Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogitians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes

S aipsniai / A icles 37 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Ty imų s i ys: lie u ių kalbos is o ija, Bal ijos šalių ling is ika, geoling is ika. JŪRATĖ LUBIENĖ Klaipėdos uni e si e as Ty imų s i ys: leksikologija, dialek ologija, geoling is ika. GELINGVISTIKA i SOCIOLINGVISTIKA SITUATIJA Šiau iniai samogi ai KRETINGA: dialek as Dialek o e i o ija, naudojimas, ling is iniai požiū iai Šiau ės žemaičiai k e ingiškiai geoling is iniu i socioling is iniu požiū iu: plo as, a mės a ojimas, kalbinės nuos a os Ano acija Šio s aipsnio ikslas - pab ėž i pa ame us, odančius ienos dialek inės bend uomenės ( . y. Šiau ės K e ingos samogi ų) kalbinio i kul ū inio apa ybės gy ybingumo lygį didėjančios globalizacijos i diglosijos sąlygomis. Pagal eo inę geoling is ikos kaip dinamiškos dialek ologijos koncepciją pa eikiama An on M. Hagen pasiūly a domeno klasi ikacija i empi iniai ma e ialiniai klausimai, eiškian ys subdialek o sociokul ū inį apa ybę. Dialek inės zonos gy ybingumą i sociokul ū inį išski inumą palaiko į ai ūs eiksniai, iš ku ių s a biausias aidmuo enka ims: pakankamai iš ys y a in as uk ū a, dialek o naudojimas i požiū is, pag įs as dialek o naudo ojų e ybių sis ema. DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ 38 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Pag indiniai žodžiai: samogi ų dialek as, K e ingos šiau ės samogi ai, s anda inė kalba, geoling is ika, socioling is ika, s i is, ling is inis požiū is. ANOTACIJA S aipsnyje s a s oma, a įmanomas ienu dialek u kalbančios bend uomenės kul ū inės i kalbinės apa ybės ęs inumas globalizacijos i diglosijos (dialek o i bend inės kalbos) An ono M. Hageno sąlygomis. Remian is eo ine geoling is ikos kaip dinamiškosios dialek ologijos koncepcija, p is a a pasiūly a domenų klasi ikacija i empi ine, medžioma ienos pa a mės šiau ės žemaičių k e ingiškių apa ybės sociokul ū inės p oblema ika. Ta minės g upės gy ybingumą i sociokul ū inę apa ybę lemia į ai ūs eiksniai, be ypač s a būs ys pakankamai iš ys y a in as uk ū a, a mės a ojimas i a mės a o ojų e ybinės nuos a os. ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičių a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, bend inė kalba, geo ling is ika, socioling is ika, domenas, kalbinės nuos a os. 1. INTRODUCTION Geog a inis mobilumas, u banizacija i globalizacija neiš engiamai lemia kon ak us a p dialek ų, sukeliančius dialek ų lyginimą i pasikei imą. Be o, šiuolaikinio pasaulio s anda inės kalbos a s o auja als ybių e i o iniam ien isumui i isumui. Jie y a i ai įsi i inę kalbos eislės hie a chijos i šūnėje i y a iešai p ipažin os als ybės adminis a imo kalbos. Daugumoje Eu opos šalių y aujan i kalbos s anda izacijos ideologija palaiko mažesnę dialek ų socialinę e ę, palygin i su s anda ine kalba (Ramonienė (ed.) 2013). Tačiau No egijos i kai ku ių ki ų šalių, ole uojančių dialek us į ai iose bend a imo e d ėse, pa yzdžiai pa odė, kad galima pasip iešin i kalbinei