S aipsniai / A icles 175
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ika, ekspe imen inė one ika.
RYTŲ AUKŠTAIČIAI
PANEVĖŽIŠKIAI:
KLASTERINĖ ANALIZĖ
IEŠKANT TARMIŠKUMO
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys:
Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism
ANOTACIJA
S aipsnyje siekiama išbandy i ieno iš s a is ikoje aikomo klas e inės analizės me o-
do inkamumą y ų aukš aičių pane ėžiškių gy enamųjų ie o ių panašumams pagal ski-
iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį nus a y i. Analizės me u iš yškėję i iamųjų
ie o ių g upa imosi ypa umai leidžia suku i y imo modelį i iamųjų ie o ių a miš-
kumui i pe i e iškumui išma uo i.
Ty imui a si ik iniu būdu pasi ink i 90 min. ukmės y ų aukš aičių pane ėžiškių
pa a mės ga so į ašai, su ink i iš d iejų cen inių – Pãs alio (112), Kapčinų (138) – i
d iejų pa ibinių – Bučinų (52) i S ub iškio (171) – a minių punk ų. Klausan is į ašų,
iksuo i 13 ski iamųjų pane ėžiškių a minių ypa ybių pa a ojimo dažniai, ku ie ėliau
su es i į SPSS S a is ics kompiu e inę p og amą, i a lik a klas e inė analizė.
Gau i ezul a ai leidžia eig i, kad y ime aiky as klas e inės analizės modelis y a in-
kamas ke u ių pane ėžiškių LKA punk ų g upa imosi pagal i iamuosius dydžius dėsnin-
gumams a skleis i. Analizė odo, kad a minio plo o pa ibyje esan ys LKA punk ai nebū-
inai y a pe i e iniai – juose puikiai išlaiky os a minės ypa ybės (LKA Bučinų, Pãs alio
i Kapčinų punk uose ge iau išlaikomos s ip iosios ypa ybės, o S ub iškio – silpnosios).
Ty imas odo, kad klas e inės analizės me odu nag inėjan a mes, labai s a bi i ia-
mosios medžiagos a anka.
ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, LKA punk ų a miškumas, LKA
punk ų pe i e iškumas, klas e inė analizė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis – o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o he Eas e n Aukš ai-
ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea-
u es. G ouping peculia i ies ha eme ged om he analysis o he esea ch a eas allow
us o c ea e a model o measu e he dialec icism and he pe iphe ali y o he esea ch a -
eas. 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs we e iden i ied, which we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p o-
g am and he clus e analysis was pe o med.
The esul s sugges ha he clus e analysis model applied in he s udy is sui able o
e ealing he g ouping pa e ns o he poin s o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs LLA
acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es ha he ma ginal LLA poin s
a e no necessa ily pe iphe al – dialec al cha ac e is ics a e pe ec ly main ained in hem
(in Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA he s ong ea u es a e be e main-
ained, while he weak ones a e be e p ese ed in S ub iškis).
The s udy indica es ha he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he
examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod.
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs, dialec icism o LLA poin s, pe iph-
e ali y o LLA poin s, clus e analysis.
1. PANEVĖŽIŠKIŲ TYRIMŲ APŽVALGA
Lie u ių kalbos a mėmis p adė a domė is XIX a. pabaigoje. Ry ų aukš ai-
čiai pane ėžiškiai minimi jau pačiuose pi muosiuose lie u ių kalbos dialek o-
loginiuose da buose. Apie pane ėžiškių ski iamąsias ypa ybes ašė Leopoldas
Gei le is (Gei le 1875)1, Edua das Vol e is (Вольтеръ 1886; 1904: 325–335,
338–340, 345–354), Kazimie as Jaunius (Jaunius 1898)2: 114–161)), An anas
Ba anauskas (Бaрaновскiй 1898). Tuo pačiu ap ašomuoju me odu da bai ęs i i
XX a. p adžioje – s a būs Kazimie o Būgos (1924)3, An ano Salio (1930, 1946)4,
Ju gio Ge ulio (1930: 35–46, 54–65, 66–76), Pe o Bū ėno (1932: 168–193)
1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 19–27).
2 Ž . Jaunius 1970.
3 Ž . Būga 1961: 82–83.
4 Ž . Salys 1992: 114–119, 122–131.
S aipsniai / A icles 177
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
da bai. Iš jaunag ama ikių pe im a y imų adicija bu o populia i i poka io
laiko a piu.
