S aipsniai / A icles 167
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: a ealinhas línguas
bal as pesquisas, geoling is ica, dialec ologia, pe cep i ioji dialek ologia.
RAMYGALOS ŠNEKTA
LITUVI TERMI
CALIFICIJOSE:
GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ
Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o
Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis
ANOTACIA
A igosnyje, com base XX a. segunda pa e manusc i a a mių ma e ial, ap esen a-se
geoling is is compa a i amasis Ramýgalos šnek os pesquisa. Ti iamosios šnek os á ea
desigualy iškumą mos a p incipalmen e sua luga classi icações a mių li uãos. a. XIX inal
An ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos šnek a, embo a e a ibuída a i iečių pi mų,
e a a imesnė aukš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių classi icações maio pa e da
á ea de šnek os em discussão ou e oda a á ea de šnek os a ibuído a y inių aukš aičių
pa a mių.
Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy-
umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i-
ba ulhosamen e e ossem nasinais ozes. As esnek as o ien ais ca ac e ís ico des as
ca ac e ís icas es eu inimo mais se des acam y iniai šnek os plo o pak aščiai.
Šnek os plo e ixua i modedeli lingubiniai mudanças indicam não só econs uída y inės
A. Ba anausko y iečių p imei os limi e p ecisão. Dá-se p essupos o que na XX a. p imei a
pa e pe eiginia enham sido não só aukš aičiai idu iečiai, mas e seus kaimynai aukš aičiai
y iečiai pan ininkai.
ESMINIAI VOODŽIAI: Ramýgalos šnek a, classi ica i a das adicionais a mių
lie u ių, An ano Ba anausko a mių ski s ymas, An ano Salio a mių klasi ikacija,
aka ų aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių ibos.
LAURA GERŽOTAITĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ANNOTATION
Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u y, he
a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The
he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he
classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s
Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by The da a
An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e
classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec
was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian.
collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed
(un, um, in, im; ų, in o) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by
he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he
subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o
eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only
show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas Fi s Eas e n
dialec . An assump ion can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle
Aukš ai ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by
na u e.
KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional
dialec s, An anas Ba anauskas classi ica ion o dialec s, An anas Salys
classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian
o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. a. início do XXI. oco e adicional das
dialec ologias li uãs i sm em geolinjams pe mi e in en o iza oda a lingubiná
g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė-
de um ou ou o a ealo a iedade. Amplia-se os campos de pesquisas de
geoling is ica de ou oslingües: passa am a se analisadas não só ou os galhões
e ou as línguas pe i e ias expe imen adas ou expe imen ando in luência, mas e
ambém do meio li uânico á ea šnek os, po exemplo, Jona õs (Kazlauskai ė 2008:
600609; Ge žo ai ė 2012: 156174).
Jona õs šnek a da p imei a me ade do XX a. An ano Salio a mių classi icação
oi a ibuído a al os aičių idu iečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992:
3140). Aukš aičių idu iečių pa a mė des e ski s ymo au o iaus indicada como
pe eiginė. De aco do d iga sių an, am, en, em man enikymą ela e a a imesnė
alš aičiams aka iečiams, po causa p iebalsio l kie inimo šliejosi aos alš aičių
y iečių pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109).
A igos A icles 169 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Didesnė aukš aičių idu iečių pa e da XX a. segunda pa e da Alekso Gi denio e
Zigmo Zinke ičiaus a mių classi icação a ibuída a aka ų aukš aičių šiauliškių
(Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 138). Vaka ų aukš aičiams
šiauliškiams p o imos endo sido não apenas desses kalbininkų indicadas
aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs
a edinkės (Ge žo ai ė 2016: 65). A eles, p esumi elmen e, šlie ųsi ainda e A. Salio
di e gimen o al š aičių idu iečių e aukš aičių y iečių pan ininkų pa ibyje
ex- is Su liškis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339). Ele a segunda me ade do
século XX. a ibuído aos eas e n aukš aičių pane ėžiškių.
Explicado A. Salio a mių di e gimen o e especialmen e de geoling is ís ica
An ano Ba anausko a mių klasi ikacijos ekons ukcijos yškėja ki okia kone iso
aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108–
111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .).
A pa i das duas classi icações sug e imen o ê-se que mencionada á ea não
só não oi susiau ėjęs piečiau Šiauli, mas êendeu-se onde que mais a les e
di ecçãomi e ab iu nemažą A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus exclusi os eas e n aukš aičių pane ėžiškių
(šiau inių e pie inių) pa e.
O obje i o des e a igo discu i à a ual sul dos auks aiços pane ėžiškių
a ibuída a Ramýgalos šnek os á ea ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA kio, LKA 335,
268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš-
T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės)
(Veja Fig. 1).
Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis,
apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly-
ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a -
mių classi icações: inais do XIX a. A. Ba anausko, XX a. 4-o décmecio A. Salio e
XX a. segunda pa e da A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus; 3) ealiza ade inamá ia
šnek os á ea ixuadas análises linguís icas peculia idades e en a a alia
šnek os kai ą.
Ma e ial in es igá el é p incipalmen e cons i uído pelo Ins i u o da Lí ima Geoling is ica do
Cen o Ta mių a chy e gua dados XX a. segunda pa e manesc i ó ios šnek ų desc i os e ex ai
(pe žiū ė a 19 man aščių; ž . Rank aš inių šal inių są ašą), mais de ês ho as de du ação
g a ações de som (ž . Ga sinių šal inių są ašą). Também em asi publicui is šnek os ex s. 1
Skliaus uas indicados núme os são locais (pon os) co espondmenys (ž . LKA joje, s ambesniais
eles quase co esponden es mo ieços p imei os An ano Ba anausko ski s yme limi es.
I 2130).
LAURA GERŽOTAITĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 PAV. Ramýgalos šnek os á ea ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA
299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336,
Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) nas classi icações dos e i ó ios li uanos
( agmen as)2
2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci-
San umpos ma ca de Alekso Gi denio e Zigmo Zinke ičiaus classi icações aka ų aukš aičius
šiauliškius (VAŠ) e eas e n aukš aičius pane ėžiškius (RAP).
A igos A icles / 171
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS
ŠNEKTOS SITUACIJA
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
Em elação à língua us ojada cen inė Ramýgalos šnek os pa e da á ea
des inadoų a mė y ininkų indicada como ienaly ė. iškių (LKA 267) apylinkėse
us o a só língua lie u ių, a a mė XX a. 67-ой dešim mečiais, como a i ma-se,
ela i amen e bem man ida (Mikėnas 1951 (1) 3: s 4; plačiau. Šukys 1986: 127).
Visiškai lie u iškomis laiky inos Su liškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas
1959: 3). Só amílias Li u iškas (miš ių apsk i ai nebu ę) i iam nos Gudẽliuos
a ibuídos ao pon o Ramýgalos (LKA 300) e lhes p óximos em Pašili e
Raukš óimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, ki a aučių não ha iam e pa a o
les e de Ramýgalos no ilame Ga uck (Čyplienė 2016: 563). Ta mės mudanças do
úl imo pon o apylinkėse, y ėjo liudijimu, lėmė suak y ėjęs mobilidade da
população, 19331934 m. nu iesus Kaũnas-Pane ėžs plen ą (Masiliūnas 1959: 2).
Com os esiden es de Ramýgalos glaudesnius yšius (pi mamen e pa a ins de
ap endizagem) sus en ęs Aukš ãd a io (LKA) e Jo áinių (LKA 301) apolinquias
337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję
esiden es (PKT II 211). Nunciou-se que Li u iakalbios e am e ou os ab angidos
na plo a pe o de Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) e Aukš ãd a io (Kubiliūnienė
2016: 536; Malinauskas 2016: 661) esiden es de bai o.
Quase odos os li uanos no pe íodo mencionado i iam na Ulinų (LKA 268) alocada à aldeia
Dūdónių (Gai enis 1960 (1): 12, 5). Um pouco mais do que an es uma década, 1946, de aco do
com o sace do e Juozo Dubniko, a pa óquia Ulinų e a comple amen e Li u iška (Dubnikas
1946: 288). Mínimo com d a u asun os u ėjęs locais pessoas habi ado T uska õs (LKA
336) pon o a ibuído a aldeia Uža lės (Eigminas (1): 5)4. No en an o, a maio ia da
população dos a edo es des e pon o naquele empo já cons i uía ex-d a os
(Pã e menio, Pãgelupio, Gais e ou os) kumečiai e naujaku iai (Eigminas (1): 5. D a ų gausa
mais se dis inguiu o ociden al pe i e ia da á ea de Ramýgalos šnek os pe o K ẽkena a
(LKA 299) e o o ien al pe o Jo áiniais (LKA 301). No en an o, o e ei o das línguas sla as
nessas a edinhas a mei não oi uni o me. Mais in luência des a kabos, Vale ijos
Di žinskienės eigimu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios K ekena õs pessoas
albai. Šį ak ą 3 Aqui e nou o skliaus os indica núme os indicam, pelo qual
manusc ip iniu pon o sąsiu iniu baseia-se.
4 Handesc i ó io T uska õs ap aše pon o ano do es udo não anin idi i.

LAURA GERŽOTAITĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i-
desde miss do município Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk o),
Naujãmiesčio (LKA 232), Vadak (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) e
T uska õs (LKA 336) lis a de despa os issidėsčiusių (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 23).
