Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo

S aipsniai / A icles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ika, ekspe imen inė one ika. RYTŲ AUKŠTAIČIAI PANEVĖŽIŠKIAI: KLASTERINĖ ANALIZĖ IEŠKANT TARMIŠKUMO Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism ANOTACIJA S aipsnyje siekiama išbandy i ieno iš s a is ikoje aikomo klas e inės analizės me o- do inkamumą y ų aukš aičių pane ėžiškių gy enamųjų ie o ių panašumams pagal ski- iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį nus a y i. Analizės me u iš yškėję i iamųjų ie o ių g upa imosi ypa umai leidžia suku i y imo modelį i iamųjų ie o ių a miš- kumui i pe i e iškumui išma uo i. Ty imui a si ik iniu būdu pasi ink i 90 min. ukmės y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės ga so į ašai, su ink i iš d iejų cen inių – Pãs alio (112), Kapčinų (138) – i d iejų pa ibinių – Bučinų (52) i S ub iškio (171) – a minių punk ų. Klausan is į ašų, iksuo i 13 ski iamųjų pane ėžiškių a minių ypa ybių pa a ojimo dažniai, ku ie ėliau su es i į SPSS S a is ics kompiu e inę p og amą, i a lik a klas e inė analizė. Gau i ezul a ai leidžia eig i, kad y ime aiky as klas e inės analizės modelis y a in- kamas ke u ių pane ėžiškių LKA punk ų g upa imosi pagal i iamuosius dydžius dėsnin- gumams a skleis i. Analizė odo, kad a minio plo o pa ibyje esan ys LKA punk ai nebū- inai y a pe i e iniai – juose puikiai išlaiky os a minės ypa ybės (LKA Bučinų, Pãs alio i Kapčinų punk uose ge iau išlaikomos s ip iosios ypa ybės, o S ub iškio – silpnosios). Ty imas odo, kad klas e inės analizės me odu nag inėjan a mes, labai s a bi i ia- mosios medžiagos a anka. ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, LKA punk ų a miškumas, LKA punk ų pe i e iškumas, klas e inė analizė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANNOTATION This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e analysis – o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o he Eas e n Aukš ai- ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea- u es. G ouping peculia i ies ha eme ged om he analysis o he esea ch a eas allow us o c ea e a model o measu e he dialec icism and he pe iphe ali y o he esea ch a - eas. 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis (171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e- co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs we e iden i ied, which we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p o- g am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he clus e analysis model applied in he s udy is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he poin s o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs LLA acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es ha he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al – dialec al cha ac e is ics a e pe ec ly main ained in hem (in Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA he s ong ea u es a e be e main- ained, while he weak ones a e be e p ese ed in S ub iškis). The s udy indica es ha he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs, dialec icism o LLA poin s, pe iph- e ali y o LLA poin s, clus e analysis. 1. PANEVĖŽIŠKIŲ TYRIMŲ APŽVALGA Lie u ių kalbos a mėmis p adė a domė is XIX a. pabaigoje. Ry ų aukš ai- čiai pane ėžiškiai minimi jau pačiuose pi muosiuose lie u ių kalbos dialek o- loginiuose da buose. Apie pane ėžiškių ski iamąsias ypa ybes ašė Leopoldas Gei le is (Gei le 1875)1, Edua das Vol e is (Вольтеръ 1886; 1904: 325–335, 338–340, 345–354), Kazimie as Jaunius (Jaunius 1898)2: 114–161)), An anas Ba anauskas (Бaрaновскiй 1898). Tuo pačiu ap ašomuoju me odu da bai ęs i i XX a. p adžioje – s a būs Kazimie o Būgos (1924)3, An ano Salio (1930, 1946)4, Ju gio Ge ulio (1930: 35–46, 54–65, 66–76), Pe o Bū ėno (1932: 168–193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 19–27). 