homogenizacijai i išsaugo i kalbinę į ai o ę sąmoningai ugdan kalbinę ole anciją i kalbines e ybes (Jah 1997, 2008). XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje isame pasaulyje labai išaugo kalbų a iacijos y imai, e inan ys ling is inius, socialinius i geog a ines pa ame us. Taip pa bu o iš i i į ai ūs dialek inių i s anda inių kalbų san ykių aspek ai (Fe guson 1959; Haugen 1966; Labo 1972; T ugdill 1983; Hagen 1989; Aue , Hinskens 1996; Aue 2005, 2011; Edwa ds 2006, 2009, 2010). S aipsniai 39 s aipsnis Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion o No he n Samogi ians o K e inga: Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes Šiuo me u Lie u oje daug dėmesio ski iama kalbų į ai o ei. Dialek inės i s anda inės kalbos naudojimas aip pa p i aukė mokslininkų susidomėjimą (Aliūkai ė 2008; Kliukienė 2013; Bakšienė 2015). Kai ku ie Lie u os y ėjai ypa ingą dėmesį sky ė okiems aspek ams kaip dialek inis sa imokslumas i sąmoningi a nesąmoningi ling is iniai požiū iai, aki aizdus a paslėp as dialek ų a s anda inės kalbos p es ižas (Venskienė 2008a, b; Aliūkai ė 2011; Vaicekauskienė 2012; Saus e de 2012; Kačiuškienė 2012; Vaicekauskienė, Aliūkai ė 2013; Kalėdienė 2013; Ge žo ai ė 2016; Vyniau ai ė 2016).1 Šis s aipsnis papildo kalbų į ai o ės Lie u oje y imus, p is a ydamas ieno samogi ų subdialek o, . y. Šiau ės samogi ų iš K e ingos ( olesniame eks e […] NSK), geo-socioling is inę si uaciją. Šio s aipsnio ikslas - pab ėž i pa ame us, odančius ienos dialek inės bend uomenės kalbinio i kul ū inio apa ybės gy ybingumo lygį. Šiuo ikslu a siž elgiama į šiuos aspek us: 1) e i o ija, ku ioje a ojamas dialek as, 2) dialek o naudojimas i 3) ling is inis požiū is į ie inius kalbas. cula language. Šiame s aipsnyje pa eik as y imas g indžiamas p ojek u "Mode n Resea ch o Geolinguis ics in Li huania: The Op imisa ion o he Ne wo k and In e ac i e Sp ead o Dialec al In o ma ion", ku is bu o įgy endin as Lie u oje 2011-2013 me ais. Sociodemog a iniai pa ame ai bu o a skleis i i už egis uo i naudojan klausimynus4, ku ie a i iko bend us socioling is inius p incipus. Geog a iniai, socialiniai i kul ū iniai ma menys bu o su ink i iš duomenų apie kalbė ojo gy enamąją ie ą, amžių, išsila inimą, au ybę, p o esiją, kalbamas kalbas, požiū ius į kalbą i ki ą in o maciją. Vie os aškų klausimynas su eikė sociokul ū inio pa eldo duomenis, ku ie leido nus a y i egiono gy ybingumo lygį. 1 Lie u oje jau įgy endin a kele as no a o iškų p ojek ų, p z., Lie u os socioling is inis žemėlapis: Mies ai i mies ai 2010-2012 (ž . ezul a us d iejose monog a ijose: Ramonienė ( ed.) 2010, 2013) i Šiuolaikiniai geoling is iniai y imai Lie u oje: dialek inės in o macijos inklo op imiza imas i in e ak y us pla inimas 2011-2013 (ž . ezul a us monog a ijoje: Mikulėnienė, Meiliūnai ė ( ed.) 2014). 2 Pasaulinis do acijos p ojek as N . VP3.1-ŠMM-07-K-01-028. Daugiau in o macijos ž . www. a mes.l . 