Įž algos / Insigh s 263
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u os kalbos ins i u o mokslinių y imų s i ys: ašy inių
šal inių dialek o analizė, leksikog a ija i dialek o leksikologija,
socioling is ika, sin aksis.
S a bus aspek as
LITUANIO DIALEKTOLOGIJA:
DIALECT DICTIONARIES
S a bus lie u ių dialek ologijos aspek ai:
šnek ų žodynai
Ano acija
Šiame s aipsnyje siekiama apibūdin i lie u ių dialek ų žodynų suda ymo mokyklą, ku ios
o ma imas apima laiko a pį nuo XX a. pabaigos iki XXI a. p adžios. Šiame s aipsnyje
apž elgiami penkiolika 1944-2017 m. išleis ų dialek ų žodynų: pe iodizacija, s uk ū a (apim ys,
leksikos pa eikimo ipai), geog a inis pasiski s ymas, ku is a spindi pasienio dialek ų i
subdialek ų išsaugojimo ikslą mokslo i š ie imo ikslais.
Rak iniai žodžiai: dialek ų žodynai, subdialek ų i subdialek ų g upės, žodynų
ipai, žodynų pa yzdys (leksikonas), pe iodizacija.
ANOTACIJA
Šiame s aipsnyje ap a iama nuo XX a. pabaigos iki XXI a. p adžios besikū usi lie u-
iškų a mių žodynų engimo mokykla. Apž elgiama penkiolika 19442017 m. išleis ų šnek ų
žodynų, . y. jų pa engimo laikas, s uk ū a (apim is, leksikos pa eikimo būdai), geog a inis
pasiski s ymas, odan is siekį mokslo išsaugo i ikslais pa ibio a mes i šnek as.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šnek ų žodynai, šnek os i šnek ų g upės, žodyno ūšis, žodyno im is
(leksika), pa engimo laikas.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Įžanga
Neog amma ikos mokykla (angl. Neog amma ians, Jungg amma ike ) - ling is ų
mokykla, ku i susi o ma o Vokie ijoje (Leipcige) XIX a. pabaigoje. Jis pa eikė
daugelio ūšių specializuo ų žodynų a si adimą į ai iomis kalbomis (p ancūzų,
okiečių, i alų, š edų, usų i ki ų). Kalbiniai da bai lie u ių kalba nebu o išim is.
S aipsnyje ap ašy as 1944-2017 m. laiko a pis pažymė as eikšmingais is o iniais,
poli iniais, ekonominiais i kul ū iniais pokyčiais. Jis apima an osios so ie inės
okupacijos laiko a pį (1944-1990 m.), aip pa a ku os nep iklausomybės me us (nuo
1990 m.). Šis ypa ingas laiko a pis, apiman is daugiau nei 70 me ų, laikomas kalbų
ys ymosi, s anda inės kalbos sukū imo, dialek ų lyginimo i mokslininkų pas angų
išsaugo i lie u ių kalbos (i ašy inės, i kalbinės) leksiką laiko a piu. No in
pasiek i šiuos ikslus, bu o pa eng a nepap as ai daugybė žodynų. S a biausias
da bas žodynų s i yje pi mojo Lie u os nep iklausomybės laiko a pio me u bu o
Lie u ių kalbos žodynų (Lie u os kalbos žodynas) medžiagos inkimas i šio žodynų
ašymas. Šis da bas nesus ojo pe an ąjį so ie inį e ijalą, nes Lie u ių kalbos
žodynas bu o su ink as iš į ai ių šal inių, senų ašy inių šal inių i lie u ių dialek ų;
Todėl šio konk ečio žodynų suda ymas bu o nesus abdomas p ocesas, nepaisan
occupa ion and la e , when he independence o Li huania was es o ed. Ma-
pas angų sus abdy i jo leidimą.1 Kadangi dialek ų (dialek ų, subdialek ų i
subdialek ų g upių) leksikas Lie u ių kalbos žodynose nea spindi konk e aus
dialek o, subdialek o a subdialek ų g upės ys ymosi (naujų žodžių a si adimo a
senų pa eldė ų žodžių išnykimo), aip pa dialek ų plė os a pablogėjimo, ai
eiškia, kad dialek ų leksikas nea spindi idinio i išo inio dialek o eiškinio i
a si ado dialek ų žodynų po eikis. Kalbų judėjimo p adžia paska ino dialek ų
ap ašymų engimą i dialek ų duomenų inkimą. Dėl šios p iežas ies dialek ologai
bu o pasi yžę ne ik s udijuo i dialek us, be i išsaugo i jų unikalią leksiką.2
Vy au as Vi kauskas, pi mojo dialek o žodynų kū ėjas, įžangoje eigia: "1954 m.