Kons a ui ou que seiau inių K ekena õs apylinkių, esančių Vadak (LKA
266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y-
ė-Di žinskienė 1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Vadak (LKA
266) esiden es ik ai lenkiškai kalba. Rencan ando ma e ial de a mių a lasu da
língua Lie u ių nes a localo ėje as à apenas uma ou a casa lie u iškai kalban i
amilia. Ta mės ep esen an es escolhe em habi an es alan es de li uano indica
como li emen e comunican es da e polkų kalba (Ru kauskai ė 1960 (1): 8). La čiau
sob e es as e ou as localidades e nelas insc ipy us ansk ibuo us ex os s .
(Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Ka aś 2002; Zielińska: 2002 5859;
Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Além disso, K ekena õs apylinkėse bu a
ainda e usakalbių aldeias. Embo a sob e Jo áinius ambém enham ha ido mui os
d a os (Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), de pais ha endo sido não- e ín (U bana ičiū ė
šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu-
o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas
(1): 25)5. Dos izinhos pa a mias locais de a isėlusios o am e de ou os pon os
apylinkėse. Pa a o les e de Aukš ãd a io e a es e pon o a ibuído A. Salio na aldeia
S ebkių, ao es emunho da esiden e local Ma ijos Se eikienės, y a o kupiškėnų,
u eniškių pa a me kalbėję habi an es (Se eikienė 2016: 802803). Suas p óp ias
a elhas ala am, como a i ma-se, Kupiškio-Anykščių a me. O impac o das línguas
esla as nas línguas dos a edinhos conside ados, ma y , não ês g ande de ido
ao neišplė o o escolas polkų kalba inklo jose. Lenkiškos p imá ias escolas 1926 m.
udenį ís eig os apenas em algumas á eas pe enciusas ao apsk ičiai Pãne ėžio:
K ekena ojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punk o) e pa a o no e de Ramýgalos školų
inklas d iekėsi ak į nuo nag inėjamojo plo o nas localidades de Kaũno (pa y a,
šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių
Jona ojè (du komplek ai), Lãpdámi, Bãb u) e Kėdainiai (pa y a, Žemi, Do nuè (po du
komplek us de apsk ičiai)
(Še kus 2007: 43).
5
No Rankesc i ó io Jo áinių ap axe pon o ano do es udo não anunciado.
A igos A icles 173 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė-
se a é XX a. 3-iojo dezmecio. Em abalhos de ca á e paisš o ico indica-se que
a es a al p imá ia escola Ramýgaloje ab ída 1852 m. Após a eliminação
baudžia a uncionou algum empo e a segunda p imá ia escola; elas mais a de
o am unidas. 1911 m. Ramýgaloje ab ída a segunda p adinė me gaičių escola
(As amskas 2016: 189), 1918 m. in oduzida p ogimnazija, d i p adžios mokyklos
(Juška 1946: 282). m. abe a escola iškiuose (As amskas 189 1905): e Su liškyje
(K iklys 1965: 442). 1906 m. começa am a ope a T uska õs (1915 m. e lie u iška),
1907 m. Jo áinių (mokomoji kalba usų) p adinės mokyklos (As amskas 189;
Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). Sob e 1905 m. Ulinuose
c ianças línguas li uanas mokė Bis ampolio d a o panelės, pasei mais do que
dezmeci, sob e 19181922 m., aba y a, como esc e e, p i ados, e 1922 m.
als ybinė mokykla (Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As am
2016: 191skas). Mes ado nas escolas p imá ias p incipalmen e oco eu usas
língua. Após a sup essão da p oibição da imp ensa li uanos Pas ebé ica, que
kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190).
alguns da mesma XIX a. im ou XX a. começo nasceu e XX a segunda me ade da
língua de inques ões locais habi an es es i em e comple amen e bemocsliai
(Eigminas (1): 57).
En ão lenkų língua Ramýgalos šnek os plo e, ao con á io ni Kaũno (ou
KėdáiniųJona õs) a eale, não domina a (Ru ko ska 2014: 217). S aipsnyje analisada
e i ó io, exce o K ẽkena ą, al ez mais alida como mencionado a ealo pe i e ia.
Conside a que em subsequen es posky iuis desc i os em di e en e pe íodo ixa
os mudanças da la mia Ramýgalos šnek e, como e a ela ao lado em Rad liškį, mais a
conside a em na u ais da la mia oca do que o esul ado da in e ação de á ias
línguas (Ge žo ai ė 112 2016:125).
2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO
TARMI SKORSTYME
P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika-
cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa-
baigos A. Ba anausko em mapa de dis ibuição dos a men os li uanos (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016:
45). Numa a mia de 6 A. Ba anauskui, que se encon a na pe eg inação do 6 A. Ba anauskui, que
esc e eu a Webe i discu indo quan os ou os aspec os lingüís icos, es a a mia apa eceu co não
como widu ina ì Ry czu e waka czu lê uwin e piku (Alminauskis 1930: 93).
