S aipsniai / A icles 283
MINDAUGAS STROCKIS
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: klasikinė ilologija, skai meninė
ilologija, lie u ių kalbos akcen ologijos is o ija.
DOI
Ri a Miliūnai ė
KALBOS NORMOS IR JŲ
SAVIREGULIACIJA INTERNETO
BENDRUOMENĖJE
MONOGRAFIJA
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018, 512 p.
ISBN 978-609-411-219-5
Ri os Miliūnai ės monog a ija y a daugiau kaip dešim ies me ų y imų, s e-
bin i analizuojan lie u ių kalbos a ojimą in e ne e, aisius. Kas isą
ą laiką aip pa s ebėjo lie u ių kalbos a ojimą in o macinėse echnologijo-
se (ne jei i ne y imo ikslais, o ien dėl asmeninio susidomėjimo), galė ų ai
pa i in i.
T umpai apibend inus, monog a ija ski a okiam klausimui: esama am i-
k os endencijos eig i, kad elek oninės p iemonės kenkiančios lie u ių kalbos
aisyklingumui, ašybai, adicijoms i susijusiems aspek ams; a iš iesų y a aip
blogai? A in o macinės echnologijos nesuku ia i kokių no s eigiamų eiš-
kinių? Monog a ijoje su ink a medžiaga į odoma, kad in e ne e, ne i anoni-
miniuose komen a uose, eikia am ik i kalbos sa i eguliacijos p ocesai: i in
ne aisyklinga kalba pa ašy i a siliepimai (i anoniminiai, i pasi ašy i) susilaukia
neigiamo skai y ojų į e inimo, a me imo i pašaipos, o kai kada labai aiklių
i kompe en ingų pa aisymų. Susidomėjimas kalbos klausimais i jų s a s ymas
in e ne e aip pa egzis uoja, ypač diskusijų, į ai ių in e ne o g upių i panašio-
mis o momis.
Ši įdomi monog a ijos medžiaga išdės y a imis dalimis. Pi moji dalis y a
a ima am, ką pa adin ume klausimo is o ija i y imų apž alga; an oji da-
lis daugiausia y a ski a pas a ųjų me ų iešiems pasisakymams i diskusijoms
MINDAUGAS STROCKIS
284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Lie u oje apie adinamąsias kalbos ideologijas, be u i i su klausimo is o ija
susijusios medžiagos; ečioji dalis y a au o ės in e ne o kalbos s ebėjimo a as-
kai a, ski a minė am sa i eguliacijos eiškiniui, pap as ai pasi eiškiančiam a-
dinamosiomis eplikomis ( . y. in e ne o komen a o ių pas abomis dėl lie u ių
kalbos ne aisyklingumo).
Monog a ijoje išdės y a is o inė i eo inė klausimo apž alga y a ilga i iš-
sami: pa eikiamas eo inis (galima bū ų pasaky i, enciklopedinio pobūdžio, su
į ai iomis įdomiomis de alėmis) į adas apie kalbų no minimą, s anda izaciją,
p esk ip y izmą i desk ip y izmą, bend inės kalbos aidą, no minamąją kal-
bo y ą i . ., aiškinami sub ilūs šių są okų ski umai i eikšmės a spal iai.
An oji dalis apie kalbos ideologijas aip pa y a de alizuo a i išsami. Joje
ap a iami į ai ūs klausimai: nuo bend inių kalbų o ma imosi iki mūsų dieno-
mis Lie u oje yks ančių kalbos libe alų i no min ojų ginčų i k . Jei kas no s
eig ų, kad kai ku ie en minimi ak ai y a ienadieniai i kažin a u in ys iš-
liekamąją e ę, bū ų galima pag įs ai a saky i, kad in e ne e esan ys duomenys
nė a amžini, o oks jų su inkimas, su a kymas i apž alga sa aime y a e in-
gas epochos dokumen as.
