William R. Schmalstieg. „Studies in Old Prussian“

Recenzijos / Re iews 263 DANIEL PETIT École No male Supé ieu e, Pa yžius Ty imų s i ys: klasikinė ilologija, indoeu opie iškos s udijos, Bal ijos s udijos. William R. Schmals ieg S udijos senosios p usų kalba K i inė šios s i ies li e a ū os apž alga nuo 1975 m. iki 2005 m. Vilnius: Vaga, 2015, 479 p. ISBN: 978-5415-02-384-4 Ši knyga p adeda naują kolekciją, ski ą senosios P ūsijos kalbai i kul ū ai, Billēmai bhe e sinnimai ("mes kalbame i mokomės"). Redak o iai eigia, kad šio naujo inkinio ikslas - "kalbė i apie mūsų kul ū ą" i "žino i pasaulinės kul ū os indėlį į mūsų senosios p ūsų kalbos i jos Ry ų Eu opos kul ū inės aplinkos own cul u e’, which is an ambi ious goal, opening new ho izons o he unde s- y inėjimą". Kolekcija p asideda ge ai žinomo ame ikiečių ling is o, bal is o i sla is ų Williamo R. Schmals iego ( . y. WS) nauja knyga apie senosios p ūsijos kalbą. Šiai apž algai skai y ojams a gu a eikės p is a y i "WS". Jo da bai apie Bal ijos kalbas, ypač senosios p usų i lie u ių kalbas, apo nuo odomis isiems šioje s i yje di ban iems žmonėms: An Old P ussian G amma (1974), S udies in Old P ussian (1976), A Li huanian His o ical Syn ax (1988), The His o ical Mo phology o he Bal ic Ve b (2000). Kiek ienam iš šių kū inių būdinga iš pi mos ankos bal ų ilologijos žinios i įspūdingas analizės gylis, dėl ku ių WS y a ienas iš išski inių gy ojo šios s i ies ekspe ų. 1976 m. jis išleido knygą "S udies in Old P ussian: A C i ical Re iew o he Rele an Li e a u e in he Field om 1945" (Pennsyl ania S a e Uni e si y P ess, 420 puslapių). Pagal įžangą knygos ikslas bu o "k i iniu požiū iu išnag inė i li e a ū ą, paskelb ą apie senosios p usų kalbą nuo An ojo pasaulinio ka o pabaigos 1945 m". (p. ix) Knyga bu o padalin a į dešim bend ų sky ių: Sudo iai a ba Ja ingiai; Senosios P ūsijos kalba; Teks ai senosios p usų kalba; Fonologija; Senosios P ūsijos nominalų mo ologija; DANIEL PETIT 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Pa a dės, p iežodžiai i p ieš a džiai; Senosios p ūsijos eiksmažodžių mo ologija; Miscellanea; Senosios P ūsijos e imologijos. Ši knyga, išleis a be eik ke u iasdešim me ų po sa o "didžiojo b olio", u i ą pa į ikslą i ke ina "apž elg i i ka ais komen uo i kai ku iuos pag indinius senosios p usų kalbos s udijų indėlius nuo o laiko, kai 1976 m. bu o išleis as omas "S udies in Old P ussian". Apsk i ai šios d i knygos su eikia apž algą apie senosios p usų kalbos y imus pe pas a uosius sep yniasdešim me ų, ku iuos a liko ienas iš pi maujančių šios s i ies daly ių. Tačiau šios naujos knygos išleidimas yks a isiškai naujoje aplinkoje, palygin i su 1976 m. Ne ik ai, kad Bal ijos šalys a ga o nep iklausomybę, o ai paska ino mokslinius yšius mokslininkų bend uomenėje, be pas a aisiais me ais bu o pada y a eikšminga pažanga i Bal ijos, i senosios P ūsijos