LAURA GERŽOTAITĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) nes e mapa pa ece insc e e -se en e i iečių an ųjų e
ečiųjų a mėms a ibui ų šnek ų (ž . ig. 2.)7. 2 PAV. Ramýgalos šnek os á ea ( iškių, LKA 267,
Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335,
T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) A. A si uação na di isão dos a men os de
Ba anausko em odas as classi icações de a men os é amplamen e discu ida (Ge žo ai ė 2012:
( agmen as)8
7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė
156174; 6568, 112125). P idu ina só que em uma das Šiauli apsk i ies localo ias, Šedu ojè (LKA 199),
dados mais ecen es de pesquisas, ixada di e si icando não só os a iechos p imus A. Ba anausko
ski s yme, mas e os quase co esponden es aukš aičiai idu iečius com aukš aičius a iečius
pan ininkais A. Salioški e aka ų aukš aičius šiauličius su y ų aukš aičius pane ėžišk Aiais Gi denio
e Zinke ičiaus classi ica i os.
2016: 313).
8 San umpos ma ca A. Ba anausko di e gimen o i iečius p immuosius iniemiečius (R1ž),
i iečius an uosius (R2) e e čiuosius (R3).
S aipsniai / A icles 175
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
O ieços p imei os plo e, A. Ba anausko eigimu, e ki čiuo i ( i ap adicialmen e,
i agališkai), e neki čiuo i dubla sia mis a an, am, en, em inham se man idos
saudá eis, exemplo: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys
ʻkamš ispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 6061; e ambém
Aluskis 1930: 73). No luga do ex-nosinio balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij 1898: 61;
Ge žo ai ė 2015: 151; 2016: 4849)9.
D ejopa ap a as peculia idades a osena Ramýgalos apylinkėse ixuada A.
Ba anausko cole uas e F anzo Spech o emleis uos ex os. Pa a o no oes e de
Ramýgalos exis en e na K ekena õs pa apijoje (jai, ma y , pe enęs e o p óp io
município) ou, p esumi elmen e, sob e pa a o sudoes e de Ramýgalos escien e
Su liškį (LKA 335) (zino-se que a pa i des as a edinhas p o ês F. Spech o
ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių
mencionados nes es ex os за ašy a me (Spech 1920: 194197)10. D iga sis an aqui,
como e indicado A. Ba anausko, man ido saudá el, ex: aǹ nakwýnes ʻan nak ynėsʼ
(Spech 1920: 194), i wán ́deniį andenįʼ (Spech : 195:ʼ), gywʹán oju ʻgy en ojų
(Spech 1920: 195), issigazda ʻišandoʼ (Spech 1920: 195, 196). Bu ęs nosinis ą a as
como ilgasis ou umpasis a, exemplo: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a
ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195).
An e o i ieços p imei os de in e no F. Spech o ambém e e oje Aukš ãd a io (Wysokidwó ) pa apijoje
ixado já o i ieços e iesiemsšeš i ca ac e ís ico d iga sio an es eu inamen o, ex.: nusiguda
ʻnusigandoʼ (Spech 1920: 192), uku ʻ ankųʼ (Spech 1920: 192), uks i ʻanks i (Spech 1920: 192). Bu ęs noSu
ou as e miças o ien ais besi ibojanças Ramýgalos apylinkėse зараʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja
sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191),
żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192).
ʻgalėjoʼ (Spech 1920: 195). K ẽkena ą (o , p esumi elmen e, Su liškį) eduzuo as galūnės, eg.: bégu ʻbėgaʼ
šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i
(Spech 1920: 194), pasi iku ʻpasi inka, i. e. susi inkaʼ (ʼSpech 1920: 194), mèszku ʻmeška (Spech 1920: 195),
żiʼmuʼziʼema (Spech 1920: 195), ószku ʻožka (Spech 1920: 197). 9 Os esnek os dos segundos o ieços ixam
já ou a a im dessas peculia idades: d iga sius an, am e bu usį nosinį ą a liepė on, om e o, ex.: łóngs, ónds,
kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dá bo ʻdá bą (Ba ano skij 1898: 74), os o ieços, e cei os,
quin os e sex os un, um e u, ex.: łúngas, dugùs dangus, úmzius ʻamžius, clumpùs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A.
Salio a mių classi icação Su liškis es á jun o dos dois a a mi: aukš aičių idu iečių e aukš aičių y iečių
pan ininkų (ou A. Ba anausko y iečių pi mųjų žiemiečių) (Ge žo ai ė 65 2016:66). O p óp io Alexand e
Ži gulys classi icou seu šnek ą a al os aičių i iečių pan ininkų, indicou as p incipais peculia idades do
šnek os: p iebalsio l kie inimą i miš ių d iga sių (ki čiuo ų e neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn,
ẹm, np.: ɔkυ ‘ anka, ẹ. ‘penki (Kazlauskai ė 2012: 322323).
