Recenzijos / Re iews 263
DANIEL PETIT
École No male Supé ieu e, Pa yžius Ty imų s i ys:
klasikinė ilologija, indoeu opie iškos s udijos,
Bal ijos s udijos.
William R. Schmals ieg
S udijos senosios p usų kalba
K i inė šios s i ies li e a ū os apž alga nuo
1975 m. iki 2005 m.
Vilnius: Vaga, 2015, 479 p.
ISBN: 978-5415-02-384-4
Ši knyga p adeda naują kolekciją, ski ą senosios P ūsijos kalbai i kul ū ai,
Billēmai bhe e sinnimai ("mes kalbame i mokomės"). Redak o iai eigia, kad šio
naujo inkinio ikslas - "kalbė i apie mūsų kul ū ą" i "žino i pasaulinės kul ū os
indėlį į mūsų senosios p ūsų kalbos i jos Ry ų Eu opos kul ū inės aplinkos
own cul u e’, which is an ambi ious goal, opening new ho izons o he unde s-
y inėjimą". Kolekcija p asideda ge ai žinomo ame ikiečių ling is o, bal is o i
sla is ų Williamo R. Schmals iego ( . y. WS) nauja knyga apie senosios p ūsijos
kalbą. Šiai apž algai skai y ojams a gu a eikės p is a y i "WS". Jo da bai apie
Bal ijos kalbas, ypač senosios p usų i lie u ių kalbas, apo nuo odomis isiems
šioje s i yje di ban iems žmonėms: An Old P ussian G amma (1974), S udies in Old
P ussian (1976), A Li huanian His o ical Syn ax (1988), The His o ical Mo phology o
he Bal ic Ve b (2000). Kiek ienam iš šių kū inių būdinga iš pi mos ankos bal ų
ilologijos žinios i įspūdingas analizės gylis, dėl ku ių WS y a ienas iš išski inių
gy ojo šios s i ies ekspe ų.
1976 m. jis išleido knygą "S udies in Old P ussian: A C i ical Re iew o he Rele an
Li e a u e in he Field om 1945" (Pennsyl ania S a e Uni e si y P ess, 420
puslapių). Pagal įžangą knygos ikslas bu o "k i iniu požiū iu išnag inė i li e a ū ą,
paskelb ą apie senosios p usų kalbą nuo An ojo pasaulinio ka o pabaigos 1945 m".
(p. ix) Knyga bu o padalin a į dešim bend ų sky ių: Sudo iai a ba Ja ingiai;
Senosios P ūsijos kalba; Teks ai senosios p usų kalba; Fonologija; Senosios
P ūsijos nominalų mo ologija;
DANIEL PETIT
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Pa a dės, p iežodžiai i p ieš a džiai; Senosios p ūsijos eiksmažodžių
mo ologija; Miscellanea; Senosios P ūsijos e imologijos. Ši knyga, išleis a be eik
ke u iasdešim me ų po sa o "didžiojo b olio", u i ą pa į ikslą i ke ina
"apž elg i i ka ais komen uo i kai ku iuos pag indinius senosios p usų kalbos
s udijų indėlius nuo o laiko, kai 1976 m. bu o išleis as omas "S udies in Old
P ussian". Apsk i ai šios d i knygos su eikia apž algą apie senosios p usų kalbos
y imus pe pas a uosius sep yniasdešim me ų, ku iuos a liko ienas iš
pi maujančių šios s i ies daly ių. Tačiau šios naujos knygos išleidimas yks a
isiškai naujoje aplinkoje, palygin i su 1976 m. Ne ik ai, kad Bal ijos šalys a ga o
nep iklausomybę, o ai paska ino mokslinius yšius mokslininkų bend uomenėje, be
pas a aisiais me ais bu o pada y a eikšminga pažanga i Bal ijos, i senosios
P ūsijos ilologijoje. Galima ne kalbė i apie isišką e oliuciją mūsų požiū yje į
seno inę p usų kalbą. Šis isiškas pasikei imas y a susijęs su naujų ka ų
mokslininkų a si adimu, ku ie giliai a naujino mūsų senosios p usų kalbos žinias
(Vladimi N. Topo o , Wojciech Smoczyński, Al au as Mažiulis, F ede ik Ko land ,
Pie o Umbe o Dini) i epochinių knygų, okių kaip P usskij Jazyk (V. N. Topo o , 1975
[…] 1990), P usijos kalbos e imologas (V. Mažiulis, 1988 […] 1997) i Lex de P eussischen
Ve ben (W. Smoczyński, 2007). Šie senosios p usų kalbos y imai y a šio didžiulės
pe aukos laiko ezul a as i ke ina paž elg i a gal į jo is o inius pasiekimus.