3 Daugiau in o macijos apie me odinius klausimus ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds) 2014: 25–47. Daugiau in o macijos apie klausimynų suda ymo me odiką ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds), 2014: 4962. DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 2. Dialek inė s i is Remian is adicine lie u ių dialek ų klasi ikacija, pa eik a Lie u ių kalbos a lasas (Lie u os kalbos a lasas), NSK e i o ijoje bu o a ski i 35 dialek iniai aškai. Dialek inis aškas laikomas poin wi h he la ges popula ion, g ea es in as uc u e, highes social p es ige, and mos p onounced dialec al ea u es. A dialec al poin is no a single illage/ communi y/ own/ci y. I is composed o bo h cen al and pe iphe al locali ies (Mikulėnienė 2013). Šio s aipsnio au o iai aplankė 35 NSK dialek inius aškus. Su inkę duomenis pagal klausimyną, ku į užpildė isi in o ma o iai,5 jie bandė iš i i, a esponden ai iš isų ijų amžiaus g upių kalbėjo dialek ine kalba kiek iename iš i iamų dialek inių aškų. Kalbė ojų klausimynas, suku as pagal bend us socioling is ikos p incipus, leido au o iams a skleis i i už egis uo i sociodemog a ines pa ame us, ku ie odo dialek o naudojimą isose ijose amžiaus g upėse isuose dialek iniuose aškuose, išsky us ieną, pa adin ą Se ap[…]nai, ku is iziškai išnyko. Tačiau, a siž elgian į ai, kad išnykęs aškas y a apsup as gy ybiškai s a bių dialek inių aškų, galima da y i iš adą, kad subdialek o naudojimo e i o ija pe pas a uosius penkiasdešim me ų iš esmės nepasikei ė. Pagal pi minius duomenis, Lie u oje išnyko be eik 11 p ocen ų dialek inių aškų (Meiliūnai ė, Š amba y ė-Valužienė 2014). Tuo a pu NSK e i o ijoje išnyko ik 3 p oc. dialek ų aškų. Kiek ieno dialek inio aško y imas bu o pag įs as socioling is iniu aškų klausimynu (7), ku is leido au o iams pa i in i ealų dialek inių aškų egzis a imą i nus a y i jų ski umus a siž elgian į jų gy ybingumo lygį. Išnag inėjus dialek inius aškus a siž elgian į jų adminis acinį s a usą, ekonominę, socialinę i kul ū inę in as uk ū ą, aip pa jų lokalizaciją, susijusią su mies o ie o ėmis, bu o a ski os šios penkios dialek inių aškų g upės: S ip ių dialek ų aškai (23 iš iso) u i kele ą (a ba ben ieną) š ie imo įs aigų, kul ū os cen ą, bažnyčią, biblio eką, pa duo u es, ka ines, u gus, 5 Sociolinguis ic speake ques ionnai e No. 3 included 22 ques ions, see Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds) 2014: 381384. 6 Conside he si ua ion in 37 language poin s o Lie u ių kalbos a lasas (A las o he Li huanian Kalba), a s o aujan i ski ingiems Lie u os dialek ams iš aka inės i y inės Aukš ai ijos (Aukš ai ija) bei pie inės i šiau ės Žemai ijos (Žemai ija) Š amba y ė-Valužienė 2014. 7 Socioling is inis aškų klausimynas N . 2, įskai an ylika klausimų inkinį, ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė (eds) 2014: 378380. S aipsniai 41 s aipsnis Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion o No he n Samogi ians o K e inga: Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes bend uomenės o ganizacijos; Dialek inis aškas u i adminis acinio cen o s a usą: Akas, Daugėda, 91 Da bėnai, 218 End iejūnai, 216 Ga gėda, 92 Vžaičiai, 94 Gin alėškė eliai, G ūšlaukė, 286 Jud ėnai, 90 Kalg ažiai, Lažemėkė, 154 Kalnėškiai, 