ilologijoje. Galima ne kalbė i apie isišką e oliuciją mūsų požiū yje į seno inę p usų kalbą. Šis isiškas pasikei imas y a susijęs su naujų ka ų mokslininkų a si adimu, ku ie giliai a naujino mūsų senosios p usų kalbos žinias (Vladimi N. Topo o , Wojciech Smoczyński, Al au as Mažiulis, F ede ik Ko land , Pie o Umbe o Dini) i epochinių knygų, okių kaip P usskij Jazyk (V. N. Topo o , 1975 […] 1990), P usijos kalbos e imologas (V. Mažiulis, 1988 […] 1997) i Lex de P eussischen Ve ben (W. Smoczyński, 2007). Šie senosios p usų kalbos y imai y a šio didžiulės pe aukos laiko ezul a as i ke ina paž elg i a gal į jo is o inius pasiekimus. K i inės li e a ū os apž algos ašymas eiškia d iejų sa ybių u ėjimą. Pi ma, eikia išlaiky i pakankamą a s umą nuo sa o eo ijų, kad galė ume objek y iai į e in i ki ų ski ingų nuomonių; Nė a nieko blogesnio, nei e in i ki ų mokslininkų indėlį pe siau ą sa o pasi inkimų p izmą, ku is gali sukel i p ažū ingą monologą. Pi masis ž ilgsnis į naują WS knygą odo, kad aip nė a: diskusijose apie li e a ū ą WS isada pa eikia subalansuo ą e inimą i elegan iškai i sąžiningai nu odo sa o kolegų da bus. Ne kai jis nesu inka su ki ų mokslininkų nuomone, jis jos nepakeičia a iesiog a me a. Tai eisingas būdas da y i mokslą, kaip paga bus dialogas a p žmonių, di bančių su omis pačiomis p oblemomis su ski ingais pag indais. An oji sa ybė - išsamumas i ikslumas. A siž elgian į didžiulį senosios p usų kalbos y imų skaičių, ai y a ypač s a bus iššūkis i negalima ikė is, kad be ku is ecenzen as žino ų iską, kas bu o pa ašy a senosios p usų kalbos. Tačiau W.S. pada ė pagy amą pas angą už iksuo i isą mąs ymo i nuomonės apie senosios p ūsų kalbą į ai o ę, o iš jo knygos išplaukian is aizdas su eikia eisingą i sąžiningą aizdą apie senosios p ūsų kalbos s udijas nag inėjamu laiko a piu. William R. Schmals ieg. S udies In Old P ussian Recenzijos Apž algos 265 Knyga suski s y a į 11 sky ių, apimančių isas senosios p ūsų kalbos s i is - nuo dokumen ų iki g ama ikos analizės. Pi masis sky ius (p. 31-32) y a labai umpas įžanga, apibend inan i knygos apim į. 2 sky iuje (p. 33-45) ap a iami senosios p ūsų kalbos leidimai, iš ku ių du bu o išleis i knygos laiko a piu: V. Mažiuliso "Senosios p ūsų kalbos ko pusas" d iejų omų (1966 i 1981) i Boni acas S undžia i Mikelis Klusis (Pi moji P ūsų knyga) 1995 m. išleis as Pi mojo ka ekizmo aksimilas. Filologiniame leidime siekiama kuo iksliau a ku i eks ą, kaip jis pa eikiamas o iginaliame leidinyje, idealiu a eju - aksimiliu; Ji negali ei i už ašy inio žodžio ibų. Ki as dalykas y a one inis aiškinimas, ku į a liko ski ingi mokslininkai, ypač M. Klusis (Pon o-Bal ica, 6, 1995) Pi mojo ka ekizmo, Toshikazu Inoue (No malizacija p usskogo jazyka Enxi idiona, Kobe, 1992) T ečiojo ka ekizmo a Ko land 's elek oninio leidimo (1996) iso ko puso a ž ilgiu. 