S aipsniai / A icles 297
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Le di ezioni di ice che scien i iche: bal is ica,
geoling is ica, azionemazodio s o ia.
SIMAS KARALIŪNAS
BALT ETNONIMAI
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015, 620 p.
ISBN 978-609-411-150-1
Klasikinės bal ų genčių i au ų a dų e imologijos, spesso sie os con hid onimija1, XX a. II me à
sono om i a i amen e e i ica i. Uno chiiskissimo onomas ikono bal iškojo e izo ių amos
bal is a Simas Ka aliūnas2, qualche decenni d umsčian is e nonimų p oblema iką. Monog a ijoje
bal ų e nonimai discussi in mol o ampio s o ico compa a i amaje con es o. Mol i anni nepp as ai
minuopščiai s udia a ema ica, amilia e Li uania e mondiale comuni à scien i ica da appo i
con e enze, a icoli3, opus magnum Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose4, qui esmin1 Kazimie as
Būga, Janis Endzelynas, An anas Salys, Je zy Nalepa, Kazimie as Kuza inis, Jonas Kabelka,
Sa ysukynas, Vilius Pė e ai is, Zigmas Zinke ičius e al i. 2 Ci ca monog a ia sc i a ispe iamam
au o e a condizione anco a i en e. Vi e egli nella memo ia della comuni à linguis ica mondiale e
oggi.
3 Ka aliūnas S. A causa del p ūsų e nonimo signi ica o e o igine. Bal is ica, 13(2), 1977, 372373; Ka aliūnas S.
Aisčiai e il lo o nome (K i iška ling is inių y imų apž alga). Mokslas i Lie u a, 1991, n . 2(3), 412;
Ka aliūnas S. Li huanian a do kilmė. Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 5599; Каралюнас С. Из
пpoблемamіки фopmipoвaния бальтийских и славянских этнонимов. Sla is ika Vilnensis [= Kalbo y a
47(2)], 1998, 728; Каралюнас С. Этнонимы в т. н. польско-ятвяжском словарике. Poλυτροπον. Клетию 70-
Владимира Николаевича Топорова, Mocквa, 1998, 154156; Ka aliūnas S. E nonimo gudai kilmė. Da
bal ų-ge manų e bal ų-sla ų p aei y kon ak ų. Da bai i dienos 10(19), 1999, 754; Ka aliūnas S. E nonimai
e i o io La ijas. In e nazionale cong esso bal is i Bal ų kalbos amžių Kai oje. P anešimų ezės.
Rīga, 2000, 125129; Ka aliūnas S. Pe denominazione Aisma ės kilmės i da ybos. Lessicog a ia e
lessicologia p oblemi. An ano Salio l100esimi anni e sa i di nasci a. Kon e encijos p anešimų ezės,
Vilnius, 2002, 78; Ka aliūnas S. Daina a. Il nome signi ica o, s o ia e o igm. –
Bal is ica 41(1), 2006, 103117.
4 Ka aliūnas S. Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose 1, 2. Vilnius: Edi ice dell'Is i u o della lingua Li uani,
2004, 2005.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV gai s iluppa a e appildy a nuo i s udi. Nel
capi olo 14-o consis en emen e iene p esen a a e nonimų is o iog a ija, a ealinė
a ian ų dis ibu ion, c i ica di u e le e imologijų sgua da e engono p esen a e
nuo e o iginalios e nonimų o igine hypo hzės. Nel p imo capi olo engono esamina i
da i sui p imi e nonimi bal isi lemajo Geog a ijoje (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί,
paminėjimus keliuose s a biausiuose is o iniuose šal iniuose: Klaudijaus P o-
Βοροσκοι), danesi Hambu go Hambu go della chiesa (XIIII a., Chu land, Cho i, Semland,
Sembi el P uzzi), nelle on i scandina e (XIXIV a., Sæimgali, I u, Kland, Sámland,
E mland, Li land), nelle c oniche danesi (XII a., P ussia, Vi o ia, P ussia, Samland,
Semlandia, Sembi, Semiglia), nel c onico Pasaulio a., Pe a, Cu ia, Lazio, Lazio,
Wi hinland, Zambia), nelle desc izioni delle e e (XIII, P ussia, Gala ia, Vi o ia, Lazio,
Duisbu g, Ju land, Lazio, Lazio). Nel secondo capi olo iene p esen a a galindų
p oblema ica. Vokiečių O dino documen i e al e geog a iche nonché s o iche on i,
qualche ol a e a cheologia da i localizza a lo o abi a a e i o io e a i della
s o ia, esamina e a do a ian i iksazioni e lo o a idimi à, connessioni con
an oponimais, oponimais e apelia i , occiden ali e ionali galindų elazioni.
