S aipsniai / A icles 297
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen:
bal is ika, geoling is ika, eiksmawo ds Geschich e.
SIMAS KARALIŪNAS
BALT ETNONIMAI
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015, 620 p.
ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 97-1-1-1-1 is an de Sei e mi dem Namen "ISBN 97-1-1-1" e e en, de im Au ag on de ISBN is .
Klassikines bal ische Genčių und olků namens e imologien, meis sie os mi hyd onimija1, XX a. II
halb e genommenen ak i zu e i izie en. Eine p äch igs e bal iškojo onomas ikono e izo ių
uhus bal is Simas Ka aliūnas2, einige Jah zehn e d umschian is e nonimų p oblema ik.
Monog aphijoje bal ische e nonimai umgesp ochen we den seh b ei em his o ischem
e gleichamajem Kon ex . Viele Jah e unpämen lich k uopščiai un e such e Themenika, bekann
li auische und wel wissenscha gemeinscha aus Be ich en Kon e enzen, A ikeln3, opus
magnum Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose4, hie esmin1 Kazimie as Būga, Janis Endzelynas,
An anas Salys, Je zy Nalepa, Kazimie as Kuza inis, Jonas Kabelka, Sa ysuk B onynas, Vilius
Pė e ai is, Zigmas Zinke ičius und ande e. 2 Übe Monog aphie gesch ieben gesch ieben eh biamam
Au o em noch o handen lebend. Leb e wel wei de Linguis engemeinscha im Gedäch nis und
heu e.
3 Ka aliūnas S. Du ch p ūsų e nonimo Bedeu ung und U sp ungs. Bal is ica, 13(2), 1977, 372373; Ka aliūnas
S. Aisčiai und ih Name (K i iška ling is inių y imų apž alga). Mokslas i Lie u a, 1991, n . 2(3), 412;
Ka aliūnas S. Lie u os a do kilmė. Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 5599; Каралюнас С. Из
пpoблемamики фopmipoвaния бальтийских и славянских этнонимов. Sla is ika Vilnensis [= Kalbo y a
47(2)], 1998, 728; Каралюнас С. Этнонимы в т. н. польско-ятвяжском словарике. Пoλυτροπον. Kle iu 70-
Vladimi Nikolae icha Topo o a, Mock a, 1998, 154156; Ka aliūnas S. E nonimo gudai kilmė. Aus
bal ischen-ge manischen und bal ischen-sla ischen Ve gangenhei kon ak en. Da bai i dienos 10(19),
1999, 754; Ka aliūnas S. E nonimai au dem Gebie Le lands. In e na ionale Bal is enkong ess
Bal ische Sp ache amžių Kai oje. P anešungen heses. Rīga, 2000, 125129; Ka aliūnas S. Au g und
Namens Aisma ės U sp ungs und da ybos. Leksikog aphischen und leksikologischen P oblemen. An ano
Salios l00-s en Gebu sjah ags. Kon e encijos p anešimų ezės, Vilnius, 2002, 78; Ka aliūnas S. Daina a.
Namensbedeu ung, Geschich e und Kilm. –
Bal is ica 41(1), 2006, 103117.
4 Ka aliūnas S. Bal ų p aei is his o ischen Quellen 1, 2. Vilnius: Li uäischen Sp achins i u s Ve lag,
2004, 2005.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV gai e wei e und angepildy a neuen Ty imais.
14-ihe Kapi eln konsequen wi d p äsen ie e nonimų his o iog aphija, a ealinė
a ian en dis ibu ion, k i ische alle e imologijų übe blickga und o ges ell neue
o iginalalios e nonimų u sp ung Hypo hzä. Im e s en Kapi el we den Da en übe die
e s en bal ischen E hnonimen lemajo Geog aphische (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί,
paminėjimus keliuose s a biausiuose is o iniuose šal iniuose: Klaudijaus P o-
Βοροσκοι), Adomo B emeniecius Hambu go Ki che biskopu (XI a., Chu land, Cho i,
Semland, Sembi el P uzzi), in skandina ischen Quellen (XIXIV a., Sæimgali, I u, Kland,
Sámland, E mland, Li land), in danischen Quellen (XII a., P ussia, Ku ia, P ussia,
P ussia, Samland, Semland, Semi, Semi), in de K onike Pasaulio a., Pe a, Cu ia, Lilia,
Li a, Wi hland, Wi hland, E ambia), in den Au o ia und Besch eibungen P u ia (XIII,
P ussia, P ussia, Gala ia, Galia, Vi o ia, Je i, Je i, Je i, Je i, Je i, Je i, Je i, Je i,
Liebu g, e c.) un e such . Zwei jem Kapi el wi d p äsen ie galindų p oblema ika.