3 sky ius (p. 43 […] 122) ski as senosios p ūsijos o og a ijai i onologijai. Tai s i is, apie ku ią nuo 1975 iki 2005 m. bu o daug pa ašy a. Kaip ge ai žinoma, WS pozicija dėl senosios p usų o og a ijos y a a, kad bū ų nus ebin a as i didelį ikslumo laipsnį " okiečių pas o iaus one iniame iš aiškoje" (p. 48). Todėl jis agina bū i į a ingi dėl o, "kas man a odo pe nelyg p iklausoma nuo o og a ijos". Ki ame g andinės gale W. Smoczyński bandė pasiūly i pasaulinę senosios p ūsų o og a ijos sis emą, emdamasis ašymo įp očiais i ašybos klaidomis. Pa yzdžiui, mak ono naudojimas (p. 53 […] 57) e inamas ski ingai, p iklausomai nuo žmogaus iloso ijos apie senosios p ūsų o og a iją: ne egulia us diak i inis, u in is ski ingas e es, egulia us ilgio i onemos žymėjimas, a ba ka ais nosies di ongų su umpinimas, ki iems. Be kokiu a eju, kaip pa odė Inoue (ž . 65 puslapį), daugumoje žodžių, andamų Enchi idion, y a "alog a inės pakai inės o mos", o ai odo, kad eikia bū i a sa gūs, a siž elgian į senosios p ūsų o og a ijos ikslumą. Mano nuomone, WS nuomonės šiuo klausimu, p ipažindamos, kad "bu o daug nuk ypimų" (p. 67), y a isiškai pa eisinamos, ne jei manau, kad senosios p ūsų o og a ijos ipologija y a užduo is, ku ią galima pasiek i, no s i ne obulai. Ne eikia saky i, kad "OP . Teks ai su eikia pe nelyg ibo ą ko pusą, kad bū ų galima juos p asmingai s a is iškai in e p e uo i" (p. 72). Kai ku iais klausimais WS u i asmeninių nuomonių, ku ių nesu a ia dauguma mokslininkų, pa yzdžiui, apie PIE žodžio pabaigos mono ongizaciją iš *-on į *-ō kai ku iose sandhi pozicijose (ž . 84 […] 85), ačiau jis pa eikia šias nuomones su bū ina k i ine pe spek y a. Taip pa y a ge a diskusija apie F. Ko land o eiginį, kad "d igubos subalansuo os OP . gali bū i akcen uojamas ki as okalas […] (p. 95), emdamasis okiais pa yzdžiais kaip semmē […]ea h[…], weddē […]b ough , led[…], billī […] o say[…]; WS a me a šį požiū į i laikosi adicinės d igubo ašymo analizės kaip umpumo odiklio. DANIEL PETIT 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII iš anks esnio okalo. Toliau pa eikiama puiki diskusija apie ašy ojų klaidas i apie ai, kiek eks as u ė ų bū i pa aisy as (p. 109 i p. 109). 4 sky ius (p. 123-203) y a apie mo ologiją i apibūdina iek a dinę, iek žodinę mo ologiją. P ak iškai isi sunkūs senosios p ūsų mo ologijos klausimai y a ap a iami, o aizdas y a pakankamai išsamus, kad bū ų galima ge ai apž elg i senosios p ūsų ilologijoje šiuo me u ap a iamas p oblemas: hapax legomenon poklausīmanas […]hea d[…], dažnai pe nelyg išnaudo as indoeu opie iškose ekons ukcijose kaip pa icipinio o ma imo *menos liekanas (125 i 17 p.); nepaaiškin a apib ėž o s aipsnio deklinacija, pa yzdžiui, geni y inėje s eison (p. 130 […] 133); asmeninių pa a džių s uk ū a (153.