S aipsniai / A icles 9
ROLANDAS KREGŽDYS
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų eligija i
mi ologija, šal inio y a; lyginamoji bal ų i ki ų indoeu opiečių
kalbų g ama ika, e imologija.
BALTŲ MITONIMŲ KILMĖ:
VAK. BL. PARGRUBI(J)US
(G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS
IR KT.); LIE. MASELIS
O igin o he Bal ic My honyms: Wes Bal .
Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium, Pe g ub ius, e c.),
Li h. maselis
ANOTACIJA
S aipsnyje pa eikiama XVI a. p adžios aka ų bal ų eligijos i kul ū os šal inyje Sū-
du ių knygelė minimos mi ologemos Pa g ubij (A, B), Pa g ubius (B, C) i jos a ian ų (G u-
b ium [A], Gub ium [C], Pe g ub ius [D, ε] i k .) bei lie u ių Užga ėnių pe sonažo į a di-
jimo maselis (LKŽe) ak og a inė bei e imologinė analizė.
T umpai apž elgiami aka ų bal ų kul ū os šal inio Sūdu ių knygelė ak og a ijos ypa-
umai bei Azazelio enomenas (Užga ėnių judėjo kaukės p asmė).
ESMINIAI ŽODŽIAI: mi onimas; eonimas; semi izmas; Sūdu ių knygelė; Pa g ubij, Pa -
g ubius, Pe g ub ius, G ub ium; maselis.
ANNOTATION
The a icle deals wi h he e ymological analysis o he Wes Bal ic my hologeme Pa -
g ubij (A, B) / Pa g ubius (B, C), including i s al e na i e o ms G ub ium (A), Gub ium (C),
Pe g ub ius (D, ε), e c., and Li huanian my honym maselis ‘a man d essed in he clo hes o
Sh o e ide mumme s.’
I also p esen s a sho e iew o he ealia conce ning “The Ya igian book” and in o-
duces he so called Phenomenon o Azazel (name o he place o he “powe ” o which one
ROLANDAS KREGŽDYS
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
o he goa s in he Temple se ice o he Day o A onemen has o be sen ), i.e. a scapegoa
icon e lec ed in he da a collec ed in he Dic iona y o Li huanian Language, which is also
aced in Sh o e ide i es ha las ed h ee day be o e he Len en as which begins on Ash
Wednesday (Sh o e Tuesday in Li huania).
KEYWORDS: my honym, heonym; Heb aism; “The Ya igian book”; Pa g ubij,
Pa g ubius, Pe g ub ius, G ub ium; maselis.
0. ĮVADAS. SŪDUVIŲ KNYGELĖS FAK-
TOGRAFIJOS YPATUMAI. AZAZELIO
FENOMENAS (UŽGAVĖNIŲ JUDĖJO
KAUKĖS PRASMĖ)
Viename eikšmingiausių ( ak og a ijos au en iškumo aspek u) aka ų bal ų
kul ū os šal inių Sūdu ių knygelėje1 (apie jį i li e . plačiau ž . K egždys 2009)
pa eikiami duomenys y a ypa ingos2 s a bos, ma daugelis ėlesniojo laiko a -
pio bal ų eligijos i mi ologijos y ėjų (dažnai i kū ėjų esp. kabine inės mi-
ologijos a s o ų) ėmėsi minė o ašy inio paminklo pe pasakojimu, ci uodami
ieni ki ų in e p e acijas (pa yzdžiui, duomenis apie ap a iamą die ybę, Ingės
Lukšai ės eigimu, Ma as P ae o ijus pa eikė, „ emdamasis Johanno Mele ijaus
[Maleckio] i Ma ino Mu inijaus žiniomis“ [MP I 645]). Vadinasi, ienin elis
pa ikimas šal inis, ku iuo galima em is, ekons uojan ak. bl. Pa g ubi(j)us
au en išką g a eminę s uk ū ą esp. e imologinę aidą, mi onimo eikšmę (apie
seman inės ekons uojamo žodžio e ės nus a ymo s a bą plačiau ž . B éal
1964: 48–56; Mailhamme 2013: 5–6, 2013a: 20, 23, 25, 27) bei unkcijas y a
ik Sūdu ių knygelė.
1 A ba Ne ikinčiųjų sūdu ių ožio aukojimas su isomis apeigomis, ku ias jie a likinėjo (De nglaubigen
Sudauen ih e bockheiligung mi samb ande n Ce emonien, so sie zu b auchen gep lege h), pa ašy a
apie 1520–1530 m. Anoniminio eikalo okiečių kalba pa ašymo ie a i ikslus sukū imo lai-
kas aip pa nežinomi (BRMŠ II 123).
2 Tenka apgailes au i, kad i šiuo me u is da pasi aiko jaunųjų y ėjų, i in a sainiai e inančių
ašy inių šal inių ak og a iją, plg., pa yzdžiui, Vy au o Rinke ičiaus (2015: 21) nai ų eiginį,
ne a „Knygelės publika imu pasi ūpino i jos p a a mę ( ačiau nebū inai i pa į knygelės eks ą)
pa ašė Je onimas Maleckis.“
Idan bū ų iš eng a okių anach onis inių eiginių, akcen uo ina, kad Wilhelmas Mannha d as
(1936: 306) jau XX a. p adžioje a gumen uo ai į odė, o Ingė Lukšai ė (BRMŠ II 125) da ka ą, be-
si emdama eks ologinės analizės p incipais, pag indė eiginį, kad Je onimas Maleckis ik išleido
iki ol keliais nuo ašais papli usį nežinomo au o iaus eikalą (plačiau ž . K egždys 2009: 179–180).
S aipsniai / A icles 11
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
Taip pa a k eip inas dėmesys į i in s a bią šio šal inio ak og a inę ypa ybę –
duomenų pa ikimumo k i e ijų, nus a omą emian is empo aliniu aspek u: iš
žinomų (deja, ne isų išlikusių) 10 pe ašų (žymimų didžiosiomis A, B, C, D,
E, F, G, H, J, K) i E pe ašo an inio a ian o ε bei 5 pe spaudų (a, b, c, d, e)
pa ikimiems p iski iami seniausieji ank aščio egzemplio iai A, B, C:
1) A, a ba I K olian o 736a lp.; eks as nuo 724a iki 738 lp. – pa s e -
ingiausias pe ašas3, pe ašy as p o esionalaus kopijuo ojo (da ž . K egždys
2009: 176);
2) B, a ba I E 36 olian o 724a lp., pe ašy as p o esionalaus kopijuo ojo4;
3) C, a ba Cod. Guel . 14. 11 Aug. 4 (lapai: ol. 1-17)5, y a žymiai p as esnės
kokybės: daugybė lakūnų, o kai ku ie puslapiai apsk i ai y a dingę. Pasak Wil-
helmo Mannha d o (1936: 238–239), jo e ė im ke i adaliais menkesnė nei
A i B a ian ų (da ž . 6 išn.).
Ki i, a ba naujesnės edakcijos – *R (D, E, F, G)6, J i seniausiųjų bei šių g u-
pių hib idinio a ian o – K pe ašai, no s i ge esnės izinės būklės (išliko ne
isi [ž . K egždys 2009: 176–177]), be ne okie pa ikimi ak og a ijos aspek u
esp. dėl galimų ino acijų, suku ų juos pe ašiusių i sa aip medžiagą in e p e-
a usių mi ologijos y ėjų7 (plačiau ž . K egždys 2009: 176–183).
Taigi emian is pe ašų pa eikiamos in o macijos pa ikimumo k i e ijumi,
e ingiausia esp. au en iškiausia y a A, B i C nuo ašų ak og a ija. Ja, ma-
y , eikė ų em is, ekons uojan ak. bl. Pa g ubi(j)us o maliąją p oly ę ( esp.
nus a an eonimo e imologiją) bei die ybės unkcijas i galimą jos aka ų bal-
ų pan eono subo dinacinę poziciją.
3 Folian ą sunume a o Kaspa as Hennenbe ge is. O iginalus jo pa adinimas y a De nglaubi-
genn/Suda en ih e bock/heiligung mi samb /ande n Ce emonien/so sie zu b auchen gep lege h; [725a
lp.]: De Suda enn/wou schai y, welche /Ih en Bock heilige .
