Įž algos Insigh s 257 /
JONAS PALIONIS
Uni e si à di Vilnius
Di ezioni delle ice che scien i iche: s o ia dei Li u ians
sc i omosios lingua, gene almen e lingua cul u a, senųjų
lie u ių aš ų pubblicazione e ice ca, onomas ika.
MLOŠAS ARÌ IR MILÊIUS?
Non pe seniausiai menzionammo i imuosi da Li uania o igina o poe a, essayis a,
adu o e, P emio Nobelio lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100ąsias anni e sa i
di nasci a. Li uijuje adijue, ele isione, pe iodicale p adoe il suo pow edė o a
no malmen e u ilizza a o ma Mlošas. Ši okia legge men e sulie u in a o ma ella si
o a anche in 2011 m. edi o da Vik o ijos Daujo y ės e Mindaugo K ie kausko lib o in
Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Tu a ia neiška io indipenden e in Li uania
ques o insigni o sc i o e pe sonaggio della cul u a a ol e è s a o chiama o e
Milãšiumi. E ques o non casuale cosa e non kalbininkų s o zi a ši aip sulie u in a il suo
pa a dè. Come si ede da Li u ians p onomžių žodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), o ma
Milãšius mol o di usa žemaičių i y ų aukš aičių a mėse (žodyne del u o
зафиксировать даже 44 casi!). Ques o dà mo i o di i ene e che ques a sop annome
possa esse e di Li u iška o igine e lega a a una pa ola Li u išku mlas ‘s o as ilnonis
namų da bo audeklas, con enčiu e as e li inea signi ica o ‘ne angus žmogus,
inginys (LKŽ VIII 184185). Tale p elaidà suppo e ebbe pa icola men e ques 'ul ima
as e el ina signi icanza, issa a Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio
apylinkėse, . i. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), specialmen e se sa ebbe
appa sa senaisiais empi.
Con su name Milãšius, senza dubbio, sono associa e e su name Milãšas, Mlašis,
Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius e k . Da ques a sop annome
o igina ono i nomi dei illaggi: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė
(Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių e
Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Znakynas II 185 del sussis imen o
amminis a i o- e i o iale della TSR del Li uania). Ši oks pla us da inių con
kamienu Milošdiapazonas anche pe me e di pensa e pa ę Milãšius galėjus esse e
lie u iškos kilmės. P o . Zigmas Zinke ičius nel suo eikale Lie u ių asmen a džiai
(Zinke ičius 2008: 289290) anch'esso endęs įž elg i lie u išką šios pa a dės kilmę,
anche se de aglia o p oblemi di o igine egli nona plioja: con en oasi della sua įsp audimu in es a y ą ex delle sudu ines
JONAS PALIONIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII p esun o p imo dėmenį Milas i siejimu pa-mil- i
(Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ su name Milãšius si collega con polkų Milosz e
bal a usių Miloš (LPŽ II 237). Toks collegamen o è e s o icamen e, e linguis icamen e
a idabile. Tu a ia polkiškasis la sua co ispondenza non è equen e nei
ecchiosi polkų aš o moninklu. Vi oldo Tašickio edaguo a o nel diziona io dei
ecchie pe sonaggi, comp esozione ali pa ole, issa e in sc i i p ima 1500 m., è
da o solo 10 casi con le o me Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i sono la iniza e)
(Słownik [...] III 514515). Ed è in e essan e il a o che a di lo o uno è dal Li uania:
Len upio (Lyn hup) chiesa del con ibuen e ( ibu o i) Milosh, no a o Vilniaus
ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. codekse: Codex diploma icus
ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2.
Senza dubbio, in ques o codice iene menziona a Eas e n Li uania s a a
Leñ upio ci adello, o a appa enen e Bal a usiei, a pa i e da 1385 ligi 1795
appa enu o Li uania Didžiajai Kunigaikš ys ei, chiesa (ci elis è 12 km a
sud-es da Š enčionių, p esso Len upio upelio). Si i iene che qui medinė
bažnyčia, cos ui a Vilniaus ai ado And iaus Daugi daičio 1495 m., esis i a liga
1700 m. e successi amen e inno a a, di enu a mū ine3. Codekse man enu a
a minė o ma del nome ci adino (su yn < en).
Codekse minima o ma, na u almen e, nien e non dice su pa a dès Milãšius kilmę.
Essa indica solo l'an ica p esenza di ques o cognome pe sonale sul e i o io
Li uano. Tu a ia la sua as a geog a ia di di usione, sop a issu a ligi nos i
empi, e la sua possibile in e connessione con il e mine li e iškojo milas
pe kel ine signi ica o ‘ne angus žmogus, inginys suppone la sua li e iškos kilmės hipo ezę.
