78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: onomas ika ( ik inių žodžių
da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
SUDĖTINIŲ MARIJAMPOLĖS
APSKRITIES HELONIMŲ
MOTYVACIJA
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
ANOTACIJA
S aipsnis y a anksčiau ykdy ų a ealinės lie u ių oponimijos y imų ąsa. Jame ana-
lizuojama ieno adminis acinio iene o – a puka io Ma ijampolės apsk i ies – sudė inių
helonimų, už ašy ų Žemės a dų anke ose, mo y acija. Ty imas a spindi pas angas iksuo-
i nyks ančius (jau išnykusius) smulkiųjų hid oobjek ų a dus i a skleis i jų gnoseologinį
po encialą, emian is ne mažiau e ais išsaugo i ki ais a puka io anke ų duomenimis.
Siekian kuo pa ikimesnio anden a džių mo y acijos in e p e a imo, em asi a puka io
anke ų medžiaga, iksuojančia nominacijos eiksnius, kalbinės bend uomenės a s o ų ko-
munikacinės eiklos ezul a us, padėjusius išaiškin i ealiai ep ezen uojamą anden a -
džių u inį, pseudomo y aciją.
Analizės ezul a ai pa odė, kad mo y acija pe a dų „kū ėją“ iksuoja i konse uoja
gam inę, socialinę i kul ū inę aplinką, jos de ales. In o ma y ūs e nokul ū iniu požiū iu
į a dijimų s uk ū oje aksiologinio koda imo, s e eo ipinio e inimo unkciją a liekan-
ys paukščio, mi inės bū ybės pa adinimai, asocia y iuosius kalbos iene ų yšius iksuo-
jan ys pseudomo y a o iai. Ve ingu laiky inas i i ų anden a džių me a o inės aiškos
mo y acijos požymių in e p e a imas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, anden a džiai, helonimai,
sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo y acija.
ANNOTATION
The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I
in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni – in-
e wa Ma ijampolė Coun y – eco ded in he “Land Names” ques ionnai es. The esea ch
S aipsniai / A icles 79
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
e lec s he e o s o eco d he names o he small hyd oobjec s which a e abou o ge
ex inc (o which ha e al eady allen in o obli ion) and o e eal hei gnoseological po-
en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es-
e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible,
he a icle e e s o he da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomi-
na ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y mem-
be s which we e use ul in cla i ying he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and
pseudomo i a ion.
The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con-
se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o
a bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco d-
ing he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding
and s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion
o he ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion
is conside ed aluable as well.
KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e
helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion.
0. ĮVADAS
Šiuolaikinių ling is inių y imų, besio ien uojančių į au os, mąs ymo,
kul ū os i kalbos yšį (G i ėnienė 2006, Guda ičius 2009, Lubienė 2015,
Березович 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 i k .), kon eks e, ęs inis lie u-
ių lokalinės oponimijos, iksuojančios e d ėlaikio u inį, g įs ą au ine
pasaulėžiū a i pasaulė oka, y imų kelias y a eikšmingas i pe spek y us.
Kaip į odymas, liudijan is pasi ink os y imų k yp ies naudai, y a sandū os
būdu pada y ų helonimų mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Ji pa em a
onomas inės si uacijos1 analizės ezul a ais, liudijančiais empi inį am ik os
e ninės s i ies kalbinės bend uomenės a s o o pa y imą, jo san ykį su aplin-
kiniu mik opasauliu ( a puka io kaimu), pas a ojo su okimą i ka ego izaci-
ją. Taigi oponominacijos y imų k yp ies plė o ė naujos pa adigmos ėmuose
kiek papildė i lie u ių oponimiką. Be o, a puka io onimų analizė – ienas iš
1 Dėl e mino onomas inė si uacija ž . TMOI: 19, 71.
DALIA SVIDERSKIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
būdų, padedančių išsaugo i kul ū inį palikimą i p isidedančių p ie bene p ieš
pusę amžiaus Aleksand o Vanago duo o įpa eigojimo2 įgy endinimo.
Iki šiol da ybos požiū iu analiza usių sudėjimo būdu pada y ą sa ą opo-
nimiją kalbininkų nuomonės ski iasi. A. Vanago p amin u šių da inių ana-
lizės keliu ėjo isi lie u ių ie ų a dų y ėjai i , a siž elgdami į sin aksinių
yšių a p d ina io į a dijimo pag indinio i šalu inio dėmens ne ienodumą,
sudė inius ie o a džius sky ė į kilmininkinius i k ali ikacinius3. Šiuo o -
ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė
2003b: 63–80). B onys Sa ukynas ã ski a i s a bia lie u ių oponimijos y-
imams A. Vanago hid onimų da ybinės analizės ecenzija4 a k eipė dėmesį į
anden a džių klasi ikacijos ne obulumus i a gumen uo ai pasiūlė sudėjimo
būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius
nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų
nominaciją i mo y aciją y usi Jū a ė Lubienė i pag įs ai nu odė analogiškus
lie u ių kalbo y oje esamus sky imo pa yzdžius, jau apusius adiciniais6. Tai-
gi many ina, kad a ei yje sudė inė lie u ių oponimija aip pa u ė ų įsilie i į
bend ą junginių g upių k ali ikaciją i klasi ikaciją.
Siekian paaiškin i sudėjimo būdu pada y ų helonimų mo y aciją, a k eip-
inas dėmesys į ai, kad sudė iniai de inamieji helonimai – ai junginiai, ku ių
2 „Spa us ūkio ki imas, žemės pe a kymo da bai, melio acija, kelių iesimas, g ei ai keičia že-
mės eidą. Daugelis ie ų a dų da os nebes a būs, užmi š ami. Tuo būdu neg ąžinamai p a-
andamas didelis u as“ (Vanagas 1973: 6). „Rink i eikia be išim ies isus ie ų a dus, ypač
k eipian dėmesį į smulkiausius objek us, ku ių a dai g eičiau užmi š ami a ba inkėjų lieka
nepas ebė i“ ( en pa , 7).
