Įž algos Insigh s 257 /
JONAS PALIONIS
Uni e sidade de Vilna
O ien ações de in es igações docslíneas: his ó ia dos
Li uães esc i omosios língua, gene alizada língua cul u a,
senųjų lie u ių aš ų publicação e in es igação, onomas ika.
MLOŠAS ARÍÌ IR MILÊIUS?
Nãope senia elmen e mencionámos os amosos de Li uânia o iginá io poe a,
essayis a, adu o , P emio Nobel lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100ąsias
ani e sá ios de nascimen o. Na adijue li uana, ele isão, pe iodizada imp udo, seu
pa a dê ago a ge almen e usada o ma Mlošas. Ši okia um pouco sulie u in a o ma
ela encon a-se ambém em 2011 m. edi ado Vik o ijos Daujo y ės e Mindaugo
K ie kausko li oe Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. No en an o inimška io
independen e na Li uânia es e insígnio esc i o e igu a da cul u a às ezes oi
chamado e Milãšiumi. E isso não é uma coisa aciden al e não kalbininkų es o ços
assimip sulie u in a seu pa a dé. Como ê-se de Li uãos pa zes paodyno ( oliau LPŽ)
(LPŽ II 237), o ma Milãšius mui o di undusi žemaičių e eas e n aukš aičių a mėse
(žodyne do o al cap a em a é 44 casos!). Isso dá base pa a ac edi a que es e
sob enome pode se de o igem Li u iška e elacionado com a pala a Li u išku mlas
‘s o as ilnonis namų da bo audeklas, endo, e ans e ida signi icado ‘ne angus
žmogus, inginys (LKŽ VIII 184185). Tal a p essupos a apoia ia especialmen e a úl ima
ans e el inė signi icação, ixada Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio
apylinkėse, i. i. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), especialmen e se i esse
su gido senaisiais empos.
Com a sob enome Milãšius, sem dú ida, es ão elacionados e sob enomes Milãšas,
Mlašis, Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius e k . Da es a sob enome
o igina am nomes de aldeias: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė
(Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių e
Ukme gės .), Milãšiuski (Ignalinos .) (Ze ynas II 185 da subs i uição
adminis a i o- e i o ial da TSR da Li uânia). Ši oks pla us da inių com kamienu
Milošdiapazonas ambém pe mi e pensa a pa ę Milãšius galėjus se de Li u iška
o igem. P o . Zigmas Zinke ičius em seu eikale Li u ians pe son a džiai
(Zinke ičius 2008: 289290) ambém endęs įž elg i lie u išką šios pa a dės kilmę,
embo a de alhei o p oblemas de o igem ele nãoa plioja: con en ase sua įsp audimu in o es a y ą ex-sudu inių žodžių
JONAS PALIONIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII supos o p imei o dėmenį Milas e siejimu pa-mil- i
(Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ sob enê Milãšius elaciona-se com polkų Milosz e
bal a usių Miloš (LPŽ II 237). Tal ligação é e his o icamen e, e linguis icamen e
con iá el. No en an o polkiškasis sua co espondência não é comum nos elhos
polkų aš o moninkluos. Vi oldo Tašickio edaguo ou um dicioná io de elhos nomes
pessoais, comp o an e ais pala as, ixadas em esc i os an es de 1500 m., dada
apenas 10 casos com as o mas Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i são
la inizados) (Słownik [...] III 514515). E in e essan e é que en e eles um é da Li uânia:
Len upio (Lyn hup) da ig eja ibu á io ( ibu o i) sob enome Milosh, no ado
Vilniaus ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. códex: Codex diploma icus
ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2.
Sem dú ida, nes e códex menciona Eas e n Li uânia ex-Leñ upio município,
ago a pe encen e Bal a usiei, e desde 1385 liga 1795 m. pe enceu Li uânia
Didžiajai Kunigaikš ys ei, ig eja (a cidade es á 12 km a sudes e de Š enčionių,
ao Len upio upelio). Ac edi a-se que aqui medinė bažnyčia, cons uída Vilniaus
ai ado And iaus Daugi daičio em 1495 m., exis ia liga 1700 m. e mais a de
eno ada, o nando-se mū ine3. Kodekse man ida a minė o ma de nome do
município (su yn < en).
Kodekse minima o ma, cla o, nada não diz sob e pa edes Milãšius kilmę. Ela só
indica a elha p esença des e sob enome no e i ó io da Li uânia. No en an o,
sua ampla geog a ia de disseminação, sob e i ida liga nossos empos, e sua
possí el união com o e mo li u iço milas pe kel ine signi icado ‘ne angus
žmogus, inginys emia sua hipó ese de o igem lie u iška.
