Simas Karaliūnas. „Baltų etnonimai“

Straipsniai / Articles 297 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: baltistika, geolingvistika, veiksmawords Geschichte. SIMAS KARALIŪNAS BALT ETNONIMAI Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, 620 p. ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-411-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 978-609-150-1 ISBN 97-1-1-1-1 is an der Seite mit dem Namen "ISBN 97-1-1-1" vertreten, der im Auftrag von der ISBN ist. Klassikines baltischer Genčių und volků namens etimologien, meist sietos mit hydronimija1, XX a. II halbte genommenen aktiv zu verifizieren. Einer prächtigste baltiškojo onomastikono revizorių ruhus baltist Simas Karaliūnas2, einige Jahrzehnte drumschiantis etnonimų problematik. Monographijoje baltischer etnonimai umgesprochen werden sehr breitem historischem vergleichamajem Kontext. Viele Jahre unpämentlich kruopščiai untersuchtet Themenika, bekannt litauische und welt wissenschaftgemeinschaft aus Berichten Konferenzen, Artikeln3, opus magnum Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose4, hier esmin1 Kazimieras Būga, Janis Endzelynas, Antanas Salys, Jerzy Nalepa, Kazimieras Kuzavinis, Jonas Kabelka, Savysuk Bronynas, Vilius Pėteraitis, Zigmas Zinkevičius und andere. 2 Über Monographie geschrieben geschrieben ehrbiamam Autorem noch vorhanden lebend. Lebt er weltweit der Linguistengemeinschaft im Gedächtnis und heute. 3 Karaliūnas S. Durch prūsų etnonimo Bedeutung und Ursprungs. Baltistica, 13(2), 1977, 372373; Karaliūnas S. Aisčiai und ihr Name (Kritiška lingvistinių tyrimų apžvalga). Mokslas ir Lietuva, 1991, nr. 2(3), 412; Karaliūnas S. Lietuvos vardo kilmė. Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 1995, 5599; Каралюнас С. Из пpoблемamики фopmipoвaния бальтийских и славянских этнонимов. Slavistika Vilnensis [= Kalbotyra 47(2)], 1998, 728; Каралюнас С. Этнонимы в т. н. польско-ятвяжском словарике. Пoλυτροπον. Kletiu 70Vladimir Nikolaevicha Toporova, Mockva, 1998, 154156; Karaliūnas S. Etnonimo gudai kilmė. Aus baltischen-germanischen und baltischen-slavischen Vergangenheit kontakten. Darbai ir dienos 10(19), 1999, 754; Karaliūnas S. Etnonimai auf dem Gebiet Lettlands. Internationaler Baltistenkongress Baltischer Sprache amžių Kaitoje. Pranešungen theses. Rīga, 2000, 125129; Karaliūnas S. Aufgrund Namens Aismarės Ursprungs und darybos. Leksikographischen und leksikologischen Problemen. Antano Salios l00-sten Geburtsjahrtags. Konferencijos pranešimų tezės, Vilnius, 2002, 78; Karaliūnas S. Dainava. Namensbedeutung, Geschichte und Kilm. – Baltistica 41(1), 2006, 103117. 4 Karaliūnas S. Baltų praeitis historischen Quellen 1, 2. Vilnius: Lituäischen Sprachinstituts Verlag, 2004, 2005. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXV gai erweitert und angepildyta neuen Tyrimais. 14-ihe Kapiteln konsequent wird präsentiert etnonimų historiographija, arealinė varianten distribution, kritische aller etimologijų überblickga und vorgestellt neue originalalios etnonimų ursprung Hypothzä. Im ersten Kapitel werden Daten über die ersten baltischen Ethnonimen lemajo Geographische (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί, paminėjimus keliuose svarbiausiuose istoriniuose šaltiniuose: Klaudijaus PtoΒοροσκοι), Adomo Bremeniecius Hamburgo Kirche biskopu (XI a., Churland, Chori, Semland, Sembi vel Pruzzi), in skandinavischen