K i inės li e a ū os apž algos ašymas eiškia d iejų sa ybių u ėjimą. Pi ma,
eikia išlaiky i pakankamą a s umą nuo sa o eo ijų, kad galė ume objek y iai
į e in i ki ų ski ingų nuomonių; Nė a nieko blogesnio, nei e in i ki ų mokslininkų
indėlį pe siau ą sa o pasi inkimų p izmą, ku is gali sukel i p ažū ingą monologą.
Pi masis ž ilgsnis į naują WS knygą odo, kad aip nė a: diskusijose apie li e a ū ą
WS isada pa eikia subalansuo ą e inimą i elegan iškai i sąžiningai nu odo sa o
kolegų da bus. Ne kai jis nesu inka su ki ų mokslininkų nuomone, jis jos nepakeičia
a iesiog a me a. Tai eisingas būdas da y i mokslą, kaip paga bus dialogas a p
žmonių, di bančių su omis pačiomis p oblemomis su ski ingais pag indais. An oji
sa ybė - išsamumas i ikslumas. A siž elgian į didžiulį senosios p usų kalbos
y imų skaičių, ai y a ypač s a bus iššūkis i negalima ikė is, kad be ku is
ecenzen as žino ų iską, kas bu o pa ašy a senosios p usų kalbos. Tačiau W.S.
pada ė pagy amą pas angą už iksuo i isą mąs ymo i nuomonės apie senosios
p ūsų kalbą į ai o ę, o iš jo knygos išplaukian is aizdas su eikia eisingą i
sąžiningą aizdą apie senosios p ūsų kalbos s udijas nag inėjamu laiko a piu.
William R. Schmals ieg. S udies In Old P ussian
Recenzijos Apž algos 265
Knyga suski s y a į 11 sky ių, apimančių isas senosios p ūsų kalbos s i is - nuo
dokumen ų iki g ama ikos analizės. Pi masis sky ius (p. 31-32) y a labai umpas
įžanga, apibend inan i knygos apim į. 2 sky iuje (p. 33-45) ap a iami senosios p ūsų
kalbos leidimai, iš ku ių du bu o išleis i knygos laiko a piu: V. Mažiuliso "Senosios
p ūsų kalbos ko pusas" d iejų omų (1966 i 1981) i Boni acas S undžia i Mikelis
Klusis (Pi moji P ūsų knyga) 1995 m. išleis as Pi mojo ka ekizmo aksimilas.
Filologiniame leidime siekiama kuo iksliau a ku i eks ą, kaip jis pa eikiamas
o iginaliame leidinyje, idealiu a eju - aksimiliu; Ji negali ei i už ašy inio žodžio ibų.
Ki as dalykas y a one inis aiškinimas, ku į a liko ski ingi mokslininkai, ypač M.
