S aipsniai / A icles 167
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Le di ezioni di ice che scien i iche: a ealinie lingue bal e
s udia e, geoling is ica, diale ologia, pe cep i ioji dialec ologia.
RAMYGALOS ŠNEKTA
LITUVI TERMI
CLASSIFICIJOSE:
GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ
Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o
Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis
ANOTATIA
S aipsnyje, sulla base della XX a. seconda pa e manosc i ina a mių ma e iale, iene
p esen a o geoling is ico compa a i amasis Ramýgalos šnek os ice ca. Ti iamosios
šnek os a ea desigualy iškumą sop a u o indica il suo pos o classi iche delle a mie
Li uanee. a. XIX ine An ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos šnek a, sebbene e
assegna a ai y iečių pi mų, e a a imesnė aukš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių
classi icazioni maggio e pa e dell'a ea di schnek os in discussione o e u a l'a ea di šnek os
assegna i a y inių aukš aičių pa a mių.
Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy-
umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i-
umo osamen e e enu e nasiniai oci. Snek om o ien ali ca a e is ico di ques e
peculia i à s u inimo più si dis ingue y iniai šnek os plo o pak aščiai. Šnek os plo e
issuo i nonbigli cambiamen i linguis ici indicano non solo icos ui a y inės A.
Ba anausko y iečių p imi con ina accu a ezza. Da à p esuppos o che XX a. nella p ima
pa e pe eiginie osse o s a e non solo aukš aičiai idu iečiai, ma e i lo o kaimynai
aukš aičiai y iečiai pan ininkai.
ESMINIAI VODŽIAI: Ramýgalos šnek a, adizionali li e ians a mių klasi ikacija,
An ano Ba anausko a mių ski s ymas, An ano Salio a mių klasi ikacija, aka ų
aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių ibos.
LAURA GERŽOTAITĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ANNOTATION
Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u y, he
a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The
he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he
classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s
Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by The da a
An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e
classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec
was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian.
collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed
(un, um, in, im; ų, in o) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by
he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he
subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o
eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only
show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas Fi s Eas e n
dialec . An assump ion can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle
Aukš ai ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by
na u e.
KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional
dialec s, An anas Ba anauskas classi ica ion o dialec s, An anas Salys
classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian
o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. a. XXI all'inizio a iene i sma della
adizionali Li uanei diale ologije in geolinjams pe me e in en o izza e u a
g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė-
la lingbinè di uno o al o a ealo a ie à. Ampliasi i campi di ice ca geoling is ica
d'al o linguaggio: sono inizia e ad analizza e non solo al i dialimini e al e lingue
in luenze subi e o suben i pe i e ie, ma e anche dello snek os dell'a ea del li uano
medio, ad esempio, Jona õs (Kazlauskai ė 2008: 600609; Ge žo ai ė 2012: 156174).
Jona õs šnek a della p ima me à del XX a. An ano Salio a mių classi icazione è
s a a assegna a agli aukš aičių idu iečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167;
1992: 3140). Aukš aičių idu iečių pa a mė di ques o sca amen o au o iaus
indica a come pe eiginė. Secondo d iga sių an, am, en, em man enikymą essa e a
a imesnė alš aičiams aka iečiams, a causa p iebalsio l kie inimo šliejosi ai
alš aičių y iečių pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109).
A icoli A icles 169 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Didesnė aukš aičių idu iečių pa e della seconda me à del XX a. Alekso Gi denio
e Zigmo Zinke ičiaus a mių classi icazione assegna a ai aka ų aukš aičių
šiauliškių (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 138). Vaka ų
aukš aičiams šiauliškiams p imi siano s a e non solo ques i kalbininkų indica i
aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs
apolinkė (Ge žo ai ė 2016: 65). A lo o, appa en emen e, šlie ųsi anco a e A. Salio
scissione alš aičių idu iečių e alš aičių y iečių pan ininkų pa ibyje s a o
Su liškis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339). Egli a XX a. second ojoje pa e
assegna o ai eas e n aukš aičių pane ėžiškių.
Esplici o A. Salio a mian sca imen o e in pa icola e da geoling is is ica An ano
Ba anausko a mian classi icazione della icos uzione yškėja ki okia kone u o
aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108–
111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .).
Dalla due classi icazioni sug e imen o si ede che menziona a a ea non solo non
e a susiau ėjęs piečiau Šiauli, ma enseėsi do e kas ul e io men e eos i
di ezioni e cop ebbe nemažą A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus esclusi ų y ų aukš aičių pane ėžiškių
(šiau inių e pie inių) pa e.
Lo scopo di ques o a icolo discu e e alla a uale me idionali eas e n
al i aici pane ėžiškių assegna o Ramýgalos šnek os a ea ( iškių, LKA 267,
268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš-
Ulinų, LKA kio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės)
(c . Fig. 1).
Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis,
apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly-
ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a -
mių klasi ikacijose: XIX a. A. Ba anausko, XX a. 4-oio decenmicio A. Salio e XX a.
seconda pa esi A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus; 3) esegui e le inamis ica a ea
šnek os issua i linguini peculia i à analisi e en a e alu a e šnek os kai ą.
Il ma e iale s udiabile cos i uisce p incipalmen e l'is i u o della lingua Li uania Geoling is ica
cen o Ta mių a chy e conse a i XX a. seconda pa e manusc ip ini šnek ų desc i i e es ii
(pe žiū ė a 19 man aščių; ž . Rank aš inių šal inių są ašą), più di e o e di du a a egis azioni
audio (ž . Ga sinių šal inių są ašą). Anche im asi ai pubblica i es i šnek os. 1 Skliaus ue indica i
nume i sono co ispondmenni di luoghi (pun i) dell'a laso della lingua Li uania (ž . LKA joje,
s ambesniais lo o quasi co isponden i e ieci p imi An ano Ba anausko ski s yme con ini.
I 2130).
LAURA GERŽOTAITĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 PAV. Ramýgalos šnek os a ea ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA
299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336,
Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) nelle classi icazioni dei e i o i li uani
( agmen as)2
2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci-
San umpos segna Alekso Gi denio e Zigmo Zinke ičiaus classi icazione dei occiden ali alch aičius
šiauliškius (VAŠ) e eas e n alch aičius pane ėžiškius (RAP).
A icoli A icles / 171
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS
ŠNEKTOS SITUACIJA
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
Nel senso della lingua us oja a cen inė Ramýgalos šnek os pa e dell'a ea
assegnų a mė y ininkų indica a come ienaly ė. iškių (LKA 267) appolinkėse
us o a solo lingua Li uania, a a mė XX a. 67-3:uoju dešim mečiais, come
a e mama, ela i amen e bene man enu a (Mikėnas 1951 (1) ž 4; plačiau.
Šukys 1986: 127). Visialmen e lie u iškomis laiky inos Su liškio (LKA 335)
apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Solo amiglie Li u iške (miš ių apsk i ai
nebu ę) i e ano a Ramýgalos pun o (LKA 300) assegna i Gudẽliuose e a lo o
icini Pašili e Raukš óimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, ki a aučių nebu ę
and o he eas om Ramýgalos in Ga uck illaggio (Čyplienė 2016: 563). Ta mės
cambiamen i del ul imo pun o appolinkėse, y ėjo liudijimu, lėmė suak i ėjęs
popolazione mobilumas, 19331934 m. nu iesus Kaũnas-Pane ėžs plen ą
(Masiliūnas 1959: 2). Con i esiden i di Ramýgalos glaudesnius yšius
(pi ma iamen e pe scopi di app endimen o) sos enęs Aukš ãd a io (LKA) e
337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję
Jo áinių (LKA 301) apilinkių esiden i (PKT II 211). Nelle a ee in esame, è s a o
s abili o che i li a iakalbii e ano e al i icino a Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) e
Aukš ãd a io (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661) esiden i dei illaggi.
Quasi u i i li uani allėa o pe iodo menziona o i e ano Ulinų (LKA 268) al pun o
assegna o Dūdónių illaggio (Gai enis 1960 (1): 12, 5). Sli amen e più che p ima diecime ì,
1946 m., sace do e Juozo Dubniko a e mando, Ulinų pa apija e a comple amen e
Li u iška (Dubnikas 1946: 288). Mezzino di u o con d a u a a i u ėjęs dei locali gen e
abi a o T uska õs (LKA 336) al pun o assegna o Uža lės illaggio (Eigminas (1): 5)4.
Tu a ia la maggio pa e della popolazione di ques o pun o a o no a quel momen o già
cos i uì ex d a ų (Pã e menio, Pãgelupio, Gais e al i) kumečiai e naujaku iai (Eigminas
(1): 5. D a ų gausa si dis inse più il occiden ale angen e dell'a ea Ramýgalos šnek os
p esso K ẽkena a (LKA 299) e il o ien ale p esso Jo áiniais (LKA 301). Tu a ia l'e e o
delle lingue sla e di ques e a iglinchie a mi non è s a o uni o me. Più in luenza ques a
kabos, Vale ijos Di žinskienės eigimu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios
K ekena õs žmonių kalbai. Šį ak ą 3 Qui e al o e skliaus ose indica i nume i indicano, a
cui manusc i iniu pun o sąsiu iniu si i e isce.
4 Handesc i zionale T uska õs ap aše pun o l'anno dello s udio nenunzia i.
LAURA GERŽOTAITĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i-
da miss del comune Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk u), Naujãmiesčio
(LKA 232), Vadak (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) e T uska õs
(LKA 336) lis del issidėsčiusių d a ų (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 23).