-154. puslapiai); p e e i o pabaiga - s (165); eiksmažodžio "bū i" p e e i as, "bū i" "bu o" (p. 169); neu alios ly ies likimas (p. 182-184 i 200-201); "S em ablau " (p. 196 […] 198) i . . Ki as sky ius (5 sky ius, 206-290) ski as žodynui. Jis iš esmės susideda iš a ski ų senp ūsų leksemų kilmės diskusijos i gali bū i laikomas bibliog a iniais senp ūsų e imologinio žodynų p iedėliu. Daugelis jų y a junginiai, okie kaip paus ocaica […] laukinis a klys[…] (p. 205), medenix au w […] azanas[…] (p. 207), i . . Daug naujų e imologijų pasiūlė ypač W. Smoczyński sa o daugelyje kū inių apie senąją p usų kalbą. Ka ais WS p ideda sa o nuomonę, pa yzdžiui, apie OP . "Ako dis: skylė sienoje dūmų pašalinimui" (p. 245). Taip pa išsamiai ap a iamas senosios p usų i lie u ių kalbos leksikinių izoglosų są ašas, pag įs as Ademollo Gagliano s aipsniu (p. 281-286). Duomenys pa eikiami gana agmen uo ai, kiek iena leksema ap a iama a ski ai; Senosios P ūsijos žodžiai klasi ikuojami ne pagal abėcėlę, o pagal jų apdo ojimą li e a ū oje. Tai nė a kliū is skai ymui, be iesa, kad žodžių indeksas bū ų labai naudingas skai y ojams. 6 sky ius (p. 291-325) nag inėja sin aksę. Kaip ge ai žinoma, pag indinė senp ūsų sin aksės p oblema y a eks emali p iklausomybė nuo okiečių o iginaliojo eks o i ling is inio įsikišimo p oblema, ku i senp ūsų a eju įgyja adikalių o mų. Tai ik iausiai y a p iežas is, kodėl senosios p usų sin aksė bu o mažiau iš i as nei ki os g ama ikos s i ys. Tai, kad y a didžiulė okiečių į aka senosios p usų kalbai, y a neabejo ina, ačiau šią į aką eikia a ski i į ski ingus lygius, p adedan senosios p usų kalbos ge manizacija (ling is inis kon ak as) i baigian daugiau a mažiau di b inėmis eks inės in e e encijos o momis dėl žodžio žodžio e imo p oceso ( ilologinis kon ak as), o ai y a ki as dalykas. Į šiuos du lygius aip pa galima p idė i pa ies e imo p oceso po eikį, dėl ku io e ėjas kai ku iais a ejais ku ia sa o o ien acijos aisykles i o ien acinius k i e ijus. Tam ik o eiškinio k ali ikacija, kad jis a si ado dėl kalbinio kon ak o, William R. Schmals ieg. S udies In Old P ussian Filologinis kon ak as a ba e imo aisyklių kū imas y a ypač sudė inga užduo is. Pa yzdžiui, apib ėž o s aipsnio bu imas senosios p usų kalboje (OP . s as, c . 291-297 i 308-312) gali a spindė i kon ak inį senosios p usų kalbos, kaip s ip iai ge manizuo os kalbos, b uožą a ba pa ody i paka o inį okiečių pag indo eks o spaudimą; Taip pa ikė ina, kad e ėjas, ieną ka ą a pažinęs okiečių i p ūsų ko espondenciją (de s as), sąmoningai ją naudojo kaip sa o e imo g ama ikos dalį. "Ve imo g ama ikos" są oka ypač inka senosios p ūsijos ko pusui apibūdin i; ai eiškia aisyklių kū imą i įsiminimą. Pas a aisiais dešim mečiais ypač pe spek y i mokslinių y imų s i is bu o ski ingų bal iečių kalbų e imų palyginimas: senosios p ūsijos e imai u i bū i e inami a siž elgian į ki us e imus, kilusius iš o pa ies laiko (senosios lie u ių i senosios la ių kalbų). Ki ame sky iuje (7, 327-375) pa eikiami " umpesni senosios p ūsijos