LAURA GERŽOTAITĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, exemplo: uzb.na ʻuzbonąʼ
(Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ
(Masiliūnas 1959: 18).
T i agalis e neki čiuo as an a as d ejopai, po exemplo: isiguda ʻišsigandoʼ
(Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ
(Masiliūnas 1959: 18), akos ʻ ankos ( ns K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan ą
(Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Un na anan anąʼ
(Masiliūnas 1959: 8), siliūnas 1959: 11), isampampel is is campi (Masiliūnas 1959: 17), en.
u . l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. (Masiliūnas 1959: 10), l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l.
l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l.
l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. Po an o, a p óp ia Ramýgala nep iski ina só
pan ininkam ou pun ininkam, e y ėjo mencionados pon ininkam ca ac e ís icos
exemplos de a imo manusc i os nãouž ašy a. Anašią Ramýgalos si uação
mos a e XX a. 8-o décmecio ma e ial de ansclausos de g a ações de som.
D iga siai an, am, en, em su i ap ade p iegaide aqui, como e Su liškyje,
man e saudá eis, exemplo: ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga
ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884 m., Ramýgala),
gi simén ́ ensime (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). T i agaliai an ixsuosi e saudá eis,
e susiau ėję, po exemplo: nesup a u ʻnesup an uʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala),
uks ianks i (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), upaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala),
a as ʻan as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala),
AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en pekaki ė, š aš (O. V., g. 1884 m., m.
Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ
(O. V., g. 1884 m., Ramýgala).
S eiki d iga siai an, en (p z.: danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ
ʻpaleng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame décadaie Ramýgaloje ixsuo i e ou os
y ėjų.
T uska õs apylinkių kaimuose, Kazio Eigmino liudijimu, i ap adžiai d iga siai
am, an a i nepaki ę, a i agaliai i neki čiuo i a liep i um, un, embo a bas an e
mui as pe manelikę nepaki ę или a o i am, an i um, un lygiag ečiai.
Simila men e a i e d iga siai em, en: i ap adžiai man e saudá eis, e
i agalos e neki čiuo i a i d ejopai: im, in e em, en (Eigminas (1): 12). Šiuos
obse ações con i mam pon os manusc i os em ex os encon ados em
o mas. T i ap adžiai an man e saudá eis, ex: ándeni ʻ andenįʼ (Eigminas (1):
13), lánga ʻlangąʼ (Eigminas (3): 15). Nepaki em ixsuo i e ossem nosiniai ą, ę.
T i agaliai an, am, en a i d ejopai, например.: uk(ы)s ʻ ankasʼ (Eigminas (2):
(plg. aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Ž . 19-1)), No
51001300 Lis a de on es Ga sinių. 20 V . insc ição No. 51101300 Ga sinių šal inių
są aše.

S aipsniai / A icles 183
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
bi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2: 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5),
kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is skuneišken ęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus
ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13).
Tokį mesmo d iga sio an a imą con i ma e dados de g a ações sono as, ex:
lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ (A. J., g. 1888 m., Šu-
kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g.
1888 m., Šukióniai). Assim a é T uska à, ma y , susipina A. Salio ski s ymo
aukš aičiams idu iečiams e aukš aičiams y iečiams pan ininkam
ca ac e ís icos des as ca ac e ís icas a liepinhas.
Às y ines šnek ų quan o mais, do que abe as locais, šlie ųsi K ekena õs
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957), iškių (Mikėnas 1951 (1 1955)) e Aukš ãd a io
(Libe y ė 1959) pon os (ž . len elę).
De aco do i agalių d iga sių an, am, en siau inimą K ekena à, dados da
desc ição manusc i a, é a imesnė e A. Ba anausko, e J. Ge ulio desc i os
y iečių ečiųjų e ou os a mėms, np.: du is ‘dan is (dgs. G.)
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o (Adomai y ė-Di žinskienė
11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po
penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di -
1957: 15). A ejai com inal e á eis dig essos a os, po exemplo: sup a u
‘sup an u (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu ‘nebea andu
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 19).
T i a adicionalmen e c ucija d iga sia an, en, ex-nosis ozis ą (mais p incipalmen e
kamiene) man e saudá eis, ex: lánga ‘lango (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu
‘gy ensiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Di žinskienė 1957: 12),
nusigã ‘nus iga (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ã alandė (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 150). Nas espos as a p og amas de coleção de ma e ial do a las da língua Li uânia
(Senkus ap adžiai am, an i bu ęs nosinis ą čia išlaiky i nepaki ę, например.: sà.m ˈis,
1951) klausimus iš yškėja i  iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i -
pàn is, à.nkė ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kás ʻkąs i.