Cos a a o che šiau inių K ekena õs apylinkių, esančių Vadak (LKA ė-Di žinskienė
266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y-
1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Vadak (LKA 266) esiden i
ik ai lenkiškai kalba. Rencan ando ma e iale delle a mie a lasu della lingua
Lie u ių in ques a loco ezza as à solo una al a casa lie u iamen e pa lan i
amiglia. Ta mės app esen an iim sceglie e esiden i pa lan i in Li uaniano
indica e come libe amen e comunican i da e polkų kalba (Ru kauskai ė 1960 (1): 8).
Piu os o su ques e e al e locali à e i i i isc i y us ansk ibuo us es i s .
(Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Ka aś 2002; Zielińska: 2002 5859;
Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Ol e a ques o, K ekena õs apylinkėse
bu a anco a e usakalbių illaggi. Anche se su Jo áinius anche esis ono mol i d a
(Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), da geni o i s a o uno s anie o (U bana ičiū ė (1): 25)5.
šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu-
o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas
Dal icinini pa a mi di locali à a ikelsi s a e e di al i pun i appolinkesse. Ai es da
Aukš ãd a io e all'in e no di ques o pun o A. Salio, nel illaggio di S ebkių, alla
es imonianza della locale abi an e Ma ijos Se eikienė, y a o kupiškėnų, u eniškių
pa a me kalbėję abi an i (Se eikienė 2016: 802803). Le sue s esse nonle pa la ano,
come a e ma a, Kupiškio-Anykščių a me. L'e e o delle lingue sla ie esamina i
apicinkies ling a, ma u , non 'è 'è g ande a causa neišplė o o delle scuole polkų
lingua della e e jose. Lenkiškos p adžios mokyklos 1926 m. udenį įs eig os ik
keliose Pãne ėžio apsk ičiai p iklaususiose locallėse: K ekena ojè, Vadõkliuose (~
301 LKAėse punk e) e a no dė da Ramýgalos mokyklų inklas d iekėsi ak į nuo
nag inėjamojo plo o esančiose Kaũno (pa y a, Jona ojè (du komplek ai), Lãpdámi,
šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių
Bãb uose) e Kėdainiai apsk ičiai (pa y a, Že, Do nuè (po du komplek us iš ie o i)
(Še kus 2007: 43).
5
Nel Handesc i o io Jo áinių ap aše pun o l'anno dell'indagine non unidi i.
A icoli A icles 173 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė-
se ino XX a. 3-iojo decennicio. Nei la o i di ca a e e paš o i ico si indica che la
s a ale p ima ia Ramýgaloje è ape a nel 1852 m. Dopo l'abolizione baudžia a
ope ò qualche empo e seconda p ima ia scuola; esse u ono successi amen e
uni e. 1911 m. Ramýgaloje ap i a a la seconda p adinė me gaičių mokykla
(As amskas 2016: 189), 1918 m. inku a p ogimnazija, d i p adžios mokyklos
(Juška 1946: 282). m. ape a scuola iškiuose (As amskas 189 1905): e Su liškyje
(K iklys 1965: 442). 1906 m. comincia ono a unziona e T uska õs (1915 m. e
lie u iška), 1907 m. Jo áinių (mokomoji kalba usų) p adinės mokyklos
(As amskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). Ci ca 1905 m.
Ulinuose i bambini delle lingue li uane mokė Bis ampolio d a o panelės, passėjus
più che diecimeci, ci ca 19181922 m., ape a, come sc i e, p i a i, e 1922 m.
s a ale scuola (Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As am 2016:
191skas). L'insegnamen o nelle scuole elemen a i p incipalmen e eni a in usų
lingua. Dopo l'abolizione del di ie o di s ampa Li uani Pas ebbiamo che alcuni da
kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190).
la s essa XIX a ine oppu e XX a inizio na i e XX a seconda me à della calbininkų
applicaus ų locali abi an i bu ę e u o bemolsliai (Eigminas (1): 57).
Quindi lenkų lingua Ramýgalos šnek os a ea, con a iamen e ni Kaũno (o
KėdáiniųJona õs) a eale, non domina a (Ru ko ska 2014: 217). S aipsnyje analizza a
e i o io, ad eccezione K ẽkena ą, o se più alu abile come menziona o a ealo
pe i e ia. Ri ene che nei successi i posky iu desc i ano a di e so pe iodo issa i
cambiamen i di a mica Ramýgalos šnek e, come e ad essa adiacima su Rad liškį, più
da i ene e na u ali cambi di a mica che il isul a o dell'in e azione di di e se
lingue (Ge žo ai ė 112 2016:125).
2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO
TARMI SKORSTYME
P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika-
cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa-
baigos A. Ba anausko mappa della di isione dei a mini li uani (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016: 45). Ri en e
degli o ie p imi di ziemiaz6 e mia6 pe i e ica si ua a 6 A. Ba anauskui, liške Webe i discu usiam
qualche al i aspe i linguini, ques a e mia appa ì ko ne come widu na ì Ry czu i waka
lê uwiniku (Alminauskis 1930: 93).
