Tarp „baltistikos“ ir „balticitas“, arba užsienio baltistikos klausimais

256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI PIETRO UMBERTO DINI Pizos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: lyginamoji bal ų kalbo y a, bal ų kalbo y os is o iog a ija, p ūsis ika, e imo mokslas. TARP BALTISTIKOS IR BALTICITAS, ARBA UŽSIENIO BALTISTIKOS KLAUSIMAIS* 0. ĮVADINĖS PASTABOS Šio eks o ikslas – ap a i bal is ikos s udijų aidą i jos pe spek y as užsie- nio ( . y. ne bal ų šalių) akademiniame pasaulyje. Kaip paaiškės iš o, kas bus pasaky a, jau pe spek y oje slypi am ik as iššūkis... Iš p adžių e a į p aėjusių dešim mečių bal is ikos aidą paž elg i iš bend o is o inio aško i pamėgin i glaus ai apibend in i – a si iš paukščio sk ydžio – kas į yko pe šį laiko a pį. Man egis, galėčiau eig i, kad bal is ikos s udijų likimas Eu opoje glaudžiai susijęs su pačios Eu opos likimu. Vaka ų Eu opos šalyse pas ebimas bend as b uožas: bal is ikos s udijos ado a ga sį akademiniame pasaulyje ka u su Bal ijos šalių nep iklausomybėmis. Juk ne a si ik inai su apo, kad iek a puka io me ais, iek p aėjusio šim mečio pas- ku inį dešim me į akademinis pasaulis a k eipė dėmesį į bal is ikos disciplinas. Taip į yko daugelyje šalių. O pe so ie inį laiko a pį šiose šalyse domėjimasis bal ų kalbomis i kul ū omis akademinėje aplinkoje a ba bu o isai žlugęs a ba, ge iausiu a eju, gy a o sunkiai, bal is ikos s i yje di bo pa ieniai mokslinin- kai. Ki a e us, Vidu io i Ry ų Eu opoje bal ų kalbomis i kul ū omis bu o i oliau domimasi, be bal is ika en pa y ė didelį ideologinį spaudimą. Vidu io Eu opoje išski inis a ejis bu o Vokie ija, i nesunku sup as i, ko- dėl aip a si iko. Viena e us, šios šalies yšiai su Bal ijos šalimis isada bu o * Teks as pa eng as 2017 m. balandžio mėn. 6 d. Pasaulio li uanis ikos (bal is ikos) kon e encijoje Li uanis ika (bal is ika) šiuolaikiniuose ugdymo p ocesuose plena iniame posėdyje pe skai y o p a- nešimo pag indu. Kon e encija bu o o ganizuo a pagal ES SF inansuojamą p ojek ą Užsienio bal is ikos cen ų i Lie u os mokslo i s udijų ins i ucijų bend ada bia imo ska inimas i yko Vilniu- je, Lie u os edukologijos uni e si e e. Teks e sąmoningai išlaikomi žodinio p anešimo s iliaus b uožai. Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais Įž algos / Insigh s 257 s ip ūs, jų negalima ne lygin i su jokia ki a Vaka ų Eu opos šalimi. O ki a e us, kaip žinoma, bū en Vokie ijoje ilgai neužgijo žemyno žaizdos. Tad bal- is ika bu o puoselėjama iek Demok a inėje Vokie ijoje, iek Fede acinėje Vo- kie ijoje. I ienu , i ki u – no s bu o p imes os ski ingos ideologinės nuo- s a os – išliko senoji adicinė okiečių lyginamosios kalbo y os mokykla, ku i ypač pasižymėjo i bal is ikos y imuose. Visiška išim is bu o Jung inės Ame ikos Vals ijos. Si uacijos JAV negalima lygin i su Eu opa. Ten li uanis ikos dės ymą uni e si e uose už ik ino bend- uomenių lėšomis įs eig os bal is ikos ka ed os (kaip y a bu ę Čikagoje1 i kaip u bū bus Sia le). 