Pag indine p iežas imi, dėl ku ios in e ne o kalba ols a nuo XX a. knygose
nusis o ėjusių o mų, au o ė laiko adinamąją des anda izaciją, o minė i sa i-
eguliacijos p ocesai laikomi des anda izacijos a o eiksmiu (14 p.). Tada na ū-
aliai kyla po eikis paaiškin i, kas bu o oji kalbų s anda izacija. Au o ė eigia,
kad kalbų s anda izaciją sukū ė XVIII a. Eu opoje kles ėjusios no minamosios
pažiū os (20 p. i ki u ; kai kada jų p adžia laikomas i XVI a., 185 p.). Recen-
zen as sa o uož u galė ų p idu i, kad minė as ų laikų pažiū as lėmė i as ak-
as, kad klasikinės kalbos (lo ynų i seno ės g aikų), uo me u laiky os s a biu
dalyku, bu o ge okai s anda izuo os; is dėl o labiausiai šiuolaikines Eu opos
kalbas s anda iza o cen alizuo a š ie imo sis ema XIX a. impe ijose. Pa yz-
džiui, da XVII a. bu o manoma, kad į ai ios ašybos de alės, ku ias daba u-
ė ų mokė i isi, y a labiau spaus u ės inkėjo a ko ek o iaus nei au o iaus ei-
kalas1; ėliau bu o nusp ęs a jas dės y i mokyklose, . y. jos apo p i alomos
isiems i daba nebeįsi aizduojama, kad galė ų bū i ki aip2.
1 Pa yzdžiui, 1608 m. išleis ame spaus u ės ko ek o ių ado ėlyje ma ome, kad žodžių ašymas
ka u i sky ium a didžiųjų aidžių a ojimas ( okiečių kalboje) y a spaus u ininko eikalas
(24–26 p.), o ank aščių au o iai aginami pa ys sudė i sa o eks uose diak i inius ženklus (lo y-
nų kalboje), kad spaus u ininkui bū ų leng iau (33 p.). Šal inis: Ho nschuch Hie onymus 1608:
Ὀρθοτυπογραφία, Hoc es : Ins uc io ope as ypog aphicas co ec u is [...]. Lipsiae.
2 Palyginkime, pa yzdžiui, is a gims ančias diskusijas apie „ aisyklingą“ lie u iško b ūkšnio ilgį a
kabučių o mą. A si adus kompiu e iams, kiek ienas ašan ysis apo a si pa s sa o spaus u ės in-
kėjas, ad šios ipog a inio pobūdžio diskusijos ka ais pasiekia komiškas pedan izmo aukš umas,
Ri a Miliūnai ė
Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje.
Recenzijos / Re iews 285
Klausimo is o ija monog a ijoje p adedama nuo naujųjų laikų; an ikinės kal-
bos monog a ijoje neap a iamos, no s joms bu o būdingas nemažas s anda i-
zacijos laipsnis i ki i šiuolaikinėms kalboms p iski iami požymiai (pa yzdžiui,
monog a ijoje minimas e minas koinė kilo iš senosios g aikų kalbos žodžio
κοινή, o žodžio bu imas odo i eiškinio bu imą). Beje, an ikinių kalbų s an-
da izacija yko kiek ki aip nei daba inėse kalbose: daba inių kalbos akademi-
jų, komisijų a a ybų a i ikmens An ikoje nebu o, be s anda izacijos p ocesai
yko pe uome inį š ie imą; didžiausią į aką da ė klasikinių au o ių kū iniai,
ku ių kalba bu o laikoma pa yzdine i sek ina. An ikinės kalbos Eu opoje bu-
o labai s a bios iki pa XIX a. i ai eikė i naujųjų kalbų s anda izuo ojų
mąs ymą. Sansk i o kalbos is o ija i gi bū ų su eikusi daug įdomios medžiagos
iems, kas domisi kalbų s anda izacija (pa s jo pa adinimas eiškia „iš obulin-
as“ a „su a ky as“, o seniausias no minamasis sansk i o kalbos eikalas bu o
suku as I ūks an mečio p . K . idu yje). Žinoma, šiuolaikinei lie u ių kal-
bai i ypač jos a ojimui in e ne e ski oje monog a ijoje ap a i šiuos dalykus
ik iausiai i nebu o bū ina; is dėl o klasikinės An ikos pa eldo isai iš eng i
nepa yks a: 91 p. p ipažįs ama, kad „iš d iejų dėmenų susidedan i [ . y. ealio-
ji i kodi ikuo oji] kalbos no mos samp a a Eu opoje išsi u uliojo nuo An ikos
laikų“.