LAURA GERŽOTAITĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) in ques a mappa semb a insinua a a y iečių an ųjų e
ečiųjų a mėms assegna ų šnek ų (ž . Fig. 2.)7. 2 PAV. Ramýgalos šnek os a ea ( iškių, LKA 267,
Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335,
T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) A. La si uazione del Ba anausko scis imo dei
a mini in u e le classi icazioni dei a mini è discussa in de aglio (Ge žo ai ė 2012: 156174; 6568,
( agmen as)8
7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė
112125). P idu ina solo che in una delle Šiauli acc i iche locali à, Šedu ojè (LKA 199), ul imi da i delle
ice che, issa a a iajuan i non solo i i ici p imumi A. Ba anausko ski s yme, ma e li quasi
co isponden i alš aičius midu ie con alš aičius y ičius pan ininkais A. Salioški bei aka ų
alš aičius šiaulius su y ų alš aičius pane ėžišk A. Gi denio e Zinke ičiaus classi icazioni che
dis inguono le ca a e is iche.
2016: 313).
8 San umpos segna A. Ba anausko scissione ie iečius p immuosius ziemiečius (R1ž),
ie iečius an uosius (R2) e e čiuosius (R3).
S aipsniai / A icles 175
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
O ie p imi della plo e, A. Ba anausko eigimu, e ki čiuo i ( i ap adiškai,
i agališkai), e neki čiuo i mis ieia doppa siai an, am, en, em do e a esse e man enu i
sani, ecc.: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys ʻkamš ispea, kłampùs
ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 6061; edi anche Aluskis 1930: 73). Al pos o
del ex nosinio balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij 1898: 61; Ge žo ai ė 2015: 151; 2016:
4849)9.
D ejopa ap a ų peculia i à a osena Ramýgalos apylinkėse issa a A.
Ba anausko accol u e e F anzo Spech o edileis i in es i. Alla no d o es da
Ramýgalos si ua a K ekena õs pa apijoje (jai, ma y , appa enęs e lo s esso
ci elis) o, p esumibilmen e, su a sud o es da Ramýgalos esecu i o Su liškį (LKA
335) (zino che da ques e apicolazioni p o enès F. Spech o indica o in ques i eks ų
ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių
už ašy a me (Spech 1920: 194197)10. D iga sis an qui, come e indica o da A.
Ba anausko, man enu o sano, eg.: aǹ nakwýnes ʻan nak ynėsʼ (Spech 1920: 194), i
wánʹdeniį andenįʼ (Spech : 195:ʼ), gywʹán oju ʻgy en ojų (Spech 1920: 195),
issigazda ʻišandoʼ (Spech 1920: 195, 196). Bu ęs nosinis ą a as come ilgasis o
umpasis a, ecc.: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a
ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195).
P ie o i ieci p imi ziemie i F. Spech o anche indic oje Aukš ãd a io (Wysokidwó ) pa apijoje issa o già
o i iečiams e iesiemsšeš i ca a e is ico doppa sio an siau inamen o, ecc.: nusiguda ʻnusigandoʼ
(Spech 1920: 192), uku ʻ ankų (Spech 1920: 192), uks i ʻanks i (Spech 1920: 192). Bu ęs noSu ad al e
a mche o ien ali besi ibojanci in Ramýgalos apylinkėse už aʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja ʻgalėjoʼ
sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191),
żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192).
(Spech 1920: 195). K ẽkena ą (a , p esumibilmen e, Su liškį) ido e galūnė, ecc.: bégu ʻbėgaʼ (Spech 1920:
šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i
194), pasi iku ʻpasi inka, i. e. susi inkaʼ (ʼSpech 1920: 194), mèszku ʻmeška (Spech 1920: 195), żiʼmuʼezema
(Spech 1920: 195), ószku ʻožka (Spech 1920: 197). 9 Gli sne i dei secondi o ieci issa i già un al o a imo di
ques e ca a e is iche: doppa sius an, am e bu usį nosinį ą a liepė on, om e o, eg.: łóngs, ónds, kłops, żôs
ʻssiʼsʼ, ôs ʻąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dá bo ʻdá bą (Ba ano skij 1898: 74), o ieci, e zi, quin i e ses i un, um i u,
eg.: łúngas, dugùs , úsma anus, úmzius, ʻamùs, clumpʼs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A. Salio a mių
classi icazione Su liškis è p esso due pa a mi: al iš aičių idu iečių e aukš aičių y iečių pan ininkų (o A.