2 Ž . Jaunius 1970. 3 Ž . Būga 1961: 82–83. 4 Ž . Salys 1992: 114–119, 122–131. S aipsniai / A icles 177 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo da bai. Iš jaunag ama ikių pe im a y imų adicija bu o populia i i poka io laiko a piu. Vėlesniuose y imuose yškiosios pane ėžiškių pa a mės ypa ybės, jų pasi- ski s ymas i panašumas į ki as pa a mes (Zinke ičius 1966; Gi denis, Zinke i- čius 1966: 139–147; LKT 1970: 14, 32–36; LKA 1977, 1982, 1991; Ručinskai ė 1984: 72–76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Gi denis 1997: 31–36)5 bei a si adimo p iežas ys (Kazlauskas 1968: 10–20; Zinke ičius 1974: 148; Ga š a 1977: 76–87; Kačiuškienė, Gi denis 1982: 189–191) p adė os nag inė i ekspe i- men iniu audiciniu, akus iniu i spek og a iniu me odu. Jau XX a. pabaigoje pane ėžiškių y imuose a si anda socioling is ikai bū- dingų b uožų – e inan i iamuosius duomenis, p adedama a siž elg i į pa ei- kėjo amžių. Tai žymu iek ap ašomojo pobūdžio da buose (Zinke ičius 1975: 85; Zinke ičius 1979: 92–93), iek i ekspe imen iniuose, spek og a iniuose, audi- ciniuose y imuose (Kačiuškienė 1982: 39–45; Ga š a 1982a: 68–70; Kačiuškie- nė 1983: 24–38). Taip lygin a ski ingų ka ų pane ėžiškių pa a mės a osena. XXI a. p adžios da buose p adedama em is s a is iniais, psichoakus iniais, spek iniais, oscilog a iniais me odais (jie aikomi i kompleksiniuose da buo- se (Ma ke ičienė 2001: 29–32; LKTCh 2004: 30–34, 184–1946; Zinke ičius 2006: 74–82), i a ski ų au o ių y imuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Ga š a 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė 2005b: 499–503; Kačiuškienė 2009: 61–67; Kačiuškienė 2012: 53–62). Šiuo lai- ko a piu daugėja i socioling is inių b uožų u inčių da bų: aikomas anke inis me odas (Kačiuškienė 2005c), įsi es i amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnai ė 2009), išsila inimo (Kačiuškienė 2013a: 8) kin amieji, i iama kalbinė sa imo- nė (Kačiuškienė 2013b: 22). Dažnėjan is socioling is ikos į aukimas į pane ėžiškių pa a mės y imus odo, kad XXI a. p adžioje yks an in ensy iam a mių kai os p ocesui įp as ų me odų šiam eiškiniui nus a y i i paaiškin i jau neuž enka. 2. TARMIŠKUMO TYRIMO METODIKA Kin an a mėms, kin a i jas nag inėjan i geoling is ika – ji apo a pda- lykinė: įp as us a mė y ininkų ikslus papildo socioling is ika (pa yzdžiui, 5 Šio laiko a pio ezul a ai skelb i i ki uose leidiniuose. Minė ini Kazimie o Ga š os Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai (1982b). 6 Ta minę kalbą į ašė Aldona Jonai y ė, S asys Tumėnas, D. Kaziliony ė, S. Lioly ė, Kazys Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is i Edmundas T umpa, ansk iba o Aloyzas Vidugi is, As a Leskauskai ė i Rima Bace ičiū ė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII a siž elgiama į socioling is inius kin amuosius (amžių, ly į, išsila inimą i k .). Geoling is ikai įgijus naujų požymių, XXI a. p adžios a mė y os eo inės nuos a os i me odologiniai p incipai p adedami k ali ikuo i sociogeoling is i- kos e minu (Aliūkai ė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). Kalbos eiškiniai sociogeoling is iniuose y imuose gali bū i nag inėjami ne ik šių d iejų k ypčių ins umen ais, be i ki ų mokslo s ičių me odais. Šio s aipsnio ikslas – išbandy i ieno iš s a is ikoje aikomo klas e inės ana- lizės me odo inkamumą y ų aukš aičių pane ėžiškių gy enamųjų ie o ių panašumams pagal ski iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį nus a y i7. Ty imo objek as – pane ėžiškių pa a mės būdingosios ypa ybės. A lik a s a is inė klas e inė analizė leis pa ik in i, kaip g upuojasi i iamo- sios ie o ės pagal ski iamųjų a minių ypa ybių a ojimo dažnį. Tokiu būdu suku iamas y imo modelis i iamųjų ie o ių kalbos a miškumui i pe i e iš- kumui išma uo i – pasi inkus ke u is LKA punk us (du cen inius, du