Ri iu ando esis en i e imologie come insu icien emen e onda e, S. Ka aliūnas
p opone una nuo a ipo esi. Si suppone galindų e nonimo o me di *Galindā *Gelindā,
*Galendā *Gelendā o *Galandā *Gelandā, *Gilandā ecchia signi icazione ‘ olimõs
apylinkės, a kampaus del paese abi an i come indeloma in e a, da cui è appa sa
signi icazione del paese ‘ olima apylinkė, a kampus k aš as /. Ques a oponima
mo i azione si basa su compa a i o s o ico dello s esso adice delle lingue bal ì,
g eci e sla e dei idu i (sk andžio, ža nų) il nome, esplicikuojančiu sememos ‘pil as,
sk andis; įsčios, ‘ idu iai; in es inos e ‘dili luogo, dubuma, ‘giluma, gelmė, ‘dugnas
(indo, ma i e k .), ‘zemė, suola, g un as; onda , base... seman ina iliazione.
Sūdu iami dedica o e zo capi olo della monog a ia. K uopščiai is y inėjęs on i
isc izioni, sūdu ių nome e lexus P ūsijos i Lie u os oikonimuose, ap a ęs possibili
sūdu ių e imologijas, au o ius no amen e o nisce nuo a hipo ezę o igine dello
e nonimo, icos uendo bal ų adj. *sdas ‘ a pus, ešlus, de lus; g osso, a alus
(apie y ą, aiką, me gai ę); kie as, suk us, ankus (apie d obę, siūlus, a audus)
(g e a lie . sd as sūd ùs) come eiksmažodžio sdy i ‘be i d uskos, a e sū ų,
konse uo i d uska... edinį e da lui kildina e nonimą bei k aš a a dį Sūda a e Sūdu a.
Seman ologica ipologica ali mo i azioni pa allela au o ius emia al i popoli
e nonimų kilme Sibi o au õs encų, nencų giminaičių pasakymu modi poggoi нгэва
‘mano giminė s o a ( ai è gausi, skai linga), s. u k subs ų. ü k ‘genčių sąjunga
g e a adj. ü k ‘s ip us, o e, po en e; gausus.
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Recensioni Re iews 299 /
Da aggiudando Pe o Dusbu giečio menzione ebbe sūdu ių žemių a dų Pokima,
Kymeno e Ki sno ia in e p e azioni di o igine. Ke o ajame capi olo a aa o
jo ingių e nonimas. Con nenuils amu a mas lo o agas. Jo ingių e nonimo
kaklumu au o ius in en o izuoja isas jo ingių a do e imologijas, pa odyda-
connessione con upė a džiais Ja a, Jõ upis, Jo ijà, Jo ùlė espe ando, esą
e nonimas e hid onimai indipenden emen e pasidi si da quella s essa
azionemažodinės šaknies *ā- ‘ yk i, ažiu i, jo i. Basa andosi Kazimie o Būgo
hypo hese sulla jo ingių nome pa en ali à con apelia i i us. ятвá, твo ‘digelis
žu ų bū ys, bulg. o ‘ o a, i inė, umulas, se b.-c oa . j o ‘bū ys, pulkas (žu ų,
paukščių); banda, kaimenė (a ių, gal ijų a klių), slo n. já o, j a ‘digel nuo ian i o
olendan i delle s esse specie i us daik ų (žu ų, paukščių...) bū ys, pulkas, S.
Ka aliūnas icos uisce jo . *jā ā ‘ka iai, ka ių bū ys, u i apelia i inius
daik a a džius kildindamas dalla s essa eiksmažodinės šaknie come e hid onimus.