Vokiečių O dino Dokumen en und ande e geog a ische sowie his o ische Quellen,
manchmal und A chäologies Da en lokalisie ih e bewoh e Te i o ia und
Geschich s Fak en, un e such we den Va do a ian en Fiksa ionen und ih e
Glaubigkei , Ve bindungen mi An h oponimais, Toponimais und Apelia i en, aka ų
und eas e n galindų Beziehungen. Abweisend exis ie ende E imologien als nich
aus eichend beg ünde , bie e S. Ka aliūnas eine neue Hypo hese. Angonuom wi d
galindische e nonimo Fo ms *Galindā *Gelindā, *Galendā *Gelendā ode *Galandā
*Gelandā, *Gilandā aloji Bedeu ung ‘ olimõs apylinkės, a kam k ach sbewohne als
undeloma gesama, aus dem en s anduse die Landesbedeu ung ‘ olima apylinkė,
a kampus k aš aspaus / on dem. Diese Toponym mo i ia ion basie au
e gleichba em his o ischem de selben Wu zeln bal ische , G iechische und
sla ische Sp achen midu ie (sk andžio, ža nų) namens, eksplikuojančiu sememos
‘pil as, sk andis; įsčios, ‘ idu iai; gewa ns und ‘dili O , dubuma, ‘giluma, gelmė,
‘dugnas (indo, mee und k .), ‘zemė, boden, g un as; g unda , g undas... seman ische
ilia ion. Sūdu ien o gesehen d i e Monog aphieabschni . K uopščiai
aus y inėjęs Quelleinsch eibungen, sūdu ių namus e lexus P üsischen und Lie u os
oikonimuose, besp eekęs mögliche sūdu ių e imologien, au o ius wiede bie e eine
neue e nonimo-He kun Hypo hese, ekons ue end bal ische adj. *sdas ‘ a pus,
ešlus, de lus; dichs, undhalus (apie mäną, aiką, me gai ę); kie as, suk us, ankus
(apie d obę, siūlus, a audus) (g e a lie . sd as sūd ùs) wie eiksmažodžio sdy i
‘be i d uskos, machen sū ų, konse uo i d uska... edinį und aus ihm kildina
e nonimą sowie k aš a a dį Sūda a und Sūdu a. Seman ische ypologische solche
mo i a ions pa allele au o ius emia ande e olke s e nonimų kilme Sibi o au õs
encų, nencų giminaičių pasakymu modi poggoi nгэва ‘mano giminė s o a (das is gausi,
skai linga), s. u k subs ų. ü k ‘genčių sąjunga g e a adj. ü k ‘s ip us, s a k,
mäch ig; gausus.
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Re iews Re iews 299 /
Da de edams Pe o Dusbu giečius e wähn e sūdu ies Zemiens namens Pokima,
Kymeno und Ki sno ia U sp ungsin e p e a ionen. Ke u ajame Kapi el in
behandel wi d jo ingien e nonimas. Mi nenuils amu a mas ih e sp agas.
kaklumu au o ius in en o izuoja isas jo ingių a do e imologijas, pa odyda-
Jo ingien e nonimo Ve bindung mi upė a džiais Ja a, Jõ upis, Jo ijà, Jo ùlė
abme amas, esą e nonimas und hid onimai unabhängigomai pasida y i aus
de selben eiksmažodinės šaknies *ā- ‘ yk i, ah en, jo i. Base nd sich au
Kazimie o Būgos Hypo hese übe jo ingių Namens Ginnigkei mi apelia i en us.
