Simas Karaliūnas. „Baltų etnonimai“

S aipsniai / A icles 297 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, geoling is ika, eiksmažodžio is o ija. SIMAS KARALIŪNAS BALTŲ ETNONIMAI Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015, 620 p. ISBN 978-609-411-150-1 Klasikinės bal ų genčių i au ų a dų e imologijos, dažniausiai sie os su hi- d onimija1, XX a. II pusėje im os ak y iai e i ikuo i. Vienas yškiausių bal iškojo onomas ikono „ e izo ių“ – ga sus bal is as Simas Ka aliūnas2, kelis dešim mečius „d umsčian is“ e nonimų p oblema iką. Monog a ijoje bal ų e nonimai ap a iami labai plačiame is o iniame lygina- majame kon eks e. Daugelį me ų nepap as ai k uopščiai y inė a ema ika, pa- žįs ama Lie u os i pasaulio mokslo bend uomenei iš p anešimų kon e encijose, s aipsnių3, opus magnum „Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose“4, čia esmin- 1 Kazimie as Būga, Janis Endzelynas, An anas Salys, Je zy Nalepa, Kazimie as Kuza inis, Jonas Kabelka, B onys Sa ukynas, Vilius Pė e ai is, Zigmas Zinke ičius i ki i. 2 Apie monog a iją ašy a ge biamam au o iui da esan gy am. Gy as jis pasaulio ling is ų ben- d uomenės a min yje i šiandien. 3 Ka aliūnas S. Dėl p ūsų e nonimo eikšmės i kilmės. – Bal is ica, 13(2), 1977, 372–373; Ka- aliūnas S. Aisčiai i jų a das (K i iška ling is inių y imų apž alga). – Mokslas i Lie u a, 1991, n . 2(3), 4–12; Ka aliūnas S. Lie u os a do kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 55–99; Каралюнас С. Из пpoблемamики фopмиpoвaния бaлтийских и славянских этнонимов. – Sla is ika Vilnensis [= Kalbo y a 47(2)], 1998, 7–28; Каралюнас С. Этнонимы в т. н. польско-ятвяжском словарике. – Пoλυτροπον. К 70-летию Владимира Николаевича Топорова, Mocквa, 1998, 154–156; Ka aliūnas S. E nonimo gudai kilmė. Iš bal ų-ge manų i bal ų-sla ų p aei ies kon ak ų. – Da bai i dienos 10(19), 1999, 7–54; Ka aliūnas S. E nonimai La ijos e i o ijoje. – Ta p au inis bal is ų kong esas „Bal ų kalbos amžių kai oje“. P anešimų e- zės. Rīga, 2000, 125–129; Ka aliūnas S. Dėl pa adinimo Aisma ės kilmės i da ybos. – Leksi- kog a ijos i leksikologijos p oblemos. An ano Salio l00-osioms gimimo me inėms. Kon e encijos p anešimų ezės, Vilnius, 2002, 7–8; Ka aliūnas S. Daina a. Va do eikšmė, is o ija i kilm. – Bal is ica 41(1), 2006, 103–117. 4 Ka aliūnas S. Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose 1, 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004, 2005. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV gai išplė o a i papildy a naujais y imais. 14-oje sky ių nuosekliai p is a oma e nonimų is o iog a ija, a ealinė a ian ų dis ibucija, k i inė isų e imologijų apž alga i pa eikiamos naujos o iginalios e nonimų kilmės hipo ezės. Pi majame sky iuje nag inėjami duomenys apie pi muosius bal ų e nonimų paminėjimus keliuose s a biausiuose is o iniuose šal iniuose: Klaudijaus P o- lemajo „Geog a ijoje“ (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί, Βοροσκοι), Adomo B e- meniečio „Hambu go bažnyčios yskupų da buose“ (XI a., Chu land, Cho i, Semland, Sembi el P uzzi), skandina ų šal iniuose (XI–XIV a., SæimgaliR, Kú - land, Vi land, Sámland, E mland, Li land), danų šal iniuose (XII a., P uscia, P