S aipsniai / A icles 167
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: a ealinie
bal ische Sp achen o schung, geoling is ika, dialek ologie, pe cep i ioji dialek ologie.
RAMYGALOS ŠNEKTA
LETUVI TERMI
KLASSIFIKIJOSE:
GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ
Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o
Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis
ANOTATIUM
S aipsnyje, basie end XX a. zwei e sei s Hand is e a mių Ma e ial, p äsen ie
geoling is ische e gleichamasis Ramýgalos šnek os Un e suchung. Ti iamosios šnek os
Flo es nich aly iškkei zeig zunächs ih Pla z li auische a mių Klassi ika ionen. a. XIX.
Endes An ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos schnek a, obwohl und zuge eil zu
y ieße e s en, wa nächότερη hochš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių
Klassi ika ionen g öße e Teil de besp ochenen šnek os Fläche ode und alle šnek os Fläche
zuge eil zu y ischen hochš aičių pa a mių.
Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy-
umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i-
lau lich und gewesen sind Nasiniai S immen. Eys lichen schnek om cha ak e is isch
diese Eigenscha en e engu inimu meh he auss eh y ische schnek os lo o
pak aščiai. Šnek os läche ixio i nich lebe sp achliche Ve ände ungen zeigen nich nu
ekons uie e y ische A. Ba anausko y ieße e s en G enze genauigkei . Da machen
sich P ämisse, dass XX a. e s e Häl e pe eiginie gewesenen nich nu aukš aičiai
idu iečiai, abe und ih e Kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai.
ESMINIAI WODŽIAI: Ramýgalos šnek a, adi ionelle li auische a myn
klassi ika ion, An ano Ba anausko a myn ski s ym, An ano Salio a myn
klassi ika ion, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių
g enzen.
LAURA GERŽOTAITĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ANNOTATION
Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u y, he
a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The
he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he
classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s
Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by The da a
An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e
classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec
was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian.
collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed
(un, um, in, im; ų, in o) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by
he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he
subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o
eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only
show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas Fi s Eas e n
dialec . An Assump ion can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle
Aukš ai ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by
na u e.
KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional
dialec s, An anas Ba anauskas classi ica ion o dialec s, An anas Salys
classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian
o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. a. An ang XXI. e olg adi ionelle
li auens dialek ologies i smas in geolinjams e laub in en o isie en zu ganze
g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė-
sp achbinę eines ode ande en a ealo e schiedeni o ę. Wei b ei e sich das
Fo schungs elde ande e sp achige Geoling is ik: ange angen wu den zu
analysie en nich nu ande e Talmien und ande e Sp achenin lußen e li enen
ode e li enen Pe iphe ien, sonde n auch mi le e li auische Sp ach läche
schnek os, beispielsweise Jona õs (Kazlauskai ė 2008: 600609; Ge žo ai ė 2012: 156174).
Jona õs šnek a XX a. e s e Häl e An ano Salio a mių klassi ika ionen wu de
zuge eil zu hochš aičių idu iečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140).
Aukš aičių idu iečių pa a mė dieses ski s ymo au o iaus is als pe eiginė
angegeben. Nach doppa sie an, am, en, em halikymą sie wa nächότερη
hochsch aißen aka ießen, wegen p iebalsio l kie igung schliejosi bei
hochsch aißen y iechs pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109).
A ikeln A icles 169 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Didesnė aukš aičių idu iečių Teil XX a. zwei as ige Teils Alekso Gi denio und
Zigmo Zinke ičiaus a mių Klassi ika ionen zuge eil zu aka ų aukš aičių
šiauliškių (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 138). Wes ene
hochsch aißen šiauliškiam nahim gewesenus nich nu diese kalbininkų
aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs
angegebenen umlieinkä (Ge žo ai ė 2016: 65). Zu ihnen, anscheinend, schlie ųsi
noch und A. Salio skal ungs hochsch ai ige mi u äischen und hochsch ai ige
i iechs pan ne n pa ibyje gewesen Su liškis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339).
E is XX a. zwe oje e sei s zuge eil zu eas e ne hochš aičių pane ėžiškių.
Ausge echne es A. Salio a mių Ve eilung und besonde s aus geoling is ische
An ano Ba anausko a mių klassi ika ions ekons uk ionen yškėja ki okia kone iso
aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108–
111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .).
Aus zwei Klassi ika ionen sug e inimo sieh , dass e wähn e Fläche nich nu
nich susiau ėjęs pečiau Šiauli, abe ęsėsi wo was wei e oös lich ich ungmi
und umėmė nemažą A. Gi denio und Z. Zinke ičiaus ausschi de eas e n aukš aičių pane ėžiškių
(šiau ischen und südlichen) Teil.
De Zweck dieses A ikels zu besp echen an den heu igen südlichen
eas e n aukš aičių pane ėžiškių zugewiesenen Ramýgalos šnek os lächen
268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš-
( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA kio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 umylinkės) de elop
(Siehe Fig. 1).
Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis,
apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly-
ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a -
mių klassi ika ionen: Ende XIX a. A. Ba anausko, XX a. 4-oho Jah zehn ius A.
Salio und XX a. an oses Hal es A. Gi denio und Z. Zinke ičiaus; 3)
du chzu üh en ge e inamliche Schnek ospla e iksue en sp achlichen
Eigenscha en Analyse und e suchen zu bewe en Schnek os kai ą.
Un e suchames Ma e ial bes eh haup sächlich des Ins i u s de li auischen Sp ache
Geoling is ikas cen a Ta mių a chy e gespeiche XX. zwei iese Halbes hand aš liche schnek ü
besch i en und exs ai ( e wach 19 hand aščių; siehe Rank aš inių šal inių są ašą), meh als
d ei S unden daue nde Tonau zeichnungen (ž . Ga sinių šal inių są ašą). Auch be uh asi in
publizie en schnek os Tex en. 1 Skliaus uen angegebenen Zahlen sind Lie u ių kalbos a laso o en
(punk en) en sp echmenn (ž . LKA joje, s ambesniais sie as en sp echenden y ieße e s en
I 2130).
LAURA GERŽOTAITĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 PAV. Ramýgalos šnek os Fläche ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA
299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336,
Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) in den li auischen Te mynklassi ika ionen
( agmen as)2
2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci-
An ano Ba anausko ski s yme G enzen. San umpos ma kie Aleksa Gi denio und Zigmo
Zinke ičiaus Klassi ika ions aka ų aukš aičius šiauliškius (VAŠ) und eas e n aukš aičius
pane ėžiškius (RAP).
A ikeln A icles 171 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS
ŠNEKTOS SITUACIJA
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
Ve wende es Sp achen hinsich lich cen ische Ramýgalos šnek os Fläche Teil
paski ų a mė y ininkų angegeben als einaly ė. iškių (LKA 267) umylinkėse
wa o a nu li auische Sp ache, a a mė XX a. 67-3:endem Jah zehn igen, wie
behaup e , e gleichend gu gehal en (Mikėnas 1951 (1) siehe 4; plačiau. Šukys
1986: 127). Visiškai lie u iškomis laiky inos Su liškio (LKA 335) apylinkės
(Sabaliauskas 1959: 3). Nu li a iškos Familien (miš ių apsk i ai nebu ę) leb en
Ramýgalos punk em (LKA 300) zugewiesenen Gudẽliuose und ihnen nahe
gelegenen Pašili und Raukš óimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, ki a aučių
gab ha en und nach Os en on Ramýgalos im Ga uck Do e (Čyplienė 2016: 563).
Ta mės Ve ände ungen des le z e en Punk es umlieinkėse, y ėjo liudijimu,
lėmė suak i ėjęs Be ölke ung mobilumas, 19331934 m. nu iesus
Kaũnas-Pane ėžs plen ą (Masiliūnas 1959: 2). Mi Ramýgalas Bewohne n
glaudesnius Ryšius (pi ms ens Le nzwecken) un e s ü ęs Aukš ãd a io (LKA)
337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję
und Jo áinių (LKA 301) apellinkių Bewohne (PKT II 211). Nimm sich es , dass
li a iakalbische wa en und ande e un e such em Fläche in de Nähe on
Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) und Aukš ãd a io (Kubiliūnienė 2016: 536;
Malinauskas 2016: 661) esančių kaimųwohne .
Beinahe alle Li uene im genann en Zei aum leb en Ulinų (LKA 268) dem Punk
zugewiesenen Dūdónių Do e (Gai enis 1960 (1): 12, 5). Schni s e was meh als o
zehnme ī, 1946 m., p a igo Juozo Dubniko behaup e , Ulinų pa apija wa e olls ändig
li awiška (Dubnikas 1946: 288). Mins eins mi d a u zaken u ėjęs o ischen Menschen
lebend T uska õs (LKA 336) Punk em zugewiesene Uža lės Do (Eigminas (1): 5)4.
Alle dings die Meh hei de Be ölke ung dieses Punk s umlehnliche damals schon
bes and aus ehemaligen d a ų (Pã e menio, Pãgelupio, Gais und ande e ) kumečiai und
neue aku iai (Eigminas (1): 5. D a ų gausa he auss and ehe de wes liche Auskan en
des Ramýgalas šnek os Flak os bei K ẽkena a (LKA 299) und de ös liche bei Jo áiniais
(LKA 301). Alle dings Ein luss sla ische Sp achen diese Umgelinks a mie wa nich
gleichmäßig. Meh Ein luss diese kabos, Vale ijos Di žinskienės eigimu
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios K ekena õs Menschen albai. Šį ak ą 3 Hie
und ande su skliaus ungen angegebenen Zahlen zeigen, mi welchem Handsk i ischem
Punk sąsiu iniu basie wi d.
4 Handsk i liches T uska õs ap aše Punk aus Un e such Jah e nich anzuweisen.

LAURA GERŽOTAITĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i-
on miss Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk u), Naujãmiesčio (LKA 232),
Vadak (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) und T uska õs (LKA 336)
aussidėsčiusių d a ů Lis e (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 23).
