scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: „kirnis“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: „kirnis“

Author: Rolandas Kregždys
Year: 2014
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/944/1034
105s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: semasiologinis / onomasiologinis me odas, eonimas, janas Łasickis,
Ki nis.
keyWo ds: onomasiological semasiological wo d esea ch me hodology, heonym,
jan Łasicki, Ki nis. /
oLandas k egŽdys
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: an ica eligione bal ă e mi ologia,
šal inio y a; pa agonamoji bal ì e al e lingue indoeu opa iche
g amma ica, e imologia.
Li uVi kaLbos
LekseM Mo oLoginio i
seMasioLoginio LygMen
in e e encinio yŠio kVin esenzia:
KiRNiS de e mina ion o he
in e e en ial ela ionship o he
Lexemes a he
Mo phological and semasiological
Le els: Ki nis ano azione a icolo des ina o leksemų seman inio es ensionalo e e e en o
in e e encinio yšio d ejopos analizės (semasiologiche onomasiologiche) peculia i à a
discu e e. semasiologicamen e isanaliza us jano Łasickio eikale De Diis Samagi a um (1582)
menzione di ini à nomeą Ki nis, onomasiologico modo di ice ca pa ole iene alu a o come
kazuis ino. sulla base nuo iamen e e e ua a eks ologine e g ama ine del es o la yniškojo
nonché onimo e imologine analisi, paneigiama ligšiolinė lie u ių eonimo Ki nis seman inė
eksplikacija. Ques o nome di ini à si collega non con i onim, ma con medki čių socialinės g upės
ogge o di cul o.
anno a ion he a icle deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he
seman ic ex ensionale and e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old
c i e ia (onoonomasiologiche analizze šalininkai e e en o p idisponeggian e e e o del
106 ac a Linguis ica Li huanica LXX masiological and semasiological). on he basis o he p esen ed
oLandas k egŽdys
semasiological analysis o he heonym Li h. Ki nis men ioned in De Diis Samagi a um (1582) by jan
Łasicki, onomasiosump ion o he econs uc ion o he indi idual social g oup dei y cul o hewe s
is based on he ecen ansla ion o he agmen s o Łasickis wo k om La in and hei ex ual
logical wo d esea ch me hodology is de ined as casuis ic.
also, a new explana ion o he seman ic alue o he heonym Ki nis is p esen ed. he as-
esea ch, as well as he e ymological analysis o he heonym. he exis ence o he wo shipping
objec
as che y- ee is e u ed.
0. ĮVadas
Leksemų seman ino es ensionalo e e e en e appo o dei ice ca o i basa o
d ejopa me odica: 1) semasiologine analisi, quandoe , dice Vinco u bučio, ian aama
da aiškos al con enu o (Lke 566); 2) me odo onomasiologico, quando ian si a dal
con enu o p ie aiškos (Lke ibd.), . i. la mo i azione delle p ime pa ole signi icmines
eksplikacije a gumen alizza a in e e en ine seman emų seka, e lek uojančia
sogge o dell'ogge o segnalimio, e secondoasis sink e ine signi icmine sclaida, le cui
s u u ine elemen axonomija l'ogge o segnalimio hype s a usus.
seman inio es ensionalo s uk ū ai spesso apa ina su da ybinių elemen ų kohe en inėmis
sis emmi, . y. in e p e ina composi i amen e del pa ola mo emų iden icinius da inius, plg.
Vy au o Mažiulio (PeŽ ii 195) mėginimą in e p e a e ino šiol neaiškios kilmės (ž . Грошева 2009: 306)
subs . lo. co num ‘sedula (Co nus); sedulos aisius (oLd 446) seman ina aidà, basandosi ją
icos ui a adj. ide. *kn-(-ā-)- ‘nuki s as, nupjau as, ne a la ynų žodį suponuoja sememą
*‘ aisius su kie u (galinčiu į ėž i, įpjau i) b anduoliu, i.e. suppos a mo e inė hipo ologinė
seman ine sąsaja, non paludi a a og a ine ma e iale, ma non ci sono da i che sedulų kauliupais
qualcuno osse mai qualcosa pjaus , pjęsęso a jo . inol e, a menziona o che sc i u e nelle
on i an iche accen ua o la due ezza del legno di alcune delle pian e in odo e da ques o
i onime, e non le co isponden i ca a e is iche della mo ologia dei isi y componen i (ž .
Annenenko ъ: 1878 109110; БСЭ XX 611612; Le XXVii 149; СД 49 ii2494), plg. sedulus pa agonamen o con
g a ie imi: ae a a o si e o cuspide 8.408, . y a . bona bello co nus V. g. 2.448, . i. inkama ka ybai
(ka o eikalams) sedula (ž . oLd ibd.).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
107s aipsniai a icles /
1. subs . Lie. KiRNiS ‘(bo .) k ykLė
VyŠnia (PRUNUS CERASUS) subs .