3 Kilmininkiniais adinami sudė iniai anden a džiai, sudė i iš d iejų sa a ankiškų žodžių, ku ių
pi masis, apib ėžian ysis, y a bend inio a ik inio žodžio kilmininkas. K ali ikaciniais adina-
mi sudė iniai andenų a dai, ku ių abu žodžiai y a a dininko linksnio (da ž . Vanagas 1970:
258–259, 273). Dėl lie u ių kilmininkinių ie o a džių y a ašęs i B onys Sa ukynas (plačiau
ž . Sa ukynas 1963: 235–246).
4 Plačiau ž . Sa ukynas 1971: 166–169.
5
Pas a ojo y ėjo eigimu, P. Lebelio loginį e miną „les noms guali ica i s“ (kokybiniai a -
dai), ku į A. Vanagas iš e ė „k ali ikaciniai“, eikė ų pakeis i da ybiniu – de inamieji sudė iniai.
Tuome jie su kilmininkiniais a ba nede inamaisiais sudė iniais suda y ų ieną sudė inių posky į.
Be ki a ko, adinamieji kilmininkiniai aip pa gali bū i „k ali ikaciniai“, p z.: Šal inių upelis i
pan. (Sa ukynas 1971: 167).
6 Pagal pag indinio i šalu inio dėmenų sin aksinius yšius lie u ių kalbo y oje adiciškai ski ia-
mos d i junginių g upės: 1) de inamojo pažyminio, 2) aldomojo pažyminio a ba nede inamo-
jo pažyminio (da ž . Lubienė 2015: 73).
S aipsniai / A icles 81
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
šalu inis na ys iš yškina būdinguosius ki o, pag indinio na io7, eikšmės požy-
mius (pa yzdžiui, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss i k .). Pas a ojo
ipo da iniuose seman inio de inimo laipsnis pa s didžiausias, ačiau didelės
in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u-
i ki i da iniai – sudė iniai nede inamieji anden a džiai8 (ypač me a o iniai),
no s seman inis junglumas a p jų pag indinio i šalu inio na io y a silpnesnis.
Pa yzdžiui, asmen a diniai sudė iniai nede inamieji ie ų a dai dažniausiai
u i posesy inę eikšmę (Rudncko as as s . B b), sudė iniuose apelia y iniuo-
se nede inamuosiuose ie o a džiuose pi muoju dėmeniu einan is apelia y o
kilmininkas nusako am ik ą ie os ypa ybę (Ža dãka čių plýnė pln. V – .
u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo-
siuose ie ų a duose galima įž elg i i lokalinę eikšmę (Palinijos bala b. K sn –
bala, esan i p ie iški s os miško juos os, . y. palinijos). Į ieno i ki o ipo an-
den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas:
„sudė inių hid onimų eikšmės nė a isai apačios“ (Vanagas 1981: 51). „Tai
p iklauso nuo pi mojo, de e minuojančiojo, komponen o eikšmės […]“ ( en pa-
)9. Taigi aiškinan sudėjimo būdu pada y ų anden a džių mo y aciją, p i alu
paisy i ski ingų sin aksinių yšių a p d ina io į a dijimo pag indinio i šalu-
inio dėmens, nes s a bi ne a ski ų dėmenų eikšmių suma, be jos p asminė
isuma, . y. ieninga da inio eikšmė10.
A lk i ie o a džių mo y acijos analizę eiškia a skleis i, kaip am ik os
e ninės s i ies a s o as san ykiauja su jį supančia aplinka, kaip ją su okia, kokius
kalbinius iene us pasi enka i kokią a oja jų kombina o iką, į a dydamas
ieną a ki ą opoobjek ą. Ano Aloyzo Guda ičiaus, „naujas žodis, nauja eikš-
mė kalboje u i a amą, y a mo y uo as, o ai eiškia, kad pa adindami naują
dalyką, ka u pasakome, kodėl jį aip pa adinome, pab ėždami ieną a ki ą
pa adinamojo dalyko sa ybę a aspek ą. Žodžiu iš eikš as pa adinimo pag in-
das, mo y acija suda o jo idinę o mą“ (Guda ičius 2009: 140). „A skleidus
idinę žodžio o mą išaiškėja a sakymas į klausimus, kaip objek as pagal am
ik us požymius gauna ą a ki ą pa adinimą, kaip nominacijos p ocese eikia
žmogaus sąmonė, apie ką i kaip mąs o iena a ki a au a koncep ualizuodama
7 Pag indiniais (baziniais) laiky ini an ieji dėmenys balà, pélkė, plýnė, as as i jų mažybinės bei
daugiskai os o mos.
8 A k eip inas dėmesys į ai, kad s aipsnyje e minas anden a dis a ojamas plačiąja eikšme.
Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju
a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai:
jū ų, andenynų, eže ų, upių, enkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų i k .).
9 Dėl eikšmių ne apa umo da ž . Sa ukynas 1963.
10 Dėl okio požiū io da ž . U bu is 1978: 150.
DALIA SVIDERSKIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
pasaulį“ (G i ėnienė 2006: 24). Pas a oji mo y acijos samp a a suponuoja min į
dėl bend uomenės gy enimo būdo i kalbos glaudžių yšių, kalbos iene uose
į i in os au inės įk o os. I ai ik pab ėžia smulkiųjų hid oobjek ų į a diji-
mų analizės s a bą, nes šie unkciona o a čiausiai į a dijančiųjų, bu o „pama-
uo i“ (ne)naudingumo žmogiškosioms eikmėms ma u, „sugė ė“ jų nuos a as,
mik oaplinkos, am ik o laiko a pio – a puka io kaimo – kasdienybės pa i is.