Ba anausko y iečių pi mųjų žiemiečių) (Ge žo ai ė 65 2016:66). Alexande Ži gulys s esso ha assegna o la
sua šnek ą agli al iš aičių y iečių pan ininkų, ha indica o le p incipali peculia i à dello šnek os: p iebalsio l
kie inimą i miš iųjų d iga sių (ki čiuo ų e neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, ecc.: ɔkυ
‘ anka, ẹ. ‘penki (Kazlauskai ė 2012: 322323).
LAURA GERŽOTAITĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, ecc.: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas
1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ
(Masiliūnas 1959: 18).
T i agalis e neki čiuo an a as d ejopai, ecc.: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas
1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ (Masiliūnas
1959: 18), akos ʻ ankos ( ns K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan ą (Masiliūnas 1959:
21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Un na sanan anąʼ (Masiliūnas 1959:
8), siliūnas 1959: 11), ššššis kampi (Masiliūnas 1959: 17), en. ššš u , lš l. Pe an o la
Ramýgala nep iski ina solo pan ininkam o pun ininkam, e y ėjo indica i
pon ininkam ca a e is icchi esempi di a imo manusc ip is ici non užesc i i a.
Anašią Ramýgalos si uazione mos a e XX a. 8-ojo decenmecio ma e iale delle
ansclusioni audio. D iga siai an, am, en, em su i ap ade p iegaide qui, come e
Su liškyje, man ene e sani, ecc.: ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884
m., Ramýgala), gi gyénsim ʻ ensime (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). T i agaliai an
ixsuosi e sal i, e susiau ėję, ecc.: nesup a u ʻnesup an uʼ (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala), uks ianks i (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), upaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala), a as ʻan as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m.,
Ramýgala), AšiˈAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en paki e, š aš e ą (O. V., g. 1884
m.
Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ
(O. V., g. 1884 m., Ramýgala).
S eiki d iga siai an, en (p z.: danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ
ʻpaleng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame decennime ie Ramýgaloje isssuo i e
al i y ėjų.
T uska õs apylinkių kaimuose, Kazio Eigmino liudijimu, i ap adžiai d iga siai
am, an a i nepaki ę, a i agaliai e neki čiuo i a liep i um, un, anche
abbas anza spesso imlikę nepaki ę o a o i am, an i um, un lygiag ečiai.
Analogamen e a i e doppa siai em, en: i ap adžiai man ene e sal i, e
i agalli e neki čiuo i a i d ejopai: im, in e em, en (Eigminas (1): 12). Ques e
osse azioni sono con e ma e dai pun i manosc i i i o a i nei es i delle
o me. T i ap adžiai an man ene e sani, ecc.: ándeni ʻ andenįʼ (Eigminas (1):
13), lánga ʻlangąʼ (Eigminas (3): 15). Nepaki ę issuo i e essu a nosiniai ą, ę.
T i agaliai an, am, en a i d ejopai, ecc.: uk(y)s ʻ ankasʼ (Eigminas (2): (plg.
aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Ž . 19, eco dą 1),
N . 51001300 Ga sinių šal inių są aše. 20 V . egis où No. 51101300 Ga sinių šal inių
są aše.
S aipsniai / A icles 183
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
bi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5),
kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is skuneišken ęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus
ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13).
Tokį pa į d iga sio an a imą con e ma e da i di egis azioni sono e, ecc.:
lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ (A. J., g. 1888 m., Šu-
kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g.
1888 m., Šukióniai). Quindi ies T uska à, appa en emen e, susipina A. Salio
ski s imen o aukš aičiams idu iečiams e aukš aičiams i iečiams
pan ininkam ca a e is ici di ques e ca a e is iche a liepinie.
P esso y inių šnek ų qualche più, che spa osios a ea, šlie ųsi K ekena õs
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957), iškių (Mikėnas 1951 (15)) e Aukš ãd a io
(Libe y ė 1959) pun i (ž . len elę).
Secondo i agalių doppa sių an, am, en siau inimą K ekena à, da i della
desc izione manosc i i a, è a imesnė e A. Ba anausko, e J. Ge ulio desc i i
y iečių ečiųjų e al i a mėms, ecc.: du is ‘dan is (dgs. G.)
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o (Adomai y ė-Di žinskienė
11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po
penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di -
1957: 15). A ejai con non cambiusius doppie ocali a e, eg: sup a u ‘sup an u
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu ‘nebea andu
(Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 19).
T i ap adicialmen e c ocia e doppa sia an, en, ex nasinis oceis ą (sop a u o
kamiene) man ene e sal i, eg.: lánga ‘lango (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu
‘gy ensiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Di žinskienė 1957: 12),
nusigã ‘nus iga (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ã alandė (Adomai y ė-Di žinskienė
1957: 150). Nelle ispos e in Li uano lingua a laso ma e iale accol a p og ammi (Senkus
ap adžiai am, an i bu ęs nosinis ą čia išlaiky i nepaki ę, p z.: sà.m ˈis, pàn is, à.nkė
1951) klausimus iš yškėja i iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i -
ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kás ʻkąs i. D ejopa
i agalių d iga sių a osena iškius i a ina p i aka inių šnek ų, e olina da lo o
(Mikėnas 1951 (2): 23).