Mokslininko a e ma, nelle lingue bal he da *ā- ‘ yk i, iaggia e, jo i pasida y i i e u
kamienų a dažodžiai *jā ii *jā u eikšmėmis ‘bū ys, banda (mudan i gy ų daik ų)
e ‘ka iai ai eliai, ai ųjų ka iuomenė. Jo ingių kalboje u kamieno o ma
*jā uga usi kuopinį o man ą *-ā (< ide. *-aH), e da u kamienės o ma exęs
pasida y as *j -ingas
‘jo ai appa enan is.
Daina a e daina ių o igine dei nomi iene p esen a a penk ajame capi olo. Au o ius
p opone nesie i s o ici on i ixsazioni con Li uania oikonimais Daina a, Dainiai e
co isponden i hid onimais, u imais bal ų a eale. Sulla base dei de ami li uani
dien ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę) e dien ‘ inks an i, apidamen e
a si esian i (apie kumelę) a osena e seman ica nonché ko espondenzioni nelle
lingue indoi anėnų il kalbinis a suponuoja bal ų šaknį *di-ni dien icos uisce
daik a a d lie žius. *diena, *ė ‘ka ė, besi emiančius pi mine, e imologine
signi ica o ‘ku i žindo, che è žindan i. Quindi il nome dei abi an i *dainia (apie
‘daina iai’ jis sieja su bal ų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subs . em. ‘ka ė, ku i e -
šiuojasi; jauna, melžiama ka ė’, *dḗinī adj. em. ‘ u ėsian i, esian i, laukian i
kumelę). P iesaginės ly ys Daina à, Dainu à galėjusios į o mi i kuopinę gen ies
isumo signi ica o. Seman inė e nonimo *dainiai mo y acija om subs . *dinē
‘ka ė si spiega nel signi ica o ‘ka ėms p iklausan ys, su ka associa edėmis, i.
i. piemenys, ke džiai.
Seiš ajame e se imo capi olo p ossiuma jo ingių ema ica discussiami eliqua i
della lingua, issa i nei a mėse e a dyne del Sud Li uania, Bal a usija,
pa icola men e id onimijoje. Sulla base s o ica documen azione e a cheologia si
en a localizza e jo ingià abi a a e i o io e o ni e nuo e Polesės, sla ų
e nonimų eлыняне, древляне, d ego iči, Pollexiani o igine ipozze, analizza i i nomi
in ak dei kai iųjų P ipe ės, che mos ano e i o i dalla Nemuno a no d nella liga
P ipe ės e le sue kai iųjų in akų pie uose bal iškumą dai più an ichi. Rinno a o
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV bal ų i sla ų san ykių p oblema ika5: sla ų
e noso ch onologijos, p o ė ynės, mig acijų klausimai, beje, ge okai
disonuojan ys wi h newe a cheologų y inėjimais6.
Aš un asis capi olo della monog a ia dedica o p ūsų e nonimo e p ūsų zemių a dų
p oblema ikai. P ūsiškoji ema ika esa amen e iniziaama leksemos p ūsas iksacijomis
anciosie dic ionini lie u ians e la ių, al e sc i ue e a mėse, au osakoje. Esplicua a in
de aglio e nonimo signi ica i i aida (nuo senosios bal ų gen ies ino Ry p ūsių okiečio o
kon esinės p iklausomybės app esen o o) e o malioji s u u a. Dopo de aglia a on i
s o iche analisi è a a conclusione, che p ūsai u ėję esse e sociale p es igio g uppo, i ingų
specie, soldai ca i elli, ela i i con ca alli nonché il lo o alle amen o, d esa im, ma non con qual
alcuna a eaimi, zema. Ipo ezè sos enu a ge manų, sla ų lingue issuojamimi šaknies
p usleksemimi, che hanno il signi ica o ‘p ūsas; ca klys, ca allgas, e žilas. C i icamen e
alu a o u e le in e p e azioni di o igine e nonimo p ūsų (ne e p eceden i sa ąją7), S.