Iki II-ojo pasaulinio ka o jis bu o saugojamas Gdansko mies o biblio ekoje, pado ano as G ala h
žemės aldy ojo. Šiuo me u e ingiausias A nuo ašas y a LMAGBR (Ms. 1277; mk . n . 716).
4 De unglaubigen Su/dauen ih e Bockheili/gung mi samp an/de n Ce emonien so / sie zu b auchen /
P legenn; (725 lp.) De Sndauen woü sch/kai y, welche ih en Bock heilige . Šis pe ašas bu o sau-
gojamas Gdansko mies o biblio ekoje, šiuo me u – LMAGBR (Ms. 1271; mk . n . 711).
5 De Sudawen Bockheyligung und ande Ce emonien de selbenn, saugomas Wol enbü elio he cogo
Augus o biblio ekoje Vokie ijoje „manusc ip a Augus ea“ kon oliu e.
6 *R ženklu žymimi ėly esnio laiko a pio ank aš iniai a ian ai. Pasak W. Mannha d o (1936:
239–240), šie pe ašai edakciniu požiū iu lygin ini su C nuo ašu, ma juose, kaip i pas a aja-
me, nė a įžangos, kai ku ių dalių.
7 Pa yzdžiui, pe ašo K, a ba I E 20 olian o (P uische Ch onica), daba – LMAGBR (Ms. 1279;
mk . nė a), au o ius kai ku iuos epizodus i in išplečia, sa aip ein e p e uodamas jau iki ol ži-
no ą in o maciją. Jame die ų a dų i unkcijų a dijimas i in komplikuo as dėl kelių ank aš-
čių lyginimo i mėginimo pa eik i ieną a ian ą.
ROLANDAS KREGŽDYS
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Ki a, šiame s aipsnyje g ildenama, mi onimo lie. maselis ‘Užga ėnių pap o-
čiais pe si engęs žmogus’ (LKŽe) kilmės p oblema susijusi su Azazelio enome-
nu (ž . oliau), ma šios š en ės me u, ejan žiemą i jos palydo us iš
kiemo, bu o ikimasi a sik a y i isų įmanomų blogybių, siejan jų genezę ne
su sa o eikla ( esp. nulem ą idinio p iežas ingumo), be išo iniais ak o iais
( esp. s e im aučių į aka), . y. įž elg inos a mako (g . φαρμακός), a ba a pi -
kimo ožio (da adinamo Azazelio8), apeigų ap aiškos9.
Analizuojan mi onimo lie. maselis genezę, bū ina pab ėž i, kad „No s
XVII–XVIII a. aš uose i neminimas pe si enginėjimas, ačiau kai ku iuo-
se o laiko dokumen uose su inkamas demono (iš e in a mano – R. K.)
ap ašymas labai a imas Užga ėnių pe si engėlio pa eikslui“ (Sk odenis
2009: 11). Vadinasi, galima a sa giai spė i, kad a mako enomenas (apie jį ž .
8 išn.) supona o pejo a y inės kono acijos (ma y , i unkcijos) Užga ėnių
8 Vieno 200 puolusių angelų adų a do Azazelis (i jo a ian ų: Hazazelis, Azaelis, Azozelis) esp.
s. heb . lzEaz;)[;>, minimo Enocho I-ojoje, a ba E iopijos, knygoje (En I 12–36 [ ai ienas s a biau-
sių, apokalipsės egzegezei ski ų eikalų, da uojamų An osios Š en yklos laiko a piu (ž . EJ
VI 442–443, XIX 608 .)]), kilmė iki šiol nė a a skleis a. Todėl mi onimas p iski iamas ape-
lia y ams, plg. mi ologemos e imologijos aiškinimo būdus: 1. ‘ i as + s ip us’; 2. ‘ožys išėjo’;
3. ‘panaikinimas’; 4. ‘ožys + Die as’ (plačiau ž . Klein 1987: 468; Штейнбергъ 1878: 346]). Jis
oško žmonių duk e ų (En I 6.4), mokė y us ka ybos ama o, o mo e is – puoš is (En I 8.1–2).
Fa mako unkcija (apie ją plačiau ž . Ha ison 1913: 45; Ba on 1918: 186) minima abinis inėje
li e a ū oje, Biblijoje a amėjų kalba i Kunigų knygoje (16.8–10, 21 [ž . Da idson 1971: 63; EJ
II 763]).
9 Jos būdingos i indoeu opiečiams, pa yzdžiui, okios adicijos paisė helėnai (plačiau ž . Ha -
ison 1913: 44–45; Bu ke 1977: 64–66; Came on 2004: 181; Doughe y 2006: 20; G a 2009:
76, 88; da ž . EJ II 763), omėnai (Duns an 2011: 540; Kuipe 2011: 162; Mali z 2005: 69; da
ž . Adkins, Adkins 2004: 325) i k . Vėliau šis enomenas bu o pasi elkiamas, no in pag įs i
judėjų au os eks e minaciją (plg., pa yzdžiui, iš a ymą iš Ispanijos [1492 m. (Beke 2008: 90)],
iš P ahos [1400 m.], iš Maino [1420, 1438, 1462 m.] i k . mies ų bei als ybių [ž . EJ VII 523];
pog omus Rusijos impe ijoje i holokaus ą).
S aipsniai / A icles 13
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
pe sonažo – (?) judėjo10 e iologiją11, nulem ą šios eligijos a s o ų ikėjimo
iesų p o anacijos12.
10 S asio Sk odenio (2009: 37) i A ūno Vaicekausko (2009: 92) eigimu, jie bu ę ieni pag indi-
nių Užga ėnių pe si engėlių, ypač Žemai ijoje.
Plg. išski inį semi ų au ybės žmonių demoniza imą Velykų š en ės me u aip pa Žemai ijoje
(plačiau ž . Sk odenis 2009: 11–12, 42), ku is, enka apgailes au i, iki šiol puoselėjamas
Pie ėnuose (Mažeikių .). Saugodami k yžių Nuk yžiuo ojo Jėzaus bažnyčioje, šio kaimo
gy en ojai, pe si engę ka iais i „žydais“ / „ elykžydžiais“, pas a uosius s engiasi nu y i nuo
sak aliojo objek o, kad jo nepa og ų i nesu ukdy ų k ikščionių die o p isikėlimo. Pa ys
o nesu okdami, minė os š en ės daly iai ęsia idu amžiais a si adusią k ikščionių k aujo
di amacijos (judėjų eligijos aspek u) an isemi inę adiciją (ž . 12 išn.).
11 Kai ku ie Užga ėnių š en ės i kaukių y ėjai, ma y , no ėdami pa eisin i s e im aučių pe so-
nažų pajuokiamą a niekinamą į aizdį, o muluoja kon adikcinius eiginius, suponuojančius
aiškias an asmago ijas, plg.: „<…> „s e imšalių“ kaukės ne eiškė au inės p iklausomybės, o
bu o ik p iemonė p iešp iešai s e imas – sa as iš yškin i. Sa o iš akomis „žydo“ <…> kau-
kės nebu o kokio no s au inio cha ak e io eiškėjos, o jų pi minėje seman ikoje glūdi mi inis
aizdinys, susijęs su žemiškomis a požemio die ybėmis – p o ė ių d asiomis, namus a laukus
globojančiomis die ybėmis“ (Sk odenis 2009: 39) // „<…> žydo, čigono, ubago pe sonažams
bu o su eik a jų e ninius a p o esinius ypa umus a spindin i iš aizda“ (Vaicekauskas 2009: 69).
Tokių eiginių menką pag įs umą galima a gumen uo i Užga ėnių š en ės daly ių elgsena –
žiemos i jos palydo ų (pe si engėlių) a ymu lauk esp. no u a sik a y i blogio (Azazelio
enomenas). Nekyla abejonių, kad s e im aučių pe sonažų in odukcija y a ėly a, ma y ,
nulem a idu amžiais suku a šmeižikiška judėjų au os eligijos i kul ū os e inimo ideologija
(ž . 12 išn.), plg. Užga ėnių žydo kaukės ypa ybę, sie iną su k ikščionių k aujo di amacija –
į nosį į aisy ą inu ę a ada ą, ku ia pe si engėliai, bučiuodami kaimo gy en ojų ankas, jas
skaudžiai įdu da o (Vaicekauskas 2009: 92–93).