155 Ka klėnai, 152 K e inga, 185 Lapija, Medingėnai, 129 Mišėnai, 125 Pla eikai, 156 Plungai, Rugėnai, 219 Žemėnai, 250; 83 Salėnai, 129 S . Vidu inio s ip umo dialek iniai aškai (iš iso ys) u i ben ieną š ie imo įs aigą, biblio eką, pa duo u ę, ačiau nė a kul ū os cen o […] jo unkcijas ykdo i bend uomenės na iai y a konsoliduojami š ie imo įs aigomis (126 Bab ung[…]nai/D[…]d yčiai, 61 Įpil […]s, 252 Žad aina[…]). Silpni dialek iniai aškai (2 iš iso): nė a š ie imo įs aigų, ačiau y a kul ū os cen ų, bend uomenių, pa duo u ių i (a ba) inkos (153 Bud ia[…], 186 Šakinia[…]/Til ika[…]). Dialek iniai punk ai, ku ie žlunga (6 iš iso), ne u i š ie imo įs aigų, kul ū os cen ų, bažnyčių, pa duo u ių a bend uomenės o ganizacijų (217 Án kop is, 251 Ma áičiai, 187 Mižukiai, 151 P yšmañčiai, 63 Šauklia, 220 žpeliai). Mi usieji aškai (1 iš iso): pa s aškas jau išnyko, liko ik laukai (62 Se ap[…]nai). The esea ch o he adi ional dialec al poin s unde in es iga ion showed ha he majo i y o dialec al poin s o he egion in ques ion (o e 80 pe cen ) y a nepap as ai s ip ios, gy os, išsaugojusios sa o adicinius (a ba šiek iek nuk eip us) cen us iš geog a inės pusės. Pag indinis dialek o kul ū inių ypa ybių eiksnys y a okios ins i ucijos kaip mined he i ali y/g adual displacemen /decay o NSK dialec al poin s and/o hei cen es is in as uc u al changes. The main ac o s sus aining he socio- mokykla, kul ū os cen as, mies o adminis acinis s a usas, biblio eka, bažnyčia, bend uomenės o ganizacija, p ekybos cen as, iešųjų mai inimo įs aigos, paš as i . . Mažų mies ų, gy en iečių i kaimų adminis acinė eo ganizacija, įgy endin a užda an mažesnes mokyklas, biblio ekas, kul ū os cen us, s eika os p iežiū os įs aigas i pe keldama jas į didesnius adminis acinius cen us, u ėjo labai neigiamą po eikį bend uomenių ma e ialiam i d asiniam gy enimui, ska ino mig acijos p ocesus i ki us (psicho) socialinius eiškinius - neda bo, bend uomenės jausmo p a adimo, alkoholizmo, kad paminė ume ik kele ą. 8 An oji padė is odo, į ku į cen ą pe sikėlė dialek inis aškas. Vie o ių nume acija pa eikiama Lie u ių kalbos a lasas (Lie u os kalbos a lasas). DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 3. USE OF THE SUBDIALECT Ki as nag inėjamas klausimas bu o oks: kaip kalba k ee ingų žmonės? Koks y a dialek o i s anda inės kalbos yšys? y esnės ka os (žmogus, ku iam y a 50 Th ee gene a ional ca ego ies we e in es iga ed: he younge gene a ion (peo- ple unde he age o 30), he middle gene a ion (people aged 31–49 yea s) and me ų i y esnis). Bend as apklaus ų i y ime už egis uo ų in o ma o ių skaičius y a 300: 69 p oc. jų y a mo e ys (209 iš iso); Vy ai suda o 31 p ocen ą (91 iš iso). Senesnės ka os in o ma o iai suda o 63 p oc. (188 esponden ų); 20 p ocen ų (59) in o ma o ių p iklauso idu inei ka ai; Jaunesnės ka os in o ma o iai suda o 17 p ocen ų (52). Galiausiai bu o užpildy i 300 kalbė ojų klausimynų i 350 alandų skai meninių kalbų į ašų iš Bu o pas a y i 34 gy enamieji aškai. 