Quellen (XIXIV a., Sæimgali, Itu, Kland, Sámland, Ermland, Lifland), in danischen Quellen (XII a., Prussia, Kurtia, Prussia, Prussia, Samland, Semland, Semi, Semi), in der Kronike Pasaulio a., Peta, Curtia, Lilia, Lita, Withland, Withland, Etambia), in den Autoria und Beschreibungen Prutia (XIII, Prussia, Prussia, Galatia, Galia, Vitoria, Jeri, Jeri, Jeri, Jeri, Jeri, Jeri, Jeri, Jeri, Lieburg, etc.) untersucht. Zweitjem Kapitel wird präsentiert galindų problematika. Vokiečių Ordino Dokumenten und anderer geografischer sowie historischer Quellen, manchmal und Archäologies Daten lokalisiert ihre bewohte Territoria und Geschichts Fakten, untersucht werden Vardo varianten Fiksationen und ihre Glaubigkeit, Verbindungen mit Anthroponimais, Toponimais und Apeliativen, vakarų und eastern galindų Beziehungen. Abweisend existierende Etimologien als nicht ausreichend begründet, bietet S. Karaliūnas eine neue Hypothese. Angonuomt wird galindischer etnonimo Forms *Galindā *Gelindā, *Galendā *Gelendā oder *Galandā *Gelandā, *Gilandā aloji Bedeutung ‘tolimõs apylinkės, atkam krachtsbewohner als undeloma gesama, aus dem entstanduse die Landesbedeutung ‘tolima apylinkė, atkampus kraštaspaus / von dem. Dieser Toponym motiviation basiert auf vergleichbarem historischem derselben Wurzeln baltischer, Griechischer und slavischer Sprachen midurier (skrandžio, žarnų) namens, eksplikuojančiu sememos ‘pilvas, skrandis; įsčios, ‘viduriai; gewarns und ‘dili Ort, dubuma, ‘giluma, gelmė, ‘dugnas (indo, meer und kt.), ‘zemė, boden, gruntas; grundat, grundas... semantische filiation. Sūduvien vorgesehen dritter Monographieabschnitt. Kruopščiai austyrinėjęs Quelleinschreibungen, sūduvių namus reflexus Prüsischen und Lietuvos oikonimuose, bespreekęs mögliche sūduvių etimologien, autorius wieder bietet eine neue etnonimo-Herkunft Hypothese, rekonstruerend baltischer adj. *sdas ‘tarpus, vešlus, derlus; dichs, rundhalus (apie mäną, vaiką, mergaitę); kietas, sukrus, tankus (apie drobę, siūlus, ataudus) (greta liet. sdras sūdrùs) wie veiksmažodžio sdyti ‘berti druskos, machen sūrų, konservuoti druska... vedinį und aus ihm kildina etnonimą sowie kraštavardį Sūdava und Sūduva. Semantische typologische solche motivations parallele autorius remia anderer volkers etnonimų kilme Sibiro tautõs encų, nencų giminaičių pasakymu modi poggoi nгэва ‘mano giminė stora (das ist gausi, skaitlinga), s. turk substų. türk ‘genčių sąjunga greta adj. türk ‘stiprus, stark, mächtig; gausus. Simas Karaliūnas. Baltų etnonimai Reviews Reviews 299 / Darderedams Petro Dusburgiečius erwähnte sūduvies Zemiens namens Pokima, Kymenov und Kirsnovia Ursprungsinterpretationen. Ketfurtajame Kapitel in behandelt wird jotvingien etnonimas. Mit nenuilstamu atmas ihre spragas. kaklumu autorius inventorizuoja visas jotvingių vardo etimologijas, parodydaJotvingien etnonimo Verbindung mit upėvardžiais Jatfa, Jõtupis, Jotijà, Jotùlė abmetamas, esą etnonimas und hidronimai unabhängigomai pasidaryti aus derselben veiksmažodinės šaknies *ā- ‘vykti, fahren, joti. Basernd sich auf Kazimiero Būgos Hypothese über jotvingių Namens Ginnigkeit mit apeliativen rus. yatvá, tvo ‘digels Fischų būrys, bulg. to ‘vora, virtinė, tumulas, serb.