pa ibi- nius), nus a oma, kaip juose išlaiky os a minės ypa ybės i a aiky as modelis inkamas ai a lik i. S aipsnyje cen inio i pa ibinio LKA punk o są okos a ojamos geog a i- niu požiū iu: cen iniu adinama ie o ė, geog a iškai esan i a čiau y ų aukš- aičių pane ėžiškių plo o cen o, pa ibiniu – gy en ie ė, esan i a i ki ų pa- a mių ibų. Dėl o kalbos požiū iu gali bū i apusi pe i e inė (pe eiginė, . y. gali bū i pe ėmusi ki ų kalbų požymių a ki ų pa a mių ski iamųjų a minių ypa ybių)8. Ti iamąją medžiagą suda o a si ik inai pasi ink i 90 min. y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės ga so į ašai. Jie su ink i 1992, 2004, 2012 m. iš ie o ių, ku ios bu o i os da p ieš 60 me ų (ž . LKA 1977: 21–23, LKA 1982: 9–11, LKA 1991: 9–11) – Bučinų (52) (į ašo N . LK259701, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1496 RAP 116), Pãs alio (112) (į ašo N . LK204602, kom- pak inės plokš elės egis acijos N . CD 1508 RAP 122), Kapčinų (138) (į ašo N . LK029101, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1156 RAP 79) i S ub iškio9 (171)10. 7 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai y a aka inėje y ų aukš aičių pusėje. Jie ibojasi su aka ų aukš- aičiais šiauliškiais, y ų aukš aičiais kupiškėnais, anykš ėnais i ši in iškiais (ž . 1 pa eikslą). 8 Apie cen inio i pe i e inio LKA punk o e minus plačiau ž .: Mo kūnas 1993: 4–7; Ka delis 2014; Ka delis, S aku y ė 2015). 9 Šiam į ašui egis acijos N . da nesu eik as, jis saugomas Lie u ių kalbos ins i u o se e yje ka u su ki ais 2012 m. su ink ais duomenimis. 10 Į ašai sukaup i 2007–2013 m. ykdan p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (ž . Lie u ių kalbos a mės). S aipsniai / A icles 179 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Ekspe imen iškai nag inėjamos ijų mo e ų (D. N., g. 1926 m., gy . Buči- nuose; J. L., g. 1934 m., gy . Pas alyj11; V. M., g. 1909 m., gy . Kló ainiuo- se12) i ieno y o (B. N., g. 1946 m., gy . S ub iškyje) panašaus empo kal- boje pa a o os a minės ypa ybės13. Kaip ma y i 1 pa eiksle, i iamosios ie o ės y a aukš aičių plo e, odėl joms būdinga isų aukš aičių ski iamoji ypa ybė – ki čiuo i d ibalsiai ie, uo išlaikomi s eiki, kaip i bend inėje kalboje, ki aip nei žemaičių plo e (Zinke ičius 1966: 13–14; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA punk ai p iklauso y ų aukš aičių plo ui, nes šioje pa a mėje siau inami d iga siai an, am, en, em bei bu ę nosiniai balsiai ą, ę i a iami kaip ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinke ičius 1966: 15, 83–84, 99–101; LKT 1970: 32–33; LKTCh 2004: 30, 173–175)14. Pag indinė ski iamoji pane ėžiškių ypa ybė – umpųjų galūnės balsių su- plakimas, adinamoji balsių edukcija. Pagal edukcijos laipsnį i iamieji LKA punk ai p iklauso šiau iniams pane ėžiškiams, ku ių umpieji galūnės balsiai i o neaiškios kokybės mu mamaisiais ga sais, ski ingai nuo pie inių, ku ie umpuosius a, u galūnėse suplaka į ieną ga są, panašų į u, ačiau nelūpinį, žy- mimą υ (Zinke ičius 1966: 92, 119–121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175–176). Šiame da be i iamųjų ie o ių a miškumas ma uojamas ik inan ne ie- nodai ki čiuojamų a ski ingose žodžių dalyse esančių šešių balsių (o, ė, i, u, y, ū) i d iejų d ibalsių (ie, uo) p oduk y umą. Papildomai iksuojamas i ki čio a i aukimo dažnis. D i ypa ybės y a sa i ai a ojamos ik šiau iniame pane- ėžiškių plo e. Neki čiuo oje pozicijoje šiau ės pane ėžiškiai, ski ingai nuo pie inių, d i- balsius ie, uo a liepia e, o (Zinke ičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Išski - inai i iamosiose ie o ėse a i aukiamas i ki is – šiau ės pane ėžiškių plo e eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis, kai ki is a i aukiamas ne ik nuo umpos, be i nuo ilgos i agalės galūnės ne ik į ilgąjį, be i į umpąjį skiemenį, i in ensy usis sąlyginis ki čio a i aukimas, kai a i aukiama nuo 11 Šiame į aše už iksuo as kelių mo e ų kalbėjimas. Tačiau didžiąją laiko dalį kalba iena pa eikėja, odėl y ime ak uojama, kad i a šios ienos mo e s kalba. 