Klusis (Pon o-Bal ica, 6, 1995) Pi mojo ka ekizmo, Toshikazu Inoue (No malizacija
p usskogo jazyka Enxi idiona, Kobe, 1992) T ečiojo ka ekizmo a Ko land 's
elek oninio leidimo (1996) iso ko puso a ž ilgiu. 3 sky ius (p. 43 […] 122) ski as
senosios p ūsijos o og a ijai i onologijai. Tai s i is, apie ku ią nuo 1975 iki 2005 m.
bu o daug pa ašy a. Kaip ge ai žinoma, WS pozicija dėl senosios p usų o og a ijos
y a a, kad bū ų nus ebin a as i didelį ikslumo laipsnį " okiečių pas o iaus
one iniame iš aiškoje" (p. 48). Todėl jis agina bū i į a ingi dėl o, "kas man a odo
pe nelyg p iklausoma nuo o og a ijos". Ki ame g andinės gale W. Smoczyński
bandė pasiūly i pasaulinę senosios p ūsų o og a ijos sis emą, emdamasis ašymo
įp očiais i ašybos klaidomis. Pa yzdžiui, mak ono naudojimas (p. 53 […] 57)
e inamas ski ingai, p iklausomai nuo žmogaus iloso ijos apie senosios p ūsų
o og a iją: ne egulia us diak i inis, u in is ski ingas e es, egulia us ilgio i
onemos žymėjimas, a ba ka ais nosies di ongų su umpinimas, ki iems. Be
kokiu a eju, kaip pa odė Inoue (ž . 65 puslapį), daugumoje žodžių, andamų
Enchi idion, y a "alog a inės pakai inės o mos", o ai odo, kad eikia bū i
a sa gūs, a siž elgian į senosios p ūsų o og a ijos ikslumą. Mano nuomone, WS
nuomonės šiuo klausimu, p ipažindamos, kad "bu o daug nuk ypimų" (p. 67), y a
isiškai pa eisinamos, ne jei manau, kad senosios p ūsų o og a ijos ipologija y a
užduo is, ku ią galima pasiek i, no s i ne obulai. Ne eikia saky i, kad "OP . Teks ai
su eikia pe nelyg ibo ą ko pusą, kad bū ų galima juos p asmingai s a is iškai
in e p e uo i" (p. 72). Kai ku iais klausimais WS u i asmeninių nuomonių, ku ių
nesu a ia dauguma mokslininkų, pa yzdžiui, apie PIE žodžio pabaigos
mono ongizaciją iš *-on į *-ō kai ku iose sandhi pozicijose (ž . 84 […] 85), ačiau jis
pa eikia šias nuomones su bū ina k i ine pe spek y a. Taip pa y a ge a diskusija
apie F. Ko land o eiginį, kad "d igubos subalansuo os OP . gali bū i akcen uojamas
ki as okalas […] (p. 95), emdamasis okiais pa yzdžiais kaip semmē […]ea h[…],
weddē […]b ough , led[…], billī […] o say[…]; WS a me a šį požiū į i laikosi adicinės
d igubo ašymo analizės kaip umpumo odiklio.
DANIEL PETIT
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII iš anks esnio okalo. Toliau pa eikiama puiki
diskusija apie ašy ojų klaidas i apie ai, kiek eks as u ė ų bū i pa aisy as
(p. 109 i p. 109). 4 sky ius (p. 123-203) y a apie mo ologiją i apibūdina iek a dinę,
iek žodinę mo ologiją. P ak iškai isi sunkūs senosios p ūsų mo ologijos
klausimai y a ap a iami, o aizdas y a pakankamai išsamus, kad bū ų galima ge ai
apž elg i senosios p ūsų ilologijoje šiuo me u ap a iamas p oblemas: hapax
legomenon poklausīmanas […]hea d[…], dažnai pe nelyg išnaudo as
indoeu opie iškose ekons ukcijose kaip pa icipinio o ma imo *menos
liekanas (125 i 17 p.); nepaaiškin a apib ėž o s aipsnio deklinacija, pa yzdžiui,
geni y inėje s eison (p. 130 […] 133); asmeninių pa a džių s uk ū a (153.-154.
puslapiai); p e e i o pabaiga - s (165); eiksmažodžio "bū i" p e e i as, "bū i"
"bu o" (p. 169); neu alios ly ies likimas (p. 182-184 i 200-201); "S em ablau " (p. 196
[…] 198) i . .
