gy ulys su dide- le iškilia kak a’, s.-k . лубина ʻkaukolė’, slo. lubánja, če. leb ʻ . p.’, le. ɫеb ʻgal a’ i k . Ž .: p . a globis ʻ i šugal į’ (PŽe i 90–91), p . lubbo ʻlen a, luba’ (PŽe iii 84–85). seman inis pag indas aki aizdus: „gal a“ → „šeimos gal a; ūkio, namų y esnysis, šeimininkas, главарь“. uome p ie *labon- jau galėjo bū i p ijung as su . *-ā - (plg. deiwu s ʻpalaimingas, išgany as’ < adj. *dei ū a- < *dei ā a- ʻdie iškas, die o- as, palaimingas, išgany as’, PŽe i 193; p . nago is ʻgeležinis puodas’ iš *nagā īs ʻgeležinis puodas su kojomis’ < adj. p . *nagā a- ʻsu kojomis’ < *nagā ʻkojos pėda, koja’ + su . *-(ā) a-; ž . PŽe iii 159); da ybiškai plg. lie. gal čius, gal ó is. iš jau ci uo ų kalėdinių dainų žodį labona[ ]he a i ik ų: ponas ando ius; хозяин; пан хозяiн, o žodžių junginį labona[ ]he hewelyſe – хозяюшка, наш батюшка; pan á o… Pas a ieji du aiškinimai, kai epi e on cons ans unkciją (p ieš oc. hewelyſe) a - lieka subs an y as, galė ų padė i ok. (?) galūnės -e in e p e acijai4. Pagaliau ap a iamajame išmaldos p ašymo kon eks e į žaidimą gali bū i g ąžin a ch is iano s ango ko espondencijoje su Williamu . schmals iegu iš eikš a (Mcclus- key, schmals ieg, Zeps 1975: 162; dini 2000a: 201) nuomonė, pagal ku ią honeaw žymi konk e ų asmenį (An) onijaus a du: „Laba diena, an onijau, ge as mūsų ė eli“. okią galimybę s a s o bammesbe ge is (bammesbe ge 1998, 125–126), dinis (dini 4 galbū bū ų galima pasi ink i da ki ą kelią i ly yje labonache diach oniškai ma y i acc. sg. labban ʻgė ybę’ i (pagal analogiją su pi mos eilu ės *kail-ei-s) 2 sg. impe a . p . *nes-ei-s ʻnešk’. is o iškai gal bū ų įmanoma ekons uo i pi mykš į olklo inio eks o pa idalą, ku is galėjo bū i a ojamas, kol e b. p . *nes- nebu o išs um as p . *pēdī- ei ʻnešio i’: kail-e[i-s] ikis / labban nes-e[i-s] e elis „pada yk s eiką, die e, /gė ybę nešk, ė eli“. kadangi ši ekons ukcija pada y a iš ki os ekons ukcijos, sa o pas a s ymą dedame į išnašą. 26 ac a Linguis ica Li huanica LXIX aš elius (kolední lís ky řík álo é), ku iais kalėdininkai apdo anoda o ga bingesnius šeimininkus i už ku iuos gauda o pelningesnę kalėdą. Vaizdą ( ėlesniais laikais, ži- noma, spausdin ą i uni ikuo ą6) čia lydėjo anka už ašy a kalėdinė dainelė a ba sa os kū ybos kalėdinis eilė aš ukas. kalėdinių ijų ka alių aš elių dalijimas Čekijoje bu o papli ęs da XViii a. (Zíb 2006: 62–63, 199; Zíb 1905: 199). aigi bazelio eks elio g e inimas su kalėdų dainomis gali bū i pa em as iška keliais lygmenimis. iš p adžių ai y a s ilis ikos bei u inio su apimai. kaip i ka- lėdos p ašymo pa yzdžiuose, jame galima a ski i kelias sudedamąsias dalis: s eiki- nimosi (no s i nebū inai) 7 , mandagaus k eipimosi, impe a y u iš eikš o paska ini- mo. P ašomi dalykai, . y. gė imas a ba pinigai, k eipinys į šeimininką hewelyſe, pagaliau kalėdojimo laikas nu odo į au o ių-a likėją iš žemesnio kle o e pės, ben jau aip galima many i a siž elgian į XiV–XV a. čekų ealijas. ne mažiau s a bus p ūsų už ašo pa eikimo kon eks as pačiame