105s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: semasiologinis / onomasiologinis me odas, eonimas, janas Łasickis,
Ki nis.
keyWo ds: onomasiological semasiological wo d esea ch me hodology, heonym,
jan Łasicki, Ki nis. /
oLandas k egŽdys
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Di ecciones de in es igaciones cien í icas: ieja eligión bal os y
mi ología, šal inio y a; compa aguji bal os y o os indoeu opeos
lenguas g ama ica, e imologija.
Li uVi kaLbos
LekseM Mo oLoginio i
seMasioLoginio LygMen
in e e encinio yŠio kVin esencia:
KiRNiS de e mina ion o he
in e e en ial ela ionship o he
Lexemes a he
Mo phological and semasiological
Le els: Ki nis ano ación el a ículo es á des inado leksemų seman inio ex ensional y e e en e
in e e encinio yšio d ejopos analizės (semasiologinės onomasiologinės) peculia idades a
discu i . semasiológicamen e išanaliza us jano Łasickio eikale De Diis Samagi a um (1582)
menimą die ybės a dą Ki nis, onomasiologinis modo de es udio de palab as se alo a como
kazuis inis. basado nue a ez hecha eks ologine y g ama ine del ex o la yniškojo así onimo
e imologine análisis, paneigiama ligšiolinė lie u ių eonimo Ki nis seman inė eksplikacija. Es e
nomb e de di inidad asociado no con i onim, sino con medki čių socialines g upo obje o de
ado ación.
anno a ion he a icle deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he
seman ic ex ensionale and e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old
c i e io (onoonomasiologisches analyses šalininkai e e en o p idisponuojan į po eikį seman inio
106 ac a Linguis ica Li huanica LXX masiological and semasiological). on he basis o he p esen ed
oLandas k egŽdys
semasiological analysis o he heonym Li h. Ki nis mencionado in De Diis Samagi a um (1582) by jan
Łasicki, onomasiosump ion o he econs uc ion o he indi idual social g oup dei y cul o hewe s
is based on he ecen ansla ion o he agmen s o Łasickis wo k om La in and hei ex ual
logical wo d esea ch me hodology is de ined as casuis ic.
also, a new explana ion o he seman ic alue o he heonym Ki nis is p esen ed. he as-
esea ch, as well as he e ymological analysis o he heonym. he exis ence o he wo shipping
objec
as che y- ee is e u ed.
0. ĮVadas
Leksemų seman ino ex ensional y e e en e elación in es igado es basados d ejopa
me odica: 1) semasiologine analize, kuome , pasak Vinco u bučio, ian aama desde
aiškos al con enido (Lke 566); 2) mé odo onomasiológico, cuando i ian se a desde el
con enido hacia aiškos (Lke ibd.), . i. la p ime a palab as de explicación signi icminesa
mo i ación a gumen ada in e e en ine seman emų seka, e lek uojančia del obje o
ma cado la cono ación del suje o, y segundasis sink e ine signi icmine sklaida, cuya
es uc u ales elemen os axonomía lemb a el obje o ma cado hipe s a us.
eks ensionalo s uk ū ai apa ina su da ybinių elemen ų kohe en inėmis sis emami, . y.
in e p e ina kompozi i amen e la palab a mo emų iden icinius da inius, plg. Vy au o Mažiulio
(PeŽ ii 195) mėginimą in e p e eo i has a šiol neaiškios kilmės (ž . Грошева 2009: 306) subs . lo.
co num ‘sedula (Co nus); sedulos aisius (oLd 446) seman ina aidá, basándose ella econs uida
adj. ide. *kn-(-ā-)- ‘nuki s as, nupjau as, ne a la ynos palab a suponuoja sememą *‘ aisius su
kie u (galinčiu į ėž i, įpjau i) b anduoliu, i. e. supodama mo e inė hipo ologinė seman inė sąsaja,
no despaliudi a ak og a ine ma e ial, ma no hay da os de que sedulų kauliukais alguien ue a
alguna ez algo pjaus , pjęsęso o įsipjo . además, cabe menciona que esc i o ios uen es
an iguas acen úan la du ez de la made a de algunas de es as i onímas de las plan as, y no las
co espondien es peculia idades de la mo ología de las pa es compues as de los u os (ž .
Annenenko ъ: 1878 109110; БСЭ XX 611612; Le XXVii 149; СД 49 ii2494), plg. sedulus compa ando con g a
ie imi: ae a a o si e o cuspide 8.408, . y a . bona bello co nus V. g. 2.448, i. y. inkama ka ybai
(ka o eikalams) sedula (ž . oLd ibd.).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
107s aipsniai a icles /
1. subs . Lie. KiRNiS ‘(bo .) k ykLė
VyŠnia (PRUNUS CERASUS) subs . /
Lie. KiRN ‘ . P. i eoniMo Lie. KiRNiS
de elación in e e en ino
P obLeMa
sp endžian žodžių e imologiza imo p oblemas, dažnai emiamasi bū en ono-
masiologico del ex ensionalo seman ino y e e en e es ablecimien o del elaciono,
lemiančiu an asmago inių hipo ezių adimąsi. algunas de ellas has a aho a noaneig as,
y al a sainaus en oque a palab as kilmę esul ado pseudoleksemų kodi ikacija esp.