Lie. KiRN ‘ . P. i eoniMo Lie. KiRNiS
in e e en ino di appo o
P obLeMa
sp endžian žodžių e imologiza imo p oblemas, dažnai emiamasi bū en ono-
masiologico dell'es ensionale seman ico e e e en e de e minazione del appo o,
lemiančiu an asmago inių hipo ezių adimąsi. alcune delle quali ino adesso
nonnaiig os, e ale a sainaus app occio a pa ole di kilmę isul a o pseudoleksemų
kodi ikacija esp. lo o pa eikimas p incipali negli linguaggi leksikog a iniuose cons adi
(pa yみに, LkŽ[e]), i cui ma e iali a idimumu ( esp. is o iškumu) con enzionalmen e non
è dubejojama. aclai pasi ikendo menzioni lexynų ak og a ija bei a odami già
menziona a onomasiologico me odo ( esp. non conside andogami all'in e no linguaggio
econs uzioni me odo p eminenza peculia i à), alcuni ice ca o i anche ha c ea o
ide. p okalbės p o o ipine ly is (apie hjalma o isko e Viačesla o i ano o hipo ezę sj.
segui o). Uno di ali pa ole subs . lie. ki nis signi ica ome ‘(bo .) k yklė yšnia (P unus
ce asus) dizionne della lingua Li ua ia iene o ni o, sulla base solo di due on i:
kazimie o būgos e pubblicinio Lie u iškas bo anikos žodynas. i pa e (suda ė Bo anikos
žodyno komisija, di e aujama doc. L. Vailionio. edaga o d . j. dagys. kaunas 1938)
suda y ojų duomenimis (ž . LkŽe), o subs . lie. ki nė ‘ . p. solo dalla pubblicazione
Lie u iškas bo anikos žodynas (LkŽe). gius i ica i dubbi so gono che si a i di un
a i iciale e mine bo anico, c ea o secondo il p imo li a iškosios lo os y inė ojo
ju gio amb aziejaus Pab ėžos me odiką, che <...> da ėsi naujada ų, g e a al i
daodamas alle pian e e lie u ių (žemaičių) mi ologinių bū ybių (be aus ėjos, da
e aičinas, ga duny is, guboja, Poklius, aganė, a ainy ė, so a as, e ikas, gabė
e c.) nomi <...> (balsys 2006: 78). pu oppo, alcuni ice ca o i sono inclini ques i
gende s a chaizuo i (sen ai y ė 2002: 6), sebbene ale spėjimą a gomen a non
linguis ikiniais, ma bo aniniais mo i i i (ž . 4 izn.).
si può a e a sa gią p elaidà, che k. būga, basandosi jano Łasickio eikale De Diis
Samagi a m Cæ e o mque Sa ma a um, & also um Ch is iano um. i em de
eligione A menio um (1582)1 pe la p ima ol a menziona u eonimu lie. Ki nis2,
spė ina, k laidingai (ž . ul e io men e) in e p e ojamo come yšnių die (plg. Ki nis
cæ asos a cis alicuius secundum lacum si ae cu a , . y. ki nis globoja alla sola,
1 apie šį eikalą i jo y imo aplinkybes bei pe ipe ijas plačiau ž . dini 2010: 305–307; k egždys 2011a:
101–106; ališauskas 2012.
2 su ques o eonimo ino adesso non s abili a a uncinę a ibuzione plačiau ede e sen ai y ė 2002: 6.
108 ac a Linguis ica Li huanica LXX paeže ėje s o inčios, o i icazioni augančias
oLandas k egŽdys
yšnias), ga bin u Žemai ijoje3: P æ e ea, Plo elscij, . y. be o, am ic os ie o ės,
come e noblingότερες amiglie, ha i p op i pa icola i dei. Pe esempio, in ma e iene
ſun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, ſingula es dei. idelice Deuoi-
is ag i Poiu skij, Ve uſ is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Ki nis
ene a o deuoi is [die ai is], ie a e Ve us is, sa ake guboi i e icos, Pla eliuose
ki nis [Lasickis yš 1969: 21, 19, 4041]), į a dijo giù la pian a ‘k yklėnia (P unus ce asus). k.
būga, ma y , ėmėsi o o sch ade io (i 589; 1907: 175) escog a ipo ese (jai p i a ė Maksas
niede mannas [1902: 97]), ne a j. Łasickio eikale De Diis Samagi a m... menimas eonimas
Ki nis ‘die as yšnių globėjas e loja p alie. *ki nas ‘ yšnia (→ *Ki nijas) (plačiau ž . ieW
572; Walde, ho mann i 277; da ž .
Грошева 2009: 307–308).
ale en a i o di ques i ice ca o i di icos ui e nullio adice di g ado bal iškąjį eldinį, appa y , è
insoddis a o (plg. beekes i 771), lėmęs daugybės klaidingų eiginių, minimų ėlesniuose eikaluose, adimąsi4.
