scieee Open visual document viewer

„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?

Jonas Palionis

Full text

Įž algos Insigh s 257 / JONAS PALIONIS Vilnius Uni e si ä Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: li auische ašomosios Sp ache Geschich e, gene ellen Sp ache Kul u , senųjų li auens Raš ų Publika ion und Un e suchung, onomas ika. MLOŠAS ARÌ IR MILÊIUS? Nich pe seniauss en e wähn en wi ähigen aus Li uanien en s andenen Dich e s, Esseis , Übe se ze s, Nobelp eises lau ea os Česlo o Milašiaus (Milošo) 100-ąses Gebu sjah es. Lie u os adijuje, ele izijoje, pe iodische P adoje sein pawa dė je z no male weise e wende e Fo m Mlošas. Ši okia e was e was sulie u in a Fo m sie inde sich auch 2011 m. ausge e ig e Vik o ijas Daujo y ės und Mindaugo K ie kausko Buchgoe Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks a. Alle dings gegenška io unabhängige Li uanien diese einziga ige Sch i s elle und Kul u cha ak e wu de manchmal genann und Milãšiumi. Und es is nich zu ällige Sache und nich kalbininkų Bemühungen schi aip sulie u in a sein pawa dä. Wie gesehen aus li auischen Nachnamen Wodyno ( oliau LPŽ) (LPŽ II 237), Fo m Milãšius seh e b ei e usi nied igaičių und eas e n aukš aičių a mėse (žodyne aus dem ganzen zu be es igen soga 44 Fälle!). Dies gib G und zu glauben, dass diese Nachname kann sein li auische U sp ung und e bunden mi li auischsku Wo zu mlas ‘s o as ilnonis namų da bo audeklas, habenčiu und e lege e Bedeu ung ‘ne angus mensch, inginys (LKŽ VIII 184185). Tokiä P älaidä un e s ü z e besonde s le z e e pe kel ische Bedeu ung, ixie e Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio umylinkėse, . i. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII18 1845), besonde s wenn wä e en s anden sein senaisiais Zei en. Mi de Abnamen Milãšius, ohne Zwei el, sind e bunden und Abnamen Milãšas, Mlašis, Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius und k . Von diese Nachnamen en s amm en Do ennamen: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė (Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių und Ukme gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Lie u os TSR adminis a i - e i o ischen Subs i ynas II 185). Ši oks pla us da inių mi kamienu Milošdiapazonas e laub auch zu denken paa dę Milãšius galėjus sein li a iškos U sp ungs. P o . Zigmas Zinke ičius in seinem We kale Lie u ių asmen a džiai (Zinke ičius 2008: 289290) auch geneß einblickgi die li auische diese Nachnamenes kilmę, obwohl de aillie e U sp ungs p oblemos e nich a plioja: begnüg sich ih e įsp audimu in es a y ą ehemalige sudu inių wö ze JONAS PALIONIS Ac a Linguis ica Li huanica LXXII den angeblichen e s en Lämen den Milas und siejimu pa-mil- i (Zinke ičius 2008: 258 116)1. LPŽ die Vo name Milãšius wi d mi polkischen Milosz und bal a ischen Miloš (LPŽ II 237) e bunden. Toks Bezugung is und his o isch, und linguis isch zu e lässig. Alle dings polkiškase ih Gegens and is nich häu ig in al äs igen polkischen Sch i s paminkanen. Vi oldo Tašickio edaguo ame wö e des al en pe sönlichen Namens, um äng ende solche Wö e , ixie in Sch i en o 1500 m., gib es nu 10 Fälle mi den Fo men Milosz, Milos, Mylos (pas a osios zwei sind la inisizuo en) (Słownik [...] III 514515). Und in e essan e weise is das, dass un e ihnen eine aus Li uanien is : Len upio (Lyn hup) ki chs S eue zahle s ( ibu o i) pe sönenname Milosh, beme k Vilniaus ka ed os bei diözezijas diploma ischem 1461 m. kodekse: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2. Ohne Zwei el, in diesem Kodeks e wähn Eas e n Li huania wa s e Leñ upio S ädeli, je z gehö enden Bal a usiei, und ab 1385 ligi 1795 m. gehö isen Lie u os Didžiajai Kunigaikš ys ei, Ki che (S ad elis is 12 km zu südös lichen on Š enčionių, bei Len upio upelio). Man nimm an, dass hie medinė bažnyčia, gebau en Vilniaus ai adas And iaus Daugi daičio 1495 m., exis ie e ligi 1700 m. und spä e ak ualisie , gescha mū ine3. Kodekse behiel a minė S ad namens o m (su yn < en). Kodekse minima Fo m, na ü lich, nich s sag nich übe paa des Milãšius kilmę. Sie zeig nu alą dieses Pe sonennamens Anwesenhei au dem Gebie Li auens. Alle dings seine b ei e Ve b ei ung geog aphie, die übe leb ha ligi unse e Zei en, und sein möglich Zusammenspiel mi des li auischischen Wo es milas pe kel ine Bedeu ung ‘ne angus mensch, inginys emie seine li aui ischen U sp ungs Hypo hese. Nesleidgehend in alle möglichen Milãšiaus Abnamens U sp ungshypo hesien Kommazie ung und übe ließend das Spezialis en de E imologie, wei e kümme zu ück zu diese Abnamenes gegenwä igen Wo osens p oblemen. P ieška io unabhängige Li uanien, wie und je z , Oska o Milašiaus (18771939) pau names Fo m wu de e wende lie u iška, obwohl diese anzūziisch gesch iebene li auische Dich e und li auische Diploma wa en s anden aus ehemalige Mogilio o Gube nie. Alle dings Česlo o Milašiaus (1911 2004), gimussenem Še ẽniuose (dabe gem Kėdainių ajone) und sch ißendem lenkiškai, 1 Au o ius solches Kleidemenį inde soga siebzigdešim yje Nachnamen, un e ihnen und nich einen Zweo inä (pa y, Milina ičius, Mile ičius, Miliauskas, k skis und., in denen kann slypė i g undlegende Pe son a d Milis ode Milius). 