Vėlesniuose y imuose yškiosios pane ėžiškių pa a mės ypa ybės, jų pasi-
ski s ymas i panašumas į ki as pa a mes (Zinke ičius 1966; Gi denis, Zinke i-
čius 1966: 139–147; LKT 1970: 14, 32–36; LKA 1977, 1982, 1991; Ručinskai ė
1984: 72–76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Gi denis 1997: 31–36)5 bei
a si adimo p iežas ys (Kazlauskas 1968: 10–20; Zinke ičius 1974: 148; Ga š a
1977: 76–87; Kačiuškienė, Gi denis 1982: 189–191) p adė os nag inė i ekspe i-
men iniu audiciniu, akus iniu i spek og a iniu me odu.
Jau XX a. pabaigoje pane ėžiškių y imuose a si anda socioling is ikai bū-
dingų b uožų – e inan i iamuosius duomenis, p adedama a siž elg i į pa ei-
kėjo amžių. Tai žymu iek ap ašomojo pobūdžio da buose (Zinke ičius 1975: 85;
Zinke ičius 1979: 92–93), iek i ekspe imen iniuose, spek og a iniuose, audi-
ciniuose y imuose (Kačiuškienė 1982: 39–45; Ga š a 1982a: 68–70; Kačiuškie-
nė 1983: 24–38). Taip lygin a ski ingų ka ų pane ėžiškių pa a mės a osena.
XXI a. p adžios da buose p adedama em is s a is iniais, psichoakus iniais,
spek iniais, oscilog a iniais me odais (jie aikomi i kompleksiniuose da buo-
se (Ma ke ičienė 2001: 29–32; LKTCh 2004: 30–34, 184–1946; Zinke ičius
2006: 74–82), i a ski ų au o ių y imuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Ga š a
2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė
2005b: 499–503; Kačiuškienė 2009: 61–67; Kačiuškienė 2012: 53–62). Šiuo lai-
ko a piu daugėja i socioling is inių b uožų u inčių da bų: aikomas anke inis
me odas (Kačiuškienė 2005c), įsi es i amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnai ė
2009), išsila inimo (Kačiuškienė 2013a: 8) kin amieji, i iama kalbinė sa imo-
nė (Kačiuškienė 2013b: 22).
Dažnėjan is socioling is ikos į aukimas į pane ėžiškių pa a mės y imus
odo, kad XXI a. p adžioje yks an in ensy iam a mių kai os p ocesui įp as ų
me odų šiam eiškiniui nus a y i i paaiškin i jau neuž enka.
2. TARMIŠKUMO TYRIMO METODIKA
Kin an a mėms, kin a i jas nag inėjan i geoling is ika – ji apo a pda-
lykinė: įp as us a mė y ininkų ikslus papildo socioling is ika (pa yzdžiui,
5 Šio laiko a pio ezul a ai skelb i i ki uose leidiniuose. Minė ini Kazimie o Ga š os Joniškėlio
apylinkės šnek os eks ai (1982b).
6 Ta minę kalbą į ašė Aldona Jonai y ė, S asys Tumėnas, D. Kaziliony ė, S. Lioly ė, Kazys
Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is i Edmundas T umpa, ansk iba o Aloyzas Vidugi is, As a
Leskauskai ė i Rima Bace ičiū ė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
a siž elgiama į socioling is inius kin amuosius (amžių, ly į, išsila inimą i
k .). Geoling is ikai įgijus naujų požymių, XXI a. p adžios a mė y os eo inės
nuos a os i me odologiniai p incipai p adedami k ali ikuo i sociogeoling is i-
kos e minu (Aliūkai ė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014).
Kalbos eiškiniai sociogeoling is iniuose y imuose gali bū i nag inėjami
ne ik šių d iejų k ypčių ins umen ais, be i ki ų mokslo s ičių me odais. Šio
s aipsnio ikslas – išbandy i ieno iš s a is ikoje aikomo klas e inės ana-
lizės me odo inkamumą y ų aukš aičių pane ėžiškių gy enamųjų ie o ių
panašumams pagal ski iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį nus a y i7.
Ty imo objek as – pane ėžiškių pa a mės būdingosios ypa ybės.
A lik a s a is inė klas e inė analizė leis pa ik in i, kaip g upuojasi i iamo-
sios ie o ės pagal ski iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį. Tokiu būdu
suku iamas y imo modelis i iamųjų ie o ių kalbos a miškumui i pe i e iš-
kumui išma uo i – pasi inkus ke u is LKA punk us (du cen inius, du pa ibi-
nius), nus a oma, kaip juose išlaiky os a minės ypa ybės i a aiky as modelis
inkamas ai a lik i.