y- cia, P ussia, Samland, Semlandia, Sembi, Ku land, Semigalia), Albe iko „Pasaulio k onikoje“ (XIII a., P u ia, Cu landia, Le ho ia, Wi hlandia e Sambia), nežinomo au o iaus „Pasaulio ap ašymų p adžioje“ (XIII a., P uscia, P u heni, Je wisia, I u- esi, Zambia, Cu landia, Samoi ia, Lec auia, Lec aui i Nalsani), Pe o Dusbu gie- čio „P ūsijos žemės k onikoje“ (XIV a., Sudowia, Galindia). An ajame sky iuje p is a oma galindų p oblema ika. Vokiečių O dino doku- men ų i ki ų geog a inių bei is o inių šal inių, ka ais i a cheologijos duome- nimis lokalizuojama jų gy en a e i o ija i is o ijos ak ai, nag inėjamos a do a ian ų iksacijos i jų pa ikimumas, sąsajos su an oponimais, oponimais i apelia y ais, aka ų i y ų galindų san ykiai. A mesdamas egzis uojančias e i- mologijas kaip nepakankamai pag įs as, S. Ka aliūnas siūlo naują hipo ezę. Su- ponuojama galindų e nonimo o mų *Galindā / *Gelindā, *Galendā / *Gelendā a *Galandā / *Gelandā, *Gilandā senoji eikšmė – ‘ olimõs apylinkės, a kam- paus k aš o gy en ojai kaip nedaloma isuma’, iš ku io a si adusi k aš o eikš- mė ‘ olima apylinkė, a kampus k aš as’. Šio oponimo mo y acija g indžiama lyginamuoju is o iniu os pačios šaknies bal ų, g aikų i sla ų kalbų idu ių (sk andžio, ža nų) pa adinimu, eksplikuojančiu sememos ‘pil as, sk andis; įs- čios’, ‘ idu iai; ža nos’ i ‘gili ie a, dubuma’, ‘giluma, gelmė’, ‘dugnas (indo, jū os i k .)’, ‘žemė, di a, g un as; pama as, pag indas…’ seman inę iliaciją. Sūdu iams ski as ečiasis monog a ijos sky ius. K uopščiai iš y inėjęs šal- inių už ašymus, sūdu ių a do e leksus P ūsijos i Lie u os oikonimuose, ap- a ęs galimas sūdu ių e imologijas, au o ius ėl eikia naują šio e nonimo kil- mės hipo ezę, ekons uodamas bal ų adj. *sdas ‘ a pus, ešlus, de lus; s o as, ap alus (apie y ą, aiką, me gai ę); kie as, suk us, ankus (apie d obę, siūlus, a audus)’ (g e a lie . sd as / sūd ùs) kaip eiksmažodžio sdy i ‘be i d uskos, da y i sū ų, konse uo i d uska…’ edinį i iš jo kildina e nonimą bei k aš a- a dį Sūda a i Sūdu a. Seman inę ipologinę okios mo y acijos pa alelę au- o ius emia ki ų au ų e nonimų kilme – Sibi o au õs encų, nencų giminai- čių pasakymu моди поггой нгэва ‘mano giminė s o a ( ai y a gausi, skai linga)’, s. u kų subs . ü k ‘genčių sąjunga’ g e a adj. ü k ‘s ip us, i as, galingas; gausus’. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Recenzijos / Re iews 299 Da p idedamos Pe o Dusbu giečio paminė ų sūdu ių žemių a dų Pokima, Kymeno i Ki sno ia kilmės in e p e acijos. Ke i ajame sky iuje nag inėjamas jo ingių e nonimas. Su nenuils amu a - kaklumu au o ius in en o izuoja isas jo ingių a do e imologijas, pa odyda- mas jų sp agas. Jo ingių e nonimo yšys su upė a džiais Ja a, Jõ upis, Jo ijà, Jo ùlė a me amas, esą e nonimas i hid onimai nep iklausomai pasida y i iš os pačios eiksmažodinės šaknies *ā- ‘ yk i, ažiuo i, jo i’. Pasi emdamas Kazi- mie o Būgos hipo eze apie jo ingių a do giminingumą su apelia y ais us. ятвá, твo ‘didelis žu ų bū ys’, bulg. тo ‘ o a, i inė, umulas’, se b.