D ejopa i agalių d iga sių a osena iškius i a ina p i aka inių šnek ų, i olina nuo
deles (Mikėnas 1951 (2): 23).
Ga so egis os an dados, i ap adžiai an, en ambém ixsuo i nepaki ę,
например.: ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én ʻgy en iʼ
(J. B., 21 Ž . eko dą N . 09901336 Ga sinių šal inių są aše.
22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350).
23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. Ex inguis as
apenas duas o mas i agali icamen e c učiuo as com es es doppa sias:
uks i ʻanks iʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m.,
Vi iškiai).
A conclusões semelhan es sob e es e pon o chegou e Jonas Šukys, que, com
base em es udos da população da língua local ealizados em 1959 e 1970, indicou
que, de aco do com a di isão de A. Salio iškiai pe ence ao al oš ai y iečiams
pan ininkams (Šukys 1986: 127128). A pala a kamieno i ap adžiai,
i ap adiškos p igim ies neki čiuo i an, am, en, em, ki čiuo i e neki čiuo i da
pala a kamieno ą, ę, aqui, como e pan plo e, ano kalbininko (Šukys 1986:
131132), man e saudá eis. No en an o i agalas já a liebiam ʋ, ʋ, , , po
exemplo: sʋdem samdėme, kʋ anka, p empia, pk penki (Šukys 1986: 132).
Toks es eu inimo di e e não só do A. Ba anausko indicado como es eam
plo ue peculia , mas e do A. Salio desc i o.
Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i -
am, an, em, en (ki čiuo ų e neki čiuo ų) já sis ema icamen e e um, un, im, in, po
exemplo: uk(y)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Libe y ė
1959: 57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksu ʻapdengsiuʼ (Libe y ė 1959: 17),
dig eng(y)s agden kis (Libe y ė: 38), š iė es piš en ės (Libe y ė 1959: 40), pe ėpenė
(Libe y ė 1959: 45). Bu ei nos ą, ę man e saudá eis, po exemplo: sušal ʻsušalauʼ
(Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe y ė 1959: 38), nusig .žė ʻnusig ęžėʼ
(Libe y ė 1959: 36). Ha e ia de se no a que ainda segundo F. Spech nos ex os
ixsua os d iga sių an, am a imą maždaug ies Ramýgala b ėž a apy ikslė
aka inių i y inių šnek ų susiki imo iba a speindi i š ãd a io habi an es em
pon o de is a, a i mando que ap K .kena a l ki ki kabu Tin Tinái s áncija ad.nu
sekl.či Knkam, s, a, nesu iku kabu Bški ki ap kžn(y)s k š .(y)s. [...] [...] (Libe y ė
1959: 35). apélinkês, nas quais se diz: ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ
Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os
gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio
(Libe y ė 1959: 35).
Mais y inių šnek ų pin adas indica i inas Ulinų (Gai enis 1960 (12)) e Jo áinių
(U bana ičiū ė (14)) á eas (ž . len elę). aukš aičių y iečių pon ininkų (Gai enis
Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo
1960 (1): 5). Com base em A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus classi icação a mių
pon ininkuojan iems eas e n aukš aičiams pane ėžiškiam Ulinų šnek ą
a ibuiu e kalbininkas Aloyzas Vidugi is (Vidugi is 1993: 197). Ty ėjo eigimu
(Vidugi is 1993: 198), be pon ininkams 24 Ž . į ašą No. 34301267 Ga sinių šal inių
są aše.
A igos A icles 185 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
būdingos d iga sios am, en a liepinių, nela pas eico e g e imų šnek ų nulem ų
į ai a imen os.
Pai a se no a , que mencionê ieji pon ininkai quase co esponde iam A.
Ba anausko y iečius an uosius, embo a exama e nedidelių di e enças. A.
Ba anausko a mių ski s yme Ulinai, como e já abo ada Ramýgalos apylinkių
localidades, en ou em i ieços p imei os ziemiečių plo o. Nes a á ea e i ó io
ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie-
ex-e já mencionado Pane ėžs, čių an ųjų a mės pie inė iba ėjusi um pouco
mais a no e em compa ação com mais a de A. Salio išski ų pon ininkų.
Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę
Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y-
iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i
Ulinuas p onuncis i A. Salio classi icações pon ininkam ou A. Ba anausko y iečiams
an iesiems (não pi miesiems) ca ac e ís icos i ap adžių e i agalių
d iga sių an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, p z.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia
langusʼ (Gai enis 1960 (2): 6), óndene. ʻ andensʼ (Gai enis 1960 (1): 13), okom
ʻ ankomisʼ (Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6), g čˈɔ ʻg yčiąʼ
(Gai enis 1960 (1): 10), d sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1: 23). In a iou-se desses
pa icula idades a a am se e le e e XX a. 78-ojo décadas das a menes em
egis os de som. T i ap adicionalmen e c ucija d iga siai an, en esco a s i e
nãoaki ę como pan ininkų plo e, e es eu in i como pon ininkų ou pun ininkų,
exemplo: paséns a ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá ʼʼklainiai)25, gi én i ʻgy en i (S.
