scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?

Author: Jonas Palionis
Year: 2015
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/916/1006
Įž algos Insigh s 257 /
JONAS PALIONIS
Uni e sidad de Vilna
Los di ecciones de in es igaciones académicas: his o ia de
Li u ias esc i omosas, cul u a de la lengua gene al,
publicación y es udio de anacos Li u ias, onomas ika.
MLOŠAS ARÌ y MILÁŠIUS?
Nope senialmen e mencionamos imosos de Li uania nacido poe a, essayis a,
aducedo , P emio Nobel lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100ąsias ani e sa ios
de nacimien o. Li uijue adijue, ele isión, pe iodís ica p adoje su pa a dé aho a
no malmen e u ilizada o ma Mlošas. Ši okia algo algo sulie u in a o ma ella se
encuen a ambién en 2011 m. edi ado Vik o ijos Daujo y ės y Mindaugo K ie kausko
lib oe Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Sin emba go an eška io independien e
en Li uania es e insignia esc ibido y igu a de cul u a a eces ue llamado y
Milãšiumi. Y es o no casualidad cosa y no kalbininkų es ue zosos ši aip sulie u in a
su pa a dé. Como se e de Li u ias apellidos loodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), o ma
Milãšius muy di undusi ie asaičių y eas e n aukš aičių a mėse (žodyne del o al
зафиксировать даже 44 casos!). Es o da azón pa a c ee que es e apellé puede se
de o igen Li u iškos y elacionado con la palab a Li u išku mlas ‘s o as ilnonis
namų da bo audeklas, eniendočiu y asladada signi icado ‘ne angus žmogus,
inginys (LKŽ VIII 184185). Tokiá p elaidá sopo a ía especialmen e la úl ima pe kel inė
signi icación, ijada Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio apylinkėse, i. i. aka ų
aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), especialmen e si hubie a su gido senaisiais
iempos.
Con apellido Milãšius, sin duda, es án elacionados y apellidas Milãšas, Mlašis,
Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius y k . De es a apelledas su gen los
nomb es de los pueblos: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė
(Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių y
Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Znakynas II 185 de la subs ancia
adminis a i a- e i o ial de la TSR de Li uania). Ši oks pla us da inių con kamienu
Milošdiapazonas ambién pe mi e pensa la pa ę Milãšius galėjus se de Li u iška
o igen. P o . Zigmas Zinke ičius su iendaale Li u ias nomb es pe sonales
(Zinke ičius 2008: 289290) ambién endęs á con empla gi Li u išką es a apelledes
kilmę, aunque de allamen e p oblemas de o igen él noa plioja: consien a su ásp audima á es a y ą ex e io es sudu ines palab as
JONAS PALIONIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII p esun o el p ime dėmenį Milas y siejimu pa-mil- i
(Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ apellé Milãšius se asocia con polkų Milosz y bal a usių
Miloš (LPŽ II 237). Tal inculación es y his ó icamen e, y lingüís icamen e con iable.
Sin emba go polkiškasis su co espondencia no es ecuen e en iejosos polkų
aš o moninkluos. Vi oldo Tašickio edaguo ame dicciona io de iejos pe sonales,
comp endiendo ales palab as, ijadas en esc i os an es de 1500 m., se da sólo 10
casos con las o mas Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i son la inizados) (Słownik
[...] III 514515). Y cu ioso es que en e ellos uno es á de Li uania: Len upio (Lyn hup)
iglesia del pagado de impues os ( ibu o i) pe sonalísimo Milosh, no ado Vilniaus
ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. códex: Codex diploma icus ecclesiae
ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2.
Sin duda, en es e códex se menciona Eas e n Li uania habida Leñ upio poblillo,
aho a pe enecien e a Bal a usía, y desde 1385 ligi 1795 pe enecido Li uania
Didžiajai Kunigaikš ys ei, iglesia (la ciudadelis es á 12 km al su es e de
Š enčionių, a Len upio upelio). Se c ee que aquí medinė bažnyčia, cons uida
Vilniaus ai ado And iaus Daugi daičio 1495 m., exis ía liga 1700 m. y más a de
eno ada, haciéndose mū ine3. Kodekse man enida a minė o ma del nomb e
del municipio (su yn < en).
Kodekse minima o ma, cla o, nada no dice sob e pa a dés Milãšius kilmę. Ella
sólo indica la ieja p esencia des e nomb e pe sonal en e i o io de Li uania.