12 Vidu amžiais bu o su o muluo i 2 pag indiniai k i e ijai ( eliginės mo y acijos), lėmę neapy-
kan ą judėjams: 1) kal inimas Jėzaus K is aus nužudymu (ž . Beke 2008: 90); 2) k ikščionių
k aujo, ne a eikalingo d ejopoms apeigoms, di amacija – 2a) bu o eigiama, kad jie p ieš Pe-
sachą (judėjų Velykas esp. s. heb . esah esp. xs;P,, ‘pa asa io š en ė, š enčiama 15–21 d. nisa-
no [ esp. ko o 10 d. – balandžio 11 d.] mėnesį, minin judėjų išsilais inimą iš Egip o e gijos;
Pesacho aukojamasis gy ūnas [džn. a inėlis, plg. s. heb . esaẖim esp. ~yxis;)P. ‘Pesacho a inėliai,
ė iukai; 3-asis Mišnos ak a as’ (B own, D i e , B iggs 2000: 1980; da ž . EJ XVI 5–6) i k .’
(B own, D i e , B iggs ibd.; da ž . EJ XV 678–683)]) pag obia i nužudo k ikščionių aiką
(aki aizdi klaidinga aliuzija į judėjų auko o Pesacho a inėlio k aują [plg. s. heb . ḏām esp. ~D;)
‘Pesacho a inėlio k aujas’ (B own, D i e , B iggs 2000: 535–538)], aukojimo me u ink ą į spe-
cialų indą / au ę, plg. s. heb . sa esp. @s; ‘dubuo, au ė’ [ž . B own, D i e , B iggs 2000: 1705–
1706]), ku io k aują pila į apeiginės duonos ešlą (plg. subs . lie. mãcas 2 [pp . pl.] ‘ elykinis
k ie inių mil ų p ėskas plonas paplo ėlis [ eliginėje žydų bui yje]’ [LKŽe] < jdš. mace esp. hcm
‘bemielės ešlos paplo ėlis, kepamas iš k ie inių, miežinių, k ie inių spel os, uginių a a ižinių
mil ų; ienin elė duonos ūšis, algoma pe Pesachą’ ← s. heb . maccāh esp. hC;)m; ‘bemielė duo-
na a py agas’ [Wein eich 1977: 199; B own, D i e , B iggs 2000: 1432; Klein 1987: 374; Wol
1998: 62; da ž . Veliko sky 1952: 42; EJ XIII 689–690]); 2b) aip pa bu o kal inami š en ojo
k yžiaus, Komunijos i k ikščionių š en ųjų a aizdų mušimu i e i badymu inimis, kol šie
p adėda ę k aujuo i (ž . Anglickienė 2004: 45; da ž . 10 išn.).

ROLANDAS KREGŽDYS
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1. VAK. BL. PARGRUBI(J)US (G[R]UBRIUM,
PERGRUBRIUS IR KT.) ETIMOLOGINĖ
RAIDA
1A. FORMALIOJI MITONIMO ANALIZĖ
Remian is Sūdu ių knygelėje pa eikiamų duomenų pa ikimumo k i e ijumi
(ž . 0 sky ių), bū ina a lik i eonimo a ian ų o maliąją ( esp. g a eminę) ana-
lizę, . y. išski i seniausią esp. au en iškiausią mi onimo s uk ū inę ly į, e-
lek uojamą A, B, i C pe ašuose. Vėlesniuose eikalo ank aš iniuose a i-
an uose pa eikiamų mi onimo o mų nea i ikimai s a būs, nus a an būdingus
žodžio ki imus i jų dėsningumų sekas. Iš iso šiame šal inyje (pe ašuose i
pe spauduose) minimos 17 eonimo o mų, 3 iš jų – hipoko is ikai (ž . len elę)13.
Mi onimo
ly is
Pe ašo / pe spaudo
a ian as
W. Mannha d o eikalo paginacija /
pe ašo(-ų) au o ius
Pa g ubij A, B 247 / p o esionalus kopijuo ojas
Pa g ubius B, C 247 / p o esionalus kopijuo ojas (A, B),
nežinomas (C)
G ub ium A13 249 / p o esionalus kopijuo ojas
Gub ium C 249 / nežinomas
Pe g ub ius D, ε 246 / Johanas F eibe gas (D), nežinomas (ε)
Pe g ub i D, E, ε 247 / Johanas F eibe gas (D), Ch is ophas
Janas on Weissen elis (E), nežinomas (ε)
Pe g ub ium *R, E, J, a 247, 249 / Ch is ophas Janas on Weissen elis
(E), Ma haejus Waisselis (J)
Pe g ub iüs E246 / Ch is ophas Janas on Weissen elis
Pe g ubij F 247 / Hansas on K ey zenas
Pe g ubium F 249 / Hansas on K ey zenas
Pe g ubius F, G, a, b, c, d 246, 247 / Hansas on K ey zenas (F), Lukas
Da idas (G)
Pe gub i J247 / Ma haejus Waisselis
13 Viačesla as I ano as i Vladimi as Topo o as (МНМ II 302) kažkodėl ie oj o mos G ub ium,
pa eikia jų pačių sugal o ą ly į ‡ G ub ius, eigdami, kad ji y a už iksuo a ėly uose aš o šal i-
niuose (kokiuose, nenu odoma), no s okia ly is nė a minima ne ik Sūdu ių knygelės pe ašuose
bei pe spauduose, be i ėlesnių au o ių eikaluose (ž . oliau).
S aipsniai / A icles 15
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
Mi onimo
ly is
Pe ašo / pe spaudo
a ian as
W. Mannha d o eikalo paginacija /
pe ašo(-ų) au o ius
Pe gub ium J247, 249 / Ma haejus Waisselis
Pe g ib ius J246 / Ma haejus Waisselis
Pe gub ius K246 / nežinomas
Gube ium K249 / nežinomas
Pe g ub ij a, b, c, d 247
Remian is ap a iamo mi onimo g a eminio į ai a imo aki aizdžiais ypa u-
mais (lyginan ik s uk ū iškai di e en ines o pa ies ank aščio ly-
is [ž . len elę]), galima išski i egzogeninės i endogeninės s uk ū inių kai ų
ipus (akcen uo ina, kad jų e iologija gali bū i i na ū ali esp. suponuo a kal-
bos a o ojų / senosios eligijos išpažinėjų, i ėly a, p iski ina lapsus cala-
mi ipui, . y. pe ašymo klaidoms; iksli jų de e minacija, ma y , negalima [ž .
1 schemą]):
I. egzogeninės kai os:
I.1. a e ezė (supona usi hipoko is ikus): a) G ub ium A (↔ Pa g ubij A) ←
*Pa -g ubius (dėl sonan o epen ezės ž . II.3.1 ipą); b) Gub ium C (↔ Pa g ubius
C) ← *G ubium ← *Pa -g ubius (dėl sonan o me a ezės ž . II.1 ipą); c) Gube-
ium K (↔ Pe gub ius K [dėl sonan o me a ezės ž . II.1 ipą]) ← *Pa -g ubius
(dėl epen ezės ž . II.3.1 ipą) ← *Pa g ub/īs (plg. Pa g ubij A, B / Pa g ubius
B, C);
II. endogeninės kai os:
II.1. dis ancinė sonan ų me a ezė: Gub ium C (← *Pa -g ubium [ž . I.1 ipą])
↔ Pa g ubius C ← *Pa g ub/īs (plg. Pa g ubij A, B / Pa g ubius B, C);
II.2. dis ancinės asimiliacijos suponuo os kai os: Pe g ib ius J (← *Pe g -u-
b -i-us [ eg esy ioji]) ↔ Pe g ub ium J;
II.3. i egulia iosios kai os:
II.3.1. pa a e inių ( esp. nee imologinių) ga sų epen ezė: a) Gube ium K ↔
Pe gub ius K; b) G ub ium A (↔ Pa g ubij A) ← *Pa g ubius ← *Pa g ub/īs;
II.3.2. ga sų abso bcija: Pe gub i / Pe gub ium J (↔ Pe g ub ium J) ← *Pe g u-
b ius (plg. Pe g ib ius J [dėl dis ancinės asimiliacijos ž . II.2 ipą]) ← *Pa g u-
bius (plg. Pa g ubius B, C [dėl sonan o epen ezės ž . II.3.1 ipą]) ← *Pa g ub/īs;
II.3.3. analogijos suponuo os kai os: Pe g ubius D, ε / Pe g ub iüs E / Pe g u-
b i D, E, ε / Pe g ub ium *R, E, J, a / Pe g ubij F / Pe g ubium F / Pe g ubius F,
G, a, b, c, d / Pe gub i J / Pe gub ium J, Pe g ib ius J, Pe gub ius K, Pe g ub ij a,
b, c, d ↔ Pa g ubij A, B / Pa g ubius B, C ← *Pa g ub/īs – su pi mojo sando
ROLANDAS KREGŽDYS
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
šaknies balsio kai a -a- > -e- ma y , pagal analogiją su p . pe cunis ‘pe kūnas’14
E 50 (dėl šios leksemos ž . PEŽ III 265–266).
