Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

Janina Švambarytė-Valužienė

Preparing document pages…

JŪRINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ

Lietuvių kalbos institutas

Mokslinių tyrimų sritys: rašytinių šaltinių tarmių analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė.

SVARBUS LIETUVIŲ DIALEKTOLOGIJOS ASPEKTAS: TARMĖS ŽODYNAI

Svarbus lietuvių dialektologijos aspektas: šnektų žodynai

ANOTACIJA

Šiuo straipsniu siekiama aprašyti lietuvių tarmių žodynų rengimo mokyklą, kuri formavosi nuo XX a. pabaigos^th iki XXI a. pradžios^st. Straipsnyje apžvelgiama penkiolika 1944–2017 m. paskelbtų tarmių žodynų: periodizacija, struktūra (apimtis, leksikos pateikimo būdai), geografinis pasiskirstymas, atspindintis tikslą mokslo ir švietimo reikmėms išsaugoti paribio tarmes ir patarmes.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tarmių žodynai, patarmės ir patarmių grupės, žodynų tipai, leksikos pavyzdžiai, periodizacija.

ANOTACIJA

Šiame straipsnyje aptariama nuo XX a. pabaigos iki XXI a. pradžios besikūrusi lietuviškų tarmių žodynų rengimo mokykla. Apžvelgiama penkiolika 1944–2017 m. išleistų šnektų žodynų, t. y. jų parengimo laikas, struktūra (apimtis, leksikos pateikimo būdai), geografinis pasiskirstymas, rodantis siekį mokslo ir mokymo tikslais išsaugoti paribio tarmes ir šnektas.

ESMINIAI ŽODŽIAI: šnektų žodynai, šnektos ir šnektų grupės, žodyno rūšis, žodyno imtis (lesika), parengimo laikas.

Įžvalgos / Insights

263

JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ

ĮVADAS

Jaunagramatikiai (Junggrammatiker) – XIX a. pabaigoje Vokietijoje (Leipcige) susiformavusi kalbininkų mokykla. Ji paskatino įvairių rūšių specializuotų žodynų atsiradimą įvairiomis kalbomis (prancūzų, vokiečių, italų, švedų, rusų ir kitomis). Lietuvių kalbotyros darbai nebuvo išimtis.

Straipsnyje aprašomas 1944–2017 m. laikotarpis pasižymi reikšmingais istoriniais, politiniais, ekonominiais ir kultūriniais pokyčiais. Jis apima antrosios sovietinės okupacijos laikotarpį (1944–1990) ir atkurtos nepriklausomybės metus (nuo 1990 m.). Šis daugiau kaip 70 metų apimantis laikotarpis laikomas kalbos raidos, bendrinės kalbos įtvirtinimo, tarmių niveliacijos ir mokslininkų pastangų išsaugoti lietuvių kalbos (rašytinės ir šnekamosios) leksiką laikotarpiu. Šiems tikslams pasiekti buvo parengta nepaprastai daug įvairių žodynų.

Svarbiausias žodynininkystės darbas pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu buvo medžiagos Lietuvių kalbos žodynui rinkimas ir šio žodyno rengimas. Šis darbas nenutrūko nei antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, nei vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvių kalbos žodynui medžiaga buvo renkama iš įvairių šaltinių – senųjų rašytinių šaltinių ir lietuvių tarmių; todėl šio žodyno rengimas buvo nesustabdomas procesas, nepaisant pastangų sustabdyti jo leidybą.¹ Kadangi Lietuvių kalbos žodyne pateikta tarmių (tarmių, patarmių ir šnektų grupių) leksika neatspindėjo konkrečios tarmės, patarmės ar šnektų grupės raidos (naujų žodžių atsiradimo ar senųjų paveldėtų žodžių nykimo), taip pat tarmių plitimo ar nykimo, tai reiškė, kad tarmių leksika neatspindėjo vidinių ir išorinių tarmių reiškinių, todėl atsirado tarmių žodynų poreikis.

Kalbinio judėjimo pradžia paskatino rengti tarmių aprašus ir rinkti tarmių duomenis. Todėl dialektologai buvo pasiryžę ne tik tirti tarmes, bet ir išsaugoti savitą jų leksiką.² Pirmojo tarmės žodyno sudarytojas Vytautas Vitkauskas įvade rašo: „1954 metų vasarą, profesoriaus Balčikonio paskatintas, mėginau rinkti ir užrašinėti žodžius bei posakius iš savo gimtųjų Kuršėnų apylinkių“ (Vitkauskas 1976: 3). Dialektologus paskatino rinkti

¹ For more information, see Pukis 2013: 31–298.