su p esen ación undamen ales leksikog a iniuose są ados (pa yčiams, LkŽ[e]), cuyos
ma e iales con iimumu ( esp. is o iškumu) habi ualmen e no es dejojada. bllai
pasi ikiendo mencionados dicynos ak og aphija así como a odami ya menė ą
onomasiologinį me odą ( esp. no eniendo en cuen a a in e no lenguaje econs ucción
mé odo supe io idad peculia idades), algunos in es igado es incluso c eó ide.
p okalbės p o o ipines ly is (apie hjalma o isko y Viačesla o i ano o hipo ezę é.
más adelan e). Uno de ales palab as subs . lie. ki nis signi icadome ‘(bo .) k yklė
yšnia (P unus ce asus) dicciona io de la lengua Lie u ių p esen ado, basado sólo de
dos uen es: kazimie o būgos y publicacióninio Lie u iškas bo anikos žodynas. i pa e
(suda ė Bo anikos žodyno komisija, di igida po doc. L. Vailionio. edaga o d . j. dagys.
kaunas 1938) suda y ojų duomenimis (ž . LkŽe), o subs . lie. ki nė ‘ . p. sólo de la
publicación Lie u iškas bo anikos žodynas (LkŽe). azonables dudas su gen de que se
a a de un a i icial é mino bo ánico, c eado según el p ime lie u iškosios lo a
in es igado a ojo ju gio amb aziejaus Pab ėžos me odiką, que <...> da ėsi
naujada ų, g e a o os dodamas a plan as y lie u ių (zemaičių) mi ologinių bū ybių (be
aus ėjos, da e aičinas, ga duny is, guboja, Poklius, aganė, a ainy ė, so a as,
e ikas, gabė e c.) nomb es <...> (balsys 2006: 78). desa o unadamen e, algunos
in es igado es son p opensos es as go es a chaizuo i (sen ai y ė 2002: 6), aunque
al spėjimą a gumen auoja no ling is iniais, sino bo aniniais mo i os (ž . 4 izn.).
se puede hace a sa gią p elaidá, que k. būga, basándose jano Łasickio eikale De Diis
Samagi a m Cæ e o mque Sa ma a um, & also um Ch is iano um. i em de
eligione A menio um (1582)1 p ime a ez menciona u e eonimu lie. Ki nis2, spė ina, k
laidingai (ž . más adelan e) in e p e ojamo como yšnių die as (plg. Ki nis cæ asos
a cis alicuius secundum lacum si ae cu a , . y. ki nis globoja a una,
1 apie šį eikalą i jo y imo aplinkybes bei pe ipe ijas plačiau ž . dini 2010: 305–307; k egždys 2011a:
101–106; ališauskas 2012.
2 sob e es e eonimo has a aho a no es ablecída uncinę a ibución plačiau é. sen ai y ė 2002: 6.
108 ac a Linguis ica Li huanica LXX paeže ėje s o inčios, o alezas augančias yšnias),
oLandas k egŽdys
ga bin u Žemai ijoje3: P æ e ea, Plo elscij, . y. be o, amce os luga eso ės, como y
noblingότερες amilias, iene sus especiales dioses. Po ejemplo, en playa se ado a
ſun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, ſingula es dei. idelice Deuoi-
is ag i Poiu skij, Ve uſ is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Ki nis
deuoi is [die ai is], ie a e Ve us is, sa ake guboi y e icos, Pla eliuose ki nis
[Lasickis yš 1969: 21, 19, 4041]), į a dijo juo plan a ‘k yklėnia (P unus ce asus). k. būga,
ma y , ėmėsi o o sch ade io (i 589; 1907: 175) iskel a hipo ese (jai p i a ė Maksas
niede mannas [1902: 97]), ne a j. Łasickio eikale De Diis Samagi a m... menimas eonimas
Ki nis ‘die as yšnių globėjas e loja p alie. *ki nas ‘ yšnia (→ *Ki nijas) (plačiau ž . ieW
572; Walde, ho mann i 277; más ž .
Грошева 2009: 307–308).
al in en o de es os in es igado es de econs ui ce o aíz de g ado bal iškąjį eldinį, a y , es
insa is ac o io (plg. beekes i 771), lėmęs muchybės klaidingų eiginių, minimų ėlesniuose eikaluose,
adimąsi4. al asunción se puede hace po las siguien es azones: i. ak og aphinių disc epancias a) kul ū
inių yšnių medeliai en Li uania empeza a plan a en mana es sólo XVi5 a.; b) olklo e li uanos es a plan a no
se poe iza, 3 po sepa ado menciona que mi ológica ma e ialá janui Łasickiui coleccionó y p esen ó jakob
Łaskowskis, kališo s i ies lenkų bajo as, Žygiman o augus o ie a ma ininkas ( e izo ius) Žemai ijoje
(plačiau ž . Le 1958: 188). sus isi ados luga es a seguimos según p opio j. Łaskowski compily us egis o
lis as del zemė aldos. po lo an o, se supone (Le ibd.), que j. Łaskowski aba ó en Pla elios y ga gžduos
(šiau ės žemaičių k e ingiškių plo as), jos ainiuose ( aka ų aukš aičių šiauliškių dialek inė zona), a iogaloje
( aka ų aukš aičių kauniškių a minis plo as), Šiaudinės kaime (kidulių ls. Š akakių apsk . zona p ie kaimelio
[ju ba kočių kauniškų a eš ai ne ė i ka šuė i ]] Vaka ų Lie u os žemėse (da 2011a: k eg; ališauskas: 2012
105 3233). 4 bes kalbo y os eikalų, es e an asmago inis ela o ue in e p e ado y lie u ių mi ologija
besidominčių abajosas ( enka apgailes au i, que nau osakos in es igado es, T yginan ys in e p e a
mi ologijos subjek os, i in a a ez se basa kalbininkų abajosis, plg. j. Łasickio minimos die ybės Apidome
(Lasicius
1868: 12 [89]) la lingüís ica análisis de Zigmo Zinke ičiaus [1981: 9697], que has a aho a igno a [ž .