12 Ši pa eikėja gy ena Kló ainiuose, ačiau į ašas duomenų bazėje p iski as Kapčinų (138) punk ui. 13 P ocen iškai pa eikėjų mo e ų y a daugiau nei pa eikėjų y ų, odėl i šiame y ime nag inėja- ma daugiau mo e ų ga so į ašų nei y ų. 14 Šios i ki os pane ėžiškių a mę nuo ki ų ski iančios ypa ybės pas ebė os jau XIX a. pabaigoje – apie ki čiuo ų kamieno ie, uo, d iga sių an, en, umpųjų balsių i, u, ki čiuo ų kamieno o i ki ų požymių a imo ski umus į ai iose šalies dalyse ašė Vol e is (Вольтеръ 1886: 1–12). AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII umpos galūnės į p iešpasku inį be kokio ilgumo skiemenį (Zinke ičius 1966: 37–40, LKT 1970: 34–35, LKTCh 2004: 30–31)15. Ki os i iamosios ypa ybės y a uni e salesnės. Tai i minė i ki čiuo i kamie- no ie, uo, ku ių kokybė i iamajame plo e nesiski ia nuo ki ų aukš aičių i ben- d inės kalbos. Kaip i isi y ų aukš aičiai, šiau ės pane ėžiškiai ki čiuo us (ne a i auk i- niu ki čiu) umpuosius u, i ne galūnėje pailgina i a ia labai siau us (Zinke- ičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Ta ian neki čiuo us ka- mieno y, ū, elgiamasi a i kščiai – jie e čiami a i inkamais umpaisiais i, u (Zinke ičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Tačiau ski ingai nuo daugelio aukš aičių, ki čiuo as kamieno o pane ėžiš- kių plo e a iamas be a a spal io, be neki čiuo oje galūnėje jis i s a a (Zinke- ičius 1966: 70). Ki čiuo as kamieno ė pap as ai išlaikomas (Zinke ičius 1966: 74), o neki čiuo as galūninis ė a iamas e (Zinke ičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Taigi y ime analizuojamas sep ynių s ip iųjų a ba yškiųjų (ki čiuo ų ka- mieno ie, uo, o, ė, i, u, ki čio a i aukimo) i šešių silpnųjų a ba blankiųjų (ne- ki čiuo ų kamieno y, ū, ie, uo, neki čiuo ų galūnės ė, o) pane ėžiškių ski iamųjų a minių ypa ybių dažnis (ž . 1 len elę)16. Šie požymiai y a gajūs i , kaip ma- y i jų a ojimo dažnio len elėje, daug ka ų pasi aikan ys pane ėžiškių kal- boje. Tai odo i naujausi a lik i šios pa a mės y imai (ž . Aliūkai ė e al. 2014: 188–191). Su ink a i iamųjų a minių ie o ių medžiaga apdo o a keliais e apais: 1) klausy a iš i iamųjų LKA punk ų į ai iais laiko a piais su ink ų ga so į ašų; 2) a lik a ga so į ašų analizė – jų klausan is, iksuo as 13 ski iamųjų pane ėžiš- kių a minių ypa ybių pa a ojimo dažnis; 3) dažniai su es i į SPSS S a is ics kompiu e inę p og amą i a lik a klas e inė analizė17. P i aikius klas e inės analizės me odą, nus a y as pasi ink ų ke u ių y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės LKA punk ų panašumas i jie suski s y i 15 Pap as ai ki is nuo galūnės nea i aukiamas aukš esniojo laipsnio p ie eiksmiuose, oksi onuose į a džiuose i būsimojo laiko III asmens o mose (Zinke ičius 1966: 38), daugiaskiemenių žo- džių galūnės ki is a i aukiamas į a imiausią skiemenį (Zinke ičius 1966: 39), nea i aukiamas į p iešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 Pag indiniai s ip iųjų (a ba yškiųjų) i silpnųjų (a ba blankiųjų) ypa ybių sky imo k i e ijai – papli imo plo as, a pažįs amumas i išlyginimas: s ip iosios ypa ybės y a būdingos palygin i mažam am ik os pa a mės plo ui, g ei ai pas ebimos i leng ai išlyginamos, o silpnosios ypa- ybės būdingos daugeliui giminingų pa a mių, jos sunkiau pas ebimos, odėl i nelinks ama jų ko eguo i (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 46–47). 