„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?
Full text
Įž algos Insigh s 257 /
JONAS PALIONIS
Uni e sidad de Vilna
Los di ecciones de in es igaciones académicas: his o ia de
Li u ias esc i omosas, cul u a de la lengua gene al,
publicación y es udio de anacos Li u ias, onomas ika.
MLOŠAS ARÌ y MILÁŠIUS?
Nope senialmen e mencionamos imosos de Li uania nacido poe a, essayis a,
aducedo , P emio Nobel lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100ąsias ani e sa ios
de nacimien o. Li uijue adijue, ele isión, pe iodís ica p adoje su pa a dé aho a
no malmen e u ilizada o ma Mlošas. Ši okia algo algo sulie u in a o ma ella se
encuen a ambién en 2011 m. edi ado Vik o ijos Daujo y ės y Mindaugo K ie kausko
lib oe Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Sin emba go an eška io independien e
en Li uania es e insignia esc ibido y igu a de cul u a a eces ue llamado y
Milãšiumi. Y es o no casualidad cosa y no kalbininkų es ue zosos ši aip sulie u in a
su pa a dé. Como se e de Li u ias apellidos loodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), o ma
Milãšius muy di undusi ie asaičių y eas e n aukš aičių a mėse (žodyne del o al
зафиксировать даже 44 casos!). Es o da azón pa a c ee que es e apellé puede se
de o igen Li u iškos y elacionado con la palab a Li u išku mlas ‘s o as ilnonis
namų da bo audeklas, eniendočiu y asladada signi icado ‘ne angus žmogus,
inginys (LKŽ VIII 184185). Tokiá p elaidá sopo a ía especialmen e la úl ima pe kel inė
signi icación, ijada Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio apylinkėse, i. i. aka ų
aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), especialmen e si hubie a su gido senaisiais
iempos.
Con apellido Milãšius, sin duda, es án elacionados y apellidas Milãšas, Mlašis,
Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius y k . De es a apelledas su gen los
nomb es de los pueblos: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė
(Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių y
Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Znakynas II 185 de la subs ancia
adminis a i a- e i o ial de la TSR de Li uania). Ši oks pla us da inių con kamienu
Milošdiapazonas ambién pe mi e pensa la pa ę Milãšius galėjus se de Li u iška
o igen. P o . Zigmas Zinke ičius su iendaale Li u ias nomb es pe sonales
(Zinke ičius 2008: 289290) ambién endęs á con empla gi Li u išką es a apelledes
kilmę, aunque de allamen e p oblemas de o igen él noa plioja: consien a su ásp audima á es a y ą ex e io es sudu ines palab as
JONAS PALIONIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII p esun o el p ime dėmenį Milas y siejimu pa-mil- i
(Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ apellé Milãšius se asocia con polkų Milosz y bal a usių
Miloš (LPŽ II 237). Tal inculación es y his ó icamen e, y lingüís icamen e con iable.
Sin emba go polkiškasis su co espondencia no es ecuen e en iejosos polkų
aš o moninkluos. Vi oldo Tašickio edaguo ame dicciona io de iejos pe sonales,
comp endiendo ales palab as, ijadas en esc i os an es de 1500 m., se da sólo 10
casos con las o mas Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i son la inizados) (Słownik
[...] III 514515). Y cu ioso es que en e ellos uno es á de Li uania: Len upio (Lyn hup)
iglesia del pagado de impues os ( ibu o i) pe sonalísimo Milosh, no ado Vilniaus
ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. códex: Codex diploma icus ecclesiae
ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2.
Sin duda, en es e códex se menciona Eas e n Li uania habida Leñ upio poblillo,
aho a pe enecien e a Bal a usía, y desde 1385 ligi 1795 pe enecido Li uania
Didžiajai Kunigaikš ys ei, iglesia (la ciudadelis es á 12 km al su es e de
Š enčionių, a Len upio upelio). Se c ee que aquí medinė bažnyčia, cons uida
Vilniaus ai ado And iaus Daugi daičio 1495 m., exis ía liga 1700 m. y más a de
eno ada, haciéndose mū ine3. Kodekse man enida a minė o ma del nomb e
del municipio (su yn < en).
Kodekse minima o ma, cla o, nada no dice sob e pa a dés Milãšius kilmę. Ella
sólo indica la ieja p esencia des e nomb e pe sonal en e i o io de Li uania.
Sin emba go, su amplia geog a ía de di usión, sob e i iida liga nues os iempos,
y su posible in e elación con el é mino li u iškojo milas pe kel ine signi icado
‘ne angus žmogus, inginys emia su hipó esis de o igen lie u iškos.