-kroat. jto ‘būrys, pulkas (žuvų, pukščių); banda, kaimenė (avių, galvijų arklių), slovn. játo, jta ‘digels schwukienden oder flendenden derselben Artischen lebendiger Dachten (žuvų, paukščių...) būrys, pulkas, S. Karaliūnas rekonstruiert jotv. *jātvā ‘kariai, karių būrys, alle apeliativinius daiktavardžius kildindamas aus derselben veiksmažodinės šaknis wie und hidronimus. Mokslnieka behauptet, baltischer Sprachen aus *ā- ‘vykti, fahren, joti pasidaryti i und u kamienų vardažodžiai *jātiir *jātureikšmėmis ‘būrys, banda (judančių gyvų daiktų) und ‘kariai raiteliai, raitųjų kariuomenė. Jotvingien kalboje u kamienen form *jātugavusi kuopinį formantą *-ā (< ide. *-aH), und aus u kamienės form warses pasigarytas *jtv-ingas ‘jotvai abhängantis. Dainavas und dainavies Namens Herkunft wird präsentiert fünftajame Kapitel. Autorius bietet nesieti historischer Quellen fiksationen mit Lietuvos oikonimais Dainava, Dainiai und entsprechendem hydronimais, turimais baltų areale. Basierend auf litauischen Eigennamen dien ‘turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę) und dien ‘tvinkstanti, schnell atsivesianti (apie kumelę) vartosena und semantika sowie korespondentionen indoiranėnų Sprachen kalbininkas suponuoja baltų šaknį *di-nirdien rekonstruiert daiktavard lietžius. *diena, *ė ‘karvė, besiremiančius pirmine, etimologine Bedeutung ‘kuri žindo, die ist žindanti. Daher den Namen der ‘dainaviai’ jis sieja su baltų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subst. fem. ‘karvė, kuri veršiuojasi; jauna, melžiama karvė’, *dḗinī adj. fem. ‘turėsianti, vesianti, laukianti Bevölkerung *dainia (apie kumelę). Priesaginės lytys Dainavà, Dainuvà galėjusios einforminti kuopinę genties gesums bedeutung. Semantinė etnonimo *dainiai motyvacija aus subst. *dinē ‘karvė erklärama Bedeutung karvėms gehörenden, mit karv associatedėmis, t. i. piemenys, kerdžiai. Seštajame und siebenten Kapiteln setztsiema jotvingien besprochen werden sprachrelikte, fiksierten Südlitaus, Baltarusijas tarmėse und vardyne, besonders hidronimijoje. Rührend historine Dokumentation und Archäologie versucht man lokalisieren jotvingiä bewohta Territoria sowie angeboten neuer Polesės, slavischen etnonimų veлыняне, древляне, dregoviči, Pollexiani Ursprungs Hypothesen, analysiert werden kairiųjų Pripetės intakų Namen, die zeigen Territorien von Nemuno nördlich der Liga Pripetės und ihrer kairiųjų intakų suetuose baltiškumu von ältesten Zeiten. Erneuert DALIA PAKALNIŠKIENĖ 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXV baltischer und slavischer Beziehungen problematika5: slavischer etnoso chronologies, protėvynės, migrationsfragen, übrigens, gerokai disonuojantys mit neueren archeologischer Untersuchungen6. Achtuntasis Monographiens Kapitel is bestimmt prūsų etnonimo und prūsų zemiens namens problematikai. Prūsiškoji tematika genauig beginntama leksemos prūsas fiksationen in al Seniischen litauens und latvių Wörterynen, anderen Schriftten und tarmėse, tautosakoje. Ausführlich eksplikuierte etnonimo Bedeutungs raida (nuo senosios baltischer genties bis Rytprūsių vokiečio oder konfesionalen abhängomybės Vertreto) und formalioji Struktur. Nach detaillierten historischen Quellenanalysen macht sich der Schluss, dass prüsai turėjä sein socialinio prestižo Gruppe, vitingų Arten, kariye Reiteller, verbunden mit Pferdern sowie ihren Zucht, dresavim, aber nicht mit irgend welcher Bereichimi, zeme. Hypothese stützt sich germanischer, slavischer Sprachen fiksierenden šaknies prusleksemien, die die Bedeutung ‘prūsas haben; pferdys, pfergas, eržilas. Kritisch bewertetend alle prūsų etnonimo ursprünglichen interpretationen (net und frühesnę savąją7), S. Karaliūnas ausryškina mit etnonim siejamų vardažodžių rekonstruieramas Grundinis veiksmažodžio *prus- ‘šlėkti, tėkšti, purkšti; prunkšti (apie arlius) semantiken, besonders sąsają mit Wassergiejung, reflindung s. ind. pruṣṇóti ‘jis šlaksto, purškia, lašina, drėkina, serb.