-k o- a . jȁ o ‘bū ys, pulkas (žu ų, paukščių); banda, kaimenė (a ių, gal ijų a klių)’, slo n. já o, jȃ a ‘didelis plaukiančių a sk endančių os pačios ūšies gy ų daik- ų (žu ų, paukščių…) bū ys, pulkas’, S. Ka aliūnas ekons uoja jo . *jā ā ‘ka- iai, ka ių bū ys’, isus apelia y inius daik a a džius kildindamas iš os pačios eiksmažodinės šaknies kaip i hid onimus. Mokslininko eigimu, bal ų kalbo- se iš *ā- ‘ yk i, ažiuo i, jo i’ pasida y i i i u kamienų a dažodžiai *jā i- i *jā u- eikšmėmis ‘bū ys, banda (judančių gy ų daik ų)’ i ‘ka iai ai eliai, ai- ųjų ka iuomenė’. Jo ingių kalboje u kamieno o ma *jā u- ga usi kuopinį o - man ą *-ā (< ide. *-aH), o iš u kamienės o mos bu ęs pasida y as *j -ingas ‘jo ai p iklausan is’. Daina os i daina ių a dų kilmė p is a oma penk ajame sky iuje. Au o ius siūlo nesie i is o inių šal inių iksacijų su Lie u os oikonimais Daina a, Dainiai i a i inkamais hid onimais, u imais bal ų a eale. Remdamasis lie u ių būd- a džių dien ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę)’ i dien ‘ inks an i, g ei ai a si esian i (apie kumelę)’ a osena i seman ika bei ko espondencijo- mis indoi anėnų kalbose kalbininkas suponuoja bal ų šaknį *dḗi-n- i ekons- uoja daik a a džius lie . *diena, *dienė ‘ka ė’, besi emiančius pi mine, e imo- logine eikšme ‘ku i žindo, ku i y a žindan i’. Taigi gy en ojų a dą *dainia ‘daina iai’ jis sieja su bal ų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subs . em. ‘ka ė, ku i e - šiuojasi; jauna, melžiama ka ė’, *dḗinī adj. em. ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę)’. P iesaginės ly ys Daina à, Dainu à galėjusios į o min i kuopi- nę gen ies isumos eikšmę. Seman inė e nonimo *dainiai mo y acija iš subs . *dinē ‘ka ė’ aiškinama eikšme ‘ka ėms p iklausan ys, su ka ėmis susiję, . y. piemenys, ke džiai’. Šeš ajame i sep in ajame sky iuje ęsiama jo ingių ema ika – ap a iami kalbos elik ai, iksuojami Pie ų Lie u os, Bal a usijos a mėse i a dyne, ypač hid onimijoje. Remian is is o ine dokumen acija i a cheologija bandoma loka- lizuo i jo ingių gy en a e i o ija bei eikiamos naujos Polesės, sla ų e nonimų велыняне, древляне, d ego iči, Pollexiani kilmės hipo ezės, analizuojami kai ių- jų P ipe ės in akų a dai, odan ys e i o ijos nuo Nemuno šiau ėje ligi P ipe- ės i jos kai iųjų in akų pie uose bal iškumą nuo seniausių laikų. A naujin a DALIA PAKALNIŠKIENĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV bal ų i sla ų san ykių p oblema ika5: sla ų e noso ch onologijos, p o ė ynės, mig acijų klausimai, beje, ge okai disonuojan ys su naujesniais a cheologų y inėjimais6. Aš un asis monog a ijos sky ius ski as p ūsų e nonimo i p ūsų žemių a dų p oblema ikai. P ūsiškoji ema ika ikslingai p adedama leksemos p ūsas ik- sacijomis senuosiuose lie u ių i la ių žodynuose, ki uose aš uose i a mė- se, au osakoje. Išsamiai eksplikuojama e nonimo eikšmės aida (nuo senosios bal ų gen ies iki Ry p ūsių okiečio a kon esinės p iklausomybės a s o o) i o malioji s uk ū a. Po de alios is o inių šal inių analizės da oma iš ada, kad p ūsai u ėję bū i socialinio p es ižo g upė, i ingų ūšis, ka iai ai eliai, susiję su ži gais bei jų auginimu, d esa imu, be ne su ku ia no s s i imi, žeme. Hipo- ezė emiama ge manų, sla ų kalbose iksuojamomis šaknies p us- leksemomis, u inčiomis eikšmę ‘p ūsas; a klys, ži gas, e žilas’. K i iškai į e inęs isas p ūsų e nonimo kilmės in e p e acijas (ne i anks esnę sa ąją7), S. Ka aliūnas iš yškina su e nonimu siejamų a dažodžių ekons uojamo pama inio eiks- mažodžio *p us- ‘šlėk i, ėkš i, pu kš i; p unkš i (apie a klius)’ seman iką, ypač sąsają su andens liejimu, a spindimą s. ind. p uṣṇó i ‘jis šlaks o, pu škia, lašina, d ėkina’, se b.