1. KOKS GI ŠIANDIEN UŽSIENIO BALTISTIKOS VAIZDAS? Man a odo, kad pag indinė užsienio bal is ikos p oblema is da y a šios disciplinos s uk ū a imas i ie a ilologijos i kalbo y os moksluose bei s u- dijose, ai y a am, kad bal is ika (i / a ki os bal is ikos s udijos) bū ų a ap ų sa a ankiška disciplina, eikė ų suku i isas bal is ikos s udijų pakopas (baka- lau o, magis o, dak a o). Bū ų idealu, kad ben iena bal is ikos ka ed a, siūlan i isas s udijų pa- kopas, bū ų kiek ienoje bal is ikos adicijas u inčioje Eu opos šalyje. O kai ku iose šalyse, ku is o iniai yšiai i susidomėjimas ypač s ip ūs, galė ų bū i, žinoma, i daugiau bal is ikos ka ed ų. Tai – pab ėžiu – bū ų idealu. Tačiau i šiuo požiū iu si uacija y a iš iesų ne ienoda. Mėginsiu ją susis emin i (no s bi- jau kai ką pami š i a ne iksliai pa eik i). A odo, y a ys ski ingos geog a inio s uk ū a imo zonos. (1) Pi majai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos y a (a ben jau aip a odo) daugmaž solidžiai s uk ū uo os i u i a ei ies pe spek y- ų (kaip an ai Š edijoje2, Suomijoje, Čekijoje, Vokie ijoje, Veng ijoje, Lenkijoje i gal ki u ). Čia bal is ikos disciplinos gali bū i in eg uo os į indoeu opeis ikos, sla is ikos a Šiau ės Eu opos a ba į panašias BA a MA s udijų p og amas. (2) An ajai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos y a s uk ū uo os, be bal is ika ė a dės oma kaip a ski as ku sas (egzaminas), 1 Ilinojaus li uanis ikos (bal is ikos) is o iją i daba į apg ildeno Gied ius Subačius sa o p ane- šime „Li uanis ikos s udijos Čikagoje“. 2 Iš Pė e io Vanago p anešimo „Bal ų kalbų s udijų S okholmo uni e si e e: is o ija i ak ualijos“, beje, aiškėjo, kad i Š edijoje si uacija oli g ažu nė a ožinė. PIETRO UMBERTO DINI 258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pa yzdžiui, kalbo y os bakalau o a magis o s udijų s uden ams. Tokia si ua- cija y a I alijoje3. Panaši, be u bū ge esnė padė is P ancūzijoje (įskai an dės- ymą p ie INALCO)4. Šiuo me u aip pa gali bū i dės oma į ai iose BA i MA s udijų p og amose. Tačiau bal is ikos s udijų a ei is čia miglo a, šioms s udi- joms g esia pa ojus, ypač ši oje nuola inių aukš ojo mokslo e o mų epochoje... (3) T ečiajai zonai p iklauso os Eu opos šalys, ku bal is ikos s udijos (da ?) nė a s uk ū uo os. Tokia si uacija y a, pa yzdžiui, Ispanijoje. Be šiandien, de- ja, ne gi i okias gana gilias bal is ikos adicijas u inčioje šalyje kaip No - egija bal is ika jau nebedės oma. Be o, da y a šalių, ku bal is ikos adicijų nė a a ba be eik nė a, pa yzdžiui, Slo ėnijoje, K oa ijoje, Se bijoje, G aikijoje, Po ugalijoje. Žinoma, ai ne eiškia, kad bal is ikos eikia kiek ienai Eu opos šaliai (no s bū ų pageidau ina). I aip pa ne eiškia, kad šiose šalyse isai nė a specialis ų i žino ų: en y auja spon aniška – adinasi, pa a- a ba pe i-aka- deminė – pasiūla: pa yzdžiui, į ai ūs p ojek ai, a ba y inėjimus sa a ankiškai ykdo pa ieniai mokslininkai a mokslininkų g upės. Tačiau šiuos samp o a i- mus galiu pabaig i džiugia gaida. No iu paminė i a i kščią eiškinį, yks an į už ES ibų, Š eica ijoje, ku bal is ikos s udijas ke inama a gai in i5. 