17 Apie p og amą plačiau ž .: IBM SPSS S a is ics; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006. S aipsniai / A icles 181 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo 1 PAV. Ti iamosios y ų aukš aičių pane ėžiškių ie o ės (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014: 189) AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII į panašių objek ų g upes – klas e ius. Ti iamieji duomenys sug upuo i aip, kad ski umai iš i iamųjų ie o ių suda y o klas e io iduje bū ų kuo mažesni, o a p klas e ių – kuo didesni (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 195; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006). 1 LENTELĖ. Pane ėžiškių ski iamųjų a minių ypa ybių pa a ojimo dažnis i iamo- siose ie o ėse18 STIPRUMAS YPATYBĖ BUČINAI Į ašo ukmė 43 min. 8 sek. PASVALS Į ašo ukmė 46 min. 42 sek. KAPČINAI Į ašo ukmė 28 min. 28 sek. STUBRIŠKIS Į ašo ukmė 62 min. 11 sek. S ip ioji Ki čiuo as kamieno ie išlaikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 S ip ioji Ki čiuo as kamieno uo išlaikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 S ip ioji Ki čiuo as kamieno ė išlaikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 S ip ioji Ki čiuo as kamieno o išlaikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 S ip ioji Ki čiuo as kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 S ip ioji Ki čiuo as kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 S ip ioji Ki čio a i aukimas ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Neki čiuo as kamieno uo e čiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Neki čiuo as kamieno ie e čiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Neki čiuo as kamieno y e čiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Neki čiuo as kamieno ū e čiamas u~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje ė e čiamas e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje o e čiamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 Į ašų klausėsi gim a a mė y ėja. Kadangi dažnis iksuo as klausan is spon aninės saky inės kalbos ga so į ašų, dėl žmogiškųjų ak o ių pa eik i duomenys gali u ė i paklaidų. S aipsniai / A icles 183 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Ty ime pasi ink a ekspe imen iškai išbandy i du klas e ių suda ymo me o- dus – hie a chinį i nehie a chinį (d iejų žingsnių). Jie ski iami pagal ai, kaip pa enkami jų panašumo ma ai, a s umo a p klas e ių nus a ymo k i e ijai bei kokia ski s ymo į klas e ius s a egija. Pag indinis jų ski umas – i iamuosius duomenis g upuojan d iejų žingsnių klas e inės analizės me odu, iš anks o ži- nomas (pasi enkamas) klas e ių skaičius (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 202). Analizuojan gau us klas e inės analizės ezul a us, į e inama ai, kad da - be i iama spon aninė pa eikėjų kalba, o ne ienodi eks ai, kalbėjimo sąlygos y a ski ingos i i iamųjų duomenų im is labai maža, odėl klas e inės analizės ezul a ai gali bū i ne isai ikslūs. Tačiau šiame da be, a siž elgian į i iamą- ją medžiagą, numa oma ik pa ik in i, a šis me odas apsk i ai a skleis ie o ių pagal pa a o ų a minių ypa ybių dažnį g upa imosi dėsningumus. Tiksliau a ian , ik inama, a klas e inė analizė gali a skleis i pagal a ojamų a minių ypa ybių dažnį į pe i e iškumą linkusias ie o es i pa ody i ge iausiai a mi- nes ypa ybes išlaikiusių ie o ių panašumą, a siž elgian į į ai ius eiksnius, pa yzdžiui, geog a inį a s umą, pa ibinę s. cen inę ie o ių padė į y ų aukš- aičių pane ėžiškių pa a mės ibose, sociogeoling is inius ski umus. 3. KLASTERINĖ PANEVĖŽIŠKIŲ SKIRIAMŲ- JŲ YPATYBIŲ ANALIZĖ Siekian pa ik in i, kaip pagal 13 pag indinių pane ėžiškių ski iamųjų ypa- ybių a ojimo dažnį (ž . 1 len elę) g upuojasi i iamosios ie o ės, pasi elk- as ienas hie a chinis i ienas nehie a chinis me odas – SPSS S a is ics kom- piu e ine p og ama a lik a hie a chinė (jungimo) i d iejų žingsnių klas e inė analizė. Dėl mažo duomenų kiekio abiem a ejais pasi ink as minimalus klas e ių skaičius – 2. Gau i hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai odo, kad Bu- činuose, Pas alyj i Kapčinuose ski iamųjų a minių ypa ybių a ojamo dažnis y a panašiausias, odėl šie LKA punk ai su o ma o ieną klas e į. Ki ą panašių objek ų g upę suda o S ub iškis (ž . 