Vai ke ičienė 2002: 18; ališauskas 2012: 45, 113]), plg. an onio Mie zyński (1892: 59, 77), aleksande io
b ückne (1980: 212), Wilhelmo Mannha d (1936: 380), jono basana ičiaus y klimo claimían ace ca de la
dend o o ina adición de ado ación de las diosas li uanas, pa Pe o, lem II 153; 175). Šią, i in
abejo iną, idėją en sus abajos des eló y Vi o ė Pisanis (1950: 91; ambién é. LM iii 71), Wal e is
jaskiewiczius (1952: 85), Ma ija gimbu ienė (2003: 54), ignas na bu as (2004: 6118, 6 619), gin a as
be esne ičius (2004: 190), omas ba ū a (2005: 115), Ma a e a běťáko á y Václa as blažekas (1952: 9193)
y k .
algi das julius g eimas (1990: 9596) bene p ime o suabejo de la di inidad au en iškumu y a i ma su
p esen ada unc ionį ap ašą esan enacanso epochai ca ac e ingą s e eo ipą, i. e. en luga , su
manyim, klampynių y dumblynų die o, j. Łasickis c eó yšybę die nių. 5 Ma o P e o ijaus (MP ii 387)
eigim, XViii a. P ūsijoje yšnių ya e a gausu esp. él se con ie e á la acos umb es u plan a de ho no
(plg. MP iii 633).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
109s aipsniai a icles . y. se supone muy a dly a su e iologija (ž . balsys 2006:
351). be o, k. būga (ii 199201, 225) es cons a a ęs, que yšnių y laukinės ( esp.
Ce asus ulga is), y kul ū inės ( esp. P unus ce asus L.) nomb inimai lie u ių
pasolin i de sla ų kalbų. Los p ime os p és amos de es a plan a se da an VVii a.,
basado lie. dial. (zem.) iẽšnė ‘ yšnia Pl (< sl. * [<-ei-]śnā ‘ . p.). skolinį a ojo e
aka ų bal ai, plg. p . wisnay os ‘ yšnios e 620 (ž . PeŽ iV 255), pe o es o no
signi ica, que en ese momen o Li uania ales plan as e an cul i adas. cul ú icos
s a us de las deudas se puede mo i a su seman ine dis ecija, plg. V. Mažiulio
(PeŽ ibd.) eiginį, que p . * īsnai ā de p incipio signi icaba sememą *‘sly ų aisiai
i medeliai. ii. o maliosios analizes, suponuojančios lapsus calami j. Łasickio
eikale De
Diis Samagi a m... exis is ación.
ap a ian o maliuosius esp. g ama inius lo. ce asus ‘ yšnia (medis) em. ; ‘ yšnios isius neu . subs .
lo. ce asum ‘ yšnios aisius (mo ologinė ino acija, . y. g. neu . es secunda io debido 1) g . κεράσιον
‘ yšnios aisius neu . [Ls 798]; 2) in e aces con subs . lo. pomum ‘medio aisius [ypač obelų, yšnių,
igmedžių, iešu medžių y k .] neu . ž . Lewis, sho 1958: 317; Дворецкий 1976: 596; oLd 301) y j. Łasickio
indicomo a ibuciones uncionales deno a o cae asos disc epanimas, p incipalmen e cons a o inas
adicialinio -ei -aekon adikcinis elación, que has a aho a igno a, aunque de e dad iene lemiancias
signi ica i as cons a ando es os leksem de dos si ios gene icos, ma lo. ce asus es skolinys de g . κερασός
‘ yšnia (e nou , Meille 2001: 114; ambién é. Ls 798), an iguas uen es nož iksuo o con šakniniu -ae- (ž .
e nou , Meille ibd.), que habi ualmen e e lek uia skolinių di ongoidą, plg. subs . lo. G aecus ‘g aikas, adj.
lo. G aecus, -a, -um ‘g aikų, g eikiškas ← g . Γραικός ‘g aikas (da ž . e nou , Meille 2001: 280); subs . lo.
Aeoles ‘ajoliečiai ← g . aολεῖς ‘ .p. i k . Desde luego, puede guė i, que okiai cai ai in luencia pudo ene
medie žių la ynų kalbos sonų modi ikacinė endencia, plg. subs . lo. aeclesia ‘bažnyčia ecclesia ‘ .p. (ž .