Ki as sky ius (5 sky ius, 206-290) ski as žodynui. Jis iš esmės susideda iš a ski ų
senp ūsų leksemų kilmės diskusijos i gali bū i laikomas bibliog a iniais senp ūsų
e imologinio žodynų p iedėliu. Daugelis jų y a junginiai, okie kaip paus ocaica […]
laukinis a klys[…] (p. 205), medenix au w […] azanas[…] (p. 207), i . . Daug naujų
e imologijų pasiūlė ypač W. Smoczyński sa o daugelyje kū inių apie senąją p usų kalbą.
Ka ais WS p ideda sa o nuomonę, pa yzdžiui, apie OP . "Ako dis: skylė sienoje dūmų
pašalinimui" (p. 245). Taip pa išsamiai ap a iamas senosios p usų i lie u ių kalbos
leksikinių izoglosų są ašas, pag įs as Ademollo Gagliano s aipsniu (p. 281-286).
Duomenys pa eikiami gana agmen uo ai, kiek iena leksema ap a iama a ski ai;
Senosios P ūsijos žodžiai klasi ikuojami ne pagal abėcėlę, o pagal jų apdo ojimą
li e a ū oje. Tai nė a kliū is skai ymui, be iesa, kad žodžių indeksas bū ų labai
naudingas skai y ojams. 6 sky ius (p. 291-325) nag inėja sin aksę. Kaip ge ai žinoma,
pag indinė senp ūsų sin aksės p oblema y a eks emali p iklausomybė nuo okiečių
o iginaliojo eks o i ling is inio įsikišimo p oblema, ku i senp ūsų a eju įgyja
adikalių o mų. Tai ik iausiai y a p iežas is, kodėl senosios p usų sin aksė bu o
mažiau iš i as nei ki os g ama ikos s i ys. Tai, kad y a didžiulė okiečių į aka
senosios p usų kalbai, y a neabejo ina, ačiau šią į aką eikia a ski i į ski ingus
lygius, p adedan senosios p usų kalbos ge manizacija (ling is inis kon ak as) i
baigian daugiau a mažiau di b inėmis eks inės in e e encijos o momis dėl žodžio
žodžio e imo p oceso ( ilologinis kon ak as), o ai y a ki as dalykas. Į šiuos du lygius
aip pa galima p idė i pa ies e imo p oceso po eikį, dėl ku io e ėjas kai ku iais
a ejais ku ia sa o o ien acijos aisykles i o ien acinius k i e ijus. Tam ik o
eiškinio k ali ikacija, kad jis a si ado dėl kalbinio kon ak o,
William R. Schmals ieg. S udies In Old P ussian
Filologinis kon ak as a ba e imo aisyklių kū imas y a ypač sudė inga užduo is.
Pa yzdžiui, apib ėž o s aipsnio bu imas senosios p usų kalboje (OP . s as, c .
291-297 i 308-312) gali a spindė i kon ak inį senosios p usų kalbos, kaip s ip iai
ge manizuo os kalbos, b uožą a ba pa ody i paka o inį okiečių pag indo eks o
spaudimą; Taip pa ikė ina, kad e ėjas, ieną ka ą a pažinęs okiečių i p ūsų
ko espondenciją (de s as), sąmoningai ją naudojo kaip sa o e imo g ama ikos
dalį. "Ve imo g ama ikos" są oka ypač inka senosios p ūsijos ko pusui
apibūdin i; ai eiškia aisyklių kū imą i įsiminimą. Pas a aisiais dešim mečiais ypač
pe spek y i mokslinių y imų s i is bu o ski ingų bal iečių kalbų e imų
palyginimas: senosios p ūsijos e imai u i bū i e inami a siž elgian į ki us
e imus, kilusius iš o pa ies laiko (senosios lie u ių i senosios la ių kalbų).