Remian is nus a y ais mi onimo ki imų dėsningumais, galima a sa giai eig-
i, kad isos ap a os ly is suponuoja p oly ę *Pa g ub/īs:
Vėlesni au o iai ( aip pa i Sūdu ių knygelės *R a ian ų pe ašinė ojai [ž .
len elę]) nu odo sa aip in e p e uojamas mi onimo ly is (ka ais keisdami jų
mo ologinę, kai ydami žodžius pagal a ojamos kalbos deklinacinę sis emą):
Jonas Maleckis-Sandeckis pa eikia o mą Pe g ub io (da . sg. [BRMŠ II 203]),
Jonas B e kūnas – Pe g ub ius (nom. sg. [BRMŠ II 307]), Aleksand as Guagni-
nis – Pe g ubiusa (gen. sg.), Pe g ubi (nom. sg.), Pe g ubios, Pe g ubiusie ( oc. sg.
[BRMŠ II 482]), Mo iejus S ijko skis – Pe g ubius (nom. sg.), Pe g ubiusa (gen.
sg.), Pe g ubios, Pe g ubiusie ( oc. sg. [BRMŠ II 512, 515–516]), Jonas Lasickis –
Pe g ub io (da . sg.), Pe g ub ij (gen. sg.), Pe g ub ium (acc. sg. [BRMŠ II 586]),
14 Sūdu ių knygelės hib idiniame K nuo aše akcen uojama, kad Pe g ub ium bu o didžiausias i ga-
lingiausias die as, plg. „den g os en nd mech igs en go “ (BRMŠ II 129, 144; da ž . posky į 1c.).
1 SHEMA. Vak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium, Pe g ub ius i k .) g a eminių kai ų sis e-
minė sklaida
6
II.3.3. analogijos suponuo os kai os: Pe g ubius D, ε / Pe g ub iüs E / Pe g ub i D, E, ε /
Pe g ub ium *R, E, J, a / Pe g ubij F / Pe g ubium F / Pe g ubius F, G, a, b, c, d / Pe gub i J /
Pe gub ium J, Pe g ib ius J, Pe gub ius K, Pe g ub ij a, b, c, d ↔ Pa g ubij A, B / Pa g ubius B, C
← *Pa g ub/īs – su pi mojo sando šaknies balsio kai a -a- > -e- ma y , pagal analogiją su p .
pe cunis ‘pe kūnas’14 E 50 (dėl šios leksemos ž . PEŽ III 265–266).
Remian is nus a y ais mi onimo ki imų dėsningumais, galima a sa giai eig i, kad isos
ap a os ly is suponuoja p oly ę *Pa g ub/īs:
1 SHEMA. Vak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium, Pe g ub ius i k .) g a eminių kai ų
sis eminė sklaida
Vėlesni au o iai ( aip pa i Sūdu ių knygelės *R a ian ų pe ašinė ojai [ž . len elę])
nu odo sa aip in e p e uojamas mi onimo ly is (ka ais keisdami jų mo ologinę, kai ydami
žodžius pagal a ojamos kalbos deklinacinę sis emą): Jonas Maleckis-Sandeckis pa eikia o mą
Pe g ub io (da . sg. [BRMŠ II 203]), Jonas B e kūnas – Pe g ub ius (nom. sg. [BRMŠ II 307]),
Aleksand as Guagninis – Pe g ubiusa (gen. sg.), Pe g ubi (nom. sg.), Pe g ubios, Pe g ubiusie ( oc.
sg. [BRMŠ II 482]), Mo iejus S ijko skis – Pe g ubius (nom. sg.), Pe g ubiusa (gen. sg.),
Pe g ubios, Pe g ubiusie ( oc. sg. [BRMŠ II 512, 515–516]), Jonas Lasickis – Pe g ub io (da . sg.),
Pe g ub ij (gen. sg.), Pe g ub ium (acc. sg. [BRMŠ II 586]), Wol gangas Ch is opho as
Ne elho s as – Pe gub io (abl. sg. [BRMŠ III 72]), Ma as P e o ijus – Pe gub ius (nom. sg.),
14 Sūdu ių knygelės hib idiniame K nuo aše akcen uojama, kad Pe g ub ium bu o didžiausias i galingiausias die as,
plg. „den g os en nd mech igs en go “ (BRMŠ II 129, 144; da ž . posky į 1c.).
ak. bl. *Pa g ub/īs
p . pe cunis ‘pe kūnas’
pe - < pa -
egzogeninės kai os
analogija β
5
a e ezė α
G ub ium αβ3
Pa g ubij / Pa g ubius
Pe gub ius β1β5
me a ezė β1
Gub ium αβ1
Gube ium αβ3
endogeninės kai os
epen ezė β3
Pe g ubius /
Pe g ub iüs / Pe g ub i
/ Pe g ub ium /
Pe g ubij / Pe g ubium
/ Pe g ubius / Pe gub i
/ Pe gub ium,
Pe g ib ius,
Pe gub ius, Pe g ub ij
β5…
abso bcija β4
asimiliacija β2
Pe g ib ius β2β3
Pe g ub ium β3β5
Pe gub i / Pe gub ium β4β5
S aipsniai / A icles 17
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
Wol gangas Ch is opho as Ne elho s as – Pe gub io (abl. sg. [BRMŠ III 72]),
Ma as P e o ijus – Pe gub ius (nom. sg.), Pe gub io (da . sg.), Pe g ub ii (gen. sg.),
Pe g ub ius (nom. sg.), Pe g ub io (da . sg.), Pe g ubio (da . sg.), Pe gub ius (nom.
sg.), Pe gib ius, Pe gub ii (gen. sg.), Pe gube is (nom. sg. [š en ės pa adinimas])
(BRMŠ III 104, 121, 134, 141, 142, 147, 179, 183, 197), Lau encijus Boje is –
Pe g ubos (acc. pl. [BRMŠ III 456]), Go ha das F id ichas S ende is – Pe g uhbis
(nom. sg. [BRMŠ IV 199]). Teodo as Na bu as (1835: 58–61) nu odo mo e iš-
kos ly ies die ybės a dus G ubi e / Pe g ubie.
1B. VAK. BL. PARGRUBI(J)US (G[R]UBRIUM,
PERGRUBRIUS IR KT.) KILMĖS APRAŠAS
Riman as Balsys (2006: 57–60) labai išsamiai iš a dija isus ligšiolinius mė-
ginimus a skleis i ap a iamos aka ų bal ų die ybės a do kilmę:
a) M. P e o ijus o mą Pe gub ius eda iš: a1) e b. lie. ‡ pagube u15 (plg.
„Wiespa ie, Diewe, pagu-/be u daba lauka mana e c. p is ok mus, i. e. He
Go , je z he-/be ich an ode wil {be}a bei en meinen Acke “ / „Viešpa ie
Die e, daba p adedu a ba ke inu įdi b i sa o lauką“ [MP III 500–501; da ž .
BRMŠ III 183, 289]); a2) „dezide a y inio eiksmažodžio“ Pe gū be ū (plg.