2. BALTISTIKOS APIBRĖŽTIS Vienas s a bus ski iamasis bal is ikos bal ų šalyse i užsienyje b uožas y a u bū ai, kad pas a osios s ip iau jaučiamas apib ėž ies po eikis. Užsienio bal- is iką eikia apib ėž i, kaip sakoma, iek ho izon aliai, ai y a lyginan ją su ki- omis ilologijomis i kalbo y omis, iek e ikaliai, ai y a lyginan su Bal ijos šalių bal is ika i sa o šalyje. Bal is ikos samp a a i dės ymas pasaulio uni e si e uose bu o i ebė a ne- ienodas eiškinys, p iklausan is nuo daugelio eiksnių. No malu, kad dės y- mas nuola kin a: keičiasi me odai, in e esai, galų gale – mados. Tačiau, nep i- klausomai nuo iso o, gal e a pasaky i, jog bal is ai Bal ijos šalyse i bal is ai 3 Iš Guido Mchelinio p anešimo bu o sužino a, kad lie u ių kalbos dės ymo si uacija Pa mos uni e si e e aip pa k i inė. 4 Dėkoju Hélène de Penan os už pas abas i in o maciją pe kon e enciją. 5 Tam ikslui paskelb a kon e encija Re i alizing Bal ic S udies į yks 2017 m. gegužės mėnesio p adžioje. Beje, p iminsiu, kad 2008 m. pi mą kon e enciją su engė Š eica ijos lie u ių ben- d uomenė d auge su Lie u ių kalbos ins i u u i Vilniaus uni e si e u (In e na ionale Kon e- enz zu li auischen Sp ache und Li e a u „Posi ion und Bedeu ung des Li auischen im eu o- päischen Kon ex “, 4.–6.06.2008, F ibou g, Be n, Zü ich). Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais Įž algos / Insigh s 259 užsienyje dėl ski ingų adicijų i ski ingų audi o ijų ka ais ne ienodai su- p an a i dės o ą pa į y imų objek ą. A nebus aip, kad bal is ai Bal ijos šalyse i bal is ai užsienyje ski iasi uo, kad ado aujasi ski inga bal is ikos samp a a, o gal i kanonu? O ski ingu bal is- ikos kanonu ado aujamasi implici iškai, ne gi nesu okian a ne i in k eipian dėmesio į eo inius aspek us… Gal y a p asminga šia p oga i šioje kon e enci- joje iškel i klausimą, a įmanoma undamen inė bal is ika? A y a p asminga s a s y i (i gal mėgin i nus a y i) am ik ą bend ą bal is ikos kanoną? Ka u su šiuo kyla i ki ų klausimų, pa yzdžiui, a bal is ika kaip discipli- na y a pakankamai aiškiai apib ėž a? I kiek y a, jei y a, okių apib ėžimų? A nebus aip, kad į okį s a bų klausimą – i eo inį, i aikomojo pobūdžio – da nė a inkamai a saky a? Gali bū i, kad apie šią p oblemą da pe mažai gal o a, mąs y a. Kiek bal is ikos de inicijų žinome? Pamėginau g ei omis su ink i ben kele- ą apib ėžčių iš leidinių, ku ie bu o po anka (be į šią emą bū ų e a gilin is daugiau). Jānis Endzelīns, Ie ads bal u iloloģij (1945: 5): „Runājo ieši pa bal u iloloģiju, a eik , ka ai pa pē ījamo objek u i ā bal u au u ga a da bība, kas izpaužas mu es ā diem un aks ī os ai iespies os eks os, ā ad senp ūšu, leišu un la iešu aloda, li e ā ū a (a me iku) un mī oloģija, pie kam bal u iloloģija auga izseko bal u alo- du, li e ā ū u un icējumu a s bas gai ai.“ Džakomas De o as, K ie imas į bal ų ilologiją (2004: 83 [iš i alų k. e ė R. Klioš o ai y ė]): „Pi masis bal ų ilologijos užda inys – apib ėž i bal ų bend ys ės są o- ką ne kaip nejudančio medžio šaką, be kaip nuola os dinamiškai įsi- i inančią pusiaus y ą a p p iešingų s o ių, ku ios a sklinda iš į ai ių pusių.