3 klausimynas (9, 10, 15 […] 18) kiek ienam in o ma o iui bu o paklaus a, kokią kalbą […] dialek inę i (a ba) s anda inę […] jis a ji enkasi bend au i su sa o šeimos na iais (su su uok iniu, aikais, anūkais, ė ais, b oliais i sese imis i seneliais) a ba iešai (pa duo u ėse, į ai iose ins i ucijose, susi ikimuose, bažnyčioje, su pažįs amais, nepažįs amais, kaimyniais i . .) No in a lik i s anda inės i dialek inės kalbos ( a p jų […] SL i DL) analizę, domeno eo ija pasi odė esan i me odologiškai naudinga mokslinių y imų sis ema. Domena sup an ama kaip iling is inė ka ego ija, ku i nu odo į eiklą, o ne į ie ą, į disku sinę si uaciją, o ne į pap as ą kalbą (išsamesnį domeno ap ašymą ž . Aliūkai ė, Valikonė 2012). Į ai ūs y ėjai ski ia ski ingas s i is; Tačiau šiame y ime bu o panaudo a An on M. Hagen (1989) klasi ikacija. Au o ius dis inguishes he ollowing domains: 1) ins umen inės iešosios s i ys, p z., iešosios ins i ucijos, mokykla, eligija, pokalbiai su nepažįs amais. 2) solida umo s i ys, p z., kaimynai, d augai, kolegos. 3) a ski os s i ys (šeima). Ty ėjai i ina, kad domeno kalba y a iesioginė nuo oda į kalbos gy ybingumo lygį. Dai a Aliukai ė pab ėžia, kad, a siž elgian į SL i DL jų domeno požiū iu, isiškai ki okios e ės, ski os nuo ski ingų kalbų naudojimo d ikalbiose a daugiakalbiose bend uomenėse, mažiau gali pakenk i kalbai kaip a ibu ed o he ca ego y o domain loss. The dis ibu ion o language a ie ies, bend a imo iene ui. S aipsniai 43 s aipsnis Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion o No he n Samogi ians o K e inga: Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes s a bus am ik os e ninės bend uomenės sa i ealizacijai i apa ybei. Ki a e us, kalban apie dialek inės kalbos išlaikymą, pasakykime, namų domeno p a adimas y a nuo oda į dialek o p a adimą. Be o, SL i DL paski s ymo schema odo SL i DL ideologinę e ę socialiniame kon eks e i panašiai (Aliūkai ė, Valikonė 2012: 9[…]10). Taigi, a siž elgian į An on Hagen pasiūly ą domenų klasi ikaciją, oliau pa eikiami DL i SL pasiski s ymo ezul a ai. Reikė ų pab ėž i, kad šiame y ime bu o išanalizuo i esponden ų a sakymai, a spindin ys jų nuomonę, o objek y us s ebėjimas nebu o aikomas. Klausimas, kiek šie a sakymai a spindi ealią dialek o naudojimo si uaciją, lieka a ida y as. Tačiau jie aiškiai pa odo sąmoningą požiū į į dialek o naudojimą. 3.1 A ski a s i is (šeima) Dialek inė kalba. 81 p oc. in o ma o ių kalba sa o dialek u su isais šeimos na iais (244 iš iso). Iš jų 85 p oc. p iklauso pagy enusioms ka oms (159 in o ma o ių); 80 p oc. esponden ų p iklauso idu inei ka ai (47 esponden ų), o 67 p oc. - jaunesnei ka ai (35 esponden ų) (ž . 1 diag amą). Dialek as p ieš s anda ą. 18 p oc. in o ma o ių naudoja abu šiuos me odus (10 s anda d language and he dialec o communica e wi h some o hei amily membe s (51 in o man s). Fou een pe cen o he esponden s belong o he elde ly gene a ion (26 in o al); 17 pe cen belong o he middle gene a ion esponden ų), o 29 p oc. isų in o ma o ių y a jaunesnės ka os a s o ai (15 in o ma o ių). Pa yzdžiui, y esnio amžiaus i idu inės ka os a s o ai bend auja dialek u su isais sa o šeimos na iais, o s anda inė kalba naudojama