S aipsnyje cen inio i pa ibinio LKA punk o są okos a ojamos geog a i-
niu požiū iu: cen iniu adinama ie o ė, geog a iškai esan i a čiau y ų aukš-
aičių pane ėžiškių plo o cen o, pa ibiniu – gy en ie ė, esan i a i ki ų pa-
a mių ibų. Dėl o kalbos požiū iu gali bū i apusi pe i e inė (pe eiginė, . y.
gali bū i pe ėmusi ki ų kalbų požymių a ki ų pa a mių ski iamųjų a minių
ypa ybių)8.
Ti iamąją medžiagą suda o a si ik inai pasi ink i 90 min. y ų aukš aičių
pane ėžiškių pa a mės ga so į ašai. Jie su ink i 1992, 2004, 2012 m. iš ie o ių,
ku ios bu o i os da p ieš 60 me ų (ž . LKA 1977: 21–23, LKA 1982: 9–11,
LKA 1991: 9–11) – Bučinų (52) (į ašo N . LK259701, kompak inės plokš elės
egis acijos N . CD 1496 RAP 116), Pãs alio (112) (į ašo N . LK204602, kom-
pak inės plokš elės egis acijos N . CD 1508 RAP 122), Kapčinų (138) (į ašo
N . LK029101, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1156 RAP 79) i
S ub iškio9 (171)10.
7 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai y a aka inėje y ų aukš aičių pusėje. Jie ibojasi su aka ų aukš-
aičiais šiauliškiais, y ų aukš aičiais kupiškėnais, anykš ėnais i ši in iškiais (ž . 1 pa eikslą).
8 Apie cen inio i pe i e inio LKA punk o e minus plačiau ž .: Mo kūnas 1993: 4–7; Ka delis
2014; Ka delis, S aku y ė 2015).
9
Šiam į ašui egis acijos N . da nesu eik as, jis saugomas Lie u ių kalbos ins i u o se e yje
ka u su ki ais 2012 m. su ink ais duomenimis.
10 Į ašai sukaup i 2007–2013 m. ykdan p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje:
punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (ž . Lie u ių kalbos a mės).
S aipsniai / A icles 179
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Ekspe imen iškai nag inėjamos ijų mo e ų (D. N., g. 1926 m., gy . Buči-
nuose; J. L., g. 1934 m., gy . Pas alyj11; V. M., g. 1909 m., gy . Kló ainiuo-
se12) i ieno y o (B. N., g. 1946 m., gy . S ub iškyje) panašaus empo kal-
boje pa a o os a minės ypa ybės13.
Kaip ma y i 1 pa eiksle, i iamosios ie o ės y a aukš aičių plo e, odėl joms
būdinga isų aukš aičių ski iamoji ypa ybė – ki čiuo i d ibalsiai ie, uo išlaikomi
s eiki, kaip i bend inėje kalboje, ki aip nei žemaičių plo e (Zinke ičius 1966:
13–14; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA punk ai p iklauso y ų aukš aičių
plo ui, nes šioje pa a mėje siau inami d iga siai an, am, en, em bei bu ę nosiniai
balsiai ą, ę i a iami kaip ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinke ičius 1966: 15, 83–84,
99–101; LKT 1970: 32–33; LKTCh 2004: 30, 173–175)14.
Pag indinė ski iamoji pane ėžiškių ypa ybė – umpųjų galūnės balsių su-
plakimas, adinamoji balsių edukcija. Pagal edukcijos laipsnį i iamieji LKA
punk ai p iklauso šiau iniams pane ėžiškiams, ku ių umpieji galūnės balsiai
i o neaiškios kokybės mu mamaisiais ga sais, ski ingai nuo pie inių, ku ie
umpuosius a, u galūnėse suplaka į ieną ga są, panašų į u, ačiau nelūpinį, žy-
mimą υ (Zinke ičius 1966: 92, 119–121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175–176).
Šiame da be i iamųjų ie o ių a miškumas ma uojamas ik inan ne ie-
nodai ki čiuojamų a ski ingose žodžių dalyse esančių šešių balsių (o, ė, i, u, y,
ū) i d iejų d ibalsių (ie, uo) p oduk y umą. Papildomai iksuojamas i ki čio
a i aukimo dažnis. D i ypa ybės y a sa i ai a ojamos ik šiau iniame pane-
ėžiškių plo e.
