S aipsniai / A icles 37
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Ty imų s i ys: lie u ių kalbos is o ija, Bal ijos šalių
ling is ika, geoling is ika.
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Ty imų s i ys: leksikologija, dialek ologija, geoling is ika.
GELINGVISTIKA i
SOCIOLINGVISTIKA SITUATIJA
Šiau iniai samogi ai
KRETINGA: dialek as
Dialek o e i o ija, naudojimas, ling is iniai
požiū iai Šiau ės žemaičiai k e ingiškiai
geoling is iniu i socioling is iniu požiū iu:
plo as, a mės a ojimas, kalbinės
nuos a os
Ano acija
Šio s aipsnio ikslas - pab ėž i pa ame us, odančius ienos dialek inės bend uomenės ( . y.
Šiau ės K e ingos samogi ų) kalbinio i kul ū inio apa ybės gy ybingumo lygį didėjančios
globalizacijos i diglosijos sąlygomis. Pagal eo inę geoling is ikos kaip dinamiškos
dialek ologijos koncepciją pa eikiama An on M. Hagen pasiūly a domeno klasi ikacija i empi iniai
ma e ialiniai klausimai, eiškian ys subdialek o sociokul ū inį apa ybę. Dialek inės zonos
gy ybingumą i sociokul ū inį išski inumą palaiko į ai ūs eiksniai, iš ku ių s a biausias aidmuo
enka ims: pakankamai iš ys y a in as uk ū a, dialek o naudojimas i požiū is, pag įs as
dialek o naudo ojų e ybių sis ema.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
38 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Pag indiniai žodžiai: samogi ų dialek as, K e ingos šiau ės samogi ai,
s anda inė kalba, geoling is ika, socioling is ika, s i is, ling is inis
požiū is.
ANOTACIJA
S aipsnyje s a s oma, a įmanomas ienu dialek u kalbančios bend uomenės kul ū inės i kalbinės
apa ybės ęs inumas globalizacijos i diglosijos (dialek o i bend inės kalbos) An ono M. Hageno
sąlygomis. Remian is eo ine geoling is ikos kaip dinamiškosios dialek ologijos koncepcija,
p is a a pasiūly a domenų klasi ikacija i empi ine, medžioma ienos pa a mės šiau ės žemaičių
k e ingiškių apa ybės sociokul ū inės p oblema ika. Ta minės g upės gy ybingumą i
sociokul ū inę apa ybę lemia į ai ūs eiksniai, be ypač s a būs ys pakankamai iš ys y a
in as uk ū a, a mės a ojimas i a mės a o ojų e ybinės nuos a os.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičių a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, bend inė kalba,
geo ling is ika, socioling is ika, domenas, kalbinės nuos a os.
1. INTRODUCTION
Geog a inis mobilumas, u banizacija i globalizacija neiš engiamai lemia kon ak us
a p dialek ų, sukeliančius dialek ų lyginimą i pasikei imą. Be o, šiuolaikinio
pasaulio s anda inės kalbos a s o auja als ybių e i o iniam ien isumui i
isumui. Jie y a i ai įsi i inę kalbos eislės hie a chijos i šūnėje i y a iešai
p ipažin os als ybės adminis a imo kalbos. Daugumoje Eu opos šalių y aujan i
kalbos s anda izacijos ideologija palaiko mažesnę dialek ų socialinę e ę,
palygin i su s anda ine kalba (Ramonienė (ed.) 2013). Tačiau No egijos i kai ku ių
ki ų šalių, ole uojančių dialek us į ai iose bend a imo e d ėse, pa yzdžiai pa odė,
kad galima pasip iešin i kalbinei homogenizacijai i išsaugo i kalbinę į ai o ę
sąmoningai ugdan kalbinę ole anciją i kalbines e ybes (Jah 1997, 2008).
XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje isame pasaulyje labai išaugo kalbų a iacijos
y imai, e inan ys ling is inius, socialinius i geog a ines pa ame us. Taip pa
bu o iš i i į ai ūs dialek inių i s anda inių kalbų san ykių aspek ai (Fe guson 1959;
Haugen 1966; Labo 1972; T ugdill 1983; Hagen 1989; Aue , Hinskens 1996; Aue
2005, 2011; Edwa ds 2006, 2009, 2010).
S aipsniai 39 s aipsnis
Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion
o No he n Samogi ians o K e inga:
Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes
Šiuo me u Lie u oje daug dėmesio ski iama kalbų į ai o ei. Dialek inės i
s anda inės kalbos naudojimas aip pa p i aukė mokslininkų susidomėjimą
(Aliūkai ė 2008; Kliukienė 2013; Bakšienė 2015). Kai ku ie Lie u os y ėjai ypa ingą
dėmesį sky ė okiems aspek ams kaip dialek inis sa imokslumas i sąmoningi a
nesąmoningi ling is iniai požiū iai, aki aizdus a paslėp as dialek ų a s anda inės
kalbos p es ižas (Venskienė 2008a, b; Aliūkai ė 2011; Vaicekauskienė 2012; Saus e de
2012; Kačiuškienė 2012; Vaicekauskienė, Aliūkai ė 2013; Kalėdienė 2013; Ge žo ai ė 2016;
Vyniau ai ė 2016).1 Šis s aipsnis papildo kalbų į ai o ės Lie u oje y imus,
p is a ydamas ieno samogi ų subdialek o, . y. Šiau ės samogi ų iš K e ingos
( olesniame eks e […] NSK), geo-socioling is inę si uaciją. Šio s aipsnio ikslas -
pab ėž i pa ame us, odančius ienos dialek inės bend uomenės kalbinio i
kul ū inio apa ybės gy ybingumo lygį. Šiuo ikslu a siž elgiama į šiuos aspek us: 1)
e i o ija, ku ioje a ojamas dialek as, 2) dialek o naudojimas i 3) ling is inis
požiū is į ie inius kalbas.
cula language.
Šiame s aipsnyje pa eik as y imas g indžiamas p ojek u "Mode n Resea ch o Geolinguis ics in
Li huania: The Op imisa ion o he Ne wo k and In e ac i e Sp ead o Dialec al In o ma ion",
ku is bu o įgy endin as Lie u oje 2011-2013 me ais. Sociodemog a iniai pa ame ai bu o a skleis i
i už egis uo i naudojan klausimynus4, ku ie a i iko bend us socioling is inius p incipus.
Geog a iniai, socialiniai i kul ū iniai ma menys bu o su ink i iš duomenų apie kalbė ojo
gy enamąją ie ą, amžių, išsila inimą, au ybę, p o esiją, kalbamas kalbas, požiū ius į kalbą i ki ą
in o maciją. Vie os aškų klausimynas su eikė sociokul ū inio pa eldo duomenis, ku ie leido
nus a y i egiono gy ybingumo lygį. 1 Lie u oje jau įgy endin a kele as no a o iškų p ojek ų,
p z., Lie u os socioling is inis žemėlapis: Mies ai i mies ai 2010-2012 (ž . ezul a us d iejose
monog a ijose: Ramonienė ( ed.) 2010, 2013) i Šiuolaikiniai geoling is iniai y imai Lie u oje:
dialek inės in o macijos inklo op imiza imas i in e ak y us pla inimas 2011-2013 (ž . ezul a us
monog a ijoje: Mikulėnienė, Meiliūnai ė ( ed.) 2014).
2 Pasaulinis do acijos p ojek as N . VP3.1-ŠMM-07-K-01-028. Daugiau in o macijos ž .
www. a mes.l . 3 Daugiau in o macijos apie me odinius klausimus ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds) 2014:
25–47.
Daugiau in o macijos apie klausimynų suda ymo me odiką ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds), 2014:
4962.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2. Dialek inė s i is
Remian is adicine lie u ių dialek ų klasi ikacija, pa eik a Lie u ių kalbos
a lasas (Lie u os kalbos a lasas), NSK e i o ijoje bu o a ski i 35 dialek iniai
aškai. Dialek inis aškas laikomas
poin wi h he la ges popula ion, g ea es in as uc u e, highes social p es ige,
and mos p onounced dialec al ea u es. A dialec al poin is no a single illage/
communi y/ own/ci y. I is composed o bo h cen al and pe iphe al locali ies
(Mikulėnienė 2013).