ya á, o ‘digels Fischų bū ys, bulg. o ‘ o a, i inė, umulas, se b.-k oa . j o
‘bū ys, pulkas (žu ų, pukščių); banda, kaimenė (a ių, gal ijų a klių), slo n. já o, j a
‘digels schwukienden ode lendenden de selben A ischen lebendige Dach en
(žu ų, paukščių...) bū ys, pulkas, S. Ka aliūnas ekons uie jo . *jā ā ‘ka iai,
ka ių bū ys, alle apelia i inius daik a a džius kildindamas aus de selben
eiksmažodinės šaknis wie und hid onimus. Mokslnieka behaup e , bal ische
Sp achen aus *ā- ‘ yk i, ah en, jo i pasida y i i und u kamienų a dažodžiai
*jā ii *jā u eikšmėmis ‘bū ys, banda (judančių gy ų daik ų) und ‘ka iai ai eliai,
ai ųjų ka iuomenė. Jo ingien kalboje u kamienen o m *jā uga usi kuopinį
o man ą *-ā (< ide. *-aH), und aus u kamienės o m wa ses pasiga y as *j -ingas
‘jo ai abhängan is.
Daina as und daina ies Namens He kun wi d p äsen ie ün ajame Kapi el.
Au o ius bie e nesie i his o ische Quellen iksa ionen mi Lie u os oikonimais
Daina a, Dainiai und en sp echendem hyd onimais, u imais bal ų a eale. Basie end
au li auischen Eigennamen dien ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę) und
dien ‘ inks an i, schnell a si esian i (apie kumelę) a osena und seman ika
sowie ko esponden ionen indoi anėnų Sp achen kalbininkas suponuoja bal ų šaknį
*di-ni dien ekons uie daik a a d lie žius. *diena, *ė ‘ka ė, besi emiančius
pi mine, e imologine Bedeu ung ‘ku i žindo, die is žindan i. Dahe den Namen de
‘daina iai’ jis sieja su bal ų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subs . em. ‘ka ė, ku i e -
šiuojasi; jauna, melžiama ka ė’, *dḗinī adj. em. ‘ u ėsian i, esian i, laukian i
Be ölke ung *dainia (apie kumelę). P iesaginės ly ys Daina à, Dainu à galėjusios
ein o min i kuopinę gen ies gesums bedeu ung. Seman inė e nonimo *dainiai
mo y acija aus subs . *dinē ‘ka ė e klä ama Bedeu ung ka ėms gehö enden,
mi ka associa edėmis, . i. piemenys, ke džiai.
Seš ajame und sieben en Kapi eln se z siema jo ingien besp ochen we den
sp ach elik e, iksie en Südli aus, Bal a usijas a mėse und a dyne, besonde s
hid onimijoje. Rüh end his o ine Dokumen a ion und A chäologie e such man
lokalisie en jo ingiä bewoh a Te i o ia sowie angebo en neue Polesės,
sla ischen e nonimų eлыняне, древляне, d ego iči, Pollexiani U sp ungs
Hypo hesen, analysie we den kai iųjų P ipe ės in akų Namen, die zeigen
Te i o ien on Nemuno nö dlich de Liga P ipe ės und ih e kai iųjų in akų sue uose bal iškumu on äl es en Zei en. E neue
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV bal ische und sla ische Beziehungen
p oblema ika5: sla ische e noso ch onologies, p o ė ynės, mig a ions agen,
üb igens, ge okai disonuojan ys mi neue en a cheologische Un e suchungen6.
Ach un asis Monog aphiens Kapi el is bes imm p ūsų e nonimo und p ūsų zemiens namens
p oblema ikai. P ūsiškoji ema ika genauig beginn ama leksemos p ūsas iksa ionen in al
Seniischen li auens und la ių Wö e ynen, ande en Sch i en und a mėse, au osakoje.
Aus üh lich eksplikuie e e nonimo Bedeu ungs aida (nuo senosios bal ische gen ies bis
Ry p ūsių okiečio ode kon esionalen abhängomybės Ve e o) und o malioji S uk u .