Ka aliūnas is yškina con e nonimo siejami a dažodžių icos ui oamo ondamen ale
eiksmažodžio *p us- ‘šlėk i, ėkš i, pu kš i; p unkš i (apie ca lius) seman iką,
pa icola men e sąsają con acqua e siim, i indimen o s. ind. p uṣṇó i ‘jis šlaks o, pu škia,
lašina, d ėkina, se b.-k oa . p skām, p ska i ‘ ykš i, lie . p aũs i (-ia, -ė) ‘ andeniu puli e,
mazgo i, lau i ( eidą); mazgo i (manca, piedi, es a, u o il co po), nuo a e; lau i, skalb i
(skalbinius, indus) e . . Basandosi sulle ipologiche pa allele ge manų, indoi anėnų, ana olų e in
al e lingue indoeu opees, scienzia o e o nisce una nuo a e imologia: p ūsų e nonimo pi minė
signi icazione po ėjusi esse e ‘d ėkinan ys, pu škian ys, sėklas liejan ys (semina
emi en es), cioè è ‘ i ai. Toliau nuo a in e p e a in e p e a a Pe o Dusbu giecius
c onicane elenca e p ūsų giemi dei nomi o igine. S e ima di o igine conside a i Kulmui e Liuba ui
o ni e bal iškos e imologije. Tu a ia liuba o collegamen o con lie . liub i ina idabili à, ma
ques o eiksmazodis LKŽ paludi o unico saginiu, is abili o dal uninelle esecu i o o ma del
empo, e con lui collega o liūby i conside a o sla izmu8. S. Ka aliūno i iene, p ūsiškų žemių
a dų mo y aciją dažniausiai lėmė occupėmisa dei esiden i, a i i à (Liuba as, Va mė,
No anga, Semba, Nad u a, Ba a, Skal a), ečiau isiog a inės, opog a inės peculia i à
(Kulmas, Pamedė, Pagudė). In Ki ui on i iene menziona a e a Sasna, espingendo
anden a dinę e zuikinę kilmę, Ž . išsamią i ak ualumo nep a andančią publikaciju: Ka aliūnas
S. Alcuni p oblemi di elazioni più an iche delle lingue bal ų i sla ų. Li uanici pa lo y os
domande 10, 1968, 7100. 6 Ad esempio, Eugenijus Jo aiša sla ų na imen o da azia V a. (Jo aiša E.
5
Aisčiai. Kilmė. Vilnius:
Edukologija, 2012, 4455).
7 Ka aliūnas S. Pe il p ūsų e nonimo signi ica o e o igine. Bal is ica 13(2), 1977, 372373. 8 F aenkel E.
Li auisches E ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e ; Gö ingen: Vandenhoec &
Rup ech , 1962, 378.
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Re iews di Recensioni 301 ancheogi aiškinama nuo a icos ui a leksema p .
*sasnā ‘medgio b azdas /; pušis collega a con sl. *sosna ‘pušis.
S o ionali on i menziona Vi landą S. Ka aliūnas collega con i ingų come socialine
g uppo nome, cui kildina da * ī ā (a ī a- ‘ ijimas, gynimas, a ymas shalin, lauk...)
e p eesaggi -ing-: i ingai ‘ y ai p iklausan ys, y os y ai. Il nome Li uano e lie u ių
e nonimas no an ajame capi olo si spegne à p i ii ando ice che dello s o ico
A ū o Dubonio su leičius e le lo o unzioni sociali nonché s o ici on i menziona e
a i su ikė inus Lie u os aldo o a nybinius žmones. P ecisamen e ques a
p o essione-socialina ca ego ia po ėjusi da il nome ai Li uani come e nosu. Zigmo
Zinke ičiaus a gumen ù pe di e enza di p iegaidži, neleidgiančio sie i le į e Le u ą,
Ka aliūnas espinge come ne eikšmingą esą ques o egola delle adici della lingua
li uanea del sis ema ocalismo apo onia e in onacinė, nonliudando ques i nomi
conside a si comuni asacni. Anco a si usu uiscono s u u ali analogi a ian i,
plg. enas, ič- enas e ič- enelis, šekš as e šekš is, p emenę e p emenę, melas e
melas e pan. Lie . *le is au o iaus kildinamas dal ide. šaknies *lei - ‘ei i, yk i,
iaggia e; lydė i (kaip i go . ga-leian ‘(is) yk i, (is)ei i, s. skand. lða ‘(p a)ei i,
(is) yk i; scompa k i, scompa i, p apul i, s. ang. (e)līðan ‘(iš)ei i, (iš) yk i,
(iš)keliau i; plauk i, s. saksų lī han, līðan ‘ei i, yk i, s. yzų lī ha ‘(pa)kęs i,
neno iai pe me , s. ok. al o. ga-līdan ‘(isch)keliau i e così ia.). Fo ma lie . *le -(i)ai
in una delle a messe li uane i usi lečiai ‘ aldo o a nybiniai žmonės, ži gų
šė ikai, in al e *ličiai ‘lie u iai. A ski ose lie u ių a mėse con quan i ybine
šaknies balsių kai a susida ę *lēi (i)ai > *léi (i)ai, da cui, addėjus p iesagą -u -, kilęs
lie . Li uà come nome del u o (plg. be na à ‘jaunų y ų, be nų bū ys, b ola à,
b olia à
‘b olija, a elli e i lo o igli).