Neki čiuo oje pozicijoje šiau ės pane ėžiškiai, ski ingai nuo pie inių, d i-
balsius ie, uo a liepia e, o (Zinke ičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Išski -
inai i iamosiose ie o ėse a i aukiamas i ki is – šiau ės pane ėžiškių plo e
eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis, kai ki is a i aukiamas ne ik nuo
umpos, be i nuo ilgos i agalės galūnės ne ik į ilgąjį, be i į umpąjį
skiemenį, i in ensy usis sąlyginis ki čio a i aukimas, kai a i aukiama nuo
11 Šiame į aše už iksuo as kelių mo e ų kalbėjimas. Tačiau didžiąją laiko dalį kalba iena pa eikėja,
odėl y ime ak uojama, kad i a šios ienos mo e s kalba.
12 Ši pa eikėja gy ena Kló ainiuose, ačiau į ašas duomenų bazėje p iski as Kapčinų (138)
punk ui.
13 P ocen iškai pa eikėjų mo e ų y a daugiau nei pa eikėjų y ų, odėl i šiame y ime nag inėja-
ma daugiau mo e ų ga so į ašų nei y ų.
14 Šios i ki os pane ėžiškių a mę nuo ki ų ski iančios ypa ybės pas ebė os jau XIX a. pabaigoje –
apie ki čiuo ų kamieno ie, uo, d iga sių an, en, umpųjų balsių i, u, ki čiuo ų kamieno o i ki ų
požymių a imo ski umus į ai iose šalies dalyse ašė Vol e is (Вольтеръ 1886: 1–12).

AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
umpos galūnės į p iešpasku inį be kokio ilgumo skiemenį (Zinke ičius 1966:
37–40, LKT 1970: 34–35, LKTCh 2004: 30–31)15.
Ki os i iamosios ypa ybės y a uni e salesnės. Tai i minė i ki čiuo i kamie-
no ie, uo, ku ių kokybė i iamajame plo e nesiski ia nuo ki ų aukš aičių i ben-
d inės kalbos.
Kaip i isi y ų aukš aičiai, šiau ės pane ėžiškiai ki čiuo us (ne a i auk i-
niu ki čiu) umpuosius u, i ne galūnėje pailgina i a ia labai siau us (Zinke-
ičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Ta ian neki čiuo us ka-
mieno y, ū, elgiamasi a i kščiai – jie e čiami a i inkamais umpaisiais i, u
(Zinke ičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176).
Tačiau ski ingai nuo daugelio aukš aičių, ki čiuo as kamieno o pane ėžiš-
kių plo e a iamas be a a spal io, be neki čiuo oje galūnėje jis i s a a (Zinke-
ičius 1966: 70). Ki čiuo as kamieno ė pap as ai išlaikomas (Zinke ičius 1966:
74), o neki čiuo as galūninis ė a iamas e (Zinke ičius 1966: 75; LKTCh 2004:
176–178).
Taigi y ime analizuojamas sep ynių s ip iųjų a ba yškiųjų (ki čiuo ų ka-
mieno ie, uo, o, ė, i, u, ki čio a i aukimo) i šešių silpnųjų a ba blankiųjų (ne-
ki čiuo ų kamieno y, ū, ie, uo, neki čiuo ų galūnės ė, o) pane ėžiškių ski iamųjų
a minių ypa ybių dažnis (ž . 1 len elę)16. Šie požymiai y a gajūs i , kaip ma-
y i jų a ojimo dažnio len elėje, daug ka ų pasi aikan ys pane ėžiškių kal-
boje. Tai odo i naujausi a lik i šios pa a mės y imai (ž . Aliūkai ė e al. 2014:
188–191).
Su ink a i iamųjų a minių ie o ių medžiaga apdo o a keliais e apais:
1) klausy a iš i iamųjų LKA punk ų į ai iais laiko a piais su ink ų ga so į ašų;
2) a lik a ga so į ašų analizė – jų klausan is, iksuo as 13 ski iamųjų pane ėžiš-
kių a minių ypa ybių pa a ojimo dažnis; 3) dažniai su es i į SPSS S a is ics
kompiu e inę p og amą i a lik a klas e inė analizė17.