eks ai", kai ku ie iš jų pasi odė pe ap a iamą laiko a pį. Bazelio epig ama (p. 327-335), a as a sep in ajame dešim me yje, y a ypač įdomus eks as, ku io aiškinimas is da y a p ieš a ingas. Tada WS išsamiai ap a ia (p. 338-375) adinamąjį "Ja ingian glossa y" (Pogańske gwa y z Na ewu […] Pagan dialec s om Na ew[…]), ku į 1985 m. a ado (i p a ado) am ik as Vjačesla as Zino čius i 1985 m. išleido Zigmas Zinke i. Apie šio žodynų są ašo kalbą bu o daug disku uojama; ai aki aizdžiai bal iška kalba, be negali bū i iden i ikuojama su jokia žinoma bal iška kalba. Šis eks as y a pa adoksalus uo, kad jis y a unikalus šal inis, ačiau dėl jo bu o a lik a palygin i nedaug y imų, a si bū ų bu ęs am ik as neno ėjimas jį iš i i. Žinoma, ai gali bū i dėl o, kad ank aš yje bu o daug p oblemų. Ikonoklas iškas klausimas, ku is niekada nepaklaus as, y a ai, a V. Zino o žodynas gali bū i suklas o as, o ne au en iškas dokumen as; Kad bū ų pašalin as šis į a imas, eikė ų susipažin i su V. Zino o už ašų knyga, su as i i apklaus i pa į V. Zino ą i su ink i kuo daugiau duomenų apie eks ą. 8 sky ius, ku iame kalbama apie senosios P ūsijos a gimimą (377-381) y a labai umpas. Jame apibūdinami bandymai a ku i šiuolaikinę p usų kalbą kaip gy ą kalbą, ypač Le as Palmai is. "W.S.S. nuosp endis šiuo klausimu y a k i inis, be ge ano iškas (p. 378): ""Mano nuomone, ai y a įdomus in elek inis p a imas, no s aš abejoju, kad šiuolaikinė p usų kalba kada no s aps gy ybinga kalba. Tačiau iems, ku ie no i a ku i šiuolaikinį P ūsiją, galima ik palinkė i sėkmės. Vie ų pa adinimai ap a iami 9 sky iuje (383-416 p.). Toponimija y a iena iš pe spek y iausių senosios p ūsijos s udijų mokslinių y imų s ičių, nes ji gali p idė i naujos medžiagos ibo am ašy iniam ko pusui i išplės i mūsų žinias apie senosios p ūsijos žodyną. Be o, ie o ių pa adinimai u i sa o idinį DANIEL PETIT 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII logika i jų y imas y a disciplina sa aime. Tą pa į galima pasaky i i apie asmeninius a dus (10 sky ius, 417-423 puslapiai). Pasku inis sky ius (11 sky ius, 425-442) plečia egėjimo lauką, p is a ydamas senosios p usų kalbos yšius su ki omis kalbomis. Senosios P ūsijos padė is Bal ijos jū oje y a sudė inga ne ik dėl daugybės ski umų nuo Ry ų Bal ijos, be i dėl mūsų nesugebėjimo a ku i Bend osios Bal ijos kaip Vaka ų i Ry ų Bal ijos p o ė io. Tai labai g aži knyga, ge ai pa ašy a i skai y ojui palanki, ku i su eikia ge ą apž algą apie senosios P ūsijos s udijų gy ybingumą pas a aisiais dešim mečiais. W. R. Schmals iegui eikia pas eikin i už šį labai naudingą į ankį, ku is ka ūnuoja jo kū ybinę ka je ą, eisingai e ina jo kolegų mokslinę p odukciją i a e ia kelią būsimiems senosios p ūsijos moksliniams y imams. Išduo as 2015 m. gegužės 28 d. DANIEL PETIT Aukščiausiosios no maliosios mokyklos 45, ue d'Ulm, 75005 Pa yžius, P ancūzija daniel.pe i @ens.