Ga so eco d, secondo i ap adžiai an, en anche isso i nepaki ę, ecc.:
ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én ʻgy en iʼ (J. B., 21 Ž .
eko dą N . 09901336 Ga sinių šal inių są aše.
22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350).
23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. Udis e os due
i agaliamen e chičiuo e o me con ques i doppa i: uks i ʻanks iʼ (J. B., g.
1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai).
Alle analoghe conclusioni su ques o pun o acco se e Jonas Šukys, che,
basandosi su uno s udio della popolazione della lingua locale e e ua o negli
anni 1959 e 1970, indicò che secondo A. Salio sca amen o iškiai appa iene
al oš ai y iečiams pan ininkam (Šukys 1986: 127128). La pa ola kamieno
i ap adžiai, i ap adiškos p igim ie neki čiuo i an, am, en, em, ki čiuo i e
neki čiuo i della pa ola kamieno ą, ę, qui, come e pan plo e, ano kalbininko
(Šukys 1986: 131132), man ene e sani. Tu a ia i agalli già liepiano ʋ, ʋ, , , eg.:
sʋdem samdėme, kʋ anka, p empia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks
is u inimo di e isce non solo da A. Ba anausko indica o come a ques o
plo ui ca a e ingo, ma e da A. Salio desc i o.
Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i -
am, an, em, en (ki čiuo ų e neki čiuo ų) già sis ema icamen e a e e um, un, im, in,
ecc.: uk(y)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Libe y ė 1959:
57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Libe y ė 1959: 17),
dig eng(y)s ́deng as (Libe y ė) (Libe y ė: 38), ag iė es š en ė (Libe y ė: 40),
pipenėėė (Libe y ė 1959: 45). Bu ę nosiniai ą, ę man ene e sani, ad esempio: sušal
ʻsušalauʼ (Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe y ė 1959: 38), nusig .žė
ʻnusig ęžėʼ (Libe y ė 1959: 36). Va no a o che anco a secondo F. Spech nei es i
issuo ų doppa sių an, am a imą maždaug ies Ramýgala b ėž a apy ikslė
aka inių i y inių šnek ų susiki imo iba a spliindi i š ãd a io abi an i pun o di
is a, a e mando che ap K .kena a l ki ki kabu Tin Tin s ái s áncija ad.nu sekl.či
Kn škam, s, a, nesu iku kabu Bški ki ap kn(y)s k š .(y)s. [...] [...] (Libe y ė 1959: 35).
apylinkės, nelle quali si dice: ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ
Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os
gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio
(Libe y ė 1959: 35).
Mos amen e i ini schnek ų a i a e indici ino Ulinų (Gai enis 1960 (12)) e
Jo áinių (U bana ičiū ė (14)) locali à (ž . len elę). aukš aičių y iečių
Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo
pon ininkų (Gai enis 1960 (1): 5). Sulla base A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus
classi icazione a mių pon ininkuojan iems eas e n aukš aičiams
pane ėžiškiam Ulinų šnek ą a ibuì e il kalbinis a Aloyzas Vidugi is (Vidugi is
1993: 197). Ty ėjo eigimu (Vidugi is 1993: 198), be pon ininkams 24 Ž . į ašą N .
34301267 Ga sinių šal inių są aše.
A icoli A icles 185 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
būdingų d iga sių am, en a liepinių, in cui passagio e gie imų šnek ų nulem ų
į ai a imų.
Fa no a e che menė ieji pon ininkai quasi co ispondesse o A. Ba anausko
y iečius an uosius, sebbene esama e nonbedelii di e enziali. A. Ba anausko
a mių ski s yme Ulinai, come e già discussa Ramýgalos apylinkių locali à, en ò in
y iečių pi mųjų žiemiečių plo ą. Nel e i o io di ques o a ea s a o e già
ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie-
menziona o Pane ėžs, čių an ųjų a mės pie inė iba ėjusi un po' più a no d
ispe o con successi amen e A. Salio esclusi ų pon ininkų.
Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę
Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y-
iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i
Ulinuose p onuncis i A. Salio classi icazione pon ininkam o A. Ba anausko y iečiams
an iesiems (non pi miesiems) ca a e is ichi i ap adžių e i agalių d iga sių
an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, p z.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia langusʼ
(Gai enis 1960 (2): 6), óndene. Vandensʼ (Gai enis 1960 (1): 13), okom ʻ ankomisʼ
(Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6), g čˈɔ ʻg yčiąʼ (Gai enis 1960
(1): 10), d sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1): 23). In a iogan i ques e ca a e is iche
a im si i le e e XX a. 78-ojo decennimici a mių audio į ašues.
