256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
PIETRO UMBERTO DINI
Pizos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: lyginamoji bal ų kalbo y a,
bal ų kalbo y os is o iog a ija, p ūsis ika, e imo mokslas.
TARP BALTISTIKOS IR
BALTICITAS, ARBA UŽSIENIO
BALTISTIKOS KLAUSIMAIS*
0. ĮVADINĖS PASTABOS
Šio eks o ikslas – ap a i bal is ikos s udijų aidą i jos pe spek y as užsie-
nio ( . y. ne bal ų šalių) akademiniame pasaulyje. Kaip paaiškės iš o, kas bus
pasaky a, jau pe spek y oje slypi am ik as iššūkis...
Iš p adžių e a į p aėjusių dešim mečių bal is ikos aidą paž elg i iš bend o
is o inio aško i pamėgin i glaus ai apibend in i – a si iš paukščio sk ydžio –
kas į yko pe šį laiko a pį.
Man egis, galėčiau eig i, kad bal is ikos s udijų likimas Eu opoje glaudžiai
susijęs su pačios Eu opos likimu.
Vaka ų Eu opos šalyse pas ebimas bend as b uožas: bal is ikos s udijos ado
a ga sį akademiniame pasaulyje ka u su Bal ijos šalių nep iklausomybėmis. Juk
ne a si ik inai su apo, kad iek a puka io me ais, iek p aėjusio šim mečio pas-
ku inį dešim me į akademinis pasaulis a k eipė dėmesį į bal is ikos disciplinas.
Taip į yko daugelyje šalių. O pe so ie inį laiko a pį šiose šalyse domėjimasis
bal ų kalbomis i kul ū omis akademinėje aplinkoje a ba bu o isai žlugęs a ba,
ge iausiu a eju, gy a o sunkiai, bal is ikos s i yje di bo pa ieniai mokslinin-
kai. Ki a e us, Vidu io i Ry ų Eu opoje bal ų kalbomis i kul ū omis bu o i
oliau domimasi, be bal is ika en pa y ė didelį ideologinį spaudimą.
Vidu io Eu opoje išski inis a ejis bu o Vokie ija, i nesunku sup as i, ko-
dėl aip a si iko. Viena e us, šios šalies yšiai su Bal ijos šalimis isada bu o
* Teks as pa eng as 2017 m. balandžio mėn. 6 d. Pasaulio li uanis ikos (bal is ikos) kon e encijoje
Li uanis ika (bal is ika) šiuolaikiniuose ugdymo p ocesuose plena iniame posėdyje pe skai y o p a-
nešimo pag indu. Kon e encija bu o o ganizuo a pagal ES SF inansuojamą p ojek ą Užsienio
bal is ikos cen ų i Lie u os mokslo i s udijų ins i ucijų bend ada bia imo ska inimas i yko Vilniu-
je, Lie u os edukologijos uni e si e e. Teks e sąmoningai išlaikomi žodinio p anešimo s iliaus
b uožai.
Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais
Įž algos / Insigh s 257
s ip ūs, jų negalima ne lygin i su jokia ki a Vaka ų Eu opos šalimi. O ki a
e us, kaip žinoma, bū en Vokie ijoje ilgai neužgijo žemyno žaizdos. Tad bal-
is ika bu o puoselėjama iek Demok a inėje Vokie ijoje, iek Fede acinėje Vo-
kie ijoje. I ienu , i ki u – no s bu o p imes os ski ingos ideologinės nuo-
s a os – išliko senoji adicinė okiečių lyginamosios kalbo y os mokykla, ku i
ypač pasižymėjo i bal is ikos y imuose.
Visiška išim is bu o Jung inės Ame ikos Vals ijos. Si uacijos JAV negalima
lygin i su Eu opa. Ten li uanis ikos dės ymą uni e si e uose už ik ino bend-
uomenių lėšomis įs eig os bal is ikos ka ed os (kaip y a bu ę Čikagoje1 i kaip
u bū bus Sia le).
1. KOKS GI ŠIANDIEN UŽSIENIO
BALTISTIKOS VAIZDAS?