Дрбоглав 1993: 11; ambién z . ha ing on 1997: 3). al conje u a se ía co ec a, si los dicciona ios usados en
el eino de Polonia del XVi siglo hubie a indicado al cambio. desa , así no, plg. V. lo. ce asum ‘ yšnios isius
neu . V. lo. / ce asus ‘ yšnia (medis) em. (ž . Maczinsky 1564: 48; ambién éase e zepki 1900: 18), . i. no solo
no ai uja adicialinis -e-, sino muy cla amen e de e minuojan y palab as di e en iniai a ian es según
seman inį bei g ama inį esp. giminės ka ego iokazimie as būga (ii 201), explicando es e ege al en
nomb ijimo sla izmais ya en iejos esc i os li uanos, a i ma, <<...> en Li uania no c ece la bo anina yšnia
‘p unus a ium, o dalia sen ai y ė (2002: 109), basados en y ima (LP), nu odo, Vyšnios jogos en e i o io
li uano. desde los más an iguos iempos di undida p un oji yšnia ( ambién llamada ūgščiaja yšnia)
(ce asus ulga is). Sin emba go es a y ėjos deseo undamen a i onimų lie. ki nis ki nė ‘(bo .) k yklė
yšnia (P unus ce asus) he edė ųjų o mų s a usą es comple amen e nes exi oso, ma menė i nomb es de
la plan a ne ojamos en los iejosos esc i os y, más impo an e, a mėse. aigi de es as palab as i in
a dly a kilme, ma y , no e ė ų (ž . an e io men e) abejo i.

110
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXX
ijas indiciklį. Teniendo en cuen a, se puede hace p esunción, que ligšioliniai es e ex o
in e p e a i o a ian es, ne a di inidad Ki nis es yšnių die as, puede se engaidingi: Kï nis
cae asos a cis alicuius secundum lacum si ae cu a . in quos, placandi eius o aleza c eancias
causa, gallos mac a os inijciun , cae eosque accendos in eis igun (Lasicius 1868: 11
[88]; da ž . Lasickis 1969: 40) ↔ „ki nis – globoja p ie ienos, paeže ėje s o inčios,
yšnias. que iendo él pe maldau i, ellos papiau us gaidžius sume a en e yšnių y p ismaigs o allí
degančių aškinių ž akių (Lasickis 1969: 19). al a i mación a gumen uo inas se p onuncia o malios
esp. análisis g ama icas esul ados: 1) del segundo en quos no es á aco dado con el p ime o
cae asos, ma a as la úl ima palab a es mo e de ko sios g imines, a p ielinksninė sin agma masculinos
o nieka osios g imines ep esen an es, ma si es os leksiniai dėmenys se a moniza ían, j. Łasickis
son esc i o in quas ce (si ue a e lejaja con lo lous ‘ yšnios medis em) o in quae (i u je omeny
ce um lous ‘ yšnios aisi neu .); 2) in quos, ape , a uo inas como į e pinys, e s inas ‘dėl es a
azón; po lo (ž . oLd 1560 [16 seman inį lizdą]). aigi no deja ninguna duda, que j. Łasickio ienda lo
analizada a ka pa suponuoja comple amen e o a in o mación, que lo habi ual supone has a šiol. se
puede cau elosamen e adi ina , que an o muchos discusiones implici aus subs . lo. cae asos
e lek uya es uc u alena kai á, ca ac e ís ico a io ous pe íodo cons uccinėms sekom con
sonan u, plg. e b. lo. a ōcess acce so ‘pak ies i, sušauk i (Vaan de 2008: 51), subs . / lo. ne us
‘sausgyslė, gysla; memb um i ile i k . ← p alo. *ne os (Vaan de 2008: 408), subs . lo. pūlex ‘blusa ←
p alo. *pusl- ‘ .p. < ide. *plus- ‘ .p. (Vaan de 2008: 497), . y. j. Łasickio minimas lo. cæ asos, ma y ,
e lek uja sonan o - i ika i inio -s anspozición, supona usią au en iškos ly ies con e imolog i
niu adicialiniu -ae ans o mación: lo. caeso ‘medki ys6 (← [de e ba y as] lo. caedo ‘ki s i, kapo i
[Lewis, sho 1958: 6 ya seniesiems i alikam e a ca ac e ís ico ado na las ac i idades de los g upos
sociales lemiančias die ybes. ellas llamadas lo. numina ‘de os olis galios signoslai esp. die ų olia
galia di inidad. / Uno de ales mi onimos ue el dios sil anas, globojés medki čius (Hamil on 2009: 13).
Medki čio mi onimas ecuen e en mi os g iegos (plačiau ž . hansen 2004: 34, 241; Лосев 1957: 142, los
cel as ado a on a la dios ezus (Esus, Aesus), ep esen ada medki čiu (Штаерман 1961: 181, 264 см; da .
Калыгин 2006: 8182). los iej indai manė, que el dios ud a medki čių gobe nado (Macdonell 1912:
1996: 164, 854). jis minimas i šiau ės ge manų sagose (Macculloch 1930: 207, 280).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
111s aipsniai a icles /
265]) → *cae -a-sos (pl.) debido a homo onía con aminación con segui segancio
cae eosque accendos ‘i encendido aškines akes deglus, ma y , lėmusiu i ino aci odėl
nės leksijos -os a si adimą ( . y. eikė analogijos ak o ius).
ci ado pá a o del ex o, spė ina, e ė ų in e p e a i así: Ki nys globoja pas a asi
ūpinas kažkokias p i jezue o pilio ases medki čiais. (jie, po lo an o, . y. medki čiai R.
