Įž algos Insigh s 257 /
JONAS PALIONIS
Vilnius Uni e si ä
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: li auische
ašomosios Sp ache Geschich e, gene ellen Sp ache
Kul u , senųjų li auens Raš ų Publika ion und Un e suchung, onomas ika.
MLOŠAS ARÌ IR MILÊIUS?
Nich pe seniauss en e wähn en wi ähigen aus Li uanien en s andenen Dich e s,
Esseis , Übe se ze s, Nobelp eises lau ea os Česlo o Milašiaus (Milošo) 100-ąses
Gebu sjah es. Lie u os adijuje, ele izijoje, pe iodische P adoje sein pawa dė
je z no male weise e wende e Fo m Mlošas. Ši okia e was e was sulie u in a
Fo m sie inde sich auch 2011 m. ausge e ig e Vik o ijas Daujo y ės und Mindaugo
K ie kausko Buchgoe Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks a. Alle dings gegenška io
unabhängige Li uanien diese einziga ige Sch i s elle und Kul u cha ak e
wu de manchmal genann und Milãšiumi. Und es is nich zu ällige Sache und nich
kalbininkų Bemühungen schi aip sulie u in a sein pawa dä. Wie gesehen aus
li auischen Nachnamen Wodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), Fo m Milãšius seh
e b ei e usi nied igaičių und eas e n aukš aičių a mėse (žodyne aus dem ganzen
zu be es igen soga 44 Fälle!). Dies gib G und zu glauben, dass diese Nachname kann
sein li auische U sp ung und e bunden mi li auischsku Wo zu mlas ‘s o as
ilnonis namų da bo audeklas, habenčiu und e lege e Bedeu ung ‘ne angus mensch,
inginys (LKŽ VIII 184185). Tokiä P älaidä un e s ü z e besonde s le z e e
pe kel ische Bedeu ung, ixie e Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio umylinkėse,
. i. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), besonde s wenn wä e en s anden sein senaisiais Zei en.
Mi de Abnamen Milãšius, ohne Zwei el, sind e bunden und Abnamen Milãšas,
Mlašis, Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius und k . Von diese Nachnamen
en s amm en Do ennamen: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė
(Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių und
Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Lie u os TSR adminis a i - e i o ischen
Subs i ynas II 185). Ši oks pla us da inių mi kamienu Milošdiapazonas e laub auch
zu denken paa dę Milãšius galėjus sein li a iškos U sp ungs. P o . Zigmas
Zinke ičius in seinem We kale Lie u ių asmen a džiai (Zinke ičius 2008: 289290) auch
geneß einblickgi die li auische diese Nachnamenes kilmę, obwohl de aillie e
U sp ungs p oblemos e nich a plioja: begnüg sich ih e įsp audimu in es a y ą ehemalige sudu inių wö ze
JONAS PALIONIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII den angeblichen e s en Lämen den Milas und
siejimu pa-mil- i (Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ die Vo name Milãšius wi d mi
polkischen Milosz und bal a ischen Miloš (LPŽ II 237) e bunden. Toks Bezugung is
und his o isch, und linguis isch zu e lässig. Alle dings polkiškase ih Gegens and
is nich häu ig in al äs igen polkischen Sch i s paminkanen. Vi oldo Tašickio
edaguo ame wö e des al en pe sönlichen Namens, um äng ende solche Wö e ,
ixie in Sch i en o 1500 m., gib es nu 10 Fälle mi den Fo men Milosz, Milos,
Mylos (pas a osios zwei sind la inisizuo en) (Słownik [...] III 514515). Und
in e essan e weise is das, dass un e ihnen eine aus Li uanien is : Len upio
(Lyn hup) ki chs S eue zahle s ( ibu o i) pe sönenname Milosh, beme k Vilniaus
ka ed os bei diözezijas diploma ischem 1461 m. kodekse: Codex diploma icus
ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2.
Ohne Zwei el, in diesem Kodeks e wähn Eas e n Li huania wa s e Leñ upio
S ädeli, je z gehö enden Bal a usiei, und ab 1385 ligi 1795 m. gehö isen Lie u os
Didžiajai Kunigaikš ys ei, Ki che (S ad elis is 12 km zu südös lichen on
Š enčionių, bei Len upio upelio). Man nimm an, dass hie medinė bažnyčia,
gebau en Vilniaus ai adas And iaus Daugi daičio 1495 m., exis ie e ligi 1700 m.
und spä e ak ualisie , gescha mū ine3. Kodekse behiel a minė
S ad namens o m (su yn < en).
Kodekse minima Fo m, na ü lich, nich s sag nich übe paa des Milãšius kilmę.
Sie zeig nu alą dieses Pe sonennamens Anwesenhei au dem Gebie Li auens.
Alle dings seine b ei e Ve b ei ung geog aphie, die übe leb ha ligi unse e
Zei en, und sein möglich Zusammenspiel mi des li auischischen Wo es milas
pe kel ine Bedeu ung ‘ne angus mensch, inginys emie seine li aui ischen U sp ungs Hypo hese.