2 len elę). 2 LENTELĖ. Hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai pagal 13 ski iamųjų y ų aukš aičių pane ėžiškių ypa ybių a ojimo dažnį Klas e io N . Į klas e į pa ekęs LKA punk as 1 Bučinai, Pas als, Kapčinai 2S ub iškis AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Bučinų, Kapčinų i Pãs alio gy enamosiose ie o ėse aukš esni nei S ub iškio y a ik ijų s ip iųjų ypa ybių a ojimo dažnio idu kiai – ai ki čiuo ų kamieno ie, uo, o. Todėl apibend inan galima eig i, kad minė ų i- jų LKA punk ų a miškumą palaiko s ip iųjų ypa ybių domina imas pa eikėjų kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų nei s ip iųjų. 6 len elėje aip pa ma y- i, kad neki čiuo i kamieno ie, uo, ū isose i iamosiose ie o ėse y a gana e ai pasi aikančios ski iamosios ypa ybės. Tačiau ne e ė ų eig i, kad šie požymiai linkę išnyk i – manoma, kad apsk i ai pa eikėjų kalboje pasi aiko mažai žodžių su šiomis ypa ybėmis (pa yzdžiui, piemuõ, puodnė, pūgà). Ž elgian į a ski ų ypa ybių gajumą (ž . 1, 4 i 5 len eles), ma y i, kad ke- u iuose i iamuosiuose LKA punk uose didžiausią polinkį išlik i u i ki čiuo i kamieno ie, o, ė, i, u, ki čio a i aukimas i silpnoji ypa ybė – neki čiuo as galū- nės o. Jos y a dažniausiai a ojamos nag inėjamose gy enamosiose ie o ėse. Rečiausiai pa eikėjų kalboje pasi aiko silpnosios ypa ybės – neki čiuo i ka- mieno ie, uo, y, ū, ė – i iena s ip ioji – ki čiuo i kamieno uo. A jos linkusios išnyk i, y a jau ki ų, išsamesnių, y imų klausimas. 4. IŠVADOS Ekspe imen iškai p i aikius klas e inės analizės me odą ke u ių LKA y ų aukš aičių pane ėžiškių punk ų panašumui, a miškumui i pe i e iškumui nu- s a y i, galima da y i okias p elimina ias iš adas. Ty ime aiky as klas e inės analizės modelis y a inkamas – šiuo me odu a - skleis i ke u ių LKA pane ėžiškių punk ų g upa imosi pagal i iamuosius dy- džius dėsningumai. Analizė odo, kad pa ibiniai LKA punk ai a miškumo požiū iu nebū inai y a pe i e iniai – y ų aukš aičių pane ėžiškių a minio plo o pa ibyje esančio- se Bučinų i S ub iškio ie o ėse a miškumas puikiai išlaiky as, šie LKA punk ai nė a pe ėmę pa a mių, su ku iomis ibojasi, aiškių a minių požymių. LKA Bučinų, Pãs alio i Kapčinų punk uose a miškumas ge iausiai iš- laikomas dėl s ip iųjų ypa ybių (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o) domina imo pa ei- kėjų kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų (neki čiuo ų kamieno ie, uo, y, ū i neki čiuo ų galūnės ė, o) nei s ip iųjų (ki čiuo ų kamieno ė, i, u, ki čio a i au- kimo). Ki os y ime nag inė os ypa ybės aiškių dėsningumų ne odo. Klas e inės analizės me odu nag inėjan a mes, labai s a bi i iamosios me- džiagos a anka: eikė ų ink is panašios ukmės ga so į ašus, didesnį jų kiekį. Rezul a ams į akos gali u ė i i į ai us jų su inkimo laiko a pis, pa eikėjų kal- bėjimo empas. Siekian iš eng i ne ikslumų, ypa ybių a ojimo dažnį u ė ų S aipsniai / A icles 191 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo e in i puikiai a minius požymius išmanan is specialis as. Ty imui bū ų gali- ma naudo i ansk ibuo us eks us. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2011: P ojek as „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“. – Respec- us philologicus 20(25), 257–260. Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin- a ė i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (že- mėlapiai i jų komen a ai), 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 29–47. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla. Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančiosios pašnek ės sienos. – A chi- um Philologicum 3, 168–209. Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2002: S a is ika i jos aikymai 2. Vilnius: TEV. Ga š a Kazimie as 1977: Akcen uacijos i okalizmo są yšis šiau ės aka ų pane- ėžiškių a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 17, 76–87. Ga š a Kazimie as 1982a: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–74. Ga š a Kazimie as 1982b: Joniškėlio apylinkių šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla. Ga š a Kazimie as 2002: Pane ėžiškių one ikos aida abipus La ijos sienos. – Ac a Linguis ica Li huanica 47, 9–18. Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių a mių klasi ikaci- jos. – Kalbo y a 14, 139–147. IBM SPSS S a is ics. P ieiga in e ne e: h p://www.insol.l /s a is ics. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Jaunius Kazimie as 1898 (1970): Pane ėžiškių a mė. – Kalbininkas Kazimie as Jaunius, sud. Vincen as D o inas, Vladas G ina eckis. Vilnius: Min is. Kačiuškienė Geno ai ė 1982: Vaka inių šiau ės pane ėžiškių balsių kiekybė i jos onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 33(1), 39–45. Kačiuškienė Geno ai ė 1983: Šiau ės pane ėžiškių mu mamųjų balsių one inės ypa ybės, dis ibucija i onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 34(1), 24–38. Kačiuškienė Geno ai ė 1984: Šiau ės pane ėžiškių a mės balsių psichoakus inė klasi ikacija. – Kalbo y a 35(1), 42–53. Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i ẹ/ọ a ojimas Joniškėlio i Pa- k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Geno ai ė 2003: T ečiojo amžiaus uni e si e as Šiauliuose: klausy- ojų požiū is į gim ąją a mę. – Pedagogija 69, 88–92. Kačiuškienė Geno ai ė 2005a: Pane ėžio a mių ap ašas – pi moji mokslinė šiau- ės pane ėžiškių a mės s udija. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1, 49–53. Kačiuškienė Geno ai ė 2005b: An ano Ba anausko i Kazimie o Jauniaus ie a šiau ės pane ėžiškių a mės y imo is o ijoje. – Lie u ių ka alikų mokslo akademijos su- ažia imo da bai 19, 499–503. Kačiuškienė Geno ai ė 2005c: Sodybų s a inių pa adinimai šiau ės pane ėžiškių a mėje: anke inis y imas. – Žmogus kalbos e d ėje, 60–64. Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai. Vil- nius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kačiuškienė Geno ai ė 2009: Saky inės lie u ių kalbos eks ynas: a minių o - mų a osena. – Filologija 14, 61–67. Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica 8, 53–62. Kačiuškienė Geno ai ė 2013a: S ip iosios i silpnosios šiau ės pane ėžiškių a - mės ypa ybės XXI a. p adžioje. – Ta p au inė a pdalykinė mokslinė kon e encija XXI amžiaus a mių y imai: geoling is inė i socioling is inė pe spek y os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 8. Kačiuškienė Geno ai ė 2013b: Šiau ės pane ėžiškių a minės nuos a os: socio- ling is inis y imas. – Ta p au inė mokslinė kon e encija Ta mės – Eu opos au ų kul ū- ų pa eldas (p anešimų ezės). Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 22. Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1982: „Žiemgališkoji“ anap iksė šiau ės pane ėžiškių a mėje i jos kilmė. – Bal is ika 18(2), 189–191. S aipsniai / A icles 193 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1997: Ry ų aukš aičių i šiau ės že- maičių p iegaidės: bend ybės i ski umai. – Kalbo y a 46(1), 31–36. Ka delis Vy au as 2014: Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai. – Lie u ių kalba 8. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/56/60. Ka delis Vy au as, S aku y ė Emilija 2015: Iš lie u ių dialek ologijos aidos. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/ a icle/ iew/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Labo William 1972: Sociolinguis ic pa e ns. Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl- ania P ess. Lie u ių kalbos a mės. P ieiga in e ne e: www. a mes.l . LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas. T. 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas. T. 3. Mo ologija. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. Elena G ina eckienė, Kazimie as Mo kūnas. Vilnius: Min is. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a- nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: VU leidykla. Meiliūnai ė Viole a 2009: Pie ų pane ėžiškių okalizmas i jo aidos b uožai. Kau- nas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Gei le ’s Con ibu ion o Li huanian dia- lec ology: geolinguis ic aspec . – Dialek ologie a geoling is ika současné s řední E opě, 19–27. Mo kūnas Kazys 1993: Dėl są okos „pe i e inės a mės“. – Lie u ių kalbo y os klau- simai 30, 4–7. Ručinskai ė I ena 1984: „Mu mamųjų“ balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ė- žiškių a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76. Salys An anas 1992: Raš ai 4. Lie u ių kalbos a mės. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Spolsky Be na d 2011: Fe guson and ishman: Sociolinguis ics and ge sociology o language. The SAGE handbook o sociolinguis ics. London: SAGE Publica ions. Vai ke ičius Raimundas, Sauda gienė Auš a 2006: S a is ika su SPSS psicho- loginiuose y imuose: mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a (sud.) 2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Vil- nius: B iedis. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. – Bal is ica 10(2), 148. Zinke ičius Zigmas 1975: Apie č‘, dž‘ // ‘, d‘ kai ą šiau ės pane ėžiškių a dažo- džių pa adigmoje. – Kalbo y a 26(1), 85. Zinke ičius Zigmas 1979: Ki čio a i aukimas i ki čia imo pa adigmos. – Kal- bo y a 30(1), 90–93. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Бaрaновскiй Антонiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типо- графия Императорской Академiи Наук. Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism SUMMARY This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) – o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea u es. The g ouping peculia i ies ha eme ged om he analysis o he esea ch a eas allow us o c ea e a model o measu e he dialec icism and pe iphe- ali y o he esea ch a eas. S aipsniai / A icles 195 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis (171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e- co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs we e iden i ied: 7 o he dialec al ea u es a e s ong ( he s essed ie, uo, o, ė, i, u in he s em and he e ac ion o accen ), while 6 o hem a e weak ( he uns essed y, ū, ie, uo in he s em and he uns essed ė, o in he ending). The equencies we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p og am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) model ap- plied in he esea ch is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he Eas e n Aukš ai- ian o Pane ėžs LLA poin s acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es ha he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al – dialec al ea u es a e pe - ec ly main ained in he ma ginal a eas o Bučiūnai and S umb iškis. In Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA dialec icism is be e main ained due o he s ong ea u es ( he s essed ie, uo, o in he s em), while in S ub iškis – he weak ones ( he uns essed ie, uo, y, ū in he s em and he uns essed ė, o in he ending) mo e han he s ong ones ( he s essed ė, i, u in he s em and he e ac ion o accen ). O he analyzed ea u es show no clea egula i ies. The esea ch indica es ha he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod: eco dings o simila du a ion and a highe numbe o hem should be selec ed. The esul s may be in luenced by a di - e en collec ion pe iod o he speech a e o in o man s. To a oid he inaccu acies, he equency o he usage o dialec al ea u es should be examined by he specialis o dialec- al ea u es. T ansc ibed ex s, as well, could be used o he esea ch. Į eik a 2015 m. sausio 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]