Kons a ie , dass nö dlichen K ekena õs apylinkių, liehenden Vadak (LKA
266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y-
ė-Di žinskienė 1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Vadak (LKA
266) Einwohne ik ai lenkiškai kalba. Renkend a mių Ma e ial Lie u ių kalbos
a lasu in diese Gego ėje as à nu eine ande e Hause li awiisch spban i Familie.
Ta mės Ve e e n zu wählen li auisch sp echenden Bewohne angegeben als ei
kommunizie enden da und polkischen Sp ache (Ru kauskai ė 1960 (1): 8). B ei e e
übe diese und ande e O e und ih deinsch iebenen ansk ibuo u Tex e siehe
(Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Ka aś 2002; Zielińska: 2002 5859;
Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Da übe hinaus, K ekena õs
umylinknissen wa a noch und usakalbių Kaimo. Obwohl übe Jo áinius auch
gewesen sind iele d a (Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), aus den Vä e n gewesen sein
šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu-
o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas
Neuwe nis (U bana ičiū ė (1): 25)5. Aus buu innischen pa a mien o en
abgewachsenen gewesen und ande e punk en umgelinknissen. Zu ös on
Auks ãd a io liegendem und dem hie he Punk zugeo dne en A. Salio S ebkių
Do e, de Einwohne in Ma ijas Se eikienės bezeugung nach, y a o kupiškėnų,
u eniškių pa a me kalbėjęwohne (Se eikienė 2016: 802803). Ih e eigenen G oßel e n
sp achen, wie behaup e , Kupiškio-Anykščių a me. Ein luss Sla ische Sp achen
be ach e en umgelinkių Sp achba, ma y , nebu ęs g oße wegen nich plė o o
Schule polkische Sp ache Ne z jose. Lenkiškos g ündungsschulen 1926 m. u enį
ein ich e os nu in ein paa Pãne ėžio apsk ičiai gehö uss en o scha en:
K ekena ojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punk o) und zu nö dä on Ramýgalos skoles
šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių
ne klas d iekėsi ak in on dem be ach ba en lächen liegenden Kaũno (pa y a,
Jona ojè (du komplek ai), Lãpdámi, Bãb ues) und Kėnės apsk ičių (pa y a, Žemi,
Do nuè (po du komplek us aus o scha en)
(Še kus 2007: 43).
5
Handsk i liches Jo áinių ap aše Punk aus o schung Jah e nich unu deny i.
A ikeln A icles 173 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė-
se bis XX a. 3-iojo zehnmečio. Landš o ischen Cha ak e We ken angegeben,
dass s aa liche u sp üngliche Schule Ramýgaloje e ö ne 1852 m. Nach
baudžia as Abscha ung ungie e einige Zei und die zwei e u sp üngliche
Schule; sie wu den spä e zusammenge üg . 1911 m. Ramýgaloje ö ne e die
zwei e p adinė me gaičių schule (As amskas 2016: 189), 1918 m. įku a
p ogimnazija, d i p adžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. o ena y a Schule
iškiuose (As amskas 189) 1905 und Su liškyje (K iklys 1965: 442). 1906 m. begann
zu unk ionie en T uska õs (1915 m. und lie u iška), 1907 m. Jo áinių (mokomoji
kalba usų) p adinės mokyklos (As amskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas
2016: 827828 2016:). Übe 1905 m. Ulinuose Kinde li auische Sp ache lehn e
Bis ampoli d a o panelės, e gangen meh als zehnmečiui, übe 19181922 m.,
o ena y a, wie gesch ieben wi d, p i a , und 1922 m. s aa liche Schule
(Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As am 2016: 191skas). Moksla
in G undschulen haup sächlich e olg e usų Sp ache. Nach de
kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190).
p essen e bo esau hebung li auische Pas ebliche , dass einige aus de
selbs XIX a. Ende ode XX a. An angs gebann en und XX a. zwei e e sei s
be ag en Kalbininkų Einwohne de O gewesenen und ganz bemoksliai (Eigminas (1): 57).
Dahe lenkische Sp ache Ramýgalos šnek os lo e, gegensa zlich ni Kaũno (ode
KėdáiniųJona õs) a eale, nich dominie en (Ru ko ska 2014: 217). S aipsnyje
analysie Gebie ie, auße K ẽkena ą, ielleich meh zu bewe en als genann e
A ealos pe i e ie. Mein , dass in spä e en posky iuen besch ieben zu
un e schiedlichem Zei aum ixie e sp achände ungen Ramýgalos schnek e, wie
und ih nebenan imem übe Rad liškį, ehe zu be ach en na ü lichen
sp achwechsels als dem E gebnis meh e e Sp achenin e ak ions (Ge žo ai ė 112 2016:125).
2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO
TARMI SKORSTYME
P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika-
cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa-
baigos A. Ba anausko li auischen a myn e eilungska haupe (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016: 45).
