S aipsniai / A icles 111
VOLKER KOHLHEIM
Bay eu h
Mokslinės mokslinių y imų k yp ys:
Namen heo ie, An h oponomas ik, Hodonymie, li e a ische
Onomas ik.
ONYMISCHE AMBIGUITÄT IN
DER LITERATUR
Onimų neapib ėž umas li e a ū oje
ANNOTATION
Ambigui e as y a ak inis są oka šiuolaikinės poe ikos. Zwa egzis uoja ski ingos
apž algos apie li e a u inės ambigui e os są oką, ačiau no iu aš sa e p isijung i William
Empson klasikinės apib ėž ies, pagal ku ią ambigui e as isada ada p ieina, kai e bale
nuance, kaip inis ji aip pa bū ų, al e na y ios eakcijos į ieną i ą pa į kalbos kū inį
leidžiasi. Toliau ne ik u ė ų bū i pa ody a, kad ambigui e as aip pa gali išplės i į
li e a u inius pa adinimus, be ai aip pa u ė ų bū i di e encijuo a a p į ai ių ūšių
oniminės ambigui e os li e a ū iniuose eks uose. Galiausiai y a klausiama, ką poe oniminės
ambigui e ės analizė apie kogni y inį apdo ojimą nuosa ų a dų gali išsaky i.
SCÜSSELWÖRTER: ambigui e as, onyminės ambigui e as, li e a u iniai pa adinimai
(Poe onyme), Kogni i is ik.
ANNOTATION
Ambigui y is a key concep in mode n poe ics. Though he e exis di e en concep s o
li e a y ambigui y, I p e e o adhe e o William Empsons classical de ini ion acco ding o
which any e bal nuance allowing al e na i e eac ions o he same piece o language may be
ega ded as ambiguous. This pape no only in ends o show ha ambigui y can also ex end o
li e a y names, bu i ies o di e en ia e be ween a ious kinds o onymic ambigui y in
li e a y ex s and asks wha we may lea n om poe onymic ambigui y abou he men al
p ocessing o p ope names.
KEYWORDS: Ambigui y, onymic ambigui y, li e a y names, cogni i is ics.
VOLKER KOHLHEIM
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Viduje ling is ikos y auja apie ambigui e o są oką plačiai yks ančias su ikimas: ambigui e as
y a aiškiai apibūdinama žodžio a didesnio ling is inio iene o daugiakalbybė (Baue 2008: 17). Tai y a
di e enciuo i a p leksikalinės ambigui e ės i s uk ū inės ambigui e ės. Pi masis pasi odo an
žodžių lygio, ku iame (ne isada isai aš iai) a p Homonimijos i polysemijos gali bū i
di e encijuojama. S uk ū inė d ip asmybė ada y a p ie, kai kompleksinė kalbinė ienybė,
pap as ai ienas s i is, ski ingai gali bū i in e p e uojama. Tuo a pu pas ebė a a ba iš ka o
iša doma (disambiguie uojama), ambigui e as poe ikos aidina didelį aidmenį, ja ji y a iesiogezu į
ak inį šiuolaikinio poe ikos są oką apo; Roman Jakobson ma o jos poe inio esmę (Jakobson 1960:
nun in de no malen all äglichen Kommunika ion Ambigui ä kaum einmal
371; Nö h 2000: 451). Tą, kad d ip asmybė aip esminė li e a u iniam meno kū iniui, g indžiama, kaip
Jan Mukařo ský (1989) nus a ė, uo, kad kalbinis ženklas li e a ū oje no s ne gąsdžiai p a anda
nuo odą į išo es inę ealybę, kad nuo oda meno kū inyje ačiau ne aip aiškiai yks a, kaip ai
ealiame pasaulyje y a aisyklė ( sl. aip pa Kohlheim 2006a: 27480). Nepaisan o, są oka
ambigui e as li e a ū os eo ijoje jau seniai nė a aip aiškiai apib ėž as kaip kalbos oksle. Taigi
no i Shlomi h Rimmon sa o į emą li e a u inės ambigui e os ski ame Disse a ion ik ada
kalbė i apie ambigui y, kai sa e du galimi skai y ai a pusa yje išski ia kaip in Hen y James
ga saus e zählimas The Tu n o he Sc ew: En wede he e a e ghos s on Bly o he e a e no