Šio s aipsnio au o iai aplankė 35 NSK dialek inius aškus. Su inkę duomenis pagal
klausimyną, ku į užpildė isi in o ma o iai,5 jie bandė iš i i, a esponden ai iš isų
ijų amžiaus g upių kalbėjo dialek ine kalba kiek iename iš i iamų dialek inių aškų.
Kalbė ojų klausimynas, suku as pagal bend us socioling is ikos p incipus, leido
au o iams a skleis i i už egis uo i sociodemog a ines pa ame us, ku ie odo
dialek o naudojimą isose ijose amžiaus g upėse isuose dialek iniuose aškuose,
išsky us ieną, pa adin ą Se ap[…]nai, ku is iziškai išnyko. Tačiau, a siž elgian į ai,
kad išnykęs aškas y a apsup as gy ybiškai s a bių dialek inių aškų, galima da y i
iš adą, kad subdialek o naudojimo e i o ija pe pas a uosius penkiasdešim me ų
iš esmės nepasikei ė. Pagal pi minius duomenis, Lie u oje išnyko be eik 11 p ocen ų
dialek inių aškų (Meiliūnai ė, Š amba y ė-Valužienė 2014). Tuo a pu NSK
e i o ijoje išnyko ik 3 p oc. dialek ų aškų. Kiek ieno dialek inio aško y imas
bu o pag įs as socioling is iniu aškų klausimynu (7), ku is leido au o iams
pa i in i ealų dialek inių aškų egzis a imą i nus a y i jų ski umus
a siž elgian į jų gy ybingumo lygį. Išnag inėjus dialek inius aškus a siž elgian į jų
adminis acinį s a usą, ekonominę, socialinę i kul ū inę in as uk ū ą, aip pa jų
lokalizaciją, susijusią su mies o ie o ėmis, bu o a ski os šios penkios dialek inių
aškų g upės:
S ip ių dialek ų aškai (23 iš iso) u i kele ą (a ba ben ieną) š ie imo įs aigų,
kul ū os cen ą, bažnyčią, biblio eką, pa duo u es, ka ines, u gus,
5
Sociolinguis ic speake ques ionnai e No. 3 included 22 ques ions, see Mikulėnienė, Meiliūnai ė
(eds) 2014: 381384.
6 Conside he si ua ion in 37 language poin s o Lie u ių kalbos a lasas (A las o he Li huanian
Kalba), a s o aujan i ski ingiems Lie u os dialek ams iš aka inės i y inės Aukš ai ijos
(Aukš ai ija) bei pie inės i šiau ės Žemai ijos (Žemai ija) Š amba y ė-Valužienė 2014. 7 Socioling is inis
aškų klausimynas N . 2, įskai an ylika klausimų inkinį, ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds) 2014: 378380.
S aipsniai 41 s aipsnis
Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion
o No he n Samogi ians o K e inga:
Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes
bend uomenės o ganizacijos; Dialek inis aškas u i adminis acinio cen o
s a usą: Akas, Daugėda, 91 Da bėnai, 218 End iejūnai, 216 Ga gėda, 92 Vžaičiai, 94
Gin alėškė eliai, G ūšlaukė, 286 Jud ėnai, 90 Kalg ažiai, Lažemėkė, 154 Kalnėškiai, 155
Ka klėnai, 152 K e inga, 185 Lapija, Medingėnai, 129 Mišėnai, 125 Pla eikai, 156 Plungai,
Rugėnai, 219 Žemėnai, 250; 83 Salėnai, 129 S . Vidu inio s ip umo dialek iniai aškai (iš
iso ys) u i ben ieną š ie imo įs aigą, biblio eką, pa duo u ę, ačiau nė a
kul ū os cen o […] jo unkcijas ykdo i bend uomenės na iai y a konsoliduojami
š ie imo įs aigomis (126 Bab ung[…]nai/D[…]d yčiai, 61 Įpil […]s, 252 Žad aina[…]). Silpni
dialek iniai aškai (2 iš iso): nė a š ie imo įs aigų, ačiau y a kul ū os cen ų,
bend uomenių, pa duo u ių i (a ba) inkos (153 Bud ia[…], 186 Šakinia[…]/Til ika[…]).
