Įž algos / Insigh s 257
JONAS PALIONIS
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos
is o ija, bend osios kalbos kul ū a, senųjų lie u ių aš ų
publika imas i y imas, onomas ika.
MÌLOŠAS AR / IR MILÊIUS?
Nepe seniausiai minėjome žymaus iš Lie u os kilusio poe o, eseis o, e ėjo,
Nobelio p emijos lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100-ąsias gimimo
me ines. Lie u os adijuje, ele izijoje, pe iodinėje spaudoje jo pa a dė daba
pap as ai a ojama o ma Mlošas. Ši okia šiek iek sulie u in a o ma ji anda-
ma aip pa 2011 m. išleis oje Vik o ijos Daujo y ės i Mindaugo K ie kausko
knygoje Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Tačiau p ieška io nep iklausomo-
je Lie u oje šis įžymus ašy ojas i kul ū os eikėjas ka ais bu o adinamas i
Milãšiumi. I ai ne a si ik inis dalykas i ne kalbininkų pas angomis ši aip su-
lie u in a jo pa a dė. Kaip ma y i iš Lie u ių pa a džių žodyno ( oliau – LPŽ)
(LPŽ II 237), o ma Milãšius labai papli usi žemaičių i y ų aukš aičių a mėse
(žodyne iš iso už iksuo i ne 44 a ejai!). Tai duoda pag indo many i, kad ši
pa a dė gali bū i lie u iškos kilmės i susijusi su lie u išku žodžiu mlas ‘s o as
ilnonis namų da bo audeklas’, u inčiu i pe kel inę eikšmę ‘ne angus žmo-
gus, inginys’ (LKŽ VIII 184–185). Tokią p ielaidą em ų ypač pas a oji pe -
kel inė eikšmė, iksuo a Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio apylinkėse, .
y. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII 184–185), ypač jeigu bū ų a si adusi
senaisiais laikais.
Su pa a de Milãšius, be abejonės, y a susijusios i pa a dės Milãšas, Mlašis,
Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius i k . Iš šios pa a dės kilę kaimų pa-
adinimai: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė (Vilniaus .),
Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių i Ukme -
gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s y-
mo žinynas II 185). Ši oks pla us da inių su kamienu Miloš- diapazonas aip pa
leidžia many i pa a dę Milãšius galėjus bū i lie u iškos kilmės. P o . Zigmas
Zinke ičius sa o eikale Lie u ių asmen a džiai (Zinke ičius 2008: 289–290) i -
gi linkęs įž elg i lie u išką šios pa a dės kilmę, no s de aliau kilmės p oblemos
jis nena plioja: enkinasi jos įsp audimu į a s a y ą bu usių sudu inių žodžių
JONAS PALIONIS
258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
a iamą pi mąjį dėmenį Milas i siejimu pa-mil- i (Zinke ičius 2008: 116)1. LPŽ
pa a dė Milãšius siejama su lenkų Milosz i bal a usių Miloш (LPŽ II 237). Toks
siejimas y a i is o iškai, i ling is iškai pa ikimas. Tačiau lenkiškasis jos a i i-
kmuo nė a dažnas senuosiuose lenkų aš o paminkluose. Vi oldo Tašickio eda-
guo ame senųjų asmen a džių žodyne, apimančiame okius žodžius, iksuo us
aš uose iki 1500 m., pa eik a ik 10 a ejų su o momis Milosz, Milos, Mylos
(pas a osios d i y a lo ynizuo os) (Słownik [...] III 514–515). I įdomu ai, kad
a p jų ienas y a iš Lie u os: Len upio (Lyn hup) bažnyčios mokesčių mokė-
ojo ( ibu o i) asmen a dis Milosh, pas ebė as Vilniaus ka ed os bei diecezijos
diploma iniame 1461 m. kodekse: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necno
dioeceseos Vilnensis2.
Be abejonės, šiame kodekse minima Ry ų Lie u oje bu usi Leñ upio mies e-
lio, daba p iklausančio Bal a usijai, o nuo 1385 ligi 1795 m. p iklausiusio Lie-
u os Didžiajai Kunigaikš ys ei, bažnyčia (mies elis y a 12 km į pie yčius nuo
Š enčionių, p ie Len upio upelio). Manoma, kad čia medinė bažnyčia, pas a y-
a Vilniaus ai ados And iaus Daugi daičio 1495 m., egzis a o ligi 1700 m. i
ėliau a naujin a, apusi mū ine3. Kodekse išlaiky a a minė mies elio pa adi-
nimo o ma (su yn < en).
Kodekse minima o ma, žinoma, nieko nesako apie pa a dės Milãšius kilmę.
Ji odo ik seną šio asmen a džio bu imą Lie u os e i o ijoje. Tačiau pla i jo
papli imo geog a ija, išlikusi ligi mūsų laikų, i jo galima sąsaja su lie u iškojo
žodžio milas pe kel ine eikšme ‘ne angus žmogus, inginys’ emia jo lie u iš-
kos kilmės hipo ezę.