Nach de aillie en his o ischen Quellenanalysen mach sich de Schluss, dass p üsai u ėjä
sein socialinio p es ižo G uppe, i ingų A en, ka iye Rei elle , e bunden mi P e de n sowie
ih en Zuch , d esa im, abe nich mi i gend welche Be eichimi, zeme. Hypo hese s ü z sich
ge manische , sla ische Sp achen iksie enden šaknies p usleksemien, die die Bedeu ung
‘p ūsas haben; p e dys, p e gas, e žilas. K i isch bewe e end alle p ūsų e nonimo
u sp ünglichen in e p e a ionen (ne und ühesnę sa ąją7), S. Ka aliūnas aus yškina mi
e nonim siejamų a dažodžių ekons uie amas G undinis eiksmažodžio *p us- ‘šlėk i,
ėkš i, pu kš i; p unkš i (apie a lius) seman iken, besonde s sąsają mi Wasse giejung,
e lindung s. ind. p uṣṇó i ‘jis šlaks o, pu škia, lašina, d ėkina, se b.-k oa . p skām, p ska i
‘ ykš i, lie . p aũs i (-ia, -ė) ‘ andeniu wasch en, mazgo i, wasu i ( eidą); mazgo i (a me,
üße, Kop , ganzen Kö pe n), badigen; wasu i, skalb i (skalbinius, indus) und . . Basie end sich
ypologischen Pa alellen ge manische , indoi anėnų, ana olische und ande en
indoeu opäischen Sp achen, bie en Wissenscha le eine neue E imologie: p ūsų e nonimo
u sp üngliche Bedeu ung gele n sein zu ‘d ėkinan ys, pu škian ys, säkel liejan ys (semina
emi en es), das is ‘ i ai. Toliau neujai in e p e ie Pe o Dusbu gie ius k onike
au ge üh en p ūsų zemis namens he kun . S e imas U sp üngen gehal enen Kulm und
Liuba u gewäh en bal iškos E imologien. Alle dings liuba o Ve bindung mi lie . liub i
unzu e lässig, ma dieses Geschmazwo d LKŽ beludi e einzigen Sa ziniu, e ich e aus
einineles Esamojo Zei o m, und mi ihm e bundens liūby i gil sla izmu8. S. Ka aliūno mein ,
p ūsiische Zemis namens mo i a ion meis lėmė Be ölke ung beschä ämung, Ak i i ä en
(Liuba as, Va mė, No anga, Semba, Nad u a, Ba a, Skal a), ečiau physiog a ines,
opog a ines Besonde hei en (Kulmas, Pamedė, Pagudė). Ki uen in Quellen e wähn landä
Sasna, abgemessus anden a dinę und zuikinę kilmę, Ž . išsamią und ak ualumus
nep a andančią publikaciju: Ka aliūnas S. Einige bal ische und sla ische Sp achen äl es en
5
Beziehungen F agen. Lie u os kalbo y os F agen 10, 1968, 7100. 6 Beispielsweise, Eugenijus
Jo aiša sla ų gebimse da ie V a. (Jo aiša E. Aisčiai. Kilmė. Vilnius:
Edukologija, 2012, 4455).
7 Ka aliūnas S. Du ch p ūsų e nonimo Bedeu ung und U sp ungs. Bal is ica 13(2), 1977, 372373. 8
F aenkel E. Li auisches E ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e ; Gö ingen: Vandenhoec
& Rup ech , 1962, 378.
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Re iews Re iews 301 auchogi aiškinama neujai ekons uie e leksema p .
*sasnā ‘medžio b azdas /; pušis e binde mi sl. *sosna ‘pušis.
His o ischen Quellen minimą Vi landą S. Ka aliūnas e binde mi i ingų als
socialischen G uppen namens, den kildina aus * ī ā (a ī a- ‘ ijimas, gynimas,
a ymas shalin, lauk...) und P iesagas -ing-: i ingai ‘ y ai p iklausan ys, y os
y ai. Li huas Name und li auische e nonimas neun e Kapi el in e klä wi d
passie end passie end His o iko A ū o Dubonio Fo schungen übe leičius und ih e
socialen Funk ionen sowie his o ischen Quellen minimen Fak en übe ikė inus
Lie u os aldo o diens binius Menschen. Ge ade diese Be u liche-Soziale Ka ego ie
moch e geben Namen den Li u ie n als E hnosu. Zigmo Zinke ičiaus A gumen übe
p iegaidžių Un e schiedlichkei , neleidigiančio sie i le į und Le u ą, Ka aliūnas lehn
als ne eikšmingą esą das egulie li auische Sp ach schaknisse Vokalizms
apophonien und in onacinės Sys ems Sache, nich liudan is diese Benennungen zu
hal en gemeins ašakniais. Noch pass en sich an s uk u elle analogische Va ian en,
plg. enas, ič- enas und ič- enelis, šekš as und šekš is, p emenę und p emenę,
melas und melas und pan. Lie . *le is au o iaus kild wi d aus ide. šaknies *lei - ‘ei i,
yk i, keliau i; lydė i (kaip i go . ga-leian ‘(aus) yk i, (aus)ei i, s. skand. lða
‘(p a)ei i, (aus) yk i; auss e k i, e schwinden, p apul i, s. ang. (e)līðan ‘(iš)ei i,
(iš) yk i, (iš)keliau i; plauk i, s. saksų lī han, līðan ‘ei i, yk i, s. yzų lī ha
‘(pa)kęs i, neno iai leis i, s. ok. hoch. ga-līdan ‘(isch)keliau i und so.). Fo m lie .