Dialek iniai punk ai, ku ie žlunga (6 iš iso), ne u i š ie imo įs aigų, kul ū os
cen ų, bažnyčių, pa duo u ių a bend uomenės o ganizacijų (217 Án kop is,
251 Ma áičiai, 187 Mižukiai, 151 P yšmañčiai, 63 Šauklia, 220 žpeliai). Mi usieji
aškai (1 iš iso): pa s aškas jau išnyko, liko ik laukai (62 Se ap[…]nai).
The esea ch o he adi ional dialec al poin s unde in es iga ion showed
ha he majo i y o dialec al poin s o he egion in ques ion (o e 80 pe cen )
y a nepap as ai s ip ios, gy os, išsaugojusios sa o adicinius (a ba šiek iek nuk eip us) cen us
iš geog a inės pusės. Pag indinis dialek o kul ū inių ypa ybių eiksnys y a okios ins i ucijos kaip
mined he i ali y/g adual displacemen /decay o NSK dialec al poin s and/o
hei cen es is in as uc u al changes. The main ac o s sus aining he socio-
mokykla, kul ū os cen as, mies o adminis acinis s a usas, biblio eka, bažnyčia, bend uomenės
o ganizacija, p ekybos cen as, iešųjų mai inimo įs aigos, paš as i . . Mažų mies ų, gy en iečių
i kaimų adminis acinė eo ganizacija, įgy endin a užda an mažesnes mokyklas, biblio ekas,
kul ū os cen us, s eika os p iežiū os įs aigas i pe keldama jas į didesnius adminis acinius
cen us, u ėjo labai neigiamą po eikį bend uomenių ma e ialiam i d asiniam gy enimui, ska ino
mig acijos p ocesus i ki us (psicho) socialinius eiškinius - neda bo, bend uomenės jausmo
p a adimo, alkoholizmo, kad paminė ume ik kele ą. 8 An oji padė is odo, į ku į cen ą pe sikėlė
dialek inis aškas. Vie o ių nume acija pa eikiama Lie u ių kalbos a lasas (Lie u os kalbos
a lasas).

DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
3. USE OF THE SUBDIALECT
Ki as nag inėjamas klausimas bu o oks: kaip kalba k ee ingų žmonės? Koks y a
dialek o i s anda inės kalbos yšys? y esnės ka os (žmogus, ku iam y a 50
Th ee gene a ional ca ego ies we e in es iga ed: he younge gene a ion (peo-
ple unde he age o 30), he middle gene a ion (people aged 31–49 yea s) and
me ų i y esnis). Bend as apklaus ų i y ime už egis uo ų in o ma o ių
skaičius y a 300: 69 p oc. jų y a mo e ys (209 iš iso); Vy ai suda o 31 p ocen ą (91 iš
iso). Senesnės ka os in o ma o iai suda o 63 p oc. (188 esponden ų); 20
p ocen ų (59) in o ma o ių p iklauso idu inei ka ai; Jaunesnės ka os
in o ma o iai suda o 17 p ocen ų (52). Galiausiai bu o užpildy i 300 kalbė ojų
klausimynų i 350 alandų skai meninių kalbų į ašų iš
Bu o pas a y i 34 gy enamieji aškai.