Ry ische E s e E s en Ziemässe 6 a mey6 pe andie be indende 6 A. Ba anausku, liche Webe ium
besp ochenam wie iele ande e lingwinische Aspek e, diese a mie e schien ko ne wie widu nis
Ry czu und waka u lä win e p uiku (Alminauskis 1930: 93).
LAURA GERŽOTAITĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) au diese Ka e schein sich insineingespe zu haben
zwischen y iechs e und d i e n a mnissen zuge ag ene šnek ü (ž . 2. Bild.)7. 2 PAV.
Ramýgalos schnek os Fläche ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300,
Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) A. Die
Si ua ion im Ba anausko a mių skiss ieme in allen a mių Klassi ika ionen wu de aus üh lich
( agmen as)8
7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė
disku ie (Ge žo ai ė 2012: 156174; 6568, 112125). P idu e e nu , dass in einem on Šiauli umsk i es
O en ie ä, Šedu ojè (LKA 199), neues en Fo schungsda en, ixie e e schiedenojende nich nu
y ieches Pi muosius A. Ba anausko ski s yme, abe und sie as en sp echenden Hochs ačius
mi u ie mi hochs ačius y iečius pan ininkais A. Salio sowie nach ischen Hochs ačius šiaulius mi
y ų hochs ačius pane ėžišk A. Gi denio und Zinke ičiaus in de klassi ika ionen de
Un e scheidenden Eigenscha en.
2016: 313).
8 San umpos ma kie A. Ba anausko aus eilungs y iečius p immuosius ziemiečius (R1ž),
y iečius an uosius (R2) und e čiuosius (R3).
S aipsniai / A icles 175
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
I ieße e s e e plo e, A. Ba anausko eigim, und ki čiuo i ( i ap adiškai,
i agališkai), und neki čiuo i gemischje doppa siai an, am, en, em muss e sein hal en
gesund, beispielsweise: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys
ʻkamš ispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 6061; siehe auch
Aluskis 1930: 73). Ans elle des ehemaligen nosiniens balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij
1898: 61; Ge žo ai ė 2015: 151; 2016: 4849)9.
D ejopa ab a e Eigenscha en a osena Ramýgalos umylinkėse ixie A.
Ba anausko zusammen uen und F anzo Spech o ausleis enen Tex en. Zu
No dwes en on Ramýgalos s ehende K ekena õs pa apijoje (jai, ma y , gehö ęs
und selbs S ädelis) ode , e wa ungsweise, übe zu Südwes en on Ramýgalos
esnende Su liškį (LKA 335) (Zinem, dass aus diesen umgeinkių s öß F. Spech o
ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių
angegebenen diese eks ų už ašy a me (Spech 1920: 194197)10. D iga sis an hie ,
wie auch angegeben A. Ba anausko, gehal ene gesunde , z. a. aǹ nakwýnes ʻan
nak ynėsʼ (Spech 1920: 194), i wánʹdeniį andenįʼ (Spech : 195:ʼ), gywʹán oju
ʻgy en ojų (Spech 1920: 195), issigaz ʻda ʻišandoʼ (Spech 1920: 195, 196). Bu ęs
nosinis ą a as wie ilgasis ode umpasis a, beispielsweise: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a
ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195).
Bei ö ießen e s en Wiemässe n F. Spech o auch angeg e Aukš ãd a io (Wysokidwó ) pa apijoje ixie
schon ö ießen e iesiemsšeš i cha ak e is isches doppa sio an siau inimas, beispielsweise: nusiguda
ʻnusigandoʼ (Spech 1920: 192), uku ʻ ankʼs (Spech 1920: 192), uks i ʻanks i (Spech 1920: 192). Bu ęs noSu
ande en ö ieße a messen besi ibojanchien Ramýgalos apylinkėse už aʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja
sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191),
żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192).
ʻgalėjoʼ (Spech 1920: 195). K ẽkena ą (o , e mu lich, Su liškį) eduzie en galūnės, beispielsweise: bégu
šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i
ʻbėgaʼ (Spech 1920: 194), pasi iku ʻpasi inka, d. h. susi inkaʼ (ʼSpech 1920: 194), mèszku ʻmeška (Spech
1920: 195), żiʼmu ʻžiemaʼ (Spech 1920: 195), ószku ʻožka (Spech 1920: 197). 9 I iech s zweie Schnek os
ixie schon ande e Ta ung diese Eigenscha en: doppe sius an, am und wa usį nosinį ą a liepė on, om
und o, z. z.: łóngs, ónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dá bo ʻdá bą (Ba ano skij 1898: 74),
i iech s, d i ens, ün ens und sechs ens un, um und u, z. z.: łúngas, dugùsa anus, úmzius, ʻsāmus,
klumpùs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A. Salio a mių klassi ika ionen Su liškis is bei zwei pa a mien G enze:
hochš aičių idu iečių und hochš aičių y iečių pan ininkų (ode A. Ba anausko y iečių pi mųjų ziemiečių)
(Ge žo ai ė 65 2016:66). Alexande Ži gulys selbs bezog seinen šnek zu den hochš aičių y iečių pan ininkų,
nann e g undlegende Schnek os Besonde hei en: p iebalsio l kie inimą i miš iųjų d iga sių (ki čiuo ų und
neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, beispielsweise.: ɔkυ ‘ anka, ẹ. ‘penki (Kazlauskai ė 2012:
322323).