Man a odo, kad pag indinė užsienio bal is ikos p oblema is da y a šios
disciplinos s uk ū a imas i ie a ilologijos i kalbo y os moksluose bei s u-
dijose, ai y a am, kad bal is ika (i / a ki os bal is ikos s udijos) bū ų a ap ų
sa a ankiška disciplina, eikė ų suku i isas bal is ikos s udijų pakopas (baka-
lau o, magis o, dak a o).
Bū ų idealu, kad ben iena bal is ikos ka ed a, siūlan i isas s udijų pa-
kopas, bū ų kiek ienoje bal is ikos adicijas u inčioje Eu opos šalyje. O kai
ku iose šalyse, ku is o iniai yšiai i susidomėjimas ypač s ip ūs, galė ų bū i,
žinoma, i daugiau bal is ikos ka ed ų. Tai – pab ėžiu – bū ų idealu. Tačiau i
šiuo požiū iu si uacija y a iš iesų ne ienoda. Mėginsiu ją susis emin i (no s bi-
jau kai ką pami š i a ne iksliai pa eik i). A odo, y a ys ski ingos geog a inio
s uk ū a imo zonos.
(1) Pi majai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos y a (a
ben jau aip a odo) daugmaž solidžiai s uk ū uo os i u i a ei ies pe spek y-
ų (kaip an ai Š edijoje2, Suomijoje, Čekijoje, Vokie ijoje, Veng ijoje, Lenkijoje
i gal ki u ). Čia bal is ikos disciplinos gali bū i in eg uo os į indoeu opeis ikos,
sla is ikos a Šiau ės Eu opos a ba į panašias BA a MA s udijų p og amas.
(2) An ajai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos y a
s uk ū uo os, be bal is ika ė a dės oma kaip a ski as ku sas (egzaminas),
1 Ilinojaus li uanis ikos (bal is ikos) is o iją i daba į apg ildeno Gied ius Subačius sa o p ane-
šime „Li uanis ikos s udijos Čikagoje“.
2 Iš Pė e io Vanago p anešimo „Bal ų kalbų s udijų S okholmo uni e si e e: is o ija i ak ualijos“,
beje, aiškėjo, kad i Š edijoje si uacija oli g ažu nė a ožinė.
PIETRO UMBERTO DINI
258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
pa yzdžiui, kalbo y os bakalau o a magis o s udijų s uden ams. Tokia si ua-
cija y a I alijoje3. Panaši, be u bū ge esnė padė is P ancūzijoje (įskai an dės-
ymą p ie INALCO)4. Šiuo me u aip pa gali bū i dės oma į ai iose BA i MA
s udijų p og amose. Tačiau bal is ikos s udijų a ei is čia miglo a, šioms s udi-
joms g esia pa ojus, ypač ši oje nuola inių aukš ojo mokslo e o mų epochoje...
(3) T ečiajai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos (da ?)
nė a s uk ū uo os. Tokia si uacija y a, pa yzdžiui, Ispanijoje. Be šiandien, de-
ja, ne gi i okias gana gilias bal is ikos adicijas u inčioje šalyje kaip No -
egija bal is ika jau nebedės oma. Be o, da y a šalių, ku bal is ikos adicijų
nė a a ba be eik nė a, pa yzdžiui, Slo ėnijoje, K oa ijoje, Se bijoje, G aikijoje,
Po ugalijoje. Žinoma, ai ne eiškia, kad bal is ikos eikia kiek ienai Eu opos
šaliai (no s bū ų pageidau ina). I aip pa ne eiškia, kad šiose šalyse isai nė a
specialis ų i žino ų: en y auja spon aniška – adinasi, pa a- a ba pe i-aka-
deminė – pasiūla: pa yzdžiui, į ai ūs p ojek ai, a ba y inėjimus sa a ankiškai
ykdo pa ieniai mokslininkai a mokslininkų g upės. Tačiau šiuos samp o a i-
mus galiu pabaig i džiugia gaida. No iu paminė i a i kščią eiškinį, yks an į
už ES ibų, Š eica ijoje, ku bal is ikos s udijas ke inama a gai in i5.
2. BALTISTIKOS APIBRĖŽTIS
Vienas s a bus ski iamasis bal is ikos bal ų šalyse i užsienyje b uožas y a
u bū ai, kad pas a osios s ip iau jaučiamas apib ėž ies po eikis. Užsienio bal-
is iką eikia apib ėž i, kaip sakoma, iek ho izon aliai, ai y a lyginan ją su ki-
omis ilologijomis i kalbo y omis, iek e ikaliai, ai y a lyginan su Bal ijos
šalių bal is ika i sa o šalyje.