asa ą, ska inamas p o eso iaus Balčikoniso, bandžiau su ink i i už ašy i žodžius
i azes iš sa o gim osios Ku šėnai ie o ės" (Vi kauskas 1976: 3). Dialek ologai
bu o paska in i ink i 1 Daugiau in o macijos ž . Pupkis 2013: 31 […] 298. 2 Daugiau
in o macijos apie duomenis ž . a mes.lki.l a ba h p://www. a mes.l .
Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology:
Dialec Dic iona ies
Įž algos įž algos 265 modelis senosios i jaunos ka os, kaimo ealybės pablogėjimas
dialec al ocabula y as quickly as possible because o he h ea : he p ocess o
dialec le eling and change, which was ela ed o he changes in he language
i s anda inės kalbos s ip inimas (ka ais pas a asis bu o p i e s inis p ocesas).3
Aldonas Pupkis, Kauno egiono Vaka ų Aukš ai ijos dialek o kelių žodynų
kompilia o ius, ašo: "Mano susidomėjimas žodžiais i dik iona ies, įk ėp as
p o eso iaus Balčikono i ska inamas p o eso iaus Kazlausko, paska ino mane
p adė i Zana ykai žodžių subdialek o žodynas (Zana ykai žodžių subdialek o
žodynas) pa engiamąjį da bą: ado au i ko elės inkimui, au o ių g upei, eks ų
indeksui i ėliau su elk i dėmesį į Kazlų žodžių subdialek ą" (Pupkis žodžiai 2013: 7).
P o esionalūs subdialek ų y imai isada bu o glaudžiai susiję su kalbos eislių
leksikinių b uožų išsaugojimo a ei ies ka oms ikslu. Ty imo medžiaga a skleidžia,
kaip bu o o ganizuo as dialek inių žodynų suda ymo da bas i kaip jis
o ganizuojamas šiuo me u. Ty imo medžiaga apima lie u ių dialek ų, subdialek ų i
jų g upių žodynus, išleis us nuo 1944 m. iki 2017 m. Šio s aipsnio ikslas - pab ėž i
lie u ių dialek ų leksikog a ijos o ma imąsi emian is dialek ų leksikonų žodynų,
ku ie bu o išleis i 1944 m. i 2017 m. 2) ap a i dialek inių žodynų s uk ū ines dalis
(apim į, o og a iją i . .); 3) p is a y i ie inį dialek ų žodynų požiū į (geog a inį
pasiski s ymą Lie u oje i jos e ninėse ie o ėse); 4) palygin i Lie u os y imus
dialek inių žodynų s i yje su kaimyninių Bal ijos šalių dialek ologų y imais.
No in pag įs i iš adas, naudojami ap ašomieji i lyginamieji me odai, ypač
akcen uojan dialek inių žodynų geog a inį pasiski s ymą (lokalizaciją).
Daugiau in o macijos apie ling is inio aško padė į XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje ž .
Š amba y ė-Valužienė 2014. 4 Pasak au o iaus, a skai os ašku laikomas 2017 m.
5
Au o ius neanalizuoja dialek inių žodynų leksikog a ijos klausimo, nes ai bū ų eo inio da bo, o ne
apž algos s aipsnio ema. Daugiau in o macijos apie dialek inių žodynų eo inius klausimus,
dialek izmo mėginių ėmimą ž . Sakalauskienė 2010, 2014. Daugiau in o macijos apie žodynų ipus ž .