-kroat. prskām, prskati ‘trykšti, liet. praũsti (-ia, -ė) ‘vandeniu waschten, mazgoti, wasuti (veidą); mazgoti (arme, füße, Kopf, ganzen Körpern), badigen; wasuti, skalbti (skalbinius, indus) und t. t. Basierend sich typologischen Paralellen germanischer, indoiranėnų, anatolischer und anderen indoeuropäischen Sprachen, bieten Wissenschaftler eine neue Etimologie: prūsų etnonimo ursprüngliche Bedeutung gelernt sein zu ‘drėkinantys, purškiantys, säkel liejantys (semina emittentes), das ist ‘virrai. Toliau neujai interpretiert Petro Dusburgietius kronike aufgeführten prūsų zemis namens herkunft. Svetimas Ursprüngen gehaltenen Kulm und Liubavu gewährten baltiškos Etimologien. Allerdings liubavo Verbindung mit liet. liubti unzuverlässig, mat dieses Geschmazword LKŽ beluditet einzigen Satziniu, errichtet aus einineles Esamojo Zeitform, und mit ihm verbundens liūbyti gilt slavizmu8. S. Karaliūno meint, prūsiischer Zemis namens motivation meist lėmė Bevölkerung beschäfämung, Aktivitäten (Liubavas, Varmė, Notanga, Semba, Nadruva, Barta, Skalva), rečiau physiografines, topografines Besonderheiten (Kulmas, Pamedė, Pagudė). Kituen in Quellen erwähnt landä Sasna, abgemessust vandenvardinę und zuikinę kilmę, Žr. išsamią und aktualumus neprarandančią publikaciju: Karaliūnas S. Einige baltischer und slavischer Sprachen ältesten 5 Beziehungen Fragen. Lietuvos kalbotyros Fragen 10, 1968, 7100. 6 Beispielsweise, Eugenijus Jovaiša slavų gebimse datiert V a. (Jovaiša E. Aisčiai. Kilmė. Vilnius: Edukologija, 2012, 4455). 7 Karaliūnas S. Durch prūsų etnonimo Bedeutung und Ursprungs. Baltistica 13(2), 1977, 372373. 8 Fraenkel E. Litauisches Etymologisches Wörterbuch 1. Heidelberg: Winter; Göttingen: Vandenhoec & Ruprecht, 1962, 378. Simas Karaliūnas. Baltų etnonimai Reviews Reviews 301 auchogi aiškinama neujai rekonstruierte leksema pr. *sasnā ‘medžio brazdas /; pušis verbindet mit sl. *sosna ‘pušis. Historischen Quellen minimą Vitlandą S. Karaliūnas verbindet mit vitingų als socialischen Gruppen namens, den kildina aus *vītā (ar vīta- ‘vijimas, gynimas, varymas shalin, lauk...) und Priesagas -ing-: vitingai ‘vytai priklausantys, vytos vyrai. Lithuas Name und litauischer etnonimas neunte Kapitel in erklärt wird passierend passierend Historiko Artūro Dubonio Forschungen über leičius und ihre socialen Funktionen sowie historischen Quellen minimen Fakten über tikėtinus Lietuvos valdovo dienstbinius Menschen. Gerade diese Berufliche-Soziale Kategorie mochte geben Namen den Lituviern als Ethnosu. Zigmo Zinkevičiaus Argument über priegaidžių Unterschiedlichkeit, neleidigiančio sieti letį und Letuvą, Karaliūnas lehnt als nereikšmingą esą das reguliert litauischer Sprach schaknisse Vokalizms apophonien und intonacinės Systems Sache, nichtliudantis diese Benennungen zu halten gemeinsrašakniais. Noch passten sich an strukturelle analogische Varianten, plg. venas, vič-venas und vič-venelis, šekštas und šekštis, premenę und premenę, melas und melas und pan. Liet. *letis autoriaus kild wird aus ide. šaknies *leit- ‘eiti, vykti, keliauti; lydėti (kaip ir got. ga-leian ‘(aus)vykti, (aus)eiti, s. skand. lða ‘(pra)eiti, (aus)vykti; aussterkti, verschwinden, prapulti, s. ang. (e)līðan ‘(iš)eiti, (iš)vykti, (iš)keliauti; plaukti, s. saksų līthan, līðan ‘eiti, vykti, s. fryzų lītha ‘(pa)kęsti, nenoriai leisti, s. vok. hoch. ga-līdan ‘(isch)keliauti und so.). Form liet. *let-(i)ai in einigen litauischen tarmnissen virtusi lečiai ‘valdovo tarnybiniai žmonės, žirgų šėrikai, in anderen *ličiai ‘lietuviai. Atskirose litauischer termnissen mit kiekybine šaknies balsien kaita susidarę *lēit(i)ai > *léit(i)ai, von dem, beigėjus priesagą -uv-, kilęs liet. Lituà als Gesamtanweisung (plg. bernavà ‘jauner Männer, bernų būrys, brolavà, broliavà ‘brolija, Brüder und ihre Kinder). Dešimtojoje Teil umgesprochen wird lettischer und latgalių etnonimų problematika, teiljama in drei Teile historischen Quellen fiksationen sowie paliudytų formü interpretationen, etnonimų herkunft und apeliativ lat baltiškumo begründung. Mokslininkas hält sich VII. Internationalem Baltistenkongress in Rygoe vorgeschlagenen lettischen etnonimo-ursprünglichen Hypothes9, unterstützam apeliatyvis la. ‘latazemės rėžis; feldas, dirva, late ‘dirvos, arimo, feldes teil. Der Name latuvā ‘latviai, *latā ‘latviai etimologisch bedeutęs ‘zemės žmonės. Angeboten typologischen des gleichen Arealo paralleles: estų marahvas ‘savo Landes Leute (die Leute (unseres) Landes), ziemgaliai (zemgaļi), zemaičiai (zemaiši). Einuoliktasis Abschnitt beginnt wird сеlicher Lokalisation, etninener Zugehörumkeit, historischen Quellendaten Analyse. Einheimisches Traditionsethnonym Kildigung aus entsprechenden Wasserwardzungen angeboten neue Ursprungshypothes, siejanti Ptolemajo Σάλοι mit apeliativen liet. salà ‘kaimas, lat. sala ‘tas pat, autoriaus manymu, 9 VII 1995. Starptautiskais baltistu kongress g. 13.15. Juni. Referātu tēzes, Rīga, 1995, 4749. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 302 Acta Linguistica Lithuanica LXXV galėjusi būti kuopinė daugiskaita *sala ‘kaimas kaip neskaidoma visuma’, vėliau name übergelegt zu nennen seinen Bewohnern. Menėti apeliatyvai beziehen uns mit liet. salà ‘von allen Sitzen von Wasser umgebenes Landfläche; pakilesnis, sausas Landesplötelis liūne, raiste..., lot. solum ‘zemė, dirvožemis; (kambario) asla, grindys; (Fuß) padda; Grundlage; Boden; apačia, s. vok. hoch. sal masc. ‘butas; Wohnst, Büre; salė, s. sl. selo ‘dirva, Feld; Weideland; kaimas, Wohnvietė, rus. seló ‘kaimas, bažnytkaimis; wohn, Wohnst, buveinė; Wohnplatz, sodžius; Feldas, arbeama Erde, Erd sklypas und t. t., entusiais aus veiksmažodinės ide. schotnies *sel- ‘gyventi, sein. In den Lettischen, Lietuvos ir Kuršo hydronimuose ir toponimuose (Sèlnieki, Sèļi, Slitis, Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa purvs, Slieši, Sèliškas, Sèlieši, Sèļi, Sleši, Slieši, Slaiši, Slas, Sēlupēki, Sliškis, Sėliupės, Slė, Sliškės) Sūnas Karalischen Leben nemato non et balimo, aber rekonstruiert den baltichen Appeliat *ssala; ausstieg, kalva pelkėje; schmo, girios erdä; pelkė, liūnas und pan., kiekybine šaknies balsių kaita zugusį mit liet. *selā, *selo-, *selā- ‘kaimas, s. sl. selo ‘dirva, Feld; Weideland; Dorimas, Wohnvietė. Sein meinung, historischen quellen sälių etnonimas lot. Selones, vok. Sêlen und latvių oikonimas Sēlpils kann referirieren sowohl baltiškąja prolyte *sl(i)ai, die mit abhängigung