„pe gube u di wą“ / „Ich will je zo den Acke du cha bei-/ en lassen“ – „no-
iu daba lauką įdi b i“; „pe gubyk ą em“ i. e. „A bei mi die E de gu
du ch“ – „pe a yk, įdi bk man ą žemę ge ai“; „pe gubyk, iszgubyk / man
ge ai“, „Kne e ihn woll du ch“ – „pe minkyk ją ge ai“ (MP III 264–265; da
ž . BRMŠ III 141, 256);
b) Simonas Daukan as (1993: 78) mi onimą in e p e uoja kaip e b. lie. pe ė i
i sub. lie. g ūdas dū inį;
c) T. Na bu as (1835: 58), p isky ęs sūdu ių die ą lie u ių dei ėms (ž . 1a
posky į), nu odo sa o pa ies suku ą p oly ę ‡ G ubios „og od kwia owy i
owocowy“;
d) Algi das Julius G eimas (1990: 454–455), besi emian is Mikalojaus Ake-
laičio spėjimu apie galimą mi onimo sąsają su e b. lie. g ub ie ‘g ub i’ (beje,
pas a ojo au o iaus kažkodėl nemini), eigia, kad die ybės a dą eikia kildin i
iš sub. lie. g ubas ‘pap asčiausias g uodas, nuo šalčio sukie ėjusi žemės luoba,
susida iusi sušalusio andens – pašalo – dėka’;
15 I. Lukšai ės eigimu (MP I 645), lie u ių kalbos žodžio, galėjusio suponuo i mi onimą Pe gu-
b ius, M. P e o ijus nepa eikė.
ROLANDAS KREGŽDYS
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
34, 143]), ku ios o akulą – š en ąjį ąžuolą (ἡ παλαιὰ φηγός) kai ku ie y ėjai
adina pačia seniausia sak alinių apeigų ie a Heladoje (plačiau ž . Ha ison
1913: 22, 31, 34; Lhô e 2006: 49–56). Į šią ie o ę keliauda o helėnai, no in ys
sužino i a ei į, pelny i die ų palankumą i pan. P anašauda o žyniai i žynės,
ašy iniuose šal iniuose į a dy i keliais hie onimais: 1) g . ἀνιπτόπους ‘Dzeuso
o akulo žynys Dodonėje ↔ neplaunan is kojų’; 2) g . Σελλοὶ ἀνιπτόποδες ‘Do-
donės gy en ojai au och onai, ūpinęsi Dzeuso o akulu ↔ neplaunan ys kojų’;
3) g . Τόμουροι ‘Dodonės Dzeuso žyniai’ (← ? *Τομάρουροι [Chan aine IV1
1124) [su šaknies -άρ- abso bcija] < op. g . Τόμαρος ‘Toma o kalnas Dodonė-
je’ [Pape II 1540] [? < op. g . Τόμις / Τομεύς / Τομεῦς / Τόμοι i k . [ž . Pape
ibd.] + g . ὄρος [jon. οὖρος] ‘kalnas’ [ki aip aiškina Hjalma as F iskas (II 909):
τομάρ-ουροι ↔ οὖρος ‘sa gas’] ~ Τομοῦραι ‘Dodonės Dzeuso o akulas’ [Pape
ibd.]); 4) g . πέλειαι ‘žynės – a ei ies spėjikės (? Dodonėje)’ ← πέλεια ‘ amsios
spal os laukinis ka elis (Columba oenas)’ (ž . Il. 16. 234 – LS 131, 1171, 1380,
1563; plačiau ž . K egždys 2012: 117, 161, 221, 495–496; Крегждис 2011: 284).
Jie požemio25 Dzeuso26 esp. Ζεὺς καταχϑόνιος (Pape I 441; da ž . Лосев 1957:
46, 123; Иванов 1994: 19, 332; da ž . K egždys 2012: 92, 138, 487–488) alią
spėda o, emdamiesi Dodonės ąžuolo lapų šlamėjimu (Кагаровъ 1913: 104).
Labai panašiai die ų alią aiškinda o esp. spėda o a ei į, emdamiesi ąžuo-
lo27 – deus ōbus (~ lo. Jū[p]pi e ) – lapų šlamesiu i kel ai (Phy hyon, Soesbee,
Bennigho 2002: 91; da ž . Филип 1961: 43, 75). Tokios man ikos apeigų (bū-
imo iš medžio lapų) bū a i i alikų gy enamose ie o ėse, ačiau omėnų aš-
uose y a už iksuo as ik pasakojimas apie a ei ies spėjimą, emian is opolio, o
ne ąžuolo lapų ski ingais a spal iais (Штаерман 1987: 271). Šiau ės ge manai
ikėjo, kad jų š en asis uosis (a bo i ae ↔ axis mundi = s. isl. Yggd asill) p aneš
apie pasaulio pabaigą sa o lapų d ebėjimu i šlamėjimu (ž . Da idson 1990: 191;
da ž . K egždys 2012: 266, 327, 430, 470).
Beje, kaip i senųjų p ūsų, helėnų aukojimo apeigynui aip pa būdingos
k aujo (i žmonių) aukos, ku iomis siek a iš eng i d asių puolimo (plg. mi ą
25 T. y. luna inės, o ne solia inės die ybės, plg. u anis inės s e os Dzeuso epi e us: Ζεὺς
νεφεληγερέτα ‘Dzeusas – debesų inkėjas’, Ζεὺς οὐράνιος ‘dangiškasis Dzeusas’ (ž . Il. IV 30;
Od. I 63; Pape I 442).
26 Panašios e iologijos die ybę, pa yzdžiui, Di ą (lo. Dīs / Dīs pa e ) ‘Plu onas esp. pože-
mio die as’ ↔ lo. Di(ē)spi e ‘Jupi e is; Plu onas’, ga bino i i alikai (plačiau ž . K egždys
2012: 373).
27 Plg. s. b e . / [s.] ko n. da ‘ąžuolas’, ai . dau ‘ . p.’, gal. *de a, *d(e) ullia ‘ . p.’ (ž . Pe-
de sen 1909: 144; Ma aso ić 2009: 91; IEW 214–217; Buck 1988: 48–49; Gamk elidze,
I ano II 525–526; Luch 2007: 401–402, 404).

S aipsniai / A icles 25
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
apie pik ąjį demoną Fo ban ą [g . Φόρβας (ž . Pape II 1643)], gy enusį ąžuole
i kabinusį nužudy ų žmonių gal as an jo šakų [Кагаровъ 1913: 107]).
Mi ologinio e e en o žolė paminėjimas aip pa galė ų bū i siejamas su die o
Pe kūno eiklos s e a, ma požemio Dzeuso ( esp. ch oninės s e os die o) e io-
logija (ž . K egždys 2012: 92, 138) suponuoja p o ohelėnų luna inę die ybę, sa-
o unkcijomis a imą lie u ių Mėnuliui, ku is „<…> ska inąs žemės pa i šiuj
esančių augalo dalių, . y. s iebų bei a pų augimą“ (JBR II 26; da ž . K egž-
dys 2012: 233). Ry ų bal ai (lie u iai) da žo es sėjo i sodino pe delčią, kad
jų šaknys ( esp. šaknia aisiai) bū ų i os, . y. jauna ies unkcinei a ibucijai
2 SCHEMA. Vak. bl. *Ga bu /īs unkcijų e iologija
13
ąžuolo27 – deus ōbus (~ lo. Jū[p]pi e ) – lapų šlamesiu i kel ai (Phy hyon, Soesbee, Bennigho
2002: 91; da ž . Филип 1961: 43, 75). Tokios man ikos apeigų (bū imo iš medžio lapų) bū a i
i alikų gy enamose ie o ėse, ačiau omėnų aš uose y a už iksuo as ik pasakojimas apie a ei ies
spėjimą, emian is opolio, o ne ąžuolo lapų ski ingais a spal iais (Штаерман 1987: 271). Šiau ės
ge manai ikėjo, kad jų š en asis uosis (a bo i ae ↔ axis mundi = s. isl. Yggd asill) p aneš apie
pasaulio pabaigą sa o lapų d ebėjimu i šlamėjimu (ž . Da idson 1990: 191; da ž . K egždys
2012: 266, 327, 430, 470).
Beje, kaip i senųjų p ūsų, helėnų aukojimo apeigynui aip pa būdingos k aujo (i
žmonių) aukos, ku iomis siek a iš eng i d asių puolimo (plg. mi ą apie pik ąjį demoną Fo ban ą
[g . Φόρβας (ž . Pape II 1643)], gy enusį ąžuole i kabinusį nužudy ų žmonių gal as an jo
šakų [Кагаровъ 1913: 107]).
27 Plg. s. b e . / [s.] ko n. da ‘ąžuolas’, ai . dau ‘ . p.’, gal. *de a, *d(e) ullia ‘ . p.’ (ž . Pede sen 1909: 144;
Ma aso ić 2009: 91; IEW 214–217; Buck 1988: 48–49; Gamk elidze, I ano II 525–526; Luch 2007: 401–402, 404).