P i aikius klas e inės analizės me odą, nus a y as pasi ink ų ke u ių
y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės LKA punk ų panašumas i jie suski s y i
15 Pap as ai ki is nuo galūnės nea i aukiamas aukš esniojo laipsnio p ie eiksmiuose, oksi onuose
į a džiuose i būsimojo laiko III asmens o mose (Zinke ičius 1966: 38), daugiaskiemenių žo-
džių galūnės ki is a i aukiamas į a imiausią skiemenį (Zinke ičius 1966: 39), nea i aukiamas
į p iešdėlį (LKTCh 2004: 180).
16 Pag indiniai s ip iųjų (a ba yškiųjų) i silpnųjų (a ba blankiųjų) ypa ybių sky imo k i e ijai –
papli imo plo as, a pažįs amumas i išlyginimas: s ip iosios ypa ybės y a būdingos palygin i
mažam am ik os pa a mės plo ui, g ei ai pas ebimos i leng ai išlyginamos, o silpnosios ypa-
ybės būdingos daugeliui giminingų pa a mių, jos sunkiau pas ebimos, odėl i nelinks ama jų
ko eguo i (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 46–47).
17 Apie p og amą plačiau ž .: IBM SPSS S a is ics; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006.
S aipsniai / A icles 181
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
1 PAV. Ti iamosios y ų aukš aičių pane ėžiškių ie o ės (Mikulėnienė, Meiliūnai ė
2014: 189)
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
į panašių objek ų g upes – klas e ius. Ti iamieji duomenys sug upuo i aip, kad
ski umai iš i iamųjų ie o ių suda y o klas e io iduje bū ų kuo mažesni, o
a p klas e ių – kuo didesni (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 195; Vai ke ičius,
Sauda gienė 2006).
1 LENTELĖ. Pane ėžiškių ski iamųjų a minių ypa ybių pa a ojimo dažnis i iamo-
siose ie o ėse18
STIPRUMAS YPATYBĖ
BUČINAI
Į ašo ukmė
43 min.
8 sek.
PASVALS
Į ašo ukmė
46 min.
42 sek.
KAPČINAI
Į ašo ukmė
28 min.
28 sek.
STUBRIŠKIS
Į ašo ukmė
62 min. 11 sek.
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ie
išlaikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66
S ip ioji Ki čiuo as kamieno uo
išlaikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ė
išlaikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70
S ip ioji Ki čiuo as kamieno o
išlaikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63
S ip ioji Ki čiuo as kamieno u
ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87
S ip ioji Ki čiuo as kamieno i
ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83
S ip ioji Ki čio a i aukimas ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
uo e čiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ie e čiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
y e čiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ū e čiamas u~ 4 ~ 1 0 ~ 7
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
ė e čiamas e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
o e čiamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157
18 Į ašų klausėsi gim a a mė y ėja. Kadangi dažnis iksuo as klausan is spon aninės saky inės
kalbos ga so į ašų, dėl žmogiškųjų ak o ių pa eik i duomenys gali u ė i paklaidų.
S aipsniai / A icles 183
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Ty ime pasi ink a ekspe imen iškai išbandy i du klas e ių suda ymo me o-
dus – hie a chinį i nehie a chinį (d iejų žingsnių). Jie ski iami pagal ai, kaip
pa enkami jų panašumo ma ai, a s umo a p klas e ių nus a ymo k i e ijai bei
kokia ski s ymo į klas e ius s a egija. Pag indinis jų ski umas – i iamuosius
duomenis g upuojan d iejų žingsnių klas e inės analizės me odu, iš anks o ži-
nomas (pasi enkamas) klas e ių skaičius (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 202).
Analizuojan gau us klas e inės analizės ezul a us, į e inama ai, kad da -
be i iama spon aninė pa eikėjų kalba, o ne ienodi eks ai, kalbėjimo sąlygos
y a ski ingos i i iamųjų duomenų im is labai maža, odėl klas e inės analizės
ezul a ai gali bū i ne isai ikslūs. Tačiau šiame da be, a siž elgian į i iamą-
ją medžiagą, numa oma ik pa ik in i, a šis me odas apsk i ai a skleis ie o ių
pagal pa a o ų a minių ypa ybių dažnį g upa imosi dėsningumus. Tiksliau
a ian , ik inama, a klas e inė analizė gali a skleis i pagal a ojamų a minių
ypa ybių dažnį į pe i e iškumą linkusias ie o es i pa ody i ge iausiai a mi-
nes ypa ybes išlaikiusių ie o ių panašumą, a siž elgian į į ai ius eiksnius,
pa yzdžiui, geog a inį a s umą, pa ibinę s. cen inę ie o ių padė į y ų aukš-
aičių pane ėžiškių pa a mės ibose, sociogeoling is inius ski umus.