ghos s, ye bo h eading ypes a e possible (Rimmon 1977: 11). P iešingai kons a uoja Ab aham
Kaplan i E ns K is (1948: 417421) penki ski ingi es e inės ambigui e os ipai: disjunc i e
ambigui y, addi i e ambigui y, conjunc i e ambigui y, in eg a i e ambigui y i p ojec i e
ambigui y. Taip pa William Empson, ku is sa o knygoje Se en Types o Ambigui y ambigui e ą kaip
esminį poe iškos kalbos b uožą apib ėžia, eina iš plačios ambigui umo koncep o apib ėž ies. Jis
siūlo uo me u isada ada iš ambigui e a kalbė i, jei be kokia e bale nuance, kaip leng ai be
kokiu a eju, e d ė al e na y ioms eakcijoms į ieną i ą pa į kalbos gabalą.1 Po S ück Sp ache,
piece o language, gali aip pa sup an ami Eigennamen, aigi, P op ia y a dideliu mas u lanks ūs
ambigui e ams i gamina šias labai ski ingu būdu. Kai ku ie šių modi, ambigui e ą suku i, ski iasi
li e a u iniame meno kū inyje ne 1 Empson (1966: 1): I p opose o use he wo d [ambigui y] in an
ex ended sense, and shall hink ele an o my subjec any e bal nuance, howe e sligh , which
gi es oom o al e na i e eac ions o he same piece o language.
S aipsniai A icles 113 /
Onymische Ambigui ä in de Li e a u
nuo ipo, kaip jie ai ealiame gy enime aip pa da o, ki i y a ap ibo i į es e inę
s e ą. Toliau bū ų bandomas, ski ingų ūšių poe oniminės ambigui e ą su
pa yzdžiais iš okiečund anglų kalbančios li e a ū os sis ema izuo i. Kaip
pi masis pa yzdys gali bū i pa adin as a ejis, ku iame neaiškumas apie ai
egzis uoja, a lexemas isai kaip p op ium a ba (da ) kaip appella i naudojamas.
Osca Wilde spek aklio-Ti el The Impo ance o Being Ea nes ne oliau pe sekio i.
Su isai ki a ipo d ip asmiškumu mes ai u ime da y i Richa d Wagne ope a Die
(1893) kann hie ü als Beispiel dienen, doch soll diese A de Ambigui ä hie
Meis e singe iš Nü nbe go. Ką ik y a ai änkiniam i e Wal he on S olzing
pa yko, po bažnyčios a nybos ieną žodį su E a, g ažiąja auksošmiedo Pogne
duk a, keis is. E as Amme Magdalene y a aukščiausiu s ebuklu apie su ikimą, ku is
aip g ei ai a p E a i Wal he y auja, y a sau abu da ik dieną anksčiau pi mą
ka ą susi iko. E a pa eisinasi žodžiais (Wagne 1978 [1867]: 404): Tai ką ik sukū ė
man aip skubi skausmas, kad aš jau seniai jį mačiau pa eiksle!
Sak, įžengė jis ne isai kaip Da idas nah?
Magdalene y a en geis e uo a, y a ji da pa i į ieną Da id įsimylėjusi, į
Leh buben Da id. A u nuos abus? Kaip Da id? šaukia ji odėl pa yd iai iš.
Tačiau E a amina ją: Kaip Da idas pa eiksle. Daba iki Magdalene, E a
nuo odė a dą Da id į psalmis ą Da idą, ku į meis e singe iai ga bina kaip
sa o apsauginį pa oną: Ach! eiškia u ka alių su ha en i ilgu ba s u
meis e yje skyd? Tačiau šį ka alių Da idą eiškia E a iš iesų ne, o ji gal oja
apie jauna iškai-š iečian į he ojų: Nei! / Tas, des Kiesel den Golia h me ė,
ka dą di žoje, šleude į p ie ankos, gal ą iš lich en loksenų ums ahl , kaip jį
mums meis e Dü e piešė!
Kuo Magdalene, sau daba ėl į sa o Da idą emiasi, paleng in a įsiu s a:
Ach, Da id! Da id! (Wagne 1978 [1867]: 404; c . aip pa Kohlheim, Kohlheim
2013).
Aki aizdu čia y a e e en ialioji d ip asmybė, ku i emiasi daug disku uo u ak u,
kad a das kaip kalbų ženklas, kaip p op iales lemma e minologijoje Willy Van
Langendonck (2007), gali em is neb angiai daug e e en ų ( sl.