Mėnulis – luna inė die ybė A
Jū(p)pi e ‘dangaus die as’ Bα
Jū(p)pi e S ygius = Plu o Aαβ
C delčia
žolė α
augalų pa i šinės dalies ege acija
augalų požeminės dalies ege acija
ἡ παλαιὰ φηγός
Rickoio š en ykla Ζεὺς καταχϑόνιος Aαβ
ąžuolo lapų šlamėjimas β
š en asis ąžuolas – a bo mundi
*‘medis – bū ėjas, bu ų medis’ β
ge as de lius
ak. bl. *Ga bu /īs ABαβ
Ζεὺς χϑόνιος Bαβ
kel ų deus ōbus bl. *pe kus ‘Pe kūno medis = ąžuolas’
i alikų bū imas iš medžio lapų
„p i e čia aug i lapus i žolę“
„ a ai žiemą lauk“
p . Pa ollo Aβ
lapai β
bal ų g iausmo die as Pe kūnas Bα
aguo as Pe kūnas Aα
e ilinė unkcija α man inė unkcija β
Ζεὺς νεφεληγερέτης / οὐράνιος Bα
agai Saulė – solia inė die ybė B
Dodonės o akulas
Ɔ jauna is
ROLANDAS KREGŽDYS
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
bu o p iski iama ge a augalų pa i šinės dalies ege acija, o delčios – požemi-
nės dalies (ž . JBR II 177). Remian is minė ais a gumen ais, galima o muluo i
a sa gią bal ų g iausmo die o dualis inės kong uencinės genezės p ielaidą (plg.
lie u ių g iausmo die o Pe kūno i aguo o Pe kūno / aguo o senio [↔ ? p ū-
sų Pa ulo] sąsają, emian is iden išku i alikų Jū(p)pi e ‘dangaus die as’ ↔ Jū(p)
pi e S ygius ‘požemio pasaulio Jupi e is = lo. Plu o’ gene ine kong uencija]), plg.
senose lie u ių maldose jaunajam mėnuliui minimą ne Die o, o Pe kūno ka a-
lys ę (ž . K egždys 2012: 138, 373).
Ilgainiui mi onimo unkcinė mo y acija galėjo bū i pami š a (kaip Pe kūno
dualis inė genezė, dend oniminis e e en as bei luna inio kul o adicija) dėl
onimo i in gausių ono ak inių kai ų, supona usių p asminio s uk ū inių ele-
men ų yšio p a adimą bei eliginės p ūsų e o mos (apie ją ž . Be esne ičius
1995: 103–118). Todėl eonimas im as su ok i i kaip ege acijos p adžios (im-
pulsą su eikia Pe kūno pa asa inis žaibas), i de liaus die ybė (luna inio kul o
eminiscencija).
Reziumuojan , galima da y i a sa gią p ielaidą, kad ak. bl. *Ga bu /īs (→
*Pa g ub/īs) ‘die as, iš a an is žiemą, p i e čian is aug i lapus i žolę bei le-
mian is ge ą de lių’ (< *‘medis – bū ėjas, bu ų medis’) y a ienas iš daugelio
Pe kūno epi e ų (da ž . G eimas 1990: 454), suponuojančių i in a chajiškos
man inės unkcijos sak alinį e e en ą – dend oniminį o emą, ga bin ą i he-
lėnų, kel ų, šiau ės ge manų (galbū i i alikų). Vadinasi, šį mi onimą galima
bū ų p iski i bal ų i iš a dy ų ide. au ų izomi ologemoms.
2. LIE. MASELIS ‘UŽGAVĖNIŲ PAPROČIAIS
PERSIRENGĘS ŽMOGUS’
LKŽe nu odoma, kad y ų aukš aičių pane ėžiškių plo e – Šedu os apylin-
kėse – y a a ojamas (a kadaise a o as) Užga ėnių š en ės daly io – pe si-
engėlio – į a dijimas maselis. Remian is pa eikiamu šios ly ies leksikog a iniu
ap ašu (nenu odoma, kad žodis bū ų skolinys), žodyno suda y ojai jį p iski ia
lie u ių leksikos eldiniams. P i a i okiam sp endimui nė a leng a dėl ke-
lių p iežasčių: 1) suponuo i y ų aukš aičių plo e pasi aikan į asimiliacinio su-
. lie. -ala- > -ela- (ž . Ska džius I 175–176) a ojimo a ejį, . y. es i šį žodį
iš sub. lie. mãsalas 3b (sm.) ‘kas kuo masinama, p ie ilas; d ėseliena
medžiojamiems ž ė ims ilio i’ DŽ; LL 272; ‘an kabliuko kabi-
namas mais as žu ims ilio i meške iojan ’ š (LKŽe) negalima dėl
okios unkcinės kono acijos Užga ėnių š en ės pe sonažo iksa imo s okos;
2) įž elg i esan da ybinį al e nan ą sub. lie. masẽnis, -ė 2 (smob.) ‘k a s ma si na’
Als, J (LKŽe) esp. e b. lie. mãsin i (-y i), -ina, -ino K, masn i, -na, -no 1. ( .)
S aipsniai / A icles 27
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
‘ au k i į s a e, i l io i, ž a ė i, gu ndy i ’ Jms, K i k .; 2. ( e l.) ‘ ok š i
ko, susi ilio i’ J; 3. ( .) ‘kalbin i, adin i, k ies i p ie sa ęs, ilio-
jan kuo’ B s, Sln , J, M. Valanč, S. Dauk i k .; 4. ( .) ‘s eng is iš ilio i,
išgau i’ G dm; 5. ( .) ‘žadin i no ą kuo, duodan pamėgin i’ Kal; 6.
( ., in .) ‘meluo i, apgaudinė i’ D. Pošk, Skd, D , Pln, Kam, J, ( .) ‘e zin-
i, yčio is’ G 20 (LKŽe) su . -elŏ- edinį (plačiau ž . Ska džius I 176–177,
235) aip pa negalima ne ik dėl sub. lie. masẽnis, -ė seman inės di e encijos
ykdomų apeigų aspek u, be i dėl jau minė o šios š en ės pe sonažams ne-
būdingo unkcinio hipe onimo ‘ ilio ojas, melagis, apga ikas a e zin ojas’ (ž .
Vaicekauskas 2009: 67–68).
Sp endžian leksemos lie. maselis kilmės p oblemą, dėmesys a k eip inas į
iden iškos mo ologinės s uk ū os pa a dės lie. Masẽlis (LPŽ II 171) a ojimą
oje pačioje dialek inėje zonoje, . y. y ų aukš aičių pane ėžiškių plo e – Pum-
pėnuose (Pas alio .), Pane ėžyje, Ragu oje (Pane ėžio .), Žeimelyje (Pak uo-
jo .). Lie u ių pa a džių žodyno (LPŽ II 172) au o ių eigimu, šis onimas gali
bū i edamas iš hipoko is ikų: le. Maś (← a d. le. Ma eusz), o. Maaß, Maas (←
a d. o. Thomas). Iš šių d iejų ap a iamos pa a dės kilmės aiškinimo a ian ų
pa ikimesnis bū ų an asis, ma hipo ezės au o iai nepaaiškino ( esp. neilius a-
o al e na y iais pa yzdžiais) spėjamo sla izmo ika y inių ś → s kai os. Vis
dėl o i ge manizmo a osenos spėjimu pa ikė i labai sunku, ma galimas šios
pa a dės e iologinis pag indas lie. maselis ‘Užga ėnių pap očiais pe si engęs
žmogus’ ( okia hipo ezė kažkodėl apsk i ai nes a s oma) nesuponuoja okiečių
au ybės pe sonažo – okio šios š en ės daly io nemini joks e nologas.
Remian is os ne pag indinio Užga ėnių š en ės pe si engėlio, judėjų au-
ybės pe sonažo, s a usu – š en ės me u bu o dė imos i šios au os a s o us
imi uojančios kaukės (pa yzdžiui, p ekei io [Be esne ičius 2005: 397; plačiau
ž . 0 posky į, 10 išn.]), – galima iškel i a sa gią p ielaidą apie semi izmo, o ne
ge manizmo (ma y , i ne sla izmo [ž . anksčiau]) a osenos e leksiją, . y.
suponuo inas e og adinės an onomazijos a ejis: a d. jdš. Massel (plg. a d.