Monog a ijos 75 i 184–185 p. paminimos XVI i XVII a. da os, kai bu o
įku os kai ku ių daba inių Eu opos kalbų akademijos. Šių akademijų a i ik-
meniu Lie u oje, mu a is mu andis, laikoma 1961 m. įku a Lie u ių kalbos
komisija (76 p.). Čia bū ų galima p idu i, kad i a puka io laikais Lie u oje
egzis a o Te minologijos komisija (1921–1926), ku ioje di bo P eziden as An-
anas Sme ona i ki i žymūs asmenys; ši ins i ucija monog a ijoje paminė a ik
76 p. 45 išnašoje; galbū ją e a i plačiau paminė i.
Da ki a e us, ne i Danieliaus Kleino Lie u ių kalbos g ama ikos (1653)
p a a mėje įsiskaičius galima as i no s i lakoniškai iš eikš ų, be iš esmės okių
pa kalbos s anda iza imo idėjų, ku iomis ado a osi i o me o Vaka ų Eu-
opos akademijų kū ėjai, pa yzdžiui: E go. Excolamus unam aliq am Dialec um,
quae communissima, omniumque op ima esse cense u („Taigi iš obulinkime ku ią
no s ieną a mę, ku i isų y a laikoma bend iausia i ge iausia“). Vadinasi, i
lie u ių kalbos, i ki ų kalbų s anda iza imo iš akos y a kiek senesnės, nei ga-
lė ų susida y i įspūdis iš monog a ijoje paminė ų da ų.
Deja, kaip isiems žinoma, mūsų laikais kalbininkai dažnai susilaukia pašai-
pos. Monog a ijoje ai paminima i iš esmės p ipažįs ama, kad neigiamą požiū į
į kai ku iuos kalbininkų naujada us a ki us pasiūlymus, aip pa iš o kylan į
pa yzdžiui, a išnašos nume is u i bū i p ieš kablelį a po, a ki čiuo a aidė i u i po ki čio žen-
klu da u ė i i ašką, a ne.
MINDAUGAS STROCKIS
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
kalbininkų pašiepimą galėjo sukel i pačių kalbininkų neapgal o i sp endimai.
Pačiame knygos i šelyje pa aizduo as ga susis „snygio“ a ejis. Jis ap a iamas
i knygos eks e: „Snygis y a iek žmonėms įsiėdęs, kad os in e ne e pasi o-
džius s aipsniui su an aš ėje paminė u šiuo žodžiu, neabejo ina, kad komen-
uo ojai neliks dėl jo nepa eplika ę“ (394 p.). No s isiškai iesiai monog a ijos
au o ė o i nepasako, be ma ome, kaip iš pa eik os medžiagos ima yškė i i
o žodžių ka o p iežas ys, i sp endimo būdai: ne jei siūlomas naujada as (šiuo
a eju gal ne ne naujada as, be daugelio su okiamas kaip naujada as) pagal
isus o malius kalbos mokslo k i e ijus a odo inkamas, be daugumai kalbos
a o ojų nep iim inas, bū ų išmin inga pas e i, a e a jį p imyg inai dieg i,
kad os inicia y os pada y a žala (pasipik inimas, pašaipa, sumenkęs „kalbainių“
au o i e as) ne i šy ų gaunamos naudos ( o malaus da ybinio aisyklingumo a
pan.). No s, kaip minė a, okia min is iesiogiai monog a ijoje nė a pasaky a,
be skai an susida o įspūdis, kad kai kada ji slypi a p eilučių; i ai y a puiku.