LAURA GERŽOTAITĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, beispielsweise: uzb.na ʻuzbonąʼ
(Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ
(Masiliūnas 1959: 18).
T i agalis und neki čiuo as an a as zwejopai, e wa: isiguda ʻišsigandoʼ
(Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ
(Masiliūnas 1959: 18), akos ʻ ankos ( ns K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan ą
(Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Un na šan anąʼ
(Masiliūnas 1959: 8), siliūnas 1959: 11), is kampius (Masiliūnas 1959: 17), enu , l. l. l. l. l. l. l.
l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l.
l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l.
l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. Dahe
selbs Ramýgala nep iski ina nu pan ininken ode pun ininken, und y ėjo
genann en pon ininken eigen lichen a imo Beispielsweise handsk i lichen
Tex en nich ž aši a. Panašią Ramýgalos Si ua ionen zeig und XX a. 8-oho
Jah zehn s Soundau zeichnungen Übe lauses Ma e ial. D iga siai an, am, en, em
su i ap ade beigaide hie , wie und Su liškyje, hal en gesund, beispielsweise:
ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala), pémpe ʻpempě (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), gi simén ́ ensime (Ogy. V., g.
1884 m., Ramýgala). T i agaliai an iksuosi und gesund, und susiau ėję, z. b.:
nesup a u ʻnesup an uʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), uks ianks i (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala), upaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), a as ʻan as (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en paki e, š aš (O. V., g. 1884 m., Ram.
Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ
(O. V., g. 1884 m., Ramýgala).
S eiki d iga siai an, en (p z.: danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ
ʻpaleng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame Jah zehn ige Ramýgaloje iksuo i und
ande e y ėjų.
T uska õs apylinkių Kaimes, Kazio Eigmino bezeijimu, i ap adžiai d iga siai
am, an a i nepaki ę, a i agaliai i neki čiuo i a liep i um, un, obwohl ziemlich
o auslikę nepaki ę ode a o i am, an i um, un lygiag ečiai. Simila lich a i
und doppa siai em, en: i ap adžiai hal en gesund, und i agalige und
neki čiuo i a i d ejopai: im, in und em, en (Eigminas (1): 12). Diese beme kungen
bes ä igen in den Handsch i en Punk Tex en ge undene Fo men.
T i ap adžiai an hal en gesund, z.B.: ándeni ʻ andenįʼ (Eigminus (1): 13), lánga
ʻlangąʼ (Eigminus (3): 15). Nepaki ę ixsuo i und gewesen sein nosiniai ą, ę.
T i agaliai an, am, en a i d ejopai, beispielsweise.: uk(y)s ʻ ankasʼ (Eigminas
(2): (plg. aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Z . N .
191, 13) Au zeichnung de Ga sinen Quellen. 20 Sieh. Au zeichnung N . 51101300
Ga sinių šal inių są aše.

S aipsniai / A icles 183
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
bi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5),
kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is skuneišken ęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus
ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13).
Tokį pa į d iga sio an a imą bes ä ig und Tonau zeichnungen Da en,
beispielsweise: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ (A.
kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g.
J., g. 1888 m., Šu- 1888 m., Šukióniai). Dahe bei T uska à, ma y , susipina A. Salio
ski s ymo höh aičiams idu iečiams und höh aičiams i iečiams pan ininken
cha ak e is ische diese Eigenscha en a liepinung.
Riškių (Mikėnas 195 (1951 (15)) und Aukš ãd a io (Libe y ė 1959) Punk e (ž .
len elę)
Nach i agalių doppa sie an, am, en siau inimą K ekena à, handsch i liche
Besch eibung Da en, is nächότερη und A. Ba anausko, und J. Ge ulio
besch iebenen y iechschen D i und ande en Te me n, z. B.: du is ‘dan is
(dgs. G.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o
11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po
penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di -
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 15). A ejai mi unwechsels en Zweisp achen
sel en, z. B.: sup a u ‘sup an u (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu
‘nebea andu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 19).
T i a adi ional ki chieo i doppa siai an, en, ehemalige nasinis S imis ą (meis ens e
kamiene) zu hal en gesund, z. Langa ‘lango (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu
‘gy ensiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Di žinskienė 1957: 12),
nusigã ‘nussig i (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ã alandė (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 150). In An wo en in li auischen Sp acha las Ma e ialsammlungsp og am (Senkus
ap adžiai am, an und ehemalige nosinis ą hie hal en nepaki ę, beispielsweise.: sà.m ˈis,
1951) klausimus iš yškėja i  iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i -
pàn is, à.nkė ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kás ʻkąs i.