*le -(i)ai in einigen li auischen a mnissen i usi lečiai ‘ aldo o a nybiniai žmonės,
ži gų šė ikai, in ande en *ličiai ‘lie u iai. A ski ose li auische e mnissen mi
kiekybine šaknies balsien kai a susida ę *lēi (i)ai > *léi (i)ai, on dem, beigėjus
p iesagą -u -, kilęs lie . Li uà als Gesam anweisung (plg. be na à ‘jaune Männe , be nų bū ys, b ola à, b olia à
‘b olija, B üde und ih e Kinde ).
Dešim ojoje Teil umgesp ochen wi d le ische und la galių e nonimų p oblema ika, eiljama in
d ei Teile his o ischen Quellen iksa ionen sowie paliudy ų o mü in e p e a ionen, e nonimų
he kun und apelia i la bal iškumo beg ündung. Mokslininkas häl sich VII. In e na ionalem
Bal is enkong ess in Rygoe o geschlagenen le ischen e nonimo-u sp ünglichen Hypo hes9,
un e s ü zam apelia y is la. ‘la azemės ėžis; eldas, di a, la e ‘di os, a imo, eldes eil.
De Name la u ā ‘la iai, *la ā ‘la iai e imologisch bedeu ęs ‘zemės žmonės. Angebo en
ypologischen des gleichen A ealo pa alleles: es ų ma ah as ‘sa o Landes Leu e (die Leu e
(unse es) Landes), ziemgaliai (zemgaļi), zemaičiai (zemaiši). Einuolik asis Abschni beginn wi d
сеliche Lokalisa ion, e ninene Zugehö umkei , his o ischen Quellenda en Analyse.
Einheimisches T adi ionse hnonym Kildigung aus en sp echenden Wasse wa dzungen
angebo en neue U sp ungshypo hes, siejan i P olemajo Σάλοι mi apelia i en lie . salà
‘kaimas, la . sala ‘ as pa , au o iaus manymu, 9 VII 1995. S a p au iskais bal is u kong ess g.
13.15. Juni. Re e ā u ēzes, Rīga, 1995, 4749.

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
galėjusi bū i kuopinė daugiskai a *sala ‘kaimas kaip neskaidoma isuma’, ė-
liau name übe geleg zu nennen seinen Bewohne n. Menė i apelia y ai beziehen uns
mi lie . salà ‘ on allen Si zen on Wasse umgebenes Land läche; pakilesnis, sausas
Landesplö elis liūne, ais e..., lo . solum ‘zemė, di ožemis; (kamba io) asla, g indys;
(Fuß) padda; G undlage; Boden; apačia, s. ok. hoch. sal masc. ‘bu as; Wohns , Bü e;
salė, s. sl. selo ‘di a, Feld; Weideland; kaimas, Wohn ie ė, us. seló ‘kaimas,
bažny kaimis; wohn, Wohns , bu einė; Wohnpla z, sodžius; Feldas, a beama E de, E d
sklypas und . ., en usiais aus eiksmažodinės ide. scho nies *sel- ‘gy en i, sein. In
den Le ischen, Lie u os i Ku šo hyd onimuose i oponimuose (Sèlnieki, Sèļi, Sli is,
Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa pu s, Slieši, Sèliškas, Sèlieši, Sèļi, Sleši, Slieši,
Slaiši, Slas, Sēlupēki, Sliškis, Sėliupės, Slė, Sliškės) Sūnas Ka alischen Leben nema o
non e balimo, abe ekons uie den bal ichen Appelia *ssala; auss ieg, kal a
pelkėje; schmo, gi ios e dä; pelkė, liūnas und pan., kiekybine šaknies balsių kai a
zugusį mi lie . *selā, *selo-, *selā- ‘kaimas, s. sl. selo ‘di a, Feld; Weideland;
Do imas, Wohn ie ė. Sein meinung, his o ischen quellen sälių e nonimas lo . Selones,
ok. Sêlen und la ių oikonimas Sēlpils kann e e i ie en sowohl bal iškąja p oly e
*sl(i)ai, die mi abhängigung eiškiančia Zu aga *-(i)ag eičiausiai is aus *slā esp.