Jakai ienė 2005, 2006; Zubai ienė 2015.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
PERIODIZATION OF DIALECT
Žodžiai
Pi masis lie u ių dialek ų žodynas, ku į suda ė Vy au as Vi kauskas, bu o
išleis as 1976 m. Visą 70 me ų laiko a pį, ap ašy ą šiame s aipsnyje, galima
suski s y i į d i dalis. Pe pi muosius is so ie ų okupacijos dešim mečius nuo
1944 iki 1976 m. nebu o išleis as nė ienas dialek o žodynas. Pi masis in ensy esnio
dialek ų žodynų leidimo laiko a pis uko nuo 1976 iki 1988 me ų. Po o ėl uko
umpas dialek inių žodynų leidimo pe auka. Nuo o laiko nebu o išleis a jokių
žodynų.
1988-1990 m.
Po nep iklausomybės a kū imo p asidėjo nauja lie u ių dialek ų žodynų e a. Laiką
nuo 1990 m. iki 2017 m. aip pa galima suski s y i į du laiko a pius. Nuo 1990 m. iki 2008
m. bu o išleis i penki žodynai, o nuo 2008 m. iki 2017 m. - ke u i dialek ų žodynai.
Pas a ųjų dešim mečių pe iodizacijos pag indą daugiausia lemia kokybės, o ne
kiekio ski umai. So ie ų okupacijos (1944-1990 m.) i a ku os nep iklausomybės
(1990-2017 m.) laiko a piu bu o išleis i penkiolika dialek ų žodynų. Juos suda ė iek
p o esionalūs ling is ai, iek mėgėjai. Visi jie s engėsi išsaugo i dialek o unikalumą
isais lygmenimis: žodynas, mo ologija, žodžių o ma imas, sin aksė i
azeologija, ne nuosa ų a dų indeksas. Visi žodynai gali bū i apibūdinami ben
penkiais aspek ais: laiku, apim imi, o og a ija, dialek u i ie a. Apibend inan
aukščiau minė ą, eikė ų pasaky i, kad lie u ių dialek ų žodynų is o iją galima
suski s y i į is laiko a pius: 1978-1988 (pi muosius dialek ų žodynus), 1988-2008
(in ensy iausių ašymo i leidybos laiko a pius), 2008-2017 (moksliniu pag indu
suku ų daugialypių dialek ų žodynų laiko a pis). Pe daugiau nei 40 me ų so ie ų
okupacijos laiko a pį bu o išleis i šeši dialek ų žodynai, o pe 25 me us
nep iklausomos Lie u os bu o išleis i de yni dialek ų žodynai, daugiausia
daugialypiniai (ž . 1 diag amą).
1 diag ama. Lie u ių dialek ų žodynų leidimas (kokybinis aspek as) Įž algos Insigh s
Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology:
Dialec Dic iona ies
267 /
Dialek iniai žodynai pa enka į paaiškinamųjų žodynų g upę, ku i ski s oma į d i
ka ego ijas: am ik o dialek o, subdialek o a subdialek o g upės žodynas a ba isų
am ik os kalbos dialek ų žodynas. Penkiolika pi miau minė ų žodynų daugiausia
siekiama išsaugo i subdialek ų i subdialek ų g upių žodyną. Šiau ės y ų dūnininkų
šnek ų žodynas iš Pie ų Žemai ijos Va niai egiono, Pie ų Aukš ai ijos D uskininkų
a mės žodynas, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas i Ry ų Aukš ai ijos
Kupiškėnų žodynas y a daugialypiniai žodynai. Dialek ų žodynas (dialek ų, subdialek ų
a subdialek ų g upių žodynas) pap as ai y a ieno, d iejų a ijų omų. Y a ienas
ke u ių omų žodynas. Vieno omo žodynas y a o iki XX a. pabaigos. Daugiadalykiniai
dialek iniai žodynai y a ypa ingas ženklas, apib ėžian is lie u ių dialek ų
leksikog a iją nuo XXI a. p adžios. Lie u ių dialek ų žodynai pagal sa o apim į
susideda iš d iejų didelių g upių. Iki 2000 m. pap as ai bu o skelbiami ieno ū io
žodynai, o po 2000 m. p adėjo pasi ody i daugiau žodynų, ku ių sudė yje bu o du, ys
a ke u i omai. Penki žodynai gali bū i klasi ikuojami kaip di e encialiniai a ba
specializuo i žodynai. Dešim žodynų gali bū i adinami išsamiais žodynų. Žodžių
leidinių apy a a nuola mažėja. Pa yzdžiui, pi mojo
Lie u ių dialek o žodynas bu o ijų ūks ančių egzemplio ių, o ienas žodynas,
išleis as 2016 m., u i ik du šim ai penkiasdešim ies egzemplio ių apy a ą.