² Daugiau informacijos apie duomenis žr. termes.lki.lt arba http://www.termes.lt.

264

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

kuo greičiau rinkti tarmių žodyną, nes grėsė tarmių niveliacija ir kaita, susijusi su senosios ir jaunosios kartų kalbos modelio pokyčiais, kaimiškumo nykimu ir bendrinės kalbos stiprėjimu (kartais pastarasis procesas būdavo prievartinis).³ Kelių Kauno regiono vakarų aukštaičių tarmės žodynų sudarytojas Aldonas Pukis rašo: „Profesoriaus Balikonio įskiepytas ir profesoriaus Kazlausko ugdytas domėjimasis žodžiais ir žodynais paskatino imtis parengiamųjų darbų Zanavykų šnektos žodynui: vadovauti kartotekos kaupimui, koordinuoti autorių grupės darbą, redaguoti tekstą, o vėliau susitelkti prie Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ (Pukis 2013: 7).

Profesionalūs patarmių tyrimai visuomet buvo glaudžiai susiję su tikslu išsaugoti kalbos atmainų leksinius ypatumus ateities kartoms. Tyrimų medžiaga atskleidžia, kaip buvo ir kaip šiuo metu yra organizuojamas tarmių žodynų sudarymas. Tyrimų medžiagą sudaro 1944–2017 m. išleisti lietuvių tarmių, patarmių ir jų grupių žodynai.⁴ Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti lietuvių tarmių leksikos žodynų, išleistų 1944–2017 m., pagrindu susiformavusią lietuvių tarmių leksikografiją.⁵

Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) išanalizuoti galimą tarmių žodynų periodizaciją ir pateikti ją mokslo bendruomenei; 2) aptarti tarmių žodynų struktūrines dalis (apimtį, rašybą ir kt.); 3) pristatyti tarmių žodynų lokalųjį aspektą (geografinį pasiskirstymą Lietuvoje ir jos etnografinėse srityse); 4) palyginti lietuvių tarmių žodynų tyrimus su kaimyninių Baltijos valstybių dialektologų tyrimais.

Išvadoms pagrįsti taikomi aprašomasis ir lyginamasis metodai, ypatingą dėmesį skiriant tarmių žodynų geografiniam pasiskirstymui (lokalizacijai).

³ Daugiau informacijos apie kalbotyros padėtį XX a.^th pabaigoje ir XXI a.^st pradžioje žr. Švambarytė-Valužienė 2014.

⁴ Autorės pasirinktas atskaitos laikas – 2017 m.

⁵ Autorė nenagrinėja tarmių žodynų leksikografijos problematikos, nes tai būtų teorinio darbo, o ne apžvalginio straipsnio tema. Daugiau informacijos apie tarmių žodynų teorinius klausimus ir tarmybių atranką žr. Sakalauskienė 2010, 2014. Daugiau informacijos apie žodynų tipus žr. Jakaitienė 2005, 2006; Zubaitienė 2015.

Įžvalgos / Insights

265

JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ

TARMIŲ ŽODYNŲ PERIODIZACIJA

Pirmasis Vytauto Vitkausko sudarytas lietuvių tarmių žodynas buvo išleistas 196 m. Visą šiame straipsnyje aptariamą 70 metų laikotarpį galima suskirstyti į dvi dalis. Per pirmuosius tris sovietinės okupacijos dešimtmečius, nuo 1944 iki 1976 m., nebuvo išleistas nė vienas tarmių žodynas. Pirmasis intensyvesnio tarmių žodynų leidimo laikotarpis apima dešimtmetį nuo 1976 iki 1988 m. Po jo vėl buvo trumpa tarmių žodynų leidybos pertrauka. 1988–1990 m. laikotarpiu žodynų nebuvo išleista.