Bal is ikos samp a a i dės ymas pasaulio uni e si e uose bu o i ebė a ne-
ienodas eiškinys, p iklausan is nuo daugelio eiksnių. No malu, kad dės y-
mas nuola kin a: keičiasi me odai, in e esai, galų gale – mados. Tačiau, nep i-
klausomai nuo iso o, gal e a pasaky i, jog bal is ai Bal ijos šalyse i bal is ai
3 Iš Guido Mchelinio p anešimo bu o sužino a, kad lie u ių kalbos dės ymo si uacija Pa mos
uni e si e e aip pa k i inė.
4 Dėkoju Hélène de Penan os už pas abas i in o maciją pe kon e enciją.
5 Tam ikslui paskelb a kon e encija Re i alizing Bal ic S udies į yks 2017 m. gegužės mėnesio
p adžioje. Beje, p iminsiu, kad 2008 m. pi mą kon e enciją su engė Š eica ijos lie u ių ben-
d uomenė d auge su Lie u ių kalbos ins i u u i Vilniaus uni e si e u (In e na ionale Kon e-
enz zu li auischen Sp ache und Li e a u „Posi ion und Bedeu ung des Li auischen im eu o-
päischen Kon ex “, 4.–6.06.2008, F ibou g, Be n, Zü ich).
Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais
Įž algos / Insigh s 259
užsienyje dėl ski ingų adicijų i ski ingų audi o ijų ka ais ne ienodai su-
p an a i dės o ą pa į y imų objek ą.
A nebus aip, kad bal is ai Bal ijos šalyse i bal is ai užsienyje ski iasi uo, kad
ado aujasi ski inga bal is ikos samp a a, o gal i kanonu? O ski ingu bal is-
ikos kanonu ado aujamasi implici iškai, ne gi nesu okian a ne i in k eipian
dėmesio į eo inius aspek us… Gal y a p asminga šia p oga i šioje kon e enci-
joje iškel i klausimą, a įmanoma undamen inė bal is ika? A y a p asminga
s a s y i (i gal mėgin i nus a y i) am ik ą bend ą bal is ikos kanoną?
Ka u su šiuo kyla i ki ų klausimų, pa yzdžiui, a bal is ika kaip discipli-
na y a pakankamai aiškiai apib ėž a? I kiek y a, jei y a, okių apib ėžimų? A
nebus aip, kad į okį s a bų klausimą – i eo inį, i aikomojo pobūdžio – da
nė a inkamai a saky a? Gali bū i, kad apie šią p oblemą da pe mažai gal o a,
mąs y a.
Kiek bal is ikos de inicijų žinome? Pamėginau g ei omis su ink i ben kele-
ą apib ėžčių iš leidinių, ku ie bu o po anka (be į šią emą bū ų e a gilin is
daugiau).
Jānis Endzelīns, Ie ads bal u iloloģij (1945: 5):
„Runājo ieši pa bal u iloloģiju, a eik , ka ai pa pē ījamo objek u i
ā bal u au u ga a da bība, kas izpaužas mu es ā diem un aks ī os ai
iespies os eks os, ā ad senp ūšu, leišu un la iešu aloda, li e ā ū a (a
me iku) un mī oloģija, pie kam bal u iloloģija auga izseko bal u alo-
du, li e ā ū u un icējumu a s bas gai ai.“
Džakomas De o as, K ie imas į bal ų ilologiją (2004: 83 [iš i alų k. e ė
R. Klioš o ai y ė]):
„Pi masis bal ų ilologijos užda inys – apib ėž i bal ų bend ys ės są o-
ką ne kaip nejudančio medžio šaką, be kaip nuola os dinamiškai įsi-
i inančią pusiaus y ą a p p iešingų s o ių, ku ios a sklinda iš į ai ių
pusių.“
Jonas Kabelka, Bal ų ilologijos į adas (1982: 6):
„Viena iš okių indoeu opiečių ilologijos šakų y a i bal ų ilologija, a ba
bal is ika, ku ios y inėjimo objek as y a bal ų kalbos, bal ų au ų li e a-
ū os bei au osakos yšium su šių au ų is o ija i kul ū os is o ija.“
Raine Ecke i k ., Die bal ischen Sp achen (1998: 5; Vo wo ):
„Die o liegende Ein üh ung in das S udium de bal ischen Sp achen...