3. KLASTERINĖ PANEVĖŽIŠKIŲ SKIRIAMŲ-
JŲ YPATYBIŲ ANALIZĖ
Siekian pa ik in i, kaip pagal 13 pag indinių pane ėžiškių ski iamųjų ypa-
ybių a ojimo dažnį (ž . 1 len elę) g upuojasi i iamosios ie o ės, pasi elk-
as ienas hie a chinis i ienas nehie a chinis me odas – SPSS S a is ics kom-
piu e ine p og ama a lik a hie a chinė (jungimo) i d iejų žingsnių klas e inė
analizė.
Dėl mažo duomenų kiekio abiem a ejais pasi ink as minimalus klas e ių
skaičius – 2. Gau i hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai odo, kad Bu-
činuose, Pas alyj i Kapčinuose ski iamųjų a minių ypa ybių a ojamo
dažnis y a panašiausias, odėl šie LKA punk ai su o ma o ieną klas e į. Ki ą
panašių objek ų g upę suda o S ub iškis (ž . 2 len elę).
2 LENTELĖ. Hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai pagal 13 ski iamųjų y ų
aukš aičių pane ėžiškių ypa ybių a ojimo dažnį
Klas e io N . Į klas e į pa ekęs LKA punk as
1 Bučinai, Pas als, Kapčinai
2S ub iškis
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Bučinų, Kapčinų i Pãs alio gy enamosiose ie o ėse aukš esni nei
S ub iškio y a ik ijų s ip iųjų ypa ybių a ojimo dažnio idu kiai – ai
ki čiuo ų kamieno ie, uo, o. Todėl apibend inan galima eig i, kad minė ų i-
jų LKA punk ų a miškumą palaiko s ip iųjų ypa ybių domina imas pa eikėjų
kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų nei s ip iųjų. 6 len elėje aip pa ma y-
i, kad neki čiuo i kamieno ie, uo, ū isose i iamosiose ie o ėse y a gana e ai
pasi aikančios ski iamosios ypa ybės. Tačiau ne e ė ų eig i, kad šie požymiai
linkę išnyk i – manoma, kad apsk i ai pa eikėjų kalboje pasi aiko mažai žodžių
su šiomis ypa ybėmis (pa yzdžiui, piemuõ, puodnė, pūgà).
Ž elgian į a ski ų ypa ybių gajumą (ž . 1, 4 i 5 len eles), ma y i, kad ke-
u iuose i iamuosiuose LKA punk uose didžiausią polinkį išlik i u i ki čiuo i
kamieno ie, o, ė, i, u, ki čio a i aukimas i silpnoji ypa ybė – neki čiuo as galū-
nės o. Jos y a dažniausiai a ojamos nag inėjamose gy enamosiose ie o ėse.
Rečiausiai pa eikėjų kalboje pasi aiko silpnosios ypa ybės – neki čiuo i ka-
mieno ie, uo, y, ū, ė – i iena s ip ioji – ki čiuo i kamieno uo. A jos linkusios
išnyk i, y a jau ki ų, išsamesnių, y imų klausimas.
4. IŠVADOS
Ekspe imen iškai p i aikius klas e inės analizės me odą ke u ių LKA y ų
aukš aičių pane ėžiškių punk ų panašumui, a miškumui i pe i e iškumui nu-
s a y i, galima da y i okias p elimina ias iš adas.
Ty ime aiky as klas e inės analizės modelis y a inkamas – šiuo me odu a -
skleis i ke u ių LKA pane ėžiškių punk ų g upa imosi pagal i iamuosius dy-
džius dėsningumai.
Analizė odo, kad pa ibiniai LKA punk ai a miškumo požiū iu nebū inai
y a pe i e iniai – y ų aukš aičių pane ėžiškių a minio plo o pa ibyje esančio-
se Bučinų i S ub iškio ie o ėse a miškumas puikiai išlaiky as, šie LKA
punk ai nė a pe ėmę pa a mių, su ku iomis ibojasi, aiškių a minių požymių.
LKA Bučinų, Pãs alio i Kapčinų punk uose a miškumas ge iausiai iš-
laikomas dėl s ip iųjų ypa ybių (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o) domina imo pa ei-
kėjų kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų (neki čiuo ų kamieno ie, uo, y, ū i
neki čiuo ų galūnės ė, o) nei s ip iųjų (ki čiuo ų kamieno ė, i, u, ki čio a i au-
kimo). Ki os y ime nag inė os ypa ybės aiškių dėsningumų ne odo.