G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslangas Bá (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óng ʻsb angus
(J. L., g. 1897 m., Ulinai).
Simila men e es as d iga siai a i su i agale p iegaide a esan ys
neki čiuo oje poziciji: an, am, 1904 np.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27,
ukos ʻ ankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums s ʻams y asʼ (O. R., g.
1904 m., Ulinai), ok ankąsu (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusun õsnai (O. R., g. 1904 m.,
Ulinai), kaamba įsʼ 1897 (J. L., g., m., Uli, m., Uba i, . 1894), apusli); en, em, po
žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g.
exemplo: deg s ʻdeng asʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g.
1897 m., Ulinai). Bu usių nosinių ą, ę kamiene e galūnėje a liepinias būdingesni
pon ininkų plo ui, например: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai
(O. R., 27 Ž . į ašą N . 42301268 Ga sinių šal inių są aše.
25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše.
26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G.,
g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ
(O. R., g. 1904 m., Ulinai).
Didelių d a ų apsup ame Jo áinių punk e, ano Žane os
U bana ičiū ės-Ma ke ičienės, kalbė a aukš aičių y iečių pa a me, po ém c ia
de šnek ų pan ininkų ou pon ininkų, sudė inga dize exa amen e. Chega à
conclusão de que Jo áiniuose [...] pode ainda assim p e alece pon ininkai [...]. Há e
desde Vadoklių a isėlusių pun edo es. Po an o a mė mui o desiguoda, mui o
ma ga (U bana ičiū ė (1): 45).
Es a desiguodão explici inha pelo a o de que A. Salio a mių classi icação
Jo áiniai o am issidês ê em pak aš ie de pan á ios e ieços de al o- aiços (ž .
Fig. 3). Pa a o no e de eles, sob e Ulinus (LKA 268), ali ada aukš aičių y iečių
pon ininkų, pa a o les e e pie aka ius, po exemplo, sob e kalbininkės menė us
Vadoklis, pun ininkų šnek omis.
Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių-
suas iba ėjusi e A. Ba anausko ski s yme (ž . Fig. 2). No amen e si uados i ieços
secundá ios (ou A. Salio classi icações alch aiços i ieços pon ininkų) šnek om
ca ac e ís ico a imas, como já mencionado, A. Ba anausko ixsuado só ies
Pãne ėžiu, ainda pečiau si uados nó eis Ramýgalos pak aščių ies Ulinais nesiekė.
Ta mês desigualy iškumą, ano y ėjos, indicam dis in i os peculia idades d iga sių
am, an, em a osena: pan ininkai diz: pá.n isˈ á.n isˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O
i agalius e čia não em om, on, ėm, ėn, como isso azem ou os pan ininkai, o à um,
un, im, in: du. isˈ du.g(u)s lu.kos š i. e pi.ki, ambém e neki čiuunk o us: pink ·denisˈ
d·lis [...] / / (U bana ičiū ė (1 5).): P idu e-se que não só pan ininkai, mas ambém
pon ininkai Jo áiniuose são kele iopi: p·n isˈ ·n isˈ pa ·mse l·ng(us) e pun isˈ pa u
un ismse lung(u)s. T i agalius ambém e čia em um, un, im, in como pan ininkai:
lu.k(u)s, i.ˈ iū ė (U bana ičiė): (1 56). Ainda mais nesses a edinkesses, ano
a mė y ininkės (U bana ičiū ė (1): 6), a io iza bu ę nosiniai ą, ę, que pon ininkai [...]
e čia į o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s š sˈ ˈ g ·š (u)s. / / Pan uma pala a o a ia umaip,
ou a di e en e, mas di e encia não segundo p iegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s g ·šˈ ˈ
g ·š (u)s. pan á ios des es sons de oda nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ g ·šˈ ˈ
g ·šˈ ˈ. / /
Galėje ą quase não mudi ęs, só su umpėjęs: u.kaūn gá.l a n·ma lũa.ka. / /. Pon ,
cla o, diz: u.ko gá.l oininkai n·mo. / ę não man ido ão limus. Em ex os
manusc i os nãož ixada e em ou os em ou os abalhos des a kalbininkes
mencionados Jo áiniams ca ac e ís icos da e ais d iga sių an, en, bu usio nosinio ą
A igos A icles 187 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
5 PAV. Šnek os poslinkiai de aco do kamieno i agalių am, an, em, en a liepinius
dados da ma é ia manesc i i a

LAURA GERŽOTAITĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
6 PAV. Kamieno i agalių am,
an izo onos a ka pa jun o aos
aka ų aukš aičių šiauliškių i
eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA
II, baixo. No. 69, 8486) kamiene paki imen os como uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ,
žus(i)s ʻžąsisʼ, g už (u)s
ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28.