Dešim ojoje pa e discussa iene la ians e la galių e nonimų p oblema ica, di ijama in e
pa i s o ici on i di ixsazioni e paliudy ų o m di in e p e azioni, e nonimų o igmė e
apelia i o la a bal iškumo gius i icazione. Mokslininkas ade isce al VII In e nazionale cong esso
bal is i Rygoje p opos e e la ians e nonimo o igine hypo hzės9, sos enu e apelia y ais la.
‘la ažemės ėžis; campoas, e a, la e ‘di os, a imo, pa e del campo. Nome la u ā ‘la iai,
*la ā ‘la iai e imologicamen e eiškęs ‘zemės žmonės. Sono o ni e ipologiche dello s esso
a ealo pa alleles: es ų ma ah as ‘sa o e e pe sone (die Leu e (unse es) Landes), ziemgaliai
(zemgaļi), žemaičiai (zemaiši). Vienuolik asis capi olo iniziaa o sedi locazioni, e ninės
appa enoma iche, da i delle on i s o iche. Locojino adizionale e nonimo kildinimo da
co isponden i anden a dži iene o ni a nuo a hypo hzė o igine, siejan i P olemajo Σάλοι
con apelia i i lie . salà ‘kaimas, la . sala ‘ as pa , au o iaus manymu, 9 VII 1995. S a p au iskais
bal is u kong ess g. 13.15. giugno. Re e ā u ēzes, Rīga, 1995, 4749.

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
galėjusi bū i kuopinė daugiskai a *sala ‘kaimas kaip neskaidoma isuma’, ė-
liau nome as e i o di chiama e i suoi abi an i. Minė i apelia y i si i e iscono con il
lie . salà ‘so o u e le pa i dell'acqua ci conda a supe icie di e a e ma;
pakilesnis, sausas e a plo elis liūne, ais e..., lo . solum ‘zemė, di ožemis;
(kamba io) asla, pa ys; (piedi) pada; ondamen o; ondo; apačia, s. ok. al o. sal masc.
‘bu as; abi azione, bu einė; salė, s. sl. selo ‘di a, campo; pascolo; kaimas,
abi an i e ė, us. seló ‘kaimas, bažny kaimis; appa amen o, alls os, bu einė;
abi azione, sodžius; campo, la o ama e a, e a sklypas e . ., de i usiais da
eiksmažodinės ide. šaknies *sel- ‘ i en i, esse e. Negli id onismi e oponimia le ini,
li uani e Ku šo (Sèlnieki, Sèļi, Sli is, Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa pu s, Slieši,
Sèliškas, Sèlieši, Sēļi, Sleši, Slieši, Slaiši, Slas, Sēlupēki, Sliškis, Sėliupės, Slė, Sliškės)
Sūnas Ka ali non ede il i o e non balimo, ma icos uisce lappella o di Ssēli; *ssala.
spilliamo, kal a pelkėje; bosco, gi ios e a; pelkė, liūnas e pan., quan i ybine šaknies
balsių kai a susijusį con lie . *selā, *selo-, *selā- ‘kaimas, s. sl. selo ‘di a, campo;
pascolo; illaggio, esidenza. Del suo pa e e, is o iche on i dei sèli e nonimas lo .