e olg das Ziel, übe die Sp achen an die einziga igen Kul u en diese
Völke he anzu üh en.“
PIETRO UMBERTO DINI
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
A[lgi das] S[abaliauskas], Lie u ių kalbos enciklopedija (2008: 55):
„bal is ika, bal ų ilologija, – bal ų au ų kalbų, li e a ū os i au osakos
lyginamasis mokslas; plačiąja p asme – kompleksinė mokslo šaka, i ian-
i bal ų au ų is o iją, kalbas, li e a ū ą, olklo ą (pagal ai, ku ios bal ų
au os is o ija, kalba, li e a ū a i olklo as i iama, da ski s oma į li ua-
nis iką, la is iką, p ūsis iką).“
Kas y a bend a isose šiose apib ėž yse? Viskas. Visose minė ose de inici-
jose akcen uojama bal is ikos a ba bal ų ilologijos is o inė paski is, pi miau-
sia indoeu opeis inė, į ku ios aki a į įeina i kalba, i li e a ū a, i mi ologija, i
au osaka i is o ija. Įdomu, kad e minas ilologija čia a ojamas i sup an a-
mas maždaug kaip „kul ū os isumos nag inėjimas pe kalbos p izmę“. I okia
y a (a ba ilgai bu o) bal is ikos s udijose y aujan i samp a a – sp endžian iš
pa eik ų de inicijų – pe ge ą pasku inį pusšim į. Nejaučiama (a nebu o jau-
čiama) jokio ski umo a p e ikečių, ai eiškė, kad bal is ika = bal ų ilologija,
i a i kščiai.
A ik ai šiandien aip y a? A galima, pa yzdžiui, eig i, kad bal is ai i
šiandien y a aip pa i daugmaž išp usę indoeu opeis ai? Toli g ažu ne isada.
A galima, pa yzdžiui, eig i, kad bal is ai domisi ne ik kalba, be i li e a ū a
i / a au osaka? Toli g ažu ne isada aip y a. I u bū seniau aip pa ne i-
sada y a bu ę. Iš ik ųjų pa eik os de inicijos nub ėžia idealias disciplinos ibas.
Vis dėl o šie samp o a imai duoda pag indą kel i klausimą, a „bal is ikos“
i „bal ų ilologijos“ e ike ės šiandien da su okiamos sinonimiškai? Tu bū
aip jau nė a. Kalbos a osenoje jaučiamas am ik as seman inis paki imas, i
ai p i e čia iškel i okį klausimą. Beje, eiškinys labai įp as as kalbose. Ge ai
žinoma, kad žodžiai gy ena ilgiau negu są okos, ad uo pačiu būdu ( ai y a uo
pačiu žodžiu) adiname jau pasenusias a šiaip pasikei usias są okas. Kiek iena
kalba gali pa eik i daug mo y acijos silpnėjimo, p a adimo a ki imo pa yzdžių.
Man egis, kad ai yks a (a ne gi jau yko) i su e minus echnicus „bal is ika“.
Nežinau, gal ai ik mano įspūdis. Bū ų įdomu, jei ge biami kolegos galė ų
ai pa i in i a paneig i.
Paž elkime da į isiems žinomo a p au inio žu nalo Bal is ica nuos a as.
1965 m. žu nalo pi majame nume yje, umpame „Redakcijos žodyje“ (p. 5)
p is a omas i apibūdinamas žu nalo ikslas:
„Šiame leidinyje bus skelbiami s aipsniai bal ų kalbų one ikos bei ono-
logijos, akcen uacijos, mo ologijos, sin aksės i leksikos klausimais, be
o, bus ski iama dėmesio bal ų kalbų y inėjimo me odikai, kon ak ams
su ki omis indoeu opiečių (ypač sla ų) i neindoeu opiečių kalbomis.“

Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais
Įž algos / Insigh s 261
Kaip ma y i, isų pi ma bu o s a bu apib ėž i mokslo y imo ba us, ku ie
bus di bami – ai mokslinio da bo ba us – adinasi, isų bal ų kalbų g ama-
ikos i žodyno ba us. Tačiau gãli s ebin i ai, kad nieko nebu o pa ašy a apie
y imų, ku ie bus a liekami, me odus. Kodėl? Todėl, kad bu o sa aime aišku,
jog jie u ėjo bū i is o inio-lyginamojo, kalbų yšių i a p ilologinio pobūdžio.