Lietuvių tarmių žodynų nauja era prasidėjo atkūrus nepriklausomybę. 1990–2017 m. laikotarpį taip pat galima suskirstyti į du tarpsnius. 1990–2008 m. buvo išleisti penki žodynai, o 2008–2017 m. – keturi tarmių žodynai. Pastarųjų dešimtmečių periodizaciją daugiausia lemia kokybės, o ne kiekybės skirtumai. Sovietinės okupacijos (1944–1990) ir atkurtos nepriklausomybės (1990–2017) metais buvo išleista penkiolika tarmių žodynų. Juos sudarė ir profesionalūs kalbininkai, ir mėgėjai. Visi jie siekė išsaugoti tarmės savitumą visais lygmenimis: leksikos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės ir frazeologijos, netgi tikrinių vardų rodyklės. Visus žodynus galima apibūdinti bent penkiais aspektais: laiku, apimtimi, rašyba, tarme ir vieta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad lietuvių tarmių žodynų istoriją galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1978–1988 m. (pirmųjų tarmių žodynų pasirodymas), 1988–2008 m. (intensyviausio rašymo ir leidybos laikotarpis), 2008–2017 m. (moksliškai pagrįstų daugiatomų tarmių žodynų laikotarpis). Per daugiau kaip 40 sovietinės okupacijos metų buvo išleisti šeši tarmių žodynai, o per 25 nepriklausomos Lietuvos metus – devyni, daugiausia daugiatomiai, tarmių žodynai (žr. 1 diagramą).

1 DIAGRAMA. Lietuvių tarmių žodynų leidyba (kiekybinis aspektas)

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology:

Dialect Dictionaries

TARMIŲ ŽODYNŲ TIPAI

Tarmių žodynai priklauso aiškinamųjų žodynų grupei, kuri skirstoma į dvi kategorijas: kurios nors tarmės, patarmės ar patarmių grupės žodyną arba kurios nors kalbos visų tarmių žodyną. Dauguma iš penkiolikos pirmiau minėtų žodynų skirti patarmių ir patarmių grupių leksikai išsaugoti. Šiaurės rytų düninkų šnektų žodynas, apimantis pietų žemaičių varniškių regioną, pietų aukštaičių Druskininkų tarmės žodynas, Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas ir rytų aukštaičių Kupiškėnų žodynas yra kelių tarmių žodynai. Tarmių žodynai (tarmių, patarmių ar patarmių grupių žodynai) paprastai būna vieno, dviejų arba trijų tomų. Yra vienas keturių tomų žodynas. Iki XX a. pabaigos vyravo vienatomiai žodynai. Daugiatomiai tarmių žodynai yra savitas požymis, apibūdinantis lietuvių tarmių leksikografiją nuo XXI a. pradžios.

Pagal apimtį lietuvių tarmių žodynai skirstomi į dvi dideles grupes. Iki 2000 m. paprastai buvo leidžiami vienatomiai žodynai, o po 200 m. pradėjo pasirodyti daugiau dviejų, trijų ar keturių tomų žodynų. Penki žodynai priskirtini diferenciniams, arba specializuotiesiems, žodynams. Dešimt žodynų galima vadinti išsamiaisiais. Žodynų tiražai nuolat mažėja. Pavyzdžiui, pirmojo lietuvių tarmių žodyno tiražas buvo trys tūkstančiai egzempliorių, o 2016 m. išleisto žodyno tiražas siekia vos du šimtus penkiasdešimt egzempliorių.

Tarmių antraštinių žodžių iliustravimas skiriasi. Pateikiama pavyzdžių, užrašytų bendrine kalba. Dėl to išskirtiniai tarmių bruožai atskleidžiami tik iš dalies. Kitiems žodžiams užrašyti vartojama supaprastinta fonetinė transkripcija, kuri atskleidžia svarbiausius tarmės bruožus. Dažniausiai naudojama vadinamoji Kopenhagos tradicija paremta fonetinė transkripcija (žr. 2 diagramą).

2 DIAGRAMA. Tarmių kalbos pateikimas lietuvių tarmių žodynuose (rašybos aspektas)

Tarmių žodynai rodo, kad antraštinių žodžių aiškinimas įvairuoja: atsisakoma tokių nuorodų kaip lk, bk ir sinonimais grindžiamo aiškinimo; aprašomasis

⁶ lk – lietuvių literatūrinė kalba, bk – bendrinė lietuvių kalba.

Įžvalgos / Insights

267

JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ

Paaiškinimas yra ribotas, pateikiamas tinkamiausias antraštinio žodžio reikšmės atitikmuo (žr. 3 diagramą).