Dialek inių an aš inių žodžių ilius acijos ski iasi. Y a pa yzdžių, pa ašy ų
s anda ine kalba. Dėl šios p iežas ies iš dalies a skleidžiami išski iniai dialek iniai
b uožai. Ki iems žodžiams ašy i naudojama supap as in a one inė ansk ipcija,
ku i a skleidžia s a biausius dialek o b uožus. Pap as ai naudojama one inė
ansk ipcija, pag įs a aip adinama Kopenhagos adicija (ž .
Diag ama 2).
2 diag ama. Dialek inės kalbos pa eikimas lie u ių dialek ų žodynuose (o og a inis
aspek as)
Dialek iniai žodynai odo, kad žodžių paaiškinimas ski iasi: okios nuo odos kaip lk, bk
i paaiškinimas naudojan sinonimus y a a mes i6; apibūdinamasis 6 lk lie u ių
li e a ū inė kalba, bk s anda inė lie u ių kalba.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
paaiškinimas y a ibo as i pa eikiamas inkamiausias an aš ės eikšmės
ek i alen as (ž . 3 diag amą). 3 diag ama. Pag indinių žodžių paaiškinimo ipas
Analizuojamuose žodynuose a spindė as dialek ų pasiski s ymas odo, kad mes
u ime is lie u ių žemai ų dialek ų žodynus (Vy au as Vi gos a mės žodynas;
Bi u ė Vanagienė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas) i d ylika lie u ių aukš ai ų
kauskas, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas; Juozas Aleksand a ičius, K e in-
dialek ų žodynus (Jonas Pe auskas, Aloyzas Vidugūnas, Laze is; Ge ūda
Nak inienė, Aldona Paulaus kienė, Vy au as Vi kauskas, D uskininkų a mės žodynas;
Aloyzas Vidugi is, Zie elos šnek os žodynas; Vi as Labu is, Daukšių k aš o žodynas;
Zana ykų šnek os žodynas; Die eniškių šnek os žodynas; Klemen ina Vosyly ė,
Kupiškėnų žodynas; Angelė Vilu y ė, Kal anėnų šnek os žodynas; Aldonas Pupkis,
Kazlų Rūdos šnek os žodynas; Žane a Ma ke ičienė, Au imas Ma ke ičius, Vidiškių
šnek os žodynas; Lie u ininkų a mių žodynas; As akauskai ė, Vilija Ragaišienė,
Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas) (ž . p iedėlio len elę i 4 diag amą). 4
diag ama. Lie u os dialek ų žodynų kiekybinis san ykis Įž algos Insigh s 269
Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology:
Dialec Dic iona ies
Kaip ma y i iš p iedėlio len elės, dialek ų žodynuose pap as ai y a pa yzdžių, ku ie
s y uoja nuo 30 000 iki 50 000 ilius acinių pa yzdžių. Iki 2017 m. a si adusiuose
dialek ų žodynuose an aš ės ilius uojamos i kalbinio kalbos pa yzdžiais, i
Lie u ių kalbos žodynų dialek o, subdialek o a subdialek o g upių žodžiais.
Pas a aisiais me ais ado as
wo d has been illus a ed by he examples om he dialec al spoken language
(ž . 5 diag amą).