ale assunzione si può a e pe ques e agioni: i. ak og a inių disc epanzioni a) kul ū inių yšnių medeliai
in Li uania comincia e pian a e d a es solo XVi5 a.; b) olklo e Li uani ques a pian a non è poe izza o, 3
sepa a amen e menzionabile, che mi ologica ma e iale a janui Łasickiù adunò e o nì jakob Łaskowskis,
kališo s i ies lenkų bajo as, Žygiman o augus o ziemi ma ininkas ( e izo ius) Žemai ijoje (plačiau ž . Le
1958: 188). i suoi isi a i luoghi a segui i secondo s esso j. Łaskowski compily us egis o elenchi del
zemė aldos. pe ciò si i iene (Le ibd.), che j. Łaskowski la o ò a Pla eli e ga gždui (šiau ės žemaičių
k e ingiškių plo as), jos ainiuose ( aka ų aukš aičių šiauliškių dialek inė zona), a iogaloje ( aka ų
aukš aičių kauniškių a minis plo as), Šiaudinės kaime (kidulių ls. Š akakių apsk . zona p ie kaimelio
[ju ba kočių kauniškų a eš ai ne ė bei ka šu]] Vaka ų Lie u os žemėse (da 2011a: k eg; ališauskas: 2012 105
3233). 4 bes kalbo y os eikalų, ques o an asmago ino accon o è s a o in e p e a o e lie u ių mi ologija
besidominčių la o i ( enka apgailes au i che pau osakos ice ca o i, mėginan i in e p e a e mi ologijos
dalykus, i in a amen e si basa kalbininkų la o iis, plg. j. Łasickio minimos die ybės Apidome (Lasicius
1868: 12 [89]) la linguis ica analisi di Zigmo Zinke ičiaus [1981: 9697], che ino a oggi è igno a a [ž .
Vai ke ičienė 2002: 18; ališauskas 2012: 45, 113]), plg. an onio Mie zyński (1892: 59, 77), aleksande io
b ückne (1980: 212), Wilhelmo Mannha d (1936: 380), jono basana ičiaus e klimo e a e mano la
adizione dend o o ina del cul o delle di ini à li uane, pe esempio il cul o di Pie o (c . LM II 153; 175).
Šią, i in abejo iną, idėją nei suoi la o i de elope io e Vi o ė Pisanis (1950: 91; anche c . LM iii 71),
Wal e is jaskiewiczius (1952: 85), Ma ija gimbu ienė (2003: 54), ignas na bu as (2004: 6118, 6 619), gin a as
be esne ičius (2004: 190), omas ba ū a (2005: 115), Ma a e a běťáko á e Václa as blažekas (1952: 9193)
e k .
algi das julius g eimas (1990: 9596) bene il p imo suobjojo di ini à au en iškumu e sos iene il suo
p esen a o unkcinį desc i o esan enessanso epochai ca a e is ico s e eo ipą, i. e. in ece, suo
manyim, klampynių e dumblynów die o, j. Łasickis ha c ea o yšybę die nių. 5 Ma o P e o ijaus (MP ii
387) sos engo, XViii a. P ūsijoje yšnių già e a gausu esp. egli di en a abi u o pian a d'o o (plg. MP iii
633).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
109s aipsniai a icles . y. supponibile mol o a di a il suo e iologia (ž . balsys
2006: 351). be ha , k. būga (ii 199201, 225) è cons a a ęs, che yšnių e laukinės ( esp.
Ce asus ulga is), e kul ū inės ( esp. P unus ce asus L.) nomi nimi Li u ians si
p es olin i da sla ų kalbų. I p imi debini di ques a pian a engono da a i VVii a.,
sulla base lie. dial. (zem.) iẽšnė ‘ yšnia Pl (< sl. * [<-ei-]śnā ‘ . p.). skolinio a ojo
e aka ų bal ai, plg. p . wisnay os ‘ yšnios e 620 (ž . PeŽ iV 255), pe ò ques o non
signi ica, che all'epoca in Li uania ali pian e e ano col i a e. cul u ali debi o i
s a us si può mo i a e la lo o seman ine disc ezione, plg. V. Mažiulio (PeŽ ibd.)
eiginì, che p . * īsnai ā in o igine signi ica a sememą *‘sly ų aisiai i medeliai.
ii. o mali analizės, suponuojančios lapsus calami j. Łasickio eikale De
Diis Samagi a m... esis is azione.
ap a ian o maliuosius esp. g ama inius lo. ce asus ‘ yšnia (medis) em. ; ‘ yšnios aisius neu . subs .
lo. ce asum ‘ yšnios aisius (mo ologinė ino acija, . y. g. neu . è seconda io pe 1) g . κεράσιον ‘ yšnios
aisius neu . [Ls 798]; 2) in e acce con subs . lo. pomum ‘medgio aisius [ypač obelų, yšnių, igmedžių,
iešu medžių e k .] neu . s . Lewis, sho 1958: 317; Дворецкий 1976: 596; oLd 301) e j. Łasickio indicomo
unzionali a ibuzioni deno a o cae asos disc epanimus, sop a u o cons a o inas adicialinio -ei
-aekon adikcinis appo o, che ino adesso igno oa o, sebbene dai a i abbia lemiancias signi icazioni
cons a ando ques i leksem dei due si i gene ici, ma lo. ce asus è skolinys dal g . κερασός ‘ yšnia (e nou ,
Meille 2001: 114; anco a ede e Ls 798), an ica on i nonž iksua o con šakniniu -ae- (ž . e nou , Meille ibd.),
che no malmen ei e lek uoja skolinių di ongoidą, plg. subs . lo. G aecus ‘g aikas, adj. lo. G aecus, -a, -um
‘g aikų, g eikiškas ← g . Γραικός ‘g aikas (da ž . e nou , Meille 2001: 280); subs . lo. Aeoles ‘ajoliečiai ← g .