3 DIAGRAMA. Antraštinių žodžių paaiškinimo tipas

The distribution of dialects reflected in the dictionaries under analysis shows that we have three dictionaries of Lithuanian Žemaitian dialects (Vytautas Vitkauskas, Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas; Juozas Aleksandravičius, Kretingos tarmės žodynas; Birutė Vanagienė, Šiaurės vakarų žemaičių žodynas) and twelve dictionaries of Lithuanian Aukštaitian dialects (Jonas Petrauskas, Aloyzas Vidugiris, Lazūnų tarmės žodynas; Gertrūda Naktinienė, Aldona Paulauskienė, Vytautas Vitkauskas, Druskininkų tarmės žodynas; Aloyzas Vidugiris, Zietelos šnektos žodynas; Vitas Labutis, Daušių krašto žodynas; Zanavykų šnektos žodynas; Dieveniškių šnektos žodynas; Klementina Vosylienė, Kupiškėnų žodynas; Angelė Vilutytė, Kaltanėnų šnektos žodynas; Aldonas Pukis, Kazlų Rūdos šnektos žodynas; Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius, Vidiškių šnektos žodynas; Lietuvininkų tarmių žodynas; Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė, Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas) (see Chart in the Appendix and Diagram 4).

4 DIAGRAMA. Lietuvių tarmių žodynų kiekybinis santykis

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

Kaip matyti iš priede pateiktos diagramos, tarmių žodynuose paprastai pateikiama nuo 30 000 iki 50 000 iliustracinių pavyzdžių. Iki 2017 m. išleistuose tarmių žodynuose antraštiniai žodžiai iliustruojami ir šnekamosios kalbos pavyzdžiais, ir tarmės, patarmės ar patarmių grupės žodžiais iš Lietuvių kalbos žodynas. Pastaraisiais metais antraštiniai žodžiai iliustruojami tarmių šnekamosios kalbos pavyzdžiais (žr. 5 diagramą).

5 DIAGRAMA. Lietuvių tarmių žodynų žodyno pavyzdžių skaičius (tūkstančiais)

Lietuvių tarmių žodynuose pateikiama daugiau kaip 950 000 leksinių vienetų. Leksinių vienetų pateikimo forma įvairuoja nuo fonetinės transkripcijos iki supaprastintos fonetinės transkripcijos ir net bendrinės kalbos. Leksinių duomenų šaltiniai – šnekamoji kalba ir tautosaka, tiek sakytinė, tiek rašytinė, rašytiniai šaltiniai (publikuoti tekstai ir rankraščiai), tautosakos pasakojimai ir dainos, liaudies medicinos žodžiai ir kt. Daukšių krašto žodynas yra žodyno, kuriame pateikiami regioniniai žmonių ir vietovių tikriniai vardai, pavyzdys.⁷

Tarp pirmojo žodyno Šiaurės rytų dunininkų šnektų žodynas ir antrojo žodyno Lazūnų tarmės žodynas praėjo devyneri metai. Trečiasis žodynas – Druskininkų tarmės žodynas – buvo išleistas po trejų metų. Galima daryti prielaidą, kad dešimtmetis (1988–1998) buvo skirtas per kalbinį sąjūdį surinktų duomenų tyrimui ir sisteminimui, taip pat tarmių žodynų rengimui bei sudarymui, tinkamų metodų paieškai ir pasirengimui rašyti žodyno tekstą.⁸

⁷ Autorius žodynų nevertina pagal mokslinius kriterijus.

⁸ Daugiau informacijos apie kalbinį sąjūdį žr. Pukis 2016.

Įžvalgos / Insights

269

JĀNINA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ

Diagrama rodo, kad beveik visus žodynų rengimo darbus atliko žinomi Lietuvių kalbos instituto (buvusio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, 1952–1990) leksikografai: Vytautas Vitkauskas, Aloyzas Vidugiris, Klementina Vosylaitė, Gertrūda Naktinienė ir kiti. Šie mokslininkai dalijosi savo patirtimi su jaunesnės kartos dialektologais, kurie sudarinėjo ir redagavo žodynus, taip pat rašė žodynų tekstus ir parengė keletą tarmių žodynų. Reikėtų paminėti Danguolę Mikulėnienę, Rimą Bākienę, Astą Leskauskaitę, Viliją Ragaišienę ir kitus.⁹

TARMIŲ ŽODYNŲ GEOGRAFINIS PASISKIRSTYMAS

Geografiniu požiūriu visi nagrinėjamo laikotarpio (1944–2017) tarmių žodynai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai (žr. žemėlapį).