Selones, ok. Sêlen e la ių oikonimas Sēlpils può i e i si sia bal iškąja p oly e
*sl(i)ai, che con appa enimen o eiškiančia p e saga *-(i)ag eičiausiai è scie es a
da *slā esp. *sl(i)ā sala; spilliamo, kal a pelkėje; pelkė, liūnas e pan., an o e bal ų
*slā nom. neu . plu ‘ illi come indi isibile in e o.
Sėlių p oblema ica inisceama umpuccio sky eliu su sèlių linguaggio
esiduanas, šiaip già conosciu o da al i y inamen i.
Dodiciesima pa e della monog a ia g ildena ziemgalių e nonimo kilmę. Lo sclsionis a
i iene che ziemgalių k aš o nome e imologico co ispondenza po ìs esse e Raseinių
apylinkių oikonimas Žemýgala, aigi ziemgalių k aš o nome compos o da pa ole lie .
žmė, la . zeme e gãlas, la . gals ‘s i is, k aš as ziemgaliai ‘zemės pe sone. Lingua
nella consape olezza dei consuma o i a causa di simile suonazione su apus alle pa ole
lie . žmė, la . zeme e lie . ziemia ‘šiau ė, la . ziemeļi ‘šiau ė, gen ies e k aš o
ziemgalių il nome può esse e pe in e p e a o come ‘žiemiuose, šiau ėje esan is.
Come ipologiche pa allele o ni i e nonimai zema is, *la u ā, *la ā e * ala ā, galėję
o ma si secondo lo s esso seman inio modelį da comuni pa ole žmė, *la (a )ā,
* ala ā, žyminčių žemę (di ą, lauką). Ghana de aglia amen e discussi ziemgalių
lingua e leksai a mėse, a dyne: anap iksė, au osilabinių junginių su n des ino, bl.
š, ž, minkš ųjų k, g ęsiniai i . . blema ika. E nonimas lega o con apellia i o *ku ša-,
T ylik ajame sky iuje p is a oma pasku inio bal ų e nonimo – ku šių – p o-
plg. lie . kušas ‘ ąšas (Haken). Ipo e ico ondamen o della pa ola kušas signi icazioni
‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas kildina e da azione mazzodina a adice
signi ica o ‘skel i; skil i, aigi kušas ‘kas a skilę, a skel a, ‘kas a sišakoję. Tal
signi ica o possa esse la base pe nasce e signi ica i alle ‘žmonių bū ys, kuopa,
‘giminė, pade mė,
Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai
Recensioni Re iews 303 /
(žmonių) ka a, ‘gen is. Dal bal iškojo *Ku šā ‘ku šių gen is come nedaloma
isuma ( icons ui a da ali iksazioni come Ku sa Dunika, liaudies dainos; amniekų
Kuo sa ‘ku šių k aš as (Ku land)) galėję bū i pasida y i nomi dei esiden i lie .
kušiai, ku šai, la . ku si. La nuo a e imologia (pe ) abbas anza illus a a
ipologiche semasiologiche pa allelle delle lingue indoeu opee e inne,
esplicikuojanziali signi ica i i ‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas e ‘žmonių
bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, (žmonių) ka a, ‘gen is iliazione. Inol e,
peculia men e si collegano Jono Kazlausko e Makso Fasme io ipo zè, a e mando
che lie . kušas ‘ ąšas e sl. * къchъ (< ide. *kso-) ‘lenk as, sulinkęs, k ei as (>
‘kai ias, kai us) sono comuni accnii pa ole.
Nuo e e imologizza e due nomina di e e ku sce Ceklis e Vannenia. T umpu is
qua o icen esimo sky el des ina o bal ų icinom li i. E nonimai e k aš a a džiai
ly . lī ə, lībə, es . lii i, lii lane ‘ly iai, suom. lii i, Lii inmaa ‘Ly ių k aš as, lii iläinen
‘ly iai si collegami con apelia y ais es . lii , suom. lii a ‘sandlis; dumblas, pu as e
k ., e imologiniame suomių kalbos žodyje laikomų bal izmais10, plg. la . glī e ‘žalios
glei ės an andens, mul ė, dumblas; colo e a (ME I 628) e lie . gly as (be ki čio)
‘glei ės? (LKŽ III 428). P iebalsių junginys gl a causa ono ak inių inų kalbų aisyklių
pakeis as l. Šiam sky eliui p i ik ų i Ku šių sky iuje minima ki a e imologija, ly ių
e nonimą siejan i con apelia y ais la. l is (lī e, lī ens) ‘ elkamas e e, b adinys
pesceio in sekliame acqua (ein S ossne z); ikampis bučius, a ža (eine d eieckige
Ga n euse); ke u kampis inklas (ME II 491), sl is ‘ aip pa (Rauna ME II 937), lie .