reiškiančia Zufaga *-(i)agreičiausiai ist aus *slā resp. *sl(i)ā sala ausgewesta; ausstieg, kalva pelkėje; pelkė, liūnas und pan., sowohl und baltischer *slā nom. neutr. plur seelen wie unteilbares Ganzes. Sėlių problematika endigaama trumpučiu skyreliu über sälern sprach überminas, ohne schon bekanntom aus anderen untersinzungen. Twaziktiges Monographieteil gvildena ziemgalių etnonimo kilmę. Schlinist glaubt, dass ziemgalių landesnamens etimologisches Gegenstück magįs sein Raseischen apylinkių oikonimas Žemýgala, taigi ziemgalių landesname zusammengesetzt aus worten liet. žmė, lat. zeme und gãlas, lat. gals ‘sritis, kraštas ziemgaliai ‘zemės Leute. Sprachenverbrauchers Bewusstseine wegen ähnlichem Klingensuttapus Wörtern liet. žmė, lat. zeme und liet. ziemia ‘šiaurė, lat. ziemeļi ‘šiaurė, ziemgalių genties und krachts Name kann gesetzt werden als ziemiuose, nördlich esantis. Als typologischen Paralellen werden ethnonimai schematis, *latuvā, *latā und *talavā, galėję bildaryti nach demselben semantischen modelį aus gemeinschaften Wörtern žmė, *lat(av)ā, *talavā, markiinčių žemę (dirvą, lauką). Ghana ausführlich besprochenen žiemgalių Sprache refleksai tarmėse, vardyne: anaptiksė, tautosilabinių junginių su n schicksal, bl. š, ž, minkštųjų k, g tęsiniai und t. t. blematika. Etnonimas verbindet sich Tryliktajame skyriuje pristatoma paskutinio baltų etnonimo – kuršių – promit apeliativ *kurša-, plg. liet. kušas ‘vąšas (Haken). Hypotetischen Grundwortes kušas Bedeutungen ‘pleištas, kablys, ‘kuolas, baslys; stulpas kildigten aus veiksmažodinės šaknies bedeutung ‘skelti; skilti, taigi kušas ‘was atskilę, atskelta, ‘was atsišakoję. Solch Bedeutung mag gewesen sein Grundlage entstehen Bedeutungen ‘žmonių būrys, kuopa, ‘giminė, padermė, Simas Karaliūnas. Baltų etnonimai Bewertungen Reviews 303 / (žmonių) karta, ‘gentis. Aus baltiškojo *Kuršā ‘kuršių gentis als nedaloma visuma (rekonstruiert aus solchen fiksationen als Kursa Dunika, liaudies dainos; tamniekų Kuorsa ‘kuršių kraštas (Kurland)) galėję worden gemacht werden Einwohnernamen liet. kušiai, kuršai, lat. kursi. Die neue Etimologie (per) reichlich illustriert wird indoeuropäischen und finnischer Sprachen typologischen semasiologischen Paralellen, eksplikuojantigen Bedeutungen ‘pleištas, kablys, ‘kuolas, baslys; stulpas und ‘žmonių būrys, kuopa, ‘giminė, padermė, (žmonių) karta, ‘gentis filiaciju. Außerdem, eigitai verknüpfen Jono Kazlausko und Makso Fasmeris Hypothes, behaupten, dass liet. kušas ‘vąšas und sl. *rkchъ (< ide. *kso-) ‘lenktas, sulinkęs, kreivas (> ‘kairias, kairus) sind gemeinsamrašakniai Worte. Neue etimologisieren sich zwei kuršių Zemis Namen Ceklis und Vannenia. Trumputis vieroliktasis skyrel für baltischer Nachbarn lvien. Etnonimai und kraštavardžiai lyv. līvə, lībə, est. liivi, liivlane ‘lyviai, suom. liivi, Liivinmaa ‘Lyvių kraštas, liiviläinen ‘lyviai beziehen sich mit apeliatyvais est. liiv, suom. liiva ‘Sandis; dumblas, murvas und kt., etimologischem suomiäischen Wortwörte gehaltenen baltizmais10, plg. lat. glīve ‘žalios gleivės ant Wasser, mulvė, dumblas; farva (ME I 628) und liet. glyvas (be kirčio) ‘gleivės? (LKŽ III 428). Priebalsių junginys gl wegen phonotaktischen finen sprachen Regeln geändert l. Šiam skyreliui pritiktų und Kuršių skyriue erwähnte kita etimologija, lyvių etnonimą siejanti mit apeliativen la. lvis (līve, līvens) ‘velkamas Netz, bradinys