2 Dieses Beispiel V. Tašickio wodyne e zähl aus J. Fijaleko und V. Semko ičiaus be ei u und 1938 1948 m. K oku oje ausged uck en Publika ion: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnensis, Kodex dyploma ický ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 13871507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowicz. Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Um Fähigkei en. K aków 19381948 (Vln 240). 3 B ei e e sieh. : LE IV 445; VLE XI 799; Republik Bela us IV 574. Mlošas a und Milãšius? / Įž algos Insigh s 259 Paa dės o ma gegenka inėje unabhängige Li uanien geb o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje ged uckdin u e seine Übe se zungen in li auensisch sp ache: und Milosz-Milašius, und Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 3334, p. 610; 45, p. 801). Poka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje angegeben die Fo m Miłosz (LE XVIII 478)4. Le z e e häu ig o komm auch wiede he ges al es unabhängige li auische sch i e (pawy example, Tomo Venclo os A ikeln übe Česlo ą5, V. Daujo y ės und M. K ie kausko buchgoje Lie u iškiai Česlo o Milošo kon eks a, ausleis oje 2011 m.). Kyla F age, wa um eines li auischen Na ionskul u en halbinselnis eines Menschen iden iškos U sp ungs paa lė gesch ieben wi d einokia, lie u iška o ma, und eines ande en, auch iel nuopelnų u inčio Lie u ai nelie u iška o ma? Vielleich ha e hie Ein luss diese beiden, e wand scha sbeziehungen un e wand , Pe sönlichkei en en schiedenhei hinsich lich Na ionali ä ? Alle dings on T. Venclo os, pe sönlich gesp ochenem mi be ühm em Sch i s elle Česlo u, A ikeln übe sein Pziū as sowie Rolle li auische Kul u his o ijoje nich sehen, dass e wä e wide s e ęs sein be ach e li auischem, des o meh sein pawa des li awiška Fo m a ojimui. Da übe hinaus, selbs Česlo as is gesch iebenęs, dass Lenkiškai sp echende li auisch bewuss seins yps, LDK-Te i o ium susiklos ęs his o isch, išpli ęs und e ninėse li auischen landscha en (Milosz 2003: 58). Is zu diesem Typ Česlo as nich zugesch iebenes und sich selbs ? Mi schein , das öllig o ensich lich. Dahe Ve meidung zu e wenden sein pawa des li awiška Fo m is öllig nepama uo und soga keis okas, nelogisch. Und Oska ą, und Česlo ä soll en nennen soll en li awiisch Milašiais, und nich un e schiedlichen P e dzügen o men, wie ge an wi d nich nu unse e Li e a u his o ike s Sch i en, abe soga und gesehe enen Enzyklopedien. P idu lich noch, dass übe Česlo o Milašiaus Leben gesch iebenen A bei en angegeben wi d ne ienoda seine gim liche Namens o m. In de Ame ikie iško Lie u ių enciklopedijoje sch eib , dass e gebo enęs Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os Buch in Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298) Še einiuose, neoli Kėdainių. Alle dings wede Lie u os TSR adminis a i - e i o ialen Au eilungs zynne, noch Vie o a džių Wodyne Fo men Še einiai gib . Žinyne ė a nu Še ẽniai (II 302), und diesem Wodyne d ejopa: Še ẽniai und Ša eniai, . y. a ian lichen Fo men. An aš ine hie angegeben e s e (zwee s e lauž lichen skliaus en), dahe sie und gehal ena no mine. Dwejopas desselben Nachnamens Sch eiben sowie Ve b auch linguis isch is unbe echenamas. 4 In diese unbeding nusiedle e und Wel o ische li auische Enzyklopädie Reda o ien, siehe VLE XV 144. 5 Veidas 35 und e u . JONAS PALIONIS 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII LITERATŪRA Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi- lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985. Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976. LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970. LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis. Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45. Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973. Veidas. 2004, N . 35. Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla. Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2015. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Республика Беларусъ 4. Минск, 2007. Eingelei e 2015 m. Juni 5 d. JONAS PALIONIS Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Li uanien