Sin emba go, su amplia geog a ía de di usión, sob e i iida liga nues os iempos,
y su posible in e elación con el é mino li u iškojo milas pe kel ine signi icado
‘ne angus žmogus, inginys emia su hipó esis de o igen lie u iškos.
Nole ándose en odos los posibles comen a io de hipó esis de o igen del apellido Milãšiaus y dejando
es o a especialis as de e imología, sigue cuida ol e a los p oblemas ac uales a osenes de es a
apellida. P ieška io en la independien e Li uania, como y aho a, Oska o Milašiaus (18771939) la o ma
pa a dés e a u ilizada lie u iška, aunque es e ancūziškai ašęs lie u ių poe and Li huanian
diploma was o iginęs om he o me Mogilio o gube nia. Sin emba go Česlo o Milašiaus (1911 2004),
na i o de Še ẽniuose (ac ualmen e Kėdainių ajone) y esc ibiusio lenkiškai, 1 Au o ius al dėmenį
inda has a se en adešim yje apellidos, en e ellos y no uno dudao iną (pa y, Milina ičius, Mile ičius,
Miliauskas, k skis y., en las cuales puede slypė i undamen inis pe sonal a dis Milis o Milius).
2 Es e ejemplo V. Tašickio ódyne dicho de J. Fijaleko y V. Semko ičiaus p epa ado o y 1938 1948 m.
C oku oje imp esdin o publicación: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnensis,
Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz.
Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 19381948 (Vln
240).
3 Más amplamen e z . : LE IV 445; VLE XI 799; República Bela us IV 574.
Mlošas a y Milãšius?
Įž algos Insigh s 259 pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje
a o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje imp imidin uos sus aducciones al
idioma li uanos: y Milosz-Milašius, y Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p.
801). Poka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje dada la o ma Miłosz (LE
XVIII 478)4. Los úl imos suelen ocu i ambién ep oducidas independien es esc i as
de Li uania (pa y example, Tomo Venclo os a ículos sob e Česlo ą5, V. Daujo y ės y
M. K ie kausko lib ogoje Lie u iškiai Česlo o Milošo kon eks a, isleis oje
2011 m.).
Kyla p egun a, po qué de un pueblo li uano a la cul u a penipelnio humano
iden iškos o igen apellé esc ibe unookia, lie u iška o ma, y o o, ambién mucho
nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? ¿Puede aquí habe in luencia de
esos dos, elaciones de pa en escencia no elacionadas, pe sonalidades opinan
espec o a la nación? Sin emba go de T. Venclo os, pe sonalmen e comungado con
ímue esc i o Česlo u, a ículos sob e sus pžiū as así papel en Li u ias cul u a
his o ia nema e , que él hubie a con aš a a ęs se conside ado lie u iu,
cuan o más su pa a dės lie u iška o ma a ojimui. Además, el mismo Česlo as
es esc ęs, que Lenkiškai kalban is lie u is sąmonės ipas, LDK e i o y
susiklos ęs is o iškai, išpli ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). ¿Al es e
ipo Česlo as no a ibujés y a sí mismo? Me pa ece, eso comple amen e ob io. Po
consiguien e e i ación consumi su pa a dés Li u iška o ma es comple amen e
nepama uo o y incluso keis okas, nelogiškas. Y Oska á, y Česlo á debie a llama se
Li u iškai Milašiais, y no ski ingas o mas de apellidos, como se hace no sólo
nues os esc i os de li e a u a his o iado es, pe o incluso y mencionadas en enciclopedías.
P idu ina aún, que sob e Česlo o Milašiaus ida esc i os en los abajos mencionada
desiguoda su o ma de nomb amien o gimné ica. En Ame ikie iško Lie u ių
enciklopedijoje esc ibe que él nacido Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os lib oa Vilniaus
a dai (Venclo a 2006: 298) Še einiuose, ce ca de Kėdainių. Sin emba go ni el TSR de
Li uania adminis a i o- e i o ial de di isión zynne, ni Vie o a džių o odyne o ma
Še einiai no exis e. Žinyne ė a sólo Še ẽniai (II 302), y en es e ocodyne d ejopa:
Še ẽniai y Ša eniai, . y. a ian ines o mas. An aš ine aquí dada la p ime oja
(segunda lauž iniuose skliaus uose), po lo que ella y laiky ina no mine. Du eopas la
misma apelleda esc i u a y consumo lingüís icamen e es no jus i icable.
4 En es a u bación nusi e isi ada ambién Uni e so ines enciclopedías de Li uania edi o ios, é. VLE XV 144.
5 Veidas 35 e o oud.
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Į eik a 2015 m. junio 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uania