Sam Massell, J . [EJ XIII 667] < ak. jdš. massel / maššel ‘laimė, sėkmė; ž aigž-
dynas’ [plg. Lö zsch 1992: 115–116] / y . jdš. mazal esp. lzm ‘ . p.’ [wwa;)ja;dla;)s.
2011: 354, 569] < . heb . mazzāl esp. lZ;)m; ‘plane a; ž aigždynas; sėkmė; u as’
[S e n 2000: 129; Jas ow II 755]) → lie. maselis ‘Užga ėnių pap očiais pe si-
engęs žmogus’.
3. APIBENDRINIMAS
Remian is konsek en ualiosios esp. s uk ū inės e imologijos y imo p in-
cipais (apie juos plačiau ž . Mailhamme 2013: 4, 2013a: 9, 11]), p ieš pa eikian
ROLANDAS KREGŽDYS
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
konk ečios leksemos kilmės būdus, bū ina a siž elg i į: (1) šal inio, ku iame
minimas žodis, o maliuosius ypa umus esp. į e in i jį pagal e i ikacinės
me odologijos p incipus; (2) o pa ies žodžio a ian ų s uk ū inius ski umus,
s engian is nus a y i pi minę o mą; (3) o maliosios g ama ikos p edisponuo-
jančio ak o iaus s a bą, idan bū ų iš eng a kalbos sis emai nebūdingų ak ų
kons a a imo a o muluočių.
Leksikog a inių są adų suda ymas, emian is dispozi y ia s uk ū inių lek-
sinių lizdų (ž . Co se iu 1967: 297; Mailhamme 2013: 3; da ž . Bussmann
2006: 673–674) sis ema, selek y iai žymin i / a nu odan s e imos kilmės
žodžių pag indą (e iologiniu aspek u), y a iš dalies ydingas, suponuojan is gali-
mai mis i ikacija g įs us žodžių e inimus i skolinių in odukciją į pa eldė os
leksikos bazę.
4. IŠVADOS
1. Sūdu ių knygelėje minima mi ologema ak. bl. Pa g ubi(j)us (i jos a i-
an ai G[ ]ub ium, Pe g ub ius i k .), spė ina, suponuoja okią e imologinę ai-
dą: ak. bl. *Pa g ub/īs ‘die as, iš a an is žiemą, p i e čian is aug i lapus i
žolę bei lemian is ge ą de lių’ ← *Ga -b ub/īs ‘ . p.’ ← *Ga -b u /īs ‘ . p.’ ←
*Ga -bu /īs *‘medis – bū ėjas, bu ų medis’ ← p . ga ian ‘medis’ E 628 + p .
*bu - *‘bū imas, spėjimas; ženklas’.
2. Vak. bl. *Ga bu /īs (→ *Pa g ub/īs) ‘die as, iš a an is žiemą, p i e -
čian is aug i lapus i žolę bei lemian is ge ą de lių’ (< *‘medis – bū ėjas, bu ų
medis’) y a ienas iš daugelio Pe kūno epi e ų.
3. Semema *‘medis – bū ėjas, bu ų medis’ suponuoja man inės unkcijos
sak alinį e e en ą – dend oniminį o emą, ga bin ą i helėnų, kel ų, šiau ės
ge manų (galbū i i alikų).
4. Lie. maselis ‘Užga ėnių pap očiais pe si engęs žmogus’ y a semi izmas,
es inas iš a d. jdš. Massel.
LITERATŪRA
Adkins Lesley, Adkins Roy A. 2004: Handbook o Li e in Ancien Rome. New
Yo k: Fac s On File, Inc.
Anglickienė Laima 2004: Judėjų į aizdis lie u ių olklo e: idu amžiškų p ie a ų
a spindžiai. – Tau osakos da bai 21(28), 41–53.
Baldžius Juozas 2005: Rink iniai aš ai. E nologijos i au osakos ba uose. Vilnius:
Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
S aipsniai / A icles 29
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
Balsys Riman as 2006: Lie u ių i p ūsų die ai, dei ės, d asios: nuo apeigos iki p ie a o.
Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ba on Geo ge A. 1918: The Religion o Is ael. New Yo k: The Macmillan Company.
Beke A i 2008: Chosen: he his o y o an idea, he ana omy o an obsession. New Yo k:
Palg a e Macmillan.
Be esne ičius Gin a as 1995: Bal ų eliginės e o mos. Vilnius: Tau a.
Be esne ičius Gin a as 2004: Lie u ių eligija i mi ologija. Sis eminė s udija. Vil-
nius: Ty o alba.
Be esne ičius Gin a as 2005: Medi acija, kon empliacija, eks emalios būklės:
Lie u a i Ry ai. – Kul ū ologija 12, 397–416.
Be neke E ich 1896: Die p eussische Sp ache. Tex e, G amma ik, e ymologisches Wö -
e buch. S assbu g: Ve lag on Ka l J. T übne .
Běťáko á Ma a E a, Blažek Václa 2012: Encyklopedie bal ské my ologie. P a-
ha: Lib i.
Blažek Václa , Běťáko á Ma a E a 2014: P ussian *G ub ius ‘god o sp ing
and ege a ion’ in pe spec i e o he I alic pan heon. – Bal is ica 49(2), 345–356.
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen. S u ga : F anz S ei-
ne Ve lag.
B éal Michael 1964: Seman ics: S udies in he Science o Meaning. New Yo k: Do e
Publica ions.
BRMŠ I–IV – Bal ų eligijos i mi ologijos šal iniai, sud. No be as Vėlius. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 1–2), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as
( . 3–4), 1996–2005.
B own F ancis, D i e R. S., B iggs Cha les 2000: Enhanced B own-D i-
e -B iggs Heb ew and English Lexicon, wi h an appendix con aining he Biblical A amaic,
based on he lexicon o William Gesenius as ansla ed by Edwa d Robinson, by F ancis B o-
wn, wi h he coope a ion o S. R. D i e and Cha les A. B iggs. Based on he 1906 edi ion
o iginally published by Cla endon P ess: Ox o d. Washing on (elec onic edi ion).
B ückne Alexande 1904: S a oży na Li wa. Wa szawa: D uk K. Kowalewskiego.
Buck Ca l Da ling 1988: A Dic iona y o selec ed Synonyms in he p icipal Indo-Eu-
opean Languages. Chicago & London: The Uni e si y o Chicago P ess.
Būga I–III – Kazimie as Būga. Rink iniai aš ai 1–3, sud. Zigmas Zinke ičius. Vil-
nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1958–1961.

ROLANDAS KREGŽDYS
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Bu ke Wal e 1977: G iechische Religion de a chaischen und klassischen Epoche.
S u ga & Mainz: Ve lag W. Kohlhamme .
Bussmann Hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. Lon-
don and New Yo k: Rou ledge.
Came on Alan 2004: G eek My hog aphy in he Roman Wo ld. Ox o d & New Yo k:
Ox o d Uni e si y P ess, Inc.
Chan aine I–IV1–2 – Pie e Chan aine. Dic ionnai e é ymologique de là langue g e-
cque. His oi e des mo s. Pa is: Édi ions Klincksieck (1 (A–Δ) – 1968, 2 (E–K) – 1970, 3
(Λ–Π) – 1974, 4(1) (P–ϒ) – 1977, 4(2) (Φ–Ω e index) – 1980).
Cose iu Eugenio 1967: Lexikalische Solida i ä en. – Poe ica 1, 293–303.
Daukan as Simonas 1993: Būdas seno ės lie u ių, kalnėnų i žemaičių. Vilnius:
E hnos.
Da idson Gus a 1971: A Dic iona y o Angels: Including he Fallen Angels. New
Yo k: F ee P ess.
Da idson H. R. Ellis 1990: Gods and My hs o No he n Eu ope. London: Penguin
Books.
Delama e Xa ie 2003: Dic ionnai ede la langue Gauloise. Une app oche linguis ique
du ieux-cel ique con inen al. Pa is: Edi ions E ance.
Dini Pie o Umbe o 2000: Bal ų kalbos. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
Dini Pie o Umbe o 2010: Elemen i di mi ologia bal ica. – Poli emo 10, 101–126.
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius
Uni e si y.
Doughe y Ca ol 2006: P ome heus. London & New Yo k: Rou ledge Taylo &
F ancis G oup.
Duns an William E. 2011: Ancien Rome. Lanham & Plymou h, UK: Rowman &
Li le ield Publishe s, Inc.