Tęsian smulkiųjų hid oobjek ų analizę, y imo objek u pasi ink  ki o da y-
bos būdo – sudė iniai – helonimai. S aipsnio ikslas – paaiškin i (in e p e uo-
i) sudėjimo būdu pada y ų helonimų mo y aciją, nus a y i šių anden a džių
nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai:
1) a skleis i, ką susida ymo me u eiškė iš a puka io gy enamųjų ie ų „Že-
mės a dų“ i gi ininkijų anke ų su ink i i ling is iškai apdo o i11 sudė iniai
andenų a dai, 2) paaiškin i (in e p e uo i), kodėl ienas a ki as hid oobjek as
bu o nominuo as bū en okiu sudė iniu a du, 3) iš yškin i a skleis ų mo y a-
cijos požymių in en o ių, jų speci iką.
Analizuojan medžiagą, laikomasi y imo išbandymą išlaikiusios12 sa os o-
ponomas ikos di oje13 su o muo os i apibend inančiu seman iniu k i e ijumi
papildy os ie o a džių seman inės ipologijos schemos. Įsi es as papildomas
k i e ijus padėjo suski s y i į a dijimo mo y us pagal oponominacijos p in-
cipus: (1) pagal hid oobjek o ypa ybes, (2) pagal hid oobjek o užimamą padė-
į e d ėje i (3) pagal hid oobjek o san ykį su asmeniu. Šie p incipai laiky ini
baziniais, nulem ais pačių į a dijamųjų objek ų speci ikos14. Tu ima medžiaga
ski s ymą gali plės i. Pa yzdžiui, šiame y ime išski iamas į a dijimas (4) pagal
hid oobjek o panaudojimo / naudojimosi laiką (ž . 1.4.)).
Ti iamajai medžiagai aikomi da ybinės analizės me odas, aiškinamasis (in-
e p e acinis) me odas su lyginamojo me odo elemen ais, seman inės analizės
i idinės įž algos me odai.
Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodyno
(2013; oliau15 – LKŽe) medžiaga: žodyno de inicijos, a ojimo pa yzdžiai
(paisan lokalinio apa umo). Asmen a džių pag indiniai šal iniai – Lie u ių
pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka
11 Suno min i, pagal galimybes suki čiuo i.
12 Ž . S ide skienė 2016.
13 Tu ima gal oje A. Vanago suda y a ie o a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž . Va-
nagas 1981: 4–153), iš ku ios pe im as į a dijimo mo y ų pagal am ik ą objek o požymį išaiš-
kinimas, pasi odė nepakankama.
14 Da ž . Гoлев 1972; Березович 1998; S ide skienė 2014; 2016.
15 S aipsnyje kai ku ių šal inių san umpų pa eikimo, dėl dažno jų pasika ojimo, a sisaky a.

S aipsniai / A icles 83
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a-
e ė lenkų i okiečių kalbų žodynai, ku ie iš a dy i šal inių są aše s aips-
nio gale. Vie o a dinių sudė inių da inių mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u os
TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas (1976; oliau – ATSŽ II), Lie-
u os TSR upių i eže ų a dynas ( oliau – LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas
(2008; 2014 – oliau LVŽ I; LVŽ II).
Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min-
į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla-
čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), s a biu šal iniu, pa ėmusiu sudė inių helonimų
mo y acijos y imą laiky ina į ai iais laiko a piais iš gy osios kalbos už ašy ų
ie o a džių sankaupa – ie o a džių ka o eka ( oliau – VK17). Be o, pačių an-
ke ų, ie o a džių su ašymo lapų, pa adin ų Žemės a dai, medžiaga y a il as,
padedan is y ėjui į eik i a s umą a p opoobjek o i jo a do18. Taigi pas a ieji
šal iniai laiky ini ypač e ingais aiškinan ie ų a dų mo y aciją, nes a sklei-
džia onomas inę si uaciją. Onomas inės si uacijos analizės ezul a ai, ku ių
kokybė, kaip bus ma y i iš s aipsnyje analizuojamos medžiagos, p iklauso nuo
u imų už iksuo ų in o man ų liudijimų, ge iausiai padeda sp ęs i opono-
minacijos, mo y acijos i pseudomo y acijos in e p e a imo klausimus.
Toliau s aipsnyje laikomasi ų pačių, įp as ų i nusis o ėjusių, lie u ių o-
ponimijoje medžiagos pa eikimo k i e ijų. Dėl medžiagos ski s ymo i analizės
a kos da ž . S ide skienė 2016: 246–247.
1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS
SUDĖTINIAI HELONIMAI
1.1. Į a dijimai pagal hid oobjek ų ypa ybes
1.1.1. Pagal hid oobjek o dugno pa i šiaus ypa ybes
16 Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o onduose.
17 Taip pa saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o onduose.
18 Dėl Žemės a dų anke ų medžiagos da ž . S ide skienė 2015: 170, 172–174; 2016: 244–245.
Pab ėžian ie o a džių su ašymo lapuose (be ki ų s a bių duomenų) išlikusių e ninės s i ies
a s o ų kalbinės sąmonės duomenų e ę, eikšminga Rū os Ma cinke ičienės išsaky a min is:
„Iš iesų ne žodis, o žmogus u i gal oje am ik ą eikšmę – koncep ą, są oką a samp a ą, ku-
ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda
aizdiniai. Todėl eikšmės eikia ieško i ne žodyje a žodyne, be jo a osenos kon eks e, klau-
sian pašneko o i lyginan sa ąjį konk e aus žodžio sup a imą su išgi s o a pe skai y o žodžio
ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8).
DALIA SVIDERSKIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
(1) Dėl dugno pa i šiaus kokybės nominuo as hid oobjek as Šlýnių balà
b. K sn: lie. šlýnė ‘pilkš ai mels as a ba balkš as gli us molis su o ganinių me-
džiagų p iemaišomisʼ19.