aολεῖς ‘ .p. i k . Na u almen e, si può spe a e, che okii cai ai in luenza po e a a e e medie žių la ynų
kalbos ga sų modi ikacinė endencia, plg. subs . lo. aecclesia ‘bažnyčia ecclesia ‘ .p. (ž . Дрбоглав 1993: 11;
anco a z ha ing on 1997: 3). ale supp essione sa ebbe co e a, se nei diziona i usa i nel egno di Polonia
XVi c sa ebbe indica o ale cambiamen o. pu oppo, così non, plg. V. lo. ce asum ‘ yšnios aisius neu . V.
lo. / ce asus ‘ yšnia (medis) em. (ž . Maczinsky 1564: 48; anche z . e zepki 1900: 18), . i. non solo non
a ia i oja adicialinis -e-, ma mol o chia amen e de e minuojami e a ian i di e enziali di pa ole secondo
seman inio bei g ama inio esp. giminės ka ego iokazimie as būga (ii 201), spiegando ques o nomina imimo di
ques a pian a in sla izmais già ecchie sc i u e li uane, sos iene, bo an...> in Li uania ne c esce nea yšnia
p unus a ium, o dalia sen ai y ė (2002: 109), basasi su (dam), nu odo, Vyšnios jogos c esce nel e i o io
li uano. dai più an ichi empi di usa la semplice yšnia (anche chiama a ūgščiaja yšnia) (ce asus ulga is).
Tu a ia ques a y ėjos deside io onda e i onimų lie. ki nis ki nė ‘(bo .) k yklė yšnia (P unus ce asus) il
s a us delle o me e edi a oije è comple amen e nesuccessas, ma menė i nomialo non engono ichiama i
nei eccesi sc i i e, più impo an e, a mėse. aigi di ques e pa ole i in a di a kilme, ma y ,
ne e ebbe o (ž . anksčiau) abejo i.

110
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXX
ijos indiciklį. Hen igi, si può a e assunzione, che ligšioliniai ques o es o in e p e azione a ian i,
ne a di ini à Ki nis è yšnių die as, può esse e sbagliadingi: Kï nis cae asos a cis alicuius secundum
lacum si ae cu a . in quos, placandi eius o ezza c escančias yšnias. pe ole lo pe maldau i, lo o
causa, gallos mac a os inijciun , cae eosque accendos in eis igun (Lasicius 1868: 11
[88]; da ž . Lasickis 1969: 40) ↔ „ki nis – globoja p ie ienos, paeže ėje s o inčios,
papiau us gaidžius sume a a yšnių e p ismaigs o en degančių aškinių ž akių (Lasickis 1969: 19).
ale asse zione è a gumen uo ina o mali isp. analisi g amma icali: 1) del secondo enuncia o in quos
non è conco da o con il p imo cae asos, ma ma a as ques 'ul ima pa ola è mo e iz ko sios g iminės,
a p ielinksninė sin agma y osios o nieka osios g iminės ep ezen an i, ma se ques i leksiniai
dėmenys sa ebbe o conco da i, j. Łasickis są napisęs in quas ce (jei osse e lek uja sa lo lous
‘ yšnios medis em) o in quae (i u je omeny ce lous lous ‘ yšnios aisi neu .); 2) in quos, appa y ,
a uo inas come inse pinys, e s inas ‘dell ques a agione; quindi (ž . oLd 1560 [16 seman inį lizdą]).
aigi non solle a alcun dubbi, che j. Łasickio negozio analizza a a ka pa suppõe comple amen e al a
in o mazione, di quan o consue o supponi ino adesso. si può con cau ela suppo e che così mol i
diba izioni implici a ęs subs . lo. cae asos e le uoja s u u u ină kai ą, ca a e is ingu di
a iu o pe iodo cos cinėms sequom con sonan u, plg. e b. lo. a ōcess acce so ‘pak ies i, sušauk i
(Vaan de 2008: 51), subs . / lo. ne us ‘sausgyslė, gysla; memb um i ile i k . ← p alo. *ne os (Vaan de
2008: 408), subs . lo. pūlex ‘blusa ← p alo. *pusl- ‘ .p. < ide. *plus- ‘ .p. (Vaan de 2008: 497), . y. j. Łasickio
minimas lo. cæ asos, ma y , e lek uoja sonan o - i ika i inio -s anspozizione, supona usią
au en iškos ly ies su e imolog i niu adicialiniu -ae ans o mazione: lo. caeso ‘medki ys6 (←
[de e ba y as] lo. caedo ‘ki s i, kapo i [Lewis, sho 1958: 6 già seni agli i alikam e a ca a e is ica
ado bin i a i i à dei socialini g uppi lemiančias di inybes. le chiama ano lo. numina ‘dei olon à dei
po en i segni esp. dei dei olia galia di ini à. / Uno di ali mi onismi e a dio sil anas, globojęs
medki čius (Hamil on 2009: 13). Mi onimo Medki čio equen e nei mi i g eci (plačiau z . hansen 2004: 34,
241; Лосев 1957: 142, cel i ado ino die ą ezusą (Esus, Aesus), a igu a o medki čiu (Штаерман 1961: 181,
264 z ; da . Калыгин 2006: 8182). gli an ichi indai manė, che dio ud a medki čių pad one (Macdonell 1912:
1996: 164, 854). jis minimas i šiau ės ge manų sagose (Macculloch 1930: 207, 280).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
111s aipsniai a icles /
265]) → *cae -a-sos (pl.) a causa homo onica con aminazione con ul e io men e segancio
cae eosque accendos ‘i ingegn as aškines s akes deglus, ma y , lėmusiu i ino aci odėl
nės leksijos -os a si adimą ( . y. eikė analogijos ak o ius).