DIAGRAMAS 5. Lie u ių dialek ų žodynų žodynų pa yzdys ( ūks ančiais) Lie u ių
dialek ų žodynuose a s o aujama daugiau nei 950 000 leksikinių iene ų. Leksikinių
iene ų pa eikimo o ma ski iasi nuo one inės ansk ipcijos iki supap as in os
one inės ansk ipcijos i ne s anda inės kalbos. Leksikinių duomenų šal iniai
y a žodinė kalba i olklo as, iek žodinė, iek ašy inė o ma, ašy iniai šal iniai
(išleis i i ank aščiai), olklo iniai pasakojimai i dainos, liaudies medicinos žodžiai
i . . Daukšių k aš o žodynas y a žodynų pa yzdys, ku iame pa eikiami egioniniai
žmonių i ie o ių inkami pa adinimai.7
Ta p pi mojo žodynų Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas i an ojo žodynų
Lazūnų a mės žodynas y a de yne ių me ų a o ūkis. T ečiasis "D uskininkų
a mės žodynas" bu o išleis as po ejų me ų. Galime da y i p ielaidą, kad dešim
me ų a o ūkis (1988-1998) bu o ski as kalbų judėjimo me u su ink ų duomenų
y imams i s uk ū iza imui, aip pa dialek ų žodynų engimui i suda ymui,
inkamų me odų paieškai i žodynų eks o ašymo pasi engimui. Daugiau
in o macijos apie ling is inį judėjimą ž . Pupkis 2016.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
270 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIX
Iš len elės ma y i, kad be eik isą žodynų engimo da bą a liko žinomi lie u ių
kalbos ins i u o (bu ęs lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, 1952-1990 m.)
leksikog a ai Vy au as Vi kauskas, Aloyzas Vidugi is, Klemen ina Vosyly ė,
Ge ūda Nak inienė i ki i. Šie mokslininkai dalijosi sa o pa i imi su jaunesnės
ka os dialek ologais, ku ie suda ė i edaguoda o žodynus, aip pa ašė eks us
žodynams i pa uošė kele ą dialek ų žodynų. Reikė ų paminė i Danguolė Mikulėnienė,
Rima Bakšienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė i ki us.9
Dialek o lokalizacija
Žodžiai
Geog a iniu požiū iu isi ap a iamo laiko a pio (1944-2017 m.) dialek ų žodynai
Lie u oje y a ne ienodai paski s y i (ž . žemėlapį). Lie u ių dialek ų žodynų
geog a inis pasiski s ymas odo, kad didelė dialek ų i subdialek ų žodynų dalis
a s o auja pe i e inių ie o ių dialek ams i subdialek ams, aip pa e ninėms
ie o ėms, ku ios daba p iklauso Bal a usijai.
9 Thanks o college Vilija Ragaišienė o he ema ks abou he lack o exhaus i e e iews o dialec
dic iona ies as well as he lack o a icles p esen ing he main heo e ical p oblems o lexicog a-
phy: žodynų ipai, s uk ū os, žodynų kū imo me odai.
Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology:
Dialec Dic iona ies
Įž algos įž algos 271
Dialek iniai žodynai bu o ašomi ne ienodai geog a iniu požiū iu. Geog a inė i
s a is inė analizė leidžia ma y i, kad subdialek ai, ku ie bu o k uopščiai
leksikog a iniai iš i os, y a Va nių pie inė žemai ų kalba, Telšiai, K e ingos i
Kauno aka inė aukš ai ų kalba, Kupiškis, Ši in os, Vilniaus y inė aukš ai ų kalba,
Pie ų aukš ai ų kalba. Ty imai a liekami Pie ų Žemai ijos Raseiniai, Vaka ų
Aukš ai ijos Šiauliai, Ry ų Aukš ai ijos Pane ėžys, Anykščiai, U ena. Lie u os
dialek inių žodynų ipų analizė odo, kad dominuoja išsamūs žodynai. Todėl
pag indinė i aki aizdi iš ada, ku ią galima pada y i, y a a, kad lie u ių dialek ų
žodynų duomenys gali žymiai p a u in i i išplės i Didžiojo akademinio Lie u ių
kalbos žodynų leksikos pag indą. Visų dialek ų žodynų duomenys a skleidžia am
ik o egiono e ninį unikalumą, is o inius į ykius i jų e inimą. Be o, jis o muoja
asmens ling is inį pasi ikėjimą sa imi i apa ybę, ska ina susidomėjimą sa o
dialek u.10
Ve a pab ėž i įspūdingą dialek ų į ai o ę i jų s a bą o muojan
ling is inę apa ybę.