Nesleidgehend in alle möglichen Milãšiaus Abnamens U sp ungshypo hesien Kommazie ung und
übe ließend das Spezialis en de E imologie, wei e kümme zu ück zu diese Abnamenes
gegenwä igen Wo osens p oblemen. P ieška io unabhängige Li uanien, wie und je z , Oska o
Milašiaus (18771939) pau names Fo m wu de e wende lie u iška, obwohl diese anzūziisch
gesch iebene li auische Dich e und li auische Diploma wa en s anden aus ehemalige
Mogilio o Gube nie. Alle dings Česlo o Milašiaus (1911 2004), gimussenem Še ẽniuose (dabe gem
Kėdainių ajone) und sch ißendem lenkiškai, 1 Au o ius solches Kleidemenį inde soga
siebzigdešim yje Nachnamen, un e ihnen und nich einen Zweo inä (pa y, Milina ičius, Mile ičius,
Miliauskas, k skis und., in denen kann slypė i g undlegende Pe son a d Milis ode Milius).
2 Dieses Beispiel V. Tašickio wodyne e zähl aus J. Fijaleko und V. Semko ičiaus be ei u und 1938 1948
m. K oku oje ausged uck en Publika ion: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas
Vilnensis, Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz.
Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Um Fähigkei en. K aków 19381948 (Vln
240).
3 B ei e e sieh. : LE IV 445; VLE XI 799; Republik Bela us IV 574.
Mlošas a und Milãšius? /
Įž algos Insigh s 259 Paa dės o ma gegenka inėje unabhängige Li uanien geb o a
ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje ged uckdin u e seine Übe se zungen in
li auensisch sp ache: und Milosz-Milašius, und Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334,
p. 610; 45, p. 801). Poka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje angegeben die
Fo m Miłosz (LE XVIII 478)4. Le z e e häu ig o komm auch wiede he ges al es
unabhängige li auische sch i e (pawy example, Tomo Venclo os A ikeln übe
Česlo ą5, V. Daujo y ės und M. K ie kausko buchgoje Lie u iškiai Česlo o Milošo
kon eks a, ausleis oje
2011 m.).
Kyla F age, wa um eines li auischen Na ionskul u en halbinselnis eines Menschen
iden iškos U sp ungs paa lė gesch ieben wi d einokia, lie u iška o ma, und eines
ande en, auch iel nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? Vielleich ha e
hie Ein luss diese beiden, e wand scha sbeziehungen un e wand ,
Pe sönlichkei en en schiedenhei hinsich lich Na ionali ä ? Alle dings on T.
Venclo os, pe sönlich gesp ochenem mi be ühm em Sch i s elle Česlo u,
A ikeln übe sein Pziū as sowie Rolle li auische Kul u his o ijoje nich sehen,
dass e wä e wide s e ęs sein be ach e li auischem, des o meh sein
pawa des li awiška Fo m a ojimui. Da übe hinaus, selbs Česlo as is
gesch iebenęs, dass Lenkiškai sp echende li auisch bewuss seins yps,
LDK-Te i o ium susiklos ęs his o isch, išpli ęs und e ninėse li auischen
landscha en (Milosz 2003: 58). Is zu diesem Typ Česlo as nich zugesch iebenes
und sich selbs ? Mi schein , das öllig o ensich lich. Dahe Ve meidung zu
e wenden sein pawa des li awiška Fo m is öllig nepama uo und soga
keis okas, nelogisch. Und Oska ą, und Česlo ä soll en nennen soll en li awiisch Milašiais, und nich un e schiedlichen P e dzügen o men, wie ge an wi d nich nu unse e Li e a u his o ike s Sch i en, abe soga und gesehe enen Enzyklopedien.
P idu lich noch, dass übe Česlo o Milašiaus Leben gesch iebenen A bei en
angegeben wi d ne ienoda seine gim liche Namens o m. In de Ame ikie iško Lie u ių
enciklopedijoje sch eib , dass e gebo enęs Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os Buch
in Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298) Še einiuose, neoli Kėdainių. Alle dings wede
Lie u os TSR adminis a i - e i o ialen Au eilungs zynne, noch Vie o a džių
Wodyne Fo men Še einiai gib . Žinyne ė a nu Še ẽniai (II 302), und diesem Wodyne
d ejopa: Še ẽniai und Ša eniai, . y. a ian lichen Fo men. An aš ine hie angegeben
e s e (zwee s e lauž lichen skliaus en), dahe sie und gehal ena no mine. Dwejopas
desselben Nachnamens Sch eiben sowie Ve b auch linguis isch is unbe echenamas.
4 In diese unbeding nusiedle e und Wel o ische li auische Enzyklopädie Reda o ien, siehe VLE XV 144.
5 Veidas 35 und e u .
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Eingelei e 2015 m. Juni 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uanien