ci a o a ka pą, spė ina, e ebbe in e p e a i così: Ki nys globoja pas a asi cu a di
kažkokias ede o jeze o pilie eses medki čiais. (jie, quindi, . y. medki čiai R. K.), idan lo
palenk ų p op io pusėn, gaidžius nugalaby us sume a e zdeg us deglus là ( esp. nella
s essa posizione R. K.) susmeigia. ale spėjimą si può a gumen a e e a og a ine
ma e iale, ma è no o, che Pla elių ci à s abili ès p esso lo s esso nome eže o, il cui
apcolinkės e a pa icola men e miškingos. jose i e ano pe sone e e si e boscho
p amone, i. e. ki o albe i, li pjaus ė len pjū ėse e e c. (plačiau iz. Le XXiii 9495), e j.
Łasickis (Lasicius: 13 [90 1868 di ini à]) indica che Ki nys e a ene a o p ecisamen e
p esso i cas elli Pla eli:
P ae e ea, sun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, singula es dei idelice Deuoi is ag i
Poiu skij, Ve us is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Kï nis Plo elscij (Lasickis 1969: 41),
. i. be o, in alcune loco essies, come e kilming nelle amiglie, sono pa ieniai ( esp. solo ques e loco ei
būdingi) dei; p ecisamen e: deuoi is Pajū io locali à, Ve us is ie a o, guboi e e icos sa akų, ki nis
Pla elių. aki aizdu, che onomasiologico leksemos signi icminės sklaidos in e p e a imas lėmė e ogge o
del eonimo e imologinių paieškų k yp ingumą, la sua g ama ica signi icazioni codi icaciju. ale me odo
di ice ca leksemų de e mina non solo lie u ians, ma e al i ide. lingue lessikog a inè sis ema
peculia i à de e minazione, ad esempio, nea likęs la inoiniškojo es o o maliosios analizės, Viačesla
i ano as (gamk elidze, i ano ii 554) pe sino icos uisce ide. *khn- ‘sedula, così supponendo non solo
nicuome nelle lingue bal - neesis a usio del e mine eldinio s a us (gamk elidze, i a- 303). nei lo o
accon i mi ologici egis a i il mi onimo s. i. d u-han ‘medki ys e il nome sac alizzo dell'a io s. i.
pa açu (Macdonell 1912: 384, 492). Analoghi mo i i mi ologici esama e i anėnų pada imuose (Алборов ii 84).
112 ac a Linguis ica Li huanica LXX i ano ii 554), basandosi hjalma o isko (i 828)
oLandas k egŽdys
ipoze, spėja, ne a lie. Ki nis giminaičiai subs . lo. co nus, -ī, -ūs em. ‘sedula (Co nus
no ii 555), be i pa alogizmą ide. *khnŏ-, ma i pa s V. i ano as (gamk elidze,
mas L.); legno sedulo; ie is (oLd 446447), g . κράνον ‘sedula, g . κερασός ‘ yšnia sono
skoliniai da kažkokios Mažosios azijos s i ies (da ž . Vaan de 2008: 137), o alb. hanë
‘sedula può anche esse e u a al a o igine (ž . o el 1998: 472), né eigia menė es
quindi neaiškios o igine lo. co nus ‘sedula (Co nus mas L.) (e nou , Meille 2001: 143144)
e g . κράνον ‘ . p. (beekes i 770771) non può esse e con e a i con eonimu7 lie. Ki nis,
hipo ezės ienas au o ių, emdamasis anks esniais šios leksemos ap ašais (plačiau
ž . Walde, ho mann i 277).
ne e lek uojančiu i oniminės kono azioni (lo desc izione di o igine ž . 2 posky yje),
come ques o e a soli o a e ino šiol (plg. sch ade i 589; 1907: 175; niede mannas 97:
1902; boisacq 1916: 509; chan aine ii 577; ieW 572; isk ii 7; e nou , Meille 2001: 144; Vaan
de ibd. ; Walde, ho mann ibd. ; G oshe a 2009: 306 e k .). Vediosi, suppone e g eikų, i alikų
e bal ų della s essa o igine izoleksą (plg. G oshe a 2009: 308), eiškiančią yšnią, non
esis e nessun e eno.