Windbe ge -Heidenkumme 2011).
VOLKER KOHLHEIM
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Dėl logiko Da id Kaplan y a sa ennamas odėl iš esmės ambig.2 Tačiau, i ai da o šį pa yzdį aip
pa iš kalbos iloso inės pe spek y os įdomu, e e iuoja čia ikcinė en i e ė E a į is o inę
ealiojo pasaulio igū ą, kaip ji bu o aizduojama Dü e , bū en biblinį Da idą, ku is nugalėjo
Golia ą. Fikcinė en i e ė Magdalene p iešingai emiasi das p op iale Lemma Da id pi miausia į
asmenį iš ikcinio pasaulio, ku is E a i Magdalene pa ys p iklauso, mokbuben Da id, kad ada
paleng in as nus a y i, kad is o inis asmuo ka alius Da ids bu o minimas. Re e encijos
p isky imai ikcinių asmenų ykdomi aip p obde čia ik paminė as, be ne oliau gali bū i
sekamas.3 Sa inamieji a dai gali be aip pa iš sa ęs, pe se, į ai iais a ž ilgiais ambig bū i.
Taigi ne isada y a iš anks o aišku, a a das į ieną y išką a mo e išką pa adinimo nešėją
lemlos sowohl inne halb de ik ionalen Wel wie übe diese hinaus, ein Aspek ,
e e iuoja, a žmogus, gy ūnas a ne ie a eiškia. Zwa y a klausimas, a ka ego inės
eikšmės a p äsuppozicijos bū inai p iklauso p op ium a ba a ai y a čia ik apie s a is ines
pa i ies e es, ku ios sa inamam a dui y a kon ingen inės, ginčy inas.4 Taip pa san ykiai
čia y a nuo kalbos iki kalbos ki aip. Fak as y a ačiau, kad si ašy ojai ge sis šiuo klausimu
ambi alencijų pasinaudoja. Aš no ėčiau čia kalbė i apie inhe en inę onyminę ambigui e ą. Tai
aki aizdu, kad ši ipo ambigui e as nė a ap ibo as į li e a ū ą. U yp des Mädchens, ku is a p
aikys ės i sub endimo s o i, y a okiečių li e a ū oje Mignon. Tačiau Mignon y a pi miausia
ne a das; ai y a subs an i ie as p ancūzų adjek i as, ku is iš e s as apie ‘Liebling
eiškia.5 Taip pa kaip i okiečių žodis, galėjo s e imasis žodis Mignon į Goe hes laiką bū i
aikomas y iškiems kaip mo e iškiems asmenims: Apie ak o ę Ca oline Jagemann ai bu o
saky a ienoje 1800 k i ikoje: Ji apo in ku zem he Mignon des Publikums (Kommen a o
Goe he [17956] 1977:9: 719). Šis sexusambige pa adinimas a i inka odėl isiškai and ogynen Wesen
Mignons; Wilhelm Meis e gali, kai jis ją pi mą ka ą įž elgia, nich su sa imi su a i, a jis ją už
be niuką a už me gai ę u ė ų paaiškin i (Goe he 1977 [1795/96]: 86). Mignon pa i a sako au
Ve suche eine Fes sch eibung ih e Weiblichkei beha lich: 2 Kaplan Auch (1989: 563): Unlike
indexals like ‘I p ope names eally a e ambiguous. 3 Pagal eo ijos galimų pasaulių nag inė i
ans-wo ld iden i y u. a. (199žel8: 1718); (1994: 5760); Ronen K ipke (2013: 81 .). 4 Vgl. čiazu Ande son
(2007: 135 .); Van Langendonck (2007: 71 .); Coa es (2012: 125129). 5 Vgl. Komen a as į Goe he (1977
[1795/96]: 719); Schwanke (1992: 354359).