D ejopa i agalių doppa sie a osena iškius und a ina bei aka ischen šnek ü,
und olina on ihnen (Mikėnas 1951 (2): 23).
Ga sou nahmen Da en, i ap adžiai an, en auch iksuo i nepaki ę,
beispielsweise.: ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én
ʻgy en iʼ (J. B., 21 Ž . Au zeichą N . 09901336 Ga s Quellen au aše.
22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350).
23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. Ausgesp ochen
ba zwei i agaliisch ki čiuo e Fo men mi diesen doppa sien: uks i ʻanks iʼ
(J. B., g. 1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai).
Zu ähnlichen Schluss olge ungen übe diesen Punk gelang e und Jonas Šukys,
de , basie end au eine 1959 und 1970 Jah en du chge üh en lokalen
Sp achebe ölke ungss udie, angegeben ha , dass nach A. Salio o schal ung
iškiai gehö en hochs ai y iešiem pan ininkam (Šukys 1986: 127128). des
Wo es kamieno i ap adžiai, i ap adiškos p igim ie neki čiuo i an, am,
en, em, ki čiuo i und neki čiuo i des Wo es kamieno ą, ę, hie , wie und pan
plo e, ano kalbininkų (Šukys 1986: 131132), hal en gesund. Alle dings i agalen
schon abliegen ʋ, ʋ, , , z. e.: sʋdem samdėme, kʋ anka, p empia, pk penki
(Šukys 1986: 132). Toks Ve engung un e scheide nich nu on A. Ba anausko
angegebenem als diesem Pla e eigenem, abe und on A. Salio besch iebenem.
Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i -
amalien, an, em, en (ki čiuo ų und neki čiuo ų) schon sys ema isch haben um, un, im,
in, beispielsweise: uk(y)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ
(Libe y ė 1959: 57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Libe y ė
1959: 17), dig eng(y)s agden kis (Libe y ė: 38), ag iė es š en ės (Libe y ė 1959: 40),
pe ė es piʼ (Libe y ė: 45). Bußen nosiniai ą, ę hal en gesund, z.B.: sušal ʻsušalauʼ
(Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe y ė 1959: 38), nusig .žė ʻnusig ęžėʼ
(Libe y ė 1959: 36). Es sei beme k , dass noch nach F. Spech in Tex en iksie en
doppa sien an, am a imu e wa bei Ramýgala b ėž a apy ikslė aka inių und y inių
šnek ų susiki ims iba a spiegel und K š ãd a io Bewohne n Sich weise,
behaup e , dass ap K .kena a ll ki ki kabu Tinái s áncija ad.nu sekl.či Knkam, s,
a, nesu iku kabuška ki ap kžn(y)s k s .(y)s. [...] [...] (Libe y ė 1959: 35). umgelinkės, in
denen gesag : ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(y)s ʻlangasʼ (Libe y ė 1959: 35).
Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os
gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio
Am s ä ks en i ischen schnek üchen gep äg angegi enen Ulinų (Gai enis
1960 (12)) und Jo áinių (U bana ičiū ė (14)) Gebie enscha en (ž . len elę).
Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo
hochš aičių y iečių pon ininkų (Gai enis 1960 (1): 5). S ammend au A. Gi denio
und Z. Zinke ičiaus a mių klassi ika ion pon ininkuojenden eas e n
aukš aičiams pane ėžiškiam Ulinų šnek ü zugesch ieben und kalbininkas
Aloyzas Vidugi is (Vidugi is 1993: 197). Ty ėjo eigimu (Vidugi is 1993: 198), be
pon ininkam 24 Ž . į ašą N . 34301267 Ga sinių šal inių są aše.
A ikeln A icles 185 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
eigingų d iga sien am, en a liepinien, joje pass eiko und g e imų šnek ų
nulem en e schiedeni a ungen.
Beim E wähnen is , dass die e wähn e Pon ininkai as en spücken wü den A.
Ba anausko y iečius an uosius, obwohl esama und nedidelių Un e schieden. A.
Ba anausko a mių ski s yme Ulinai, wie und schon besp ochenen Ramýgalos
apylinkių Gebie en, einlie in y iechs e s e e Ziemiečių läche. Dieses Flo s
ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie-
Gebie gewesen und schon e wähn Pane ėžs, čių an ųjų a mės südliche
G enze ėjusi e was nö dliche im Ve gleich mi spä e A. Salio ausschi de pon ininkų.
Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę
Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y-
iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i
Ulinuose aushö s i A. Salio klassi ika ionen pon ininken ode A. Ba anausko
y ieцям an iesiems (nich pi miesiems) cha ak e ige i ap adžių und
i agalių doppa sien an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, beispielsweise.:
u.žˈdeng lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gai enis 1960 (2): 6), óndene. ʻ andensʼ (Gai enis
1960 (1): 13), okom ʻ ankomisʼ (Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6),
g čˈɔ ʻg yčiąʼ (Gai enis 1960 (1): 10), d sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1): 23).