-k oa . p skām, p ska i ‘ ykš i’, lie . p aũs i (-ia, -ė) ‘ andeniu a- ly i, mazgo i, plau i ( eidą); mazgo i ( ankas, kojas, gal ą, isą kūną), maudy i; plau i, skalb i (skalbinius, indus)’ i . . Pasi emdamas ipologinėmis pa alelė- mis ge manų, indoi anėnų, ana olų i ki ose indoeu opiečių kalbose, moksli- ninkas eikia naują e imologiją: p ūsų e nonimo pi minė eikšmė galėjusi bū i ‘d ėkinan ys, pu škian ys, sėklas liejan ys (semina emi en es)’, ai y a ‘ y ai’. Toliau naujai in e p e uojama Pe o Dusbu giečio k onikoje iš a dy ų p ūsų žemių a dų kilmė. S e imos kilmės laiky iems Kulmui i Liuba ui eikiamos bal iškos e imologijos. Tačiau Liuba o siejimas su lie . liub i nepa ikimas, ma šis eiksmažodis LKŽ paliudy as ienin eliu sakiniu, a s a y as iš ieninelės esamojo laiko o mos, o su juo siejamas liūby i laikomas sla izmu8. S. Ka a- liūno manymu, p ūsiškų žemių a dų mo y aciją dažniausiai lėmė gy en ojų užsiėmimas, eikla (Liuba as, Va mė, No anga, Semba, Nad u a, Ba a, Skal a), ečiau – iziog a inės, opog a inės ypa ybės (Kulmas, Pamedė, Pagudė). Ki uo- se šal iniuose minima žemė Sasna, a me us anden a dinę i „zuikinę“ kilmę, 5 Ž . išsamią i ak ualumo nep a andančią publikaciją: Ka aliūnas S. Kai ku ie bal ų i sla ų kal- bų seniausiųjų san ykių klausimai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 10, 1968, 7–100. 6 Pa yzdžiui, Eugenijus Jo aiša sla ų gimimą da uoja V a. (Jo aiša E. Aisčiai. Kilmė. Vilnius: Edukologija, 2012, 44–55). 7 Ka aliūnas S. Dėl p ūsų e nonimo eikšmės i kilmės. – Bal is ica 13(2), 1977, 372–373. 8 F aenkel E. Li auisches E ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e ; Gö ingen: Vanden- hoec & Rup ech , 1962, 378. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Recenzijos / Re iews 301 aipogi aiškinama naujai – ekons uo a leksema p . *sasnā ‘medžio b azdas; pušis’ siejama su sl. *sosna ‘pušis’. Is o iniuose šal iniuose minimą Vi landą S. Ka aliūnas sieja su i ingų kaip socialinės g upės a du, ku į kildina iš * ī ā (a ī a- ‘ ijimas, gynimas, a y- mas šalin, lauk…’) i p iesagos -ing-: i ingai – ‘ y ai p iklausan ys, y os y ai’. Lie u os a das i lie u ių e nonimas de in ajame sky iuje aiškinamas pasi el- kian is o iko A ū o Dubonio y imus apie leičius i jų socialines unkcijas bei is o iniuose šal iniuose minimus ak us apie ikė inus Lie u os aldo o a ny- binius žmones. Bū en ši p o esinė-socialinė ka ego ija galėjusi duo i a dą lie- u iams kaip e nosui. Zigmo Zinke ičiaus a gumen ą dėl p iegaidžių ski umo, neleidžiančio sie i le į i Le u ą, Ka aliūnas a me a kaip ne eikšmingą – esą ai egulia us lie u ių kalbos šaknies okalizmo apo onijos i in onacinės sis emos dalykas, nekliudan is šiuos pa adinimus laiky i bend ašakniais. Da pasi elkia- mi s uk ū iniai analoginiai a ian ai, plg. enas, ič- enas i ič- enelis, šekš- as i šekš is, p emenę i p emenę, melas i melas i pan. Lie . *le is au o iaus kildinamas