2. eoniMo Lie. KiRNiS e iMoLogiZaViMo būdai eonimas lie. Ki nis ino adesso
in e p e a o a iamen e: 1) come leksijos -ys subs . lie. k na 1 ‘ andens
spla u a albe o o a bus o chicnis an e kz , ‘k ūmuo a, baglia luogo j, j. jabl,
‘ ie a, do e su e é albe i, laužas, lūž ė j, ‘aš us i bo ažas, nuki s o sla mo
kelmas j, k , s , ‘ yčių g įž ė k, ii 2, ‘daugybė, k ū a, gauja ko, cen as , b ž ,
šg , j, ‘šykš olis gn subs . lie. dial. ki nas ‘ yčių g įž ė MŽ, n, j subs . lie. k nos
1 (pl.) ‘šlapios, quasi neįeinama a bus iu a luoghi, klampynės bzbk XXViii 308, g 91, k.
būg, d , (LkŽe) edinys (ž . Mannha d 1936: 380381; jaskiewicz 1952: 85; g eimas
1990: 9596 [da ž . 3 izn.]; balsys
2006: 351);
2) lega o con p . ki no ‘ke as, k ūmas e 637 (g ienbe ge 1896: 2021; b ückne
1980: 214);
3) op. p . Ki no 1326 (Mie zyński 1892: 77), che è in e p e a o come subs . p . ki no ‘ke as, k ūmas
appellia i (dėl oponimo ž . ge ullis 1922: 63); 7 ques o è non p imo comple amen e alli o en a i o
collega e g . κράνον ‘sedula (Co nus mas L.) con eonim. Ma inus Willemas de Visse is (1903: 156) solle ò
ipo esi, che eonimo g . θήνη epi e as Κραναία (P. 10.34) es inas om subs . g . κράνεια ‘sedula,
sebbene la sua o igmė u a al a (ž . Кагаровъ 1913: 165166).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
113s aipsniai a icles /
4) op. lie. Ki nės loco a džiais Šilalės ajone p esso Pajū io e Piliakalnio (ališaus-
kas 2012: 62; da ž . La Ž 135)8;
5) ide. *khn- ‘sedula (Co nus) > p alie. *ki nas ‘ yšnia → p alie. *Ki nijas → ii 554;
lie. *ki ns ‘ as, ku is gy ena ki nis’ → lie. Ki nis ‘deus ce aso um’ (sch ade i
589, 1907: 175; niede mann 1902: 97; da ž . ПЯ iV 15; gamk elidze, i ano
G oshe a 2009: 308).
Menziona, che ques o mi onimo non è menziona o e ns o aenkelio (LeW
241, 257) e Wojciecho smoczyńskio (sejL 276277) e imologiniuose lie u ių
kalbos žodynuose.
sulla base esegui a eks ologine e o maliąja j. Łasickio negozio es a o analisi (ž . 1. posky į), si può
cau amen e spe a e, che eonimas lie. dial. Ki nis i le e de ek y inę ly į con abso buo o elemen o9 -i -:
lie. dial. (zem.) Ki nis (j. Łasickis) 8 Ques o Vy au o ališausko (ibd.) spėjimas è comple amen e non c edė ina
a causa i in keis os a gumen azione esp. mo i azione sca os. au o e dell'ipo zessa, basandosi
onomasiologine me odica di s udio dello s iluppo eonimo seman iche, a e ma lie. Ki nis apelia esan y ą, .
y. onimą, i le uogge o il oponiminės die ybės culbinimo localizcijos e e en ą. by he way, così lui
(alishauskas 2012: 6163) in e p e a, pe pasacondando Wal e io cha leso jaskiewicziaus liaudies e imologia
p incipio c ea ius ž ų die ų a dų kilmės aiškinimus (plačiau. k egždys 2011a: 102), non solo eonimą lie. Ki nis,
ma i lie. Deuoi is, Ve us is, T e icos, Guboi. c'è da deplo a e che ques o ice ca o e dis o sioni
l'in o mazione p esen a a j. Łasickio negozio, . i. keičia di ini à di cul o localizazione ( esp. paneigia suo
s esso spėjimą, a gumen uojamą locali à e di ini à nomi omo onia): De Diis Samagi a m au o iaus
menzione di ini à cul o luogo P la el ius esp. u lunė s aič ių k e in da quella a P g s ajone pe pe kelia
pe es espiedici kilome i a p ie ų že ma iči ų a nišk ių a mi n a s l ė Šila ea a jone, do e è il suo opon
len e minimi. Ki nės.
Menziona, che Vy au as ališauskas i in keis ą me odiką aiko, non solo en ando analizza e Li u ians
mi ologemas, ma e in e p e ando la ynų kalbos leksemas (plačiau ž . k egždys 2011a: 102103) bei других
ide. popoli cul u ali ealijas, ad esempio, di ques o y ėjo eigimu, sin agma g . πότνια θηρών ‘ž ė ių
aldo ė il. 21.470 è mikėniškosios o igine, anche se specialis i della ilologia classica a e mano
con a iamen e, plg. his i le o a emis, so o en used by mode n schola s, only occu s he e in home
( icha dson 2000: 94), i. e. del lineiginio b sc ip o pamose, c ea e nelle incluse c e o e mikėnų della cul u a
kles pe iodo, ale mi ologema non è za iksuo a (ž . Kažanske, Kažanský 1986; k . ba oněk 9 Plg., 1).
Cu cheku kē/ < *Ku k-is/-īs/-as ‘ aguo ųjų die , i. i. colui a cui sono ob aldūs aguo ieji (gal ijai) ←
*Ku - a-ka- ‘ /. p. (su s u u ini elemen sų - aabso bcija [plačiau ž . Крегждис 2009: 280281; k egždys
2012: 108109]); 2) mi onimen o s. isl. V ‘odino a Lokio sūnus < *Wa-ni-lo (su elemen i s u u ali -niabso bcia
[plačiau z . V ies 1977: 641; da z . kempiński 2003: 94; k egždys 2012: 286) e k . (maggio e esempio z .
k egždys: 41, 2012, 44, 92, 116, 117, 131, 221, 286, 289290, 307308, 348, 355, 363, 373, 412, 414, 496, 219; k egždys 2013:
94). l'asso bimen o in luenza o ly is non è così acile s abili e, pa icola men e de inendo la aid
e imologica delle o me onomas ine, plg., pe esempio, a d. lie. Š ka (da plg. a d. lie. Š kus, Šikus esp.
