Dėl „Lietuvos vietovardžių žodyno turtinimo“

349Įž algos / insigh s ona kaŽukauskai ė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, a dynas, kalbos is o ija. dėL „Lie uVos Vie oVa dŽiŲ Žodyno u iniMo“ ikėčiausi, jog p o eso iaus zigmo zinke ičiaus pa aginimas už ašy i gim ojo k aš o ie o a džius ne ien man pasi odė išspausdin as pačiu laiku (zinke i- čius 2014: 173–174). ne ka ą y a ekę išgi s i a ba skai y i ajoniniuose laik aš- čiuose, leidiniuose ku iuo no s požiū iu e ingų ie ų a dų pa adinimų. Šįsyk dėmesį pa aukė knyga Vy ogala, ski a iškiliausio y ogališkio lakūno s asio gi ė- no (1893–1933) gim inei, ku ioje, be ki a ko, iš a dy i i ap a i Vy ogalos i g e- imų kaimų ie o a džiai. u iningą leidinį pa engė socialinių mokslų dak a as benedik as Še kus (Vy ogala 2013). Leidinio suda y ojas ašo: „keičiasi kaimo aizdas. baigia išnyk i senosios sody- bos, nebeliko jaujų su paku omis, peludėmis, pašiū ėmis, du ingiais i ki ais be- a džiais užkabo iais“ (Vy ogala 2013: 128). Man, leksikog a ei, iš pa ka o pasi- odė „ eikalingi“ ie du ingiai, ku ių ne asime Lie u ių kalbos žodyne. oliau kny- goje, jau specialiame ie o a džių sky iuje, ap inku i mik o oponimą o pa ies apelia y o pag indu: „Du ingis – pusap alę pelkę juosian is k an as s asio Lo čiko sodyboje“ (Vy ogala 2013: 234). sodybos šeimininkas s asys Lo čikas asmeniškai aš u pakomen a o plačiau: „Vy ogaloje seniau dažnai bu o naudojamas žodis „du - ingis“. ai galėjo bū i ako a kelio ingis, d iejų upelių sandū a, d iejų pas a o sienų sandū a. bu o sakoma „Šiaudų kūgį suk o ė du ingyje. Palauk manęs p ie ako du ingyje“. du ingis ai ie a, ku susidu ia d i linijos. jaujose pap as ai ose ie ose būda o i du ys“. iš iesų, Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno ka o ekoje y a už iksuo as Du ingis, as pa s, ku į bandžiau aiškin is. Pasi odo, nebe naujiena. Vis dėl o žinia, manding, e a: šiais, 2014 me ais, Du ingiu ebe adinamas žemės išlinkis apie pelkę iš ienos pusės. nauju žodžiu p a u insime Lie u ių kalbos žodyną. Įdomu, kad ik Vy oga- loje žinomas bend inis žodis du ingis i iš jo pasida y as geog a inis pa adinimas. sa o iškas Vy ogalos enomenas – Galdapė, „jono Čepo sodyb ie ė pie iniame kaimo pak aš yje, ne oli gebenės upeliuko. Pamiškėje p ie o upeliuko seniau y a bu usi de os i ykla“ (Vy ogala 2013: 234). Ši Galdapė y a minima ne p iežody- je: „ek y galdāape ožkų kaus y i“ ( ik iausiai ko . klaida ašan Galdāpe). keis oka, 350 ona kaŽukauskai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI kad Galdãpė ne upelis, o sausa ie a. gal jis čia y a bu ęs seniau? Mažojoje Lie- u oje Galdãpė y a dešinysis ungu os (ang apės) in akas. P ūsų Lie u os pa adi- nimuose -ap- dažnai pasi aiko, o Lie u oje bene bus labai e as (?). an asis an- den a džio sandas -ap- sie inas su ide. *ap- ‘ anduo, upė’, plg. p ūsų ape ‘upė’ (Pė e ai is 1992: 65). a chaiškąją Galdapę y a už iksa ęs žymus e nog a as Vladas s a ke ičius: ai dešinysis Lokys os, ekančios p o mano gim ąją Šilalę, in akas. aigi y ogalinė Galdãpė p i edė mane iesiog p ie a adimo. Va dyno ka o ekoje Galdãpė y a, a odo, ik iš Šilalės ajono. Vlado s a ke ičiaus s aipsnis „ku eka mi š an ys upeliai“, pi mą ka ą išspaus- din as Šilalės ajono laik aš yje A ojas 1989 03 23, n . 35, ėliau pe spausdin as 7-ajame Šilalės k aš o ome (s a ke ičius 2006: 630–632), eikia konk ečios in o - macijos apie ienos upės, Lokys os, ku ios ilgis 46 kilome ai, baseino a dus. au o ius, pa s iš aikščiojęs uos isus paupius, palokysčius, aizdingai ap ašo, kaip klampodami, kilpinėdami, s u endami „be eik 80 upelių, a ukų suplūs a į Lokys- ą iš miškų, pelkių i a pukal ių“. a p jų minė asis Galdãpė i galbū asis okių, ku ių ne u i ka o ekos. nemenka įdomybė Šilalės ajone bu usio d a elio Labga a pa adinimas. spė- jama, kad a das ne ie inis, a sineš as iš y p ūsių, ku bu o upė i mies as Lab- ga a // Labgu a (Vanagas 1966: 189). neseniai išleis ame Lie u os d a ų sodybų a lase minimas Labga os d a elis, pali a kas, emian is a chy ų duomenimis (a - lasas 2012: 104). Į ašai gali bū i naudingi aiškinan is Labga os a si adimą p ie k ė- da nos. ai bū ų jau an as a ejis (pi masis – Galdãpė), kai Mažosios Lie u os oponimas lygiai oks pa a ojamas ( ik ai?) Šilalės ajone. ebus leis a šiame kon eks e užsimin i i apie ieną įdomią pa a dę, ku ios nė a Lie u ių pa a džių žodyne nei Va dyno ka o ekoje: Uginozai. ji pa ašy a, iks- liau, išlie a an kapiniame geležies paminkle Šilalės kapinėse: „ge iausims ie eliams an anui i domicelai uginozams nuliudi aikai 1901“. belaukdami ie o a džių žodyno galime eik i nuklausy us i pa ašy us ie o- a džius, ypač nunyks ančius, Va dyno sky iui. ŠaL iniai a lasas 2012: Lie u os d a ų sodybų a lasas 1. Šilalės ajono sa i aldybė, sud. asa bu ilai ė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. dėl „Lie u os ie o a džių žodyno u inimo“ 351Įž algos / insigh s s a k e ičiu s Vladas 2006: ku eka mi š an ys upeliai. – Šilalės k aš as 7, sud. ed- a das Vidman as, albina aukso iū ė, edi a ko zonai ė. Vilnius: Ma gi aš ai. Vy ogala 2013: Šilalės k aš as 6, an asis papildy as leidimas, sud. benedik as Še kus. u e- na: uab u enos ind a. Li e a Ū a Pė e ai is Vilius 1992: Mažoji Lie u a i T anks a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vanagas aleksand as 1966: dėl ie o a džio Labgu a da ybos i kilmės. – Bal is- ica 1(2), 185–189. zinke ičius zigm as 2014: Lie u os ie o a džių žodyno u inimas. – Ac a Linguis- ica Li huanica 70, 173–174. Į eik a 2014 m. spalio 2 d. ona kaŽukauskai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]