Non lasciandosi in u i i possibili comen azioni delle ipo esi di o igine del sop annome Milãšiaus e
lasciando ques o agli specialis i dell'e imologia, ul e io men e p e iene o na e a ques a
sop annome a uale a osene p oblema. P ieška io in Li uania indipenden e, come e o a, Oska o
Milašiaus (18771939) la o ma pau nė e a usa a lie u iška, anche se ques o ancūziškai ašęs
lie u ių poe and Li huanian diploma was kilęs om exusia Mogilio o gube nia. Tu a ia Česlo o
Milašiaus (1911 2004), nimo in Še ėniuose (daggio nalmen e Kėdainių ajone) e sc isiusio lenkiškai, 1
Au o ius ale dėmenį isiede pe sino se an adešim yje sop annomi, a lo o e non uno dubbioo iną
(pa y, Milina ičius, Mile ičius, Miliauskas, k skis e., nelle quali può slypė i ondamen inis
pe sonale a dis Milis o Milius).
2 Ques o esempio V. Tašickio dizodyne accon a o da J. Fijaleko e V. Semko ičiaus p epa o e 1938
1948 m. C oku oje uscpidi o pubblicazione: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas
Vilnensis, Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz.
Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 19381948 (Vln
240).
3 Piu os o z . : LE IV 445; VLE XI 799; Repubblica Беларусъ IV 574.
Mlošas a e Milãšius? /
Įž algos Insigh s 259 pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje
a o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje s ampdin ue delle sue aduzioni in
lingue li uanee: e Milosz-Milašius, e Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p.
801). Poka inėje ame ikie iškoje lie u ių enciklopedijoje da o la o ma Miłosz (LE
XVIII 478)4. Ques 'ul imi più spesso accade anche ip odo a indipenden e Li uana
sc i i (pa y example, Tomo Venclo os a icoli sugli Česlo ą5, V. Daujo y ės e M.
K ie kausko lib ogoje Lie u iškiai Česlo o Milošo kon eks a, ileis oje
2011).
Kyla domanda, pe ché uno dei popoli li uani cul u a a peninsulaio umano iden iškos
o igine pa ė sc i a unookia, lie u iška o ma, a al o, anche mol o nuopelnų
u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? Fo se qui ebbe in luenza quei due, appo i di
pa en esi non collega i, pe sonali à posizionamen o ispe o nazionali à?
Tu a ia da T. Venclo os, pe sonalmen e congiun oso con il amosio sc i o
Česlo u, a icoli sui suo pažiū as nonché uolo nella s o ia delle cul u e Li uanee
nema i e, che egli sa ebbe opposi a ia ęs esse e conside a o lie u iu, an o più il
suo pa a dės lie u iška o ma a ojimui. Inol e, lo s esso Česlo as è sc i oęs,
che Lenkiškai kalan isan is lie u is sąmonės ipas, LDK e i o y susiklos ęs
is o iškai, išpli ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). Non a ques o ipo
Česlo as non assegna o anche se s esso? Mi pa e, ques o assolu amen e o io.
Pe an o e i amen o usa e il suo pa a dės lie u iška o ma è comple amen e
nepama uo o e pe sino keis okas, nelogiškas. E Oska ą, e Česlo ą do ebbe o
chiama e lie u iškai Milašiais, e non di e enzia e o me di pawns, come si a non
solo nei nos i sc i i di le e a u a s o ici, ma anche e menziona e encyclopedijās.
P idu ina anco a, che sui Česlo o Milašiaus i a sc i i in la o i indica a incomoda la
sua nominazione na e. Ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje sc i e che egli
nascido Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os lib oa Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298)
Še einiuose, icino Kėdainių. Tu a ia né la žynyne dell'amminis azione- e i o iale
suddi isione della TSR li uana, né le e odyne Vie o a džių o me Še einiai non esis e.
Žinyne ė a solo Še ẽniai (II 302), e in ques o ocodyne d ejopa: Še ẽniai e Ša eniai, .
y. a ian e o me. An aš ine qui da a la p imoja (seconda lauž iniuose
skliaus uose), quindi lei e conside a ey ina no mine. Dweleop della s essa su name
sc i u a nonché consumo linguis icamen e è non gius i ica o.
4 In ques a u bū nusi is a anche Uni e so nei enciclopedie lie u ių encyclopedia edi o ų, c . VLE XV 144.
5 Veidas 35 e al o e.
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Li u ians pe soonna li. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Į eik a 2015 m. giugno 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uania