Taip pa e a paminė i, kad pašaipa ne ykusiems kalbininkų sp endimams
y a senesnis eiškinys lie u ių kul ū oje nei XXI a. p adžia. Pa yzdžiui, minė-
ai a puka io Te minologijos komisijai p iklausė S asys Dabušis (1889–1974),
galbū pi masis olklo inio „keis uolio kalbainio“ p o aizdis, sukū ęs nep igi-
jusių naujada ų, ku ie apo „kalbainius“ pašiepiančios au osakos dalimi. No s
monog a ijoje kele ą ka ų minimi šiuolaikiniai pašaipūs žodžiai „kalbainiai“,
„kalbišiai“ i k . (ypač 228 p.), įdomu p isimin i, kad Sme onos laikų žodis, a i-
inkan is šiuolaikinį „kalbainį“, bu o „kalba aisys“ (228 p. 142 išnaša). A odo,
kad ne ik meilė lie u ių kalbai (kai kada skaudi i kupina ba nių), be i pašaipa
pe nelyg p iekabiam „kalbainiui“ a „kalba aisiui“ y a senas lie u ių kul ū os
eiškinys.
Vis dėl o, no s sa kazmo kalbininkų pasiūlymams bū a i Sme onos laikais, i
daba , bend as isuomenės požiū is į kalbos aisyklingumą nė a oks neigiamas.
Ši monog a ija ai į odo į ai iais su ink ais duomenimis. Kelios ci a os: „No s
isuomenės susidomėjimas kalba neslūgs a, gal ne p iešingai – didėja“ (14 p.);
„kalbos no mos eguliuojamos pačių kalbos a o ojų „iš apačios“, o ne nulei-
džiamos „iš i šaus“ (23 p.); „[in e ne o komen a o iai] ka ais p anoks a p o-
esionalius in e ne o žiniasklaidos s aipsnių au o ius sa o kalbos jausmu i ge-
bėjimu pas ebė i sub ilius lie u ių kalbos aiškos p iemonių niuansus“ (449 p.).
Visi šie au o ės eiginiai y a į ikinamai pag įs i ealių in e ne o komen a ų ci a-
omis. Tiesa, pa ys in e ne o eplikuo ojai kai kada, deja, sau pa iems okių ei-
kala imų ne aiko i , ba dami nusižengėlį, pa ys pa a oja į ai ių kalbos bjau as-
čių ( a si ai bū ų koks no s kalbinis enkimo kumščiu į s alą a i ikmuo); okių
pa yzdžių monog a ijoje i gi asime.
Galiausiai au o ė da o iš adą, kad me ams bėgan susidomėjimas lie u ių
kalbos aisyklingumu in e ne e nemažėja. Recenzen as iš sa o s ebėjimų gali ai
Ri a Miliūnai ė
Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje.
Recenzijos / Re iews 287
pa i in i. Lie u ių kalboje slypi s ip ios gy ybinės jėgos, eikia s eiki sa i e-
guliacijos p ocesai i ši monog a ija ai į ikinamai pa odo.
Taip pa monog a ijoje p ipažįs ama, kad kai ku ių aki aizdžių blogybių, pa-
yzdžiui, diak i inių ženklų nenaudojimo, p iežas ys y a pap as os i echninės:
„Š eplasis“ aš as in e ne e bu o įsigalėjęs i da ebegy uoja dėl kele o p iežas-
čių. Be diak i inių ženklų ašoma iš įp očio, įgy o da uo me u, kai elek oni-
nės komunikacijos p iemonės (mobilieji ele onai, elek oninis paš as i pan.)
negalėjo palaiky i lie u iškų aš o ženklų, o kai ku ie ų p iemonių (dažniau
mobiliųjų ele onų) naudo ojai iki šiol nesugeba jų p isi aiky i p ie daba jau
suku ų echninių galimybių“ (333 p.) T umpai a ian , iskas p asidėjo dėl
anks y ųjų apa a ų ne obulumo, o ėliau apo a si kul ū iniu įp očiu. Da bū ų
galima p idu i, kad oje s adijoje, ku ią ki ados išgy eno nosinės i ki i s an-
da inės ašybos diak i iniai ženklai, daba y a lie u ių kalbos ki čio ženklai:
no s pama inės echninės galimybės juos naudo i jau egzis uoja, be pa ogių
kla ia ū ų i kul ū inio įp očio nė a. Pa yzdžiui, monog a ijos 364 p. ci uojami
pa yzdžiai, kai ki čiai žymimi didžiosiomis aidėmis i niekas uo nesipik ina –
no s su ink i p iegaidžių ženklus jau iš p incipo įmanoma ne gi ele onuose ( ik
nė a papli usių pa ogių kla ia ū ų i , žinoma, įp očio a kasdienio po eikio).