Lietuvių tarmių žodynų geografinis pasiskirstymas rodo, kad didelė dalis tarmių ir patarmių žodynų atspindi periferinių vietovių tarmes ir patarmes, taip pat etnines sritis, kurios dabar priklauso Baltarusijai.

⁹ Dėkoju kolegei Vilijai Ragaišienei už pastabas apie išsamių tarmių žodynų apžvalgų ir straipsnių, kuriuose būtų pristatomos pagrindinės teorinės leksikografijos problemos – žodynų tipai, struktūra, žodynų rengimo metodai, – stoką.

270

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

Tarmių žodynai geografiniu požiūriu sudaryti netolygiai. Geografinė ir statistinė analizė leidžia matyti, kad išsamiai leksikografiškai ištirtos Varnių pietų žemaičių, Telšių ir Kretingos šiaurės žemaičių, Kauno vakarų aukštaičių, Kupiškio, Širvintų ir Vilniaus rytų aukštaičių bei pietų aukštaičių patarmės. Tiriamos Raseinių pietų žemaičių, Šiaulių vakarų aukštaičių, Panevėžio, Anykščių ir Utenos rytų aukštaičių patarmės.

Lietuvių tarmių žodynų tipų analizė atskleidžia, kad vyrauja išsamieji žodynai. Todėl pagrindinė ir akivaizdi išvada yra ta, kad lietuvių tarmių žodynų duomenys gali reikšmingai papildyti ir išplėsti Didžiojo akademinio Lietuvių kalbos žodynas leksikos pagrindą. Visų tarmių žodynų duomenys atskleidžia konkretaus regiono etninį savitumą, istorinius įvykius ir jų vertinimą. Be to, jie formuoja žmogaus kalbinį pasitikėjimą savimi ir tapatybę, skatina domėjimąsi savo tarme.¹⁰

Verta pabrėžti nepaprastą tarmių įvairovę ir jų svarbą formuojant kalbinę tapatybę.

BALTIJOS ŠALIŲ LEKSIKOGRAFINIŲ VEIKALŲ APŽVALGA

Tarmių žodynų rengimo padėtis Latvijoje labai panaši. Akivaizdu, kad daugiausia žodynų išleista Latvijai atgavus nepriklausomybę.¹¹ Tarp jų paminėtini vienatomiai Eduardso Ādamsonso ir Elgos Kagainės Vainižu izloksnes vārdnīca (2000) bei Brigitos Bušmanės Nīcas izloksnes vārdnīca (2017) žodynai. Latvijos dialektologai, kaip ir Lietuvos, rengia išsamius, paprastai dviejų tomų, žodynus. Išleisti Sarmitės Balodės (Sarmite Balode) ir Igos Jansone Kalnienas izloksnes vārdnīca (2017) bei Antoninos Reķēnos Kalupes izloksnes vārdnīca (1998) dviejų tomų žodynai.

Latviai atkreipė dėmesį į gausius lyginamuosius variantus, kurie yra unikalūs ir gerokai praturtina bendrinę kalbą. Maigos Putniņas ir Agrio Tīmusko parengtas Sīles izloksnes salīdzināmo vārdnīca (2001) grindžiamas

¹⁰ See Lietuvių kalbos žodynas.

¹¹ Nuoširdžiai dėkojame Latvijos universiteto Latvistikos ir baltistikos katedros Baltų kalbotyros katedros docentui dr. Edmundui Trumpai.

Įžvalgos / Insights

271

JANA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ

vienos patarmės lyginamąja medžiaga. Sovietinės okupacijos laikotarpiu Latvijoje išleistas trijų tomų Elgos Kagainės ir Silvijos Raģės žodynas Ērģemes izolsnes vārdnīca (1977–1983). 1944–2017 m. Latvijoje išleisti penki žodynai (ir vienas lyginamasis žodynas). Lietuvoje ir Latvijoje išleistų tarmių žodynų tyrimas rodo, kad 1940–1998 m. laikotarpiu santykis yra 6:1, o 1998–2017 m. – 9:4. Latvijos kalbininkai rengia visų latvių tarmių rinkinį – Latviešu valodas dialektu atlants.¹² Pastaraisiais metais pasirodo ir elektroninės latvių kalbos žodynų versijos.¹³