3 klausimynas (9, 10, 15 […] 18) kiek ienam in o ma o iui bu o paklaus a, kokią kalbą […]
dialek inę i (a ba) s anda inę […] jis a ji enkasi bend au i su sa o šeimos na iais
(su su uok iniu, aikais, anūkais, ė ais, b oliais i sese imis i seneliais) a ba iešai
(pa duo u ėse, į ai iose ins i ucijose, susi ikimuose, bažnyčioje, su pažįs amais,
nepažįs amais, kaimyniais i . .) No in a lik i s anda inės i dialek inės kalbos
( a p jų […] SL i DL) analizę, domeno eo ija pasi odė esan i me odologiškai naudinga
mokslinių y imų sis ema. Domena sup an ama kaip iling is inė ka ego ija, ku i
nu odo į eiklą, o ne į ie ą, į disku sinę si uaciją, o ne į pap as ą kalbą (išsamesnį
domeno ap ašymą ž . Aliūkai ė, Valikonė 2012). Į ai ūs y ėjai ski ia ski ingas s i is;
Tačiau šiame y ime bu o panaudo a An on M. Hagen (1989) klasi ikacija. Au o ius
dis inguishes he ollowing domains:
1) ins umen inės iešosios s i ys, p z., iešosios ins i ucijos, mokykla,
eligija, pokalbiai su nepažįs amais.
2) solida umo s i ys, p z., kaimynai, d augai, kolegos.
3) a ski os s i ys (šeima).
Ty ėjai i ina, kad domeno kalba y a iesioginė nuo oda į kalbos gy ybingumo lygį. Dai a Aliukai ė
pab ėžia, kad, a siž elgian į SL i DL jų domeno požiū iu, isiškai ki okios e ės, ski os nuo ski ingų
kalbų naudojimo d ikalbiose a daugiakalbiose bend uomenėse, mažiau gali pakenk i kalbai kaip
a ibu ed o he ca ego y o domain loss. The dis ibu ion o language a ie ies,
bend a imo iene ui.
S aipsniai 43 s aipsnis
Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion
o No he n Samogi ians o K e inga:
Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes
s a bus am ik os e ninės bend uomenės sa i ealizacijai i apa ybei. Ki a
e us, kalban apie dialek inės kalbos išlaikymą, pasakykime, namų domeno
p a adimas y a nuo oda į dialek o p a adimą. Be o, SL i DL paski s ymo schema
odo SL i DL ideologinę e ę socialiniame kon eks e i panašiai (Aliūkai ė, Valikonė
2012: 9[…]10). Taigi, a siž elgian į An on Hagen pasiūly ą domenų klasi ikaciją, oliau
pa eikiami DL i SL pasiski s ymo ezul a ai. Reikė ų pab ėž i, kad šiame y ime
bu o išanalizuo i esponden ų a sakymai, a spindin ys jų nuomonę, o objek y us
s ebėjimas nebu o aikomas. Klausimas, kiek šie a sakymai a spindi ealią dialek o
naudojimo si uaciją, lieka a ida y as. Tačiau jie aiškiai pa odo sąmoningą požiū į į
dialek o naudojimą.
3.1 A ski a s i is (šeima)
Dialek inė kalba. 81 p oc. in o ma o ių kalba sa o dialek u su isais šeimos
na iais (244 iš iso). Iš jų 85 p oc. p iklauso pagy enusioms ka oms (159
in o ma o ių); 80 p oc. esponden ų p iklauso idu inei ka ai (47
esponden ų), o 67 p oc. - jaunesnei ka ai (35 esponden ų) (ž . 1 diag amą).
Dialek as p ieš s anda ą. 18 p oc. in o ma o ių naudoja abu šiuos me odus (10
s anda d language and he dialec o communica e wi h some o hei amily
membe s (51 in o man s). Fou een pe cen o he esponden s belong o he
elde ly gene a ion (26 in o al); 17 pe cen belong o he middle gene a ion
esponden ų), o 29 p oc. isų in o ma o ių y a jaunesnės ka os a s o ai (15
in o ma o ių).