Ši kái ė) Li u ians pa žių žodyne (LPŽ ii 937), a ibui i a sla iškos kilmės onimams esp. siejamus su a d.
(s.) b . Шыр ко, Ширко, a d. . Ширков, Ширкин. Tu a ia ale in e p e azione a gumen a o dagli c i e i
dell'analisi onomasiologica (ž . 0 pa ag a i), che sono kazuis iniai, ma a d. . Ширков кильня связывается
с руских языком апелиативу a d. (s.) . Ширяев(ъ) ← a d. (s.) . Ширяй *‘da bš us, uolus; pe ingas žmogus
sen ai y ė d alia 2002: Mi ologinės ki nio in e p e acijos /. Liaudies kul ū a 6(87), ska džius iVii ska d
120 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica
sejL – smoczyński Wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno: P in-
Li huanica LXX e Polyglo , 2007.
žius P anas. Rink iniai sc i i 17, pa . albe as osinas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publykla, 19962013.
6–10.
ss iXi Słownik s a opolski 1 ed. s. u bańczyk ( . 1, aČ, Wa szawa 1953; . 2, dh,
W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik, W ocławk akówWa szawa 19601962; . 4, LM, 1963...).
W ocławWa szawak aków1965; . 5, nÓ, W ocławK aków; . 6, 19651969; PPożż, W ocław,
1977Wa szawaGdańsk 1970; . 7, 1987Wa szawa, 1973Wa szawak akówGdańsk 1973; . 8, 1987; . 8, 1977; . 10,
1987; W ocławK akówskK aków; . Zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej
akademii nauk. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław ( ed.). Słownik języka
polskiego 18. Wa saw: W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y handlowej (36), W d uka ni
Współczesnej (7), Wydawnic wo kasy pomocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j.
Mianowskiego (8), 18981923. V. g. Publi Ve g ili Ma on is. Geo gica.
Vaan Michiel de 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he i alic Languages.
Leiden & bos on: b ill.
Vai ke ičie nė dai a 2002: casa o una. Liaudies cul u a 4(85), 921. Visse Ma inus Willem de
1903: Die nich menschenges al igen Gö e de G iechen. Leiden: buchhandlung und
d ucke ei o mals e. j. b ill. V ies jan de 1977: Al no disches E ymologisches Wö e buch.
Leiden: e. j. b ill. Walde, ho mann iii Walde alois, ho mann johann bap is . La inisches
E ymologisches Wö e buch. heidelbe g: ca l Win e uni e si ä sbuchhandlung, 1938 (bd. 1
[al]), ca l Win e uni e si ä s e lag1954 (bd. 2 [mz]). Zink e ičius Zigma s 1981: a causa di una
mi ologica di ini à nome. Bal is ica 17(1), Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Albo o iii Albo o Bo ис А ндрее вич. Alcuni ques ioni
96–97.
ossi in skoj i-
лологии 1–2. Владикавказ: Издательско-полиграфическое предприятие им. В. А. Гас-
сиева, 1979–2005.

Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
121s aipsniai a icles /
Annenenko ъ Nicolaï 1878: Bo anici slo a ь. Санкт Петербургъ: Типографiя
impe a o ской академиiи наукъ.
Байкоў Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi слоў-
нiк. Факсімільнае выданьне. Мiнск: Народная асвета.
Bi ila Mikalaj V. 1966: Беларуская антрапанімия. Ulasnye imёны, imёны-мянушкi,
imёны pa pad e, прозвiщи. Minsk: Nazione e ecnica. Bi la Мiк алай В. 1969:
Беларуская антрапанимия 2. Прозвищи, cos i ui e ад
апе лятыўнай лексікі. Мінск: Навука і тэхніка.
БСЭ iL Большая советская энциклопедия 150, ред. Б. A. Введенский. Mosk a:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Ведина Тамара Ф. 2008: Энциклопедия русских фамилий. Тайны происхождения и
значения. Москва: Астрель, АСТ.
Гамильтон Эдит 2009: Мифы и легенды Греции и Рима. Москва: Центрполиграф.
Грошева Антонина В. 2009: Латинская земледельческая лексика на индоевропей-
ском фоне. Санкт-Петербург: Наука.
Dal iiV Dal V ladim ир. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Дворецкий Иосиф Хананович 1976: Латинско-русский словарь. Изд. 2-е.
Москва: Русский язык.
Дрбоглав Донат Александрович 1993: Учебное пособие по средневековой ла-
тыни. Москва: Изд-во МГУ.
Кагаровъ Евгенiй 1913: Культъ фетишей, растенiй, животныхъ въ Древней Грецiи.
С.-Петербургъ: Сенатская Типографiя.
Казанскене Ванда Петровна, Казанский Николай Николаевич 1986:
Предметно-понятийный словарь греческого языка. Крито-микенский период. Ленинград:
Наука.