bend a imui su aikais, ypač su anūkais. Jaunesnės ka os a s o ai sa o dialek u bend auja ik su seneliais, mo ina a ė u. Tuo a pu su b oliais i sese imis jie bend auja s anda ine kalba. Kele as in o ma o ių iš idu inės a jaunesnės ka os pažymi, kad kalbėdamiesi su sa o aikais jie kalba s anda ine kalba, kad jie galė ų ge iau išmok i s anda inę kalbą (šiu a eju abu šeimos su uok iniai y a samogi ai). Ki ais a ejais šeimos, ku ių na iai p iklauso ski ingoms ka oms, pakai omis naudoja SL i DL; bend a imui su kai ku iais šeimos na iais naudojama ik s anda inė kalba, jei ienas iš su uok inių kalba a kalba y a ki okia. DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 1 diag ama. A ski a s i is. Kalbos kodo pla inimas S anda inė kalba. Tik penki in o ma o iai (1 p oc. iš iso) namuose naudoja s anda inę kalbą, iš ku ių ienas p iklauso senesnės ka os (in o ma o ius su aukš ojo mokslo išsila inimu); 2 in o ma o iai p iklauso idu inės ka os a s o ams, o 2 esponden ai y a jaunesnės ka os a s o ai (ž . 1 diag amą). Solida umo s i is (kaimynai, d augai, kolegos) Dialek inė kalba. Aš uoniasdešim p ocen ų isų esponden ų (241 iš iso) bend auja ik dialek u su kaimynais, d augais i kolegomis. 88 p oc. esponden ų p iklauso pagy enusioms ka oms (166 iš iso); 75 p oc. esponden ų p iklauso idu inei ka ai (iš iso 44 p oc.), o 54 p oc. esponden ų - jaunesnės ka os a s o ams (28 esponden ų) (ž . 2 diag amą). Dialek as p ieš s anda inę kalbą. Tiek s anda inę kalbą, iek dialek ą bend a imui su kaimynais naudoja 16 p oc. (iš iso 47 p oc.) esponden ų. S anda inę kalbą i dialek ą pakai omis naudoja 12 p oc. esponden ų iš y esnio amžiaus ka os (19 iš iso); Vidu inės ka os esponden ai suda o 29 p ocen us (15 esponden ų), o 17 p ocen ų in o ma o ių p iklauso jaunesnei ka ai (9 iš iso). K e ingos samogi ai kalba sa o dialek u su seniausia i jaunesne ka a. Dažniausiai esponden ų, p iklausančių pagy enusioms i seniausioms ka oms, pasi inkimas naudo i s anda inę kalbą kalbėdamiesi su kaimynų aikais i jaunimu p iklauso nuo jų p o esijos ( okios kaip moky ojai, kunigai, biblio ekininkai); Tačiau de ly gene a ion, whe eas he s anda d language is used o communica ion bend audami su sa o kaimynais, p iklausančiais seniausiam i jaunesniam ka ui, esponden ai naudoja sa o dialek inę kalbą. Apklaus i asmenys iš šiek iek didesnių gy en iečių (K e ingà, Ga gžda, Da bnai, Lenkmai) i ina, kad bend a imui su kaimynais naudoja a ba dialek inę, a ba s anda inę kalbą, p iklausomai nuo o, kokią S aipsniai 45 s aipsnis Geolinguis ic and Sociolinguis ic Si ua ion o No he n Samogi ians o K e inga: Dialec al A ea, Use o he Dialec , Linguis ic A i udes kalbą a dialek ą kaimynai no i naudo i. 2 diag ama. Solida umo s i is. Kalbos kodo pla inimas S anda inė kalba. Tik 4 p oc. esponden ų (11 iš iso) bend auja su kaimynais s anda ine kalba. Nė a esponden ų iš y esnio amžiaus ka os, ku ie kalba ik s anda ine kalba. S anda inę kalbą naudoja ik 3 p oc. idu inės ka os (iš iso 2 p oc.) i 17 p oc. jaunosios ka os (iš iso 9 p oc.). 