Pa yzdžiui, y esnio amžiaus i idu inės ka os a s o ai bend auja dialek u su
isais sa o šeimos na iais, o s anda inė kalba naudojama bend a imui su aikais,
ypač su anūkais. Jaunesnės ka os a s o ai sa o dialek u bend auja ik su
seneliais, mo ina a ė u. Tuo a pu su b oliais i sese imis jie bend auja
s anda ine kalba. Kele as in o ma o ių iš idu inės a jaunesnės ka os pažymi,
kad kalbėdamiesi su sa o aikais jie kalba s anda ine kalba, kad jie galė ų ge iau
išmok i s anda inę kalbą (šiu a eju abu šeimos su uok iniai y a samogi ai).
Ki ais a ejais šeimos, ku ių na iai p iklauso ski ingoms ka oms, pakai omis
naudoja SL i DL; bend a imui su kai ku iais šeimos na iais naudojama ik
s anda inė kalba, jei ienas iš su uok inių kalba a kalba y a ki okia.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
1 diag ama. A ski a s i is. Kalbos kodo pla inimas S anda inė kalba. Tik penki
in o ma o iai (1 p oc. iš iso) namuose naudoja s anda inę kalbą, iš ku ių ienas
p iklauso senesnės ka os (in o ma o ius su aukš ojo mokslo išsila inimu); 2
in o ma o iai p iklauso idu inės ka os a s o ams, o 2 esponden ai y a jaunesnės
ka os a s o ai (ž . 1 diag amą).
Solida umo s i is (kaimynai, d augai,
kolegos)
Dialek inė kalba. Aš uoniasdešim p ocen ų isų esponden ų (241 iš iso) bend auja
ik dialek u su kaimynais, d augais i kolegomis. 88 p oc. esponden ų p iklauso
pagy enusioms ka oms (166 iš iso); 75 p oc. esponden ų p iklauso idu inei ka ai
(iš iso 44 p oc.), o 54 p oc. esponden ų - jaunesnės ka os a s o ams (28
esponden ų) (ž . 2 diag amą). Dialek as p ieš s anda inę kalbą. Tiek s anda inę
kalbą, iek dialek ą bend a imui su kaimynais naudoja 16 p oc. (iš iso 47 p oc.)
esponden ų. S anda inę kalbą i dialek ą pakai omis naudoja 12 p oc. esponden ų
iš y esnio amžiaus ka os (19 iš iso); Vidu inės ka os esponden ai suda o 29
p ocen us (15 esponden ų), o 17 p ocen ų in o ma o ių p iklauso jaunesnei ka ai
(9 iš iso). K e ingos samogi ai kalba sa o dialek u su seniausia i jaunesne ka a.
Dažniausiai esponden ų, p iklausančių pagy enusioms i seniausioms ka oms,
pasi inkimas naudo i s anda inę kalbą kalbėdamiesi su kaimynų aikais i jaunimu
p iklauso nuo jų p o esijos ( okios kaip moky ojai, kunigai, biblio ekininkai); Tačiau
de ly gene a ion, whe eas he s anda d language is used o communica ion
bend audami su sa o kaimynais, p iklausančiais seniausiam i jaunesniam ka ui,
esponden ai naudoja sa o dialek inę kalbą. Apklaus i asmenys iš šiek iek didesnių
gy en iečių (K e ingà, Ga gžda, Da bnai, Lenkmai) i ina, kad bend a imui su
kaimynais naudoja a ba dialek inę, a ba s anda inę kalbą, p iklausomai nuo o, kokią
S aipsniai 45 s aipsnis
Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion
o No he n Samogi ians o K e inga:
Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes
kalbą a dialek ą kaimynai no i naudo i. 2 diag ama. Solida umo s i is. Kalbos kodo
pla inimas S anda inė kalba. Tik 4 p oc. esponden ų (11 iš iso) bend auja su
kaimynais s anda ine kalba. Nė a esponden ų iš y esnio amžiaus ka os, ku ie
kalba ik s anda ine kalba. S anda inę kalbą naudoja ik 3 p oc. idu inės ka os
(iš iso 2 p oc.) i 17 p oc. jaunosios ka os (iš iso 9 p oc.).