*sl(i)ā sala ausgewes a; auss ieg, kal a pelkėje; pelkė, liūnas und pan., sowohl und
bal ische *slā nom. neu . plu seelen wie un eilba es Ganzes.
Sėlių p oblema ika endigaama umpučiu sky eliu übe säle n sp ach
übe minas, ohne schon bekann om aus ande en un e sinzungen.
Twazik iges Monog aphie eil g ildena ziemgalių e nonimo kilmę. Schlinis glaub , dass
ziemgalių landesnamens e imologisches Gegens ück magįs sein Raseischen apylinkių
oikonimas Žemýgala, aigi ziemgalių landesname zusammengese z aus wo en lie .
žmė, la . zeme und gãlas, la . gals ‘s i is, k aš as ziemgaliai ‘zemės Leu e.
Sp achen e b auche s Bewuss seine wegen ähnlichem Klingensu apus Wö e n
lie . žmė, la . zeme und lie . ziemia ‘šiau ė, la . ziemeļi ‘šiau ė, ziemgalių gen ies und
k ach s Name kann gese z we den als ziemiuose, nö dlich esan is. Als ypologischen
Pa alellen we den e hnonimai schema is, *la u ā, *la ā und * ala ā, galėję bilda y i
nach demselben seman ischen modelį aus gemeinscha en Wö e n žmė, *la (a )ā,
* ala ā, ma kiinčių žemę (di ą, lauką). Ghana aus üh lich besp ochenen žiemgalių
Sp ache e leksai a mėse, a dyne: anap iksė, au osilabinių junginių su n
schicksal, bl. š, ž, minkš ųjų k, g ęsiniai und . . blema ika. E nonimas e binde sich
T ylik ajame sky iuje p is a oma pasku inio bal ų e nonimo – ku šių – p o-
mi apelia i *ku ša-, plg. lie . kušas ‘ ąšas (Haken). Hypo e ischen G undwo es
kušas Bedeu ungen ‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas kildig en aus
eiksmažodinės šaknies bedeu ung ‘skel i; skil i, aigi kušas ‘was a skilę, a skel a,
‘was a sišakoję. Solch Bedeu ung mag gewesen sein G undlage en s ehen
Bedeu ungen ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė,
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Bewe ungen Re iews 303 /
(žmonių) ka a, ‘gen is. Aus bal iškojo *Ku šā ‘ku šių gen is als nedaloma isuma
( ekons uie aus solchen iksa ionen als Ku sa Dunika, liaudies dainos; amniekų
Kuo sa ‘ku šių k aš as (Ku land)) galėję wo den gemach we den
Einwohne namen lie . kušiai, ku šai, la . ku si. Die neue E imologie (pe ) eichlich
illus ie wi d indoeu opäischen und innische Sp achen ypologischen
semasiologischen Pa alellen, eksplikuojan igen Bedeu ungen ‘pleiš as, kablys,
‘kuolas, baslys; s ulpas und ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, (žmonių)
ka a, ‘gen is iliaciju. Auße dem, eigi ai e knüp en Jono Kazlausko und Makso
Fasme is Hypo hes, behaup en, dass lie . kušas ‘ ąšas und sl. * kchъ (< ide. *kso-)
‘lenk as, sulinkęs, k ei as (> ‘kai ias, kai us) sind gemeinsam ašakniai Wo e.
Neue e imologisie en sich zwei ku šių Zemis Namen Ceklis und Vannenia. T umpu is
ie olik asis sky el ü bal ische Nachba n l ien. E nonimai und k aš a a džiai
ly . lī ə, lībə, es . lii i, lii lane ‘ly iai, suom. lii i, Lii inmaa ‘Ly ių k aš as, lii iläinen
‘ly iai beziehen sich mi apelia y ais es . lii , suom. lii a ‘Sandis; dumblas, mu as
und k ., e imologischem suomiäischen Wo wö e gehal enen bal izmais10, plg. la .