iš ide. šaknies *lei - ‘ei i, yk i, keliau i; ly- dė i’ (kaip i go . ga-leiϸan ‘(iš) yk i, (iš)ei i’, s. skand. lða ‘(p a)ei i, (iš) yk i; išnyk i, ding i, p apul i’, s. ang. (ʒe)līðan ‘(iš)ei i, (iš) yk i, (iš)keliau i; plauk i’, s. saksų lī han, līðan ‘ei i, yk i’, s. yzų lī ha ‘(pa)kęs i, neno iai leis i’, s. ok. aukš . ga-līdan ‘(iš)keliau i’ i pan.). Fo ma lie . *le -(i)ai ienose lie u ių a - mėse i usi lečiai ‘ aldo o a nybiniai žmonės, ži gų šė ikai’, ki ose – *ličiai ‘lie u iai’. A ski ose lie u ių a mėse su kiekybine šaknies balsių kai a susida- ę *lēi (i)ai > *léi (i)ai, iš ku io, p idėjus p iesagą -u -, kilęs lie . Lie u à kaip isumos pa adinimas (plg. be na à ‘jaunų y ų, be nų bū ys’, b ola à, b olia à ‘b olija, b oliai i jų aikai’). Dešim ojoje dalyje ap a iama la ių i la galių e nonimų p oblema ika, dali- jama į is dalis – is o inių šal inių iksacijos bei paliudy ų o mų in e p e aci- jos, e nonimų kilmė i apelia y o la a bal iškumo pag indimas. Mokslininkas laikosi VII Ta p au iniame bal is ų kong ese Rygoje pasiūly- os la ių e nonimo kilmės hipo ezės9, emiamos apelia y ais la. la a ‘žemės ė- žis; laukas, di a’, la e ‘di os, a imo, lauko dalis’. Va das la u ā ‘la iai’, *la ā ‘la iai’ e imologiškai eiškęs ‘žemės žmonės’. Pa eikiamos ipologinės o pa ies a ealo pa alelės: es ų ma ah as ‘sa o žemės žmonės (die Leu e (unse es) Lan- des)’, žiemgaliai (zemgaļi), žemaičiai (žemaiši). Vienuolik asis sky ius p adedamas sėlių lokalizcijos, e ninės p iklausomy- bės, is o inių šal inių duomenų analize. Vie oj adicinio e nonimo kildinimo iš a i inkamų anden a džių eikiama nauja kilmės hipo ezė, siejan i P olema- jo Σάλοι su apelia y ais lie . salà ‘kaimas’, la . sala ‘ as pa ’, au o iaus manymu, 9 VII S a p au iskais bal is u kong ess 1995. g. 13.–15. jūnijā. Re e ā u ēzes, Rīga, 1995, 47–49. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV galėjusi bū i kuopinė daugiskai a *sala ‘kaimas kaip neskaidoma isuma’, ė- liau a das pe kel as adin i jo gy en ojams. Minė i apelia y ai siejami su lie . salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės plo elis liūne, ais e…’, lo . solum ‘žemė, di ožemis; (kamba io) asla, g indys; (kojos) padas; pama as; dugnas; apačia’, s. ok. aukš . sal masc. ‘bu as; būs- as, bu einė; salė’, s. sl. selo ‘di a, laukas; ganykla; kaimas, gy en ie ė’, us. селó ‘kaimas, bažny kaimis; bu as, būs as, bu einė; gy en ie ė, sodžius; laukas, di bama žemė, žemės sklypas’ i . ., kilusiais iš eiksmažodinės ide. šaknies *sel- ‘gy en i, bū i’. Gausiuose La ijos, Lie u os i Ku šo hid onimuose i o- ponimuose (Sèlnieki, Sèļi, Sli is, Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa pu s, Slieši, Sèliškas, Sèlieši, Sèļi, Sleši, Slieši, Slaiši, Slas, Sēlēki, Sliupis, Sėliups, Slė, Sliškės) S. Ka aliūnas nema o sėlių e nonimo, be ekons uoja bal išką apelia y ą *sḗlā ‘sala; iškilimas, kal a pelkėje; miško, gi ios žemė; pelkė, liūnas i pan.’, kiekybine šaknies balsių kai a susijusį su lie . *selā, *selo-, *selā- ‘kai- mas’, s. sl. selo ‘di a, laukas; ganykla; kaimas, gy en ie ė’. Jo manymu, „is o- inių šal inių sėlių e nonimas lo . Selones, ok. Sêlen i la ių oikonimas Sēl- pils gali em is iek bal iškąja p oly e *sḗl(i)ai, ku i su p iklausymą eiškiančia p iesaga *-(i)a- g eičiausiai y a išsi es a iš *sḗlā esp. *sḗl(i)ā „sala; iškilimas, kal a pelkėje; pelkė, liūnas i pan.