ank aš yje. Į ka- lėdinį laiko a pį, konk ečiai į ijų ka alių iš aka es, iesiogiai nu odo kolo onas, p ie ku io p idė as lo yniškas hegzame as, žmogaus a aizdas, okiška pas aba bei p ūsiš- kas eks elis. dėl o i elge aujančio žmogaus igū ėlė, i ėlia ėlė, i eks as p ūsų kalba gali bū i in e p e uojami kaip nea ski iamos kolo ono sudedamosios dalys. ai pa em ų anksčiau išsaky ą min į, kad aš ininkas, pe ašęs nicola o esme’s eikalą, bu o p ūsas. Vaizdo i eks o de inys žan o a ž ilgiu p imin ų išge u ių s ichijai (T inksp üche) olimą dalyką – kalėdinį ijų ka alių lapelį ( řík álo é lís ky). a siž elgus į galimas p ūsiško eks o iš akas, ku ios eda į namų lankymo pap očius bei kalendo inį olklo ą, ik iausiai ampa įmanoma nuš ies i p ūsų kū inėlio genezę. ko ge o, į hegzame ą panašus d ieilis išsi u uliojo iš ke u eilio, ku is bu o pe a - ky as, ik iausiai me o sume imais, d ejopai: į auk as akul a y us (An) honeaw i p ie ekyſ, hewelyſ p idė as baigmuo -e. naujai siūloma p ūsų eks o a si adimo aplinkybių in e p e acija ska ina kiek ki okią ling is inę analizę, o ypač an os kū inio dalies a eju, ku bū ina ado au- is isų pi ma o maliuoju k i e ijumi. adicinis eks o su okimas pa em as mo- deliu: k eipimasis – ad esa o neigiamas apibūdinimas – šio apibūdinimo pag indi- mas. ai y a: „s eikas, gaspado iau, u nesi mūsų ge as dėdelis; jeigu no i ge i, be neno i pinigų duo i.“ kaip al e na y a siūloma: s eikinimasis – mandagus k ei- pimasis (kalėdininko į šeimininką) – in ini y u iš eikš as liepimas-p ašymas. ai y a: „Laba diena, gaspado iau ė eli; jeigu no i (lanky ojai, jėzulis) – gi dyki e, neno i – pinigą duoki e“ a ba „s eikas, pone, ge as mūsų ė eli; jeigu no i (lan- ky ojai, jėzulis) – gi dyki e, neno i – pinigo duoki e.“ 6 Po ą jų paskelbė Zíb (1905). 7 in e jek y as paį ai in ų eks ą ki a unkcija, be jis šiaip nė a bū inas. galima apsiei i i su adiciniu „s eikas, pone“. okiu a eju u ė ume du iš eilės k eipinius, i ai no malu – au osakoje y a daugybė au ologijų: „s eikas, pone, ge adėjau ė eli...“ 27s aipsniai / a icles siūlomas eks o pe skai ymas p ūsų kū inėlį iškel ų į ga bingą ašy inių pamink- lų g e ą, ku i p asideda Gilgamešu, o a imai giminingoje aplinkoje baigiasi lie u- išku 1262 me ų ch onog a u. nuo so ijaus sakmės jis iš esmės ski ųsi kalba. aigi seniausias bal ų eks as uo pačiu me u gali bū i i seniausias bal ų olklo o kū inys, už ašy as o iginalo kalba. Li e a ū a a doino diego 2012a: on he cu en loca ion o he old P ussian ace o basel. – Bal is ica 47(2), 349–358. a doino diego 2012b: La accia di basilea nel suo con es o edesco-la ino: aspe i codicologico, paleog a ico e ilologico. – Индоевропейское языкознание и классическая филология-XVI (чтения памяти И.М. Тронского), ред. Николай Н. Казанский. Санкт- Петербург: Наука, 19–33. bammesbe ge al ed 1998: anme kungen zum basele epig amm. – Bal is ik: Au gaben und Me hoden. heidelbe g: c. Win e , 121–126. dainynas XX – Lie u ių liaudies dainynas 20. Ad en o-Kalėdų dainos. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2007. dini Pie o umbe o 2000a: sul ‘ ammen o di basilea’ e al i inedi i nel ca eggio a ch . s ang e W. . schmals ieg. – Res Bal icae 6, 195–209. dini Pie o u. 2000b: Bal ų kalbos. Lyginamoji is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. endzelīns jānis 1982: Da bu izlase 4. īga: Zinā ne. husi ské písně 1952: Husi ské písně. P aha: Českoslo enský spiso a el. ko land ede ik 1998: Who is who in he old P ussian epig am. – Bal is ik: Au gaben und Me hoden. heidelbe g: c. Win e , 127–128. Lemeškin ilja 2013: bazelio glosos p ūsas i P ahos bal ai. – Bal is ica 48(1), 103–117. Mccluskey s ephen c., schmals ieg William ., Zeps Valdis j. 1975: he basel epig am: a new mino ex in old P ussian. – Gene al Linguis ics 15, 159–165. Mažiulis Vy au as 1975: seniausias bal ų aš o paminklas. – Bal is ica 11(2), 125–131. Mažiulis Vy au as 2004: P ūsų kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Vilniaus uni e si- e o leidykla. PeŽ i–iV – Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas, 1988– 1997. Pu ka jose 1983: he old P ussian basel epig am: an in e p e a ion. – Gene al Linguis ics 23, 29–36. 28 ac a Linguis ica Li huanica LXIX schaeken jos 2006: obse a ions on he old P ussian basel epig am. – In e na ional Jou nal o Sla ic Linguis ics and Poe ics 44–45, 331–342. schmid Wol gang P. 1982: jesus, ich leid. – Innsb ucke Bei age zu Kul u wissen- scha , sonde he 50. innsb uck: ins i u u sp achwissenscha de uni e si a innsb uck, 205–208. slo enské koledy 1992: Slo enské koledy: Od Š ed ého eče a do T och k ál’o . b a isla a: P áca. Zíb Čeněk 1889: S a očeské ý oční obyčeje, po ě y, sla nos i a zába y p os oná odní pokud o nich yp a ují písemné pamá ky až po náš ěk. Příspě ek ke kul u ním dějinám českým. P aha: nákladem j. . Vilímka. Zíb Čeněk 1905: Lís ky, ozdá ané při koledních obchůzkách řík álo ých. – Český lid 14, 199–201. Zíb Čeněk 1910: Hoj, y Š ěd ý eče e… (Od Vánoc koledou do No ého oku). P aha: naklada els í . Šimáčka. Zíb Čeněk 2006: Veselé ch íle ži o ě lidu českého. P aha: Višeh ad. Афанасьевский сборник 2005: Афанасьевский сборник. Материалы и исследования. Выпуск III. Календарные обряды и обрядовая поэзия Воронежской области. Воронеж: Издательство Воронежского государственного университета. Голас... 1995: Голас з невычэрпнай i жыватворнай крынiцы. Мiнск: Навука i тэхнiка. Заленский Эдуард 1912: Что поет современная деревня Псковского уезда. Псков: Электрическая типо-литография губернского земства. Календарно-обрядовая... 1981: Календарно-обрядовая поэзия сибиряков. Новосибирск: Наука. Корепова Клара 2009: Русские календарные обряды и праздники Нижегородского Поволжья. Санкт-Петербург: Тропа Троянова. Новиков Юрий 2002: Волочебный обряд у старообрядцев Литвы и Беларуси (тексты). – Sla is ica Vilnensis (Kalbo y a 51(2)), 185–196. Обрядовая поэзия. Москва: Современник, 1989. Qua ain / couple o basel: example o a Plea o gi s suMMa y a amous P ussian insc ip ion, ound in 1975 in one o he codices o he Public and