„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?

Įž algos Insigh s 257 / JONAS PALIONIS Uni e si à di Vilnius Di ezioni delle ice che scien i iche: s o ia dei Li u ians sc i omosios lingua, gene almen e lingua cul u a, senųjų lie u ių aš ų pubblicazione e ice ca, onomas ika. MLOŠAS ARÌ IR MILÊIUS? Non pe seniausiai menzionammo i imuosi da Li uania o igina o poe a, essayis a, adu o e, P emio Nobelio lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100ąsias anni e sa i di nasci a. Li uijuje adijue, ele isione, pe iodicale p adoe il suo pow edė o a no malmen e u ilizza a o ma Mlošas. Ši okia legge men e sulie u in a o ma ella si o a anche in 2011 m. edi o da Vik o ijos Daujo y ės e Mindaugo K ie kausko lib o in Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Tu a ia neiška io indipenden e in Li uania ques o insigni o sc i o e pe sonaggio della cul u a a ol e è s a o chiama o e Milãšiumi. E ques o non casuale cosa e non kalbininkų s o zi a ši aip sulie u in a il suo pa a dè. Come si ede da Li u ians p onomžių žodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), o ma Milãšius mol o di usa žemaičių i y ų aukš aičių a mėse (žodyne del u o зафиксировать даже 44 casi!). Ques o dà mo i o di i ene e che ques a sop annome possa esse e di Li u iška o igine e lega a a una pa ola Li u išku mlas ‘s o as ilnonis namų da bo audeklas, con enčiu e as e li inea signi ica o ‘ne angus žmogus, inginys (LKŽ VIII 184185). Tale p elaidà suppo e ebbe pa icola men e ques 'ul ima as e el ina signi icanza, issa a Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio apylinkėse, . i. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), specialmen e se sa ebbe appa sa senaisiais empi. Con su name Milãšius, senza dubbio, sono associa e e su name Milãšas, Mlašis, Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius e k . Da ques a sop annome o igina ono i nomi dei illaggi: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė (Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių e Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Znakynas II 185 del sussis imen o amminis a i o- e i o iale della TSR del Li uania). Ši oks pla us da inių con kamienu Milošdiapazonas anche pe me e di pensa e pa ę Milãšius galėjus esse e lie u iškos kilmės. P o . Zigmas Zinke ičius nel suo eikale Lie u ių asmen a džiai (Zinke ičius 2008: 289290) anch'esso endęs įž elg i lie u išką šios pa a dės kilmę, anche se de aglia o p oblemi di o igine egli nona plioja: con en oasi della sua įsp audimu in es a y ą ex delle sudu ines JONAS PALIONIS Ac a Linguis ica Li huanica LXXII p esun o p imo dėmenį Milas i siejimu pa-mil- i (Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ su name Milãšius si collega con polkų Milosz e bal a usių Miloš (LPŽ II 237). Toks collegamen o è e s o icamen e, e linguis icamen e a idabile. Tu a ia polkiškasis la sua co ispondenza non è equen e nei ecchiosi polkų aš o moninklu. Vi oldo Tašickio edaguo a o nel diziona io dei ecchie pe sonaggi, comp esozione ali pa ole, issa e in sc i i p ima 1500 m., è da o solo 10 casi con le o me Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i sono la iniza e) (Słownik [...] III 514515). Ed è in e essan e il a o che a di lo o uno è dal Li uania: Len upio (Lyn hup) chiesa del con ibuen e ( ibu o i) Milosh, no a o Vilniaus ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. codekse: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2. Senza dubbio, in ques o codice iene menziona a Eas e n Li uania s a a Leñ upio ci adello, o a appa enen e Bal a usiei, a pa i e da 1385 ligi 1795 appa enu o Li uania Didžiajai Kunigaikš ys ei, chiesa (ci elis è 12 km a sud-es da Š enčionių, p esso Len upio upelio). Si i iene che qui medinė bažnyčia, cos ui a Vilniaus ai ado And iaus Daugi daičio 1495 m., esis i a liga 1700 m. e successi amen e inno a a, di enu a mū ine3. Codekse man enu a a minė o ma del nome ci adino (su yn < en). Codekse minima o ma, na u almen e, nien e non dice su pa a dès Milãšius kilmę. Essa indica solo l'an ica p esenza di ques o cognome pe sonale sul e i o io Li uano. Tu a ia la sua as a geog a ia di di usione, sop a issu a ligi nos i empi, e la sua possibile in e connessione con il e mine li e iškojo milas pe kel ine signi ica o ‘ne angus žmogus, inginys suppone la sua li e iškos kilmės hipo ezę. Non lasciandosi in u i i possibili comen azioni delle ipo esi di o igine del sop annome Milãšiaus e lasciando ques o agli specialis i dell'e imologia, ul e io men e p e iene o na e a ques a sop annome a uale a osene p oblema. P ieška io in Li uania indipenden e, come e o a, Oska o Milašiaus (18771939) la o ma pau nė e a usa a lie u iška, anche se ques o ancūziškai ašęs lie u ių poe and Li huanian diploma was kilęs om exusia Mogilio o gube nia. Tu a ia Česlo o Milašiaus (1911 2004), nimo in Še ėniuose (daggio nalmen e Kėdainių ajone) e sc isiusio lenkiškai, 1 Au o ius ale dėmenį isiede pe sino se an adešim yje sop annomi, a lo o e non uno dubbioo iną (pa y, Milina ičius, Mile ičius, Miliauskas, k skis e., nelle quali può slypė i ondamen inis pe sonale a dis Milis o Milius). 