K.), idan lo palenk ų su pusėn, gaidžius nugalaby us sume a e zadeg us deglus allí ( esp.
aquel luga R. K.) susmeigia. al spėjimą se puede a gumen a y ak og a ine ma e ial,
ma es conocido que Pla elių ciudad asen u ás jun o al del mismo nomb e ejeke o, cuyo
apillinkés e a i in miškingos. jose i ie on pe sonas e é onse y bosko p amone, i. i.
ki o á boles, los pjaus ė len pjū ėse y e c. (plačiau é. Le XXiii 9495), y j. Łasickis
(Lasicius: 13 [90 1868 di inidad]) indica que Ki nys e a ado ado p ecisamen e an e los
cas illos Pla elius:
P ae e ea, sun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, singula es dei idelice Deuoi is ag i
Poiu skij, Ve us is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Kï nis Plo elscij (Lasickis 1969: 41), i.
i. be o, en algunas localidades, como y en kilmingas amilias, son pa ienamen e ( esp. sólo es o localo ei
būdingi) dioses; conc e amen e: deuoi is Pajú io de la zona, Ve us is ie a o, guboi y e icos
sa akų, ki nis Pla elių. aki aizdu, que onomasiologinis leksemos signi icminės sklaidos in e p e a imas
lėmė y obje o del eonimo e imologinių paeškų k yp ingumą, su g ama icas signi ica i as codi ikació.
al mé odo de es udio leksemų lemb a no sólo lie u ians, sino y o os ide. lenguas lexicog a ines
sis ema peculia idades de e minación, po ejemplo, ne likęs la yniškojo ex o o maliosios analizes,
Viačesla i ano as (gamk elidze, i ano ii 554) incluso econs uye ide. *khn- ‘sedula, así suponiéndose
no solo nikuém en lenguas bal as neexis is a usio de la palab a eldinio s a us (gamk elidze, i a- 303). en
sus his o ias mi ológicas egis ados el mi oním s. i. d u-han ‘medki ys y el nomb amien o
sac alizado ki io s. i. pa açu (Macdonell 1912: 384, 492). Pa ecidos mi ologicos mo i os de esama y
i anėnų pada imuose (Алборов ii 84).
112 ac a Linguis ica Li huanica LXX i ano ii 554), basándose hjalma o isko (i 828)
oLandas k egŽdys
hipo eze, spėja, ne a lie. Ki nis giminaičiai subs . lo. co nus, -ī, -ūs em. ‘sedula
no ii 555), be i pa alogizmą ide. *khnŏ-, ma i pa s V. i ano as (gamk elidze,
(Co nus mas L.); made a sedulo; ie is (oLd 446447), g . κράνον ‘sedula, g . κερασός
‘ yšnia son skoliniai de kažkokios Ásia Meno s ies (da ž . Vaan de 2008: 137), o alb.
hanë ‘sedula ambién puede se oda o a o igen (ž . o el 1998: 472), ni eigia
menė as po lo que neaiškios o igen lo. co nus ‘sedula (Co nus mas L.) (e nou , Meille
2001: 143144) y g . κράνον ‘ . p. (beekes i 770771) no puede se conje ados con eonimu7
hipo ezės ienas au o ių, emdamasis anks esniais šios leksemos ap ašais (plačiau
ž . Walde, ho mann i 277).
lie. Ki nis, ne e lek uojančiu i oniminės cono aciones (su desc ipción de o igen ž . 2
posky yje), como es o ue habi ual hace has a šiol (plg. sch ade i 589; 1907: 175;
niede mannas 97: 1902; boisacq 1916: 509; chan aine ii 577; ieW 572; isk ii 7; e nou ,
Meille 2001: 144; Vaan de ibd. ; Walde, ho mann ibd. ; G oshe a 2009: 306 y k .). Hagieni,
supone se g iegos, i alikos y bal os de la misma o igen izoleksá (plg. G oshe a 2009:
308), eiškiančią yšnią, no hay ningún e eno.
2. eoniMo Lie. KiRNiS e iMoLogiZaViMo būdai eonimas lie. Ki nis has a šiol
in e p e ado a iado: 1) como lexiones -ys subs . lie. k na 1 ‘ andens echla u a
á bol o a bus o chaknis en es en es kz , ‘k ūmuo a, húmilia luga j, j. jabl,
‘ ie a, donde su i é á boles, laužas, lūž ė j, ‘aš us i bo ažas, nuki s o
sla mo kelmas j, k , s , ‘ yčių g įž ė k, ii 2, ‘daugybė, k ū a, gauja ko, cen as ,
b ž , šg , j, ‘šykš olis gn subs . lie. dial. ki nas ‘ yčių g įž ė MŽ, n, j subs . lie.