Nesileidžian į isų galimų Milãšiaus pa a dės kilmės hipo ezių komen a-
imą i paliekan ai e imologijos specialis ams, oliau ūpi g įž i p ie šios pa-
a dės daba inės a osenos p oblemos. P ieška io nep iklausomoje Lie u oje,
kaip i daba , Oska o Milašiaus (1877–1939) pa a dės o ma bu o a ojama
lie u iška, no s šis p ancūziškai ašęs lie u ių poe as i Lie u os diploma as
bu o kilęs iš bu usios Mogilio o gube nijos. Tačiau Česlo o Milašiaus (1911–
2004), gimusio Še ẽniuose (daba iniame Kėdainių ajone) i ašiusio lenkiškai,
1 Au o ius okį dėmenį anda ne sep yniasdešim yje pa a džių, a p jų i ne ieną abejo iną (pa-
yzdžiui, Milina ičius, Mile ičius, Miliauskas, Mile skis i k ., ku iose gali slypė i pama inis as-
men a dis Milis a Milius).
2 Šis pa yzdys V. Tašickio žodyne pa eik as iš J. Fijaleko i V. Semko ičiaus pa eng o i 1938–
1948 m. K oku oje išspausdin o leidinio: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnen-
sis, Kodex dyploma yczny ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 1387–1507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowi-
cz. Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 1938–1948 (Vln
240).
3 Plačiau ž .: LE IV 445; VLE XI 799; Республика Беларусъ IV 574.
Mlošas a / i Milãšius?
Įž algos / Insigh s 259
pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje a o a ne ienodai:
1939 m. Naujojoje Romu oje spausdin uose jo e imuose į lie u ių kalbą: i Mi-
losz-Milašius, i Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 33–34, p. 610; 45, p. 801). Po-
ka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje pa eik a o ma Miłosz (LE XVIII
478)4. Pas a oji dažniausiai pasi aiko aip pa a ku os nep iklausomos Lie u os
aš uose (pa yzdžiui, Tomo Venclo os s aipsniuose apie Česlo ą5, V. Daujo-
y ės i M. K ie kausko knygoje Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai, išleis oje
2011 m.).
Kyla klausimas, kodėl ieno lie u ių au os kul ū ai nusipelnio žmogaus
iden iškos kilmės pa a dė ašoma ienokia, lie u iška o ma, o ki o, aip pa
daug nuopelnų u inčio Lie u ai – nelie u iška o ma? Gal čia u ėjo į akos
ų d iejų, giminys ės san ykiais nesusijusių, asmenybių nusis a ymas au ybės
a ž ilgiu? Tačiau iš T. Venclo os, asmeniškai bend a usio su žymiuoju ašy o-
ju Česlo u, s aipsnių apie jo pažiū as bei aidmenį lie u ių kul ū os is o ijoje
nema y i, kad jis bū ų p ieš a a ęs bū i laikomas lie u iu, juo labiau jo pa a -
dės lie u iška o ma a ojimui. Be o, pa s Česlo as y a ašęs, kad „Lenkiškai
kalban is lie u is – sąmonės ipas, LDK e i o ijoje susiklos ęs is o iškai, išpli-
ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). A p ie šio ipo Česlo as nė a
p isky ęs i sa ęs? Man odos, ai isiškai aki aizdu. Todėl engimas a o i jo
pa a dės lie u iška o ma y a isiškai nepama uo as i ne gi keis okas, nelogiš-
kas. I Oska ą, i Česlo ą de ė ų adin i lie u iškai Milašiais, o ne ski ingomis
pa a džių o momis, kaip da oma ne ik mūsų li e a ū os is o ikų aš uose, be
ne i minė ose enciklopedijose.
P idu ina da , kad apie Česlo o Milašiaus gy enimą ašy uose da buose
nu odoma ne ienoda jo gim inės pa adinimo o ma. Ame ikie iškoje Lie u ių
enciklopedijoje ašoma, kad jis gimęs Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os kny-
goje Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298) – Še einiuose, ne oli Kėdainių. Ta-
čiau nei Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinyne, nei Vie o a -
džių žodyne o mos Še einiai nė a. Žinyne ė a ik Še ẽniai (II 302), o šiame
žodyne – d ejopa: Še ẽniai i Ša eniai, . y. a ian inės o mos. An aš ine čia
pa eik a pi moji (an oji – lauž iniuose skliaus uose), odėl ji i laiky ina no -
mine. D ejopas os pačios pa a dės ašymas bei a ojimas ling is iškai y a
nepa eisinamas.
4 Į šią u bū nusižiū ė a i Visuo inės lie u ių enciklopedijos edak o ių, ž . VLE XV 144.
5 Veidas 35 i ki u .
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Į eik a 2015 m. bi želio 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Lie u a