S aipsniai A icles 115 /
Onymische Ambigui ä in de Li e a u
‚Aš esu be niukas: aš neno iu nė ienos me gai ės bū i!‘ (We zel 1989: 329). Mignon
d ip asmybė išplečiasi be ne ik į sekso klausimą, be i į ling is inį s a usą kalbų
ženklo: Į es as kaip apella i , Mignon ampa omano eiksmo ęsinyje is iek į
aip ką no s kaip į nuosa ą a dą aikui, zumas ai pasisakoma, sa o ik ąjį a dą
a skleis i.6 Šiuo me u y a Mignon okiečių ne gi į p ipažin ą mo e išką Ru namen
a ancie (Seibicke 2000: 327); ai aigi y a genuswechsel y iško p ancūzų žodžio
į yko. Taip pa d ylika e ė p o agonis ė Ca son McCulle s oman The Membe o
he Wedding, pi mą ka ą pasi odę 1946, y a šiame bep o iškiančiame a piniame
s adiuje: Jos plaukai y a supjaus y i kaip as be niuko (McCulle s 2008: 8) i ji
no ė ųsi aip pa , bū i be niuku i į ka ą auk i.7 Ski ingai į Mignon nešioja šis
omboy labai ge ai ieną a dą, bū en pi miausia sexusambigen kosenamenį
F ankie. I ai įž alginga, kad ji, kai ji e ka čiais sa o a pinės būsenos
i š üssig ampa, aip pa sa o pa adinimo sa u i: This was he summe when
F ankie was sick and i ed o being F ankie (McCulle s 2008: 29). Demen esnė ji
nusp endžia į dalį II omano, sau daba meh izi enka es su p e enzišliu a du
Miss F. Jasmine Addams, Esq. gamin i (Mc-
Culle s 2008: 61), kad ada III dalyje, omano pabaigoje, desillusioniuo a, be aip pa sub endusi,
ik da su aišku mo e išku a do F ances paminė a bū i (McCulle s 2008: 167 i dažniau).
Sexusambige pa adinimai y a anglų kalboje žymiai dažnesni nei okiečių kalboje, ku jie
neo icialioje s i yje iš ik ųjų ik kaip hypoko is ika pasi aiko. Nepaisan o, endencija
daugeliui šių a dų į ieną a ki ą ly į, z. B. a das Robin į y išką. Todėl laukia p amonelle Vic
Wilcox omane Nice Wo k nuo Da id Lodge aip pa y išką akademike į, kai jam Robyn Pen ose
y a skelb a, ku is jį akademinio p ojek o kon eks e sa o da bo me u bescha en u i. Jo
e bu imas, kai jam jauna dama p ieš a auja, y a a i inkamai didelis (Lodge 1989: 106 .). Tai
bu o a do leksikonas, ku is Da id Lodge į idėją a nešė, iš seksusambigui e ų a do
Robin/Robyn kominę sceną suku i; uo pačiu jis ado, kad and ogyne a das Robyn labai ge ai
p ie sa o eminis inės i sa imi įsi ikinusios he oin passe (Lodge 2011: 38). 6 Goe he (1977
[1795/96]: 522): Mignon y a eineno p iesaiką pada ė [...], jokiam gy am žmogui sa o gy enamąją
ie ą i kilmę a čiau pažymė i. 7 McCulle s (2008: 30 ). Romanas eikia pe An ąjį pasaulinį
ka ą ienoje kleins ad in Geo gia/USA.

VOLKER KOHLHEIM
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Ski ingai nuo ealaus gy enimo eikia a das, ku io p adinė leksikalioji eikšmė da
a pažįs ama, li e a u iniame kū inyje au oma iškai edend. Tai paaiškėja uo, kad mes p ie
pa adinimo li e a u iniame meno kū inyje u ime išim i iš o, kad au o ius jį sąmoningai
pasi inko, jis nep isijungia sa o nešėjui niekada a si ik inai an. Todėl mes andame kalbančius
pa adinimus iš aiška kilusi iš Lessing jau seno ėje (Bi us 1987: 40). Zwa iš eiškia kalban is
a das dažnai pakankamai ai, kas jo nešėją iš ik ųjų cha ak e izuoja, kaip ai pas John
Fieldings Squi e Allwo hy in Tom Jones (1749) y a a ejis, ačiau jau anks i kalban ys
pa adinimai aip pa naudojami i oniškai a p iešensingai. Taip y a Angelo Šekspie o Measu e
o Measu e (1604; Ak III, 2, 249254) iskas ki a kaip angelical. Tai y a šis isada galimas i oninis a
an i he inis panaudojimas, ku i kalban i pa adinimai jau iš anks o ampa ambig leidžia, nes ik
pasakojimo bėgime mes galime apsk i ai sužino i, a seman iniu skaid iu a das ai laiko, ką jis
žada. G ažus pa yzdys šiam d ip asmiškumui y a Mi le Goe hes pasi ink inės giminys ės:
Zunächs kaip gana sėkmingas a pininkas į es as,8 jis nesėkmingai is dėl o pas Edua dą i