XX^th a. pradžioje (tiksliau, 1920 m.) estų kalbininkai parengė tarmių žodynų sudarymo programą ir nuorodas. Galima rasti įvairių Estijos vietovių – Kihnu, Seto, Hii¹⁴ – žodynų (elektroninių versijų). Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Small Dialectological Dictionary, buvo parengti 1982–1989 m. 2011 m. išleistas Vanapärase Võru mude sõnaraamat (The Dictionary of old Võru Dialect). Estų kalbos institutas saugo Tarmių žodyno abėcėlinį archyvą (2,7 mln. kortelių). Estų kalbininkai rengia virtualią duomenų bazę DED (Estų tarmių žodynas), kuria galės naudotis visi visuomenės nariai. Šioje duomenų bazėje bus pateikiami ir bendrinės estų kalbos, ir visų šios kalbos tarmių žodžiai.¹⁵ Kai kurie pirmiau minėti faktai rodo, kad estų dialektologai padarė reikšmingą indėlį į tarmių tyrimus. Kita vertus, estų kalbininkai teikia pirmenybę elektroninėms, o ne popierinėms žodynų versijoms.

To summarize the dialectological work accomplished by Baltic linguists since 1990, we can mention two approaches. Lithuanian dialectologists prepared dictionaries which cover almost all the peripheral areas of the country as well as ethnic territories. Latvians prepared subdialect or specialized dictionaries (such as the comparative dictionary of dialects). They are also determined to publish the collection of all Latvian dialects. Estonians prefer to digitize manuscript and published dictionaries of Estonian dialects and to prepare a single digitized database.

¹² See Latviešu valodas dialektu atlants. Lesika (1999); Latviešu valodas dialektu atlants. Fonētika (2013).

¹³ See Balode, Jansone 2017.

¹⁴ Seto Dictionary (2016), Eastern Dialect Dictionary (2016), Hii Dictionary (2015), Kihnu Dictionary (2013). See https://www.eki.ee/EN.

¹⁵ For more information, see Kalvik, Kendla 2018: 52.

272

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

IŠVADOS

Tyrimo medžiaga rodo, kad lietuviškoji tarmių žodynų rengimo mokykla pradėjo formuotis XX a. 7–8 dešimtmečiais. Pažymėtina, kad tarmių žodynų autoriai ir sudarytojai nuo XXI^st a. pradžios pamažu atsisako metodų ir principų, taikytų rengiant Lietuvių kalbos žodynas. Vietoj jų taikomi saviti metodai (pavyzdžiui, žodžiai pateikiami teminėmis grupėmis arba abėcėlės tvarka; vartojama fonetinė transkripcija, kuri gali būti supaprastinta ir artima bendrinei kalbai arba išsami; aprašomi tarminiai ypatumai – nuo aprašomojo pobūdžio iki mokslinio tyrimo – ir kita). Taigi lietuvių tarmių leksikografijos mokyklą galima laikyti susiformavusia tik nuo 2000 metų.

1944–2017 m. Lietuvoje išleista penkiolika tarmių žodynų. Šią epochą galima suskirstyti į du trumpesnius laikotarpius, kuriuos skiria svarbūs istoriniai pokyčiai: pirmasis truko 1944–1990 m., antrasis – 1990–2017 m. Pirmasis laikotarpis apima sovietinės okupacijos metus ir gali būti suskaidytas į dvi trumpesnes atkarpas: pirmųjų tarmių žodynų leidimo metus (1976–1988) ir laikotarpį, kai nebuvo išleistas nė vienas tarmių žodynas (1988–1990). Atkurtos nepriklausomybės laikotarpį (1990–2017) taip pat galima suskirstyti į dvi dalis: 1) 1990–2008 m., kai išleisti penki tarmių žodynai, ir 2) 2008–2017 m., kai pasirodė keturi tarmių žodynai.

Penki iš pirmiau minėtų penkiolikos žodynų laikomi diferenciniais, o dešimt priskiriami išsamaus (sisteminio) tipo žodynams. Per 70 metų tiražai smarkiai sumažėjo. Pirmojo tarmių žodyno, išleisto 1976 m., tiražas buvo 3 000 egzempliorių, o 2016 m. išleisto žodyno – 250 egzempliorių.