(2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a -
do Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į ku į įklimps-
amaʼ a si adimą (plg. Viks a s ačioji auga dideliais k ūmais, ypač klampiose
balose ( š.)). Dėl seman ikos plg. sandū os būdu pada y ą anden a dį Klampã-
balis b. KzR21, už iksuo ą i iamame plo e.
(3) Dėl dugno pa i šiaus, kaip sluoksnio, dubumo, gilumo bu o nominuo-
as hid oobjek as Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ oli einan is
nuo pa i šiaus į dugną, dubusʼ. Tai, kad oponominacijos p oceso me u bu o
ak ualizuo a sudė inio anden a džio pi mojo dėmens e d ės sema, pa i i-
na i an asis dėmuo as as. Į a džiuo inė pi mojo dėmens o ma liudija kon-
k e izaciją hid oobjek o nominacijos p ocese (plg. Gil balà, Gil balái ė – hid o-
objek as apibūdinamas)22.
1.1.2. Būd a dis gilùs, be e d ės semos, u i i kiekio semą. Šiais hid o-
objek ų nominacijos a ejais pas a oji i bu o ak ualizuo a: Gil balà b. Lb ;
Gil balái ė b. Lb : lie. gilùs, -, ai pa i ina i an ieji dėmenys balà, balái ė.
Dėl andens gausumo me a o iškai nominuo as ki as hid oobjek as: Pa-
apų balai ė b. K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ andens pa-
inimas, užplūdimasʼ). Šiuo anden a džiu ne ik są okiniu būdu, be i emo-
ciškai pe eikiamas eikšmės u inys, o sudėjimo būdu pada y o ie os a do
pi masis dėmuo pada o jį gy esnį, nes u i šnekamosios kalbos a spal į.
P iešingai, dėl andens nebu imo, nominuo os šlapios ie os Sausàsis
as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘be d ėgmės, be andens, nesušlapęs, išdžiū ęsʼ;
Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à.
1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio-
se ie ose a dus ga o šie opoobjek ai: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘ančių
19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ.
20 V . už ašy as Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje.
21 Dėl jo ž . S ide skienė 2016: 253. Pas a asis hid oobjek as g eičiausiai bu o nominuo as dėl du-
gno pa i šiaus izinių ypa ybių.
22 Dėl sudė inių hid onimų, ku ių pi masis (de e minuojan is) dėmuo iš eikš as pap as uoju i
į a džiuo iniu būd a džiu, eikšmių ne apa umo dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas (plačiau ž .
Vanagas 1981: 51).
23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi-
nimų pada y ų anden a džių nepasi aikė. Įp as ai ski iamas dėl gy ūnų susi elkimo (bu imo,
gy enimo a pan.) ie ų mo y acijos aiškinimo sky ius, ku iame, iš kokių (paukščių, oplių a
pan.), oliau nebede alizuojama (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016).
S aipsniai / A icles 85
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
jauniklisʼ24; Pémpių as as (‖ Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šei-
mos pelkių paukš is (Vanellus anellus)ʼ. Gy ojoje kalboje a o os g e ybės,
. y. da ybinio sinonimo, Pempỹnė mo y acija – ie a, ku pempės pe i – pa-
ikslina i pa i ina sudė inio anden a džio mo y acijos aiškinimą; Vanag
as as 2 s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi i-
dae)ʼ, ãnagas ‘ anagų pošeimio ūšis, plėš us paukš is umpu lenk u snapu i
aš iais nagaisʼ. No s helonimai, kaip i ki i ik iniai a dai, isada y a mono-
e e en iški, šiuo a eju d i pi mojo, de e minuojančiojo, dėmens eikšmės
pa eikiamos iek dėl ienos, iek dėl ki os ealaus galėjimo bū i ak ualizuo omis
nominacijos p oceso me u.
1.1.4. Į ai ios šlapios ie os bu o nominuo os dėl jose augusių augalų:
Be ž plýnė pln. Igl: lie. bé žas ‘lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių
balai ė b. K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė
‘kul ū inis augalas, iš jo s iebo gaunamas pluoš as, o iš sėklų spaudžiamas alie-
jus (Cannabis sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos
‘d ėgnų ie ų spo inis augalas su šakniniais plaukeliais ie oj šaknų (B yophy-
a)ʼ.
1.1.5. Tai, ko andama / ko y a plynėje, odo a ibu inės eikšmės helo-
nimai: Ža dãka čių plýnė pln. V : lie. ža dãka ė ‘ilga, lyg ža dui ka isʼ. Šališ-
kių gi ininkijos anke oje už iksuo as plynės a das Ba čių plynai ė pln. V :
lie. ba čià ‘ am ik as pakabinamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške
daug būda o ba čių (Al)), lie. ba s ‘senas išpu ęs, kiau as medis (pušis, eglė),
d e ėʼ (plg. Ba ysè seniau laikyda o bi es, a jos pačios en susimesda o (KzR))27.
1.1.6. Būdingą ie os ypa ybę žymi šie helonimai: Duobi as as s .
Ss28: lie. duob ‘iškas a a šiaip įdubusi ie a žemėjeʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie.
kálnas ‘aukš as žemės pakilimasʼ; Kal  as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili ie a,
nedidelis kalnelisʼ; Kamš as as b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais iškimš as
keliasʼ.
24 Plg. sakinį, už ašy ą iš gy osios kalbos: An ys čia, o an kai sau po balą u ški Gs (san umpos
kaip LKŽe, jos a ski ai neaiškinamos).
25 I oniškio gi ininkijos anke oje už ašy i du ais a a džiai Vanag as as. Anke os duomenimis,
jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau.
26 V . už ašy as Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. Dėl jo da ybos i kilmės aiškinimo da
ž . LVŽ I 447–455.
27 Da ž . LVŽ I 269–270, ku nea me ama i asmen a dinė . susida ymo galimybė (plg. a d.
Ba čỹs, Ba ỹs).