Cha lo e. Lieka čia ambigui e as kalbančio a do iš esmės wa uo as, aip linkęs Theodo
Fon ane, meis e is i oninis a dengimas, p ie o, šią onyminę ambigui e ą iš ka o iš aisy i, ja
iš ik ųjų isai ne pi miausia a si as i leis i. Taip iš eiškia kome zien a T eibel p ie ieno iš jo
su eng o Dine dėl d iejų damenų: Zwei Damen om Ho e; ko pulen e: F au Majo in on
Ziegenhals, ku i neko pulen e [...]: F äulein Edwine on Boms (Fon ane 1969 [1892]: 23). I onie, aip
Roland Ba hes (1974: 66), eina isada iš saugios ie os. Šis y a čia pe ienodą eiginį apie
ko pulenzą abiejų dames duo as. Ne pakankamai uo, e gausi T eibel da apie eikšmingą k ū is
apim į iš ožkenkals i philosophia es: Imkuose, ai y a ai aip juokzha en ide spiele, ku i as
lich žinęs, hieß G iepenke l (Fon ane 1969 [1892]: 24). Į papildymą bū ų, kad on Boms ne kaip iš
ik ųjų kalbende , be kaip klangsymbolinis a das jo sugges i e po eikį un olde .9 Taip pa
F au Jenny T eibel susi inka gou e nan e F äulein Honig, apie ku ią nedelsian sakoma, kad sau
8 Goe he (1977 [1809]: 255): Kiek jis bu o a nyboje, nebu o išsisky ęs nė ienas san uokos po as
Leben e hei e n. Klops ock wa Dich e , und ein ande e , den ich noch pe sön-
[…].“
9
Man palygink čia aip pa Deme z (1964: 194).
S aipsniai A icles 117 /
Onymische Ambigui ä in de Li e a u
jų he ben Züge kaip p o es as p ieš jų a dą išėmimai.10 Iška i onie į
žaidimą a eina, y a ambigui e ui jokios ie os daugiau. Tai aip pa aikoma
a dams li e a u iniame meno kū inyje.
Y a ai šiuose a ejais jų p ep op iale seman ika, ku i a dus į edenden da o, aip gali
a das aip pa uo į paslėp as a ba p ieš a ingus cha ak e ynes sa o nešėjo a k eip i
dėmesį, kad jį jau anksčiau žinomi asmenys nešė, bū ų ai asmenybės išo e eks ualios
ealybės, bū ų ai li e a u inės igū os.11 Pa adinimas gauna čia sa o eikšmę pe jam
būdingas in e eks uales nuo odas. Ne isada a si inka ai aip pas ebimai būdu kaip pas
socialaldemok a inį, p o sąjunginiu o ganizuo ą mašinųmeis ą Napoleon Fische į Hein ich
Manns omane De Un e an, pas ku į skai y ojas na ū aliai iš ka o klausia, a jis šio a do
p e enzijoms eisingas. Daug disk e e is elgiasi Fon ane in I ungen, Wi ungen, ku io
p o agonis ė a p sūnaus i š en ybės oscilliuojan į a dą Lene, umpą o mą biblinio
a do Ma ia Magdalena, neša. Wilhelm Raabe omane Un uhige Gäs e ampa pa adinimui Phöbe
inhe en inė in e eks ualioji ambigui e ė ne gi handlungs ele an : Kai jaunas s uden as
Vei on Bielow mo e išką o ną Phöbe ieno kommili ono s ogo kame oje pi mą ka ą gi di,
jis skamba jam holdnu hellenisch, i aip jis šaukia jį linksmai de sichel i š s ogų okiečių
pa asa io nak į (Raabe 1961 [1885]: 190). helleninių kon eks e nuo oda a das Phöbe į Phoibos
Apollon (Böschens ein 1986: 28, Anm. 55), uo pačiu be į me gin äuliche mėnuliogö in A emis,
ku i aip pa beinamenį Phöbe a ba glänzende neša (Lensing 1988: 162). Nuo oda į Mondsichel
Raabes eks ą y a jau ne pe gi dė i. Be jei šis ne pasku iniu me u dėl sa o pažin ies su
Phöbe omano pabaigoje mi k anke Vei on Bielow laiške nea idėlio inai die iškę
Pe sephoneia [...] skambina (Raabe 1961 [1885]: 333), die iškę požeminio pasaulio, ku ios a das
e imologiškai sug ąžin as į nuo odą i ku i A emis dažnai kaip gesinys pa eikiama p ie pusės
(Lensing 1988:162), pe šias mi ologines-mononimines nuo odas au o ius į E os i Thahie
ema iką uo mas u, kaip mi ologinis a das Phöbe iš ka o mani es uoja eks ą ki o,
bū en Biblijos, naudai už ašė 10 [1969: 33]. Te minologiškai y auja dėl okių pa adinimų da
neaiškumas. Hengs /Sobanski kalba čia nuo kon ä en pa adinimo, Hengs (2000)Vasile a (2007:
151) nuo lying name. Komik a si adimą pe okius pa adinimus paaiškina Pohl (2005) iduje
kogni i is inių koncep ų. 11 Li e a inė Onomas ik kalba čia iš e ko po pe ų a dų; gl.