k nos 1 (pl.) ‘šlapios, casi neįeinadas luga a bumo o, klampynės bzbk XXViii 308, g
91, k. būg, d , (LkŽe) edinys (ž . Mannha d 1936: 380381; jaskiewicz 1952: 85;
g eimas 1990: 9596 [da ž . 3 desden.]; balsys
2006: 351);
2) inculado con p . ki no ‘ke as, k ūmas e 637 (g ienbe ge 1896: 2021; b ückne
1980: 214);
3) op. p . Ki no 1326 (Mie zyński 1892: 77), que se in e p e a como subs . p . ki no ‘ke as, k ūmas
apelia i os (dėl oponimo ž . ge ullis 1922: 63); 7 es o es no p ime o comple amen e in uc uoso in en o de
incula g . κράνον ‘sedula (Co nus mas L.) con eonim. Ma inus Willemas de Visse is (1903: 156) le an ó
hipó esis, que eonimo g . θήνη epi e as Κραναία (P. 10.34) es inas desde subs . g . κράνεια ‘sedula,
aunque su o igen muy o a (ž . Кагаровъ 1913: 165166).
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
113s aipsniai a icles /
4) op. lie. Ki nės localo a džiais Šilalės ajone jun o Pajū io y Piliakalnio (ališaus-
kas 2012: 62; da ž . La Ž 135)8;
5) ide. *khn- ‘sedula (Co nus) > p alie. *ki nas ‘ yšnia → p alie. *Ki nijas → ii 554;
lie. *ki ns ‘ as, ku is gy ena ki nis’ → lie. Ki nis ‘deus ce aso um’ (sch ade i
589, 1907: 175; niede mann 1902: 97; da ž . ПЯ iV 15; gamk elidze, i ano
G oshe a 2009: 308).
Cabe menciona que es e mi onimo no se menciona e ns o aenkelio (LeW
241, 257) y Wojciecho smoczyńskio (sejL 276277) en e imologicos dicciona ios
de la lengua Li uania.
basado ealizada eks ologine y o maliąja j. Łasickio ex ac os de ienda (ž . 1. posky į), se puede
cau elosamen e spė i, que eonimas lie. dial. Ki nis e lejua de ek y inę ly į con abso bbuo u elemen o9
-i -: lie. dial. (zem.) Ki nis (j. Łasickis) 8 Es e Vy au o ališausko (ibd.) spėjimas es comple amen e
neį ikė inas debido i in queis os a gumen ación esp. mo y ación escasos. hipózesis au o , basándose
onomasiologine me odica de es udio de eonimo seman inas, a i ma lie. Ki nis apelia y ą esan , . y. onimą,
e lejuyendo el oponiminés di inidad de ado an localiza ions e e en . po cie o, así él (alishauskas 2012:
6163) in e p e a, pe pasacándose Wal e io cha leso jaskiewicziaus liaudies e imología p incipio c eadosus
ž die ų a dų kilmės aiškinimus (plačiau. k egždys 2011a: 102), no solo eonimą lie. Ki nis, pe o i lie. Deuoi is,
Ve us is, T e icos, Guboi. enda a lamen a se que es e in es igado dis o sione j. Łasickio ienda la
in o mación p esen ada, . y. keičia di inidad localizando ( esp. paneigia su p opio spėjimą,
a gumen uojamą localidades y di inidad nomb es homo onia): De Diis Samagi a m au o iaus menimien o
di inidad cul o luga P la el ius esp. u es a lunė s aič ių k e in de la misma a P g s ajone kilome os
pe kelia pa a es ie p ų al eady ma iči ų a nišk ių a a mi n a s lą Rea Šila a jone, donde es su opon lė
minima. Ki nės.
Menciona, que Vy au as ališauskas i in keis ą me odiką aiko, no sólo in en ando analiza lie u ių
mi ologemas, sino y in e p e ando la ynų kalbos leksemas (plačiau ž . k egždys 2011a: 102103) así como
o os ide. naciones cul u ales ealidades, po ejemplo, des e y ėjo eigim, sin agma g . πότνια θηρών
‘ζ ė ių aldo ė il. 21.470 es mikėniškosios o igen, aunque especialis as de ilología clásica a i man
con a iamen e, plg. his i le o a emis, so o en used by mode n schola s, only occu s he e in home
( icha dson 2000: 94), i. e. del lineal b la esc i u a paminkluos, c eados en c e os y mikėnų cul u a kles
pe íodo, al mi ologema no es á za iksuo a (ž . Kažanske, Kažanský 1986; k . ba oněk 9 Plg., 1).
Cu cheku kē/ < *Ku k-is/-īs/-as ‘ aguo ųjų dios, i. i. el a quien es pa aldūs aguo ieji (gal ijai) ←
*Ku - a-ka- ‘ /. p. (su es uc u ales elemen s - aabso bcia [plačiau ž . Крегждис 2009: 280281; k egždys
2012: 108109]); 2) mi onimien o s. isl. V ‘odino o Lokio sūnus < *Wa-ni-lo (su es uc u al de elemen os
-niabso bcia [plačiau ž . V ies 1977: 641; ambién ž . kempiński 2003: 94; k egždys 2012: 286) y k . (más
ejemplos ž . k egždys: 41, 44, 92, 116, 117, 131, 221, 286, 289, 290, 307308, 348, 355, 363, 373, 412, 414, 496, 219;
k egždys 2013: 94). abso ción a ec ado ly is no es an ácil de e mina , especialmen e de iniendo
onomas ines o mas e imologicas aid, plg., po ejemplo, a d. lie. Š ka ( a plg. a d. lie. Š kus, Šikus esp.