fischen zu sekliame watenyje (ein Stossnetz); trikampis bučius, varža (eine dreieckige Garnreuse); keturkampis tinklas (ME II 491), slvis ‘taip pat (Rauna ME II 937), liet. nu-leivti, su-leivti (-levi, -jo) ‘nusilpnėti, sumenkėti, sutižti (<7), *‘sulinkti, susilenkti) (LKŽ VII 29 (-) rláivėti (-ėja, -ėjo) ‘išdraikyti, išvarti (apieugius); ausgulti, ausvirsti, aus-laivóti (-ója, -ójo) ‘daryti vingius (Biegungen machen) (LKŽ VII 74), rus. dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuotakus, s. sl. lěvъ ‘kairias, kairus, lot. laevus ‘kairias, kairysis (ir ‘kreivas, lenktas, nulinkęs niederyn), gr. λαιός ‘kairias, kairysis. Autorius glaubt, dass est. līv ‘tinklas galįs sein skolinys aus lettischen Sprache (kaip und liet. dial. lyvas ‘kelių bradinių (netzen, festinamü bei karties) junginys sekliame vandenyje fischejoti (LKŽ VII 631)), tapęs Grundlage lyb. līv, līb, est. liivi und A. Breidako rekonstruierten vakarų finų genties nörd eastern Latvijoje namensi leivi rastis. Apibendrindend sich ihre eigene baltiischer etnonimų etimologizierung metodologie und praktiken, S. Karaliūnas erscheimt bersaus francūzischen dieu’o kultūrinio kapitalizmo teorija, leidžiančia paaiškinti funkcinius ir struksociologen Pierreo Bourtūrinius etnonimų Beziehungenus: Pirmykštės patriarchalinės gemeinschaftes gewaldas kapital warß ihre landä, landä mutina, landä maitintoja, die unterschiedlichen baltischer gemeinschaften nannten unterschiedlichen namen. Tokių bendruomenių habitą 10 Suomen sanojen alkuperä. Etymologinen sanakirja 2. Helsinki, 1995, 75, 76. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXV formte ihr beherrschtes Land und ihre pobūdis. Tą habitą breitetete und vertiefe gentinės gemeinschaftens Eigentumsbeziehungen, auch Beziehungen in der Familie und mit anderen Familien, kultur (religija) und Sprache, als gegenseitiges Kommunravimo und susižnistimmungsmittel, deren gehaldem Land oder patrimoniją bezeichnendes Wort in vielen Fällen tapdavęs und gentiesnamen. Allerdings toli gražu nicht alle Monographie behandelteten baltischen etnonimai reflektieren dieses Modell. Akademische Lietuvos bendruomenė lange fühlete ausamaus baltiškųjų etnonimų sąvado poreikį. Baltischer Sprachen einführungen und sprachotyrosführėlien suminėten etnonimų Ursprungs Hypothesä, Artikeln und Berichten thesesen ausgespatstete Anmerkungen kann nicht geben visuminio video, neleidigt bewerten einzelner Etimologien vertraulichkeit. S. Karaliūno monographijā precizihaft zusammenzichten und verifiziert werden alle Tyrinėjungen. Bibliographie und Quellengause bezeugt Vollständigkeit und Tiefe der Untersuchung. Viel Aufmerksamkeit auseinandergebend der inneren Rekonstruktion und passtknd sich breiten historischen vergleichamamzigen Kontext, typologie, bietet Wissenschaftler neue dräsies Etimologien, weichančias dominiojendes vandenvardischen etnonimų Ursprungsmodell: <...> turimais, gibt es keinen einzigen baltischen etnonimo, der wäre hydronimines Ursprungs. Wissenschaftlo und der breiten Gesellschaft willia akzeptieren oder ablehnen neue Etimologien. Diese Monographie neubejotinai taps visuomenės habitu, veiksiančiu unseren Kulturfeld. dafür willst ich herzlichen Dank dem respektierten Autor Simui geben Karaliūnui. Eingeliefert 2016 m. 30. September. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas Salomėjos Nėries g. 5, LT-92227 Klaipėda [email protected]