T i ap adicialmen e chie cio i doppa siai an, en esgi s i e nonaki ée come
pan ininkų plo e, e is u i i come pon ininkų o pun ininkų, ecc.: paséns a
ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá ʼklainiai)25, gi én i ʻgy en i (S. G., g. 1894 m.,klainiai),
lóngslangas Bá (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óng ʻsb angus
(J. L., g. 1897 m., Ulinai).
Analogamen e ques e doppa sie a i su i agale p iegaide a esan ys
neki čiuo oje poziciji: an, am, 1904 eg.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27,
ukos ʻ ankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums s ʻams y asʼ (O. R., g.
1904 m., Ulinai), ok ankąsu (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusun õsnai (O. R., g. 1904 m.,
Ulinai), kaamba į 1897 m., J. L., L., Uba i, m., Upus, ʻ1904 m., ali); en, em, ecc.: deg s
žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g.
ʻdeng asʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai).
Bu usių nosinių ą, ę kamiene e galūnėje a liepinie būdingesni pon ininkų plo ui, ecc.:
žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Ž . į ašą N .
42301268 Ga sinių šal inių są aše.
25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše.
26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše.
LAURA GERŽOTAITĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G.,
g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ
(O. R., g. 1904 m., Ulinai).
Didelių d a ų apsup ame Jo áinių punk e, ano Žane os
U bana ičiū ės-Ma ke ičienės, pa la a aukš aičių y iečių pa a me, pe ò c ea da
šnek ų pan ininkų o pon ininkų, di icile di e esa amen e. Viene alla conclusione
che Jo áiniuose [...] può comunque p e ale e pon ininkai [...]. C'è e da Vadoklių
a icellusi pun a o i. Pe an o a mė mol o desiguoda, mol o ma ga
(U bana ičiū ė (1): 45).
Ques a inconsodi à spiegain ina dal a o che A. Salio a mių classi icazione
Jo áiniai e ano issidės è a al oš aičių y iečių pan ininkų pak aš yje (ž . ig. 3).
Nel no d a da lo o, su Ulinus (LKA 268), pa la a al iš aičių y iečių pon ininkų, in
ey us e pie aka ius, ad esempio, su kalbininkės menė us Vadoklis, pun ininkų
šnek omis.
Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių-
lo o iba ėjusi e A. Ba anausko ski s yme (ž . Fig. 2). No diamen e si ua i y iečių
an ųjų (o A. Salio classi icazione alš aičių y iečių pon ininkų) šnek om
ca a e is ico a imas, come già menziona a, A. Ba anausko issa o solo ies
Pãne ėžiu, anco a piečiau si ua i šiau inių Ramýgalos pak aščių ies Ulinais nesiekė.
Ta mės ne ienaly iškumą, ano y ėjos, indicano dis inzionali peculia i à d iga sių
am, an, em a osena: pan ininkai dice: pá.n isˈ á.n isˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O
i agalius e ia non in om, on, ėm, ėn, come lo anno al i pan ininkai, o in um, un, im,
in: du. isˈ du.g(u)s lu.kos š i. e pi.ki, anche e neki unk čiuo us: pink ·denisˈ d·lis [...] / /
(U bana ičiū ė (1 5).): P id e o è che non solo pan ininkai, ma anche pon ininkai
Jo áiniuose sono kele iopi: p·n isˈ ·n isˈ pa ·mse l·ng(us) e pun is pa uˈ un ismse
lung(u)s. T i agalius anche e ia in um, un, im, in pan ininkai: lu.k(u)s, i.ˈ i
(U bana ičiū ė): (1 56). Anco a più in ques e apicincie, ano a mė y ininkės
(U bana ičiū ė (1): 6), a ia a bu ę nosiniai ą, ę, che pon ininkai [...] e čia į o, e? žul(u)s :
ž·sin(u)s š sˈ ˈ g ·š (u)s. / / Pan una pa ola lo a ia unaip, l'al o al imen i, ma
di e isce non secondo p iegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s g ·šˈ ˈ g ·š (u)s. dei pan ininkų
ques i suoni di u a nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ g ·šˈ ˈ g ·šˈ ˈ. / /
Galėje ą quasi nepaschigęs, solo su umpėjęs: u.kaūn gá.l a n·ma lũa.ka. / /. Pon ,
na u almen e, dice: u.ko gá.l oininkai n·mo /. ę non man enu i o così puli us. Nei
es i manosc i i i non za issa a e in al e al e ope e di ques a kalbininkè
indica i Jo áiniams ca a e is iingų da e ali doppa sių an, en, bu usio nosinio ą
A icoli A icles 187 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
5 PAV. Šnek os poslinkiai secondo kamieno i agalių am, an, em, en a liepini da i
manusc ip is ica
LAURA GERŽOTAITĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
6 PAV. Kamieno i agalių am,
an izo onos a ka pa p esso
occiden ali alš aičių šiauliškių i
y ų alš aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA
II, so o. No. 69, 8486) kamiene paki imen i come uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ,
žus(i)s ʻžąsisʼ, g už (u)s
ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28.