28 Sasna os gi ininkijos anke oje ašoma: idu y ais o y a kalnelis. Seniau jame žmonės išsikasę duo-
bes linus minda o.
DALIA SVIDERSKIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1.1.7. Dėl hid oobjek o gaba i iškumo, . y. išski inio didumo, šis bu o
nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy-
mus sa o apim imi, s ambusʼ.
1.1.8. Demonologinės mo y acijos balo a dis, už iksuo as ik ienas –
Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘žemės i požemio die ai is, kipšas, pinčiukas;
eligijose – pik oji d asia, nelabasisʼ. Neišleis ina iš akių ai, kad . už ašy-
as Balbie iškio gi ininkijos anke oje, aigi galima many i, kad bala nep i aiky-
a (nep i aikoma) žmogaus eikmėms. Šis žinojimas (spėjimas) syja su kalbinės
bend uomenės s e eo ipais, ku ių po eikis nominacijos po ocese y a aki aiz-
dus – mažai pažįs ama šlapia ie a miško e i o ijoje (ne gy enamojoje),
bala, ku ia nesinaudoja žmonės, e ninės s i ies a s o ų y a ak uojama kaip
am ik a elnių „bu imo“ („gy enamoji“) ie a29.
Ne isai aišku, dėl ku io hid oobjek o požymio šis bu o nominuo as Tam-
sióji plýnė s . Ss: a dėl ne sk a id aus a nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs,
- ‘ku is ne š iesios spal os, juos asʼ), a dėl hid oobjek o apš ies umo /
neapš ies umo (plg. lie. amsùs, - ‘menkai apš ies as a neapš ies as; į ku į
mažai pa enka a ba nepa enka š iesosʼ). Pas a ąją mo y acijos in e p e aciją ga-
lė ų pa em i ši in o macija – helonimas už iksuo as Va nabūdės gi ininkijos
anke oje. No s i neaišku, ku i pi mojo dėmens sema bu o ak ualizuo a no-
minacijos p ocese, ai ne ukdo šio anden a džio k ali ikuo i kaip į a dijimo
pagal hid oobjek o ypa ybę.
1.2. Į a dijimai pagal hid oobjek ų užimamą padė į e d ėje
Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he-
lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš-
mę. Tai nus a y i įmanoma ik išsiaiškinus jų genezę30. Dėl šios p iežas ies su-
du iniai Ma ijampolės apsk i ies helonimai bu o analizuojami „Posesy umo
i ie os mo y acijos“ sky iuje31. Analizuojan sudė inius smulkiųjų hid oo-
bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski-
ian į a ski as mik og upes, ku ios ma y i s aipsnio posky iuose, ačiau, dėl
nu ody os p iežas ies ( u imų duomenų genezei išaiškin i nepakankamumo), jų
isuma pa eikiama iename sky iuje.
29 Dėl demonologinės mo y acijos sudu inių helonimų da ž . S ide skienė 2016: 252–253. Dėl
ski ingų mi inio andens įp asminimo aspek ų a skleidimo adicinėje lie u ių pasaulėžiū oje,
andenį siejan su požemiu, žeme i dangumi, da ž . Būgienė 1999: 13–85. Dėl demonologinių
. usų oponimijoje ž . Березович, Макарова, Муллонен 2015.
30 Dėl šio eiginio ž . Sa ukynas 1963: 238.
31 Da ž . S ide skienė 2016: 254.
S aipsniai / A icles 93
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
(Skaudalių k.) – Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i o ija
(VK)). Kaip ma y i iš su ink os i pa eik os medžiagos, lie u ių oponimijos
duomenys aip pa nep ieš a auja su hid og a ija sie ino mo y a o iaus iden i-
ika imui57. Taigi manoma, kad e nokul ū inės in o macijos į i inimo ie ų
a duose pa yzdžiai g eičiausiai y a pseudomo y acijos liudininkai.
2.2. Gy ojoje kalboje už iksuo a anden a džio o ma Sidab nių balà b.
Ld n (Pažels ių k. anke a) galėjo susida y i žodžių o mų seman inės asocia-
cijos pama u: sidab niai – sidab iniai pinigai, e ybės58. Tačiau hid oobjek as
g eičiausiai nominuo as dėl am ik ų jo dugno i andens ypa ybių: š iesaus
(smėlė o) dugno bei š a aus i skaid aus balos andens59. Taigi ealiai ep ezen-
uojamą a do u inį a i inka p iesagos edinys Sidab niai b. Ld n: lie. sidãb-
as ‘b angusis, ne ūdijan is bal as me alas (Ag)ʼ. Dėl seman ikos plg. ame pa-
čiame plo e už iksuo ą sandū os būdu pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b:
lie. cidãb as ‘sidab asʼ, aip pa me a o iškai nominuo ą pagal hid oobjek o
andens ypa ybę (dėl andens skaid umo)60.
2.3. Me a o iškai dėl hid oobjek o apaugimo menkais aje ais nomi-
nuo a bala Vė e siùko balái ė b. Lb . Visame Lie u os plo e papli usio paukš e-
lio (LKŽe duomenimis, ė e sỹs = ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos
paukš is giesmininkasʼ) am ik a ypa ybė – menkumas (plg. Vie e ss ma-
žukas okis, gieda pa asa į (D )) – nominacijos p ocese pe kel a šalia hid oob-
jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais
į kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) – požymiui (iš) eikš i. „Palyginimų
žodyno“ duomenimis, kaip (kai) ie e sia: Rugiai es i kaip ie e siai (smul-
kūs, e i)61, da plg. sakinį, iš gy osios kalbos už iksuo ą ame pačiame a eale:
Plaukai bu o kai ie e sio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Šią mo y acijos in e -
p e aciją pa emia Makauskų k. anke os duomenys – [bala] apaugus aip adina-
mais kala ijais62. Taigi ie os a do ealiai ep ezen uojama eikšmė – aje ais,
57 Kadangi i iamąjį plo ą a puka io laiko a piu galima apibūdin i kaip au iškai miš ią e pę
(1923 m. isuo inio gy en ojų su ašymo duomenimis, Ma ijampolės apsk i yje be lie u ių
(87,92 %), gy eno 3,42 % okiečių, 1,31 % lenkų i k . (dėl šių duomenų da ž . Subačius 2009:
228)), spėjamas su hid og a ija sie inas e minas galė ų p iklausy i skolin ajai leksikai.