Bi us (1987: 45).
na os e iden (Lensing 1988: 163). Ve bann und abuisie is diese Thema ik
VOLKER KOHLHEIM
Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ampa, y a is dėl o Phöbe aip pa as a ne is
bend uomenės Kench eä, ku i nuo apaš alo Pauliaus, ge ai kaip pe b inge in jo
laiško, omėnų bend uomenės kaip mūsų sesuo ekomenduojama (Röm 16.1; Raabe
1961 [1885]: 118 190). Todėl kai ku ie in e p e uo ojai Phöbe ma o isai kaip die sese :
Š es e lich y a Phöbes unkcijos kūno b olio namuose, ‘š es e lich aip pa y a
jos užduo ys kaime.12 Lėkš inai be e lek uoja ambigui e ą jos a do a p
g aikišk-mi ologinių i k ikščioniškų nuo odų idinę p ieš a ingumą igū os, ku i,
kaip ji ieno iš ge iausių Raabe-kenne io daba ės iš eiškė, is no an easy cha ac e
o ead (Sammons 1987: 246).
Vo und šeimos a das suda y i nuo maždaug o 14./15. amžius Vokie ijoje, be aip pa
Anglijoje, Gesam namen asmens.13 Y a isa eilė okiečių, be aip pa angliškų šeimos a dų,
ku ie be o malios pakei imo iš Ru a dų su o muo i, kaip pa yzdžiui F ied ich, Lukas,
We ne .14 Dėl ūks amo ma kia imo šeimos a do pasi eiškan i ambigui e as nusiųs a z.
Bodo Ki chho į sa o Filipinuose žaidžiančio omano In an a p adžią: De Deu sche [...]
įsi aizda o s aiga su Lukas. ‘Mis e Lukas Ku ?‘ ‘Mis e Ku Lukas.‘ ‘Tad ašė an
plake o Jūsų Vo name.‘ ‘Jemandas bu o gei ęs. Wie Sie‘ (Ki chho 1990: 7). Tačiau aip pa
ki os i už eks ą eikšmingesnės galimybės oniminės ambigui e o siūlosi au o iui dėl abiejų
sudė inių iso a do, ku ios ada li e a iniu požiū iu gali ap i p oduk y ios, pa yzdžiui, kai
o and zuname be kokiu būdu a pusa yje kon as iuoja. Pa adebeisėlis už okį
geb ochenen (P esch 2002: 3 . and passim) a ba aip pa an i he ischen a dą (Deme z 1964:
197201) y a Thomas Manns Tonio K öge (1903). An i he ikos abiejų pa adinimo sudedamųjų
dalių emiasi čia an kalbosgeog a inės ma kie umo iš Tonio kaip omanische , ai y a
südliche a das i K öge kaip niede deu sche , ai y a nö dliche nabigui e , ku i
kons i u i inė už kon lik inių cha ak e io p o agonis o Mannschen No elle y a. Be Thomas
Mann y a niekaip pi masis, ku is šį onyminį s ilmidlį naudoja; jis seka čia gana glaudžiai
Theodo Fon ane, ku is E i B ies ienam [...] maž[n] schie schul ige[n] i be eik jau 12
Höhle (1969: 131). Signigi an e iai pasi odo Phebe aip pa kaip sesuo Holden Caul ields J. D.
me.15 Zusammengenommen e zeugen die de a ma kie en Namen eine Am-
Salinge s Roman The Ca che in he Rye (1951) į. 13 De Te minus po Seibicke (2008: 10, 14 .). 14
Vgl. į a si adimą šių šeimos a dų Kohlheim (2000). 15 Po Bi us (1987: 45) kalbama apie ai, kad
klassi ikuojančios pa adinimai.