Ši kái ė) Lie u ių pa a džių žodyne (LPŽ ii 937), a ibuidos a sla iškos kilmės onimams esp. siejamus su
a d. (s.) b . Šy ko, Ширко, a d. . Ширков, Ширкин. Sin emba go al explicación a gumen ándose c i e ios
de análisis onomasiologicas (ž . 0 capí ulos), que son kazuis iniai, ma a d. . Shi ko kilmė asociada con
usų kalbos apelia y u a d. (s.) . Ширяев(ъ) ← a d. (s.) . Ширяй *‘da bš us, uolus; pe ingas žmogus sen ai
y ė d alia 2002: Mi ologinės ki nio in e p e aciones /. Liaudies cul u a 6(87), ska džius iVii ska d žius P
120 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica
sejL – smoczyński Wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno: P in-
Li huanica LXX e Polyglo , 2007.
anas. Rink iniai esc i os 17, pa . albe as osinas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19962013. ss
6–10.
iXi Słownik s a opolski 1 ed. s. u bańczyk ( . 1, aČ, Wa szawa 19531955; . 2, dh,
W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik, W ocławk akówWa szawa 19601962; . 4, LM, 1963...).
W ocławWa szawak aków1965; . 5, n, W ocławK aków; . 6, 1965; . 6, PPoż, W ocław,
1977Wa szawagdańsk 1970; . 7, 1987; . 7, 1987; . 10, 1973; . 8, 1973; . 8, 1973; . 10, 1987; . 10, 1987; . Zakład
na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej akademii
nauk. Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej
akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej Akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej Akademii nauk. Wydawnic wo
Polskiej Akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej Akademii nauk. Wydawnic wo Polskiej Akademii nauk. sW
iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław ( ed.). Słownik języka polskiego 18. Wa saw:
W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y handlowej (36), W d uka ni Współczesnej (7),
Wydawnic wo kasy pomocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 18981923.
V. g. Publi Ve g ili Ma on is. Geo gica.
Vaan Michiel de 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he i alic Languages.
Leiden & bos on: b ill.
Vai ke ičie nė dai a 2002: hoga sue e. Liaudies cul u a 4(85), 921. Visse Ma inus Willem de
1903: Die nich menschenges al igen Gö e de G iechen. Leiden: buchhandlung und
d ucke ei o mals e. j. b ill. V ies jan de 1977: Al no disches E ymologisches Wö e buch.
Leiden: e. j. b ill. Walde, ho mann iii Walde alois, ho mann johann bap is . La inisches
E ymologisches Wö e buch. (La inisches E ymologisches Wö e buch) Es e lib o es el
p ime o en se publicado en inglés. heidelbe g: ca l Win e uni e si ä sbuchhandlung, 1938
(bd. 1 [al]), ca l Win e uni e si ä s e lag1954 (bd. 2 [mz]). Zink e ičius Zigma s 1981: debido de
una mi ológica di inidad nomb e. Bal is ica 17(1), Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mian
96–97.
o igen. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Albo o iii Albo o Bo is A nd ee ich. Algunos
p egun as ossi in skoj i-
лологии 1–2. Владикавказ: Издательско-полиграфическое предприятие им. В. А. Гас-
сиева, 1979–2005.

Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
121s aipsniai a icles /
Annenenko ъ Nikolay 1878: Bo anicique dic a y. Санкт Петербургъ: Типографiя
impe a o ska akademii i nauкъ.
Байкоў Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi слоў-
нiк. Факсімільнае выданьне. Мiнск: Народная асвета.
Bi ila Mikalay V. 1966: Беларуская антрапанімия. Уласные имёны, iмёны-мянушкi,
iмёны по бацьку, прозвiщи. Minsk: Nación y écnica. Bi la Мiк алай В. 1969:
Bela usian an apanimia 2. Прозвищи, утвораные ад
апе лятыўнай лексікі. Мінск: Навука і тэхніка.
БСЭ iL Большая советская энциклопедия 150, ред. B. A. Введенский. Moscú:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Ведина Тамара Ф. 2008: Энциклопедия русских фамилий. Тайны происхождения и
значения. Москва: Астрель, АСТ.
Гамильтон Эдит 2009: Мифы и легенды Греции и Рима. Москва: Центрполиграф.
Грошева Антонина В. 2009: Латинская земледельческая лексика на индоевропей-
ском фоне. Санкт-Петербург: Наука.
Dal iiV Dal V ladim ир. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Дворецкий Иосиф Хананович 1976: Латинско-русский словарь. Изд. 2-е.
Москва: Русский язык.
Дрбоглав Донат Александрович 1993: Учебное пособие по средневековой ла-
тыни. Москва: Изд-во МГУ.
Kaga o ъ Евгенiй 1913: Культъ фетишей, растенiй, животныхъ въ Древней Грецiи.
S.- Pe e sbu goъ: Sena ska Tipoграфija.
Казанскене Ванда Петровна, Казанский Николай Николаевич 1986:
Предметно-понятийный словарь греческого языка. Крито-микенский период. Ленинград:
Наука.