Não deixando-se em odos os possí eis comen á io de hipó eses de o igem do sob enome Milãšiaus e
deixando isso pa a especialis as da e imologia, ainda cuida ol a a es a sob enome a ual a osens
p oblemas. P ieška io na Li uânia independen e, como e ago a, Oska o Milašiaus (18771939) a o ma de
pa ilhão e a consumida lie u iška, embo a es e ancūziškai ašęs lie u ių poe a e diploma a
Li uânia osse o iginês da ex-go e no ia Mogilio o. No en an o, Česlo o Milašiaus (1911 2004), na i o de
Še ėniuose (ac ualmen e no bai o de Kėdainiai) e esc iusio lenkiškai, 1 Au o ius al dėmenį ende a é
se en adešim yje sob enomes, en e eles e não um doub o iną (pa y, Milina ičius, Mile ičius,
Miliauskas, k skis e., nas quais pode slypė i undamen inis pe sonal a dis Milis ou Milius).
2 Es e exemplo V. Tašickio dizodyne ela ado a pa i J. Fijaleko e V. Semko ičiaus p epa ado e 1938
1948 m. C oku oje imp imiu da publicação: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas
Vilnensis, Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz.
Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 19381948 (Vln
240).
3 Mais amplamen e s . : LE IV 445; VLE XI 799; República Беларусъ IV 574.
Mlošas a e Milãšius?
Įž algos Insigh s 259 pa a dės o ma an eska inėje independen e na Li uânia us o a
ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje imp indi u e em suas aduções ao li uãos
língua: e Milosz-Milašius, e Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p. 801).
Poka inėje ame ikie iškoje lie u ių enciklopedijoje dada a o ma Miłosz (LE XVIII
478)4. Os úl imos mais equen emen e oco em ambém ep oduzidas
independen es Li uanas esc i os (pa y example, Tomo Venclo as a igos sob e
Česlo ą5, V. Daujo y ės e M. K ie kausko li oje Lie u iškiai Česlo o Milošo
kon eks a, iis oje
2011).
Kyla ques ão, po que uma cul u a do po o li uânico peninsula um humano
iden iškos o igem pa ė esc e e umaokia, lie u iška o ma, e ou o, ambém
mui o nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? Se á que aqui e e in luência
desses dois, elações de pa en escês não ligadas, pe sonalidades depen- samen o
em elação à nação? No en an o, de T. Venclo os, pessoalmen e comungado com
no á el esc i o Česlo u, a igos sob e seus pažiū as e papel Li uãs na cul u a
his ó ica nem e , que ele se ia con aš a a ęs se conside ado lie u iu, o mais
sua pa a dės lie u iška o ma a ojimui. Além disso, o p óp io Česlo as é escęs,
que Lenkiškai kalban is lie u is sąmonės ipas, no e i ó io LDK susiklos ęs
is o iškai, išpli ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). Não é a es e ipo
Česlo as a ibuís o e seís? Me pa ece, isso absolu amen e ób io. Po an o,
e i ação usa seu pa edes Li u iška o ma é comple amen e nepama uado e a é
queis okas, nelogiškas. E Oska á, e Česlo á de e iam chama -se Li u iškai
Milašiais, e não di e inhas o mas de pa zs, como az-se não só nossos esc i os
his o iado es da li e a u a, mas a é e mencionadas enciclopedijās.
P idu ina ainda, que sob e Česlo o Milašiaus ida esc i os em abalhos indica-se
desiguoda a o ma de seu nome gm hinės. Ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje
esc e e que ele nasceu Ša einiuose (p. 478), e T. Venclo as li oas Vilniaus a dai
(Venclo a 2006: 298) Še einiuose, pe o Kėdainių. No en an o, nem a zinyne da di isão
adminis a i o- e i o ial da TSR da Li uânia, nem a zodyne de Vie o a džių, a o ma
Še einiai não exis e. Žinyne ė a só Še ẽniai (II 302), e nes e ocodyne d ejopa:
Še ẽniai e Ša eniai, . y. o mas a ian inas. An aš ine aqui dada a p imei a
(segunda lauž iniuose skliaus uos), po an o ela e conside y ina no mine. Du eopas
da mesma sob enome esc i a e uso linguis icamen e é não jus i icá el.
4 Nes a u bida nsi e isi ada e Visuo inas enciclopédias Li uãs edi o iais, c . VLE XV 144.
5 Veidas 35 e nou o.
JONAS PALIONIS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LITERATŪRA
Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi-
lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985.
Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976.
LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis.
Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45.
Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973.
Veidas. 2004, N . 35.
Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla.
Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2015.
Zinke ičius Zigmas 2008: Li uães nomes pessoais. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
Республика Беларусъ 4. Минск, 2007.
Į eik a 2015 m. junho 5 d.
JONAS PALIONIS
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uânia