S aipsniai A icles 119 /
Onymische Ambigui ä in de Li e a u
aip ge ai kaip e kassene[n] He [n], ku is uo pačiu kažkas aip Dis inguie es
u ėjo [...], pa adinimą Alonzo Gieshüble su eikia. Fon ane mėgs a ai, kaip beje
aip pa Thomas Mann, sa o igu os įspūdingi pa adinimai komen uo i leis i, i aip
iš eiškia E i, kai jai apo heke Alonzo Gieshüble p is a omas, e end: I ada
aš ma ysiu da i lyg, kad jūs ski ingi nei ki i. [...] Galbū ai aip pa a das, ku is
jūsų a eju daly auja. Tai isada bu o ienas mėgs amiausias eiginys mūsų
senojo Pas o o Niemeye ; a das, aip mylėjo jis saky i, ypač k ikš namis, u i ką
paslap ingai apib ėžian į, i Alonzo Gieshüble , aip manau aš, užsida o isiškai
naują pasaulį p ieš ieną į, aip, be eik no ėčiau aš saky i, Alonzo y a oman iškas
a das, p eziosaname. Ja mano gnädigiausia mo e is, a sakė jai Gieshüble , da
susi ik Sies (Fon ane 1969 [1895]: 64 .). P eziosaname Alonzo nu odo į Ispaniją, iš ku
Gieshüble s mo ina iš ik ųjų a eina, i uo į Don-Quicho eha e šio cha ak e s,
ku is labiausiai mėgs amas kaip Cid a ba kažkoks ki as kamppeado už E i
ko au i i mi i bū ų (Fon ane 1969 [185]9: 66), o šeimos a das, ku is p imena
bohmišką mine alinį andenį (Deme z 1964 199:), bu ge inį elemen ą šio apo heke s
a s o auja, ku is aip pa didžiuojasi uo, kad Gieshüble s šoną šim ke u is
me us y a ie iniai apo heke iai (Fon ane 1969 [185]:
65; c . aip pa Deme z 1964: 199).
Alonzo Gieshüble s o i į ambigui e ą sa o a do i gy ena ji aisingai iš. Ga siai
ki aip muzikos moky ojas i kompozi o ius Niels W schowi z iš Fon anes le z em
no el De S echlin. Niels W schowi z ne kenčia de an nuo sa o an i he inio
a do, kad jis iš ienos ūšies e šelėjimas Dok o apo (Fon ane 1969 [1899]: 130).
Tai ne bū en , kaip bū ų galima ikė is, p ima iai kalbiniu-geog a inė an i he ik
sa o iš ieno danų i ieno čekų elemen o kombinuo o bend o a do,16 o ik iš jo
indi idualios biog a ijos paaiškinama p ieš il is p ieš o ną Niels, ku į aip pa iš
jo niekin as danų kompozi o ius les T i ialen i Unbedeu enden [...], i aip jis
a ėjo į min is, o ną sa o žemėlapyje pe 1969 dok o an ū os i ulą
Niels Gade ug. „Niels Gade“, heiß es bei Fon ane, „wa ihm de Inbeg i al-
išskamo ie uo i (Fon ane [1899]: 131 .). Taip pa čia ampa aišku, kad Fon ane
linkęs p ie o, onimines ambigui e us baldiausiai įmanoma naudai ienos kaip no s
be kokiu gea e u
Eideiškumą išsp ęs i.
Tačiau aip pa Fon ane nė a pi masis, ku is ambigui e ą iso a do ienos sa o igū ų
p oduk y iai išnaudoja. Kaip pi m akas bū ų čia isų pi ma Jean Paul pa adin i, ku is sa o 1809
išleis ei oman Des Feldp edige s 16 Deme z (1964: 200): W schowi z bu o uo me u Fon anes das
Wedding des schekischen P ag.