Калыгин Виктор Павлович 2006: Этимологический словарь кельтских теони-
мов. Москва: Наука.
Крег ждис Рол андас 2009: Прусс. Cu che: этимология теонима, функции божес-
тва; проблематика установления культовых соответствий на почве обрядовой традиции
o ien al-bal izas, esla ánicas e o os indoeu opeos de pueblos. S udia My-
ho logica Sla ica 12, 249–320.
Кюршунова Ирина Алексеевна 2010: Словарь некалендарных личных имен,
apodoch i amiliales apodos de Se e o-Zapadной Руси XVXVii . Санкт-Петербург:
Дмитрий Буланин.
122 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXX
Лосев Алексей Федорович 1957: Античная мифология в ее историческом раз-
витии. Москва: Государственное учебно-педагогическое издательство министерства
просвещения РСФСР.
Лосев Алексей Федорович 1996: Мифология греков и римлян. Москва:
Мысль.
Nososo ichъ I an I. 1984: Slo a ь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae
sla icae). München: Ve lag o o sagne . ПЯ iV Топоров Владимир Николаевич.
Прусский язык: Словарь. Moscú:
Наука, 1975–1990.
РООР – Русская ономастика и ономастика России. Словарь, под ред. Олега Никола-
евича Трубачева. Москва: Школа-Пресс, 1994.
СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15.
Мiнск: Nación i тэхнiка, 19791986. СД iV Славянские древности. Eтнолингвистический
словарь 15, ed. Niki a
И. Толстой. Москва: Международные отношения, 1995–2012.
Скрипник Лариса Григорiвна, Дзяткiвская Нiна Пантелеймонiвна
2005: Власнi iмена людей. Kii : Ciencia opinion.
Стеблин-Каменский Иван М. 1999: Этимологический словарь ваханского язы-
ка. Санкт-Петербург: Петербургское Востоковедение.
Суперанская Александра Васильевна и др. 1986: Теория и методика оно-
мастических исследований. Москва: Наука.
Суслова Анна Владимировна, Суперанская Александра Васильевна
1991: О русских именах. Ленинград: Лениздат.
Тупиковъ Николай М. 1903: Словарь древне-русскихъ личныхъ собственныхъ
imenъ. S.-Петербургъ: Tipoграфiя И. Н. Скороходова.
Унбе гау н Б. 1989: Русские фамилии. Москва: Прогресс.
Фасмер i–iV – Фа сме р Макс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
Чайкина Юлия Ивановна 1995: Вологодские фамилии: Этимологический словарь.
Вологда: Русь.
Штаерман Елена Михайловна 1961: Мораль и религия угнетенных классов
Римской империи (Италия и Западные провинции). Москва: Издательство академии
наук СССР.
Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio
lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis
123s aipsniai a icles de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he Lexemes a he
Mo phological and semasiological Le els: Ki nis suMMa y he a icle p esen s a semasiological
analysis o heonym Li h. / Ki nis men ioned in De Diis Samagi a um (1582) by jan Łasicki. i also
deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he seman ic ex ensionale and
e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old c i e ia (onomasiological and
semasiological). he assump ion o he dei y cul econs uc ion by he indi idual social g oup o
hewe s is based on he ollowing conclusions: 1. onomasiological wo d esea ch me hodology,
based on he sync e ic seman ic dis ibu ion o he lexeme, which accoun s o hype onymic
s a us o he de ini e objec subjec in he case o axonomy o i s s uc u al complexes,
p esupposes he eme gence o pseudoscien i ic e ymologies.
2. heonym Li h. Ki nis wi h he meaning ‘p o ec o o he che ies, men ioned in De Diis
Samagi a um by j. Łasicki, no puede se in e p e ado as a e lec ion o P o o-Li h. *ki nas
‘che y. he said conclusion can be d awn on he basis o 2a. ac og aphic disc epancy, o he
cul i a ion o amed che ies as plan s o he mano in
Li huania began in he 16 h c. only;
2b. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen
ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. ou comes o he o mal
analysis o Łasickis ex , which is w i en in La in, ha p esuppose exis ence o lapsus
calami, i.e. M.a. La . ce asus ‘che y ( ee) em. ; ‘che y ( ui ) neu . M.a. La . cae asos (j.
Łasicki); 2c. M.a. La . cae asos em. (j. Łasicki) does no ag ee wi h he g amma ical s a us o
p eposi ional syn agma in quos (masc. neu .), which egula ly should be pu down as in quas, in quae.
3. heonym Li h. dial. (Lowland) Ki nis p esupone econs ución o he de ec i e o m Li h. 4.
dial. *Ki ns ‘dei y o hewe s’, which is o be de i ed om Li h. dial. *Ki ins ‘di o’. he
o igin o he las is o be jus i ied by he phenomenon o an onomasia.
gi en he analysis o he heonym Li h. Ki nis, he possibili y o he econs uc ion o i-e *khn-
‘co nel (Co nus), as well as he exis ence o g eek, i alic and bal ic isolexeme wi h
he meaning o ‘che y’ mus be ejec ed.
In oducido m. 4 de ma zo de 2014
oLandas k egŽdys
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Sal oniškių g. 58, Vilnius LT-08105, Li uania
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]