Ž ilgsnis į leksikog a iją
Bal ijos šalių da bai
Si uacija, susijusi su dialek ų žodynų suda ymu, La ijoje y a labai panaši.
Aki aizdu, kad didžiausias žodynų skaičius bu o išleis as po o, kai La ija a ga o
nep iklausomybę.11 Ta p jų u i bū i paminė i Edua ds Ādamsons i Elga Kagaine
Vainižu izloksnes ā dnīca (2000), B igi a Bušmane Nīcas izloksnes ā dnīca
(2017). La ijos dialek ologai, kaip i lie u ių, ašo išsamius, pap as ai d iejų
omų, žodynus. Bu o išleis i d iejų omų Sa mi e Baluode (Sa mī e Balode) i Ilga
Jansone Kalnienas izloksnes ā dnīca (2017) žodynas, aip pa An oņina Reķēna
Kalupes izloksnes ā dnīca (1998) žodynas. La ijos gy en ojai a k eipė dėmesį į
daugybę palyginimų o mų, ku ios y a unikalios i žymiai p a u ina s anda inę
kalbą. Sinoles izloksnes palyginimą ā dnīca (2001) pa uošė Maiga Pu niņa i Ag is
Timuška y a pag įs a
10
Ž . Lie u ių kalbos žodynas.
11
Special hanks o Assoc. P o . D . Edmundas T umpa, Uni e si y o La ia, Depa men o La -
Bal ijos i Bal ijos s udijų ka ed a, Bal ijos kalbininkys ės ka ed a.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIX
Au o ius
(-iai) // kompilia o ius (-iai)
Žodžio pa adinimas Dialek as, subdialek as
Leidimo da a
Žodžių
pa yzdys
Žodžio
ipas
Angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os
žodynas
Ry ų aukš ai ų kalba
Vilniškiai
2008 40 ūks ančių Išsamus
Aldonas Pupkis Kazlų Rūdos šnek os
žodynas
Vaka ų aukš ai ų kalba
Kauniškiai
Vo. 1, 2008,
Vol. 2, 2009
60 ūks ančių Išsamus
Juozas Aleksand a ičius
// Danguolė Mikulėnienė,
Juozas Pab ėža
K e ingos a mės
žodynas
Šiau ės žemai ų kalba
K e ingiškiai
2011 m. nenu ody a
Bi u ė Vanagienė // Danguolė
Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė
Šiau ės aka ų
žemaičių žodynas
Šiau ės žemai ų kalba
Telšiškiai
Vo. 1, 2014,
Vo. 2, 2015
Nus a y a Žane a
Ma ke ičienė, Au imas
Ma ke ičius
Vidiškių šnek os
žodynas
Ry ų Aukš ai ijos
Ši in iškiai
2014 m. Nė a nu ody a Išsamus
Jonas Bukan is, Žane a
Jokužy ė, Lo e a Liu ku ė,
Vi ginija Vei e ienė.
Lie u ininkų a mių
žodynas žodynas
Vaka ų Žemai ija i
Vaka ų Žemai ija
Aukš ai ų kalba […]
Mažosios Lie u os
pie inė e i o ija
(Klaidėpos egionas)
2014 m. nenu ody a Di e encialinė?
As akauskai ė, Vilija
Ragaišienė
Pie inių pie ų
aukš aičių šnek ų
Pie ų Aukš ai ija
(Pie ų Dzūkai)
Vo. 2016 m. 1 Neį a dy a Išsamus