Eingewi schende diese Eigenscha en a im a spiegel und XX a. 78-oho
Jah zehn s a nissen Sound au ašuen. T i ap adičně ki čiuo i doppa siai an, en
aushö s i und nepaki ę wie pan ininkų plo e, und e nauin i wie pon ininkų ode
pun ininkų, beispielsweise: paséns a ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá ʼʼklainiai)25,
gi én i ʻgy en i (S. G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslang ʻas Bá (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óng ʻsb angus
(J. L., g. 1897 m., Ulinai).
Ähnlich diese doppa sige a i mi i agale beigaide a esan ys neki čiuo oje
posi ion: an, am, 1904 z..: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, ukos ʻ ankosʼ (d.
V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums s ʻams y asʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai),
ok ankąsu (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusun õsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai),
kaamba įkʼ (J. L., l., Uli, m., Uli, 1897 m., U a i), apus; en, em, beispielsweise: deg s
žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g.
ʻdeng asʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai).
Bu usių nosinių ą, ę kamiene und galūnėje a liepiniai būdingesni pon ininkų plo ui,
beispielsweise: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Ž .
záznamą N . 42301268 Ga sinių šal inių są aše.
25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše.
26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G.,
g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ
(O. R., g. 1904 m., Ulinai).
Bigelių d a ů umgebame Jo áinių punk e, ano Žane os
U bana ičiū ės-Ma ke ičienės, kalbė a hochš aičių y iečių pa a me, jedoch
bilde aus šnek ů pan ininkų ode pon ininkų, schwie ig genau zu sagen. Lei e zu
de Schluss, dass Jo áiniuose [...] ielleich dennoch o he schen pon ininkai [...].
gib und on Vadoklių abgeäl ig en pun ne n. Dahe a mė seh gleichoda, seh
ma ga (U bana ičiū ė (1): 45).
Diese Ungleichodigkei e klä in mi dem, dass A. Salio a mių klassi ika ionen
Jo áiniai wa en aussidäs e en hochsch ai ige i iechs pan ininkų pak aš ie (z .
Fig. 3.). Nach nö d on ihnen, übe Ulinus (LKA 268), sp ache e hochsch ai ige
i ieße pon ininkų, zu ey us und südwaka ius, beispielsweise, übe kalbininkės
minė us Vadoklis, pun ininkų šnek omis.
Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių-
de en iba ėjusi und A. Ba anausko ski s yme (ž . Fig. 2). Nö dliche liegende ieße
an ischen (ode A. Salio klassi ika ions hochsch ai ige ieße pon ininkų)
schnek om cha ak e is ische a im, wie schon e wähn , A. Ba anausko ixie nu
bei Pãne ėžiu, noch pečiau liegende nö dlichen Ramýgalos pak aščių bei Ulinais
nesiekė. Ta mės ne ienaly iškumą, ano y ėjos, zeig un e sächlich Eigenscha en
doppa sie am, an, em a osena: pan ininkai sag : pá.n isˈ á.n isˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /.
O i agalius e čia ne in o om, on, ėm, ėn, wie es ande e pan ininkai un, o in o um,
un, im, in: du. isˈ du.g(u)s lu.kos š i. e pi.ki, auch auch und neki čiuunk o us:
pink ·denis d·lis [...] / / (U bana ičiū ė (1 5).): P ide wi d, dass nich nu pan ininkai,
sonde n auch pon ininkai Jo áiniuose sind kele iopi: p·n isˈ ·n isˈ pa ·mse l·ng(us) und
pun is pa uˈ un ismse lung(u)s. T i agalius e čia auch in um, un, im, in pan ininkai:
lu.k(u)s, i.ˈ i (U bana ičiū ė): (1 56). Noch meh in diesen Umgebinknissen, ano
a mė y ininkės (U bana ičiū ė (1): 6), a iie gewesen nosiniai ą, ę, die pon ininkai
[...] e čia in o o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s š sˈ ˈ g ·š (u)s. / / Pan einen Wo zu e ia
eineip, ande es ande s, abe un e scheide nich nach p iegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s
g ·šˈ ˈininkai g ·š (u)s / /. pan ininkų diese Ge äuschen ganz nepakeičia: ·žu.l(u)s
Daugelis ž·sisˈ g ·šˈ ˈ g ·šˈ ˈ. / /
Galėje ą as nepasgei ęs, nu su umpėjęs: u.kaun gá.l a n·ma lũa.ka. / /. Pon ,
na ü lich, sag : u.ko gá.l oininkai n·mo /. ę nich gehal e en so saube us. In
Handsch i lichen Tex en nich ž iksie und in ande en diese Kalbininkes
We ken genann en Jo áiniams eigen lichen da und solchen doppa sien an, en, wa sio nosiniens ą
A ikeln A icles 187 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
5 PAV. Šnek os Poslinkei nach Kamieno i agalių am, an, em, en a liepinien nach
Da en handsk i liche Ma e ie

LAURA GERŽOTAITĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
6 PAV. Kamieno i agalių am,
an izo onos a ka pa bei
wes lichen hoch aißen šiauliškių
und eas e n hoch aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA
II, un e l. N . 69, 8486) kamiene paki imų als uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s
ʻžąsisʼ, g už (u)s
ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28.