Toks sa aime sup an amas įsi ikinimas, beje, aiškiau išski iamas i apib ėžia-
mas iš ka o po „Redakcijos žodžio“ einančiame akademiko Kos o Ko sako
s aipsnyje (p. 11):
„...šiam leidiniui išpul ų i pa eiga juo glaudžiau susie i šiandieninius
bal is ikos y inėjimus su a p au inės lyginamosios kalbo y os ak ualio-
siomis p oblemomis, o ypač su omis ilologijos mokslo šakomis, ku ios
jau iš seno u i gilią adicinę sąsają su bal is ika i y a įnešusios s a ų
indėlį į bal ų au ų p aei ies, kalbos bei kul ū os y inėjimą.“
Šis i daba inis in e ne inio o pa ies žu nalo ikslas labai aiškiai ski iasi:
„Žu nalas eikia pi menybę is o iniams, lyginamiesiems i ipologiniams
bal ų kalbų i jų a mių y imams, bal ų i ki ų kalbų yšių klausimams,
bal ų kalbo y os is o iog a ijai [...] Nuo 2006 me ų žu nalas ski ia dau-
giau dėmesio sinch oniniams daba inių bal ų kalbų y imams, įskai an
ekspe imen inius, g e inamuosius i aikomuosius da bus.“
Iš čia aiškiai ma y i, kad s a s omos disciplinos su okimas pa y ė am ik ą
lūžį. A odo, kad mokslinis a p au inis žu nalas pa adinimu Bal is ica a p sa-
o ikslų is da į ašo is o inio pobūdžio y imų p io i e ą, be sma kiai pakei-
čia 1965 m. nuos a as i į aukia į sa o mokslinius ba us aip pa i sinch oninio
pobūdžio y imus. Lūžis egis uojamas nuo 2006 m., no s pa ys pokyčiai p a-
sidėjo anksčiau. Taip a si iko, kad pe pas a uosius du– is dešim mečius daug
daugiau sinch oninio pobūdžio y imų apie bal ų kalbas paskelb a iek Bal ijos
k aš uose, iek i už jų ibų.
A ai nė a de ac o p ipažinimas, kad „bal is ikos“ są oka sma kiai pasikei ė?
Sakyčiau, kad šiandien „bal ų ilologijos“ e ike ė siejama ik su diach onija
i kalbos ki imo p oblemomis, i galbū bū en su ekdo ikos (su eks ais susiju-
siais) y imais. Ki a e us, „bal is ikos“ e ike ė labiau lipdoma sinch oniniams
i ipologiniams y imo aspek ams. Kaip bebū ų, ši „bal is ika“ su okiama la-
biau kaip pos indoeu opeis inė (gal ne gi pos kompa a y is inė) i gal ipologi-
nė. Sakyčiau, kad „bal is ikos“ e ike ė šiandien sinonimiška „bal ų kalbo y os“
e ike ei.
Man a odo, kad iš ina ės sis emos, y a usios iki pas a ųjų dešim mečių,
. y.:
PIETRO UMBERTO DINI
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
• I)
hipe onimas: 1. bal is ika
↙ ↘
koiponimai: 2. bal ų kalbo y a 3. bal ų ilologija
o muojasi, o gal jau susi o ma o, d ina ė sis ema, . y.:
• II)
hipe onimas: 1a. bal is ika = 1b. bal ų kalbo y a
↓
2. bal ų ilologija
ling is iškai kalban , bu o pe ei a iš koiponimijos į me onimijos san ykį.
Jau senokai Romanas Jakobsonas pab ėžė, kad Fe dinando de Saussu o dia-
ch onijos i sinch onijos dicho omija y a ik didak inė ikcija, ji nė a eali. To-
dėl eikia žiū ė i, mano manymu, ik eigiamai į ak ą, kad sinch oniniai y i-
mai į auk i į bend ąją šiuolaikišką „bal is ikos“ są oką.