Quindi di e enumai a abule a desc i end i a nei es i manosc i i i e nelle egis azioni sono e,
nonché nei es i s ampdin i issua e ma ine e ma ine šnek as dis inguan i ca a e is iche
a osenes dal Lie u ių kalbos a laso mapėlapiais ilius uo osios non sono di g andi. Non solo con la
mappa icos ui a A. Ba anausko desc i e y iečių pi mųjų žiemiečių y ine, ma e con pa ikslin a A.
Salio aukš aičių idu iečių iba quasi comple amen e coincide Lie u ių kalbos a laso mapeleppiuose
b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus accon a i, come a e ma a, Ramýgalos, specialmen e Jo áních,
appolinkėms ca a e ingus i ap adžių d iga sių a imo esempius: lúongɔs ʻlangas,
súomˈ ˈsʼˈsamʼ is (Zinke ičius nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . L II, žemėl. N . 68, 83
1969: 143).
A icoli A icles 189 /
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
84), em, en (ž . L II, žemėl. N . 70, 8687), ki ikupa nepaki kamieno (ž . L II, žemėl. N . 44, 6162) e neki čiu (ž . II.
LKA II, zemėl.
No. 45, 6263) ą, ę izo onos.
Aki aizdus incong uenza è che le mappe dell'a las della lingua Li uania
p esen a i in manusc i ina ma e iale Ramýgalos apylinkėse za iksuo ų di
u i kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, žemėl. N . 69, 8486), em, en (ž . LKA II,
žemėl. N . 71, 87, pa 88) dei alimo casi nea spindin is, più desc i end in as
immagine (ž . 5, 6.).
E inci a a kele iopa o mų con i agalia am, an a osena indica che ino
pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os
mediu iu29.
IŠVADOS
Apibend inando geoling is is ico pa agona i o dello s udio Ramýgalos šnek os, acconi a a che
analizza a es oni dei sud eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo as em yškėja kaip pe eiginis. La
sua pe eigicizza si basa sulle seguen i a gomen azioni: 1. Ramýgalas šnek os plo o a minė
p iklausomybė a ia o in u e le classi icazioni dei a mini li uani. Pe ino in due di lo o A.
Ba anausko e A. Salio l'analisi della ma e ia e mienna e i o iale esegui a occiden ali e eus i
Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i
y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją.
2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an-
al iš aičius sepa an i d iga sies an, am, en, em, anche exusių nosinių ą, ę izo onų pa ik a.
Analizza e šnek os plo e abiem alš aičių pa a mėms ca a e is ico ques e peculia i à a im
issa o ino pe ino XX a. seconda pa e. G e imų eas e n alš aičių į aka aiškin ini nedideli
menė ų izo onų poslinkiai ies Ramýgalos šnek os pak aščiais indicano non solo icos ui e
y inės y iečių 29 a począ ku XXI a. adizionali lie u ių (pa) a mių plo ai e bo da kin a (ž .
Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII mapappis e commen a ; sp.kl įija). Vyks an šnek ų
con e genzia dis in i aii lo o segni sono nyks an i. Fo mojasi s ambesni lingubinii da iniai
( egiolek ai). Ad esempio, Ramýgalos šnek a assegna a a ie o di al aičių pane ėžiškių pag indu
besi o muojančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 257262),
poiché essa, come u a la me idionale ie a di al aičių panežiškių pa e, non ha mol o yškių
peculia i à, è quindi acilmen e in luenza a compa a i amen e ad adiacen i šnek ų i bend inė
(Meiliu ė: 1923; 2016 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė, 2014a: 188: 188191 e k .).
LAURA GERŽOTAITĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII i con ini dei p imi a mie A. Ba anausko
ski s yme p ecisi à. Tokie isul a i dello s udio pe me ono p esumidiamen e
a e ma e, che pe eiginie A. Salio classi icazioni siano s a e non solo
aukš aičiai idu iečiai, ma e i lo o kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų
inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud.
Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio-
le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio-
ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a
Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262.
Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. –
A chi um Philologicum 1, 69–103.
As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga-
la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211.
ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as
No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys
Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius:
Lie u os k aš o y os d augija, 167–174.
Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ
языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um
Philologicum 3, 168–193.
Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud.
G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565.
Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 288.
S aipsniai / A icles 191
Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose:
geoling is inė analizė
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i-
nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174.
Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a-
ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111.
Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi-
ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė,
Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165.
Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u.
Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin-
g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė-
nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla-
si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147.
Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a-
cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija,
1998, 277–287.
Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw-
nic wo „Auš a”.
Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o-
ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję-
zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa.
Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i
dialek ologijos p oblemos 2, 600–609.
Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio
a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342.
Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži-
na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537.
K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a-
iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.