Lietuvių kalbos instituto dialektologai siekia tirti ir išsaugoti periferinių vietovių kalbą: etninių lietuvių žemių tarmes, pasienio teritorijų patarmes ir patarmių grupes, taip pat Lietuvos periferijos tarmes ir patarmes.

Nors konkretūs žodynų rengimo principai tebėra diskusijų objektas, akivaizdu, kad žodynai sudaromi tam tikrais tikslais. Tarp jų paminėtina ilgalaikė vertė, moksliniai tyrimai, praktinė nauda ir edukacinė reikšmė. 2011 m. skaitmeninis žodynas Lithuanian Dialects / Lietuvių tarmės buvo išleistas CD formatu.

Tarmių žodynai ne tik papildo didesnius leksikografinius veikalus (pavyzdžiui, Lietuvių kalbos žodynas), bet ir atspindi regiono etninius ypatumus, istorinius įvykius bei jų vertinimą, asmens kalbinę savimonę ir savigarbą, taip pat skatina domėtis gimtąja tarme.

Įžvalgos / Insights

273

JĀNINA ŠVAMBARTE-VALUŽIENĖ

REFERENCES

Ādamsons Eduards, Kagaine Elga 2000: Vainžu izloksnes vārdnīca. Rīga: Latviešu valodas institūts.

Balode Sarmīte, Jansone Ilga 2017: Kalnienas izloksnes vārdnīca 1–2. Rīga: LU Latviešu valodas institūts.

Bušmane Brigita 2017: Nīcas izloksnes vārdnīca. Rīga: Latviešu valodas institūts.

Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Jakaitienė Evalda 2006: Žodynų istorijos apybraiža. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kagaine Elga, Rūķe Silvija 1977–1983: Ērģemes izloksnes vārdnīca 1–3. Rīga: Zinātne.

Kalvik Mari Liis, Kendla Mari 2018: The Dictionary of Estonian Dialects: Past and Present – Sõnaraamat (E-Book), 52.

Latviešu valodas dialektu atlants. Fonētika. Rīga: Zinātne, 2013.

Latviešu valodas dialektu atlants. Leksika. Rīga: Zinātne, 1999.

Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūtė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

Lietuvių tarmės / Lithuanian Dialects 3. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Pupkis Aldonas 2013: Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Pupkis Aldonas 2016: Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Putniņa Maiga, Agris Timuška 2001: Sīnes izloksnes salīdzināmu vārdnīca. Rīga: LU Latviešu valodas institūts.

Reķena Antonīna 1998: Kalupes izloksnes vārdnīca 1–2. Rīga: Latviešu valodas institūts.

Sakalauskienė Vilija 2014: Lietuvių tarminių žodynų tipai ir jų rengimo principai – Leksikografija ir leksikologija 4. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141–157.

274

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX

Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

Sakalauskienė Vilija 2010: Dialektizmų atranka dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 295–305.

Švambarytė-Valužienė Janina 2014: Kalbinio punkto gyvavimo situacija: XX a. vidurys–XXI a. pradžia. – Acta Linguistica Lithuanica 71. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 215–228.

Vitkauskas Vytautas 1970: Tarmių žodynų tipai ir sudaromo principai. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija 2(33), Vilnius, 153–170.

Zubaitienė Vilma 2015: Lietuvių tarmės. Prieiga per internetą: http://web.vu.lt/fl/v.zubaitiene/files/2015/04/Tarmiu_zodynai.pdf.

Svarbus lietuvių dialektologijos aspektas: šnektų žodynai

SANTRAUKA

Straipsnyje aptariama lietuvių kalbos tarmių žodynų rengimo raida nuo 1944 iki 2017 m. Kaip žinoma iš istorijos, jaунagramatikų (kalbotyros kryptis, susiformavusi Leipcige (Vokietija) XIX a. pabaigoje ir gyvavusi iki XX a. pradžios) skleistos idėjos padėjo rasti šimtmečio darbui – didžiajam Lietuvių kalbos žodynui. Kur kas vėliau, apie XX a. 7–8 dešimtmetį, ėmė kurtis ir lietuviškoji tarmių žodynų rengimo mokykla. Tiesa, tik XXI a. pradžios tarmių žodynuose stengiamasi kiek atsiriboti nuo Lietuvių kalbos žodyno rengimo principų ir apsibrėžti savuosius (līdzinis ir nelīdzinis žodžio pateikimas; fonetinės transkripcijos taikymas (nuo supaprastintos ir artimos bendrinei kalbai iki išsamios fonetinės); tarminių ypatybių aprašai (nuo aprašomųjų iki mokslo tiriamųjų) ir pan.). Taigi apie susiformavusią lietuvių tarmės leksikografijos kryptį galėtume kalbėti nuo 2000 m.