Dusbu gie is Pe as 2005: P ūsijos žemės k onika. Vilnius: Ve sus au eus.
D Ž I–II – Die eniškių šnek os žodynas 1–2. Au o iai: Laima G umadienė, Danguolė
Mikulėnienė, Kazys Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2005–2010.
S aipsniai / A icles 31
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
EJ I–XXII – Encyclopaedia Judaica 1–22. F ed Skolnik, Edi o in Chie . Michael Be en-
baum, Execu i e Edi o . De oi & London: Thomson & Gale, USA; Ke e Publishing
House L D., Je usalem, 2007.
F isk I–III – Hjalma F isk. G iechisches E ymologisches Wö e buch 1–3. Heidel-
be g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag, 1960.
Gamk elidze, I ano I–II – Thomas V. Gamk elidze, Vjačesla V. I ano . Indo-Eu-
opean and he Indo-Eu opeans. A Recons uc ion and His o ical Analysis o a P o o-Lan-
guage and a P o o-Cul u e 1–2. Be lin & New Yo k: Mou on de G uy e , 1995.
Ge ullis Geo g 1922: Die al pp eußischen O s namen. Be lin und Leipzig: Ve eini-
gung wissenscha liche Ve lege .
G a F i z 2009: Apollo. London and New Yo k: Rou ledge.
G eimas Algi das Julius 1990: Tau os a min ies beieškan . Vilnius & Chicago:
Mokslas.
G unau Simon 1876: P eussishe Ch onik. Die p eussischen Geschich sch eibe des XVI
und XVII Jah hunde s. Bd. 1, he ausg. on M. Pe lbach. Leipzig: Ve lag on Duncke
& Humblo .
Ha ison Jane Ellen 1913: The Religion o Ancien G eece. London: Cons able &
Company LTD.
IEW – Julius Poko ny. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 1–2. Be n und
München: A. F ancke AG-Ve lag, 1959–1969.
Il. – Ὁμήρου ‘Ἰλιάς’
Jas ow I–II – Ma cus Jas ow. A Dic iona y o he Ta gumim, The Talmud Babli and
Ye ushalmi, and he Mid ashic Li e a u e. London & New Yo k: Luzac & Co., G. P. Pu -
nam’s Sons, 1903.
JBR I–V – Jonas Balys. Raš ai 1–5, pa . Ri a Repšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os
i au osakos ins i u as, 1998–2004.
JBŽ I–III – Jokūbas B odo skis. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h anico=-
Ge manic m. Rank aš inis XVIII amžiaus žodynas, 1–3, pa . Vincen as D o inas. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Kabelka Jonas 1982: Bal ų ilologijos į adas. Vilnius: Mokslas.
Klein E nes 1987: A cop ehensi e e ymological Dic iona y o he Heb ew Language o
Reade s o English. Je usalem & Tel A i : Eisenb auns.
Kolczyński Ja osław 1996: T ójnożna koza. Uwagi o symbolice ójnożności. –
E nog a ia Polska 40(1–2), 81–107.
ROLANDAS KREGŽDYS
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
K egždys Rolandas 2009: Sūdu ių knygelė – aka ų bal ų eligijos i kul ū os šal-
inis. I dalis: o malioji analizė. – Li uanis ica 55 (3–4 [79–80]), 174–187.
K egždys Rolandas 2009a: P . Romow pagal Pe o Dusbu giečio „P ūsijos žemės
k oniką“ i ki os is o inės in e p e acijos iki mūsų laikų ( oponimo e imologinė anali-
zė, lokalizacija). – Seno ės bal ų kul ū a 8. Vilnius: K on a, 122–187.
K egždys Rolandas 2010: M. S yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmó-
dzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i. – Ac a Linguis ica Li huanica 62–63, 50–81.
K egždys Rolandas 2011: Bal iškųjų eonimų pe eikimo i die ų unkcijų nus a-
ymo p oblema ika Jano Łasickio eikale „De diis Samagi a m cæ e o mque Sa -
ma a um, & alſo um Ch iſ iano um. I em de eligione A menio um“: Salaus, Kla-
mals, A laibos, Tawals. – Pe spec i es o Bal ic Philology II. Poznań: Wydawnic wo „Rys“,
101–121.
K egždys Rolandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas I: K is bu go su a is.
Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
Kuipe Ka hleen 2011: Ancien Rome: om Romulus and Remus o he Visigo h in a-
sion. New Yo k: Rosen Educa ional Se ices, LLC.
Kuza inis Kazys 1964: P ūsų kalba. Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis
ins i u as.
Lau inkienė Nijolė 1990: Mi o a š ai ai lie u ių kalendo inėse dainose. Vilnius: Vaga.
LE I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. Bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidy-
kla, 1953–1985.
Lhô e É ic 2006: Les lamelles o aculai es de Dodone. Genè e: D oz.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002) elek oninis a ian as. An asis
elek oninis leidimas. Red. kolegija: G. Nak inienė i k . Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 2013.
LMAGBR – Lenkijos mokslų akademijos Gdansko biblio ekos Rank aščių sky ius.
Lö zsch Ronald 1992: Duden Jiddisches Wö e buch (2., du chgesehene Au lage).
Mannheim & Zü ich: Duden e lag.
LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Luch Ma ina 2007: De G undwo scha z des Al i ischen. Inaugu al-Disse a ion zu
E langung de Dok o wü de de Philosophischen Fakul ä de Rheinischen F ied ich-Wil-
helms-Uni e si ä zu Bonn. Bonn: Rheinischen F ied ich-Wilhelms-Uni e si ä .
LVŽ I–II… – Lie u ių ie o a džių žodynas 1–2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2014…
S aipsniai / A icles 33
Bal ų mi onimų kilmė: ak. bl. Pa g ubi(j)us (G[ ]ub ium,
Pe g ub ius i k .); lie. maselis
Mailhamme Robe 2013: In oduc ion: E ymology beyond wo d his o ies. –
Lexical and S uc u al E ymology. Beyond Wo d His o ies. Ed. Robe Mailhamme , Bos-
on & Be lin: Wal e de G uy e , Inc., 1–7.
Mailhamme Robe 2013a: Towa ds a amewo k o con ac e ymology. – Lexical
and S uc u al E ymology. Beyond Wo d His o ies. Ed. Robe Mailhamme , Bos on &
Be lin: Wal e de G uy e , Inc., 9–31.
Mali z Jü gen 2005: Ne o. Ox o d: Blackwell Publishing.
Mannha d Wilhelm 1936: Le o-P eussische Gö e leh e. Riga: He ausgegeben on
de Le isch-Li e ä ischen Gesellscha .
Ma aso ić Ranko 2009: E ymological dic iona y o p o o-Cel ic. Leiden & Bos on:
B ill.
Mažiulis Vy au as 1966: P ūsų kalbos paminklai. Vilnius: Min is.
Mažiulis Vy au as 2004: P ūsų kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Vilniaus uni e -
si e o leidykla.
Mie zyński An oni 1900: Romowe. Poznań: D uka nia dziennika poznańskiego.
MP I–IV – Ma as P e o ijus. P ūsijos įdomybės, a ba P ūsijos egykla 1–4. Pa engė
Ingė Lukšai ė. Vilnius: P adai ( . 1 – 1999), Lie u os is o ijos ins i u o leidykla ( . 2 –
2004, . 3 – 2006, . 4 – 2011).
Na bu Teodo 1835: Dzieje s a oży ne na odu li ewskiego. Tom 1. Mi ologia li ewska.
Wilno: A. Ma cinowski.
Od. – Ὁμήρου Ὀδυσσείη
Pape I–II – D . W. Pape’s Wö e buch de g iechischen Eigennamen 1–2 (I: α–κ; II: λ–ω).
B aunschweig: D uck und Ve lag on F ied. Bieweg & Sohn, 1911.
Pede sen Holge 1909: Ve gleichende G amma ik de kel ischen Sp achen. E s e Band.
Einlei ung und Lau leh e. Gö ingen: Vandenhoeck und Rup ech .
PEŽ I–IV – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius:
Mokslas ( . 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as ( . 4), 1988–1997.
Phy hyon John R., Soesbee Ree, Bennigho Mike 2002: Cel ic Age. Role-
playing he My hs, He oes and Mons e s o he Cel s. Vi ginia Beach: A alanche P ess
LTD.
P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens.
S u ga : F anz S eine Ve lag.