Kai ku iems bal is ams kelia šiek iek ne imo, kad adiciniai diach oniniai
ling is inai y imai be eik jau išs um i iš os są okos i nus um i į an ąjį planą
kaip „bal ų ilologija“...
Tačiau manau, kad nep iklausomai nuo kiek ieno mokslininko eikiamos
pi menybės ienam a ki am šios disciplinos su okimui, u bū u ėsime p i-
p as i p ie kin ančios bal is ikos samp a os... Tu bū pa i mūsų mokslo šakos
są oka u i ap i pla esnė.
Beje, užsienio bal is ams – daugiau a mažiau sąmoningai – aip isuome
i ekda o in e p e uo i „bal is iką“, nes jiems eikia kalbė i daugiau apie mišką
negu apie a ski us medžius, – jiems bū ina pa eik i bend ą bal is ikos s udijų
aizdą i nea ski i nuo ilologijos ne ik ai kalbo y os, be i li e a ū os, mi o-
logijos, e imo bei kul ū os is o ijos. A i kščiai, bal is ai Bal ijos šalyse gali
sau leis i „p abangą“ skaidy i discipliną į smulkesnes sudedamąsias dalis i ši-
aip už ik in i y imų pažangą. I ienas, i ki as aspek as – s a bus i naudin-
gas. I ienas, i ki as požiū is gali ka u da niai sugy en i, nes iš jų susida o
ai, ką jau ki u pa adinau „mūsų bend oji bal ici as“6.
6 Apie ai jau ne ka ą esu samp o a ęs panašiomis p ogomis, plg. KB, 2005, 11, 57–58; LZAVēs-
is 2010, 64, 3./4., 132–134; BF, 2010 [2011], 19–1/2, 135–137).
Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais
Įž algos / Insigh s 263
3. UŽSIENIO BALTISTIKOS
ATEITIES PERSPEKTYVOS
Ypač užsienio bal is ai p i alo pasi elk i bend osios bal ici a is są oką, adina-
si, okį bend ą p iklausymo pojū į i / a jausmą, jungian į Bal ijos i ne Bal ijos
šalių bal is us. Bal is ika i bal ici as y a kaip du poliai, a p ku ių yks a mūsų
kaip bal is ų dialogas a p Bal ijos šalių i užsienio.
Užsienyje bal is ikos s udijų i disciplinų likimas p iklauso iek nuo a ski ų
mokslininkų eiklos, iek i nuo a ski ų užsienio uni e si e ų poli ikos. Tačiau
ne paslap is, kad šiuo me u iso pasaulio uni e si e uose siau oms specialybėms
g esia pa ojus. Da ieną ka ą leiski e man čia pasi elk i Vokie ijoje suku o
e mino „o chidėjinės specialybės“ ( o. O chideen äche ) e o iką, i aip pa pa-
saky i, kad bū en aip užsienyje bal is iką su okia ki ų (ypač „galingesnių“)
disciplinų a s o ai. Daug kas bū ų pa enkin as, jei dės y ume ne bal ų ilologiją,
o kokį no s (sakyčiau, be kokį) ling is ikos bend ąjį dalyką.
Apie ai eikia šnekė i ne apokalip iškai, o blai iai, objek y iai.
Šiuo me u ekonomikos sąlygos lemia isai naujo esminio ski umo a p Bal-
ijos i užsienio bal is ų a si adimą i apsunkina humani a inių mokslų padė-
į isu , bal ų šalyse i ne bal ų. Tačiau, no s galima many i, kad bal ų šalyse
nebus į ykdy a bal is ikos sa ižudybė, užsienyje kyla im a g ėsmė bal is ikai
kaip disciplinai: ji gali išnyk i, ada išnyk ų i jos a ei ies pe spek y os. Tokia
g ėsmė ypač ma y i en, ku bal is ikos s udijos nė a solidžiai s uk ū uo os, o
en, ku bal is ikos adicijų da nė a, jos a si adimas pasunkėja.