nu-lei i, su-lei i (-le i, -jo) ‘nusilpnė i, sumenkė i, su iž i (<7), *‘sulink i,
susilenk i) (LKŽ VII 29 (-) izlái ė i (-ėja, -ėjo) ‘išd aiky i, iš a i (apiugius); изgul i,
извисти, из-lai ó i (-ója, -ójo) ‘da y i ingius (Biegungen machen) (LKŽ VII 74), us.
dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuo akus, s. sl. lě ъ ‘kai ias, kai us, lo . lae us
‘kai ias, kai ysis (i ‘k ei as, lenk as, nulinkęs žemyn), g . λαιός ‘kai ias, kai ysis.
Au o ius i iene, che es . l ‘ī inklas galįs esse e skolinys da la ians lingua (kaip e
lie . dial. ly as ‘kelių b adinių (ne o es, i inamų p ie ka ies) junginys sekliame
andenyje ž ejo i (LKŽ VII 631)), apęs pama u lyb. lī , līb, es . lii i e A. B eidako
icos ui e delle aka ų inų gen ies no d eas e n La ijoje a dui lei i as is.
Apibend indosi la p op ia me odologia e p a ica di e imologizazione delle e nonimų
bal iche, S. Ka aliūnas appa eemia il amosa sociologo ancūzų Pie eo
dieu’o kul ū inio kapi alizmo eo ija, leidžiančia paaiškin i unkcinius i s uk-
Bou ū inius e nonimų san ykius: Pi mykš ės pa ia chalinės bend uomenės
aldomas kapi alas bu ęs jų žemė, žemė mo ina, žemė mai in oja, quale di e se
comuni à bal ų adono a i nomi. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen
alkupe ä. E ymologinen sanaki ja 2. Helsinki, 1995, 75, 76.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV o ma a la lo o con olla a e a e la sua
pobūdis. Tą habi ę plė ė e app o ondino p op ie à comuni à gen ine, come anche
appo i in amiglia e con al e amiglie, cul u a ( eligija) e lingua, come mezzo
ecip oco di comunicazioni e susižino, la quale ges domą ziemię o pa imoniją
signi ican e pa ola in mol i casi di da ęs e nome delle gen es. Tu a ia oli g ažu
non u e le monog a iazione discusse bal ų e nonimai i le ono ques o
modello.
Akademinė Lie u os bend uomenė lungi sen ė esaamaus bal iškųjų e nonimų są ado
po eikį. In oduzioni dei Bal ù lingu e guidao y os manuėli suminė e e nonimų o igine
ipo esè, a icoli e no izie disses a e ezzie non può o ni e isuminio ideo, non
pe me e alu a e singole e imologiej di a idabili à. S. Ka aliūno monog a ia
p ecisa accu a amen e accoglie e e e i ica e u e y inėjimai. L'abbondanza di
bibliog a ia e on i es imonia la comple ezza e p o ondi à dello s udio. Mol o
a enzione spendendo alla icos uzione in e na e pas igliando ampi s o ico
compa a i o con es o, ipologia, lo scienzia o e p opone nuo e co aggiose
e imologie, espingančias dominan e modello di o igine delle e nonimų
anden a dische: <...> u imais, non esis e nessun singolo e nonimo bal ų, che osse
da i hid oniminės o igine. Scienza e ampia socie à olia acce a e o espinge e
nuo e e imologie.
Ques a monog a ia neabejo inai di enà habi u della socie à, eiksiančiu il
nos o campo cul u ale. pe ques o ogliò since e ing aziamen i al ispe a o au o e Simui
Ka aliūnui.
Į eik a m. 2016 se emb e 30 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda
[email protected]