Калыгин Виктор Павлович 2006: Этимологический словарь кельтских теони-
мов. Москва: Наука.
Крег ждис Рол андас 2009: Прусс. Cu che: этимология теонима, функции божес-
тва; проблематика установления культовых соответствий на почве обрядовой традиции
o ien ale-bal iche, sla ianiche e al e indoeu opee delle nazioni. S udia My-
ho logica Sla ica 12, 249–320.
Кюршунова Ирина Алексеевна 2010: Словарь некалендарных личных имен,
p onomщ i amiliali p onomi di Se e o-Западной Руси XVXVii . Санкт-Петербург:
Дмитрий Буланин.
122 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXX
Лосев Алексей Федорович 1957: Античная мифология в ее историческом раз-
витии. Москва: Государственное учебно-педагогическое издательство министерства
просвещения РСФСР.
Лосев Алексей Федорович 1996: Мифология греков и римлян. Москва:
Мысль.
Noso ichъ I an I. 1984: Slo a ь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae
sla icae). München: Ve lag o o sagne . ПЯ iV Топоров Владимир Николаевич.
Прусский язык: Словарь. Mosk a:
Наука, 1975–1990.
РООР – Русская ономастика и ономастика России. Словарь, под ред. Олега Никола-
евича Трубачева. Москва: Школа-Пресс, 1994.
СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15.
Мiнск: Na uca i тэхнiка, 19791986. СД iV Sla вянские древности.
Eтнолингвистический словарь 15, ред. Niki a
И. Толстой. Москва: Международные отношения, 1995–2012.
Скрипник Лариса Григорiвна, Дзяткiвская Нiна Пантелеймонiвна
2005: Власнi iмена людей. Kii : Scio a opinca.
Стеблин-Каменский Иван М. 1999: Этимологический словарь ваханского язы-
ка. Санкт-Петербург: Петербургское Востоковедение.
Суперанская Александра Васильевна и др. 1986: Теория и методика оно-
мастических исследований. Москва: Наука.
Суслова Анна Владимировна, Суперанская Александра Васильевна
1991: О русских именах. Ленинград: Лениздат.
Тупиковъ Николай М. 1903: Словарь древне-русскихъ личныхъ собственныхъ
imenъ. S.-Петербургъ: Tipoграфia I. N. Скороходова.
Унбе гау н Б. 1989: Русские фамилии. Москва: Прогресс.
Фасмер i–iV – Фа сме р Макс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
Чайкина Юлия Ивановна 1995: Вологодские фамилии: Этимологический словарь.
Вологда: Русь.
Штаерман Елена Михайловна 1961: Мораль и религия угнетенных классов
Римской империи (Италия и Западные провинции). Москва: Издательство академии
наук СССР.
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
123s aipsniai a icles de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he Lexemes a he
Mo phological and semasiological Le els: Ki nis suMMa y he a icle p esen s a semasiological
analysis o heonym Li h. / Ki nis men ioned in De Diis Samagi a um (1582) by jan Łasicki. i also
deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he seman ic ex ensionale and
e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old c i e ia (onomasiological and
semasiological). he assump ion o he dei y cul econs uc ion by he indi idual social g oup o
hewe s is based on he ollowing conclusions: 1. onomasiological wo d esea ch me hodology,
based on he sync e ic seman ic dis ibu ion o he lexeme, which accoun s o hype onymic
s a us o he de ini e objec subjec in he case o axonomy o i s s uc u al complexes,
p esupposes he eme gence o pseudoscien i ic e ymologies.
2. heonym Li h. Ki nis wi h he meaning ‘p o ec o o he che ies, men ioned in De Diis
Samagi a um by j. Łasicki, canno be in e p e ed as a e lec ion o P o o-Li h. *ki nas
‘che y. he said conclusion can be d awn on he basis o 2a. ac og aphic disc epancy, o he
cul i a ion o amed che ies as plan s o he mano in
Li huania began in he 16 h c. only;
2b. ou comes o he o mal analysis o Łasickis ex , which is w i en in La in, ha
p esuppose exis ence o lapsus calami, i.e. M.a. La . ce asus ‘che y ( ee) em. ; ‘che y
( ui ) neu . M.a. La . cae asos (j. Łasicki); 2c. M.a. La . cae asos em. (j. Łasicki) does no
ag ee wi h he g amma ical s a us o p eposi ional syn agma in quos (masc. neu .), which
egula ly should be pu down as in quas, in quae.
3. heonym Li h. dial. (Lowland) Ki nis p esuppose econs uc ion o he de ec i e o m Li h. 4.
dial. *Ki ns ‘dei y o hewe s’, which is o be de i ed om Li h. dial. *Ki ins ‘di o’. he
o igin o he las is o be jus i ied by he phenomenon o an onomasia.
gi en he analysis o he heonym Li h. Ki nis, he possibili y o he econs uc ion o i-e *khn-
‘co nel (Co nus), as well as he exis ence o g eek, i alic and bal ic isolexeme wi h
he meaning o ‘che y’ mus be ejec ed.
Į eik a m. 4 ma zo 2014 d.
oLandas k egŽdys
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Sal oniškių g. 58, Vilnius LT-08105, Li uania
[email p o ec ed]