Nors dar iki dabar tebesvarstomi atskiri žodyno rengimo principai, bet matyti, kad tarmių žodynai rengiami turint kelis tikslus: išleidžiami, mokslo tiriamieji, taikomieji ir mokomieji (2011 m. mokymo tikslais išleistas kompiuterinio žodynėlio – kompaktinės plokštelės Lietuvių tarmės / Lithuanian Dialects 3 dalis).

Lietuvos okupacijos (1944–1990) ir antrosios Lietuvos Nepriklausomybės metais (1990–2017) išleista 15 šnektų žodynų, parengtų profesionalių kalbininkų ir mėgėjų. Visi jie straipsnyje apibūdinami laiko, apimties, užrašymo (tarminių ženklų) ir geografiniu požiūriais.

Įžvalgos / Insights

275

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ

Pastebėta, kad 1990–2008 m. buvo intensyviausias šnektų žodynų rengimo ir leidimo metas. Nuo 2008 iki 2017 m. pasirodo jau mokslinių pagrindų parengti keliatomiai šnektų žodynai.

Visi šnektų žodynai pagal apimtį yra dvejopi: vienatomiai arba keliatomiai. Iki 2000 m. daugiausia rengti vienatomiai žodynai, o nuo 2000 m. ima rodytis dvitomių, tritomių ir keturtomių lietuvių kalbos šnektų žodynų.

Žodynų iliustraciniai pavyzdžiai užrašomi įvairiai. Yra žodynų, parašytų bendrine kalba. Labai dažnai šnektų žodynų sudarytojai naudoja supaprastintą fonetinę transkripciją. Naujausių tarminių šnektų žodynų iliustraciniai pavyzdžiai jau pateikiami išsamia fonetine transkripcija.

Tarmių požiūriu žodynai pasiskirstę taip: 3 skirti žemaičių šnektoms (Vytauto Vitkausko Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas (1976), Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynas (2011), Birutės Vanagienės Šiaurės vakarų žemaičių žodynas (t. 1, 2014, t. 2, 2015)), o 12 – aukštaičių šnektoms (Jono Pauksko, Aloyzo Vidugirio Lazūnų tarmės žodynas (1985), Gertrūdos Naktinienės, Aldonos Paulauskienės, Vytauto Vitkausko Druskininkų tarmės žodynas (1988), Aloyzo Vidugirio Zietelos šnektos žodynas (1998), Vito Labučio Daukšių krašto žodynas (2002), Zinaávyčių šnektos žodynas (t. 1, 2003, t. 2, 2004, t. 3, 2006), Dieveniškių šnektos žodynas (t. 1, 2005, t. 2, 2010), Klemenios Vosylytės Kupiškėnų žodynas (t. 1, 2007, t. 2, 2010, t. 3, 2012, t. 4, 2013), Angelės Vilutytės Kaltanėnų šnektos žodynas (2008), Aldono Pupkio Kazlų Rūdos šnektos žodynas (t. 1, 2008, t. 2, 2009), Žanetos Markevičienės, Aurimo Markevičiaus Vidiškių šnektos žodynas (2014), Lietuvininkų tarmių žodynas (2014), Astos Leskauskaitės, Vilijos Ragaišienės Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas (t. 1, 2016)).

Geografiniu požiūriu daug šnektų žodynų yra parengta iš paribio vietų. Lietuvių kalbos instituto dialektologų ir tarmininkų, dirbusių Lietuvos aukštosiose mokyklose (Vilniaus universitete, Edukologijos universitete), tikslinai tiriama ir saugoma šnektų ar tarmių periferija: lietuvių kalbos tarmių etninėse Lietuvos žemėse ar Lietuvos paribyje esančių šnektų, taip pat ir Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusių lietuvių kalbos šnektų bei tarmių paribo leksika.

Straipsnyje priminė ir latvių bei estų tarmių žodynų rengimo tradicija bei esama padėtis.

Įteikta 2018 m. spalio 10 d.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ

Institute of the Lithuanian Language

Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva

[email protected]

276

Acta Linguistica Lithuanica LXXIX