3.3 Ins umen inė s i is (apima iešąsias
ins i ucijas, eligiją, mokyklą, pokalbius su
nepažįs amais)
Dialek inė kalba. Ins umen inėje s i yje 42 p oc. esponden ų naudoja
dialek inę kalbą (ž . 3 diag amą). Daugiau nei pusė isų in o ma o ių (58 p oc., 108
iš 188), ku ie p iklauso y esnio amžiaus ka ai, naudoja dialek inę kalbą. Vienas
penk as esponden ų (20 p oc., 12 iš 59 esponden ų) p iklauso idu inei ka ai;
Tik 6 p oc. y a jaunosios ka os a s o ai (3 iš 52).
Dialek as p ieš s anda ą. Maždaug pusė isų NSK in o ma o ių (52 p oc., iš iso
156 p oc.) linkę pe kel i sa o ling is inį kodą į ins umen inę s i į. Daugiau nei
ečdalis (40 p oc., iš iso 74 p oc.) y esnio amžiaus in o ma o ių iš K e ingos
pakai omis naudoja i DL, i SL, dažniau pageidaujan dialek o. Vidu inės ka os
esponden ai pap as ai naudoja abu šiuos me odus.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX An ono M. Hageno pasiūly a domenų klasi ikacija i empi ine
sąlygomis. Remian is eo ine geoling is ikos kaip dinamiškosios dialek ologijos koncepcija,
p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai p is a Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i
in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (20112013)aga, medžioma ienos pa a mės šiau ės
žemaičių k e ingiškių sociokul ū inės apa ybės p oblema ika. Ta minės g upės gy ybingumą i
sociokul ū inę apa ybę lemia į ai ūs eiksniai, o ypač s a būs ys: pakankamai iš ys y a
in as uk ū a, k e ingiškių a minių punk ų (pe 80 p oc.) y a s ip ūs, saugingi, jų cen ai
a mės a ojimas i a mės a o ojų e ybinės nuos a os.
Daba iniai šiau ės žemaičių k e ingiškių a miniai punk ai in as uk ū os požiū iu y a
ne ienodi: ieni y a s ip ūs, ki i idu inio s ip umo, silpni a ba nyks an ys. Didžioji dalis
išsaugo i adiciniai a kiek pasislinkę. Punk ų silpnėjimui i nykimui daugiausia į akos u ėjo
mokyklų, kul ū os cen ų, biblio ekų cen aliza imas.
Ta mė a ojama isose s i yse, ypač gausiai izoliuo ajame (namų) i solida umo domenuose:
apie 80 p ocen ų pa eikėjų kalba a miškai su šeimos na iais, kaimynais, d augais,
pažįs amais. Ins umen iniame a ba iešajame, domene a mės a ojimas sumažėja pe pus
esiekia 40 p ocen ų. Maždaug penk adalis in o man ų keičia kalbinį kodą, . y. kalba bend ine
kalba, izoliuo ajame i solida umo domene, o iešojoje e d ėje bend inę kalbą enkasi ne
pusė žemaičių, ypač idu inės i jaunesniosios ka os (pe 70 p oc. abiejose amžiaus g upėse)
a s o ai.
Tik bend ine kalba su šeimos na iais, a imaisiais bend aujama e ai. Maždaug penk adalis
jaunesniosios ka os a s o ų (apie 20 p oc.) kalba bend ine kalba solida umo i
ins umen iniame domenuose.
Ty imo me u nus a y a, kad a p isų šiau ės žemaičių k e ingiškių ka ų esponden ų g upių
dominuoja sąmoningos nuos a os a minio kalbėjimo a ž ilgiu (apie 80 p oc.): žemai iškai kalban is
žmogus ge bia sa o a mę, y a sa o k aš o pa io as, lais as žmogus. Pozi y us ašy inės a mės
e inimas i jos a ojimas, ypač in e ne inėje e d ėje, naujų eikia galimybių išlik i i gy uo i
a mei bei jos a o ojų apa ybei.
Į eik a 2018 m. spalio 8 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Lie u a
ju a e[email p o ec ed]