2 Ques o esempio V. Tašickio dizodyne accon a o da J. Fijaleko e V. Semko ičiaus p epa o e 1938 1948 m. C oku oje uscpidi o pubblicazione: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnensis, Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz. Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 19381948 (Vln 240). 3 Piu os o z . : LE IV 445; VLE XI 799; Repubblica Беларусъ IV 574. Mlošas a e Milãšius? / Įž algos Insigh s 259 pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje a o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje s ampdin ue delle sue aduzioni in lingue li uanee: e Milosz-Milašius, e Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p. 801). Poka inėje ame ikie iškoje lie u ių enciklopedijoje da o la o ma Miłosz (LE XVIII 478)4. Ques 'ul imi più spesso accade anche ip odo a indipenden e Li uana sc i i (pa y example, Tomo Venclo os a icoli sugli Česlo ą5, V. Daujo y ės e M. K ie kausko lib ogoje Lie u iškiai Česlo o Milošo kon eks a, ileis oje 2011). Kyla domanda, pe ché uno dei popoli li uani cul u a a peninsulaio umano iden iškos o igine pa ė sc i a unookia, lie u iška o ma, a al o, anche mol o nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? Fo se qui ebbe in luenza quei due, appo i di pa en esi non collega i, pe sonali à posizionamen o ispe o nazionali à? Tu a ia da T. Venclo os, pe sonalmen e congiun oso con il amosio sc i o Česlo u, a icoli sui suo pažiū as nonché uolo nella s o ia delle cul u e Li uanee nema i e, che egli sa ebbe opposi a ia ęs esse e conside a o lie u iu, an o più il suo pa a dės lie u iška o ma a ojimui. Inol e, lo s esso Česlo as è sc i oęs, che Lenkiškai kalan isan is lie u is sąmonės ipas, LDK e i o y susiklos ęs is o iškai, išpli ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). Non a ques o ipo Česlo as non assegna o anche se s esso? Mi pa e, ques o assolu amen e o io. Pe an o e i amen o usa e il suo pa a dės lie u iška o ma è comple amen e nepama uo o e pe sino keis okas, nelogiškas. E Oska ą, e Česlo ą do ebbe o chiama e lie u iškai Milašiais, e non di e enzia e o me di pawns, come si a non solo nei nos i sc i i di le e a u a s o ici, ma anche e menziona e encyclopedijās. P idu ina anco a, che sui Česlo o Milašiaus i a sc i i in la o i indica a incomoda la sua nominazione na e. Ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje sc i e che egli nascido Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os lib oa Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298) Še einiuose, icino Kėdainių. Tu a ia né la žynyne dell'amminis azione- e i o iale suddi isione della TSR li uana, né le e odyne Vie o a džių o me Še einiai non esis e. Žinyne ė a solo Še ẽniai (II 302), e in ques o ocodyne d ejopa: Še ẽniai e Ša eniai, . y. a ian e o me. An aš ine qui da a la p imoja (seconda lauž iniuose skliaus uose), quindi lei e conside a ey ina no mine. Dweleop della s essa su name sc i u a nonché consumo linguis icamen e è non gius i ica o. 4 In ques a u bū nusi is a anche Uni e so nei enciclopedie lie u ių encyclopedia edi o ų, c . VLE XV 144. 5 Veidas 35 e al o e. JONAS PALIONIS 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII LITERATŪRA Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi- lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985. Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976. LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970. LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis. Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45. Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973. Veidas. 2004, N . 35. Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla. Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2015. Zinke ičius Zigmas 2008: Li u ians pe soonna li. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Республика Беларусъ 4. Минск, 2007. Į eik a 2015 m. giugno 5 d. JONAS PALIONIS Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uania