“ Jonas Kabelka, Bal ų ilologijos į adas (1982: 6): „Viena iš okių indoeu opiečių ilologijos šakų y a i bal ų ilologija, a ba bal is ika, ku ios y inėjimo objek as y a bal ų kalbos, bal ų au ų li e a- ū os bei au osakos yšium su šių au ų is o ija i kul ū os is o ija.“ Raine Ecke i k ., Die bal ischen Sp achen (1998: 5; Vo wo ): „Die o liegende Ein üh ung in das S udium de bal ischen Sp achen... e olg das Ziel, übe die Sp achen an die einziga igen Kul u en diese Völke he anzu üh en.“ PIETRO UMBERTO DINI 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI A[lgi das] S[abaliauskas], Lie u ių kalbos enciklopedija (2008: 55): „bal is ika, bal ų ilologija, – bal ų au ų kalbų, li e a ū os i au osakos lyginamasis mokslas; plačiąja p asme – kompleksinė mokslo šaka, i ian- i bal ų au ų is o iją, kalbas, li e a ū ą, olklo ą (pagal ai, ku ios bal ų au os is o ija, kalba, li e a ū a i olklo as i iama, da ski s oma į li ua- nis iką, la is iką, p ūsis iką).“ Kas y a bend a isose šiose apib ėž yse? Viskas. Visose minė ose de inici- jose akcen uojama bal is ikos a ba bal ų ilologijos is o inė paski is, pi miau- sia indoeu opeis inė, į ku ios aki a į įeina i kalba, i li e a ū a, i mi ologija, i au osaka i is o ija. Įdomu, kad e minas ilologija čia a ojamas i sup an a- mas maždaug kaip „kul ū os isumos nag inėjimas pe kalbos p izmę“. I okia y a (a ba ilgai bu o) bal is ikos s udijose y aujan i samp a a – sp endžian iš pa eik ų de inicijų – pe ge ą pasku inį pusšim į. Nejaučiama (a nebu o jau- čiama) jokio ski umo a p e ikečių, ai eiškė, kad bal is ika = bal ų ilologija, i a i kščiai. A ik ai šiandien aip y a? A galima, pa yzdžiui, eig i, kad bal is ai i šiandien y a aip pa i daugmaž išp usę indoeu opeis ai? Toli g ažu ne isada. A galima, pa yzdžiui, eig i, kad bal is ai domisi ne ik kalba, be i li e a ū a i / a au osaka? Toli g ažu ne isada aip y a. I u bū seniau aip pa ne i- sada y a bu ę. Iš ik ųjų pa eik os de inicijos nub ėžia idealias disciplinos ibas. Vis dėl o šie samp o a imai duoda pag indą kel i klausimą, a „bal is ikos“ i „bal ų ilologijos“ e ike ės šiandien da su okiamos sinonimiškai? Tu bū aip jau nė a. Kalbos a osenoje jaučiamas am ik as seman inis paki imas, i ai p i e čia iškel i okį klausimą. Beje, eiškinys labai įp as as kalbose. Ge ai žinoma, kad žodžiai gy ena ilgiau negu są okos, ad uo pačiu būdu ( ai y a uo pačiu žodžiu) adiname jau pasenusias a šiaip pasikei usias są okas. Kiek iena kalba gali pa eik i daug mo y acijos silpnėjimo, p a adimo a ki imo pa yzdžių. Man egis, kad ai yks a (a ne gi jau yko) i su e minus echnicus „bal is ika“. Nežinau, gal ai ik mano įspūdis. Bū ų įdomu, jei ge biami kolegos galė ų ai pa i in i a paneig i. Paž elkime da į isiems žinomo a p au inio žu nalo Bal is ica nuos a as. 1965 m. žu nalo pi majame nume yje, umpame „Redakcijos žodyje“ (p. 5) p is a omas i apibūdinamas žu nalo ikslas: „Šiame leidinyje bus skelbiami s aipsniai bal ų kalbų one ikos bei ono- logijos, akcen uacijos, mo ologijos, sin aksės i leksikos klausimais, be o, bus ski iama dėmesio bal ų kalbų y inėjimo me odikai, kon ak ams su ki omis indoeu opiečių (ypač sla ų) i neindoeu opiečių kalbomis.“ Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais Įž algos / Insigh s 261 Kaip ma y i, isų pi ma bu o s a bu apib ėž i mokslo y imo ba us, ku ie bus di bami – ai mokslinio da bo ba us – adinasi, isų bal ų kalbų g ama- ikos i žodyno ba us. Tačiau gãli s ebin i ai, kad nieko nebu o pa ašy a apie y imų, ku ie bus a liekami, me odus. Kodėl? Todėl, kad bu o sa aime aišku, jog jie u ėjo bū i is o inio-lyginamojo, kalbų yšių i a p ilologinio pobūdžio. Toks sa aime sup an amas įsi ikinimas, beje, aiškiau išski iamas i apib ėžia- mas iš ka o po „Redakcijos žodžio“ einančiame akademiko Kos o Ko sako s aipsnyje (p. 11): „...šiam leidiniui išpul ų i pa eiga juo glaudžiau susie i šiandieninius bal is ikos y inėjimus su a p au inės lyginamosios kalbo y os ak ualio- siomis p oblemomis, o ypač su omis ilologijos mokslo šakomis, ku ios jau iš seno u i gilią adicinę sąsają su bal is ika i y a įnešusios s a ų indėlį į bal ų au ų p aei ies, kalbos bei kul ū os y inėjimą.“ Šis i daba inis in e ne inio o pa ies žu nalo ikslas labai aiškiai ski iasi: „Žu nalas eikia pi menybę is o iniams, lyginamiesiems i ipologiniams bal ų kalbų i jų a mių y imams, bal ų i ki ų kalbų yšių klausimams, bal ų kalbo y os is o iog a ijai [...] Nuo 2006 me ų žu nalas ski ia dau- giau dėmesio sinch oniniams daba inių bal ų kalbų y imams, įskai an ekspe imen inius, g e inamuosius i aikomuosius da bus.“ Iš čia aiškiai ma y i, kad s a s omos disciplinos su okimas pa y ė am ik ą lūžį. A odo, kad mokslinis a p au inis žu nalas pa adinimu Bal is ica a p sa- o ikslų is da į ašo is o inio pobūdžio y imų p io i e ą, be sma kiai pakei- čia 1965 m. nuos a as i į aukia į sa o mokslinius ba us aip pa i sinch oninio pobūdžio y imus. Lūžis egis uojamas nuo 2006 m., no s pa ys pokyčiai p a- sidėjo anksčiau. Taip a si iko, kad pe pas a uosius du– is dešim mečius daug daugiau sinch oninio pobūdžio y imų apie bal ų kalbas paskelb a iek Bal ijos k aš uose, iek i už jų ibų. A ai nė a de ac o p ipažinimas, kad „bal is ikos“ są oka sma kiai pasikei ė? Sakyčiau, kad šiandien „bal ų ilologijos“ e ike ė siejama ik su diach onija i kalbos ki imo p oblemomis, i galbū bū en su ekdo ikos (su eks ais susiju- siais) y imais. Ki a e us, „bal is ikos“ e ike ė labiau lipdoma sinch oniniams i ipologiniams y imo aspek ams. Kaip bebū ų, ši „bal is ika“ su okiama la- biau kaip pos indoeu opeis inė (gal ne gi pos kompa a y is inė) i gal ipologi- nė. Sakyčiau, kad „bal is ikos“ e ike ė šiandien sinonimiška „bal ų kalbo y os“ e ike ei. Man a odo, kad iš ina ės sis emos, y a usios iki pas a ųjų dešim mečių, . y.: PIETRO UMBERTO DINI 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI • I) hipe onimas: 1. bal is ika ↙ ↘ koiponimai: 2. bal ų kalbo y a 3. bal ų ilologija o muojasi, o gal jau susi o ma o, d ina ė sis ema, . y.: • II) hipe onimas: 1a. bal is ika = 1b. bal ų kalbo y a ↓ 2. bal ų ilologija ling is iškai kalban , bu o pe ei a iš koiponimijos į me onimijos san ykį. Jau senokai Romanas Jakobsonas pab ėžė, kad Fe dinando de Saussu o dia- ch onijos i sinch onijos dicho omija y a ik didak inė ikcija, ji nė a eali. To- dėl eikia žiū ė i, mano manymu, ik eigiamai į ak ą, kad sinch oniniai y i- mai į