“, iek i bal ų *sḗlā nom. plu . neu . ‘sėliai kaip neskaidoma isuma“. Sėlių p oblema ika baigiama umpučiu sky eliu apie sėlių kalbos liekanas, šiaip jau žinomas iš ki ų y inėjimų. D ylik oji monog a ijos dalis g ildena žiemgalių e nonimo kilmę. Moks- lininkas mano, kad žiemgalių k aš o a do e imologinis a i ikmuo galįs bū i Raseinių apylinkių oikonimas Žemýgala, aigi žiemgalių k aš o pa adinimas su- dė as iš žodžių lie . žmė, la . zeme i gãlas, la . gals ‘s i is, k aš as’ – žiemgaliai ‘žemės žmonės’. Kalbos a o ojų sąmonėje dėl panašaus skambėjimo su apus žodžiams lie . žmė, la . zeme i lie . žiemia ‘šiau ė’, la . ziemeļi ‘šiau ė’, žiemgalių gen ies i k aš o a das galėjęs bū i pe in e p e uo as kaip ‘žiemiuose, šiau ėje esan is’. Kaip ipologinės pa alelės eikiami e nonimai žema is, *la u ā, *la ā bei * ala ā, galėję susida y i pagal ą pa į seman inį modelį – iš bend inių žo- džių žmė, *la (a )ā, * ala ā, žyminčių žemę (di ą, lauką). Gana išsamiai ap a iami žiemgalių kalbos e leksai a mėse, a dyne: anap- iksė, au osilabinių junginių su n likimas, bl. š, ž, minkš ųjų k, g ęsiniai i . . T ylik ajame sky iuje p is a oma pasku inio bal ų e nonimo – ku šių – p o- blema ika. E nonimas siejamas su apelia y u *ku ša-, plg. lie . kušas ‘ ąšas (Haken)’. Hipo e inio pama inio žodžio kušas eikšmės ‘pleiš as, kablys’, ‘kuo- las, baslys; s ulpas’ kildinamos iš eiksmažodinės šaknies eikšmės ‘skel i; skil- i’, aigi kušas – ‘kas a skilę, a skel a’, ‘kas a sišakoję’. Tokia eikšmė galėjusi bū i pag indas a si as i eikšmėms ‘žmonių bū ys, kuopa’, ‘giminė, pade mė, Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Recenzijos / Re iews 303 (žmonių) ka a’, ‘gen is’. Iš bal iškojo *Ku šā ‘ku šių gen is kaip nedaloma i- suma’ ( ekons uojama iš okių iksacijų kaip Ku sa Dunika, liaudies dainos; amniekų Kuo sa ‘ku šių k aš as (Ku land)’) galėję bū i pasida y i gy en ojų pa adinimai lie . kušiai, ku šai, la . ku si. Naujoji e imologija (pe ) gausiai ilius- uojama indoeu opiečių i inų kalbų ipologinėmis semasiologinėmis pa ale- lėmis, eksplikuojančiomis eikšmių ‘pleiš as, kablys’, ‘kuolas, baslys; s ulpas’ i ‘žmonių bū ys, kuopa’, ‘giminė, pade mė, (žmonių) ka a’, ‘gen is’ iliaciją. Be o, sa i ai susiejamos Jono Kazlausko i Makso Fasme io hipo ezės, eigian , kad lie . kušas ‘ ąšas’ i sl. *къ chъ (< ide. *kso-) ‘lenk as, sulinkęs, k ei as’ (> ‘kai ias, kai us’) y a bend ašakniai žodžiai. Naujai e imologizuojami du ku šių žemių a dai – Ceklis i Vannenia. T umpu is ke u iolik asis sky elis ski as bal ų kaimynams ly iams. E no- nimai i k aš a a džiai ly . lī ə, lībə, es . lii i, lii lane ‘ly iai’, suom. lii i, Lii in- maa ‘Ly ių k aš as’, lii iläinen ‘ly iai’ siejami su apelia y ais es . lii , suom. lii a ‘smėlis; dumblas, pu as’ i k ., e imologiniame suomių kalbos žodyne laikomų bal izmais10, plg. la . glī e ‘žalios glei ės an andens, mul ė, dumblas; spal a’ (ME I 628) i lie . gly as (be ki čio) ‘glei ės ?’ (LKŽ III 428). P iebalsių jungi- nys gl dėl ono ak inių inų kalbų aisyklių pakeis as l. Šiam sky eliui p i ik ų i Ku šių sky iuje minima ki a e imologija, ly ių e nonimą siejan i su apelia y ais la. l is (lī e, lī ens) ‘ elkamas inklas, b adinys ž ejo i sekliame andenyje (ein S ossne z); ikampis bučius, a ža (eine d eieckige Ga n euse); ke u kampis inklas’ (ME II 491), sl is ‘ aip pa ’ (Rauna – ME II 937), lie . nu-lei  i, su-lei-  i (-le i, -jo) ‘nusilpnė i, sumenkė i, su iž i’ (< *‘sulink i, susilenk i’) (LKŽ VII 297), (iš-)lái ė i (-ėja, -ėjo) ‘išd aiky i, iš a y i (apie ugius); išgul i, iš i s- i’, iš-lai ó i (-ója, -ójo) ‘da y i ingius (Biegungen machen)’ (LKŽ VII 74), us. dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuo akus’, s. sl. lě ъ ‘kai ias, kai us’, lo . la- e us ‘kai ias, kai ysis’ (i ‘k ei as, lenk as, nulinkęs žemyn’), g . λαιός ‘kai ias, kai ysis’. Au o ius mano, kad es . lī ‘ inklas’ galįs bū i skolinys iš la ių kalbos (kaip i lie . dial. ly as ‘kelių b adinių ( inklų, i inamų p ie ka ies) junginys sekliame andenyje ž ejo i’ (LKŽ VII 631)), apęs pama u lyb. lī ǝ, lībǝ, es . lii i i A. B eidako ekons uo os aka ų inų gen ies šiau ės y ų La ijoje a dui lei i as is. Apibend indamas sa ąją bal iškų e nonimų e imologiza imo me odologiją i p ak iką, S. Ka aliūnas pasi emia ga saus p ancūzų sociologo Pie e’o Bou - dieu’o kul ū inio kapi alizmo eo ija, leidžiančia paaiškin i unkcinius i s uk- ū inius e nonimų san ykius: „Pi mykš ės pa ia chalinės bend uomenės al- domas kapi alas bu ęs jų žemė, žemė mo ina, žemė mai in oja, ku ią ski ingos bal ų bend uomenės adino ski ingais a dais. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. E ymologinen sanaki ja 2. Helsinki, 1995, 75, 76. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV o ma o jų aldoma žemė i jos pobūdis. Tą habi ą plė ė i gilino gen inės ben- d uomenės nuosa ybės san ykiai, aip pa san ykiai šeimoje i su ki omis šei- momis, kul ū a ( eligija) i kalba, kaip a pusa io bend a imo i susižinojimo p iemonė, ku ios aldomą žemę a pa imoniją žymin is žodis daugeliu a ejų apda ęs i gen ies pa adinimu“. Tačiau oli g ažu ne isi monog a ijoje ap a- iami bal ų e nonimai a spindi šį modelį. Akademinė Lie u os bend uomenė seniai jau ė išsamaus bal iškųjų e noni- mų są ado po eikį. Bal ų kalbų į aduose i kalbo y os ado ėliuose suminė os e nonimų kilmės hipo ezės, s aipsniuose i p anešimų ezėse išba s y os pas a- bos negali pa eik i isuminio aizdo, neleidžia į e in i a ski ų e imologijų pa- ikimumo. S. Ka aliūno monog a ijoje p eciziškai su ink i i e i ikuojami isi y inėjimai. Bibliog a ijos i šal inių gausa liudija y imo išsamumą i gilumą. Daug dėmesio ski damas idinei ekons ukcijai i pasi elkdamas pla ų is o inį lyginamąjį kon eks ą, ipologiją, mokslininkas siūlo naujas d ąsias e imologi- jas, a me ančias dominuojan į anden a dinės e nonimų kilmės modelį: „<…> u imais duomenimis, nė a nė ieno bal ų e nonimo, ku is bū ų hid oniminės kilmės“. Mokslo i plačiosios isuomenės alia – p iim i a a mes i naująsias e imologijas. Ši monog a ija neabejo inai aps isuomenės habi u, eiksiančiu mūsų kul- ū os lauką. Už ai no isi nuoši džiai padėko i ge biajamam au o iui Simui Ka aliūnui. Į eik a 2016 m. ugsėjo 30 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda [email protected]