Ki ame sky iuje (7, 327-375) pa eikiami " umpesni senosios p ūsijos eks ai", kai
ku ie iš jų pasi odė pe ap a iamą laiko a pį. Bazelio epig ama (p. 327-335), a as a
sep in ajame dešim me yje, y a ypač įdomus eks as, ku io aiškinimas is da
y a p ieš a ingas. Tada WS išsamiai ap a ia (p. 338-375) adinamąjį "Ja ingian
glossa y" (Pogańske gwa y z Na ewu […] Pagan dialec s om Na ew[…]), ku į 1985
m. a ado (i p a ado) am ik as Vjačesla as Zino čius i 1985 m. išleido Zigmas
Zinke i. Apie šio žodynų są ašo kalbą bu o daug disku uojama; ai aki aizdžiai
bal iška kalba, be negali bū i iden i ikuojama su jokia žinoma bal iška kalba. Šis
eks as y a pa adoksalus uo, kad jis y a unikalus šal inis, ačiau dėl jo bu o
a lik a palygin i nedaug y imų, a si bū ų bu ęs am ik as neno ėjimas jį iš i i.
Žinoma, ai gali bū i dėl o, kad ank aš yje bu o daug p oblemų. Ikonoklas iškas
klausimas, ku is niekada nepaklaus as, y a ai, a V. Zino o žodynas gali bū i
suklas o as, o ne au en iškas dokumen as; Kad bū ų pašalin as šis į a imas,
eikė ų susipažin i su V. Zino o už ašų knyga, su as i i apklaus i pa į V. Zino ą i
su ink i kuo daugiau duomenų apie eks ą. 8 sky ius, ku iame kalbama apie senosios
P ūsijos a gimimą (377-381) y a labai umpas. Jame apibūdinami bandymai a ku i
šiuolaikinę p usų kalbą kaip gy ą kalbą, ypač Le as Palmai is. "W.S.S. nuosp endis
šiuo klausimu y a k i inis, be ge ano iškas (p. 378): ""Mano nuomone, ai y a
įdomus in elek inis p a imas, no s aš abejoju, kad šiuolaikinė p usų kalba kada
no s aps gy ybinga kalba. Tačiau iems, ku ie no i a ku i šiuolaikinį P ūsiją,
galima ik palinkė i sėkmės.
Vie ų pa adinimai ap a iami 9 sky iuje (383-416 p.). Toponimija y a iena iš
pe spek y iausių senosios p ūsijos s udijų mokslinių y imų s ičių, nes ji gali
p idė i naujos medžiagos ibo am ašy iniam ko pusui i išplės i mūsų žinias
apie senosios p ūsijos žodyną. Be o, ie o ių pa adinimai u i sa o idinį
DANIEL PETIT
268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
logika i jų y imas y a disciplina sa aime. Tą pa į galima pasaky i i apie asmeninius
a dus (10 sky ius, 417-423 puslapiai). Pasku inis sky ius (11 sky ius, 425-442) plečia
egėjimo lauką, p is a ydamas senosios p usų kalbos yšius su ki omis kalbomis.
Senosios P ūsijos padė is Bal ijos jū oje y a sudė inga ne ik dėl daugybės
ski umų nuo Ry ų Bal ijos, be i dėl mūsų nesugebėjimo a ku i Bend osios
Bal ijos kaip Vaka ų i Ry ų Bal ijos p o ė io. Tai labai g aži knyga, ge ai pa ašy a i
skai y ojui palanki, ku i su eikia ge ą apž algą apie senosios P ūsijos s udijų
gy ybingumą pas a aisiais dešim mečiais. W. R. Schmals iegui eikia pas eikin i už šį
labai naudingą į ankį, ku is ka ūnuoja jo kū ybinę ka je ą, eisingai e ina jo kolegų
mokslinę p odukciją i a e ia kelią būsimiems senosios p ūsijos moksliniams
y imams.
Išduo as 2015 m. gegužės 28 d.
DANIEL PETIT
Aukščiausiosios no maliosios mokyklos
45, ue d'Ulm, 75005 Pa yžius,
P ancūzija daniel.pe i @ens.