58 Dėl andenų a dų pseudomo y a o ių, sie inų su pinigais, usų oponimijoje ž . Березович
2010: 200–201.
59 Rusų oponimijos y imuose pa eikiama analogiška andenų a dų mo y acijos in e p e acija
(plačiau ž . en pa ).
60 Dėl pas a ojo balo a džio mo y acijos da ž . S ide skienė 2016: 253.
61 Ž . h p://lkiis.lki.l /palyginimu;jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [žiū ė-
a 2017-09-04].
62
Da plg. i iamame plo e už iksuo ą pasakymą Reikia išpjau i kala ijus iš balai ės (Šil).

DALIA SVIDERSKIENĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas
a skleidžia anden a džio aiškos Vė e siùko balái ė nea i ikimą63. Šios o mos
a si adimą gy ojoje kalboje nulėmė bal ų kalbose gy o a do kilmininko, ku-
iuo gali bū i pasakomas kiek ienas ie os a das64, aplinkybė. Kaip pa odė
a lik a de ali pas a ojo helonimo mo y acijos analizė, ealiai ep ezen uojamą
a do u inį a i inka p iesagos edinys Vė e siukas b. Lb . Dėl seman ikos pa-
lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė
ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio
ly ies Vė e siukas galimybė i iš yškinama a do, kaip ženklo, o mos i
u inio ieno ė.
2.3. Ti iamame plo e už iksuo as da ienas į a dijimas, kelian is abejonių,
in e p e uojan jo mo y aciją – Káulinis as as b. Šil. Remian is in o man ų
liudijimais, už iksuo ais Mikališkio gi ininkijos anke oje, bala, apsup a sau-
sumos, galima many i, kad hid oobjek as g eičiausiai bu o nedidelės apim ies,
aigi į a dy ojas, emdamasis ega, jį galėjo iden i ikuo i supančios mik oaplin-
kos a ž ilgiu66. Siekian a gumen uo ai paaiškin i, koks ie os požymis lėmė
šį į a dijimą, a sakymo ieško a i ki ų a ealų iš gy osios kalbos už ašy oje o-
poniminėje medžiagoje. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os ls. S ukų k. anke-
oje už iksuo as balo a dis Káulinė b. K kn. Anke os „Žemės pa i šiaus ūšis,
iš aizda, kokybė“ skil yje ašoma: kelmuo a bala p ie S ukų miško. Daugiau […]
(neįskai omas žodis) pailga. Iš pa eik os in o macijos galima sp ęs i, kad šis hi-
d oobjek as bu o nominuo as dėl o mos67. Taigi spėjamai galima many i, kad
i i iamojo plo o hid oobjek as aip pa galėjo bū i nominuo as dėl o mos (da
plg. i iamame plo e už iksuo ą p iesaginį balo a dį Káulinė b. KzR68).
Žodžių o mų seman inės asociacijos pama u gy ojoje kalboje galėjo a si-
as i siejimų su ose ie ose andamais kaulais. Pa yzdžiui, minė os S ukų k.
anke os „Pas abų“ skil yje ašoma, kad seniau oj baloj nud ėsusius a papjau us
a klius užkasda o.
63 A k eip inas dėmesys i į mažybinę sudė inio ie os a do pi mojo dėmens o mą.
64 Da ž . Sa ukynas 1963: 235.
65 VK duomenimis, . už ašy as Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. Pilėnų d . anke oje (1936 m.).
66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ
y a be ku iuo a eju – andeningą ie ą isada supa sausuma. Be o, i už anden a džio mo-
y acijos in e p e aciją „nea mes ina galimybė kad Káulinis as as y a ie a, ku ioje andama
kaulų“.
67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei-
gminas), Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. Žemės a dų anke a), ku ie g eičiausiai aip pa bu o
nominuo i dėl opoobjek o o mos.
68 Runkių gi ininkijos anke oje papildomos in o macijos neuž iksuo a.
S aipsniai / A icles 95
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
2.4. Ne isai aiškūs eiksniai, inspi a ę da ieno anden a džio a si adi-
mą: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ, dėl
seman ikos plg. ki us sandū os būdu pada y us anden a džius, už iksuo us i-
iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl jų ž . VK).
Tiksliai pasaky i, a šlapios ie os bu o nominuo os dėl lokaliai susisiekiančios
ie os, ku ioje bu o p iaugę am ik os ūšies augalų, . y. samanų, a ais o uži-
mama ie a i bu o a, samanų p iaugusi, ie a, samanynas (Samanýnas s . B b
?), e inan iš šių dienų pozicijų, sunku. Tu imi duomenys liudija galimos i
ienos, i ki os anden a džio mo y acijos in e p e acijos naudai. LKŽe duo-
menimis, iš gy osios kalbos i iamame a eale už iksuo as apelia y o samanýnas
a osenos a ejis Tam pa ais y ieni samanyna […] (P ) liudy ų, kad samanyno
bu imo ie a nu odoma ais o a ž ilgiu (pa ais y), aigi i ais o bu imo ie a
g eičiausiai galė ų bū i iden i ikuojama samanyno a ž ilgiu. Tačiau iš gy-
osios kalbos i iamame a eale už iksuo i hid oobjek ų į a dijimai Samanýnas
plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 liudija ais a a džio
Samanýnas bu imo galimybę.