Ta p ki ų aiklių įž algų monog a ijoje p ipažįs ama, kad e minas kalbos
kul ū a y a iš esmės Ry ų bloko kū inys (34 p.), ku į labai sunku iš e s i į Va-
ka ų Eu opos kalbas ( ai žino isi, kas kada no s e ė į anglų kalbą diplomo
p iedus, kol jie da nebu o e čiami cen alizuo ai). Dėl o labai s eikin inas
monog a ijos au o ės pasi inkimas a o i no minamosios kalbo y os e miną.
Monog a ija y a išsami, pag įs a i e inga; joje slypi i k uopš us dešim-
ies me ų y imas, i aiklios įž algos, i e ingas epochos dokumen as, o s a -
biausia – joje a skleidžiamos pag įs os iš ados: „A , isiškai objek y iai žiū in ,
kalbinės in e ne o eplikos u i kokią no s p asmę i p ak inę naudą? Many ina,
aip. In e ne o bend uomenės po eikį žiniasklaidos da bo kokybei p ipažįs a i
pa ys žiniasklaidininkai“ (438 p.).
Taigi, kaip sp ęs i šį lie u ių kalbos aisyklingo a ojimo klausimą i in e -
ne e, i gy enime? Išmin ingos įž algos slypi pačioje monog a ijoje; galbū jas
bu o galima ne gi labiau akcen uo i. Paž elkime į šias ci a as: „Anglakalbia-
me elek oniniame disku se dažniausiai ie, ku iems anglų kalba nė a gim oji,
anoja sa e dėl ne aisyklingo jos a ojimo, nes ši in e ne o lingua anca
globaliuoju mas u laikoma kul ū inio kapi alo o ma“ (127 p., pa yškin a
ci uojan ). „Da id’as C ys al’as [žymus b i ų ling is as] s ebisi, kad anglų kal-
bos ado ėliai iki šiol labai pe kami, i žmonėms ūpi ie pa ys dalykai, ku-
ie ūpėjo p ieš 250 me ų“ (183 p., pa yškin a ci uojan ).
Ši aip a siskleidžia, kad labiausiai lie u ių kalbos aisyklingumas sukles ės
ada, kai jis aps „kul ū inio kapi alo o ma“. Monog a ijoje su ink i duomenys
MINDAUGAS STROCKIS
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
odo, kad palaipsniui jis oks i ampa, no s i ka ais suk ečiamas libe alų i
no min ojų ginčų a pašaipių komen a ų apie kai ku iuos kalbainių pasiūlymus.
Galbū šiuolaikiniai kalbainiai (o šios ecenzijos au o ius pa s y a ienas iš jų,
bu ęs VLKK na ys), kaip i jų pi m akai sme oniškieji kalba aisiai, e ka čiais
užmi š a paž elg i į sa e iš šalies. Vis dėl o upu is au oi onijos, šiek iek sai-
kingumo i a laidumo, šiek iek daugiau išmin ies a ski i s a bius dalykus nuo
nes a bių, mažiau paba imų i daugiau įdomių paaiškinimų galiausiai iską su-
a kys. Išmin ingai eikian , amiai, be yž ingai šalinan echninius ūkumus
ne angiose kla ia ū ose i ka ais p is abdan kokį no s neapgal o ą snygį, is-
kas bus ge ai i lie u ių kalbos ado ėliai bus labai pe kami da daug šim mečių.
Tai mums į ikinamai pa odo puiki Ri os Miliūnai ės monog a ija.
Į eik a 2019 m. gegužės 26 d.
MINDAUGAS STROCKIS
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]