Nole ándose en odos los posibles comen a io de hipó esis de o igen del apellido Milãšiaus y dejando
es o a especialis as de e imología, sigue cuida ol e a los p oblemas ac uales a osenes de es a
apellida. P ieška io en la independien e Li uania, como y aho a, Oska o Milašiaus (18771939) la o ma
pa a dés e a u ilizada lie u iška, aunque es e ancūziškai ašęs lie u ių poe and Li huanian
diploma was o iginęs om he o me Mogilio o gube nia. Sin emba go Česlo o Milašiaus (1911 2004),
na i o de Še ẽniuose (ac ualmen e Kėdainių ajone) y esc ibiusio lenkiškai, 1 Au o ius al dėmenį
inda has a se en adešim yje apellidos, en e ellos y no uno dudao iną (pa y, Milina ičius, Mile ičius,
Miliauskas, k skis y., en las cuales puede slypė i undamen inis pe sonal a dis Milis o Milius).
2 Es e ejemplo V. Tašickio ódyne dicho de J. Fijaleko y V. Semko ičiaus p epa ado o y 1938 1948 m.
C oku oje imp esdin o publicación: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnensis,
Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz.
Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 19381948 (Vln
240).
3 Más amplamen e z . : LE IV 445; VLE XI 799; República Bela us IV 574.
Mlošas a y Milãšius?
Įž algos Insigh s 259 pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje
a o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje imp imidin uos sus aducciones al
idioma li uanos: y Milosz-Milašius, y Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p.
801). Poka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje dada la o ma Miłosz (LE
XVIII 478)4. Los úl imos suelen ocu i ambién ep oducidas independien es esc i as
de Li uania (pa y example, Tomo Venclo os a ículos sob e Česlo ą5, V. Daujo y ės y
M. K ie kausko lib ogoje Lie u iškiai Česlo o Milošo kon eks a, isleis oje
2011 m.).
Kyla p egun a, po qué de un pueblo li uano a la cul u a penipelnio humano
iden iškos o igen apellé esc ibe unookia, lie u iška o ma, y o o, ambién mucho
nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? ¿Puede aquí habe in luencia de
esos dos, elaciones de pa en escencia no elacionadas, pe sonalidades opinan
espec o a la nación? Sin emba go de T. Venclo os, pe sonalmen e comungado con
ímue esc i o Česlo u, a ículos sob e sus pžiū as así papel en Li u ias cul u a
his o ia nema e , que él hubie a con aš a a ęs se conside ado lie u iu,
cuan o más su pa a dės lie u iška o ma a ojimui. Además, el mismo Česlo as
es esc ęs, que Lenkiškai kalban is lie u is sąmonės ipas, LDK e i o y
susiklos ęs is o iškai, išpli ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). ¿Al es e
ipo Česlo as no a ibujés y a sí mismo? Me pa ece, eso comple amen e ob io. Po
consiguien e e i ación consumi su pa a dés Li u iška o ma es comple amen e
nepama uo o y incluso keis okas, nelogiškas. Y Oska á, y Česlo á debie a llama se
Li u iškai Milašiais, y no ski ingas o mas de apellidos, como se hace no sólo
nues os esc i os de li e a u a his o iado es, pe o incluso y mencionadas en enciclopedías.
P idu ina aún, que sob e Česlo o Milašiaus ida esc i os en los abajos mencionada
desiguoda su o ma de nomb amien o gimné ica. En Ame ikie iško Lie u ių
enciklopedijoje esc ibe que él nacido Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os lib oa Vilniaus
a dai (Venclo a 2006: 298) Še einiuose, ce ca de Kėdainių. Sin emba go ni el TSR de
Li uania adminis a i o- e i o ial de di isión zynne, ni Vie o a džių o odyne o ma
Še einiai no exis e. Žinyne ė a sólo Še ẽniai (II 302), y en es e ocodyne d ejopa:
Še ẽniai y Ša eniai, . y. a ian ines o mas. An aš ine aquí dada la p ime oja
(segunda lauž iniuose skliaus uose), po lo que ella y laiky ina no mine. Du eopas la
misma apelleda esc i u a y consumo lingüís icamen e es no jus i icable.
4 En es a u bación nusi e isi ada ambién Uni e so ines enciclopedías de Li uania edi o ios, é. VLE XV 144.
5 Veidas 35 e o oud.
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Į eik a 2015 m. junio 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uania