Dahe un e sumai zwischen len el in beschend i en handsk i lichen ex en und klanze ein aschuen,
sowie in ged uck in en ex en ixuo e aka ine und i ine schnek as un e scheidenden
eigenscha en a osenes on li auischen sp ach a laso ka älapien ilius uo osios nich g oßel.
Nich nu mi de Ka apie ekons uie e A. Ba anausko besch iebenen y iečių pi mųjų žiemiečių
y ine, abe und mi pa ikslin e A. Salio aukš aičių idu iečių iba as olls ändig übe eins imm
Lie u ių kalbos a lasos Ka hapien b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus gesag us, wie behaup e ,
Ramýgalos, besonde s Jo áních, umgelinke n eigingus i ap adžių doppa sie a imo Beispieleus:
lúong ʻslangas, súomˈ ˈsʼˈsamʼ is (Zinke ičius nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . L II.
1969: 143).
A ikeln A icles 189 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
N . 68, 83 84), em, en (ž . L II. N . 70, 8687), ki ikKA nepaki kamieno (ž . L II. N . 44, 6162) und neki chia (ž . II.
LKA II, un en.
No. 45, 6263) ą, ę iso onos.
Aki aizdus Nich übe eins immung is , dass die Li uäischen Sp achen
A las-Ka enpapie e angegebenen Handsk i ige Ma e ial in Ramýgalos
apylinkėse zai suo en alle kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, n . 69, 8486), em,
en (ž . LKA II, n . 71, 87, pa 88) En sp echendes, ehe beschend in es Bild (ž . 5,
6.).
Ausgeschi ie e kele iopa o m mi i agalen am, an a osena zeig ,
pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os
dass bis mi u iu29.
IŠVADOS
Apibend inend geoling is isches e gleichamliches Ramýgalos šnek os Un e suchung, e zähle es,
dass analysie wi d südlichen eas e ne aukš aičių pane ėžiškių lo as aus yškėja wie
pe eiginis. Seine Pe eigies igkei beg ünden olgende A gumen e: 1. Ramýgalos šnek os lo o
a minė p iklausomybė e schiedeni a o in allen li auischen a mių Klassi ika ionen. Selbs in
zwei on ihnen A. Ba anausko und A. Salio k ach liche a myns o analyse du chge üh wu de
Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i
y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją.
2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an-
wes liche und eas e ne hochš aičius un e scheidenden d iga sien an, am, en, em, auch
ehemaligen nosinių ą, ę izo onů übe p ü a. Analysie ba e schnek os lo e abiem höš aičių
pa a mnissen cha ak e is diese eigenscha en a im ixie bis e en XX a. andosios halses.
G e imų eas e ne Hoch aičių ein luß kla in ini nedideli menė ų iso onů poslinkie bei Ramýgalos
šnek os ok aščiais zeigen nich nu ekons uie e y inės y iečių 29 am An ang XXI a.
adi ionellen li auens (pa) a mių lo ai und g enz kin a (ž . Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255257,
XIII ka ellapis und kommen a ; sp.kl įija). Vyks an šnek ų Kon e genz un e scheidende ih e
Zeichen sind nyks an en. Fo mujasi s ambesni kalbinische Da nisse ( egiolek ai). Beispielsweise,
Ramýgalos schnek a zuge eil zu ös liche hoch ai ige pane ėžiškių pag indu
besi o mujoančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 257262), da
sie, wie und de ganze südliche ös liche aukš aičių panežiškių Teil, keine seh yškių
Eigenscha en ha , is dahe e gleichsweise leich wi kie an g e igenen schnek üen und
gemeinen Sp achen (Meiliu ė: 2019: 1923; 2016: 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė und k 2014: 188:
188191 und k .).
LAURA GERŽOTAITĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII e s en a mės g enz A. Ba anausko
ski s yme genauigkei . Tokie E gebnisse de Un e suchung e lauben
p ämiidiisch zu behaup en, dass pe eiginie A. Salio klassi ika ionen gewesenen
nich nu aukš aičiai idu iečiai, abe und ih e Kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų
inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud.
Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio-
le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio-
ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a
Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262.
Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. –
A chi um Philologicum 1, 69–103.
As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga-
la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211.
ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as
No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys
Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius:
Lie u os k aš o y os d augija, 167–174.
Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ
языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um
Philologicum 3, 168–193.
Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud.
G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565.
Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 288.
S aipsniai / A icles 191
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i-
nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174.
Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a-
ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111.
Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi-
ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė,
Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165.
Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u.
Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin-
g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė-
nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla-
si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147.
Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 277–287.
Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw-
nic wo „Auš a”.
Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o-
ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję-
zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa.
Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i
dialek ologijos p oblemos 2, 600–609.
Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio
a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342.
Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži-
na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537.
K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a-
iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.