uni e si y Lib a y o basel, is s ill conside ed he oldes bal ic ex , which is o en in e p e ed in he con ex o a s uden ’s joke, no e y success ul in g amma ical e ms. a con en ional 29s aipsniai / a icles unde s anding is al eady in need o e i ica ion, which is ac i ely d i en by a di e en unde - s anding o he ex con en and o he candida es o he au ho ship o he P ussian couple . an al e na i e eading s a s wi h he e iology o he ex . he elemen o au ho ship is b ie ly conside ed: whe he a P ussian de ised he whole sen ence by himsel o he used some eady-made wo ding. i enables us o sepa a e be ween he laye o o al, i.e. olklo e, ex ea u es and an au ho ’s laye in he P ussian insc ip ion. by emo ing inse s, a emp s a e made o econs uc he p ima y o m, i.e. he singing o eci a i e qua ain ac ually used. he au ho u he ocuses on he ela ionship be ween a P ussian piece o ex and a La in colophon, which de ines he ime when he sou ce was ansc ibed, i.e. he e e o he epipha- ny. he season and he songs pe aining o ha ime o he yea enables and e en o ces us o y o ace he iden i y o ch is mas ca ols con aining explici mo i s o pleading o gi s. he analysis o indi idual wo ds begins wi h he ph ase Kayle ekyſe, which is no in e p e ed as a g ee ing add ess “hello, si ” bu as a g ee ing “good day”, which is eminiscen o e.g. Li huanian Skalsink die e, czech Pozd a pánbůh by i s composi ion. he impe a i e would mo- i a e he use o an “addi i e” -e in he wo d Kayle and he lexeme ekyſe “god”. he in e jec ion in his posi ion would also be suppo ed by he poe ics o ch is mas ca ols because he coming o one’s home was closely linked o he p ope g ee ing o he hos and he hos ess. by he composi ion o ch is mas ca ols, he add ess(es) o he people me could ake up he ollowing posi ion. i is exp essed by a oca i e o m hewelyſe in he P ussian ex . a wo d labonache p eceding i is in e p e ed acco ding o schmid as “ou good”. Epi e on cons ans “good-doe ”, impe a i e o m “b ing weal h”, subs . oc. “hos ”, which would also suppo he begging adi ion, a e in e p e ed as well. a possibili y is conside ed ha he wo d honeaw indica es a speci ic pe son named (An) onio. examples a e gi en showing ha he use o pe sonal names in ch is mas ca ols is a com- monplace phenomenon, which, in u n, subs an ia es he acul a i e cha ac e o honeaw. he in e p e a ion o he end o he P ussian ex is based on a o mal c i e ion ha pe - mi s us o econs uc he elemen o o de -plea o ch is mas ca ols exp essed in he impe a- i e: “i ( he ch is mas ca olle ) wishes so - gi e him o d ink, i he does no - b ing him a penny”. esemblance can be seen on he le el o syn ax. Whe eas he hings asked by ch is mas ca olle s desc ibe hei social belonging, he czech cus oms o he 14 h-15 h cen u y ge in o he cen e o a en ion. i is concluded ha he ex o such wo ding would be mo e sui able o he cle gymen o lowe ank. Į eik a 2013 m. g uodžio 20 d. iLja LeMeŠkin P ahos Ka olio uni e si e as Jana Palacha 2, 116 38 P aha 1 , Czech Republic [email p o ec ed]