Assim di e umai en e abulelhe desc end idas em ex os manusc ip á ios e som insc isues, ambém
em imp essdin uos ex os ixsuo as aka ines e y ines šnek as sepa an es peculia idades
a osenos do Lie u ių kalbos a laso mapasapiais ilius uo osios não são g andes. Não só com o mapa
econs uído A. Ba anausko desc i os y iečių pi mųjų žiemiečių y ine, mas e com pa ikslin a A.
Salio aukš aičių idu iečių iba quase comple amen e coincide Lie u ių kalbos a laso mapasapios
b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus di o, como a i mama, Ramýgalos, especialmen e Jo áí, apilinkas
ca ac e ís icas de i ap adzes d iga sias êm exemplos de al: lúongɔslangas, súomˈ ˈsʼˈsamʼ is
(Zinke ičius nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . L II, mapa. No. 68, 83 84), em, en (ž . L II,
1969: 143).
A igos A icles 189 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
mapa. No. 70, 8687), ki ika nepaki kamieno (ž . L II, mapa. No. 44, 6162) e neki chia. LKA II, abaixo.
No. 45, 6263) ą, ę iso onos.
Aki aizdus não coincidência é que os mapas do a las das línguas Li uãs
ap esen ados em ma e ial manusc i inho em Ramýgalos apylinkėse
зафиксированных всех kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, žemėl. N . 69, 8486),
em, en (ž . LKA II, žemėl. N . 71, 87 nea spindin s, pa 88) casos de a imo, mais
desc end in as imagem (ž . 5, 6.).
Escolhida kele iopa o mas de com é agalhas am, an a osena indica que
pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os
a é medio29.
IŠVADOS
Apibend inando geoling is ís ico compa a i o ao es udo Ramýgalos šnek os, digai ina que
analisado me idionais eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo as em yškėja como pe eiginis. A sua
pe eigiosidade baseia-se nos seguin es a gumen os: 1. Ramýgalas šnek os plo o a minė
p iklausomybė a ia a em odas as classi icações de a men os li uanos. Mesmo em duas deles A.
Ba anausko e A. Salio análise de ma é ia de a men os k aš inės ealizada a d iga sių an, am, en,
Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i
y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją.
2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an-
em, que dis inguem os al os aiços do oes e e do les e, ambém ex-nosinių ą, ę izo onų pa ik a.
Analisá eis šnek os plo e abiem al š aičių pa a mėms ca ac e ís ico des as peculia idades
a im ixado a é mesmo XX a. segunda pa e. A in luência dos izinhos alç aiços o ien ais
cla in ini nedideli menė ų iso onų poslinkiai jun o Ramýgalos šnek os pak aščiais mos am não só
econs uídas y inės y iečių 29 no início do XXI a. adicionais Li u ias (pa) a mių plo ai e
limi es kin a (ž . Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII mapa e comen á io; sp.kl įija). Vyks an
šnek ų con e gência dis inguí eis seus a ibu os são nyks an ys. Fo mai-se s ambesni galbiniai
da iniai ( egiolek ai). Po exemplo, Ramýgalos šnek a classi icada à base de pane ėžiškių y ų
aukš aičių besi o muojančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a:
257262), pois ela, como e oda a me idional pa e panežiškių y ų aukš aičių, não em mui o yškių
peculia idades, é, po an o, acilmen e in luenciada po g e imų šnek ų i bend inė (Meiliu ė: 2019:
1923; 2016: 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė, 2014: 188: 188191 e k .).
LAURA GERŽOTAITĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII dos limi es dos p imei os a mės A.
Ba anausko ski s yme p ecisão. Tokie esul ados do es udo pe mi em
p esumidicialmen e a i ma , que pe eiginias A. Salio classi icação o amem
não só aukš aičiai idu iečiai, mas e seus kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų
inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud.
Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio-
le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio-
ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a
Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262.
Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. –
A chi um Philologicum 1, 69–103.
As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga-
la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211.
ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as
No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys
Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius:
Lie u os k aš o y os d augija, 167–174.
Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ
языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um
Philologicum 3, 168–193.
Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud.
G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565.
Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 288.
S aipsniai / A icles 191
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i-
nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174.
Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a-
ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111.
Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi-
ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė,
Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165.
Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u.
Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin-
g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė-
nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla-
si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147.
Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 277–287.
Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw-
nic wo „Auš a”.
Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o-
ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję-
zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa.
Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i
dialek ologijos p oblemos 2, 600–609.
Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio
a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342.
Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži-
na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537.
K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a-
iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.