auk i į bend ąją šiuolaikišką „bal is ikos“ są oką. Kai ku iems bal is ams kelia šiek iek ne imo, kad adiciniai diach oniniai ling is inai y imai be eik jau išs um i iš os są okos i nus um i į an ąjį planą kaip „bal ų ilologija“... Tačiau manau, kad nep iklausomai nuo kiek ieno mokslininko eikiamos pi menybės ienam a ki am šios disciplinos su okimui, u bū u ėsime p i- p as i p ie kin ančios bal is ikos samp a os... Tu bū pa i mūsų mokslo šakos są oka u i ap i pla esnė. Beje, užsienio bal is ams – daugiau a mažiau sąmoningai – aip isuome i ekda o in e p e uo i „bal is iką“, nes jiems eikia kalbė i daugiau apie mišką negu apie a ski us medžius, – jiems bū ina pa eik i bend ą bal is ikos s udijų aizdą i nea ski i nuo ilologijos ne ik ai kalbo y os, be i li e a ū os, mi o- logijos, e imo bei kul ū os is o ijos. A i kščiai, bal is ai Bal ijos šalyse gali sau leis i „p abangą“ skaidy i discipliną į smulkesnes sudedamąsias dalis i ši- aip už ik in i y imų pažangą. I ienas, i ki as aspek as – s a bus i naudin- gas. I ienas, i ki as požiū is gali ka u da niai sugy en i, nes iš jų susida o ai, ką jau ki u pa adinau „mūsų bend oji bal ici as“6. 6 Apie ai jau ne ka ą esu samp o a ęs panašiomis p ogomis, plg. KB, 2005, 11, 57–58; LZAVēs- is 2010, 64, 3./4., 132–134; BF, 2010 [2011], 19–1/2, 135–137). Ta p bal is ikos i bal ici as, a ba užsienio bal is ikos klausimais Įž algos / Insigh s 263 3. UŽSIENIO BALTISTIKOS ATEITIES PERSPEKTYVOS Ypač užsienio bal is ai p i alo pasi elk i bend osios bal ici a is są oką, adina- si, okį bend ą p iklausymo pojū į i / a jausmą, jungian į Bal ijos i ne Bal ijos šalių bal is us. Bal is ika i bal ici as y a kaip du poliai, a p ku ių yks a mūsų kaip bal is ų dialogas a p Bal ijos šalių i užsienio. Užsienyje bal is ikos s udijų i disciplinų likimas p iklauso iek nuo a ski ų mokslininkų eiklos, iek i nuo a ski ų užsienio uni e si e ų poli ikos. Tačiau ne paslap is, kad šiuo me u iso pasaulio uni e si e uose siau oms specialybėms g esia pa ojus. Da ieną ka ą leiski e man čia pasi elk i Vokie ijoje suku o e mino „o chidėjinės specialybės“ ( o. O chideen äche ) e o iką, i aip pa pa- saky i, kad bū en aip užsienyje bal is iką su okia ki ų (ypač „galingesnių“) disciplinų a s o ai. Daug kas bū ų pa enkin as, jei dės y ume ne bal ų ilologiją, o kokį no s (sakyčiau, be kokį) ling is ikos bend ąjį dalyką. Apie ai eikia šnekė i ne apokalip iškai, o blai iai, objek y iai. Šiuo me u ekonomikos sąlygos lemia isai naujo esminio ski umo a p Bal- ijos i užsienio bal is ų a si adimą i apsunkina humani a inių mokslų padė- į isu , bal ų šalyse i ne bal ų. Tačiau, no s galima many i, kad bal ų šalyse nebus į ykdy a bal is ikos sa ižudybė, užsienyje kyla im a g ėsmė bal is ikai kaip disciplinai: ji gali išnyk i, ada išnyk ų i jos a ei ies pe spek y os. Tokia g ėsmė ypač ma y i en, ku bal is ikos s udijos nė a solidžiai s uk ū uo os, o en, ku bal is ikos adicijų da nė a, jos a si adimas pasunkėja. Sa aime aišku, kad užsienio bal is ikos a ei ies pe spek y os glaudžiai susi- jusios su ęs inumo už ik inimu. Tęs inumo klausimas da osi ypač aš us, nes gali