Klas e inės analizės me odu nag inėjan a mes, labai s a bi i iamosios me-
džiagos a anka: eikė ų ink is panašios ukmės ga so į ašus, didesnį jų kiekį.
Rezul a ams į akos gali u ė i i į ai us jų su inkimo laiko a pis, pa eikėjų kal-
bėjimo empas. Siekian iš eng i ne ikslumų, ypa ybių a ojimo dažnį u ė ų

S aipsniai / A icles 191
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
e in i puikiai a minius požymius išmanan is specialis as. Ty imui bū ų gali-
ma naudo i ansk ibuo us eks us.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2011: P ojek as „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje:
punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“. – Respec-
us philologicus 20(25), 257–260.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai
požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (že-
mėlapiai i jų komen a ai), 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 29–47.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli-
nės li e a ū os leidykla.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančiosios pašnek ės sienos. – A chi-
um Philologicum 3, 168–209.
Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2002: S a is ika i jos aikymai 2.
Vilnius: TEV.
Ga š a Kazimie as 1977: Akcen uacijos i okalizmo są yšis šiau ės aka ų pane-
ėžiškių a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 17, 76–87.
Ga š a Kazimie as 1982a: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–74.
Ga š a Kazimie as 1982b: Joniškėlio apylinkių šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 2002: Pane ėžiškių one ikos aida abipus La ijos sienos. –
Ac a Linguis ica Li huanica 47, 9–18.
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių a mių klasi ikaci-
jos. – Kalbo y a 14, 139–147.
IBM SPSS S a is ics. P ieiga in e ne e: h p://www.insol.l /s a is ics.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Jaunius Kazimie as 1898 (1970): Pane ėžiškių a mė. – Kalbininkas Kazimie as
Jaunius, sud. Vincen as D o inas, Vladas G ina eckis. Vilnius: Min is.
Kačiuškienė Geno ai ė 1982: Vaka inių šiau ės pane ėžiškių balsių kiekybė i jos
onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 33(1), 39–45.
Kačiuškienė Geno ai ė 1983: Šiau ės pane ėžiškių mu mamųjų balsių one inės
ypa ybės, dis ibucija i onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 34(1), 24–38.
Kačiuškienė Geno ai ė 1984: Šiau ės pane ėžiškių a mės balsių psichoakus inė
klasi ikacija. – Kalbo y a 35(1), 42–53.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i ẹ/ọ a ojimas Joniškėlio i Pa-
k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31.
Kačiuškienė Geno ai ė 2003: T ečiojo amžiaus uni e si e as Šiauliuose: klausy-
ojų požiū is į gim ąją a mę. – Pedagogija 69, 88–92.
Kačiuškienė Geno ai ė 2005a: Pane ėžio a mių ap ašas – pi moji mokslinė šiau-
ės pane ėžiškių a mės s udija. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1, 49–53.
Kačiuškienė Geno ai ė 2005b: An ano Ba anausko i Kazimie o Jauniaus ie a
šiau ės pane ėžiškių a mės y imo is o ijoje. – Lie u ių ka alikų mokslo akademijos su-
ažia imo da bai 19, 499–503.
Kačiuškienė Geno ai ė 2005c: Sodybų s a inių pa adinimai šiau ės pane ėžiškių
a mėje: anke inis y imas. – Žmogus kalbos e d ėje, 60–64.
Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai. Vil-
nius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kačiuškienė Geno ai ė 2009: Saky inės lie u ių kalbos eks ynas: a minių o -
mų a osena. – Filologija 14, 61–67.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės
lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica 8, 53–62.
Kačiuškienė Geno ai ė 2013a: S ip iosios i silpnosios šiau ės pane ėžiškių a -
mės ypa ybės XXI a. p adžioje. – Ta p au inė a pdalykinė mokslinė kon e encija XXI
amžiaus a mių y imai: geoling is inė i socioling is inė pe spek y os. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 8.
Kačiuškienė Geno ai ė 2013b: Šiau ės pane ėžiškių a minės nuos a os: socio-
ling is inis y imas. – Ta p au inė mokslinė kon e encija Ta mės – Eu opos au ų kul ū-
ų pa eldas (p anešimų ezės). Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 22.
Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1982: „Žiemgališkoji“ anap iksė
šiau ės pane ėžiškių a mėje i jos kilmė. – Bal is ika 18(2), 189–191.