3.3 Ins umen inė s i is (apima iešąsias ins i ucijas, eligiją, mokyklą, pokalbius su nepažįs amais) Dialek inė kalba. Ins umen inėje s i yje 42 p oc. esponden ų naudoja dialek inę kalbą (ž . 3 diag amą). Daugiau nei pusė isų in o ma o ių (58 p oc., 108 iš 188), ku ie p iklauso y esnio amžiaus ka ai, naudoja dialek inę kalbą. Vienas penk as esponden ų (20 p oc., 12 iš 59 esponden ų) p iklauso idu inei ka ai; Tik 6 p oc. y a jaunosios ka os a s o ai (3 iš 52). Dialek as p ieš s anda ą. Maždaug pusė isų NSK in o ma o ių (52 p oc., iš iso 156 p oc.) linkę pe kel i sa o ling is inį kodą į ins umen inę s i į. Daugiau nei ečdalis (40 p oc., iš iso 74 p oc.) y esnio amžiaus in o ma o ių iš K e ingos pakai omis naudoja i DL, i SL, dažniau pageidaujan dialek o. Vidu inės ka os esponden ai pap as ai naudoja abu šiuos me odus. DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX An ono M. Hageno pasiūly a domenų klasi ikacija i empi ine sąlygomis. Remian is eo ine geoling is ikos kaip dinamiškosios dialek ologijos koncepcija, p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai p is a Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (20112013)aga, medžioma ienos pa a mės šiau ės žemaičių k e ingiškių sociokul ū inės apa ybės p oblema ika. Ta minės g upės gy ybingumą i sociokul ū inę apa ybę lemia į ai ūs eiksniai, o ypač s a būs ys: pakankamai iš ys y a in as uk ū a, k e ingiškių a minių punk ų (pe 80 p oc.) y a s ip ūs, saugingi, jų cen ai a mės a ojimas i a mės a o ojų e ybinės nuos a os. Daba iniai šiau ės žemaičių k e ingiškių a miniai punk ai in as uk ū os požiū iu y a ne ienodi: ieni y a s ip ūs, ki i idu inio s ip umo, silpni a ba nyks an ys. Didžioji dalis išsaugo i adiciniai a kiek pasislinkę. Punk ų silpnėjimui i nykimui daugiausia į akos u ėjo mokyklų, kul ū os cen ų, biblio ekų cen aliza imas. Ta mė a ojama isose s i yse, ypač gausiai izoliuo ajame (namų) i solida umo domenuose: apie 80 p ocen ų pa eikėjų kalba a miškai su šeimos na iais, kaimynais, d augais, pažįs amais. Ins umen iniame a ba iešajame, domene a mės a ojimas sumažėja pe pus esiekia 40 p ocen ų. Maždaug penk adalis in o man ų keičia kalbinį kodą, . y. kalba bend ine kalba, izoliuo ajame i solida umo domene, o iešojoje e d ėje bend inę kalbą enkasi ne pusė žemaičių, ypač idu inės i jaunesniosios ka os (pe 70 p oc. abiejose amžiaus g upėse) a s o ai. Tik bend ine kalba su šeimos na iais, a imaisiais bend aujama e ai. Maždaug penk adalis jaunesniosios ka os a s o ų (apie 20 p oc.) kalba bend ine kalba solida umo i ins umen iniame domenuose. Ty imo me u nus a y a, kad a p isų šiau ės žemaičių k e ingiškių ka ų esponden ų g upių dominuoja sąmoningos nuos a os a minio kalbėjimo a ž ilgiu (apie 80 p oc.): žemai iškai kalban is žmogus ge bia sa o a mę, y a sa o k aš o pa io as, lais as žmogus. Pozi y us ašy inės a mės e inimas i jos a ojimas, ypač in e ne inėje e d ėje, naujų eikia galimybių išlik i i gy uo i a mei bei jos a o ojų apa ybei. Į eik a 2018 m. spalio 8 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected] JŪRATĖ LUBIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Lie u a ju a e[email p o ec ed]