glī e ‘žalios glei ės an Wasse , mul ė, dumblas; a a (ME I 628) und lie . gly as (be
ki čio) ‘glei ės? (LKŽ III 428). P iebalsių junginys gl wegen phono ak ischen inen
sp achen Regeln geände l. Šiam sky eliui p i ik ų und Ku šių sky iue e wähn e
ki a e imologija, ly ių e nonimą siejan i mi apelia i en la. l is (lī e, lī ens)
‘ elkamas Ne z, b adinys ischen zu sekliame wa enyje (ein S ossne z); ikampis
bučius, a ža (eine d eieckige Ga n euse); ke u kampis inklas (ME II 491), sl is
‘ aip pa (Rauna ME II 937), lie . nu-lei i, su-lei i (-le i, -jo) ‘nusilpnė i, sumenkė i,
su iž i (<7), *‘sulink i, susilenk i) (LKŽ VII 29 (-) lái ė i (-ėja, -ėjo) ‘išd aiky i,
iš a i (apieugius); ausgul i, aus i s i, aus-lai ó i (-ója, -ójo) ‘da y i ingius
(Biegungen machen) (LKŽ VII 74), us. dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuo akus, s.
sl. lě ъ ‘kai ias, kai us, lo . lae us ‘kai ias, kai ysis (i ‘k ei as, lenk as, nulinkęs
niede yn), g . λαιός ‘kai ias, kai ysis. Au o ius glaub , dass es . lī ‘ inklas galįs
sein skolinys aus le ischen Sp ache (kaip und lie . dial. ly as ‘kelių b adinių
(ne zen, es inamü bei ka ies) junginys sekliame andenyje ischejo i (LKŽ VII
631)), apęs G undlage lyb. lī , līb, es . lii i und A. B eidako ekons uie en aka ų
inų gen ies nö d eas e n La ijoje namensi lei i as is.
Apibend indend sich ih e eigene bal iische e nonimų e imologizie ung
me odologie und p ak iken, S. Ka aliūnas e scheim be saus ancūzischen
dieu’o kul ū inio kapi alizmo eo ija, leidžiančia paaiškin i unkcinius i s uk-
sociologen Pie eo Bou ū inius e nonimų Beziehungenus: Pi mykš ės
pa ia chalinės gemeinscha es gewaldas kapi al wa ß ih e landä, landä mu ina,
landä mai in oja, die un e schiedlichen bal ische gemeinscha en nann en
un e schiedlichen namen. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. E ymologinen sanaki ja 2. Helsinki, 1995, 75, 76.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV o m e ih behe sch es Land und ih e
pobūdis. Tą habi ą b ei e e e und e ie e gen inės gemeinscha ens
Eigen umsbeziehungen, auch Beziehungen in de Familie und mi ande en
Familien, kul u ( eligija) und Sp ache, als gegensei iges Kommun a imo und
susižnis immungsmi el, de en gehaldem Land ode pa imoniją bezeichnendes
Wo in ielen Fällen apda ęs und gen iesnamen. Alle dings oli g ažu nich alle
Monog aphie behandel e en bal ischen e nonimai e lek ie en dieses Modell.
Akademische Lie u os bend uomenė lange ühle e ausamaus bal iškųjų e nonimų
są ado po eikį. Bal ische Sp achen ein üh ungen und sp acho y os üh ėlien
suminė en e nonimų U sp ungs Hypo hesä, A ikeln und Be ich en hesesen
ausgespa s e e Anme kungen kann nich geben isuminio ideo, neleidig bewe en
einzelne E imologien e aulichkei . S. Ka aliūno monog aphijā p eciziha
zusammenzich en und e i izie we den alle Ty inėjungen. Bibliog aphie und
Quellengause bezeug Volls ändigkei und Tie e de Un e suchung. Viel
Au me ksamkei auseinande gebend de inne en Rekons uk ion und pass knd sich
b ei en his o ischen e gleichamamzigen Kon ex , ypologie, bie e
Wissenscha le neue d äsies E imologien, weichančias dominiojendes
anden a dischen e nonimų U sp ungsmodell: <...> u imais, gib es keinen einzigen
bal ischen e nonimo, de wä e hyd onimines U sp ungs. Wissenscha lo und de b ei en Gesellscha willia akzep ie en ode ablehnen neue E imologien.
Diese Monog aphie neubejo inai aps isuomenės habi u, eiksiančiu
unse en Kul u eld. da ü wills ich he zlichen Dank dem espek ie en Au o Simui geben
Ka aliūnui.
Eingelie e 2016 m. 30. Sep embe .
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda
[email protected]