3. IŠVADOS
3.1. Nus a y a, kad i ame plo e y auja sudė iniai į a dijimai, eiškian ys
hid oobjek o padė į, ie ą e d ėje – 30 n . (40 p oc.). Nominuojama o ien-
uojan is į lokaliai susisiekiančius opoobjek us: anden a džius, gy enamąsias
ie as, ypač žemė a džius9; pas a us (da žines, gonkus, kukneles, liep us), medį
(ąžuolą) i į ki as žemės pa i šiaus ie as (kamšą, lūgą, pušyną i k .). Į a di-
jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas
(Re os balai ės b. B b). Tai leidžia eig i, kad didesnė dalis sudėjimo būdu pa-
da omų helonimų indi ido sąmonėje y a supančios opog a inės, geog a inės,
kul ū inės ealybės a spindys.
Ti ų hid oobjek ų ypa ybes eiškia 26 helonimai (36 p oc.). Į a dijan la-
biausiai de alizuojamas hid oobjek o dugno pa i šius3 (dugno pa i šiaus kokybė
(šlynės), jo izinės ypa ybės (klampumas), nu olimas, ėjimas nuo pa i šiaus žemyn
(gilumas)) i hid oobjek o andens kiekis5 (hid oobjek o andens gausumas3 bei
jo nebu imas2). Į a dijama i pagal ki as hid oobjek ų ypa ybes: pagal būdingą
ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda-
ma šlapiose ie ose2, pagal hid oobjek o gaba i iškumą i pan. Tai pa odo, kas
69 In o man o liudijimu, labai gilus, apaugęs k ūmais, iesiog p iei i sunku. Vidu yje ais o auga
samanos.
DALIA SVIDERSKIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
labiausiai p i aukia į a dy ojo dėmesį pada an sudėjimo būdu andenų a dus
i iamame plo e.
Į a dijimų pagal san ykį su asmeniu iksuojama 17 (24 p oc.). Absoliučią
daugumą suda o nuosa ybės san ykius eiškian ys į a dijimai. Nominacijos
ã ama pasi ink i asmen a džiai a spindi miš ią i iamojo plo o au inę e pę.
Pasi aikė i anden a džio o moje Gidžiūno balai ė (K osnos ls.) už iksuo-
as mūsų dienų nepasiekęs asmen a dis *Gidžiūnas, išlikęs K osnos pa apijos
K osnos bažny inėje knygoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.).
Sudė inių (kaip i sudu inių) helonimų analizė leidžia a sa giai kons a uo i
pas ebė ą ak y esnį an oponimų panaudojimą helonimų nominacijos p ocese,
nei upių i eže ų nominacijos a ejais. Šio eiginio pa i inimui a paneigimui
eikalingos išsamesnės sa õs (lie u ių) helonimijos s udijos.
Pagal naudojimo(si) laiką nominuo as ienas hid oobjek as (Malkaki čių ba-
la b. Ss).
3.2. Me a o iniai anden a džiai, no s i agmen iškai, be ski ingai a -
skleidžia i o plo o kalbinės bend uomenės a s o o hid oobjek ų su okimą.
Toponominacijos p ocese į a dijan objek o, kaip ie os, ikslinę s i į, a oja-
mos ski ingos iš akos s i ys: pã apas, pa ãpas (po ynis) – hid oobjek o an-
dens kiekiui žymė i (Pa apų balai ė b. K sn), sidãb as – skaid iam hid oobjek o
andeniui žymė i (Sidab niai b. Ld n). Gy ojoje kalboje už iksuo a anden a -
džio o ma Sidab nių balà b. Ld n galėjo susida y i žodžių o mų seman inės
asociacijos pama u (sidab niai – sidab iniai pinigai, e ybės).
Vie ų a dų „kū ėjo“ e d inės isumos i dalies su okimą bei polinkį kon-
k e izuo i ilius uoja y imo me u iš yškėjusi mik osis ema Lančka à (b.
KzR) – Lančka õs Kója (pln. KzR).
Dėl a puka io kaimo bend uomenės užda umo, konse a y umo, sa os a-
pa ybės su eikšminimo, egis, bū a bandymų a gai in i i oponimijoje į i in i
p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io
balos b. Ss, Razbaininkų plynai ė b. KzR (pseudomo y a o iai lioge is, azbainin-
kas), okiu būdu a skleisdami e ninės bend uomenės kul ū inius p io i e us.
Helonimų Vė e siùkas b. Lb (pa ikslin a . ly is iš Vė e siùko balái ė b. Lb )
i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi-
inės bū ybės) e inamųjų požymių pe kėlimu šalia hid oobjek o augusių au-
galų i hid oobjek o e inimui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) ep ezen uoja
menkumą, elniai – nenaudingumą žmogiškosioms eikmėms. Pas a asis e inimas
pa em as e nosąmonės s e eo ipų. Abu hid oobjek ų į a dijimai in o ma y ūs
e nokul ū iniu požiū iu.
Pas ebė oji e nokul ū inės in o macijos į i inimo ie ų a duose ypa ybė
ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su-
kaup ą au inių (kul ū inių) požymių in en o ių, iš yškinančių ienos a ki os
S aipsniai / A icles 97
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
ie os ypa ybės ipiškiausius eiškėjus ( ep ezen an us). Kadangi paaiškinan
anden a džių (kaip i ki ų ie o a džių) mo y aciją, a siskleidžia i e ina-
mosios į a dy ojo in encijos, gau i lie u ių onomas ikono y imų ezul a ai ga-
lė ų bū i į auk i į kalbos aksiologijos y imų lauką.
OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI
ank. – anke a
aps – apsk i is
a d. – asmen a dis
b. – bala
db. – dauba
d . – d a as
gi . – gi ininkija
in . – in akas
kl. – kelias
kln. – kalnas
kl . – kal a
mš. – miškas
plk. – pelkė, pelkė a ie a
p k. - pe kel ine eikšme
p . – pie a
p d. – pa a dė
s . – ais as
s. – sala
ls. – alsčius
. – ie o a dis
ž. – žemė
LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI
Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a s)
(T ãkų .)
B b – Balbiẽ iškis (P enų .)
Dg – Daũgai (Aly aũs .)
Gdl – Gudẽliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Gdž – Gudžinai (Kėdáinių .)
Igl – Igliškliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa .
e .)
K – Kie ã iškės (Kaišiado i .)
KzR – Kazl Rūdà
Lb – Liubã as (Kal a jos sa . e .)
Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės
sa . e .)
Lp – Léipalingis (D skininkų sa .
e .)
M j – Ma ijámpolė
Pkn – Pakúonis (P enų .)
Pl – Pl iškiai (Vilka škio .)
P n – P enai
P – Pi ašinai (Aly aũs .)
Sln – Salan a (K e ingõs .)
Smln – Smaliniñkai (J ba ko .)
Ss – Sasna à (Ma ijámpolės sa .
e .)
Sug – Sugiñčiai (Mol ų .)
Šil – Šila ó as (P enų .)
Šl n – Šla añ ai (Lazdjų .)
V – Vei e ia (P enų .)
DALIA SVIDERSKIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ŠALTINIAI
ATSŽ II – Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, pa engė Z. No-
eika, V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co.
IAK – Is o inių asmen a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dy-
no y imų cen o ondas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as (an as elek-
oninis leidimas), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulaus-
kas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013.
LPŽ – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, au o iai: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė,
A. Vanagas, a sak. ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
LUEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963.
LVŽ I – Lie u os ie o a džių žodynas 1, ed. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė,
V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla, 2008.
LVŽ II – Lie u os ie o a džių žodynas 2, au o iai: L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai-
ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014.
SNP – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10. K aków: Polska Akade-
mia Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 1992–1994.
VK – Vie o a džių iš gy osios kalbos ka o eka. Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i
a dyno y imų cen o ondas.
LITERATŪRA
Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose
i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a -
mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.

S aipsniai / A icles 99
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi-
joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115.
Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda:
Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e o leidykla.
Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4,
4–11.
Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o-
a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66.
Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2),
63–80.
Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y-
os klausimai 6, 235–246.
Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в
югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176.
Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169.
Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija,
min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda.
S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o-
a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118.
S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės
mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon-
e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d.,
Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/
Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14).
S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73,
166–199.
S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a-
cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is.
DALIA SVIDERSKIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 21, 4–153.
Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных
географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau-
simai 28, 212–214.
Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis
(Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9.
Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242.
Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной
информации. – Известия Уральского государственного университета.
Гуманитaрные науки 7, 90–106.
Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов:
проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2,
129–148.
Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте:
Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига.
Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое
предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного
Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133.
Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015:
„Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского
Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206.
Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского
университета.
Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga
pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19).
Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика.
Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург,
8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73.
Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры.
Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва:
Либроком.
Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт
языкознания.
S aipsniai / A icles 101
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
TMOI – Теория и методика ономастических исследoваний, А. В. Суперанская,
В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный.
Москва: Наука, 1986.
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
SUMMARY
As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single admini-
s a i e uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides
an in-dep h analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing.
A e he a ailable di ision o compound oponyms in o geni i e and quali ying opo-
nyms (acco ding o Vanagas) was co ec ed by di iding hem in o compound oponyms
in ag eemen and in non-ag eemen (acco ding o Sa ukynas), he la e we e e alua ed
in a complex manne : om a de i a ional and seman ic pe spec i e, aking in o accoun
he backg ound in o ma ion o he pe iod in ques ion and e e ing o addi ional da a o
he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he
communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which helped o ind ou he
ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion.
The analysis showed he une en s uc u e o composi e hyd onyms and di e en syn-
ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y nomina ion; in he p ocess o
nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o hough o a linguis ic com-
muni y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he ea u e o mo i a ion and
communica i e in en ions. All ha is closely linked o he name-gi e ’s eali y, his/he
knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional) consciousness.
The esea ch de e mined he endencies o nomina ion o compound helonyms (1). The
a ea in ques ion is domina ed by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oob-
jec , i s place in space (40 pe cen ). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he local-
ly connec ing land names and o he places and buildings loca ed on he land su ace. I
shows ha he helonyms o med by means o composi ing a e a e lec ion o he su ound-
ing opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in he indi idual’s consciousness.
The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o hyd onyms. The
hyd oobjec ’s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies ( iscosi y),
emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he hyd oob-
jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o-
objec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in
we places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e ’s
a en ion in compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion.
DALIA SVIDERSKIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pe cen . They
a e p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal
names on which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea
unde analysis.
(2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea
pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec
as a place, di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas,
pa ãpas ( lood) – o deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn);
sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o-
nym o m Sidab nių balà b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on
he basis o he seman ic associa ion o wo d o ms (sidab niai – sil e money, aluables).
(3) The name-gi e ’s concep ion o he spa ial whole and pa and he endency o conc e-
ise is illus a ed by he mic osys em which became appa en in he esea ch Lančka à (b.
KzR) – Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic communi y’s cul u al p io i ies e eal
in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o he pas o he na ion which
a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and azbaininkas in such uni s
o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR. (5) The nomi-
na ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė) and
Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based
on he ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e)
o exp ess he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he
hyd oobjec i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k’) ep esen s smallness; elnias ( elniai, ‘de il’)
ep esen s uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o
e hnic consciousness.
The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in
ques ion a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali-
y in he indi idual’s consciousness. They also e lec he cul u al p io i ies and axiologi-
cal indica o s o he e hnic communi y.
Į eik a 2017 m. spalio 3 d.
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lie u a
dalia.s ide [email protected]