Sa aime aišku, kad užsienio bal is ikos a ei ies pe spek y os glaudžiai susi-
jusios su ęs inumo už ik inimu. Tęs inumo klausimas da osi ypač aš us, nes
gali nebelik i pamainos, kai į eme i ū ą pasi auks daba inė p o esū a. I da
blogiau, pamainos gali nebelik i ne odėl, kad nebus de amai pa uoš ų jaunes-
nių specialis ų, o ien odėl, kad nė a inkamų mokslo poli ikos sp endimų.
Toli g ažu ne kles ė i – gal išsky us pi mosios zonos šalis – ki u Eu opoje bal-
is ikos s udijos s engiasi iš eng i be kokio ipo „sumažinimo“ i ben išlaiky i
daba esamą padė į.
4. IŠŠŪKIAI UŽSIENIO BALTISTIKAI
Manau, aišku, kad užsienio bal is ikos išlikimas i palaikymas y a lygus pa-
ies bal ų šalių bal is ikos išlikimui i palaikymui. Tai ik iš išo ės gali a ody i
du ski ingi dalykai. O kaip žinoma, išo ė y a apgaulinga.
PIETRO UMBERTO DINI
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Tad kyla klausimas: ką eikė ų pada y i, kad galė ume išsaugo i bal is ikos
s udijas? Neslėpsiu, leng iau į a dy i šias p oblemas, negu pasiūly i p iemonių
joms išsp ęs i... Čia ypa ingai naujo nieko nė a. Tačiau ben jau aps a s y i p o-
blemas i mėgin i pa eik i siūlymų bū ina.
Man a odo, kad galė ų bū i ne lem ingos, be naudingos okios p iemonės:
• Reng i i dės y i bend us ku sus ( adinasi, s ip in i uni e si e ų bend a-
da bia imą i koope aciją) i eng i jung ines daugiašales s udijas ben
nuo MA pakopos.
• Suku i bend ą dok o an ū os s udijų p ojek ą sujungian į ai iose šalyse
eikiančias bal is ikos ka ed as; bū ų idealu, kad bend ada biau ų isos
ka ed os. Tam ikslui panaudo i ko u elos galimybes bei jau eikiančius
a p au inius susi a imus.
• Pasiūly i bend ą Eu opos dak a o laipsnį, siūlan pagal specialybes į ai-
ias šalių bend ada bia imo galimybes.
• Ski i umpalaikį a ba ilgalaikį inansa imą bal is ikos dės y ojams i
docen ams, aip pa i užsieniečiams, kad bū ų už ik in as dės ymas, jei
ie inis uni e si e as negali a neno i am naudo i sa o biudže o.
Leng iau pasaky i, ko ne eikia da y i, pa yzdžiui:
• Iš eng i Eu opos Sąjungos p ojek ų pinigų sky imo užsienio uni e si e-
ams nega us iš jų aiškaus pasižadėjimo pe im i inansa imą po p ojek o
pabaigos. Taip elg is y a umpa egiška, nes gali bū i ik pinigų š ais y-
mas (žiū in iš ilgame ės pe spek y os).
Be o, užsienyje ikslinga s ip in i jau esančius bal is ikos židinius, o ne a i-
da y i naujus cen us. P o ingiau šiuo me u su elk i ene giją i lėšas, o ne jas
išba s y i po upu į po isą pasaulį. O en, ku is dėl o įmanoma gal o i apie
naujų cen ų a ida ymą, e a konsul uo is su seniau eikiančiais cen ais, ku
bū ų galima as i eikiamus i jau k ali ikuo us da buo ojus.
5. PROJEKTAI7
Baigian p anešimą no ė ųsi iešai pagi i anks esnio p ojek o Lie u a čia i
en a lik us da bus i ypač Li uanis inių s udijų ka ed os i p ojek o ado ę Lo-
e ą Vilkienę už skaid ų, ko ek išką i subalansuo ą ado a imą.
Daba inio p ojek o Užsienio bal is ikos cen ų i Lie u os mokslo i s udijų
ins i ucijų bend ada bia imo ska inimas (N . 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002, e -
ė 5,8 mln. eu ų) eikla, suplanuo a 2017–2023 m., apima ik mobilumą. Tai
7 Šis sky ius pa ašy as iš dalies emian is Iljos Lemeškino p anešimu „Ku eda užsienio bal is-
ikos kelias?“, ku io eks as aip pa skelbiamas šiame žu nalo nume yje.