nebelik i pamainos, kai į eme i ū ą pasi auks daba inė p o esū a. I da blogiau, pamainos gali nebelik i ne odėl, kad nebus de amai pa uoš ų jaunes- nių specialis ų, o ien odėl, kad nė a inkamų mokslo poli ikos sp endimų. Toli g ažu ne kles ė i – gal išsky us pi mosios zonos šalis – ki u Eu opoje bal- is ikos s udijos s engiasi iš eng i be kokio ipo „sumažinimo“ i ben išlaiky i daba esamą padė į. 4. IŠŠŪKIAI UŽSIENIO BALTISTIKAI Manau, aišku, kad užsienio bal is ikos išlikimas i palaikymas y a lygus pa- ies bal ų šalių bal is ikos išlikimui i palaikymui. Tai ik iš išo ės gali a ody i du ski ingi dalykai. O kaip žinoma, išo ė y a apgaulinga. PIETRO UMBERTO DINI 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Tad kyla klausimas: ką eikė ų pada y i, kad galė ume išsaugo i bal is ikos s udijas? Neslėpsiu, leng iau į a dy i šias p oblemas, negu pasiūly i p iemonių joms išsp ęs i... Čia ypa ingai naujo nieko nė a. Tačiau ben jau aps a s y i p o- blemas i mėgin i pa eik i siūlymų bū ina. Man a odo, kad galė ų bū i ne lem ingos, be naudingos okios p iemonės: • Reng i i dės y i bend us ku sus ( adinasi, s ip in i uni e si e ų bend a- da bia imą i koope aciją) i eng i jung ines daugiašales s udijas ben nuo MA pakopos. • Suku i bend ą dok o an ū os s udijų p ojek ą sujungian į ai iose šalyse eikiančias bal is ikos ka ed as; bū ų idealu, kad bend ada biau ų isos ka ed os. Tam ikslui panaudo i ko u elos galimybes bei jau eikiančius a p au inius susi a imus. • Pasiūly i bend ą Eu opos dak a o laipsnį, siūlan pagal specialybes į ai- ias šalių bend ada bia imo galimybes. • Ski i umpalaikį a ba ilgalaikį inansa imą bal is ikos dės y ojams i docen ams, aip pa i užsieniečiams, kad bū ų už ik in as dės ymas, jei ie inis uni e si e as negali a neno i am naudo i sa o biudže o. Leng iau pasaky i, ko ne eikia da y i, pa yzdžiui: • Iš eng i Eu opos Sąjungos p ojek ų pinigų sky imo užsienio uni e si e- ams nega us iš jų aiškaus pasižadėjimo pe im i inansa imą po p ojek o pabaigos. Taip elg is y a umpa egiška, nes gali bū i ik pinigų š ais y- mas (žiū in iš ilgame ės pe spek y os). Be o, užsienyje ikslinga s ip in i jau esančius bal is ikos židinius, o ne a i- da y i naujus cen us. P o ingiau šiuo me u su elk i ene giją i lėšas, o ne jas išba s y i po upu į po isą pasaulį. O en, ku is dėl o įmanoma gal o i apie naujų cen ų a ida ymą, e a konsul uo is su seniau eikiančiais cen ais, ku bū ų galima as i eikiamus i jau k ali ikuo us da buo ojus. 5. PROJEKTAI7 Baigian p anešimą no ė ųsi iešai pagi i anks esnio p ojek o Lie u a čia i en a lik us da bus i ypač Li uanis inių s udijų ka ed os i p ojek o ado ę Lo- e ą Vilkienę už skaid ų, ko ek išką i subalansuo ą ado a imą. Daba inio p ojek o Užsienio bal is ikos cen ų i Lie u os mokslo i s udijų ins i ucijų bend ada bia imo ska inimas (N . 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002, e - ė 5,8 mln. eu ų) eikla, suplanuo a 2017–2023 m., apima ik mobilumą. Tai 7 Šis sky ius pa ašy as iš dalies emian is Iljos Lemeškino p anešimu „Ku eda užsienio bal is- ikos kelias?“, ku io eks as aip pa skelbiamas šiame žu nalo nume yje.