349Įž algos / insigh s
ona kaŽukauskai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, a dynas, kalbos is o ija.
dėL „Lie uVos Vie oVa dŽiŲ
Žodyno u iniMo“
ikėčiausi, jog p o eso iaus zigmo zinke ičiaus pa aginimas už ašy i gim ojo
k aš o ie o a džius ne ien man pasi odė išspausdin as pačiu laiku (zinke i-
čius 2014: 173–174). ne ka ą y a ekę išgi s i a ba skai y i ajoniniuose laik aš-
čiuose, leidiniuose ku iuo no s požiū iu e ingų ie ų a dų pa adinimų. Šįsyk
dėmesį pa aukė knyga Vy ogala, ski a iškiliausio y ogališkio lakūno s asio gi ė-
no (1893–1933) gim inei, ku ioje, be ki a ko, iš a dy i i ap a i Vy ogalos i g e-
imų kaimų ie o a džiai. u iningą leidinį pa engė socialinių mokslų dak a as
benedik as Še kus (Vy ogala 2013).
Leidinio suda y ojas ašo: „keičiasi kaimo aizdas. baigia išnyk i senosios sody-
bos, nebeliko jaujų su paku omis, peludėmis, pašiū ėmis, du ingiais i ki ais be-
a džiais užkabo iais“ (Vy ogala 2013: 128). Man, leksikog a ei, iš pa ka o pasi-
odė „ eikalingi“ ie du ingiai, ku ių ne asime Lie u ių kalbos žodyne. oliau kny-
goje, jau specialiame ie o a džių sky iuje, ap inku i mik o oponimą o pa ies
apelia y o pag indu: „Du ingis – pusap alę pelkę juosian is k an as s asio Lo čiko
sodyboje“ (Vy ogala 2013: 234). sodybos šeimininkas s asys Lo čikas asmeniškai
aš u pakomen a o plačiau: „Vy ogaloje seniau dažnai bu o naudojamas žodis „du -
ingis“. ai galėjo bū i ako a kelio ingis, d iejų upelių sandū a, d iejų pas a o
sienų sandū a. bu o sakoma „Šiaudų kūgį suk o ė du ingyje. Palauk manęs p ie
ako du ingyje“. du ingis ai ie a, ku susidu ia d i linijos. jaujose pap as ai
ose ie ose būda o i du ys“.
iš iesų, Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno ka o ekoje y a už iksuo as Du ingis,
as pa s, ku į bandžiau aiškin is. Pasi odo, nebe naujiena. Vis dėl o žinia, manding,
e a: šiais, 2014 me ais, Du ingiu ebe adinamas žemės išlinkis apie pelkę iš ienos
pusės. nauju žodžiu p a u insime Lie u ių kalbos žodyną. Įdomu, kad ik Vy oga-
loje žinomas bend inis žodis du ingis i iš jo pasida y as geog a inis pa adinimas.
sa o iškas Vy ogalos enomenas – Galdapė, „jono Čepo sodyb ie ė pie iniame
kaimo pak aš yje, ne oli gebenės upeliuko. Pamiškėje p ie o upeliuko seniau y a
bu usi de os i ykla“ (Vy ogala 2013: 234). Ši Galdapė y a minima ne p iežody-
je: „ek y galdāape ožkų kaus y i“ ( ik iausiai ko . klaida ašan Galdāpe). keis oka,
350
ona kaŽukauskai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
kad Galdãpė ne upelis, o sausa ie a. gal jis čia y a bu ęs seniau? Mažojoje Lie-
u oje Galdãpė y a dešinysis ungu os (ang apės) in akas. P ūsų Lie u os pa adi-
nimuose -ap- dažnai pasi aiko, o Lie u oje bene bus labai e as (?). an asis an-
den a džio sandas -ap- sie inas su ide. *ap- ‘ anduo, upė’, plg. p ūsų ape ‘upė’
(Pė e ai is 1992: 65). a chaiškąją Galdapę y a už iksa ęs žymus e nog a as Vladas
s a ke ičius: ai dešinysis Lokys os, ekančios p o mano gim ąją Šilalę, in akas.
aigi y ogalinė Galdãpė p i edė mane iesiog p ie a adimo. Va dyno ka o ekoje
Galdãpė y a, a odo, ik iš Šilalės ajono.
Vlado s a ke ičiaus s aipsnis „ku eka mi š an ys upeliai“, pi mą ka ą išspaus-
din as Šilalės ajono laik aš yje A ojas 1989 03 23, n . 35, ėliau pe spausdin as
7-ajame Šilalės k aš o ome (s a ke ičius 2006: 630–632), eikia konk ečios in o -
macijos apie ienos upės, Lokys os, ku ios ilgis 46 kilome ai, baseino a dus.
au o ius, pa s iš aikščiojęs uos isus paupius, palokysčius, aizdingai ap ašo, kaip
klampodami, kilpinėdami, s u endami „be eik 80 upelių, a ukų suplūs a į Lokys-
ą iš miškų, pelkių i a pukal ių“. a p jų minė asis Galdãpė i galbū asis okių,
ku ių ne u i ka o ekos.
nemenka įdomybė Šilalės ajone bu usio d a elio Labga a pa adinimas. spė-
jama, kad a das ne ie inis, a sineš as iš y p ūsių, ku bu o upė i mies as Lab-
ga a // Labgu a (Vanagas 1966: 189). neseniai išleis ame Lie u os d a ų sodybų
a lase minimas Labga os d a elis, pali a kas, emian is a chy ų duomenimis (a -
lasas 2012: 104). Į ašai gali bū i naudingi aiškinan is Labga os a si adimą p ie k ė-
da nos. ai bū ų jau an as a ejis (pi masis – Galdãpė), kai Mažosios Lie u os
oponimas lygiai oks pa a ojamas ( ik ai?) Šilalės ajone.
ebus leis a šiame kon eks e užsimin i i apie ieną įdomią pa a dę, ku ios
nė a Lie u ių pa a džių žodyne nei Va dyno ka o ekoje: Uginozai. ji pa ašy a, iks-
liau, išlie a an kapiniame geležies paminkle Šilalės kapinėse:
„ge iausims ie eliams
an anui i domicelai
uginozams
nuliudi aikai
1901“.
belaukdami ie o a džių žodyno galime eik i nuklausy us i pa ašy us ie o-
a džius, ypač nunyks ančius, Va dyno sky iui.
ŠaL iniai
a lasas 2012: Lie u os d a ų sodybų a lasas 1. Šilalės ajono sa i aldybė, sud. asa bu ilai ė.
Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
dėl „Lie u os ie o a džių žodyno u inimo“
351Įž algos / insigh s
s a k e ičiu s Vladas 2006: ku eka mi š an ys upeliai. – Šilalės k aš as 7, sud. ed-
a das Vidman as, albina aukso iū ė, edi a ko zonai ė. Vilnius: Ma gi aš ai.
Vy ogala 2013: Šilalės k aš as 6, an asis papildy as leidimas, sud. benedik as Še kus. u e-
na: uab u enos ind a.
Li e a Ū a
Pė e ai is Vilius 1992: Mažoji Lie u a i T anks a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Vanagas aleksand as 1966: dėl ie o a džio Labgu a da ybos i kilmės. – Bal is-
ica 1(2), 185–189.
zinke ičius zigm as 2014: Lie u os ie o a džių žodyno u inimas. – Ac a Linguis-
ica Li huanica 70, 173–174.
Į eik a 2014 m. spalio 2 d.
ona kaŽukauskai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]