S aipsniai / A icles 193
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1997: Ry ų aukš aičių i šiau ės že-
maičių p iegaidės: bend ybės i ski umai. – Kalbo y a 46(1), 31–36.
Ka delis Vy au as 2014: Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai. – Lie u ių
kalba 8. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/
iew/56/60.
Ka delis Vy au as, S aku y ė Emilija 2015: Iš lie u ių dialek ologijos aidos. –
Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/
a icle/ iew/161/131.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is.
Labo William 1972: Sociolinguis ic pa e ns. Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl-
ania P ess.
Lie u ių kalbos a mės. P ieiga in e ne e: www. a mes.l .
LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas.
LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas. T. 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas.
LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas. T. 3. Mo ologija. Vilnius: Mokslas.
LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. Elena G ina eckienė, Kazimie as
Mo kūnas. Vilnius: Min is.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a-
nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: VU leidykla.
Meiliūnai ė Viole a 2009: Pie ų pane ėžiškių okalizmas i jo aidos b uožai. Kau-
nas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Gei le ’s Con ibu ion o Li huanian dia-
lec ology: geolinguis ic aspec . – Dialek ologie a geoling is ika současné s řední E opě,
19–27.
Mo kūnas Kazys 1993: Dėl są okos „pe i e inės a mės“. – Lie u ių kalbo y os klau-
simai 30, 4–7.
Ručinskai ė I ena 1984: „Mu mamųjų“ balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ė-
žiškių a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76.
Salys An anas 1992: Raš ai 4. Lie u ių kalbos a mės. Roma: Lie u ių ka alikų
mokslo akademija.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Spolsky Be na d 2011: Fe guson and ishman: Sociolinguis ics and ge sociology
o language. The SAGE handbook o sociolinguis ics. London: SAGE Publica ions.
Vai ke ičius Raimundas, Sauda gienė Auš a 2006: S a is ika su SPSS psicho-
loginiuose y imuose: mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a (sud.) 2014: XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Vil-
nius: B iedis.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. – Bal is ica 10(2), 148.
Zinke ičius Zigmas 1975: Apie č‘, dž‘ // ‘, d‘ kai ą šiau ės pane ėžiškių a dažo-
džių pa adigmoje. – Kalbo y a 26(1), 85.
Zinke ičius Zigmas 1979: Ki čio a i aukimas i ki čia imo pa adigmos. – Kal-
bo y a 30(1), 90–93.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Бaрaновскiй Антонiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ.
Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы
и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типо-
графия Императорской Академiи Наук.
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e
Analysis in Sea ch o Dialec icism
SUMMARY
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) – o de e mine he simila i y o he popula ed
locali ies o Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage
o dis inc i e dialec al ea u es. The g ouping peculia i ies ha eme ged om he analysis
o he esea ch a eas allow us o c ea e a model o measu e he dialec icism and pe iphe-
ali y o he esea ch a eas.
S aipsniai / A icles 195
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs we e iden i ied: 7 o he dialec al ea u es a e s ong ( he s essed ie, uo, o, ė, i, u
in he s em and he e ac ion o accen ), while 6 o hem a e weak ( he uns essed y, ū, ie,
uo in he s em and he uns essed ė, o in he ending). The equencies we e hen en e ed
in o he SPSS S a is ics compu e p og am and he clus e analysis was pe o med.
The esul s sugges ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) model ap-
plied in he esea ch is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he Eas e n Aukš ai-
ian o Pane ėžs LLA poin s acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es
ha he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al – dialec al ea u es a e pe -
ec ly main ained in he ma ginal a eas o Bučiūnai and S umb iškis.
In Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA dialec icism is be e main ained
due o he s ong ea u es ( he s essed ie, uo, o in he s em), while in S ub iškis – he
weak ones ( he uns essed ie, uo, y, ū in he s em and he uns essed ė, o in he ending) mo e
han he s ong ones ( he s essed ė, i, u in he s em and he e ac ion o accen ). O he
analyzed ea u es show no clea egula i ies.
The esea ch indica es ha he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o
he examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod: eco dings o simila du a ion
and a highe numbe o hem should be selec ed. The esul s may be in luenced by a di -
e en collec ion pe iod o he speech a e o in o man s. To a oid he inaccu acies, he
equency o he usage o dialec al ea u es should be examined by he specialis o dialec-
al ea u es. T ansc ibed ex s, as well, could be used o he esea ch.
Į eik a 2015 m. sausio 21 d.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]